ASD1.gif (8484 bytes)

Autoriai
Pratarmė
Pratarmė elektroninei versijai
Turinys
Sutrumpinimai
Summary in English
Rėmėjai
Paieška

Turinys > Personalijos > S

 

 

Jonas Sadaunykas-Sadūnas G. 1925 02 22 Utenos raj. Kaliekių k. Prozininkas. Paskelbė apybraižų rinkinius: „Žmonės ir darbai“ (1955), „Žemė ir duona“ (1964), „Pilkojo grumsto trauka“ (1980) ir kt., satyrinių apsakymų rinkinį „Interviu su kiemsargiu“ (1975).

Gediminas Isokas

Margarita Sadūnienė (Kemėšytė) G. 1888 10 17 Alantos vls. Vastapų paliv. M. 1973 03 20 Kaune. Knygininkė, liaudies švietėja. Tėvas – spaudos platintojas – namuose turėjo lietuviškų knygų. Brolis Fabijonas Kemėšis – mokslų kandidatas, ekonomikos mokslų prof., sesuo Juzefa – žymių architektų A. ir V. Nasvyčių motina. Prieš 1907 Utenoje ji pradėjo knygų prekybą, parapijiečių švietimą. Dirbo kunigo A. Švatelio špitolėje įsteigtame lietuviškų knygų knygynėlyje. Iš JAV knygomis aprūpindavo ją brolis Fabijonas. 1907 08 18 ji atidarė knygyną dar nebaigtuose įrengti parapijos namuose. Knygas pardavinėjo šv. Kazimiero d-jos vardu. Leido knygutes, sąsiuvinius. Buvo saviveiklininkė. Pirmojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Rusiją. Ten, Nasvyčių bute Maskvoje su žymiais Lietuvos žmonėmis dirbo lietuvybės darbą. Sugrįžusi į Lietuvą 1919–1921, dirbo sekretore, vėliau viršaite Skiemonių vls., 1922 ištekėjusi už A. Sadūno, gyveno Ferdinantavos (Sadūniškio) palivarke, buvo Alantos moterų d-jos pirmininkė. 1948 su vyru ištremta į Rešiotus. Sugrįžo 1956 m., gyveno pas dukrą Kaune, kur ir mirė. 

Antanas Gasperaitis  

Kazimieras Sakalauskas G. 1934 03 04 Utenos aps. Kaniūkų k. Fizikas, nastr. gamtos mokslų dr. (1993), doc. (1982). 1952 baigė Užpalių vid. m-klą, 1957 VVU fizikos fak. 1957–58 Fizikos fak. Laborantas. 1958–62 Vilniaus radijo matavimų prietaisų mokslo tiriamojo instituto laboratorijos inžinierius. 1962-2000 VVU fizikos fak. dėstytojas, docentas. 1979 stažavosi Maskvos universitete, o 1984 – Slovakijos Žilinos aviacijos institute. Dėstė disciplinas: „Kvantinė radiofizika“, „Radiomatavimų pagrindai“, „Radioaparatūros konstravimas“ ir kt. Išleido pedagoginius mokomuosius leidinius: „Fizikiniai elektronikos pagrindai“, „Elektroniniai prietaisai ir jų pritaikymas“ (1969), „Puslaidininkių elektronikos laboratoriniai darbai“ (1983). Užsienyje ir Lietuvoje paskelbė 50 mokslinių straipsnių. Konferencijose Čekijoje, Slovakijoje, Vokietijoje, Vengrijoje ir kt. skaitė 62 pranešimus. 1979 apdovanotas LŪPP bronzos medaliu.

Gediminas Isokas

Stasys Sakalys G. 1927 01 16 Kuktiškėse. M. 1992 11 11 Kėdainiuose. Inžinierius, Lietuvos nusipelnęs inž. (1977). Mokėsi Kuktiškių prad. m-kloje, 1947 baigė Utenos berniukų g-ziją, o 1952 – KPI Hidrotechnikos fakultetą. Dirbo inž. Kėdainių geležinkelio stotyje, Kėdainių MSV direktoriumi, 1958 paskirtas Kėdainių elektros aparatūros gamykols direktoriumi, ją įkūrė ir vadovavo iki pensijos. 

Genovaitė Šnurova

Vytautas Kazimieras Sakalys G. 1931 11 20 Kuktiškėse. Rankinio sporto meistras (1963), nusipelnęs treneris (1975), doc. (1984). 1951 baigė Utenos berniukų vid. m-lą, 1955 – Lietuvos valstybinį Kūno kultūros institutą. LŽŪA asistentas (1955–1956), VPI vyr. dėstytojas (1956–1971). Nuo 1971 – VGTU vyr. dėstytojas, docentas, Kūno kultūros katedros vedėjas (1980–1991). Dalyvavo 24 mokslinėse–metodinėse konferencijose fizinio auklėjimo klausimais. Parašė ir išleido mokslinės metodinės literatūros apie kūno kultūrą, mokomosios piemonės ,,Studentų fizinis rengimas“ autorius. 1956–1961 žaidė Lietuvos rankinio rinktinėje, daugkartinis respublikos rankinio čempionas. 1959–1961 Lietuvos rankinio federacijos pirmininkas, ilgametis jos prezidiumo narys. Parengė nemažą būrį rankinio trenerių ir respublikos rinktinės žaidėjų. 1971, 1981 ir 1996 apdovanotas medaliais ,,Lietuvos sportui atminti“. 

Genovaitė Šnurova

Pranas Saladžius G. 1893 02 27 Vyžuonose. M. 1965 07 12 Rochesteryje, JAV. Šaulių sąjungos vadas. Baigęs prad. m-klą Vyžuonose, Užpalių dviklasę, Panevėžio mokytojų seminariją, mokytojavo Anykščiuose, mokytojų institute Vitebske. Dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo mūšiuose. Lietuvoje, gimtinėje, organizavo mokyklas, dalyvavo kovose su lenkais, dirbo karo m-klos lektoriumi, studijavo univ. Nuo 1927 Kauno miesto ir aps. karo komendantas, 1935–1940 Lietuvos šaulių sąjungos vadas. 1944 su šeima pasitraukė į Vokietiją. Jis sustiprino šaulių veiklą, jų pasiruošimą. Jo dėka jų gretos išaugo, išpopuliarėjo, į jas įsijungė žymiausių krašto žmonių. 

Antanas Gasperaitis  

Ona Savickaitė G. 1928 12 05. Utenos aps. Naujaūlyčio (Naujasodžio) k. Chemijos mokslų kandidatė (1972), nostr. gamtos mokslų dr. (1993), 1949 baigė Utenos mergaičių gimnaziją, 1954 VVU chemijos fakultetą. 1954-57 moksline bendradarbe dirbo Chemijos fak., po to vyresn. moksline bendradarbe Termoizoliacijos mokslinio tyrimo institute. Čia dirbdama 1972 apgynė kandidatinę disertaciją, kurios tema: „Procesų, vykstančių degant hidrožerutinį molį įvairioje temperatūroje ir aplinkoje, tyrimas“. Už pasiekimus moksle 1964, 1967, 1978, 1980, 1986 apdovanota.

Gediminas Isokas  

Pranas Savickas G. 1777 05 18 Užnemunėje. M. 1864 03 18 Aleksandravėlėje, ten ir palaidotas. Kunigas, poetas. Vilniuje baigė dvasinę seminariją. Apie 1824–1835 vikaravo Kuktiškėse. Nuo 1835 klebonavo Aleksandravėlėje. Laikomas išlikusių eilėraščių (rankraščiai) ,,Pustymai“ ir ,,Apsakymas“ autoriumi. 

Regina Stakėnienė 

Zofija Savulionienė (Mikėnaitė) G. 1929 08 01 Rokiškio aps. Miškonių k. Dailininkė, skulptorė. Nuo 1930 gyveno Užpalių vls. Kaniūkų k. Mokėsi Utenos ,,Saulės“ g-zijoje. 1955 baigė VDI. 1955–1967 fabriko ,,Vienybė“ konstruktorių biuro skulptorė. 1967–96 Vilniaus ,,Dailės“ kombinato dailininkė keramikė. 1955–1967 su žaislų etalonais dalyvavo Leipcigo, Poznanės, Londono, Briuselio, Maskvos parodose. Be to dalyvavo parodose: respublikinėje ,,Sportas dailėje“ (V. 1971), Vilniaus dailės kombinato ,,Dailė“ jubiliejinėje parodoje (V. 1971), Pabaltijo respublikų buitinės keramikos parodoje (Vilnius, Ryga, Talinas, 1973), respublikinė taikomos – dekoratyvinės dailės parodoje“(V. 1973), respublikinė dailės dirbinių parodoje (V. 1974), Taikomosios dailės parodoje (1979), jubiliejinėje respublikinėje taikomosios dailės parodoje (1980), grupinėje keramikų parodoje (V. 1988), personalinėje parodoje su dailininke L. Bekintyte (1991, Užpaliuose, Utenoje, Zarasuose), personalinėje jubiliejinėje parodoje ,,Ramybė“ (V. 1999) ir kt. Apdovanota LŪPP medaliais ir diplomais. Dailininkų sąjungos narė (1978).  

Gediminas Isokas  

Leonas Seibutis G. 1923 12 01 Užpaliuose vaistininko Juozo Seibučio šeimoje. Mokėsi Marijampolės marijonų, vėliau Kauno jėzuitų gimnazijose. 1941 baigė Kauno 8-ąją vid. mokyklą. Dalyvavo 1941 sukilime, šturmavo radiofoną. Studijavo Kauno medicinos fakultete. Vokietijoje Frankfurto prie Maino J. V. Gėtės univ. baigė medicinos mokslus. Dirbo urologu Čikagoje. Dirbo NATO daliniuose Prancūzijoje, vėliau JAV. Nuo 1976 lankydamasis Vilniuje, per 15 atsilankymų, padarė per 100 urologinių operacijų. Remia mediciną literatūra, vaistais, instrumentais. Apdovanotas Gedimino ordinu. 

Gediminas Isokas

Feliksas Siesoriūnas G. 1931 07 17 Utenos aps. Šlapių k. Istorikas, istorijos mokslų dr. (nostr. 1993). 1959 baigė VVU. 1964–1979 dirbo LMA istorijos institute (1969–1971 mokslinis sekretorius). Nuo 1979 dėstė VPI, nuo 1986 buvo visuotinės istorijos katedros vedėjas. Išleido knygas: „1830–1831 m. sukilimas Lietuvoje“ (1974), „Gedimino aikštė Vilniuje“ (1980). Paskelbė straipsnių. Plačiau: S. Stačaitis „Feliksas Sliesoriūnas: Bibliogr. Rodyklė“ (1980).  

Gediminas Isokas  

R. SiniusRomualdas Sinius G. 1938 05 16 Utenoje, Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Olandijoje. 1944 vasarą su tėvais pasitraukė į Vakarus. Gyveno Vokietijoje, o 1949 šeima emigravo į Angliją. Ten dieną lankė anglų mokyklą, o vakare – lietuvių. 1952 apsigyveno Kanadoje, Monrealyje. Baigęs Monrealio katalikų gimnaziją, Loylos koledže studijavo komercinius mokslus, baigė lituanistikos kursus. Buvo skautas, žaidė krepšinį, šoko tautinių šokių kolektyve. Tėvams mirus, 1973 išvyko į Europą, o 1974 apsigyveno Olandijoje, dirbo naftos pramonėje. Anksti išėjo į pensiją. 1993 buvo paskirtas Lietuvos Respublikos garbės konsulu Hagoje, o 1996 09 02 – patarėjo rango generaliniu konsulu. Nuo 1993 pradėjo siųsti humanitarinę pagalbą Utenos pensionatui, 1997 – organizuoti jam šalpos fondą. Jam ir jo žmonai Karlai 1997 suteikti Utenos miesto Garbės piliečių vardai. 

Romualdas Valančiūnas 

Regina Siniūtė-Ayre G. Utenoje. Baigė Konkordo univ. Kanadoje (Montiene). 1944 su tėvais pasitraukė į Vakarus. Vokiečių kalbos ir literatūros dr. (1976), anglų kalbos magistrė. 1969–1997 dėstė JAV Kolumbijos universitete. Nuo 1994 VVU filologijos fakultete dėsto anglų, vokiečių kalbas ir literatūrą. Apdovanota Wordow Wilson Fellow, Kanados vyriausybės medaliais ir kt. Išrūpino lėšas VVU Kanados aulos įrengimui. Utenoje, Užpalių g. 25, atgautuose tėvų namuose, įrengė vaikų biblioteką–skaityklą. Iš Škotijos atsiuntė kelis tūkstančius knygų. Vilniuje organizavo balkonų apželdinimo konkursus. 

Gediminas Isokas 

Silvestras Rimgaudas Sinkus G. 1944 01 13 Kaune. Rašytojas fantastas. 1961 baigė Kalvarijos vid. m-klą, mokėsi Marijampolės muzikos m-loje. 1966 baigė KPI, inžinierius mechanikas. Nuo 1966 gyvena ir dirba Utenoje. Dirbo A B ,,Utenos trikotažas“ ir alaus kombinate, nuo 1995 – UAB ,,Utenos statyba“ direktorius ryšiams su užsieniu. Pirmieji literatūriniai bandymai buvo studijų metais, o periodinėje spaudoje pirmieji apsakymai (,,Paveikslų muzika“, ,,Ieva ir šermukšnis“, ,,Nojaus laivo paslaptis“) išspausdinti 1985. Išleisti apsakymų rinkiniai „Mėlynas krantas – keistų nuotykių respublika“ (1991), „Gėlių sala“ (1993), pjesė „Gerumo planeta“ pastatyta 1994. Juose fantastinių įvykių fone nagrinėjami santykiai tarp žmonių, pateikiamos detektyvinės istorijos. Apsakymų išspausdinta Belgijos, Prancūzijos, Latvijos fantastikos žurnaluose. Romane ,,Dievų tyla“ (1997) iškelta versija, esą ateiviai iš kosmoso sąmoningai užteršė Žemę šachmatais, kad žmonės pyktųsi ir nespręstų savo globalinių problemų. Romanas pažymėtas Utenos miesto, Lietuvos fantastikos rašytojų premijomis. Utenos literatų klubo ,,Verdenė“ ir ,,Rotary“ klubo narys. Pasaulinio idėjų konkurso ,,The Rolex Avards Enterprise“ 1995 (Šveicarijoje) dalyvis.  

Romualdas Valančiūnas 

V. J. SirvydisVytautas Jonas Sirvydis G. 1935 Rokiškio aps. Ratkupio k. Kardiochirurgas. Medicinos mokslų kandidatas (1967), dr. (1974), nostr. habil. mokslų dr. (1993). Lietuvos valstybinės premijos laureatas (1979), prof. (1979), LMA narys korespondentas (1996), LMA tikrasis narys (1998). 1953 baigė Utenos vid. m-klą. 1959 VVU medicinos fak. 1959–1964 Vilniaus pirmosios klinikinės ligoninės chirurgas. 1964–1970 VVU Bendrosios chirurgijos katedros asistentas. 1970–1979 doc. Nuo 1979 – prof. 1968–1990 Vilniaus univ. širdies–kraujagyslių chirurgijos klinikos širdies chirurgijos skyriaus vedėjas. Nuo 1990 Vilniaus univ. Širdies chirurgijos klinikos vadovas. Su kitais padarė pirmąsias Lietuvoje pilvo aortos ir inkstų arterijų, kylančios aortos ir jos šakų ir kitas operacijas. 1987 su kitais pirmą kartą Lietuvoje persodino širdį. Vadovėlių: „Širdies ydos“ (1978) ir „Chirurgija“ (1984) bendraautoris. Tobulinosi Vengrijoje, Vokietijoje. Nuo 1964 JAV dėstoVilniaus univ. Paskelbė per 240 mokslinių darbų, dviejų išradimų autorius. Baltijos valstybių širdies ir kraujagyslių bei krūtinės chirurgijos prezidentas 1991–1993, Lietuvos širdies ir krūtinės ląstos chirurgų d-jos pirmininkas 1991–1997, Europos širdies ir krūtinės ląstos chirurgų asociacijos, Tarptautinės širdies ir kraujagyslių d-jos ir kitų org. narys. Apdovanotas LDK Gedimino III laipsnio ordinu. Plačiau: „Mūsų gydytojai“ V., 1998. 

Gediminas Isokas

Vytautas Konstantinas Sirvydis G. 1935 03 05 Utenos aps. Kaniūkų k. Habil. ž. ū. m. dr., prof. (1989). LMA narys (1992). Estijos ž. ū. univ. Garbės dr. (1969). 1954 baigė Užpalių vid. mokyklą. 1960 Lietuvos veterinarijos akademiją, zootechnikas. 1960–1962 Lietuvos gyvulininkystės instituto jaun. mokslinis darbuotojas, 1962–68 šio instituto vyresn. mokslinis darbuotojas. 1968–1979 Baltijos šalių zoninės paukštininkystės bandymų stoties direktorius. 1979–1983 Taikomosios enzimologijos instituto mokslinio gamybinio susivienijimo ,,Fermentas“ skyriaus vedėjas. Nuo 1984 VPI (univ.) skyriaus vedėjas, nuo 1984 to paties universiteto katedros vedėjas. Su kitais autoriais parašė knygas: ,,Paukštininko žinynas“ (1969), ,,Veislinio darbo organizavimo intensyvioje paukštininkystėje metodinės rekomendacijos“ (1976). ,,Olandijos paukštininkystė“ (1976) ir kt., 10 išradimų, 5 Lietuvos patentų autorius, skaitė pranešimus konferencijose Europos, Pietų Amerikos, Japonijos miestuose. Vadovavo 13 doktorantų, paskelbė apie 180 straipsnių. Pasaulinės paukštininkystės mokslo asociacijos Lietuvos skyriaus prezidentas, VPU Gamtos mokslų fak. ir Lietuvos veterinarijos akademijos tarybų narys, R. Žebenkos premijos laureatas. 

Gediminas Isokas 

Vladas Skrebiškis G. 1928 01 15 Kačiūnų k. Poetas. Baigė VPI. Paskelbė eilėraščius periodikoje, rinkinyje „Akimirkos“ (1993).

Gediminas Isokas

Norbertas Skurskis G. 1904 01 10 Daugailių vls. Duobių k. M. 1972 12 31 Kaltanėnuose. Kunigas marijonas, teologijos mokslų dr., prof. (1942), Sibiro tremtinys. Baigęs Kauno kun. seminariją, 1932 įšventintas kunigu, 1925 marijonu (MIC) – 1925 12 08. Magistras, marijonų vienuolyno koplyčios Panevėžyje rektorius. Užsienyje įgijo teologijos dr. laipsnį. Nuo 1942 Vilniaus kunigų seminarijos profesorius. 1936–1938 išleido religinio turinio knygų ir brošiūrų (apie 10): ,,Tikiu“, ,,Dieviškoji amnestija“, ,,Aš apaštalas“, ,,Atlaidai“, ,,Neapdraustos sielos“ ir kt. Paskelbė straipsnių periodikoje. Grįžęs iš tremties, kunigavo Vilniaus vyskupijoje. Palaidotas Kaltanėnų šventoriuje.  

Antanas Gasperaitis

Rimantas Juozas Slapšinskas G. 1908 03 18 Bikūnų k. (dabar Utenos raj.). M. 1973 01 08 Vilniuje. Bibliotekininkas, bibliografas. 1943 baigė Kauno univ. 1927-33 dirbo „Sargybos“ laikraščio redakcijoje. 1936–40 Lietuvos centrinės valst. bibliotekos, 1940–50 – Centrinės valst. dibliotekos direktorius. Parengė knygotyros darbų knygą „Bibliotheca Lithuana“, surengė Lietuviškos knygos 400 metų minėjimą. 1942–43 ir 1944–47 Kauno univ. dėstė lietuvių literatūros istoriją ir bibliografiją, 1959-63 dirbo Kauno šeštos vid. m-klos mokytoju, nuo 1963 Knygų rūmuose. Išleido knygas: „Bibliotekos ir jų tvarkymo bruožai“ (1935), Viešųjų bibliotekų organizacija (1937), sudarė albumą „Žemaitė gyvenime ir kūryboje“ (1956), užrašė ir spaudai parengė atsiminimus „Petras Rimša pasakoja“ (1964) ir kt. 1971 m. jam paskirta Respublikinė premija.

Gediminas Isokas  

Vilius Slavinskas G. 1933 04 23 Utenos aps. Ažudvariuose. M. 1984 10 19 Utenoje. Šaudymo sporto treneris, nusipelnęs treneris (1983). 1951 baigė Utenos 1-ąją berniukų vid. m-klą. 1951–1968 dėstė fizinį lavinimą Pakalnių, Kuktiškių ir Šnieriškių septynmetėse m-klose. 1954–1957 tarnavo armijoje. 1968 pradėjo dirbti Utenos sporto m-klos šaudymo skyriaus treneriu. Parengė 11 kandidatų į sporto meistrus, 4 iš jų vėliau tapo sporto meistrais. Jo auklėtiniai buvo Lietuvos moksleivių rinktinių nariai, sėkmingai atstovavo Lietuvai sovietų sąjungos moksleivių spartakiadose, tapo Lietuvos spartakiadų čempionais ir prizininkais. Rajone rengiamose šaudymo varžybose V. Slavinskas būdavo vyr. teisėjas. Ilgą laiką buvo Lietuvos moksleivių rinktinės treneris. Apdovanotas medaliu už nuopelnus moksleivių sporte. (1983). 

Romualdas Valančiūnas 

Alidas Mykolas Slepetys (Šlepetys) G. 1937 Buenos Aires. Gydytojas, poetas. Tėvai kilę iš Utenos. 1961 baigė Buenos Aires univ. medicinos fakultetą. Paskelbė apie pusantro šimto mokslinių straipsnių Argentinoje, Urugvajuje, Bolivijoje, JAV, Ispanijoje, Ekvadore. Pvz., ,,Fibrinolizmo sistema. Fibrinolizmas“ (Lietuvių gydytojų biuletenis, JAV 1967). ,,Lietuviškos hemeopatijos“ (Conciencia; Bahia Blanca 1993) ir t. t. Ispanų kalba išleido šešias eilėraščių knygas: ,,Vijoklės rožės“ (1969, 1995), ,,Poeto dūmai“ (1970), ,,Keisti žodžiai“ (1978), ,,Gintaras“ (1985), ,,Mano poezija“ (1989) ir ,,Kolekcija“ (1995). Knyga ,,Mano poezija“ išleista 1991 Vilniuje (vertė Br. Dovydaitis). Kūrinių spausdinta antologijose.Jo knygų įsigijo Argentinos, Lietuvos, Prancūzijos bibliotekos. 

Gediminas Isokas 

Vitalija Sluckienė Dambrauskaitė G. Kuktiškėse. Literatė. 1941 su šeima ištremta į Altajų. 1947 nelegaliai grįžo į Lietuvą, baigė Utenos g-ziją, dirbo mokytoja. 1950 suimta ir vėl ištremta. 1961 sugrįžo Lietuvon. Paskelbė eilėraščių „Tremtinio Lietuvoje“ (1990). 

Gediminas Isokas 

Julius Snukiškis G. 1940 07 03 Utenos raj. Momėnų k. 1958 baigė Utenos 2-ąją vid. m-klą, 1963 – VPI. Chemijos mokslų kandidatas (1993 nostr. dr.) (,,Lietuvos VRE cirkuliacinių vandenų ir kuro atliekų įtaka vandens saugyklos–vėsintuvo ir kitų baseinų hidrotechniniam režimui“, 1971, VU. Vad. H. Laumenskas).1963–1965 Švenčionėlių vid. m-klos mokytojas, 1965–1966 Valstybinio vandens ūkio k-to inžinierius, 1966–1969 ChChTI aspirantas, 1969–1975 jaun. moksl., 1975–1992 vyresn. moksl., nuo 1992 ChI vyresn. moksl. bendradarbis. Tyrė šiluminės elektrinės poveikį vandens baseinų dujoms, mineralinėms biogeninėms ir organinėms medžiagoms, sunkiųjų metalų šalinimą jonitais iš pramoninių nuotekų, paviršinio aktyvumo medžiagų ir kitų teršalų, nuodingųjų medžiagų koncentravimą atvirkštinio osmoso būdu ir oksidacinį nukenksminimą. Per 50 mokslinių straipsnių bendraautoris. Kn. ,,Lietuvos chemikai“ V. 1999 m. 

Emilija Somberg (Obcarskaitė) G. 1924 02 20 Utenoje. Dailininkė tapytoja. Poeto Česlovo ir mediko Stasio sesuo, gyvenanti Minneapolyje. Būdama VVU studentė, 1944 pasitraukusi į Vokietiją, studijavo Hamburgo, vėliau, išvykusi į JAV, Niujorko universitetuose dailę iki 1964 Dirbo meno instruktore. Jos darbai eksponuojami keliose dailės viešose kolekcijose, pvz., Lietuvos ambasadoje Vašingtone, Minneapolyje, Paryžiuje. Dalyvavo ne vienoje parodoje, daugiausia Minneapolyje. Kūryba skelbta JAV spaudoje. Tapybos darbai modernūs, impresionistiniai, spalvingi. Vyras Harbertas Somberg taip pat dailininkas. 

Antanas Gasperaitis 

Antanas Napoleonas Stasiškis G. 1933 09 21 Utenos aps. Užpalių vls. Kaniūkų k. Fizikas, seimo narys. 1948 05 22 tėvai išvežti į Sibirą. Atsitiktinai likęs Lietuvoje gyveno pas gimines, kaimynus. 1951 jų remiamas, baigė Užpalių vid. m-klą. Kaip ištremtos šeimos narys negalėjo stoti į VVU, todėl 1952–53 dirbo geologinių paieškų ekspedicijoje. 1953 01 12 suimtas ir nuteistas 10 metų laisvės atėmimo ir 5 m. pilietinių teisių suvaržymo bausmė. Dirbo Kuibyševo HES statybose. 1956 už dalyvavimą slaptoje antisovietinėje org., papildomai nuteistas 3 metams laisvės atėmimo. Kalėjo Vologdos srities, Vorkutos ir Taišeno lageriuose. 1960 grįžo į Lietuvą. 1968 baigė VVU. Specialybė – puslaidininkių fizikas. 1963–70 dirbo Vilniaus eksperimentinėje technologijos įrangos, vėliau gamykloje šlifuotoju technologu. 1970–81. Mechanizacijos -automatizacijos projektavimo-konstravimo biure eksperimentinės grupės vadovu, vyr. projektų inž. 198–92. Lietuvos staklių pramonės kompleksinio projektavimo instituto „Lietuvos staklių projektas“ vyr. projektų inžinieriumi. 1990 Lietuvos politinių kalinių sąj. steigiamajame suvažiavime išrinktas šios org. vicepirmininku, nuo 1992 – pirmininkas. Nuo 1995 Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas. Nuo 1992 seimo pirmininkas. Nuo 1993 Tėvynės sąj. (Lietuvos konservatorių) sąj. vicepirmininkas.

Gediminas Isokas 

Balys Stasiulionis G. 1921 03 03 Utenos aps. Kaliekių k. M. 1949 09 26 Utenoje. 1932–41 mokėsi Utenos gimnazijoje. 1941–1924 Pašulniškių (Molėtų raj.) pradžios m-los vedėjas. 1942 studijavo Vilniaus univ. Ekonomikos fakultete. Nuo 1944 Vyžuonų progimnazijos direktorius. Nuo 1945 Utenos aps. liaudies švietimo skyriaus vedėjas. 1949 Utenoje nužudytas rezistentų. 

Regina Stakėnienė 

Mečislovas Stasiulionis G. 1926 09 01. Utenos aps. Daržinių k. Ekonomistas, socialinių mokslų dr. ( nostr. 1993), doc. (1981). 1956 baigė Gusevo (Kaliningrado sritis) vid. mokyklą, 1963 – VVU ekonomikos fak. 1944–58 armijos seržantas, karininkas. 1959–74 dirbo administracinį darbą įvairiose Vilniaus miesto įmonėse ir organizacijose. 1974–75 Liaudies ūkio planavimo ir ekonomikos instituto sektoriaus vedėjas. 1975–92 VVU ekonomikos fak. vyresn. dėstytojas, docentas. 1991–93 Centrinės privatizavimo komisijos informacinio konsultacinio biuro viršininko pavad., vyresn. specialistas. Mokymo priemonių: „Prekybos statistikos metodologija ir praktika“, vadovėlio „Socialinė ekonominė statistika“ bendraautoris. Paskelbė per 20 mokslinių straipsnių. Dalyvavo Sąjūdžio antrajame suvažiavime.

Gediminas Isokas 

V. StatulevičiusVytautas Statulevičius G. 1929 11 27 Utenos aps. Bikūnų k. Matematikas. Fizikos ir matematikos mokslų dr. (1967), prof. (1968), LMA akademikas (1972). Nusipelnęs mokslo veikėjas (1972). 1937–41 mokėsi Dubuliškių prad. mokykloje. 1942–44 dirbo tėvų ūkyje. 1944–45 Bikūnų apl. tarybos pirmininko pavad. ir apylinkės pieno priėmimo punkto vedėjas. 1945–46 mokėsi Antalieptės ž. ū. mokykloje, 1947 eksternu išlaikė progimnazijos kurso egzaminus. 1947–49 parengiamųjų kursų prie Vilniaus universiteto klausytojas. 1949–54 studijuoja VVU fizikos ir matematikos fakultete kartu 1951–54 dirba univ. Bendrosios matematikos katedros vyresn. laborantu. 1954–57 Leningrado univ. Tikimybių teorijos ir matematikos katedros aspirantas. Kartu dirba VVU Bendrosios matematikos katedros asistentu. 1956 jam suteikiama Leningrado univ. antrojo laipsnio premija už darbą ,,Lokalinės ribinės teoremos nehomogeninėms Markovo grandinėms“. 1957–59 LMA fizikos ir matematikos instituto vyresn. mokslinis bendradarbis ir VVU Bendrosios matematikos katedros vyresn. dėstytojas. 1958 stažuojasi Maskvos univ. pas akad. A. Kalnugorovą. 1959 Leningrado univ. apgina fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją ,,Lokalinės ribinės teoremos nehemogeninėms Markovo grandinėms“. 1959–60 Fizikos matematikos instituto bendradarbis ir Matematikos sektoriaus vadovas. 1960 stažuojasi Maskvos M. Lomonosovo universitete. 1960 VVU docentas. 1960–66 Fizikos ir matematikos instituto direktoriaus pavad. moksliniam darbui, kartu Matematikos sektoriaus vadovas. 1964 doc. 1967 apgina fizikos ir matematikos daktaro disertaciją. 1967–77 išrenkamas Fizikos ir matematikos, vėliau Matematikos ir kibernetikos institutų, 1990–95 – Matematikos ir informatikos instituto direktoriumi, 1967 – LMA Fizikos ir matematikos mokslų skyriaus akademiku sekretoriumi, 1985 – LMA viceprezidentu, 1995 – Matematikos ir informatikos instituto senato pirmininku, 1996 – VDU taikomosios matematikos ir statistikos katedros vedėju, 1997 – VGTU statistikos katedros vyresn. moksliniu bendradarbiu. Dirbo mokslinį darbą, skaitė paskaitas, dalyvavo kongresuose, konferencijose, simpoziumuose Austrijoje, Bulgarijoje, D. Britanijoje, Graikijoje, Indijoje, Italijoje, Kanadoje, JAV, Japonijoje, Rusijoje, Vengrijoje, N. Zelandijoje ir kitur. Dirbo vizituojančiu profesoriumi JAV ir kitų kraštų universitetuose. 1967 jam suteikiama Lietuvos valstybinė, 1971 TSRS MA Prezidiumo A. Markovo, 1979 TSRS Valstybinė, 1987 Lietuvos Valstybinė premijos. Pagrindinė prof. V. Statulevičiaus darbo sritis yra tikimybių teorija ir matematinė statistika. Jo sukurtas aukštesnių eilių koreliacinių funkcijų metodas žinomas visame matematikos pasaulyje. Jis ypač svarbus nagrinėjant mažų tikimybių problemas, kurios labai svarbios, kuriant praktines sistemas. Jis išdėstytas V. Statulevičiaus (kartu su prof. L. Sauliumi) monografijoje ,,Limit Theorems of targe Desialions“, Klouwerio leidykloje (Olandija) 1991 ir knygoje ,,Limit Theorems of Prebalitiky theory“, išleistoje 2000 Springerio leidykloje (Vokietija). 
VDU atkūrimo grupės narys, Tarptautinio statistikos instituto, JAV matematikų bei Europos statistikų draugijos narys, Lietuvos Netiesinių reiškinių asociacijos prezidentas. Jis vadovavo 35 disertantams, iš kurių 10 tapo profesoriais. 1999 06 29–28 LMA jo garbei organizuota tarptautinė konferencija ,,Tikimybių teorijos ribinės teoremos“. Jis per 250 knygų, straipsnių, pranešimų tezių autorius. Apie jį paskelbta per 260 straipsnių. Jis 22 mokslinių leidinių redaktorius. Aktyvus visuomenininkas. 1970–84 ,,Žinijos“ draugijos Vilniaus valdybos pirmininkas. 1984 išrenkamas Lietuvos ,,Žinijos“ draugijos valdybos pirmininku. 1989–90 TSRS Liaudies deputatas – Lietuvos deputatų grupės seniūnas. 2000 jam įteiktas DLK Gedimino IV laipsnio ordinas. Jo sūnus matematikos dr., žmona Aldona – matematikos profesorė. 

(Plačiau: Literatūros rodyklėje ,,Vytautas Statulevičius“ (gyvenimo ir veiklos apžvalga) ir kt. leidiniai.) 

Gediminas Isokas 

Algirdas Steponavičius G. 1934 11 20 Utenos aps. Kryželių k. Technikos mokslų dr. (nostr. 1993), doc. (1970), tiltų specialistas. Baigė Biliakiemio pradinę, Utenos 1-ąją vidurinę mokyklas, 1957 KPI, įgyjo kelių inžinieriaus specialybę, 1965 baigė aspirantūrą Maskvos inžineriniame statybos institute, metalinių konstrukcijų katedroje pas akad., prof. N. Streleckį. 1957–1962 dirbo Ukmergėje, Kelių statybos rajone (valdyboje) Nr. 2, 1965–1969 KPI, 1969–1995 VISI asistento, vyr. dėstytojo, docento pareigose. Nuo 1993 m.individualios A. Steponavičiaus įmonės ,,Ekspertas“ vadovas. Pagrindinė veiklos kryptis – tiltų projektavimas. KPI (dabar KTU) ir VISI (dabar VGTU) dėstė: metalines konstrukcijas, metalinius ir medinius tiltus, specialiąsias konstrukcijas (bokštai, stiebai, rezervuarai ir kt.), inžinerinę grafiką. Buvo ilgametis studentų mokslinės drgaugijos (SMD) vadovas ir SMD Respublikinės tarybos narys. Įvairiuose mokslo leidiniuose Lietuvoje, buv. SSSR ir užsienyje paskelbė 36 mokslinių straipsnių apie metalines konstrukcijas ir tiltus. Dalyvavo respublikos ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose, skaitydamas pranešimus apie Lietuvos tiltus – Vroclave 1992, 1994 apie tiltų konstrukcijas – Malmoje (Švedija) 1995 m., Bratislavoje 1996 Išleido (kartu su kitais) vadovėlį ,,Miesto transporto statiniai“ (,,Mokslas“, 1981), knygelę ,,Viršnorminių krovinių saugaus vežimo per automobilių kelius, tiltus ir viadukus apskaičiavimai“, 1995). Išleido metodinių nurodymų studentams apie kursinius ir diplominius projektavimus (1968–1991). 

Antanas Gasperaitis 

Jonas Steponavičius G. 1880 03 10 Antalieptės vls. Zokorių k. M. 1947 12 08 Wegene, (Vokietija). Kunigas, pedagogas, psichologas. Baigė Rygos g-ziją. Vilniaus kunigų seminariją, Petrapilio dvasinę akademiją. Gavo teologijos magistro laipsnį. Psichologiją studijavo Miunchene, Berlyne, Leipcige, gavo filosofijos dr. laipsnį. Per Pirmąjį pasaulinį karą – Kaukazo armijos kapelionas, aktyviau reiškėsi Tbilisio lietuvių gyvenime. Nuo 1927 – Zarasų vid. m-klos direktorius. Nuo 1933 – Utenos g-zijos mokytojas. Išleido knygą „Psichologiški essays“ (2kn.). Per Antrąjį pasaulinį karą ginkluotas su zarasiškiais pasitraukė nuo sovietų armijos į Žemaitiją, iš ten – į Vokietiją.

Antanas Gasperaitis 

V. P. StraižysVytautas Pranciškus Straižys G. 1936 08 20 Utenoje. Habil. fizikos–matematikos mokslų dr. (1993), prof. (1976). LMA ekspertas (1991–1995), narys korespondentas, nusipelnęs mokslo veikėjas (1986). 1954 baigė Utenos pirmąją vid. m-klą, 1959 VVU fizikos–matematikos fak., astrofizikas. 1957–1959 VVU astronomijos katedros laborantas. 1959–1962 Fizikos–matematikos instituto aspirantas, 1962–1967 vyresn. inž., jaunesn. mokslinis bendradarbis, 1967–1976 Astrofizikos sekretoriausvadovas, 1976–1990 Astrofizikos sekretoriaus vadovas. 1991–1997 Fizikos instituto direktoriaus pavaduotojas. Nuo 1990 Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astronomijos observatorijos vadovas. 1992–1993 vizituojantis prof. Union College, New York (USA). Išleido monografijas: „Daugiaspalvė žvaigždžių fotometrija“ 1977 (rusų klb.), „Žvaigždės su metalų deficitu“ 1982 (rusų klb.), „Multicolor Stellar Photometry, 1992 ir 1995, Tucson Avizona, USA (anglų klb.), knygas: „Paukščių takas“ 1992, „Astronomija“ (vadovėlis vid. m-klų 12 kl.) 1993, „Astronomijos vadovėlis aukštosioms m-kloms (su A. Ažusieniu ir A. Pučinsku) 1995. Redagavo: „Astronomijos enciklopedinį žodyną“ 1984, „Lietuvos dangus“ (mitinis leidinys m-kloms 1989–1998, Lietuvos astronomų sąjungos prezidentas (1995), Tarptautinės astronominės sąjungos (1967), Amerikos astronomijos (1991), Europos astronomijos, JAV planetinės draugijų (1990) narys. 1973 jam paskirta Lietuvos valstybinė premija.  

Gediminas Isokas 

Jonas Jaunutis Strazdas G. 1886 04 10 Tauragnų vls. Strazdų k. M. 1972 03 06 Vilniaus raj. Antaviliuose. Literatas, mėgėjų teatro veikėjas, vertėjas, spaustuvininkas. Baigęs Daugėliškio pradžios m-lą, vaidino Vilniuje mokėsi fotografijos. 1900–1919 dalyvavo ,,Vilniaus kanklių“, ,,Rūtos“, Vilniaus lietuvių artistų bendrovės veikloje, vaidino, režisavo scenos mėgėjų spektaklius, 1911 su tėvu Kazimieru Strazdu ir Alfonsu Vėgėle, Vilniuje įsteigė spaustuvę. 1911–1914 redagavo ir leido tęstinį leidinį ,,Teatras“. 1924–1925 išvyko į JAV. Niujorke atidarė ,,Švyturio“ knygyną, bet po metų likvidavo ir grįžo į Lietuvą. 1928–1944 dirbo ,,Spindulio“ bendrovės spaustuvėje. Parašė pjeses: ,,Švarkas ir milinė“ (1911), ,,Sugrįžo“ (1914), ,,Pajauta“ (1918), ,,Eglė Žalčių karalienė“ (1915). Išvertė J. Žulavskio, B. Pruso, M. Baluckio, S. Pšybyševskio, T. M. Rido ir kt. kūrinių. 

Regina Stakėnienė 

Kazimieras Strazdas G. 1864 10 06 Tauragnų vls. Strazdų k. M. 1943 09 23 Kaune. Knygnešys, spaustuvininkas, daraktorius, publicistas. Jono Strazdo tėvas. Kunigo S. Gimžausko vargonininkas ir padėjėjas platinant draudžiamą spaudą. Rdagavo „Naują ir seną elementorių.  (1905, 1906). Su sūnumi ir žentu Adolfu Vėgėle turėjo knygų leidybos bendrovę. Buvo „Vilniaus Garso“ atsakingasis redaktorius. Iš Vilniaus persikėlė į Kauną. Dirbo „Švyturio“, „Spindulio “ spaustuvėse. Pasirašinėjęs slapyvardžiais rašė į spaudą.

Antanas Gasperaitis

Leonas Strazdas G. 1937 04 02. Utenos aps. Sungailiškių k. 1941 06 14 tėvai ištremti į Sibirą. Sūnus Leonas Strazdas pasislėpė pas senelius.Technikos mokslų dr. (nostr. 1993). 1956 baigė Kauno Politechnikumą, 1962 KPI, inžinierius mechanikas. 1954–55 Kauno „Sagos“ fabriko elektromonteris. 1955–60 Kauno ryšių technologinio mazgo vyresn. technikas. 1960–63 Kauno „Atramos“ fabriko inžinierius–konstruktorius. 1963–67 Vilniaus ENIMS filialo Kauno skyriaus stendo viršininkas (kartu KPI mokslinis bendradarbis). 1964–68 KPI mokslinis bendradarbis, 1968–85 to instituto mokslinio centro „Vibrotechnika“ laboratorijos vedėjas. 1985–90 instituto vyresn. mokslinis bendradarbis nuo 1990 instituto (KTU) statybos ir architektūros fak. laboratorijos vedėjas. Yra 9 išradimų autorius, paskelbė 31 mokslo darbą, apdovanotas dviem aukso, dviem sidabro ir keletu LŪPP medalių, Garbės diplomu. Yra Lietuvos ūkininkų d-jos „Tėviškės žemė“ tarybos, Žemės savininkų sąj. narys. Sungailiškių k. atstatė savo ir motinos sodybą.

Gediminas Isokas 

Alfonsas Streikus G. 1944 09 17 Zarasų aps. Maniuliškių k. M. 2000 06 25 Utenoje. Mokėsi Kumpuolių prad. ir Šniukštų septynmetėje m-klose. 1959–1963 dirbo kolūkyje. 1963–1966 tarnavo armijoje. Vėliau dirbo statybinėse organizacijose. Nuo 1971 gyveno ir dirbo Utenoje. Domėjosi istorija. Talkino LMA, Lietuvių kalbos ir lit. institutui, iš XVII–XVIII a. rankraštinių knygų pateikė daug tūkst. asmenvardžių, tikslino Valerijono Ažukalnio-Zagorskio, Kazimiero Rapolo Maigio, Igno Trapšos ir kt. biografijas, surinko medžiagą apie vargonininką Joną Gaidį-Gaidamavičių. Vėliau kaupė medžiagą apie partizanus. Rūpinosi paminklų statyba Jonui Gaidžiui-Gaidamavičiui Alantoje, Povilui Červinskiui Užpaliuose, Antanui Deveikiui Pakalniuose, Stalinizmo aukoms Utenos bažnyčios šventoriuje. 1989–1990 buvo Tremtinių klubo Utenos skyr. pirmininkas. 1999 išleido knygą „Utenos parapija“.

R. Gudynienė

Bonifacas Stundžia G. 1952 11 21 Utenos raj. Daunorių k. Lietuvių kalbininkas, habil. dr. (1996), Milano kalbotyros d-jos narys korespondentas (1983), Lietuvos mokslo tarybos narys (1992–2000), ekspertas (nuo 2000), Valstybinės kalbos komisijos narys (nuo 1992), mokslinio žurnalo ,,Baltistica“ redaktorius (nuo 1996). 1968 baigė Šeimaties aštuonmetę m-klą, 1971 – Tauragnų vid. m-klą. 1976 baigęs VVu (lietuvių kalbos ir literatūros specialybę su klasikinės filologijos specializacija), paliktas jame dirbti asistentu; 1977–1980 VVU Baltų filologijos katedros aspirantas (moksl. vadovas prof. V. Mažiulis), 1987 suteiktas doc., 1997 – prof. vardas. Nuo 1996 Baltų filologijos katedros vedėjas, nuo 1997 Filologijos fak. dekanas. 1987 stažavosi Latvijos, 1992 ir 1993 Lundo (Švedija), 1999 Frankfurto 2000–2001 Miunsterio (Vokietija) universitetuose. 1995 lietuvių ir latvių kalbas dėstė Oslo (Norvegija) universitete, 1989–2001 skaitė paskaitų Italijos, Latvijos, Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos universitetuose. Nuo 1980 dalyvavo keliolikoje tarptautinių kalbotyros konferencijų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Italijoje, Izraelyje, Danijoje. Filologijos mokslų kandidato (nostrifikuota kaip humanitarinių mokslų daktaro) disertacija – ,,Giminės kategorija ir daiktavardžio giminių bei kamienų variantai baltų kalbose (o-/â ir iio/ç kamienai)“ (1981); šia tema paskelbė straipsnių Lietuvos žurnaluose ,,Baltistica“, ,,Kalbotyra“, ,,Lietuvių kalbotyros klausimai“ ir kitur, užsienio leidiniuose. Habilitacinio darbo pagrindą sudarė monografija ,,Lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo sistema“(VU, 1995, XIII, 218 p.). Baltų kalbų kirčiavimo klausimais paskelbė daug straipsnių Lietuvoje ir užsienyje. Parašė vadovėlį ,,Lietuvių kalbos kirčiavimas. Mokytojo knyga“ (Baltos lankos, 1996, 151 p.). Kartu su M. Klusiu spaudai parengė 1545 prūsų kalbos katekizmą – pirmąjį žinomą spausdintą baltų paminklą (,,Pirmoji prūsų knyga“, Pradai, 1995, 167 p.), su R. Šepetyte – mokyklai ir plačiajai visuomenei skirtą Martyno Mažvydo Katekizmą (Baltos lankos, 1996, 151 p.). Redagavo ir spaudai parengė T. G. Šulco ir K. Sapūno lietuvių kalbos gramatiką ir jos lietuvišką vertimą (,,Sapūno ir Šulco gramatika“=,,Compendium Grammaticae Lithvanicae“, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997, 335 p.; vertė K. Eigminas). Vienas iš ,,Lietuvių kalbos žinyno“ (Šviesa, 1998) autorių (skyrius ,,Kirčiavimas“, p. 381–428). Iš ukrainiečių kalbos išvertė A. Nepokupno knygą ,,Baltai slavų giminaičiai“ (Mokslas, 1983, 203 p.). Lietuvos ir kitų šalių filologinėje spaudoje paskelbė per 90 straipsnių, recenzijų, tezių, informacijų įvairiais baltų ir lietuvių kalbotyros bei jos istorijos klausimais, ypač akcentologijos, morfologijos, fonetikos ir dialektologijos. Taip pat paskelbė daugiau kaip 50 populiarių kalbinių straipsnių Lietuvos periodikoje. Skaitė arba skaito šiuos kursus universiteto studentams: Lietuvių kalbos istorinė gramatika, Baltų filologijos įvadas, Lietuvių kalbos akcentologija, Lyginamosios istorinės kalbotyros įvadas, Lietuvių dialektologija, Dabartinė lietuvių kalba, Prūsų kalba, Lyginamoji indoeuropiečių kalbų gramatika. Veda seminarus ir specialius kursus, yra kelių doktorantų mokslinis vadovas. Beveik kasmet dalyvauja dialektologijos ekspedicijose. 

Gediminas Isokas 

M. StundžiaMindaugas Petras Stundžia G. 1939 09 17 Utenos aps. Silgiškio k. Žurnalistas, poetas. 1959 m. baigė Saldutiškio vid. m-klą, 1959–1961 dirbo Saldutiškio kultūros namų direktoriumi. Nuo 1961 dirba Utenos laikraščio „Utenis“ (anksčiau „Lenino keliu“) redakcijoje. 1967 VVU filosofijos fak. įsigijo žurnalistikos specialybę. Aktyviai dalyvauja Knygos bičiulių draugijos veikloje. Nuo 1983 – literatų klubo „Verdenė“ pirmininkas. Lietuvos žurnalistų sąjungos narys (1974), išleido poezijos knygas vaikams: „Tarp žolynų ir lazdynų“ (1985), „Zuikio šaltmėtiniai“ (1990), „Pasaka apie vilką teroristą“ (1991), „Balto vaikelio šviesoj“(1992), „O katinas tarp kitko“ (1994),; suaugusiems „Tyla vasarė“ (1989), „Giedrėk virš mūsų“ (1993), „Kopimas į kalną“ (1995), „Paklausiu tylų paukštį (1995), „Lėkimas į ugnį“ (1996), „Tik tiek dienų žydėjo“ (1999).

Regina Stakėnienė 

J. K. SunklodasJonas Kazys Sunklodas G. 1945 09 28 Utenos aps. Užpaliuose. Matematikas, prof. (1999). 1963 baigė Užpalių vid. m-klą, 1968 VVU matematikos ir mechanikos fak. 1970–1982 MA fizikos ir matematikos instituto, vėliau matematikos ir informatikos instituto vyresn. mokslinis bendradarbis, aspirantas, nuo 1982 – vyresn. mokslinis bendradarbis. 1979 apgynė kandidatinę, o 1999 habilitacinę disertacijas. Mokslinio darbo skiltis yra tikimybių teorijos ribinės teoremos. Dirba ir pedagogu: 1973–1978 VVU matematikos ir mechanikos fak. dėstytojas, 1997–1999 – VGTU doc., nuo 1999 – profesorius. Paslelbė 50 mokslinių publikacijų, dalyvavo 6 tarptautinėse konferencijose Drezdene, Berlyne (Vokietija), Bukarešte (Rumunija) ir kitur.

Gediminas Isokas  

Laima Surgailienė (Laučkaitė) G. 1956 07 20 Vilniuje. Humanitarinių mokslų dr. (nostr. 1993). 1974 baigė S. Nėries vid. m-klą Vilniuje, 1979 – VDI, įgijo meno istorijos ir teorijos specialybę. 1988 baigė aspirantūrą Maskvos M. Lomonosovo universitete. Nuo 1979 gyvena Utenoje. Utenos kraštotyros muziejaus mokslinė bendradarbė (1979–1983), Utenos vaikų dailės mokyklos mokytoja (1983–1987), nuo 1988 – LMA Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto mokslinė bendradarbė, nuo 1990 – Kultūros ir meno instituto mokslinė bendradarbė. Išspausdino mokslinių ir eseistinių straipsnių apie profesionalią XX a. Lietuvos dailę ,,Kultūros baruose“, ,,Krantuose“ ir kt. žurnaluose. 1993–1996 VDA dėstė ,,Ivadą į dailėtyrą“ ir ,,XX a. I pusės dailę“. Lietuvos dailininkų sąjungos narė (1986), Tarptautinės dailės kritikų asociacijos Lietuvos sekcijos narė (nuo 1990), šios sekcijos prezidentė (nuo 1995), Lietuvos dailės istorikų draugijos narė (1995).

Romualdas Valančiūnas 

Andrius Surgailis G. 1955 07 24 Vilniuje. Dailininkas vitražistas. 1974 baigė M. K. Čiurlionio meno m-klą, 1979 – VDI, įgijo monumentaliosios dekoratyvinės dailės dailininko vitražisto specialybę. Nuo 1979 gyvena Utenoje. Tauragnų vid. m-klos dailės mokytojas (1979–1988), ,,Utenio“ dizaineris (1997). Nuo 1976 – Lietuvos foto meno draugijos (sąjungos) narys, nuo 1986 – Lietuvos dailininkų sąjungos narys, I Lietuvos sąjūdžio kuopelės narys. Dalyvavo tarptautinėse fotografijų parodose Taline, Maskvoje, Varšuvoje, Paryžiuje, Barselonoje. Personalinės parodos surengtos Vilniuje (1986) ir Utenoje (1980–1985), grupinės – daugelyje Lietuvos miestų. Tapybos darbų parodos Utenoje, Dusetose, Rokiškyje. Svarbesni vitražai: VVU centriniuose rūmuose (diplominis darbas), Kauno kelionių ir ekskursijų biure, Nidos ,,Auksinių kopų“ poilsio namuose, Tiltiškių (Zarasų raj.) energetikos muziejuje, Stelmužės bažnyčioje (Zarasų raj.), Vilniaus klinikinėje ligoninėje Santariškėse, Utenoje: ,,Saulės“ ir 5 vid. m-klose, Kristaus į Dangų žengimo bažnyčioje, Kultūros rūmuose, Marijos kankinių karalienės koplyčioje, pensionate, Utenos aps. administracijos kavinėje ir kt. 

Romualdas Valančiūnas

Gintautas Surgailis G. 1956 03 25 Utenos raj. Šeimyniškių k. Istorikas. Humanitarinių mokslų dr. (nostr. 1993). Mokėsi Plepesiškių, Sudeikių m-klose, 1974 baigė Utenos ketvirtąją vid. m-klą, 1979 – VVU Istorijos fak. 1978–81 VVU asistentas, 1982–85 – aspirantas. 1985–90 Partijos istorijos instituto mokslinis sekretorius. 1990–92 to paties instituto vyresn. mokslinis bendradarbis. 1992–93 Krašto apsaugos ministro patarėjas. 1993–94 Slaptojo skyriaus viršininkas. 1995–96 Administracinio departamento direktorius. Nuo 1997 Krašto apsaugos ministerijos sekretorius. Parašė knygą ,,Lietuvos kariuomenės vadai“ V., 1992. Paskelbė per 50 straipsnių. Apdovanotas Garbės ženklu ,,Už nuopelnus išvedant Rusijos kariuomenę iš Lietuvos“.

Gediminas Isokas

Henrikas Surgailis G. 1914 06 05 Borisoglebske (Rusija). M. 1998 05 29 Šiauliuose. Medikas. 1939 medicinos mokslų kandidatas, (nostr. 1993), baigė Kauno universitetą. 1939–45 m Utenos ligoninės gydytojas, 1946 vyr. gydytojas, (1947–50) Kauno universiteto medicinos fakulteto vidaus ligų katedros asistentas. 1950–57 Šiaulių zonos, 1958–59 – Sveikatos apsaugos ministerijos vyr. terapeutas. Nuo 1959 iki išėjimo į pensiją dirbo Šiaulių respublikinės ligoninės terapinio skyriaus vedėju. Paskelbė mokslinių straipsnių apie plaučių emfizemos etiologiją, patogenezę, lėtines nespecifines plaučių ligas.

Romualdas Valančiūnas

L. SurgailisLeopoldas Surgailis G. 1928 03 16 Utenoje. Dailininkas tapytojas. 1952 baigė VDI vyr. dėstytojas (1960–1981), VDA doc. (nuo 1993). Dėsto tapybą, piešimą ir kompoziciją. Piliečių chartijos narys. Parodose dalyvauja nuo 1952 Personalinės parodos surengtos Vilniuje, Kaune, Berlyne, Utenoje. Svarbiausios grupinės parodos: aštuonių tapytojų Rygoje (1986), ,,Grupės 24“ parodos Vilniuje, Paryžiuje, Ture, Stokholme, Rygoje. Parodos Lenkijoje, Gruzijoje, Armenijoje, Estijoje, Rusijoje. Jo darbų įsigijo Lietuvos dailės muziejus (Vilnius), M. K. Čiurlionio dailės muziejus (Kaunas), Liudviko muziejus Kiolne (Vokietija), Štetino meno muziejus (Lenkija), Tretjekovo dailės galerija (Maskva). Privačių kolekcijų yra Lietuvoje ir užsienyje.

Romualdas Valančiūnas

Olegas Surovas G. 1949 01 01 Utenoje. Gydytojas stomotologas, medicinos mokslų dr. (1994). 1956–62 mokėsi Utenos pirmojoje vid. m-kloje. 1967 baigė Kauno J. Jablonskio vid. m-klą, 1972 – KMI. 1972 Švenčionių ir Švenčionėlių poliklinikų gyd. stomotologas. 1975–1980 Birštono sanatorijos „Versmė“ stomatologas protezininkas 1980–1985 Kauno stomatologinės poliklinikos stomatologas protezininkas. 1985–1996 KMI klinikų Eksperimentinės dantų protezavimo laboratorijos vedėjas. Tai buvo pirmoji tokio profilio laboratorija Tarybų Sąjungoje. Kartu vadovavo sąjunginiams stomatologinės implantacijos kursams. Juose apmokyta 500 specialistų. Nuo 1996 privačios Dantų implantacijos klinikos savininkas, Tarptautinės dantų implantacijos mokyklos vadovas. 1993 išleido monografiją „Dantų eilių protezavimas ant implanto“ (rusų klb.). Stažavosi Maskvos stomatologijos mokslinio tyrimo institute, Bolonijoje (Italija) 1991, Liege (Belgija) 1999. Užsienio ir respublikinėje spaudoje paskelbė 36 straipsnius, yra 6 patentų ir 20 rac. pasiūlymų autorius. Skaitė pranečimus Volgograde, Maskvoje, Kaliningrade (Rusija), Florencijoje (Italija), Kazanlyke (Bulgarija), Lvove (Ukraina), Kokande (Uzbekija). Apdovanotas LŪPP sidabro medaliu, TSRS Sveikatos apsaugos ministerijos padėkos raštu.

Gediminas Isokas

Valentinas Surovas G. 1950 03 03 Utenoje. Veterinarinės medicinos gydytojas, biologijos mokslų dr. (nostr. 1993). 1956–1960 mokėsi Utenos „Saulės“ g-zijoje, 1967 – baigė Kauno m. J. Jablonskio vid. m-klą, 1972 Lietuvos Veterinarijos akademiją. 1972–1973 Vilniaus mėsos kombinato veterinarijos gyd. – ekspertas. 1973–1977 LMA biochemijos instituto aspirantas, 1977–1993 LMA imunologijos instituto vyresn. mokslinis bendradarbis. 1993 Lietuvos valstybinės mokslinės veterinarijos preparatų kontrolės laboratorijos narys - ekspertas. 1993–1997 Valstybinio veterinarijos aprūpinimo centro medikamentų skyriaus vedėjas. 1997–1999 UAB „Armila“Veterinarijos skyriaus vadybininkas. 1999–2000 bendros Lietuvos–Vokietijos įmonės UAB „Litimo“ generalinio direktoriaus pavad. komercijai ir marketingui. Nuo 2000 – Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ž. ū. politikos tyrimų skyr. vyresn. mokslinis bendradarbis. Paskelbė 150 mokslinių straipsnių, dalyvavo tarptautinėse konferencijose ir simpoziumuose, stažavosi Vengrijoje. 1980 apdovanotas LŪPP sidabro medaliu.

Gediminas Isokas

Antanas Sviklius G. 1927 02 07 Utenos aps. Šeimaties k. Chirurgas. Prof. (1979). 1934–38 mokėsi Šeimaties prad., 1938–1940 – Tauragnų prad., 1940–1946 – Utenos vid. m-klose. 1952–1956 baigė VVU medicinos fak., 1961–1964 – VVU aspirantas, 1952–1961 – Vilniaus resp. klinikinės ,,Raudonojo kryžiaus“ ligoninės chirurginio skyriaus gydytojas ir vedėjas. 1964–1968 – VVU Fakultetinės chirurgijos katedros asistentas, 1968–1977 – docentas, 1977–1980 – profesorius. 1980–1990 – VVU medicinos fak. Abdominalinės chirurgijos klinikos profesorius. Docentas (1970), habilituotas mokslų dr. (1976). Patobulino tulžies pūslės ir latakų ligų diagnostikos metodus. Daugelio mokslinių darbų autorius ar bendraautoris. Išleido knygas: ,,Tulžies pūslės ir latakų lėtinių ligų diagnostika“ (1970), ,,Tulžies pūslės ir latakų ligos“ (1973), ,,Kasos ligos“ (1077), ,,Storosios žarnos ligos“ (1995), ,,Žarnų operacijos“ (1987) ir kt., parašė per 70 mokslinių straipsnių.

Regina Stakėnienė

Povilas Svilas G. 1890 Novoaleksandrovsko aps. (dabar Zarasų r.) Drageliškėse. M. 1953 02 24 Pakruojyje. Gydytojas. Baigęs medicinos studijas, gyveno Utenoje. 192001940 Utenos aps. gydytojas. Nuo 1921 „Saulės“, o vėliau valstybinės g-zijos gydytojas, higienos dėstytojas. Aktyvus tautininkas, šaulių ir kooperatinių organizacijų veikėjas. 1941 su šeima išvežtas į Sibirą. Grįžęs iš tremties, gyveno Pakruojyje, dirbo gydytoju, 1950–1953 – Terapinio skyriaus vedėju. Palaidotas Pakruojyje.

Romualdas Valančiūnas

© Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka
Utena. 2002