|
Jonas
Sadaunykas-Sadūnas G.
1925 02 22 Utenos raj. Kaliekių k. Prozininkas. Paskelbė apybraižų
rinkinius: Žmonės ir darbai (1955), Žemė ir duona (1964),
Pilkojo grumsto trauka (1980) ir kt., satyrinių apsakymų rinkinį
Interviu su kiemsargiu (1975).
Gediminas
Isokas
▲
Margarita
Sadūnienė (Kemėšytė) G.
1888 10 17 Alantos vls. Vastapų paliv. M. 1973 03 20 Kaune. Knygininkė,
liaudies švietėja. Tėvas spaudos platintojas namuose turėjo lietuviškų
knygų. Brolis Fabijonas Kemėšis mokslų kandidatas, ekonomikos mokslų
prof., sesuo Juzefa žymių architektų A. ir V. Nasvyčių motina. Prieš
1907 Utenoje ji pradėjo knygų prekybą, parapijiečių švietimą. Dirbo
kunigo A. Švatelio špitolėje įsteigtame lietuviškų knygų knygynėlyje. Iš
JAV knygomis aprūpindavo ją brolis Fabijonas. 1907 08 18 ji atidarė knygyną
dar nebaigtuose įrengti parapijos namuose. Knygas pardavinėjo šv. Kazimiero
d-jos vardu. Leido knygutes, sąsiuvinius. Buvo saviveiklininkė. Pirmojo
pasaulinio karo metais pasitraukė į Rusiją. Ten, Nasvyčių bute Maskvoje su
žymiais Lietuvos žmonėmis dirbo lietuvybės darbą. Sugrįžusi į Lietuvą
19191921, dirbo sekretore, vėliau viršaite Skiemonių vls., 1922 ištekėjusi
už A. Sadūno, gyveno Ferdinantavos (Sadūniškio) palivarke, buvo Alantos
moterų d-jos pirmininkė. 1948 su vyru ištremta į Rešiotus. Sugrįžo 1956
m., gyveno pas dukrą Kaune, kur ir mirė.
Antanas
Gasperaitis
▲
Kazimieras
Sakalauskas G. 1934 03 04 Utenos aps. Kaniūkų k.
Fizikas, nastr. gamtos mokslų dr. (1993), doc. (1982). 1952 baigė Užpalių
vid. m-klą, 1957 VVU fizikos fak. 195758 Fizikos fak. Laborantas. 195862
Vilniaus radijo matavimų prietaisų mokslo tiriamojo instituto laboratorijos inžinierius.
1962-2000 VVU fizikos fak. dėstytojas, docentas. 1979 stažavosi Maskvos
universitete, o 1984 Slovakijos Žilinos aviacijos institute. Dėstė
disciplinas: Kvantinė radiofizika, Radiomatavimų pagrindai,
Radioaparatūros konstravimas ir kt. Išleido pedagoginius mokomuosius
leidinius: Fizikiniai elektronikos pagrindai, Elektroniniai prietaisai
ir jų pritaikymas (1969), Puslaidininkių elektronikos laboratoriniai
darbai (1983). Užsienyje ir Lietuvoje paskelbė 50 mokslinių straipsnių.
Konferencijose Čekijoje, Slovakijoje, Vokietijoje, Vengrijoje ir kt. skaitė 62
pranešimus. 1979 apdovanotas LŪPP bronzos medaliu.
Gediminas
Isokas
▲
Stasys
Sakalys G. 1927
01 16 Kuktiškėse. M. 1992 11 11 Kėdainiuose. Inžinierius, Lietuvos nusipelnęs
inž. (1977). Mokėsi Kuktiškių prad. m-kloje, 1947 baigė Utenos berniukų
g-ziją, o 1952 KPI Hidrotechnikos fakultetą. Dirbo inž. Kėdainių geležinkelio
stotyje, Kėdainių MSV direktoriumi, 1958 paskirtas Kėdainių elektros aparatūros
gamykols direktoriumi, ją įkūrė ir vadovavo iki pensijos.
Genovaitė
Šnurova
▲
Vytautas
Kazimieras Sakalys
G. 1931 11 20 Kuktiškėse. Rankinio sporto meistras (1963), nusipelnęs
treneris (1975), doc. (1984). 1951 baigė Utenos berniukų vid. m-lą, 1955
Lietuvos valstybinį Kūno kultūros institutą. LŽŪA asistentas
(19551956), VPI vyr. dėstytojas (19561971). Nuo 1971 VGTU vyr. dėstytojas,
docentas, Kūno kultūros katedros vedėjas (19801991). Dalyvavo 24 mokslinėsemetodinėse
konferencijose fizinio auklėjimo klausimais. Parašė ir išleido mokslinės
metodinės literatūros apie kūno kultūrą, mokomosios piemonės ,,Studentų
fizinis rengimas autorius. 19561961 žaidė Lietuvos rankinio rinktinėje,
daugkartinis respublikos rankinio čempionas. 19591961 Lietuvos rankinio
federacijos pirmininkas, ilgametis jos prezidiumo narys. Parengė nemažą būrį
rankinio trenerių ir respublikos rinktinės žaidėjų. 1971, 1981 ir 1996
apdovanotas medaliais ,,Lietuvos sportui atminti.
Genovaitė
Šnurova
▲
Pranas
Saladžius G.
1893 02 27 Vyžuonose. M. 1965 07 12 Rochesteryje, JAV. Šaulių sąjungos
vadas. Baigęs prad. m-klą Vyžuonose, Užpalių dviklasę, Panevėžio mokytojų
seminariją, mokytojavo Anykščiuose, mokytojų institute Vitebske. Dalyvavo
Pirmojo pasaulinio karo mūšiuose. Lietuvoje, gimtinėje, organizavo mokyklas,
dalyvavo kovose su lenkais, dirbo karo m-klos lektoriumi, studijavo univ. Nuo
1927 Kauno miesto ir aps. karo komendantas, 19351940 Lietuvos šaulių sąjungos
vadas. 1944 su šeima pasitraukė į Vokietiją. Jis sustiprino šaulių veiklą,
jų pasiruošimą. Jo dėka jų gretos išaugo, išpopuliarėjo, į jas įsijungė
žymiausių krašto žmonių.
Antanas
Gasperaitis
▲
Ona
Savickaitė G. 1928 12 05. Utenos aps. Naujaūlyčio
(Naujasodžio) k. Chemijos mokslų kandidatė (1972), nostr. gamtos mokslų dr.
(1993), 1949 baigė Utenos mergaičių gimnaziją, 1954 VVU chemijos fakultetą.
1954-57 moksline bendradarbe dirbo Chemijos fak., po to vyresn. moksline
bendradarbe Termoizoliacijos mokslinio tyrimo institute. Čia dirbdama 1972
apgynė kandidatinę disertaciją, kurios tema: Procesų, vykstančių degant
hidrožerutinį molį įvairioje temperatūroje ir aplinkoje, tyrimas. Už
pasiekimus moksle 1964, 1967, 1978, 1980, 1986 apdovanota.
Gediminas
Isokas
▲
Pranas
Savickas G.
1777 05 18 Užnemunėje. M. 1864 03 18 Aleksandravėlėje, ten ir palaidotas.
Kunigas, poetas. Vilniuje baigė dvasinę seminariją. Apie 18241835 vikaravo
Kuktiškėse. Nuo 1835 klebonavo Aleksandravėlėje. Laikomas išlikusių eilėraščių
(rankraščiai) ,,Pustymai ir ,,Apsakymas autoriumi.
Regina
Stakėnienė
▲
Zofija
Savulionienė (Mikėnaitė)
G. 1929 08 01 Rokiškio aps. Miškonių k. Dailininkė, skulptorė. Nuo 1930
gyveno Užpalių vls. Kaniūkų k. Mokėsi Utenos ,,Saulės g-zijoje. 1955
baigė VDI. 19551967 fabriko ,,Vienybė konstruktorių biuro skulptorė.
196796 Vilniaus ,,Dailės kombinato dailininkė keramikė. 19551967 su
žaislų etalonais dalyvavo Leipcigo, Poznanės, Londono, Briuselio, Maskvos
parodose. Be to dalyvavo parodose: respublikinėje ,,Sportas dailėje (V.
1971), Vilniaus dailės kombinato ,,Dailė jubiliejinėje parodoje (V. 1971),
Pabaltijo respublikų buitinės keramikos parodoje (Vilnius, Ryga, Talinas,
1973), respublikinė taikomos dekoratyvinės dailės parodoje(V. 1973),
respublikinė dailės dirbinių parodoje (V. 1974), Taikomosios dailės parodoje
(1979), jubiliejinėje respublikinėje taikomosios dailės parodoje (1980),
grupinėje keramikų parodoje (V. 1988), personalinėje parodoje su dailininke
L. Bekintyte (1991, Užpaliuose, Utenoje, Zarasuose), personalinėje jubiliejinėje
parodoje ,,Ramybė (V. 1999) ir kt. Apdovanota LŪPP medaliais ir diplomais.
Dailininkų sąjungos narė (1978).
Gediminas
Isokas
▲
Leonas
Seibutis G.
1923 12 01 Užpaliuose vaistininko Juozo Seibučio šeimoje. Mokėsi Marijampolės
marijonų, vėliau Kauno jėzuitų gimnazijose. 1941 baigė Kauno 8-ąją vid.
mokyklą. Dalyvavo 1941 sukilime, šturmavo radiofoną. Studijavo Kauno
medicinos fakultete. Vokietijoje Frankfurto prie Maino J. V. Gėtės univ. baigė
medicinos mokslus. Dirbo urologu Čikagoje. Dirbo NATO daliniuose Prancūzijoje,
vėliau JAV. Nuo 1976 lankydamasis Vilniuje, per 15 atsilankymų, padarė per
100 urologinių operacijų. Remia mediciną literatūra, vaistais,
instrumentais. Apdovanotas Gedimino ordinu.
Gediminas
Isokas
▲
Feliksas
Siesoriūnas G.
1931 07 17 Utenos aps. Šlapių k. Istorikas, istorijos mokslų dr. (nostr.
1993). 1959 baigė VVU. 19641979 dirbo LMA istorijos institute (19691971
mokslinis sekretorius). Nuo 1979 dėstė VPI, nuo 1986 buvo visuotinės
istorijos katedros vedėjas. Išleido knygas: 18301831 m. sukilimas
Lietuvoje (1974), Gedimino aikštė Vilniuje (1980). Paskelbė
straipsnių. Plačiau: S. Stačaitis Feliksas Sliesoriūnas: Bibliogr. Rodyklė
(1980).
Gediminas
Isokas
▲
Romualdas
Sinius G. 1938
05 16 Utenoje, Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Olandijoje. 1944 vasarą
su tėvais pasitraukė į Vakarus. Gyveno Vokietijoje, o 1949 šeima emigravo į
Angliją. Ten dieną lankė anglų mokyklą, o vakare lietuvių. 1952
apsigyveno Kanadoje, Monrealyje. Baigęs Monrealio katalikų gimnaziją, Loylos
koledže studijavo komercinius mokslus, baigė lituanistikos kursus. Buvo
skautas, žaidė krepšinį, šoko tautinių šokių kolektyve. Tėvams mirus,
1973 išvyko į Europą, o 1974 apsigyveno Olandijoje, dirbo naftos pramonėje.
Anksti išėjo į pensiją. 1993 buvo paskirtas Lietuvos Respublikos garbės
konsulu Hagoje, o 1996 09 02 patarėjo rango generaliniu konsulu. Nuo 1993
pradėjo siųsti humanitarinę pagalbą Utenos pensionatui, 1997 organizuoti
jam šalpos fondą. Jam ir jo žmonai Karlai 1997 suteikti Utenos miesto Garbės
piliečių vardai.
Romualdas
Valančiūnas
▲
Regina
Siniūtė-Ayre
G. Utenoje. Baigė Konkordo univ. Kanadoje (Montiene).
1944 su tėvais pasitraukė į Vakarus. Vokiečių kalbos ir literatūros
dr. (1976), anglų kalbos magistrė. 19691997 dėstė JAV Kolumbijos
universitete. Nuo 1994 VVU filologijos fakultete dėsto anglų, vokiečių
kalbas ir literatūrą. Apdovanota Wordow
Wilson Fellow, Kanados vyriausybės medaliais ir kt. Išrūpino lėšas VVU
Kanados aulos įrengimui. Utenoje, Užpalių g. 25, atgautuose tėvų namuose,
įrengė vaikų bibliotekąskaityklą. Iš Škotijos atsiuntė kelis tūkstančius
knygų. Vilniuje organizavo balkonų apželdinimo konkursus.
Gediminas
Isokas
▲
Silvestras
Rimgaudas Sinkus G.
1944 01 13 Kaune. Rašytojas fantastas. 1961 baigė Kalvarijos vid. m-klą, mokėsi
Marijampolės muzikos m-loje. 1966 baigė KPI, inžinierius mechanikas. Nuo 1966
gyvena ir dirba Utenoje. Dirbo A B ,,Utenos trikotažas ir alaus kombinate,
nuo 1995 UAB ,,Utenos statyba direktorius ryšiams su užsieniu. Pirmieji
literatūriniai bandymai buvo studijų metais, o periodinėje spaudoje pirmieji
apsakymai (,,Paveikslų muzika, ,,Ieva ir šermukšnis, ,,Nojaus laivo
paslaptis) išspausdinti 1985. Išleisti apsakymų rinkiniai Mėlynas
krantas keistų nuotykių respublika (1991), Gėlių sala (1993),
pjesė Gerumo planeta pastatyta 1994. Juose fantastinių įvykių fone
nagrinėjami santykiai tarp žmonių, pateikiamos detektyvinės istorijos.
Apsakymų išspausdinta Belgijos, Prancūzijos, Latvijos fantastikos žurnaluose.
Romane ,,Dievų tyla (1997) iškelta versija, esą ateiviai iš kosmoso sąmoningai
užteršė Žemę šachmatais, kad žmonės pyktųsi ir nespręstų savo
globalinių problemų. Romanas pažymėtas Utenos miesto, Lietuvos fantastikos
rašytojų premijomis. Utenos literatų klubo ,,Verdenė ir ,,Rotary klubo
narys. Pasaulinio idėjų konkurso ,,The Rolex Avards Enterprise 1995 (Šveicarijoje)
dalyvis.
Romualdas
Valančiūnas
▲
Vytautas
Jonas Sirvydis
G. 1935 Rokiškio aps. Ratkupio k. Kardiochirurgas. Medicinos mokslų kandidatas
(1967), dr. (1974), nostr. habil. mokslų dr. (1993). Lietuvos valstybinės
premijos laureatas (1979), prof. (1979), LMA narys korespondentas (1996), LMA
tikrasis narys (1998). 1953 baigė Utenos vid. m-klą. 1959 VVU medicinos fak.
19591964 Vilniaus pirmosios klinikinės ligoninės chirurgas. 19641970 VVU
Bendrosios chirurgijos katedros asistentas. 19701979 doc. Nuo 1979 prof.
19681990 Vilniaus univ. širdieskraujagyslių chirurgijos klinikos širdies
chirurgijos skyriaus vedėjas. Nuo 1990 Vilniaus univ. Širdies chirurgijos
klinikos vadovas. Su kitais padarė pirmąsias Lietuvoje pilvo aortos ir inkstų
arterijų, kylančios aortos ir jos šakų ir kitas operacijas. 1987 su kitais
pirmą kartą Lietuvoje persodino širdį. Vadovėlių: Širdies ydos
(1978) ir Chirurgija (1984) bendraautoris. Tobulinosi Vengrijoje,
Vokietijoje. Nuo 1964 JAV dėstoVilniaus univ. Paskelbė per 240 mokslinių darbų,
dviejų išradimų autorius. Baltijos valstybių širdies ir kraujagyslių bei
krūtinės chirurgijos prezidentas 19911993, Lietuvos širdies ir krūtinės
ląstos chirurgų d-jos pirmininkas 19911997, Europos širdies ir krūtinės
ląstos chirurgų asociacijos, Tarptautinės širdies ir kraujagyslių d-jos ir
kitų org. narys. Apdovanotas LDK Gedimino III laipsnio ordinu. Plačiau: Mūsų
gydytojai V., 1998.
Gediminas
Isokas
▲
Vytautas
Konstantinas Sirvydis
G. 1935 03 05 Utenos aps. Kaniūkų k. Habil. ž. ū. m. dr., prof. (1989). LMA
narys (1992). Estijos ž. ū. univ. Garbės dr. (1969). 1954 baigė Užpalių
vid. mokyklą. 1960 Lietuvos veterinarijos akademiją, zootechnikas. 19601962
Lietuvos gyvulininkystės instituto jaun. mokslinis darbuotojas, 196268 šio
instituto vyresn. mokslinis darbuotojas. 19681979 Baltijos šalių zoninės
paukštininkystės bandymų stoties direktorius. 19791983 Taikomosios
enzimologijos instituto mokslinio gamybinio susivienijimo ,,Fermentas
skyriaus vedėjas. Nuo 1984 VPI (univ.) skyriaus vedėjas, nuo 1984 to paties
universiteto katedros vedėjas. Su kitais autoriais parašė knygas: ,,Paukštininko
žinynas (1969), ,,Veislinio darbo organizavimo intensyvioje paukštininkystėje
metodinės rekomendacijos (1976). ,,Olandijos paukštininkystė (1976) ir
kt., 10 išradimų, 5 Lietuvos patentų autorius, skaitė pranešimus
konferencijose Europos, Pietų Amerikos, Japonijos miestuose. Vadovavo 13
doktorantų, paskelbė apie 180 straipsnių. Pasaulinės paukštininkystės
mokslo asociacijos Lietuvos skyriaus prezidentas, VPU Gamtos mokslų fak. ir
Lietuvos veterinarijos akademijos tarybų narys, R. Žebenkos premijos
laureatas.
Gediminas
Isokas
▲
Vladas
Skrebiškis G. 1928 01 15 Kačiūnų k. Poetas.
Baigė VPI. Paskelbė eilėraščius periodikoje, rinkinyje Akimirkos
(1993).
Gediminas
Isokas
▲
Norbertas
Skurskis G.
1904 01 10 Daugailių vls. Duobių k. M. 1972 12 31 Kaltanėnuose. Kunigas
marijonas, teologijos mokslų dr., prof. (1942), Sibiro tremtinys. Baigęs Kauno
kun. seminariją, 1932 įšventintas kunigu, 1925 marijonu (MIC) 1925 12 08.
Magistras, marijonų vienuolyno koplyčios Panevėžyje rektorius. Užsienyje įgijo
teologijos dr. laipsnį. Nuo 1942 Vilniaus kunigų seminarijos profesorius.
19361938 išleido religinio turinio knygų ir brošiūrų (apie 10):
,,Tikiu, ,,Dieviškoji amnestija, ,,Aš apaštalas, ,,Atlaidai,
,,Neapdraustos sielos ir kt. Paskelbė straipsnių periodikoje. Grįžęs iš
tremties, kunigavo Vilniaus vyskupijoje. Palaidotas Kaltanėnų šventoriuje.
Antanas
Gasperaitis
▲
Rimantas
Juozas Slapšinskas G. 1908 03 18 Bikūnų k.
(dabar Utenos raj.). M. 1973 01 08 Vilniuje. Bibliotekininkas, bibliografas.
1943 baigė Kauno univ. 1927-33 dirbo Sargybos laikraščio redakcijoje.
193640 Lietuvos centrinės valst. bibliotekos, 194050 Centrinės
valst. dibliotekos direktorius. Parengė knygotyros darbų knygą Bibliotheca
Lithuana, surengė Lietuviškos knygos 400 metų minėjimą. 194243 ir
194447 Kauno univ. dėstė lietuvių literatūros istoriją ir bibliografiją,
1959-63 dirbo Kauno šeštos vid. m-klos mokytoju, nuo 1963 Knygų rūmuose. Išleido
knygas: Bibliotekos ir jų tvarkymo bruožai (1935), Viešųjų bibliotekų
organizacija (1937), sudarė albumą Žemaitė gyvenime ir kūryboje
(1956), užrašė ir spaudai parengė atsiminimus Petras Rimša pasakoja
(1964) ir kt. 1971 m. jam paskirta Respublikinė premija.
Gediminas
Isokas
▲
Vilius
Slavinskas G.
1933 04 23 Utenos aps. Ažudvariuose. M. 1984 10 19 Utenoje. Šaudymo sporto
treneris, nusipelnęs treneris (1983). 1951 baigė Utenos 1-ąją berniukų vid.
m-klą. 19511968 dėstė fizinį lavinimą Pakalnių, Kuktiškių ir Šnieriškių
septynmetėse m-klose. 19541957 tarnavo armijoje. 1968 pradėjo dirbti Utenos
sporto m-klos šaudymo skyriaus treneriu. Parengė 11 kandidatų į sporto
meistrus, 4 iš jų vėliau tapo sporto meistrais. Jo auklėtiniai buvo Lietuvos
moksleivių rinktinių nariai, sėkmingai atstovavo Lietuvai sovietų sąjungos
moksleivių spartakiadose, tapo Lietuvos spartakiadų čempionais ir
prizininkais. Rajone rengiamose šaudymo varžybose V. Slavinskas būdavo vyr.
teisėjas. Ilgą laiką buvo Lietuvos moksleivių rinktinės treneris.
Apdovanotas medaliu už nuopelnus moksleivių sporte. (1983).
Romualdas
Valančiūnas
▲
Alidas
Mykolas Slepetys (Šlepetys)
G. 1937 Buenos Aires. Gydytojas, poetas. Tėvai kilę iš Utenos. 1961 baigė
Buenos Aires univ. medicinos fakultetą. Paskelbė apie pusantro šimto mokslinių
straipsnių Argentinoje, Urugvajuje, Bolivijoje, JAV, Ispanijoje, Ekvadore.
Pvz., ,,Fibrinolizmo sistema. Fibrinolizmas (Lietuvių gydytojų biuletenis,
JAV 1967). ,,Lietuviškos hemeopatijos (Conciencia; Bahia Blanca 1993) ir t.
t. Ispanų kalba išleido šešias eilėraščių knygas: ,,Vijoklės rožės
(1969, 1995), ,,Poeto dūmai (1970), ,,Keisti žodžiai (1978),
,,Gintaras (1985), ,,Mano poezija (1989) ir ,,Kolekcija (1995). Knyga
,,Mano poezija išleista 1991 Vilniuje (vertė Br. Dovydaitis). Kūrinių
spausdinta antologijose.Jo knygų įsigijo Argentinos, Lietuvos, Prancūzijos
bibliotekos.
Gediminas
Isokas
▲
Vitalija
Sluckienė Dambrauskaitė G.
Kuktiškėse. Literatė. 1941 su šeima ištremta į Altajų. 1947 nelegaliai grįžo
į Lietuvą, baigė Utenos g-ziją, dirbo mokytoja. 1950 suimta ir vėl ištremta.
1961 sugrįžo Lietuvon. Paskelbė eilėraščių Tremtinio Lietuvoje
(1990).
Gediminas
Isokas
▲
Julius
Snukiškis G.
1940 07 03 Utenos raj. Momėnų k. 1958 baigė Utenos 2-ąją vid. m-klą, 1963
VPI. Chemijos mokslų kandidatas (1993 nostr. dr.) (,,Lietuvos VRE
cirkuliacinių vandenų ir kuro atliekų įtaka vandens saugyklosvėsintuvo
ir kitų baseinų hidrotechniniam režimui, 1971, VU. Vad. H.
Laumenskas).19631965 Švenčionėlių vid. m-klos mokytojas, 19651966
Valstybinio vandens ūkio k-to inžinierius, 19661969 ChChTI aspirantas,
19691975 jaun. moksl., 19751992 vyresn. moksl., nuo 1992 ChI vyresn.
moksl. bendradarbis. Tyrė šiluminės elektrinės poveikį vandens baseinų
dujoms, mineralinėms biogeninėms ir organinėms medžiagoms, sunkiųjų metalų
šalinimą jonitais iš pramoninių nuotekų, paviršinio aktyvumo medžiagų ir
kitų teršalų, nuodingųjų medžiagų koncentravimą atvirkštinio osmoso būdu
ir oksidacinį nukenksminimą. Per 50 mokslinių straipsnių bendraautoris. Kn.
,,Lietuvos chemikai V. 1999 m.
▲
Emilija
Somberg (Obcarskaitė)
G. 1924 02 20 Utenoje. Dailininkė tapytoja. Poeto Česlovo ir mediko Stasio
sesuo, gyvenanti Minneapolyje. Būdama VVU studentė, 1944 pasitraukusi į
Vokietiją, studijavo Hamburgo, vėliau, išvykusi į JAV, Niujorko
universitetuose dailę iki 1964 Dirbo meno instruktore. Jos darbai eksponuojami
keliose dailės viešose kolekcijose, pvz., Lietuvos ambasadoje Vašingtone,
Minneapolyje, Paryžiuje. Dalyvavo ne vienoje parodoje, daugiausia Minneapolyje.
Kūryba skelbta JAV spaudoje. Tapybos darbai modernūs, impresionistiniai,
spalvingi. Vyras Harbertas Somberg taip pat dailininkas.
Antanas
Gasperaitis
▲
Antanas
Napoleonas Stasiškis G. 1933 09 21 Utenos aps. Užpalių
vls. Kaniūkų k. Fizikas, seimo narys. 1948 05 22 tėvai išvežti į Sibirą.
Atsitiktinai likęs Lietuvoje gyveno pas gimines, kaimynus. 1951 jų remiamas,
baigė Užpalių vid. m-klą. Kaip ištremtos šeimos narys negalėjo stoti į
VVU, todėl 195253 dirbo geologinių paieškų ekspedicijoje. 1953 01 12
suimtas ir nuteistas 10 metų laisvės atėmimo ir 5 m. pilietinių teisių
suvaržymo bausmė. Dirbo Kuibyševo HES statybose. 1956 už dalyvavimą
slaptoje antisovietinėje org., papildomai nuteistas 3 metams laisvės atėmimo.
Kalėjo Vologdos srities, Vorkutos ir Taišeno lageriuose. 1960 grįžo į
Lietuvą. 1968 baigė VVU. Specialybė puslaidininkių fizikas. 196370
dirbo Vilniaus eksperimentinėje technologijos įrangos, vėliau gamykloje šlifuotoju
technologu. 197081. Mechanizacijos -automatizacijos projektavimo-konstravimo
biure eksperimentinės grupės vadovu, vyr. projektų inž. 19892. Lietuvos
staklių pramonės kompleksinio projektavimo instituto Lietuvos staklių
projektas vyr. projektų inžinieriumi. 1990 Lietuvos politinių kalinių sąj.
steigiamajame suvažiavime išrinktas šios org. vicepirmininku, nuo 1992
pirmininkas. Nuo 1995 Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos
pirmininkas. Nuo 1992 seimo pirmininkas. Nuo 1993 Tėvynės sąj. (Lietuvos
konservatorių) sąj. vicepirmininkas.
Gediminas
Isokas
▲
Balys
Stasiulionis G.
1921 03 03 Utenos aps. Kaliekių k. M. 1949 09 26 Utenoje. 193241 mokėsi
Utenos gimnazijoje. 19411924 Pašulniškių (Molėtų raj.) pradžios m-los
vedėjas. 1942 studijavo Vilniaus univ. Ekonomikos fakultete. Nuo 1944 Vyžuonų
progimnazijos direktorius. Nuo 1945 Utenos aps. liaudies švietimo skyriaus vedėjas.
1949 Utenoje nužudytas rezistentų.
Regina
Stakėnienė
▲
Mečislovas
Stasiulionis G. 1926 09 01. Utenos aps. Daržinių
k. Ekonomistas, socialinių mokslų dr. ( nostr. 1993), doc. (1981). 1956 baigė
Gusevo (Kaliningrado sritis) vid. mokyklą, 1963 VVU ekonomikos fak.
194458 armijos seržantas, karininkas. 195974 dirbo administracinį darbą
įvairiose Vilniaus miesto įmonėse ir organizacijose. 197475 Liaudies ūkio
planavimo ir ekonomikos instituto sektoriaus vedėjas. 197592 VVU ekonomikos
fak. vyresn. dėstytojas, docentas. 199193 Centrinės privatizavimo komisijos
informacinio konsultacinio biuro viršininko pavad., vyresn. specialistas.
Mokymo priemonių: Prekybos statistikos metodologija ir praktika, vadovėlio
Socialinė ekonominė statistika bendraautoris. Paskelbė per 20 mokslinių
straipsnių. Dalyvavo Sąjūdžio antrajame suvažiavime.
Gediminas
Isokas
▲
Vytautas
Statulevičius
G. 1929 11 27 Utenos aps. Bikūnų k. Matematikas. Fizikos ir matematikos mokslų
dr. (1967), prof. (1968), LMA akademikas (1972). Nusipelnęs mokslo veikėjas
(1972). 193741 mokėsi Dubuliškių prad. mokykloje. 194244 dirbo tėvų
ūkyje. 194445 Bikūnų apl. tarybos pirmininko pavad. ir apylinkės pieno
priėmimo punkto vedėjas. 194546 mokėsi Antalieptės ž. ū. mokykloje,
1947 eksternu išlaikė progimnazijos kurso egzaminus. 194749 parengiamųjų
kursų prie Vilniaus universiteto klausytojas. 194954 studijuoja VVU fizikos
ir matematikos fakultete kartu 195154 dirba univ. Bendrosios matematikos
katedros vyresn. laborantu. 195457 Leningrado univ. Tikimybių teorijos ir
matematikos katedros aspirantas. Kartu dirba VVU Bendrosios matematikos katedros
asistentu. 1956 jam suteikiama Leningrado univ. antrojo laipsnio premija už
darbą ,,Lokalinės ribinės teoremos nehomogeninėms Markovo grandinėms.
195759 LMA fizikos ir matematikos instituto vyresn. mokslinis bendradarbis ir
VVU Bendrosios matematikos katedros vyresn. dėstytojas. 1958 stažuojasi
Maskvos univ. pas akad. A. Kalnugorovą. 1959 Leningrado univ. apgina fizikos ir
matematikos mokslų kandidato disertaciją ,,Lokalinės ribinės teoremos
nehemogeninėms Markovo grandinėms. 195960 Fizikos matematikos instituto
bendradarbis ir Matematikos sektoriaus vadovas. 1960 stažuojasi Maskvos M.
Lomonosovo universitete. 1960 VVU docentas. 196066 Fizikos ir matematikos
instituto direktoriaus pavad. moksliniam darbui, kartu Matematikos sektoriaus
vadovas. 1964 doc. 1967 apgina fizikos ir matematikos daktaro disertaciją.
196777 išrenkamas Fizikos ir matematikos, vėliau Matematikos ir
kibernetikos institutų, 199095 Matematikos ir informatikos instituto
direktoriumi, 1967 LMA Fizikos ir matematikos mokslų skyriaus akademiku
sekretoriumi, 1985 LMA viceprezidentu, 1995 Matematikos ir informatikos
instituto senato pirmininku, 1996 VDU taikomosios matematikos ir statistikos
katedros vedėju, 1997 VGTU statistikos katedros vyresn. moksliniu
bendradarbiu. Dirbo mokslinį darbą, skaitė paskaitas, dalyvavo kongresuose,
konferencijose, simpoziumuose Austrijoje, Bulgarijoje, D. Britanijoje,
Graikijoje, Indijoje, Italijoje, Kanadoje, JAV, Japonijoje, Rusijoje,
Vengrijoje, N. Zelandijoje ir kitur. Dirbo vizituojančiu profesoriumi JAV ir
kitų kraštų universitetuose. 1967 jam suteikiama Lietuvos valstybinė, 1971
TSRS MA Prezidiumo A. Markovo, 1979 TSRS Valstybinė, 1987 Lietuvos Valstybinė
premijos. Pagrindinė prof. V. Statulevičiaus darbo sritis yra tikimybių
teorija ir matematinė statistika. Jo sukurtas aukštesnių eilių koreliacinių
funkcijų metodas žinomas visame matematikos pasaulyje. Jis ypač svarbus
nagrinėjant mažų tikimybių problemas, kurios labai svarbios, kuriant
praktines sistemas. Jis išdėstytas V. Statulevičiaus (kartu su prof. L.
Sauliumi) monografijoje ,,Limit Theorems of targe Desialions, Klouwerio
leidykloje (Olandija) 1991 ir knygoje ,,Limit Theorems of Prebalitiky theory,
išleistoje 2000 Springerio leidykloje (Vokietija).
VDU
atkūrimo grupės narys, Tarptautinio statistikos instituto, JAV matematikų bei
Europos statistikų draugijos narys, Lietuvos Netiesinių reiškinių
asociacijos prezidentas. Jis vadovavo 35 disertantams, iš kurių 10 tapo
profesoriais. 1999 06 2928 LMA jo garbei organizuota tarptautinė
konferencija ,,Tikimybių teorijos ribinės teoremos. Jis per 250 knygų,
straipsnių, pranešimų tezių autorius. Apie jį paskelbta per 260 straipsnių.
Jis 22 mokslinių leidinių redaktorius. Aktyvus visuomenininkas. 197084 ,,Žinijos
draugijos Vilniaus valdybos pirmininkas. 1984 išrenkamas Lietuvos ,,Žinijos
draugijos valdybos pirmininku. 198990 TSRS Liaudies deputatas Lietuvos
deputatų grupės seniūnas. 2000 jam įteiktas DLK Gedimino IV laipsnio
ordinas. Jo sūnus matematikos dr., žmona Aldona matematikos profesorė.
(Plačiau:
Literatūros rodyklėje ,,Vytautas Statulevičius (gyvenimo ir veiklos apžvalga)
ir kt. leidiniai.)
Gediminas
Isokas
▲
Algirdas
Steponavičius
G. 1934 11 20 Utenos aps. Kryželių k. Technikos mokslų dr. (nostr. 1993),
doc. (1970), tiltų specialistas. Baigė Biliakiemio pradinę, Utenos 1-ąją
vidurinę mokyklas, 1957 KPI, įgyjo kelių inžinieriaus specialybę, 1965 baigė
aspirantūrą Maskvos inžineriniame statybos institute, metalinių konstrukcijų
katedroje pas akad., prof. N. Streleckį. 19571962 dirbo Ukmergėje, Kelių
statybos rajone (valdyboje) Nr. 2, 19651969 KPI, 19691995 VISI asistento,
vyr. dėstytojo, docento pareigose. Nuo 1993 m.individualios A. Steponavičiaus
įmonės ,,Ekspertas vadovas. Pagrindinė veiklos kryptis tiltų
projektavimas. KPI (dabar KTU) ir VISI (dabar VGTU) dėstė: metalines
konstrukcijas, metalinius ir medinius tiltus, specialiąsias konstrukcijas (bokštai,
stiebai, rezervuarai ir kt.), inžinerinę grafiką. Buvo ilgametis studentų
mokslinės drgaugijos (SMD) vadovas ir SMD Respublikinės tarybos narys. Įvairiuose
mokslo leidiniuose Lietuvoje, buv. SSSR ir užsienyje paskelbė 36 mokslinių
straipsnių apie metalines konstrukcijas ir tiltus. Dalyvavo respublikos ir
tarptautinėse mokslinėse konferencijose, skaitydamas pranešimus apie Lietuvos
tiltus Vroclave 1992, 1994 apie tiltų konstrukcijas Malmoje (Švedija)
1995 m., Bratislavoje 1996 Išleido (kartu su kitais) vadovėlį ,,Miesto
transporto statiniai (,,Mokslas, 1981), knygelę ,,Viršnorminių krovinių
saugaus vežimo per automobilių kelius, tiltus ir viadukus apskaičiavimai,
1995). Išleido metodinių nurodymų studentams apie kursinius ir diplominius
projektavimus (19681991).
Antanas
Gasperaitis
▲
Jonas
Steponavičius G. 1880 03 10 Antalieptės vls.
Zokorių k. M. 1947 12 08 Wegene, (Vokietija). Kunigas, pedagogas, psichologas.
Baigė Rygos g-ziją. Vilniaus kunigų seminariją, Petrapilio dvasinę akademiją.
Gavo teologijos magistro laipsnį. Psichologiją studijavo Miunchene, Berlyne,
Leipcige, gavo filosofijos dr. laipsnį. Per Pirmąjį pasaulinį karą
Kaukazo armijos kapelionas, aktyviau reiškėsi Tbilisio lietuvių gyvenime. Nuo
1927 Zarasų vid. m-klos direktorius. Nuo 1933 Utenos g-zijos mokytojas.
Išleido knygą Psichologiški essays (2kn.). Per Antrąjį pasaulinį karą
ginkluotas su zarasiškiais pasitraukė nuo sovietų armijos į Žemaitiją, iš
ten į Vokietiją.
Antanas
Gasperaitis
▲
Vytautas
Pranciškus Straižys G.
1936 08 20 Utenoje. Habil. fizikosmatematikos mokslų dr. (1993), prof.
(1976). LMA ekspertas (19911995), narys korespondentas, nusipelnęs mokslo
veikėjas (1986). 1954 baigė Utenos pirmąją vid. m-klą, 1959 VVU
fizikosmatematikos fak., astrofizikas. 19571959 VVU astronomijos katedros
laborantas. 19591962 Fizikosmatematikos instituto aspirantas, 19621967
vyresn. inž., jaunesn. mokslinis bendradarbis, 19671976 Astrofizikos
sekretoriausvadovas, 19761990 Astrofizikos sekretoriaus vadovas. 19911997
Fizikos instituto direktoriaus pavaduotojas. Nuo 1990 Teorinės fizikos ir
astronomijos instituto astronomijos observatorijos vadovas. 19921993
vizituojantis prof. Union College, New York (USA). Išleido monografijas:
Daugiaspalvė žvaigždžių fotometrija 1977 (rusų klb.), Žvaigždės
su metalų deficitu 1982 (rusų klb.), Multicolor Stellar Photometry, 1992
ir 1995, Tucson Avizona, USA (anglų klb.), knygas: Paukščių takas
1992, Astronomija (vadovėlis vid. m-klų 12 kl.) 1993, Astronomijos
vadovėlis aukštosioms m-kloms (su A. Ažusieniu ir A. Pučinsku) 1995.
Redagavo: Astronomijos enciklopedinį žodyną 1984, Lietuvos dangus
(mitinis leidinys m-kloms 19891998, Lietuvos astronomų sąjungos prezidentas
(1995), Tarptautinės astronominės sąjungos (1967), Amerikos astronomijos
(1991), Europos astronomijos, JAV planetinės draugijų (1990) narys. 1973 jam
paskirta Lietuvos valstybinė premija.
Gediminas
Isokas
▲
Jonas
Jaunutis Strazdas G.
1886 04 10 Tauragnų vls. Strazdų k. M. 1972 03 06 Vilniaus raj. Antaviliuose.
Literatas, mėgėjų teatro veikėjas, vertėjas, spaustuvininkas. Baigęs Daugėliškio
pradžios m-lą, vaidino Vilniuje mokėsi fotografijos. 19001919 dalyvavo
,,Vilniaus kanklių, ,,Rūtos, Vilniaus lietuvių artistų bendrovės
veikloje, vaidino, režisavo scenos mėgėjų spektaklius, 1911 su tėvu
Kazimieru Strazdu ir Alfonsu Vėgėle, Vilniuje įsteigė spaustuvę.
19111914 redagavo ir leido tęstinį leidinį ,,Teatras. 19241925 išvyko
į JAV. Niujorke atidarė ,,Švyturio knygyną, bet po metų likvidavo ir grįžo
į Lietuvą. 19281944 dirbo ,,Spindulio bendrovės spaustuvėje. Parašė
pjeses: ,,Švarkas ir milinė (1911), ,,Sugrįžo (1914), ,,Pajauta
(1918), ,,Eglė Žalčių karalienė (1915). Išvertė J. Žulavskio, B.
Pruso, M. Baluckio, S. Pšybyševskio, T. M. Rido ir kt. kūrinių.
Regina
Stakėnienė
▲
Kazimieras
Strazdas G. 1864 10 06 Tauragnų vls. Strazdų k.
M. 1943 09 23 Kaune. Knygnešys, spaustuvininkas, daraktorius, publicistas. Jono
Strazdo tėvas. Kunigo S. Gimžausko vargonininkas ir padėjėjas platinant
draudžiamą spaudą. Rdagavo Naują ir seną elementorių.
(1905, 1906). Su sūnumi ir žentu Adolfu Vėgėle turėjo knygų
leidybos bendrovę. Buvo Vilniaus Garso atsakingasis redaktorius. Iš
Vilniaus persikėlė į Kauną. Dirbo Švyturio, Spindulio spaustuvėse.
Pasirašinėjęs slapyvardžiais rašė į spaudą.
Antanas
Gasperaitis
▲
Leonas
Strazdas G. 1937 04 02. Utenos aps. Sungailiškių
k. 1941 06 14 tėvai ištremti į Sibirą. Sūnus Leonas Strazdas pasislėpė
pas senelius.Technikos mokslų dr. (nostr. 1993). 1956 baigė Kauno
Politechnikumą, 1962 KPI, inžinierius mechanikas. 195455 Kauno Sagos
fabriko elektromonteris. 195560 Kauno ryšių technologinio mazgo vyresn.
technikas. 196063 Kauno Atramos fabriko inžinieriuskonstruktorius.
196367 Vilniaus ENIMS filialo Kauno skyriaus stendo viršininkas (kartu KPI
mokslinis bendradarbis). 196468 KPI mokslinis bendradarbis, 196885 to
instituto mokslinio centro Vibrotechnika laboratorijos vedėjas. 198590
instituto vyresn. mokslinis bendradarbis nuo 1990 instituto (KTU) statybos ir
architektūros fak. laboratorijos vedėjas. Yra 9 išradimų autorius, paskelbė
31 mokslo darbą, apdovanotas dviem aukso, dviem sidabro ir keletu LŪPP medalių,
Garbės diplomu. Yra Lietuvos ūkininkų d-jos Tėviškės žemė tarybos,
Žemės savininkų sąj. narys. Sungailiškių k. atstatė savo ir motinos sodybą.
Gediminas
Isokas
▲
Alfonsas
Streikus G. 1944 09 17 Zarasų aps. Maniuliškių
k. M. 2000 06 25 Utenoje. Mokėsi Kumpuolių prad. ir Šniukštų septynmetėje
m-klose. 19591963 dirbo kolūkyje. 19631966 tarnavo armijoje. Vėliau
dirbo statybinėse organizacijose. Nuo 1971 gyveno ir dirbo Utenoje. Domėjosi
istorija. Talkino LMA, Lietuvių kalbos ir lit. institutui, iš XVIIXVIII a.
rankraštinių knygų pateikė daug tūkst. asmenvardžių, tikslino Valerijono
Ažukalnio-Zagorskio, Kazimiero Rapolo Maigio, Igno Trapšos ir kt. biografijas,
surinko medžiagą apie vargonininką Joną Gaidį-Gaidamavičių. Vėliau kaupė
medžiagą apie partizanus. Rūpinosi paminklų statyba Jonui Gaidžiui-Gaidamavičiui
Alantoje, Povilui Červinskiui Užpaliuose, Antanui Deveikiui Pakalniuose,
Stalinizmo aukoms Utenos bažnyčios šventoriuje. 19891990 buvo Tremtinių
klubo Utenos skyr. pirmininkas. 1999 išleido knygą Utenos parapija.
R.
Gudynienė
▲
Bonifacas
Stundžia G.
1952 11 21 Utenos raj. Daunorių k. Lietuvių kalbininkas, habil. dr. (1996),
Milano kalbotyros d-jos narys korespondentas (1983), Lietuvos mokslo tarybos
narys (19922000), ekspertas (nuo 2000), Valstybinės kalbos komisijos narys
(nuo 1992), mokslinio žurnalo ,,Baltistica redaktorius (nuo 1996). 1968 baigė
Šeimaties aštuonmetę m-klą, 1971 Tauragnų vid. m-klą. 1976 baigęs VVu
(lietuvių kalbos ir literatūros specialybę su klasikinės filologijos
specializacija), paliktas jame dirbti asistentu; 19771980 VVU Baltų
filologijos katedros aspirantas (moksl. vadovas prof. V. Mažiulis), 1987
suteiktas doc., 1997 prof. vardas. Nuo 1996 Baltų filologijos katedros vedėjas,
nuo 1997 Filologijos fak. dekanas. 1987 stažavosi Latvijos, 1992 ir 1993 Lundo
(Švedija), 1999 Frankfurto 20002001 Miunsterio (Vokietija) universitetuose.
1995 lietuvių ir latvių kalbas dėstė Oslo (Norvegija) universitete,
19892001 skaitė paskaitų Italijos, Latvijos, Lenkijos, Švedijos ir
Vokietijos universitetuose. Nuo 1980 dalyvavo keliolikoje tarptautinių
kalbotyros konferencijų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Italijoje,
Izraelyje, Danijoje. Filologijos mokslų kandidato (nostrifikuota kaip
humanitarinių mokslų daktaro) disertacija ,,Giminės kategorija ir
daiktavardžio giminių bei kamienų variantai baltų kalbose (o-/â ir iio/ç kamienai) (1981); šia tema paskelbė
straipsnių Lietuvos žurnaluose ,,Baltistica, ,,Kalbotyra, ,,Lietuvių
kalbotyros klausimai ir kitur, užsienio leidiniuose. Habilitacinio darbo
pagrindą sudarė monografija ,,Lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo
sistema(VU, 1995, XIII, 218 p.). Baltų kalbų kirčiavimo klausimais paskelbė
daug straipsnių Lietuvoje ir užsienyje. Parašė vadovėlį ,,Lietuvių kalbos
kirčiavimas. Mokytojo knyga (Baltos lankos, 1996, 151 p.). Kartu su M.
Klusiu spaudai parengė 1545 prūsų kalbos katekizmą pirmąjį žinomą
spausdintą baltų paminklą (,,Pirmoji prūsų knyga, Pradai, 1995, 167 p.),
su R. Šepetyte mokyklai ir plačiajai visuomenei skirtą Martyno Mažvydo
Katekizmą (Baltos lankos, 1996, 151 p.). Redagavo ir spaudai parengė T. G. Šulco
ir K. Sapūno lietuvių kalbos gramatiką ir jos lietuvišką vertimą (,,Sapūno
ir Šulco gramatika=,,Compendium Grammaticae Lithvanicae, Mokslo ir
enciklopedijų leidybos institutas, 1997, 335 p.; vertė K. Eigminas). Vienas iš
,,Lietuvių kalbos žinyno (Šviesa, 1998) autorių (skyrius ,,Kirčiavimas,
p. 381428). Iš ukrainiečių kalbos išvertė A. Nepokupno knygą ,,Baltai
slavų giminaičiai (Mokslas, 1983, 203 p.). Lietuvos ir kitų šalių
filologinėje spaudoje paskelbė per 90 straipsnių, recenzijų, tezių,
informacijų įvairiais baltų ir lietuvių kalbotyros bei jos istorijos
klausimais, ypač akcentologijos, morfologijos, fonetikos ir dialektologijos.
Taip pat paskelbė daugiau kaip 50 populiarių kalbinių straipsnių Lietuvos
periodikoje. Skaitė arba skaito šiuos kursus universiteto studentams: Lietuvių
kalbos istorinė gramatika, Baltų filologijos įvadas, Lietuvių kalbos
akcentologija, Lyginamosios istorinės kalbotyros įvadas, Lietuvių
dialektologija, Dabartinė lietuvių kalba, Prūsų kalba, Lyginamoji
indoeuropiečių kalbų gramatika. Veda seminarus ir specialius kursus, yra kelių
doktorantų mokslinis vadovas. Beveik kasmet dalyvauja dialektologijos
ekspedicijose.
Gediminas
Isokas
▲
Mindaugas
Petras Stundžia G. 1939 09 17 Utenos aps. Silgiškio
k. Žurnalistas, poetas. 1959 m. baigė Saldutiškio vid. m-klą, 19591961
dirbo Saldutiškio kultūros namų direktoriumi. Nuo 1961 dirba Utenos laikraščio
Utenis (anksčiau Lenino keliu) redakcijoje. 1967 VVU filosofijos
fak. įsigijo žurnalistikos specialybę. Aktyviai dalyvauja Knygos bičiulių
draugijos veikloje. Nuo 1983 literatų klubo Verdenė pirmininkas.
Lietuvos žurnalistų sąjungos narys (1974), išleido poezijos knygas vaikams:
Tarp žolynų ir lazdynų (1985), Zuikio šaltmėtiniai (1990),
Pasaka apie vilką teroristą (1991), Balto vaikelio šviesoj(1992),
O katinas tarp kitko (1994),; suaugusiems Tyla vasarė (1989),
Giedrėk virš mūsų (1993), Kopimas į kalną (1995), Paklausiu
tylų paukštį (1995), Lėkimas į ugnį (1996), Tik tiek dienų žydėjo
(1999).
Regina
Stakėnienė
▲
Jonas
Kazys Sunklodas G. 1945 09 28 Utenos aps. Užpaliuose.
Matematikas, prof. (1999). 1963 baigė Užpalių vid. m-klą, 1968 VVU
matematikos ir mechanikos fak. 19701982 MA fizikos ir matematikos instituto,
vėliau matematikos ir informatikos instituto vyresn. mokslinis bendradarbis,
aspirantas, nuo 1982 vyresn. mokslinis bendradarbis. 1979 apgynė kandidatinę,
o 1999 habilitacinę disertacijas. Mokslinio darbo skiltis yra tikimybių
teorijos ribinės teoremos. Dirba ir pedagogu: 19731978 VVU matematikos ir
mechanikos fak. dėstytojas, 19971999 VGTU doc., nuo 1999
profesorius. Paslelbė 50 mokslinių publikacijų, dalyvavo 6 tarptautinėse
konferencijose Drezdene, Berlyne (Vokietija), Bukarešte (Rumunija) ir kitur.
Gediminas
Isokas
▲
Laima
Surgailienė (Laučkaitė)
G. 1956 07 20 Vilniuje. Humanitarinių mokslų dr. (nostr. 1993). 1974 baigė S.
Nėries vid. m-klą Vilniuje, 1979 VDI, įgijo meno istorijos ir teorijos
specialybę. 1988 baigė aspirantūrą Maskvos M. Lomonosovo universitete. Nuo
1979 gyvena Utenoje. Utenos kraštotyros muziejaus mokslinė bendradarbė
(19791983), Utenos vaikų dailės mokyklos mokytoja (19831987), nuo 1988
LMA Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto mokslinė bendradarbė,
nuo 1990 Kultūros ir meno instituto mokslinė bendradarbė. Išspausdino
mokslinių ir eseistinių straipsnių apie profesionalią XX a. Lietuvos dailę
,,Kultūros baruose, ,,Krantuose ir kt. žurnaluose. 19931996 VDA dėstė
,,Ivadą į dailėtyrą ir ,,XX a. I pusės dailę. Lietuvos dailininkų sąjungos
narė (1986), Tarptautinės dailės kritikų asociacijos Lietuvos sekcijos narė
(nuo 1990), šios sekcijos prezidentė (nuo 1995), Lietuvos dailės istorikų
draugijos narė (1995).
Romualdas
Valančiūnas
▲
Andrius
Surgailis G.
1955 07 24 Vilniuje. Dailininkas vitražistas. 1974 baigė M. K. Čiurlionio
meno m-klą, 1979 VDI, įgijo monumentaliosios dekoratyvinės dailės
dailininko vitražisto specialybę. Nuo 1979 gyvena Utenoje. Tauragnų vid.
m-klos dailės mokytojas (19791988), ,,Utenio dizaineris (1997). Nuo 1976
Lietuvos foto meno draugijos (sąjungos) narys, nuo 1986 Lietuvos
dailininkų sąjungos narys, I Lietuvos sąjūdžio kuopelės narys. Dalyvavo
tarptautinėse fotografijų parodose Taline, Maskvoje, Varšuvoje, Paryžiuje,
Barselonoje. Personalinės parodos surengtos Vilniuje (1986) ir Utenoje
(19801985), grupinės daugelyje Lietuvos miestų. Tapybos darbų parodos
Utenoje, Dusetose, Rokiškyje. Svarbesni vitražai: VVU centriniuose rūmuose
(diplominis darbas), Kauno kelionių ir ekskursijų biure, Nidos ,,Auksinių kopų
poilsio namuose, Tiltiškių (Zarasų raj.) energetikos muziejuje, Stelmužės
bažnyčioje (Zarasų raj.), Vilniaus klinikinėje ligoninėje Santariškėse,
Utenoje: ,,Saulės ir 5 vid. m-klose, Kristaus į Dangų žengimo bažnyčioje,
Kultūros rūmuose, Marijos kankinių karalienės koplyčioje, pensionate,
Utenos aps. administracijos kavinėje ir kt.
Romualdas
Valančiūnas
▲
Gintautas
Surgailis G.
1956 03 25 Utenos raj. Šeimyniškių k. Istorikas. Humanitarinių mokslų dr.
(nostr. 1993). Mokėsi Plepesiškių, Sudeikių m-klose, 1974 baigė Utenos
ketvirtąją vid. m-klą, 1979 VVU Istorijos fak. 197881 VVU asistentas,
198285 aspirantas. 198590 Partijos istorijos instituto mokslinis
sekretorius. 199092 to paties instituto vyresn. mokslinis bendradarbis.
199293 Krašto apsaugos ministro patarėjas. 199394 Slaptojo skyriaus viršininkas.
199596 Administracinio departamento direktorius. Nuo 1997 Krašto apsaugos
ministerijos sekretorius. Parašė knygą ,,Lietuvos kariuomenės vadai V.,
1992. Paskelbė per 50 straipsnių. Apdovanotas Garbės ženklu ,,Už nuopelnus
išvedant Rusijos kariuomenę iš Lietuvos.
Gediminas
Isokas
▲
Henrikas
Surgailis G.
1914 06 05 Borisoglebske (Rusija). M. 1998 05 29 Šiauliuose. Medikas. 1939
medicinos mokslų kandidatas, (nostr. 1993), baigė Kauno universitetą.
193945 m Utenos ligoninės gydytojas, 1946 vyr. gydytojas, (194750) Kauno
universiteto medicinos fakulteto vidaus ligų katedros asistentas. 195057 Šiaulių
zonos, 195859 Sveikatos apsaugos ministerijos vyr. terapeutas. Nuo 1959
iki išėjimo į pensiją dirbo Šiaulių respublikinės ligoninės terapinio
skyriaus vedėju. Paskelbė mokslinių straipsnių apie plaučių emfizemos
etiologiją, patogenezę, lėtines nespecifines plaučių ligas.
Romualdas
Valančiūnas
▲
Leopoldas
Surgailis G.
1928 03 16 Utenoje. Dailininkas tapytojas. 1952 baigė VDI vyr. dėstytojas
(19601981), VDA doc. (nuo 1993). Dėsto tapybą, piešimą ir kompoziciją.
Piliečių chartijos narys. Parodose dalyvauja nuo 1952 Personalinės parodos
surengtos Vilniuje, Kaune, Berlyne, Utenoje. Svarbiausios grupinės parodos: aštuonių
tapytojų Rygoje (1986), ,,Grupės 24 parodos Vilniuje, Paryžiuje, Ture,
Stokholme, Rygoje. Parodos Lenkijoje, Gruzijoje, Armenijoje, Estijoje, Rusijoje.
Jo darbų įsigijo Lietuvos dailės muziejus (Vilnius), M. K. Čiurlionio dailės
muziejus (Kaunas), Liudviko muziejus Kiolne (Vokietija), Štetino meno muziejus
(Lenkija), Tretjekovo dailės galerija (Maskva). Privačių kolekcijų yra
Lietuvoje ir užsienyje.
Romualdas
Valančiūnas
▲
Olegas
Surovas G. 1949 01 01 Utenoje. Gydytojas
stomotologas, medicinos mokslų dr. (1994). 195662 mokėsi Utenos pirmojoje
vid. m-kloje. 1967 baigė Kauno J. Jablonskio vid. m-klą, 1972 KMI. 1972 Švenčionių
ir Švenčionėlių poliklinikų gyd. stomotologas. 19751980 Birštono
sanatorijos Versmė stomatologas protezininkas 19801985 Kauno
stomatologinės poliklinikos stomatologas protezininkas. 19851996 KMI klinikų
Eksperimentinės dantų protezavimo laboratorijos vedėjas. Tai buvo pirmoji
tokio profilio laboratorija Tarybų Sąjungoje. Kartu vadovavo sąjunginiams
stomatologinės implantacijos kursams. Juose apmokyta 500 specialistų. Nuo 1996
privačios Dantų implantacijos klinikos savininkas, Tarptautinės dantų
implantacijos mokyklos vadovas. 1993 išleido monografiją Dantų eilių
protezavimas ant implanto (rusų klb.). Stažavosi Maskvos stomatologijos
mokslinio tyrimo institute, Bolonijoje (Italija) 1991, Liege (Belgija) 1999. Užsienio
ir respublikinėje spaudoje paskelbė 36 straipsnius, yra 6 patentų ir 20 rac.
pasiūlymų autorius. Skaitė pranečimus Volgograde, Maskvoje, Kaliningrade
(Rusija), Florencijoje (Italija), Kazanlyke (Bulgarija), Lvove (Ukraina),
Kokande (Uzbekija). Apdovanotas LŪPP sidabro medaliu, TSRS Sveikatos apsaugos
ministerijos padėkos raštu.
Gediminas
Isokas
▲
Valentinas
Surovas G. 1950 03 03 Utenoje. Veterinarinės
medicinos gydytojas, biologijos mokslų dr. (nostr. 1993). 19561960 mokėsi
Utenos Saulės g-zijoje, 1967 baigė Kauno m. J. Jablonskio vid. m-klą,
1972 Lietuvos Veterinarijos akademiją. 19721973 Vilniaus mėsos kombinato
veterinarijos gyd. ekspertas. 19731977 LMA biochemijos instituto
aspirantas, 19771993 LMA imunologijos instituto vyresn. mokslinis
bendradarbis. 1993 Lietuvos valstybinės mokslinės veterinarijos preparatų
kontrolės laboratorijos narys - ekspertas. 19931997 Valstybinio
veterinarijos aprūpinimo centro medikamentų skyriaus vedėjas. 19971999 UAB
ArmilaVeterinarijos skyriaus vadybininkas. 19992000 bendros
LietuvosVokietijos įmonės UAB Litimo generalinio direktoriaus pavad.
komercijai ir marketingui. Nuo 2000 Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto
ž. ū. politikos tyrimų skyr. vyresn. mokslinis bendradarbis. Paskelbė 150
mokslinių straipsnių, dalyvavo tarptautinėse konferencijose ir simpoziumuose,
stažavosi Vengrijoje. 1980 apdovanotas LŪPP sidabro medaliu.
Gediminas
Isokas
▲
Antanas
Sviklius G.
1927 02 07 Utenos aps. Šeimaties k. Chirurgas. Prof. (1979). 193438 mokėsi
Šeimaties prad., 19381940 Tauragnų prad., 19401946 Utenos vid.
m-klose. 19521956 baigė VVU medicinos fak., 19611964 VVU aspirantas,
19521961 Vilniaus resp. klinikinės ,,Raudonojo kryžiaus ligoninės
chirurginio skyriaus gydytojas ir vedėjas. 19641968 VVU Fakultetinės
chirurgijos katedros asistentas, 19681977 docentas, 19771980
profesorius. 19801990 VVU medicinos fak. Abdominalinės chirurgijos
klinikos profesorius. Docentas (1970), habilituotas mokslų dr. (1976).
Patobulino tulžies pūslės ir latakų ligų diagnostikos metodus. Daugelio
mokslinių darbų autorius ar bendraautoris. Išleido knygas: ,,Tulžies pūslės
ir latakų lėtinių ligų diagnostika (1970), ,,Tulžies pūslės ir latakų
ligos (1973), ,,Kasos ligos (1077), ,,Storosios žarnos ligos (1995),
,,Žarnų operacijos (1987) ir kt., parašė per 70 mokslinių straipsnių.
Regina
Stakėnienė
▲
Povilas
Svilas G. 1890 Novoaleksandrovsko aps. (dabar
Zarasų r.) Drageliškėse. M. 1953 02 24 Pakruojyje. Gydytojas. Baigęs
medicinos studijas, gyveno Utenoje. 192001940 Utenos aps. gydytojas. Nuo 1921
Saulės, o vėliau valstybinės g-zijos gydytojas, higienos dėstytojas.
Aktyvus tautininkas, šaulių ir kooperatinių organizacijų veikėjas. 1941 su
šeima išvežtas į Sibirą. Grįžęs iš tremties, gyveno Pakruojyje, dirbo
gydytoju, 19501953 Terapinio skyriaus vedėju. Palaidotas Pakruojyje.
Romualdas
Valančiūnas
▲
|