ASD1.gif (8484 bytes)

Autoriai
Pratarmė
Pratarmė elektroninei versijai
Turinys
Sutrumpinimai
Summary in English
Rėmėjai
Paieška

Turinys > Personalijos > P

 

 

Antanas Pakalnis G. 1923 10 27 Utenos aps. Bajoriškių k. M. 1977 10 20 Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse. Rašytojas, vertėjas. 1945 baigė Utenos g-ziją. 1945 įstojo į Kauno universitetą. 1946–49 VVU studijavo teisę. Lietuvos rašytojų sąjungos narys (1955). Nuo 1948 dirbo ,,Tiesos“, ,,Švyturio“, ,,Literatūros ir meno“ redakcijose. Išleido apsakymų knygas: ,,Pavasaris“ (1950), ,,Seni pažįstami“ (1959), feljetonų ir humoreskų rinkinį ,,Pirtis“ (1954), ,,Medinė boba“ (1965), ,,Inteligentų klubas“ (1970), ,,Silpnybė“ (1972), ,,Mąstantis individas“ (1977). Išvertė V. Koževnikovo, M. Zoščenkos, J. Hašeko, A. Serafimovičiaus kūrinius.

Regina Stakėnienė

Antanas Pakalnis G. 1892 06 23 Utenos vls. Momėnų k. M. 1984 01 26 Anykščių raj. Klevėnų k. Daraktorius, muziejininkas, kolekcininkas. Savamokslis, dirbo daraktoriumi Viešintų, Šabaldauskų, Diktarų ir kituose kaimuose. 1914 pašauktas į armiją, kovėsi Rygos fronte. Pabėgęs į vokiečių pusę, pateko į belaisvių stovyklą. Nuo 1919 Skiemonių valsč. sekretorius. 1952 nuteistas 25 metams, vėliau bausmė sumažinta iki 15 Išvežtas į Šilutę, vėliau į lagerį prie Kursko. 1956 grįžo į Lietuvą. Rinko spaudą, dokumentus, atsišaukimus, archeologijos, etnografijos, numizmatikos eksponatus. Išvežant buvo sunaikinta daug jo surinktų senienų. Be to, aprašinėjo gimtąjį kaimą, papročius, fiksavo liaudies kūrybą, pats kūrė. Jam mirus, eksponatai perduoti Utenos kraštotyros muziejui.

Antanas Gasperaitis

Norbertas Pakalnis G. 1888 10 29 Vyžuonų vls. Bandeliškio k. M. 1973 01 11 Niujorke. Kunigas, visuomenės veikėjas. 1913–15 Utenoje dirbo vikaru. Čia rusiškoje miesto m-kloje organizavo ateitininkų, lietuvybės mylėtojų būrelį. Nuo 1915 m., išvykęs į JAV, dirbo lietuviškose parapijose Brukline, Čikagoje. Anglijoje studijavo anglų literatūrą. Buvo Niujorko lietuvių tarybos organizatorius, jos pirmininkas, rėmė pagalbos tremtiniams akciją.

Antanas Gasperaitis

R. PakalnisRomas Pakalnis G. 1941 01 04 Utenos aps. Kirklių k. Miškininkas, visuomeninkas, mokslų dr. (nostr. 1993), prof. (2001). 1958 baigė Vilniaus miškų technikumą, 1963 – LŽŪA Miškų ūkio fak. 1963 Radviliškio miškų ūkio Šeduvos girininkijos miško technikas. 1964 Radviliškio miškų ūkio Radvilonių girininkas. Jam vadovaujant, 1964 buvo pastatyta Radvilonių girininkija. 1964 prie Radvilonių pasodinta 12 ha eglių kultūrų. 1965 tarnavo armijoje. 1966 Jonavos miškų ūkio miško ruošos punkto viršininkas. 1966–69 LMA Botanikos instituto aspirantas. 1970–74 ten pat jaunesn. mokslinis bendradarbis. 1974–81 Botanikos instituto Kraštovaizdžio ekologijos laboratorijos vyresn. mokslinis bendradarbis. Nuo 1981 iki šiol Kraštovaizdžio ekologijos laboratorijos vadovas. 1984–89 Botanikos instituto direktoriaus pavaduotojas. Nuo 1989 Botanikos instituto direktorius. Paskelbė per 170 straipsnių. 1981–85 tarptautinės programos ,,Žmogus ir biosfera“ Lietuvos nacionalinio komiteto sekretorius. Nuo 1985 to komiteto pirmininko pavad. Su bendradarbiais 1984 parengė Lietuvos kompleksinę gamtos apsaugos schemą. Yra 1992 parengtos gamtosaugos koncepcijos, 1993 parengtos Lietuvos švietimo koncepcijos bendraautoris. Kartu su bendraautoriais parengė Lietuvos Respublikos Biologinės įvairovės išnaudojimo strategiją ir veiksmų planą (1998), Lietuvos ekologinio švietimo koncepciją. (1998), Valstybinę aplinkos monitoringo programą (1998), Ignalinos AE regiono specializuoto monitoringo programą (1999), Lietuvos biologinės įvairovės šalies studijos programą (1999), suredagavo Lietuvos Profesinio rengimo Baltąją knygą (1998), Lietuvos valstybinių parkų išvystymo projektą (2000). 7 doktorantų, kurie tapo mokslų daktarais, vadovas. R. Pakalniui vadovaujant, Botanikos institutas išaugo ir sustiprėjo, nes habil. dr. per dešimtmetį padaugėjo 4 kartus, o dr. padaugėjo penktadaliu. Pirmąkart Lietuvos mokslo istorijoje Botanikos institutas pradėjo leisti (1996) mokslinį periodinį žurnalą ,,Botanica Lithuanica“, kurio kasmet išleidžiama 4 numeriai (vyr. red. R. Pakalnis). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1996 Botanikos institutui perdavė Verkių istorinį–architektūrinį ansamblį. Nuo 1989 Vilniaus gamtos apsaugos draugijos pirmininkas. Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir I Sąjūdžio seimo narys. 1992–1997 buvo pirmasis Lietuvos švietimo tarybos pirmininkas. Nuo 1993 Lietuvos botanikų draugijos prezidentas. Yra Valdo Adamkaus premijos 1996 metų laureatas. Nuo 1995 Valstybinių mokslo institutų direktorių konferencijos vicepirmininkas, 1997–1999 šios konferencijos pirmininkas, o nuo 1999 vėl konferencijos vicepirmininkas. 1998 buvo vienas iš Gamtosaugos politikos klubo steigėjų ir iki šiol yra jo pirmininkas. Nuo 1997 yra Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo prezidentas. Nuo 2000 Lietuvos radijo ir televizijos tarybos narys. 2000 Vilniuje jam įteikta Kristaforo statulėlė. Dalyvavo pasitarimuose, simpoziumuose Vokietijoje, JAV, Čekijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje, Estijoje ir kitur, augalijos ir aplinkos apsaugos, biologijos įvairovės, kraštovaizdžio ir kt. klausimais, skaitė pranešimus. Atstovavo Lietuvos Respublikai Europos gamtos apsaugos metų orgkomitete (1995) ir Tarpvyriausybiniame komitete JTO konferencijoje biologinės įvairovės klausimais (Ženeva, 1996). Dalyvavo atliekant svarbiausiųjų Lietuvos techninių projektų ekologines ekspertizes, yra vienas Pilaitės šiaurinės dalies detaliojo plano projekto autorių (1999).
Parašė ir išleido knygas ,,Kraštovaizdžio ekologija ir estetika“ (bendraautoris, rusų k., 1987), ,,Augalų dangos formavimas optimizuojant kraštovaizdį (bendraautoris, 1979), ,,Gamtos apsauga“ (bendraautoris, 1988), ,,Lietuvos augalijos apsaugos pagrindai“ (bendraautoris, 1986), ,,Kalvotų žemių melioravimo metodika“ (1988), ,,Landšaftų apsauga“ (su R. Gajauskaite, 1987).

Gediminas Isokas

Elena Pakalnytė G. 1920 05 10 (dabar Molėtų raj. Šeikiuose). Administracijos darbuotoja. 1950 baigė Utenos vakarinę vid. mokyklą. 1946–51 Užpalių vls. moterų organizatorė, 1951–1963 – Utenos raj. DŽDT vykdomojo komiteto skyriaus vedėja, 1964–1975 Utenos miesto vykdomojo komiteto pirmininkė. Dirbdama šiose pareigose ypač rūpinosi miesto gatvių švara ir tvarka, buvo reikli ir principinga, žmonių gerbiama.

Romualdas Valančiūnas

Balys Pakštas  G. 1928 04 01 Utenoje. Dailininkas, restauratorius. Istorikas, doc. (1998). 1941 baigė Utenos prad. mokyklą, 1947 Utenos berniukų gimnaziją. 1947–1948 studijavo VDI. Buvo ištremtas. 1948–1949 Mansko miškų ūkio darbininkas. 1957 Krasnojarsko krašto Dementijarsko miškų ūkio darbininkas. 1951–1958 to paties ūkio medienos rūšiuotojas. 1958–1963 mokėsi VVU. 1962 Lietuvos dailės muziejaus vyresn. darbininkas. 1962–1964 – dailininkas. 1964–1965 parodų skyriaus vedėjas. 1965–1967 vyresn. mokslinis bendradarbis, 1967–1978 direktoriaus pavaduotojas restauracijai, 1978–1989 tapybos vertybių sektoriaus vedėjas. Nuo 1988 aukščiausiosios kategorijos restauratorius. LDA dėsto tapybos restauravimo pagrindus ir technologiją. Yra Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos narys (1991). Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos narys, Kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisijos pirmininkas (1992–1996). 1998 m., už Vilniaus pilių ir Respublikos prezidento rūmų architektūrinio ansamblio projektavimo ir atstatymo darbus apdovanotas DLK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu. Įvairiuose leidiniuose paskelbė straipsnių restauravimo klausimais.

Gediminas Isokas

K. PakštasKazys Pakštas G. 1893 06 29 Užpalių vls. Alinaukos k. M. 1960 09 11 Čikagoje prof. (1929), visuomenės veikėjas. Prieš eidamas į m-klą persikėlė į Užpalius. 1908 baigė Užpalių pradinę mokyklą. Išvyko į Kauną, dirbo spaustuvėje. Petrapilyje eksternu baigė 6 klases. 1929 įstojo į Žemaičių kunigų seminariją, tačiau mokėsi tik metus. 1914 išvažiavęs į Ameriką, 1918 Niujorke baigė Fortramo univ. sociologijos fak. 1919 grįžęs į Lietuvą dirbo ryšių karininku Prancūzijos, JAV ir Anglijos karinėse misijose. 1919–1923 studijavo geografiją Šveicarijoje, Friburgo universitete. Čia apgynė daktaro disertaciją apie Lietuvos klimatą. 1923 išvyko į JAV. 1923–24 Bostone leidžiamo laikraščio ,,Darbininkas“ redaktorius. 1924–1925 ,,Draugo“ laikraščio vyr. redaktorius. 1925 grįžta į Lietuvą ir iki 1939 VDU dėsto įvairias geografines disciplinas. Doc. (1925), prof. (1929), geografijos katedros vedėjas (1931–39), 1928–31 dėstė geografiją Latvijos universitetuose. 1939 pakviestas išvyksta į Los Anželo universitetą. 1939–1941 dėsto Kalifornijos universitete, 1943–44 Karletono kolegijoje, 1947–1948 – Armijos kalbų mokykloje, 1949–54 Duguesne, 1955 Morylando universitete. Nuo 1957 Stiubenvilio kolegijoje, įvairiose aukštosiose mokyklose dėstė geografiją, geopolitiką ir įvadą į socialinius mokslus. 1954–57 dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. Jis keliavo po Europą, Afriką, Ameriką. 1933–39 Lietuvos ateitininkų federacijos vyr. vadas, 1934–40 Lietuvos geografų draugijos pirmininkas. 1927–35 Lietuvos tarptautinio banko pirmininkas, 1941 m.Romos katalikų federacijos Lietuvių informacijos biuro Amerikoje vadovas. 1941–1943 Lietuvių kultūros instituto Čikagoje vadovas. Jis šelpė studentus, mokslininkus. Kritikavo Lietuvos valdančiąją visuomenę, kūrė programas nepriklausomybei stiprinti. Nedarbo klausimus siūlė spręsti organizuojant lietuvių emigraciją į Angolą ar Hondurą. Išleido knygas: ,,Lietuvos klimatas“ (1926), ,,Baltijos respublikų politinė geografija“ (1929), ,,Baltijos jūra“ (1934), ,,Aplink Afriką“ (1938). ,,Lietuvos ribų problematika“ (1939). Apdovanotas Vyčio kryžiumi, Švedijos Andree medaliu, karaliaus Vazos Latvijos trijų žvaigždžių ordinais.

Gediminas Isokas

Juozapas Algimantas Palskis G. 1940 01 20 Utenoje. Kultūros ir švietimo darbuotojas. Mokėsi Utenos 1-ojoje vid. m-kloje, 1960 baigė Panevėžio J. Švedo aukštesniąją muzikos m-klą ir įgijo chorvedžio specialybę. Velžio kultūros namų (Panevėžio raj.) meno vadovas, Biržų septynmetės muzikos m-klos mokytojas (1960). 1961–1964 tarnavo armijoje. Utenos vaikų muzikos m-klos mokytojas (1964–1968 ir 1973–1983), Utenos kultūros namų direktorius (1968–1973), Utenos vaikų muzikos m-klos direktoriaus pav. (1983–1990). Nuo 1990 Utenos kultūros rūmų direktorius. 1969–1997 vadovavo Utenos kultūros namų kaimo kapelai, kuri dalyvavo visose rajono ir respublikos dainų šventėse, konkursuose, 5 kartus kaimo kapelų konkursuose ,,Grok, Jurgeli“ Kaune. 1980 koncertavo Bulgarijoje. Muzikos m-klose dėstė akordeono disciplinas. Prisidėjo prie kultūros ir švietimo darbuotojų profsąjungų veiklos. Kultūros centrų direktorių kultūros asociacijos narys. 2000 jam paskirta Utenos raj. savivaldybės kultūros ir meno premija.

Romualdas Valančiūnas

Dionizas Pamakštys G. 1938 06 05 Kaune. M. 1996 06 19. Veterinarijos gydytojas, agrarinių mokslų dr. (nostr. 1993). Mokėsi Sudeikių pradinėje ir Utenos vidurinėse mokyklose. 1956 baigė Kauno ž. ū. technikumą, žemėtvarkininkas. 1962 baigė Lietuvos veterinarijos akademiją. 1962–1964 dirbo Kauno raj. Pagynės tarybiniame ūkyje, 1965–1967 Kauno ž. ū. valdyboje vyr. zootechniku, 1967–1992 Kauno tarprajoninės veislininkystės stoties (Kauno veislininkystės įmonės) generaliniu direktoriumi, 1993–1996 – Žemės ūkio rūmų konsultantu-–rganizatoriumi. 1982–1992 vadovavo Lietuvos veterinarijos akademijos akušerijos ir chirurgijos katedros filialui, buvo Lietuvos veterinarijos akademijos valstybinių egzaminų komisijos pirmininkas. Paskelbė straipsnių.

Gediminas Isokas

G. PamakštysGediminas Pamakštys G. 1941 07 25 Utenoje. Jo tėviškė – Sudeikių sen. Petroniškių k. Operos solistas, pedagogas. 1958 baigė Kauno speciąliąją dešimtmetę muzikos mokyklą, 1963 Vilniaus valstybinėje konservatorijoje įgijo klarneto, simfoninio orkestro artisto, solisto ir pedagogo specialybes. 1962–65 Vilniaus valstybinės filharmonijos simfoninio orkestro klarnetų grupės koncertmeisteris. 1965–68 Kauno J. Gruodžio muzikos technikumo klarneto ir dirigavimo dėstytojas. Nuo 1968 iki dabar Valstybinio operos ir baleto teatro solistas. Tuo pačiu metu dirbo kitur: 1970–91 Vilniaus Konservatorijos (muzikos akademijos) klarneto – saksofono klasėje vyresn. dėstytoju. 1980–83 VVU Estetinio lavinimo katedros dėstytoju. Nuo 1995 iki dabar Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos mokytoju–ekspertu. 1963–65 Vilniaus B. Dvariono muzikos mokyklos, 1968–70 VPI dėstytoju ir kt. Per 32 m. operos ir baleto teatre atliko kelias dešimtis pagrindinių operos vaidmenų. Iš jų: Alfredos Dž. Verdi „Traviata“, Erikos – Vagnerio „Skrajojantis olandas“Danyla (Rūtenio) – V. Klovos – „Pilėnai“, Kasio Dž. Verdi – „Otelas“, kunigaikštis Šuiskis M. Musorgskio „Borisas Godunovas“, J. Gaižausko – Buratinas ir kt. Dainavo per 3 tūkst. operos spektaklių, radijuje įrašė 84 kūrinius su „Armonikos“ ansambliu, radijo ir televizijos kaimo kapela, LRT lengvosios muz. orkestru koncertavo per tūkstantį kartų. Koncertavo Italijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Čekoslovakijoje, Suomijoje, Bullgarijoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir kitur. Mokė solistus – vokalistus Čepaitytę, B. Daugirdaitę ir kt. Buvo respublikinių studentų dainų ir šokių švenčių „Gaudeamus“ ir „Gaudeamus Ryga“ dirigentu.

Gediminas Isokas

P. PanavasPetras Panavas G. 1933 09 06 Ignalinos raj., Vingirių k. Poetas, mokytojas. Mokėsi Paringio prad. ir Ignalinos vid. (dab. Č. Kudabos) m-klose. 1964 baigė VVU Istorijos ir filologijos fak. neakivaizdinį skyrių. Dirbo Ignalinos ir Daugų kultūros namuose, dėstė Cirkliškio ž. ū. technikume (Švenčionių r.). Nuo 1972 gyvena Utenoje. Iki 1995 mokytojavo Utenos 4 (dab. Dauniškio) vid. m-kloje, vėliau – Antalgės pagrindinėje m-kloje. 1979 priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą. Išleido poezijos rinkinius: ,,Žemės tyla“ (1973), ,,Po debesiu baltu“ (1978), ,,Galulaukės mūsų banguotos“ (1983), ,,Šviesios pakelės“ (1990), ,,Tarpežerių regėjimai“ (1991), ,,Dausojimai“ (1993), ,,Pabuvimas“ (1998), „Kokios Jūs gražios iš nuotolio“ (2001). Išvertė ukrainiečių poetų eilėraščių vaikams rinkinį ,,Už kalnelio, už miškelio“ (1986). Kūryboje vyrauja Rytų Aukštaitijos peizažas bei nuotaikos, kaimo buities ir asmeninių išgyvenimų motyvai, giedra pasaulėjauta, savitai susipina praeitis ir dabartis. Naujuose rinkiniuose sustiprėja autoironija. Periodikoje išspausdintas nemažas pluoštas ,,grynai“ satyrinių eilėraščių. Įvairiuose leidiniuose paskelbė atsiminimų apie A. Miškinį, J. Baltušį, P. Širvį, J. Šiožinį, Č. Kudabą, E. Šimkūnaitę, Ignalinos vid. m-klos mokytojus, savo vaikystės kaimą. Lietuvos rašytojų sąjungos Etikos komisijos narys (1990–1994), vedė I Sąjūdžio mitingą Utenoje, įkūrė ,,Utenio“ skautų draugovę (1989) ir jai vadovavo. Rajono tarybos narys (1995–1997 ir nuo 2000), kandidatas į Lietuvos Seimo narius (1996), Lietuvos Centro Sąjungos Utenos skyriaus pirmininkas (1995–2000), LCS Tarybos bei Etikos komisijos narys (iki 2000), Utenos kraštiečių klubo valdybos narys ir šio klubo leidinio ,,Indraja“ redaktorius (nuo 1989).

Romualdas Valančiūnas

Vigantas Panavas G. 1962 04 03 Švenčionyse. M. 1996 10 20. Mokėsi Švenčionių 1-ojoje, vėliau Utenos 4-ojoje (dabar Dauniškio) vid. mokyklose, Talino politechnikos institute. Dirbo inžinieriumi, tarnavo kariuomenėje, truputį mokytojavo. Domėjosi alpinizmu, tautodaile. Dalyvavo tautodailės darbų parodose Utenoje, Vilniuje, Rokiškyje, rašė eilėraščius. Mirė staiga, važiuodamas traukiniu Vilnius–Maskva. Po jo mirties išleistas eilėraščių rinkinys ,,Ilgesys“ (1997), papildytas alpinisto įspūdžiais, rinkinio sudarytojo Petro Panavo įžanginiu žodžiu, iliustruotas autoriaus ir jo tautodailės darbų nuotraukomis. Viganto Panavo eilėraščiams būdingas romantiškas gyvenimo prasmės ieškojimo, idealo siekimo, žmogaus būties trapumo ir tragiškumo motyvai.

Gediminas Isokas

Antanas Paragys G. 1929 11 05 Utenos aps. Droničėnų k. Vertėjas. 1948 baigė Utenos berniukų gimnaziją, 1954 – VVU, anglų k. ir literatūros specialybę. 1948 mokytojavo Alantos progimnazijoje, 1954–1957 Molėtuose vid. m-klos mokytojas, m-klų inspektorius. 1957–1970 Lietuvos draugystės ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis draugijos vyr. referentas, pirmininko pavaduotojas. 1970–1990 Vyriausiosios enciklopedijų redakcijos vyresnysis mokslinis redaktorius. Išvertė iš anglų kalbos: Č. Dikensas ,,Sunkūs laikai“ (1966), E. Po ,,Auksinis vabalas“ (1968), Dž. Čiveris ,,Vopšotų kronika“ (1971), A. La Guma ,,Akmens šalis“ (1973), H. Pirsonas ,,Čarlzas Dikensas“ (1976), B. Olsonas ,,Bručką“ (1995), taip pat keletą mokslinių knygų. Šiuo metu gyvena ir dirba Gedimino k. savo tėvų sodyboje.

Antanas Gasperaitis

D. PatalauskaitėDaiva Patalauskaitė G. 1959 11 30 Utenos raj. Kviklių k. Biomedicinos (botanikos) mokslų dr. (1991). 1982 baigė VVU gamtos mokslų fak., specialybė – biologė, biologijos ir chemijos dėstytoja. 1982–83 Baisiogalos vid. m-klos biologijos mokytoja. 1983–86 Garliavos Nemuno tvenkinių valdybos vyresn. inž. 1987–89 Botanikos instituto aspirantė. Nuo 1990 – mokslinė bendradarbė, specializavosi miškų augalijos srityje. Dalyvauja šešiatomio veikalo „Lietuvos augalija“ ir „Baltijos šalių flora“ ruošime. VU magistrantams skaito „Lietuvos miškai“ kursą.

Gediminas Isokas

Stasys Paškevičius G. 1950 05 26 Utenoje. Konstruktorius, technologas. 1966 baigė Utenos pirmosios vid. m-klos 8 klases, 1970 – Vilniaus Elektromechaninį technikumą, 1980 VISI, radijo aparatūros konstruktorius technologas. 1969–73 Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos konstravimo biuro inžinierius. 1973–85 Melioracijos ministerijos statybos laboratorijos lazerių skyriaus viršininkas. 1985–88 Statybos ministerijos lazerinės grupės vadovas. 1988–90 Jaunimo muzikos klubo vyr. inžinierius, nuo 1991 „Senos“ techninio serviso generalinis direktorius, nuo 1995 UAB „Smulkus urmas“ valdybos pirmininkas 1989–90 baigė Kultūros darbuotojų kursus. 1975–89 tobulinosi lazerinės technikos kursuose Vilniuje, Lvove, Maskvoje, Riazanėje. Už menines fotonuotraukas apdovanotas diplomu. Dalyvavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio veikloje, kur ruošė mtingų, konferencijų, suvažiavimų, pakylų, scenų įgarsinimo, apšvietimo ir kt. darbus. Lietuvos Kultūros fondo agentūroje „Factum“ įregistravo per 20 Lietuvos rekordų: didžiausia lauko scena (po 1990), didžiausias kabantis kryžius (popiežiaus vizito metu), 60264 lempučių iliuminuota Kalėdų eglė Vilniaus Rotušės aikštėje ir kt. Išleido knygas: „Lazerinio matavimo prietaiso PIL-1 panaudojimas statybose“. V. 1986. „Lazerių panaudojimas mechanizmų valdyme“, „Lazeriniai prietaisai horizontalaus niveliavimo darbuose“, paskelbė 30 straipsnių.

Gediminas Isokas

Stanislovas Petkevičius G. 1908 03 06 Kuktiškių vls. Buitūnų k. M. 1989 04 22 Kuktiškėse. Agronomas. Mokėsi Giedraičių progimnazijoje ir Utenos gimnazijoje, 1928 baigė Fredos aukštesniąją sodininkystės ir daržininkystės m-klą (I Nepriklausomos Lietuvos laida). Jo vardas iškaltas pirmųjų Lietuvos agronomų paminkliniame akmenyje Dotnuvoje. Atlikęs praktiką, atitarnavęs I husarų pulke Kaune, 1930 Žemės ūkio rūmų buvo paskirtas Mažeikių aps. agronomu. 1934 buvo perkeltas į Kauną organizuoti ,,Sodybos“ bendriją. 1935–1939 vėl dirbo Mažeikiuose. 1931 organizavo sodų ir vaisių draugiją ,,Daržas“, buvo jos pirmininkas. Steigė smulkių ūkio šakų būrelius, dėstė ž. ū. m-klose, skaitė paskaitas ūkininkams, rengė įvairias parodas. Kaip ekskursantas lankėsi Švedijoje ir Danijoje. Priklausė Šaulių sąjungai, buvo raitelių eskadrono vadas. 1939 grąžinus Lietuvai Vilniaus kraštą, perkeltas į Vilnių. Dirbo Žemės ūkio, vėliau Tarybinių ūkių ministerijoje vyr. agronomu. 1945 pradžioje buvo išsiųstas į Klaipėdą perimti žemės ūkio įstaigų. Ten buvo suimtas ir ištremtas. Kalėjo lageryje prie Velsko (Archangelsko sr.), Abezėje (netoli Vorkutos). Paleistas be teisės grįžti į Lietuvą gyveno Dolgomoste kartu su Utenos burmistru Juozu Bartašiumi ir generolu Vincu Žiliu. 1956 grįžo į Lietuvą, gyveno Vilniuje. 1957 reabilituotas. Dirbo šiltnamių kombinate, Veislių tyrimo inspektūroje. Kūrė gėlininkų draugiją, jos parduotuves. 1961–1964 dirbo tėviškėje, Kuktiškių kolūkyje, rengė inspektus ir šiltnamius. Išėjęs į pensiją visomis išgalėmis puošė tėviškę. Žiemą būdavo Vilniuje, prisirinkdavo visokiausių sėklų, skiepų, sodinukų, o pavasarį grįždavo į Buitūnus. Prieš karą iš viso pasaulio siųsdinosi įvairiausių medžių, vaismedžių ir krūmų sodinukų, kurie prigydavo ne itin derlingoje tėviškės žemėje. Žemės ūkio akademijos studentai net sovietiniais laikais važiuodavo į jo sodybą kaip į botanikos sodą. Svirne įrengė liaudies buities muziejų ir surinkęs daugiau kaip 100 riedulių kolekciją įkūrė akmenų parką, kurį norėjo išplėsti, bet nespėjo. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, jis planavo visą namą paversti muziejumi, o sau susiręsti kuklų svirnelį. Jo sodyboje vykdavo tremtinių sueigos, įsikurdavo tautodailininkai.

Genovaitė Šnurova

Milda Petrauskienė (Keraminaitė) G. 1949 02 01 Utenos aps. Kaimynų k. Partinė darbuotoja, visuomenės veikėja. 1967 baigė Užpalių vid. m-klą, 1972 – VPI, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokyt. specialybę. 1967–1969 – Pakruojo vid. m-klos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. 1976–1984 LKP Pakruojo RK Propagandos ir agitacijos skyriaus instruktorė. 1984–1985 mokėsi Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje. 1985–1990 LKP Utenos RK sekretorė, 1990–1991 – antroji sekretorė. 1991–1992 LDDP Utenos tarybos pirmininkė, 1992–1995 Lietuvos seimo nario P. Gylio padėjėja sekretorė. Pirmoji Utenos aps. valdytoja (1995–1997). Utenos r. tarybos narė, Lietuvos moterų asociacijos narė, demokratinės moterų kolegijos narė.

Romualdas Valančiūnas

Jonas Petronis G. 1911 Leliūnuose. Leidėjas. Lankė Utenos g-ziją, nuo 1930 tarnavo Kaune ,,Paramoje“, vėliau ,,Spaudos fonde“, vokiečių okupacijos metais įsigijo buv. Pribačio knygyną.

Antanas Gasperaitis

Vytautas Petronis G. 1923 09 01 Kaune. Dailininkas, mokytojas. 1945–48 mokėsi Kauno tašk. ir dekoratyv. dailės institute, 1948–50 Vilniaus Valstyb. dailės institute. 1965 baigė Vilniaus valstybinį dailės institutą, neakivaizdinį dailės meno teorijos ir ist. skyrių, įgijo meno teorijos ir istorijos specialybę. Nuo 1944 iki 1991 dirbo Utenos miesto vidurinėse ir specialiosiose mokyklose, dėstė piešimą, braižybą, dailės istoriją. Kuria ekslibrisus (daugiau kaip 500 vienetų), dalyvauja rajoninėse, respublikinėse ir tarptautinėse ekslibrisų parodose: Belgijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Kazakijoje, Prancūzijoje, Argentinoje, JAV, Kinijoje, Italijoje, Norvegijoje. Suprojektavo Utenos kavinei ,,Eglė“ interjerą, Vyžuonų bažnyčiai – suolus, Molėtų raj. Alantos bažnyčiai – krikštyklą ir jungtuvių altorėlį, Zarasų raj. Salako bažnyčiai – Lietuvos krikšto 600-ųjų metinių paminklą.

Danguolė Stunžėnienė

Elžbieta Nijojė Pigagienė (Prūsaitė) G. 1932 05 15 Utenos aps. Radeikių k. Ekonomistė, Lietuvos nusipelniusi ekonomistė (1982). 1950 baigė Utenos antrąją mergaičių vid. mokyklą, 1955 VVU, ekonomistė. Dirbo: 1955–69 Valstybiniame banke (Vilniuje) inspektore, kredito skyriaus viršininko pavad., Vilniaus miesto valdybios viršininko pavad., 1969–87 Vilniaus miesto valdybos viršininkė, 1988–91 Vilniaus Pramonės statybos banko valdybos viršininke, 1991–92 Lietuvos banko Vilniaus pramonės skyriaus valdytoja, 1992 Lietuvos banko Tarptautinio departamento direktoriaus pavad., Lietuvos valstybinio komercinio banko ,,Vytis“ valdytojo pavaduotoja, 1993 Lietuvos valstybinio komercinio banko Komercijos departamento direktoriaus pavad., 1993–96 Komercijos skyriaus valdytoja. Dalyvavo nepriklausomos Lietuvos banko programos kūrime. Skaitė paskaitas užsieniečiams Darbuotojų kvalifikacijos kėlimo institute. Tobulino žinias Austrijoje. 1970–88 Vilniaus miesto tarybos deputatė nuo 1990 Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos, Uteniškių kraštiečių klubo ,,Indraja“ valdybos narė, vyresn. finansininkė. 1995 jai paskirta antrojo laipsnio valstybinė premija. Rašo į spaudą.

Gediminas Isokas

Juozapas Pikturna G. 1836 Rytų Lietuvoje. M. 1895 07 02 Molėtų raj. Giedraičiuose. Kunigas, religinės literatūros rengėjas. 1860 baigė Vilniaus kun. seminariją. 1861–1862 vikaras Kuktiškėse, nuo 1863 – Labanoro vicekuratas, 1964–1867 – Kuktiškių administratorius. Vėliau dirbo Vilniuje, Semeliškėse, Inturkėje, Giedraičiuose. Išleido ,,Pravadnyką apvaikščiojančiam paminklą Išganytojo“ (1864), parašė dvi didaktines knygeles, kurių rankraščiai dingo.

Regina Stakėnienė

Boleslovas Plungė G. 1908 06 07 Radviliškio raj. Žibartų k. Pedagogas, dailininkas. 1925–27 mokėsi Panevėžio mokytojų seminarijoje, 1927–29 – Kauno meno m-kloje. 1930–68 su pertraukomis dirbo mokytoju Utenoje, Vilniuje ir kitur, vadovavo vaikų piešimo, skulptūros būreliams, ansambliams, 1941 06 14 ištremtas į Sibirą, grįžo 1963, 1968–1972 Kultūros ministerijoje dirbo fotografu. Liaudies meno draugijos narys, meno saviveiklos žymūnas. Dalyvavo daugelyje parodų, sukūrė per 500 tapybos darbų, apie 200 akvarelių, arti 300 piešinių. 1933 Utenoje įsteigė pirmąjį styginį ansamblį, 1934 sukūrė paminklą, J. Basanavičiui (Utenoje J. Basanavičiaus gatvėje).

Antanas Gasperaitis

Algimantas Petras Pradzevičius G. 1942 02 17 Vilniuje. Iki 1961 gyveno Utenoje. Technikos mokslų dr. (nistr. 1993). 1961 baigė Utenos antrąją vid. m-klą, 1966 – VVU, matematikas–mechanikas. 1966–1974 Vilniaus valdymo sistemų PKB inžinierius, skyriaus viršininkas. 1974–1981 Valstybinio plano komiteto liaudies ūkio planavimo ir ekonomikos mokslinio tyrimo instituto skaičiavimo centro viršininkas. 1981–1989 Dujifikacijos komiteto informacinio skaičiavimo centro direktorius. 1989–1994 Valstybinio materialinio techninio tiekimo komiteto Respublikinio skaičiavimo centro generalinis direktorius. 1994–1996 Aurabanko skyriaus viršininkas. Nuo 1996 AB Turto banko skyriaus viršininkas. Skaitė pranešimus simpoziumuose Bulgarijoje ir kitur.

Gediminas Isokas

Jonas Pranevičius G. 1911 09 29 Vaškų vas. Grūžių k., (dab. Pasvalio raj.). M. 1992 01 29 Utenoje. Kunigas. Palaidotas Utenos Kristaus žengimo į dangų bažnyčios šventoriuje. Mokėsi Grūžių prad. m-kloje, 1923–1931 – Linkuvos g-zijoje, 1931–1936 – Kauno kunigų seminarijoje. 1936 m. įšventintas į kunigus. Dirbo vikaru: Antazavėje (1936–1940), Salake (1940–1941), Obeliuose (1948–1952), Papilyje (1952–1954), Karsakiškyje (1954–1954–1961), Obeliuose (1961–1976). 1976 m. paskiriamas klebonu ir dekanu į Uteną, kur dirbo iki mirties.

Danguolė Stunžėnienė

Karolina Praniauskaitė G. 1828 01 18 (6) Padurbingio dvarelyje (Telšių raj.) M. 1859 05 26 (14) Utenoje. Poetė, pirma žinoma moteris lietuvių literatūroje, vertėja. Karolinos tėvai – žemaičių bajorai. Tėvas – 1794 sukilimo dalyvis, vienas pirmųjų lietuvių Sibiro tremtinių. Praniauskaitė mokėsi savarankiškai. Bendravo su Antanu Baranausku, skatino jį kurti. Parašė lenkų k. poemą ,,Žemaičių Didžiosios Kalvarijos atlaidai“ (1856) ir eilėraščių rink. ,,Dainelės“, (1858). Į lietuvių kalbą išvertė J. Kraševskio ,,Vitolio raudos“, fragmentą–pasaką ,,Žalčio motė“ (išspausd. 1858). 1858 broliui Otonui perėmus Utenos par-ją, Karolina su motina gyveno Utenos klebonijoje. Čia mirė nuo džiovos. Ant kapo pastatytas medinis kryžius, kuris vėliau supuvo. 1983 raj. kraštotyrininkų bei literatūros tyrinėtojo R. Šaltenio rūpesčiu tautodailininkas S. Karanauskas pastatė ąžuolinį koplytstulpį.

Regina Stakėnienė

Otonas Praniauskas (Proniewskis) G. 1817 ar 1823 Padubysyje. M. 1879 11 23 Petrapilyje. Prelatas, dvasinės akademijos magistras. Žemaičių bajoras, baigęs Peterburgo dvasinę akademiją, kaip ir jo sesuo Karolina rašė eiles lenkų kalba. 1858–1869 Utenos bažnyčios dekanas. 1855 Vilniuje išleido lietuviškai parašytą evangelijų knygą bei kitas. Vertė iš lenkų kalbos. Paliko pamokslų rankraščius. Utenoje užstojo skriaudžiamus valstiečius, nemėgo dvarininkų. 1869 išvyko iš Utenos ir buvo paskirtas Petrogrado dvasinės akademijos kolegijos nariu, bet ir ten tebesidomėjo lietuviška spauda, susirašinėjo su savo įpėdiniu Utenoje A. Vyšniausku, kuris tęsė pirmtako įvestus lietuviškus pamokslus, giedojimus, blaivybės darbus.

Antanas Gasperaitis

J. PrunskisJuozas Prunskis G. 1907 12 22 Daugailių parapijoje Žvilbučių k. Kunigas, žurnalistas. 1918–22 mokėsi Utenos ,,Saulės“, 1922–25 – Rokiškio gimnazijose. 1925–27 mokytojavo Dulių prad. mokykloje. 1927–32 studijavo Kauno kunigų seminarijoje. Licenciatu baigė VDU Teologijos–filosofijos fak. teologijos skyrių. Nuo 1929 rašė ,,Ryte“, ,,Skautų aide“, ,,Panevėžio balse“, ,,Darbininke“, ,,Tiesos kelyje“ ir kt. 1932–34 Kupiškio vikaras. 1934–36 dirbo Pažaislio vienuolyne. 1936–40 šv. Jėzaus Širdies tarnaičių kongregacijos kapelionas, ,,XX amžiaus“ redaktorius, Katalikų Veikimo Centro informacijos biuro vedėjas. 1940 pasitraukė į Vokietiją. 1944–45 bažnytinę teisę studijavo Vašingtone. Bažnytinių teisių dr. (1945). 1945–93 pastoracinį darbą dirbo šv. Jurgio lietuviškoje, vėliau šv. Simfarozos bei Visatos Karalienės nelietuviškose par-jose, ,,Draugo“ redakcijoje, rengė lietuviškas radijo programas, skaitė pamokslus Lietuvai, redagavo marijonų žurnalą “The Marian“ (anglų kalba), dėstė žurnalistiką Pedagoginiame lituanistikos institute, buvo aktyvus Lietuvių fondo narys. Lietuvių Rašytojų sąjungos Garbės narys (1982). Prelatas (1987). Pasaulio Lietuvių Jaunimo sąjungos Garbės Mecenato diplomantas (1991). Utenos miesto Garbės pilietis (1997). Nuo 1993 gyvena Ateitininkų namuose Lemonte. Parašė kelis tūkst. straipsnių įvairia tematika. išleido 37 knygas: ,,Maskva be kaukės“ (vert. su kun. A. Sušinsku, 1931), ,,Pareiga“ (1934), ,,Taip mirė nemirtingieji“ (1941), ,,Komunizmas ir revoliucija Amerikoje“ (1942), ,,15 sušaudytų kunigų Lietuvoje“ (1943), ,,Bolševikų kalėjime ir Sibiro ištrėmime“ (1944), ,,Aušros vartų Marija“ (1950), ,,Metai su Dievu“ (1958) ir kt.

Regina Stakėnienė

A. PoviliūnasAntanas Poviliūnas G. 1927 06 18 Utenos apskr. Katlėrių k. Ekonomikos mokslų kandidatas, ekonomistas, ekonomikos mokslų dr., (nostr. 1993), prof. (1988). Lietuvos nusipelnęs ekonomistas (1987). Lietuvos respublikinės premijos laureatas (1966). 1946 baigė Utenos pirmąją berniukų gimnaziją, 1951 VVU. 1950–51 VVU Ekonomikos fak. Laborantas. 1952–55 Lietuvos MA Ekonomikos instituto jaunesn. mokslinis bendradarbis. 1959–63 Ekonomikos instituto mokslinis sekretorius. 1963–68 to instituto vyresn. mokslinis bendradarbis. 1969–72 Žemės ūkio ministerijos Lietuvos ž. ū. ekonomikos mokslinio tyrimo instituto gamybos išvystymo ir išdėstymo skyriaus vedėjas. 1972–79 kartu ir VVU prekybos fak. dėstytojas, 1980–88 doc. Nuo 1982 doc. 1989 Lietuvos ž. ū. ekonomikos instituto direktoriaus pavaduotojas, 1990 – direktorius. 1991–92 Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto vyr. mokslinis bendradarbis. Nuo 1992 VU Ekonomikos fak. Marketingo katedros prof., kartu agrarinės ekonomikos instituto vyresn. moksl. bendradarbis. Dėsto žemės ūkio ekonomikos marketingą, mokslinių tyrimų pradmenis. Paskelbė per 50 mokslinių publikacijų, sudarė ir redagavo rusiškai lietuvišką „Ekonomikos terminų žodyną“, V., 1966, išleido „Žemės ūkio įmonių mokslo ir rinkodaros terminų (vokiečių–lietuvių kalbomis) žodyną“, V., 1996 m. ir kt. Yra LMA Agrarinės ekonomikos komisijos pirmininkas, „Žemės ūkio enciklopedijos“, „Liaudies ūkis“ ir kt. leidinių redkolegijos, VU, Agrarinės ekonomikos instituto ir kt. organizacijų narys.

Gediminas Isokas

Danas Pumputis G. 1913 06 14 Silenėje (Latvija). M. 1980 09 29 Nemenčinėje. Poetas, žurnalistas. Baigė Ripaičių pr. m-klą. 1925 mokėsi Utenos, vėliau Molėtų, Vilniaus g-zijose. Latvijos periodinėje spaudoje spausdino eilėraščių recenzijas, pasirašydamas slapyvardžiais. 1931 nuteistas 2 m. už priešvalstybinę veiklą. Po to ištremtas į Torunę (Lenkija), iš kur 1933 atbėgo į Lietuvą. 1938–40 Lietuvių rašytojų reikalų vedėjas. Išleido eil. rink. ,,Žemės protestas“ (1936), ,,Viesulo pasakos“ (1938), ,,Eksperimentai“ ( su J. Kruminu 1939). Po Antrojo pasaulinio karo dirbo laikraščių redakcijose.

Antanas Gasperaitis

Vytautas Puodžiukas G. 1929 12 13 Utenos aps. Šeduikių k. Nusipelnęs mokytojas (1978). 1949 baigė Utenos g-ziją, 1958 VPI įgijo biologijos, chemijos specialybę. 1949–50 Vaikutėnų prad. m-klos vedėjas, 1950–52 tarnavo armijoje 1952–58 Juknėnų septynmetės m-klos direktorius. 1958–60 Juknėnų aštuonmetės m-klos direktorius. 1960–91 Utenos pirmosios vid. m-klos direktorius. 1992–95 Utenos katalikiškos dvasios ,,Saulės“ vid. m-klos direktorius. Visose mokyklose dėstė chemiją.

Gediminas Isokas

Danguolė Stunžėnienė

Jonas Rytis Puodžius G. 1935 03 23 Kaune. Technikos mokslų kandidatas (1979), nostr. dr. (1993). Doc. (1984). Lietuvos nusipelnęs inž. (1989). Su tėvais Alantos m-klos mokytojais 1941 06 14 – ištremtas Altajaus krašto Barnaulo miestą. Vėliau su motina ir broliu perkeltas į Jakutijos autonominės srities Bulunsko raj. Trofimovsko gyvenvietę Lenos upės žiotyse. Čia 1944–47 lankė mokyklą. 1947 atvyko į Jakutską, iš kur pabėgo, tačiau Maskvos geležinkelio stotyje buvo suimtas ir tris mėnesius gyveno beglobių vaikų namuose. 1948 m., padedant tetai Veronikai Tarvydaitei, grįžo į Lietuvą. 1944–54 mokėsi Kaune vidurinėje mokykloje. 1955 baigė Kauno politechnikumą. ryšininkas. 1960 baigė KPI. 1960–79 Vilniaus skaičiavimo mašinų konstravimo biuro inž., skyriaus vedėjas. Konstravo skaičiavimo mašinas ,,Rūta“. 1979–91 KPI doc., direktorius. 1991–94 Mokslo studijų departamento skyriaus vedėjas, direktoriaus pavaduotojas, direktorius. 1994–98 Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius, viceministras. Nuo 1998 Lietuvos mokslo tarybos patarėjas. Paskelbė per 40 straipsnių, išleido 5 metodinius leidinius studentams, sudarė, redagavo leidinius: ,,Lapteviečiai“ (V. 1999), ,,Puodžių ir Tarvydų giminės šaltinis“, V., 2000. Tremtinių brolijos ,,Lapteviečiai“ (1991), Kompiuterininkų sąjungos (1980) narys.

Gediminas Isokas

Valensas Puodžius G. 1938 04 15 Kaune. Gyveno Alantos miestelyje. Lietuvos nusipelnęs inž. (1988). 1941 06 14 su motina ir broliu Jonu Ryčiu ištremtas į Altajaus krašto Barnaulo miestą. Vėliau į Jakutijos autonominės srities Bulunsko raj. Trofimovsko gyvenvietę prie Laptevų jūros. 1945–47 mokėsi Trofimovsko prad. mokykloje. 1947 atvyko į Jakutską. 1948 m., padedant tetai Veronikai Tarvydaitei grįžo į Lietuvą. 1948–56 gyveno Užpalių miestelyje Simono Jovaro šeimoje. 1956 baigė Užpalių vid. mokyklą, 1961 KPI, įgijo šilumos ir dujų tiekimo bei inž. statybininko kvalifikaciją. 1961–63 Vilniaus statybos montavimo valdybos Nr. 59 meistras, darbų vykdytojas, Kėdainiuose – vyresn. darbų vykdytojas. 1964–74 Kaune statybos montavimo valdybos Nr. 71 (vėliau Nr. 6) viršininkas. Per dešimt metų buvo KPI šilumos–dujų tiekimo specialistų egzaminų komisijos pirmininkas. Nuo 1974 Kauno gamybinės garifikacijos valdybos viršininkas, vėliau firmos ,,Kauno dujos“ generalinis direktorius. 1997–98 Kauno M. K. Čiurlionio klubo LIONS prezidentas, ,,Lapteviečių“ brolijos narys. Lankėsi daugelyje buvusių TSRS respublikų, Nepale, Indijoje, JAV.

Gediminas Isokas

Edmundas Pupinis  G. 1964 08 09 Ignalinos r. Vėlūnų k. Pedagogas. 1982 baigė Rimšės (Ignalinos raj.) vid. m-klą ir Ignalinos vaikų muzikos m-klos klarneto klasę, 1987 – LŽŪA, įgijo inžinieriaus–dėstytojo specialybę. 1997 baigė LŽŪA edukologijos magistratūrą. Nuo 1987 gyvena Utenoje. 1987–1997 dirbo Utenos aukštesniojoje ž. ū. ir maisto pramonės m-klose praktinio mokymo meistru, dėstytoju, praktinio mokymo vadovu, dėstė automobilių konstrukciją ir eksploataciją. 1997–2001 Utenos raj. meras. Nuo 2001 Utenos regijoninio profesinio mokymo centro darbuotojas.

Romualdas Valančiūnas

Aleksandras Putrimas G. 1886 06 13 Utenos vls. Bandeliškio k. M. 1945 08 14 Vokietijoje prie Vebiš Halės. Inžinierius. 1911 baigė Vienos aukštąją technikos mokyklą. Atstovavo vokiečių elektros bendrovėms Petrapilyje. Nuo 1925 – elektros mašinų specialistas. 1940 bėgdamas nuo bolševikų išvyko į Vokietiją. Žuvo sunkvežimio katastrofoje.

Antanas Gasperaitis

Raimondas Putrimas G. 1953 09 20 Utenos raj. Pauliukiškių k. Inžinierius–geodezininkas, dr. (1998), doc. (2000). 1971 baigė Vyžuonų vid. m-klą, 1976 – VISI. Nuo 1976 VISI, (VGTU) asistentas, vyresn. asistentas, nuo 2000 docentas. Išleido knygutes: „Ryšiai tarp geodezinių tinklų koordinačių sistemų“, „Konforminis geodezinių tinklų perskaičiavimas“. Paskelbė 26 straipsnius, tarptautinėse ir respublikinėse konferencijose skaitė 37 pranešimus, vadovavo 26 diplomantams ir 7 magistrantams. Dėsto geodeziją, fotogrametriją, geodezines informacines sistemas. Geodezininkų ir Mokslininkų sąj. narys.

Gediminas Isokas

© Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka
Utena. 2002