|
Antanas
Maceika G. 1905 07 17 Saldutiškio apylinkėje. M. 1981 05 04 Niujorke. Miškininkas,
bibliofilas, visuomenininkas. Baigė Utenos g-ziją, 1932 Alytaus aukštesniąją
miškų, Lietuvos karo m-klas. 192333 Labanoro, Ukmergės miškų urėdijų
vyresn. eigulys. 1933 Ukmergės miškų urėdijos girininkas be girininkijos.
193436 tos pačios urėdijos Musninkų, 193640 Širvintų, 194344
Musninkų girininkas. 1944 pasitraukė į Vokietiją. Nuo 1950 gyveno Niujorke.
Sudarė didelę lietuviškų knygų biblioteką, kurią padovanojo Bruklino
,,Kultūros židiniui. Vėliau ją pildė ir tvarkė. Biblioteka pavadinta jo
vardu.
Jonas
Gelaževičius
Regina
Stakėnienė
▲
Antanas
Maciulevičius G. 1882 01 11 Stripeikių
k., arti Kirdeikių. M. 1968 10 Kauno klinikose, palaidotas Spitrėnuose.
Kunigas, kovotojas už lietuvybę. Įšventintas kun. 1905. Baigęs Peterburgo
kun. seminariją, kurioje spėjama, lankė dvasinę akademiją. Mokėjo daug
kalbų. Nuo 1909 klebonas Donbase. Nuo 1911 Kurske mergaičių g-zijos tikybos
mokytojas. Nuo 1914 dirbo Baltarusijoje, o 1922 atvyko į Lietuvą, apsigyveno
Paiasetėje arti Saldutiškio, kelių valakų palivarke, pirktame caro laikais.
Padėdavo kunigams, sakė pamokslus Saldutiškyje, lankė ligonius, šelpė
klierikus, po karo rėmė ištremtą Saldutiškio kleboną Gustą, ūkininkavo,
dar buvo vikaru Kietaviškėse. Jo laidotuvėse dalyvavo 53 kunigai. Parašė:
,,Šis tas apie kun. S. Gimžauską (mašinraštis).
Antanas
Gasperaitis
▲
Stasys
Maciulevičius G. 1948 02 22 Utenos aps.
Aviniškio k. Technikos mokslų dr. nostr. (1993). Doc. (1979). 1964 baigė
Saldutiškio vid. m-klą. 1960 KPI, spec. elektroninės skaičiavimo mašinos.
196569 KPI laborantas. 196971 tarnavo armijoje. 197174 KPI aspirantas,
197475 to instituto Elektroninės skaičiavimo laboratorijos vyresn.
mokslinis bendradarbis. Nuo 1975 KPI (KTU) skaičiavimo technikos (kompiuterių)
kategorijos vyresn. dėstytojas. Nuo 1979 doc. Išleido knygas:
Mikroprogramuotojų struktūrų modeliavimas. K. 1992 (su R. Ambrazu, G.
Žinteliu), ,,Kompiuterių teorijos ir projektavimo pagrindai 1 d. K. 1992
(su A. Mikucku, I. Mikuckiene, A. Šiuša), Vienkristaliai
mikrokontroleriai K. 1994 (su tais pačiais autoriais), ,,MCS-51 šeimos
mikrokontroleriai K. 1997 (su A. Vidžiūnu ir kt.), Informacinių
technologijų taikymas K. 1999 (su A. Vidžiūnu ir kt. autoriais),
Pagrindinės informacijos technologijos sąvokos V. 2000 (su V. Vidžiūnu
ir kt.), Kompiuterio naudojimas ir failų tvarkymas V. 2000 (su A. Vidžiūnu
ir kt.), Pateikčių rengimas V. 2000, skaitė pranešimus tarptautinėse
konferencijose Kaune, Drezdene, Prahoje ir kt.
Gediminas
Isokas
▲
Vidmantas
Mačerauskas G.
1951 07 03. Utenos raj. Grašių k. 195157 gyveno tremtyje Krasniojarsko
krašte. Inžinierius. Technikos mokslų dr. (nostr. 1993), doc. (1986). 1969
baigė Tauragnų vid. m-klą, 1974 KPI. 197679 aspirantas, 197476 KPI
mokslinis bendradarbis, 197983 Valdymo sistemų katedros asistentas,
198392 doc., 199295 KTU Valdymo teorijos katedros vedėjas, nuo 1995
Valdymo technologijų katedros vedėjas. Dėsto: Suvervizorinio valdymo ir
duomenų surinkimo sistemas, Automatizavimo projektų diegimo technologiją
ir kt. 196887 stažavosi Drezdeno technikos, 1997 Runo (Vokietija)
universitetuose. 199699 dalyvavo ES Copernicus
programos dviejuose mokslinių tyrimų projektuose, dalyvauja automatikos ir
valdymo technologijos konferencijose, vadovavo vienam doktorantui, kuris apgynė
disertaciją. Paskelbė per 40 mokslinių straipsnių. Yra Lietuvos automatinio
valdymo nacionalinio komiteto, kompiuterininkų, politinių kalinių ir tremtinių
sąjungų narys.
Gediminas
Isokas
▲
Ričardas
Makuška G. 1956 08 17 Utenos raj. Vygėlių
k., 1974 baigė Užpalių vid. m-klą, 1979 VVU Chemijos fak. Chemijos mokslų
kandidatas (nostr. dr. 1993). Doc. (1991). 19791980 VVU Chemijos fak. Polimerų
katedros vyresn. laborantas, 19801983 apirantas, 19831990 asistentas, 1991
vyresn. dėstytojas, Chemijos fak. prodekanas, nuo 1991 šios katedros vedėjas.
19931995 ir VU Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto Chemijos
skyriaus vedėjas. 1986 stažavosi Tokijo univ. Pramoninių mokslų istitute,
19891990 dirbo mokslinį darbą ir skaitė paskaitas Kokolos technologijos
istitute (Suomija).
Moksliniai
darbai ,,Jonogeninių kopolimerų sintezė, ,,Vandenyje tirpūs
polimerai, ,,Kopolimerizacijos kinetika. Apie 85 mokslinių publikacijų,
7 išradimų, bendraautoris. Kn. ,,Lietuvos chemikai, V. 1999.
▲
Rimgaudas
Mališauskas G. 1938 04 13 Utenos aps.
Daugailiuose. Diplomatas. Humanitarinių mokslų dr. (nostr.1993). Mokėsi
Daugailių septynmetėje ir Utenos 2-ojoje vid. m-klose, 1961 baigė VVU, 1973
Maskvos visuomenės mokslų akademiją (Mokslinė problematika žmogaus teisės).
1988, 1989 ir 1990 dalyvavo JTO Žmogaus teisių komisijos sesijose Ženevoje.
1992 ir 1995 stažavosi Norvegijoje Žmogaus teisių institute. Sudarė ir išleido
(lietuvių kalba) 3 tarptautinių dokumentų rinkinius:,,Žmogaus teisės.
Tarptautinių dokumentų rinkinys (1991), ,,Žmogaus teisės. Tarptautinių
regioninių dokumentų rinkinys (1993), ,,Žmogaus teisės. Tautinių mažumų
teisės (1996). Parengė per 50 straipsnių ir pranešimų mokslinėse
konferencijose apie žmogaus teises ir tarptautinių organizacijų veiklą šioje
srityje. 19731979 m., 1986 TSRS ambasados Vašingtone I sekretorius.
19861988 Lietuvos TSR valstybinio leidyklų, poligrafijos ir knygų
prekybos reikalų komiteto pirmininko pavad., 19881990 Lietuvos TSR užsienio
reikalų ministro pavad., 19901994 Filosofijos, sociologijos ir teisės
instituto mokslinis bendradarbis. 19941996 Lietuvos Respublikos užsienio
reikalų ministro padėjėjas. Nuo 1996 Lietuvos Respublikos ambasados
Kazachstano Respublikoje patarėjas.
Romualdas
Valančiūnas
▲
Eleonora
Marčiulionienė (Lukštaitė) G. 1912 06
12. Tauragnuose. Dailininkė keramikė. 1937 baigė Kauno meno m-klos keramikos
klasę. Vaikystėje su šeima gyveno Rusijoje. Būdama 10 metų grįžo į
Lietuvą. Iš viso Lietuvoje išgyveno 14 metų. Keramiką, Kauno amatų m-kloje
dėstė iki 1944 Studijavo Čekoslovakijoje. 1937 pelnė apdovanojimus Paryžiaus
pasaulinėje parodoje. Pasitraukusi į Vokietiją, dėstė keramiką Taikomosios
dailės institute Freiburge. 1949 išvyko į Australiją, 1956 į Čikagą. Jos
darbai eksponuoti Vokietijoje, Niujorke, Čikagoje, Sidnėjuje. Čikagoje 1957
sukūrė glazuruotus, spalvotus Kryžiaus kelius Marijonų koplyčiai. Ji
yra dekoravusi šv. Kazimiero bažnyčią Niujorke. Ji viena iškiliausių
keramikių mūsų šiandieninėje dailėje. Liaudies meno temomis sukurti
darbai: ,,Pavasaris, ,,Išdraskė vaikai mano lizdelį, ,,Paskutinis
kraujo lašas, religinėmis temomis: ,,Madona, ,,Kryžiaus keliai,
,,Dangaus karalienė ir kt.
Antanas
Gasperaitis
▲
Ina
Marčiulionytė G. 1963 03 31 Utenos raj.
Tauragnuose. 1980 baigė Tauragnų vid. m-klą. 1986 VVU Filologijos fak., įgydama
lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. Specializavosi vertimo srityje.
19861988 Šalčininkų raj. laikraščio ,,Lenino priesakai korespondentė,
vyriaus redaktoriaus pavad. 19891990 žurnalo ,,Gimtoji kalba skyriaus
redaktorė. 19911999 Atviros Lietuvos fondo kultūros, švietimo programų
direktorė. Nuo 1996 dar ir Atviros Lietuvos fondo namų direktorė. Nuo 1999
kultūros viceministrė. Lietuvos kultūros politikos apžvalgos darbo grupės
narė, viena iš autorių. Iš anglų kalbos vertė ,,Kultūros politika
Lietuvoje (1998), ,,Iš užribio (1998). Žurnalistų sąjungos narė,
Jungtinių pasaulio koledžų nacionalinio komiteto pirmininko pavad., UNESCO
nacionalinės komisijos kultūros komiteto pirmininkė.
Gediminas
Isokas
▲
Petras
Markevičius G. 1912 05 30 Utenoje. M.
1987 04 25 Biliakiemyje. Kunigas, poetas, prozininkas, dramaturgas, tautosakos
rinkėjas, tautodailininkas. Gimė 12 vaikų šeimoje. Tėvai: Juozas ir Ona
Baltrūnaitė vertėsi amatais. 1915 visa Markevičių šeima pasitraukė į
Maskvą. Į Uteną grįžo 1920 1924 baigė prad. m-klą. 1933 g-ziją. Tais
pačiais metais įstojo į Kauno tarpdiecenzinę kun. seminariją ir 1938 įšventintas
į kunigus. Dar vaikystėje pradėjo rašyti eilėraščius, mėgo piešti.
Pasirašydavo Petras Morkaitis. Jo poezijos buvo paskelbta Lietuvos ir JAV
žurnaluose. 1928 jo eilėraščiai pasirodė ,,Žvaigždutėje, ,,Šaltinėlyje,
vėliau ,,Pavasaryje, ,,Pranciškonų pasaulyje, ,,Panevėžio garse,
,,Darbininke ir kt. Ir po 1940 kunigas ir poetas toliau rašė tikėdamas,
kad jo kūryba anksčiau ar vėliau bus paskelbta. Sukūrė per 2 tūkst. eilėraščių,
daug novelių, dramų, poemų, epigramų, pasakų, surinko didelį pluoštą
tautosakos (paliko rankraščius). Dirbdamas Biliakiemyje nutapė per 400
paveikslų. Prasidėjus pertvarkai, imta domėtis jo poezija, pirmą sykį ji
suskambo per kunigo mirties metines Utenoje lankantis kardinolui V. Sladkevičiui.
Pirmą kartą jo eilėraščiai išvydo šviesą ,,Utenyje 1985 02 16.
Surengtos tapybos parodos UKM ir Vilniuje, P. Cvirkos g. esančiame ,,Dailės
salone, publikacijų pasirodė respublikinėje spaudoje ,,Verdenės ir
,,Poezijos pavasario-89 almanachuose. Išleisti pomirtiniai eilėraščių
rinkinėliai ,,Tarp ūkanų ir saulės (1990), ,,Viršukalnių aidai
(1990), ,,Vienas žodis (1990) vaikams. Darbai minimi M. Kuodienės knygoje
,,Lietuvių liaudies tapyba (1995). Palaidotas Utenos bažnyčios šventoriuje.
Danguolė
Jonaitienė
▲
Bronislovas
Martinėnas G.
1940 04 05 Utenos aps. Duobių k. Fizikas. Doc. (1975). Dr. (nostr. 1993). 1957
baigė Utenos antrąją vid. m-klą. 1962 VPI. 196264 tarnavo kariuomenėje.
196465 KPI aspirantas. 196568 LMA Puslaidininkių fizikos instituto
aspitrantas. Nuo 1968 VISI, vėliau VGTU dėstytojas. Dėsto bendrąją fiziką,
eksperimento duomenų statistinės analizės pagrindus. Išleido knygas:
Vidmantas Ambrasas, Bronislovas, Bronislovas Martinėnas. Fizikos uždavinynas.
V., 1996, Bronislovas Martinėnas. Eksperimento duomenų matematinės analizės
pagrindai. V., 1999. Paskelbė per 50 straipsnių. 19801997 VGTU fizikų
draugijos skyriaus pirmininkas.
Gediminas
Isokas
▲
Antanas
Masionis G. 1941 02 24 Utenos aps. Vyžuonų
vs. M. 1974 01 27 Vilniuje. Poetas, literatūros kritikas. 1960 baigė Vyžuonų
vid. m-klą, 1965 VVU Istorijos ir filologijos fak., specialybė lietuvių
kalba ir literatūra. 1965 Vilniaus 30-osios profesinės technikos m-klos
mokytojas. 19661967 Lietuvių kalbos ir literatūros instituto mokslinis
bendradarbis. 19671974 dirbo savaitraščio ,,Literatūra ir menas
redakcijoje. Eilėraščius pradėjo spausdinti 1958 Keletą metų vadovavo
Vilniaus jaunųjų rašytojų sekcijai. 1973 buvo priimtas į Lietuvos Rašytojų
sąjungą. Eilėraščių rinkiniai: ,,Vardan dienovidžio (1970),
,,Kelias (1974), rinktinė ,,Poezija. Kritika (1980). Palaidotas Vyžuonose.
Regina
Stakėnienė
▲
Izidorius
Masiulis G. apie 1875 Rusijoje Samaros
gub. Čiornaja Padina gyvenvietėje. M. Užpalių vls. Traidžiūnų k. Knygnešys,
literatas. 1863 sukilimo dalyvio Kipro Masiulio sūnus, sugrįžęs į Latviją
pirko ūkį ir ten platino lietuvišką spaudą. Rašė dramas daugiausia
tikybos temomis, apysakas (viskas žuvo Pirmojo pasaulinio karo metu). Lietuvoje
rėmė slaptus lietuviškus vakarus.
Antanas
Gasperaitis
▲
Jonas
Masiulis G. 1870 Rusijoje Samaros gub. Čiornaja
Podina gyvenvietėje. M. 1941 06 Panevėžyje. Agronomas, visuomenininkas. Jo tėvas
Matas, už dalyvavimą 1983 sukilime, ištremtas iš Treidžiūnų. Jonas veikė
Lietuvoje. Buvo pirmas iš ,,Rūtos d-jos steigėjų, jos pirmininkas, nuo
1907 Lietuvių mokslo d-jos narys. Su inž. Pr. Jodele steigė cementui gaminti
bendrovę. Išrinktas Steigiamojo seimo nariu. Vėliau dirbo ž. ū. d-jose,
dalyvavo steigiant ekonomines Lietuvos organizacijas. Daug rašė spaudoje. 1940
07 grįžo į Kamajus, į kultūrinį 176 ha ūkį, kur 1941 Kamajuose buvo
nuteistas, už tariamą ,,sabotažą 10 m. kalėjimo. Spėjama, kad buvo nužudytas
Panevėžio kalėjime.
Antanas
Gasperaitis
▲
Jurgis
Masiulis G. 1860 Užpalių vls. Pilvelių
k. M. 1897 Krasnojarske. Visuomenės veikėjas, slaptos lietuvių m-klos Tverečiuje
mokytojas, lietuviškų knygų platintojas Krasnojarske, kai dirbo geležinkelyje.
Antanas
Gasperaitis
▲
Mykolas
Masiulis G.
apie 1857 Užpalių vls. Pilvelių k. M. 1906 04 Vilniaus aps. Buivydžių k.
Jurgio brolis. Kunigas, visuomenininkas. Dirbo kun. Nemenčinėje, Tverečiuje,
Jiezne, Buivydžiuose. Vilniuje gaivino lietuvybę, kovojo su rusintojais,
organizavo slaptas liet. m-klas, platino spaudą per brolį knygnešį Motiejų.
Buvo suimtas ir kalintas Gardine.
Antanas
Gasparaitis
▲
Motiejus
Masiulis G. apie 1836 Užpalių vls.
Pilvelių k. M. apie 1900 ten pat. Knygnešys. Mykolo ir Jurgio brolis. Krymo
karo prie Sevastopolio dalyvis. Slaptai pardavinėjo lietuvišką spaudą, pats
ją gabeno iš Prūsijos. Buvo kalinamas. Netekęs sveikatos, ūkininkavo tėviškėje.
Jo raginami trys broliai taip pat mokėsi.
Antanas
Gasperaitis
▲
Irena
Matiukienė (Laukytė) G.
1938 06 23 Utenoje. Matematikė, doc. (1985), nostr. technikos mokslų dr.
(1993). 1956 baigė Utenos antrąją vid. m-klą, 1961 VVU
Fizikosmatematikos fak.. Nuo 1961 dirba KPI, vėliau KTU. Dėsto aukštąją
matematiką universitete ir prancūzų kalba tą discipliną Tarptautinių
studijų centre. Parašė 5 mokomąsias
knygas studentams, paskelbė 40 mokslinių straipsnių.
Gediminas
Isokas
▲
Balys
Matulionis G.
1895 05 28 Utenos vls. Antakalnio k. M. 1974 12 01 Barbertone (JAV), gyd.,
sanitarijos pulkininkas, kurortologas. 1919 baigė Petrogrado karo medicinos
akademiją. 1917 išrinktas į Petrogrado lietuvių seimą. 1920 savanoriu stojo
į Lietuvos kariuomenę ir Kaune dirbo karo ligoninėje. 19331941 Birštono
kurorto direktorius. 1940 1941 kalintas. 19411944 vyr. sveikatos valdybos viršininkas.
Išgelbėjo apie 500 medicinos seserų nuo išvežimo į Rytų frontą 1944
pasitraukė į Vokietiją, vėliau JAV dirbo gydytoju. Testamentu paliko fondą
ruošiamai Lietuvos medicinos istorijai.
Antanas
Gasperaitis
Gediminas
Isokas
▲
Jonas
Matulionis G. 1906 02 01 Maskvoje.
Matematikas. Doc. (1949), pedagogikos mokslų kandidatas (1962). Mokėsi Utenos
g-zijoje. 1934 baigė Kauno univ. 193341 Raseinių, Vilkaviškio g-zijų
mokytojas. 19411950 KU dėstytojas, katedros vedėjas. 195162 KPI
Elektrotechnikos fak. dekanas. 196476 Radiotechnikos fak. prodekanas. Išleido
vadovėlį ,,Aukštoji matematika (2 kn.). Buvo keli knygos leidimai. 1972
jam suteikta Lietuvos valstybinė premija.
Gediminas
Isokas
▲
Steponas
Matulionis G. 1901 Utenos vls. Antakalnių
k. Balio ir Jono brolis. Kooperatininkas. 192444 Utenos aps. ž. ū. d-jos
pirmininkas Jo vadovaujama d-ja išaugo į stiprią ekonominę org. Utenoje ir
Zarasų aps. 1945 bolševikų kalintas Vorkutoje, vėliau ištremtas į Irkutsko
sritį.
Antanas
Gasperaitis
▲
Teofilis
Matulionis G. 1873 07 04 Alantos vls.
Kadariškių k. M. 1962 07 20 Šeduvoje. Arkivyskupas. Tremtinys. Mokėsi
Daugailių prad. m-kloje ir gyveno Purviniškio kaime.Vaikystę praleido Purviniškio
k. Daugailių vls., čia lankė vietos prad. m-klą. Apie jį sukurtas filmas.
Antanas
Gasperaitis
▲
Anatolijus
Matulis G. 1928 09 14 Kuktiškėse.
Psichologas, filosofijos dr. (1976). 1947 baigė Ravensburgo lietuvių g-ziją,
studijavo Tiūbingeno univ. 1949 persikėlė į JAV. Detroito technologijos
institute studijavo sociologiją. 1963 Mičigano valstijos univ. suteiktas dr.
laipsnis. 1976 Tarptautinė kolegija Los Andžele suteikė filosofijos dr.
laipsnį (klinikinė psichologija). Nuo 1976 vadovavo Neurologijos ir
psichologijos institutui Detroite, buvo vienas jo steigėjų. Rašė straipsnius
lietuvių, JAV, vokiečių žurnaluose. Anglų kalba išleido knygų
psichologijos klausimais.
Regina
Stakėnienė
▲
Petras
Maželis G. 1915 10 21 Utenoje. Režisierius.
1934 baigė Utenos g-ziją. 193637 studijavo Ž. ū. akademijoje, 193841
Kauno konservatorijoje, operos klasėje ir lankė dramos studiją. 194144
Kauno didžiojo teatro operetės solistas. 1944 pasitraukęs į Vokietiją subūrė
baleto grupę, koncertavo. 1949 persikėlė į JAV, Klivlende (Clevelande) dirbo
dekoratoriumdailininku, ten 1950 įkūrė lietuvių jaunimo teatro sambūrį
,,Rūta, vėliau vadintą ,,Vaidila. Vadovavo teatralams, režisavo, piešė
dekoracijas, kūrė kostiumus, vaidino Čikagoje, Detroite, Niujorke, Bostone,
Kanadoje. 1984 pakviestas režisuoti dramai, persikėlė į Los Andželą, ten
pastatė daug veikalų, gastroliavo ir Lietuvoje. Kaip karys 1938 apdovanotas
Lietuvos didžiojo kunig. Gedimino III laipsnio ordinu, JAV suteikta LB Kultūros
tarybos teatro premija.
Antanas
Gasperaitis
▲
Kazimieras
Meškauskas G. 1917 10 19 Ukmergės aps.
Leliūnų vlsč. Zarankiškio vs. LMA akademikas, (1962) mokslų dr. (1965),
nusipelnęs mokslo veikėjas (1965), prof. (1967), Utenos miesto Garbės
pilietis (1967), Utenos raj. Garbės pilietis (1982). 1930 baigė Leliūnų
prad. m-klą. 19361938 mokėsi Salų ž. ū. m-kloje. 1942 Švietimo
ministerijos komisijoje išlaikė vid. m-klos egzaminus. 1947 baigė VVU
Ekonomikos fakultetą. Kvalifikacija pramonės ekonomika. 195051 mokėsi
TSRS Mokslų akademijos aspirantūroje. Vaikystėje (19351938 m.) dirbo viešųjų
darbų darbininku, 193940 kūriku Kaune. 194041 Marijampolės aps.
prokuroro padėjėju. 194243 Vilniaus tuberkuliozės mokslinio tyrimo
instituto buhalteriu. 194446 dėstė Aukštuosiuose kursuose prie Lietuvos
ministrų tarybos. 194546 Valstybės kontrolės kontrolierius. 19471987
LMA Prezidiumo mokslinis sekretorius, LMA Ekonomikos instituto direktorius,
respublikinės. ,,Žinijos draugijos pirmininko pavad. 19581983 Lietuvos
valstybinio plano komiteto narys, TSRS gamybinių jėgų išdėstymo narys,
Pabaltijo respublikų ir Kaliningrado srities komisijos pirmininkas. 195974
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos plano ir biudžeto komisijos pirmininkas.
1964 Ženevoje dirbo TSRS diplomatinio korpuso vyresn. patarėju. Buvo daugelio
mokslinių tarybų pirmininkas ir narys, knygų ir žurnalų redakcinių tarybų
narys, vadovavo 62 disertantams, recenzavo 15 mokslinių dr.disertacijų. Išleido
28 monografijas. Iš jų: ,,Lietuvos ūkis 19401990, ,,Tarybų Lietuvos
liaudies ūkis šeštajame penkmetyje (1957). ,,Tarybų Lietuvos
industrializavimas (1960) ir kt. Kai kurios knygos ir straipsniai paskelbti
rusų, lenkų, anglų, vokiečių ir kt. kalbomis. Skaitė pranešimus
tarptautiniuose kongresuose Stokholme, Kilyje ir Hamburge, paskaitas Meksiko
univ. Mokslinės veiklos pagrindinė kryptis ūkio vystymo kompleksinis
prognozavimas. Svarbesni darbai: ,,Lietuvos respublikos energetikos išvystymas
ryšium su Nemuno kompleksiniu išnaudojimu (20 tomų), ,,Gamybinių jėgų išvystymo
ir išplėtimo schemos 19661970 m. ir kt. Paskelbė per 300 straipsnių.
Ypač aktyviai prisidėjo, kad Utena taptų nauju regioniniu centru su
gamyklomis. Taip buvo išspręsta ir buvusių bedarbių problema. 1966 jam
suteikta Lietuvos Respublikos valstybinė premija. 1987 išleista jo ,,Literatūros
rodyklė. Jis ir dabar reiškiasi visuomeninėje veikloje. Apdovanotas TSRS,
Demokratinės Vokietijos, Bulgarijos, Čekoslovakijos ordinais ir medaliais.
Gediminas
Isokas
▲
Vytautas
Merkys G. 1930 12 15 Utenos aps. Kėpių
k. 1949 baigė Užpalių vid. m-klą, 1954 VVU Fizikosmatematikos
fakultetą. Matematikas, fizikos ir matematikos mokslų kandidatas (1969), doc.
(1974), matematikos mokslų dr. (1993). Dirbo: 195460 VVU Astronomijos
katedros vyresn. dėstytoju. 196072 Skaičiavimo matematikos katedros vyresn.
dėstytoju, 197380 Skaičiavimo matematikos katedros vedėju, 198083
Diferencialinių lygčių ir skaičiavim. matematikos katedros vedėju,
198394 Difererencialinių lygčių ir skaičiavimo matematikos doc. 195862
buvo Fizikosmatematikos fak. prodekanas, 196974 Matematikos ir mechanikos
fak. dekano pavaduotojas. 197492 to paties fak. dekanas. Nuo 1997 dirba to
paties fakulteto Diferencinių lygčių ir skaičiavimo matematikos katedros
docentu. Buvo Lietuvos matematikų draugijos valdybos narys,
Fizikosmatematikos fa. mokslinės tarybos pirmininkas. VVU Mokslinės tarybos
ir senato narys. Rašė straipsnius, skaitė pranešimus konferencijose.
Gediminas
Isokas
▲
Stasė
Mičelytė G. 1925 12 17 Utenos aps.
Sudeikiuose. Gydytoja, medicinos mokslų kandidatė (1975), nostr. dr. (1993).
Mokėsi Sudeikių ir Utenos mokyklose. 1948 baigė VVU medicinos fak.
19481958 Vilniaus klinikinės Raudonojo Kryžiaus ligoninės Urologinio
skyriaus chirurgė. 19581967 Vilniaus pirmosios ligoninės, nuo 1967
Vilniaus miesto klinikinės (Vilniaus miesto universitetinės) ligoninės
Urologijos skyriaus vedėja. 1963 kartu su bendradarbiais įkūrė pirmąją
Lietuvoje dirbtino inksto laboratoriją. Padarė daug sudėtinių inkstų
operacijų. Paskelbė straipsnių apie bakterinį šoką, pielomefritą ir kitas
inkstų ligas.
Gediminas
Isokas
▲
Emilė
Mikulėnaitė (Ema Mikulėnaitė) G. 1935
11 29 Utenos aps. Musteikių k. Rašytoja. 1950 baigė Tauragnų prog-ziją,
1954 Švenčionių pedagoginę m-klą, 1961 VVU. 19541956 Skaudvilės
raj. Rutkiškių septynmetės m-klos mokytoja. 196263 Valstybinės politinės
ir mokslinės literatūros korektorė. 196364 Mažosios lietuviškosios
tarybinės enciklopedijos redakcijos korektorė. 196466 VVU filosofijos
katedros vyresn. laborantė. 196671 žurnalo ,,Kultūros barai teatro
skyriaus redaktorė. 197377 Lietuvos kultūros ministerijos Meno reikalų
valdybos repertuarinėsredakcinės kolegijos narė. Nuo 1977 dirba kūrybinį
darbą. Išleido knygas: ,,Ateis lietus (apsakymai) 1967, ,,Pirmasis meilės
laiškas (apsakymai) 1972, ,,Diena, naktis, diena (novelės) 1976,
,,Ona (apysaka) 1981, ,,Gimimo naktis (pjesės) 1982, ,,Pora savaičių
(romanas) 1984, ,,Kelias namo (proza ) 1989 leidinyje ,,Naujos lietuvių
dramos 199192 talpinamos trys pjesės. ,,Visada čia (apysakos ir novelės)
1995. Iš rusų, lenkų, prancūzų kalbų išvertė apie 10 pjesių. Iš jų J.
Bergmano ,,Žemuogių pievelė, Ž. Anujo ,,Romeo ir Žaneta ir kt.
Spausdinosi ,,Kultūros baruose, ,,Dienovidyje, ,,Lietuvos aide. 1982 už
apysaką ,,Ona paskirta Žemaitės premija. Už pjesę V. Krėvės apsakymų
motyvais ,,Kol mūsų dar nebuvo 1978 įteikta II laipsnio premija. Už pjesių
rinkinį ,,Gimimo naktis, 1982 II laipsnio B. Dauguviečio premija. Yra
Lietuvos Respublikos piliečių chartijos tarybos narė.
Gediminas
Isokas
▲
Aleksandras
Mileika G. 1881 01 01. M. 1944 12 23 Vyžuonose.
Ilgametis veiklus Vyžuonų parapijos klebonas, visuomenininkas. Kunigu įšventintas
1905 Užpaliuose dirbo nuo 1914, atnaujino bažnyčią, pastatęs ūkinius trobėsius.
1941 bolševikų suimtas, iki 1944 kalintas lageriuose. Vyžuonose klebonu išbuvo
37 m. 1931pastatė dailią, vilos tipo kleboniją, organizavo čia lietuviškas
d-jos, kooperatyvą, rūpinosi m-kla, turėjo daug prekybinių gabumų, su žydais
turėjo degtinės bravorą. Grįžęs iš Sibiro, 1944 mirė. Palaidotas Vyžuonų
kapinėse.
Antanas
Gasperaitis
▲
Juozapas
Miliūnas G. 1933 07 Utenos raj. Vareikių
k. Dailininkas. 1953 baigė Utenos vid. m-klą, 1963 VDI Tapybos fak. Nuo
1968 dirba J. Vienožinskio dailės m-kloje, nuo 1972 šios m-klos
direktorius. Dauguma tapybos darbų peizažai ir portretai. Yra sukūręs ir
žanrinių kompozicijų: ,,Vilniaus statyboje, ,,Už žemę, ,,Auksinės
vestuvės ir kt. Jo darbų įsigijo Valstybinis dailės muziejus, Vokietijos,
Prancūzijos, JAV ir kitų šalių kolekcininkai.
Romualdas
Valančiūnas
▲
Liudvikas
Misevičius-Kuliešius G. apie 1850 Kuktiškių
parapijoje. Buvo knygnešys Kuktiškių apl. Palaidotas Kuktiškėse. Pastatytas
paminklas. K. Valiulis parašė rankraštį ,,Knygnešys Liudvikas Misevičius.
Rankraštis saugomas Utenos A. ir M. Miškinių bibliotekos bibliografijos
skyriuje.
Gediminas
Isokas
▲
Stefanija
Misiukienė (Gasiulytė) G. 1923 01 04
Utenos aps. Daržinių k. Pedagogė, kultūros darbuotoja. Mokėsi Daržinių,
Belazariškių (Ukmergės aps.), Vyžuonų pradžios m-klose. 1937 įstojo į
Utenos valstybinę g-ziją ir baigė tris reformuotas klases (paskutinė
reformuota klasė buvo septinta). 1940 įstojo į Ukmergės mo. seminariją ir
1944 baigė keturis kursus. 194445 dirbo Daugailių prog-zijoje, kur dėstė
lietuvių kalbą bei muziką. 1945 įstojo į Vilniaus J. Talat-Kelpšos muzikos
m-klos dainavimo klasę. Mokėsi trumpai, nes tais pačiais metais įstojo į
VPI Lietuvių kalbos ir literatūros fak. Mokydamasi dirbo vaikų namų Nr. 1
auklėtoja. 1948 11 06 buvo areštuota ir ištremta į Komijos autonominės
respublikos Intos lagerį. Į Lietuvą grįžo 1959 Iki 1981 dirbo Bajoriškių,
Daugailių, Sudeikių kultūros namų vadove. Režisavo ir pastatė daug
spektaklių, vadovavo šokių kolektyvams, ansambliams, chorams. Smuiku grojo
Utenos kultūros namų dainų ir šokių ansamblyje (vad. A. Driukas), Utenos
kaimo kapeloje (Vad. A. Driukas, Z. Stanevičius, A. Palskis). Saviveikloje
aktyviai dalyvavo ir jos vyras Radeikių bibliotekos vedėjas Vytautas
Misiukas. Su kolektyvais abu dalyvavo respublikinėse dainų ir šokių šventėse,
koncertavo Lietuvos televizijos studijoje.
Regina
Stakėnienė
▲
Albertas
Miškinis G. 1938 04 12 Panevėžio aps.
Repšiškių k. Nepriklausomybės akto (1990 03 11) signataras. Mokėsi
Ramygalos vid. m-kloje, vėliau Panevėžio hidromelioracijos technikume.
Baigė LŽŪA neakivaizdinį skyrių (1970). Nuo 1964 dirbo Respublikiniame
vandens ūkio projektavimo institute vyresn. inž., grupės vadovu. 1971 persikėlė
į Uteną. Dirbo Utenos KMK vyr. inžinieriumi, skyriaus viršininku, Utenos
alaus kombinato statybos direkcijos inž., skyriaus viršininku, Utenos TST
skyriaus viršininku, subrangovinės organizacijos darbų vykdytoju, Utenos
elektros krosnių gamyklos vyr. meistru. 19901992 LR AT deputatas, išrinktas
Aukštaitijos rinkimų apygardos Nr. 105 (Utenos raj.). Priklausė Jungtinei Sąjūdžio
frakcijai, buvo Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisijos narys.
Lietuvos demokratų partijos narys. Nuo 1992 dirbo Utenos ž. ū. ir maisto
pramonės m-klos mokomojo ūkio vedėju. Dabar pensininkas.
Regina
Stakėnienė
▲
Antanas
Miškinis G. 1905 02 11(01 29) Daugailių
par-jos, Juknėnų k. M. 1983 12 16 Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse.
1914 įstojo į Daugpilio realinę m-klą, tačiau, prasidėjus karui, mokslą
nutraukė. Brolio Motiejaus paruoštas, 1921 įstojo į Zarasų vid. m-klą,
1923 Kauno ,,Aušros g-ziją. 1934 baigė KU Humanitarinių mokslų fak.
19321948 mokytojavo Kauno g-zijose, be to, 19361940 dirbo radiofone
redaktoriumi. Dalyvavo Lietuvių rašytojų draugijos veikloje, buvo vienas iš
laikraščio ,,Literatūros naujienos (19341938) steigėjų. 19441948
dirbo Kauno dramos teatro literatūrinės dalies vedėju, 194548. Valstybinės
grožinės literatūrios leidykloje. 1948 02 11 kartu su kitais 23 asmenimis
buvo suimtas ir apkaltintas tuo, kad priklausė pogrindžio organizacijai
,,Lietuvos laisvės kovotojų sąjungai ir iki 1944 bendradarbiavo jos
slaptame laikraštyje ,,Laisvės kovotojas, dalyvavo Bendrojo demokratinio
pasipriešinimo sąjūdyje, buvo jo prezidiumo narys, redagavo Tauro apygardos
leidžiamą laikraštį ,,Laisvės žvalgas, 1947 redagavo BDPS memorandumą
Jungtinių Tautų organizacijai (Pasirašė Kauno slapyvardžiu). 1948 slapta
nuteistas 25 metams kalėti. 8,5 m. kalėjo Kauno, Vilniaus, Dabravlagos,
Mordovijos, Ozerlago, Omsko kalėjimuose ir lageriuose. 1956 rudenį buvo
paleistas ir grįžo į Lietuvą. Apsigyveno pas žmoną Betygaloje, būdavo pas
brolį Motiejų Juknėnuose. Dėl įrašo pase kurį laiką Kaune ir Vilniuje
gyventi neturėjo teisės. Pirmąjį eilėraštį išspausdino 1925 Pirmasis
rinkinukas ,,Balta varna išėjo 1928 Knygos ,,Varnos prie plento (1935),
,,Keturi miestai (1938), Eilėraščiai (1960), ,,Arti prie žemės
(1965). ,,Poezija (2 tomai,1970). ,,Dienoraštis (1972). ,,Klevai prie
kelio (1982). ,,Svajonė ir maištas (1967), ,,Žaliaduonių gegužė
(1977). ,,Sulaužyti kryžiai (1989). ,,Ant Ligajo ežero krašto (1980),
,,Rinktiniai raštai (t. 1991, t. 2 1995), ,,Sibiro nuotrupa (1994). Už
pasakojimų knygą ,,Žaliaduonių gegužė paskirta Žemaitės premija
(1978), už eilėraščių rinkinį ,,Klevai prie kelio Valstybinė
premija (1983), 1981 tapo Poezijos pavasario laureatu. Į lietuvių kalbą išvertė
V. Vitmeno, A. Puškino, M. Lermontovo, J. Slovackio, J. Tuvimo, V. Bronevskio kūrinius,
V. Šekspyro dramas, parašė straipsnius apie A. Vienažindį, A. Gricių, V.
Montvilą, B. Sruogą, K. Binkį, V. Kudirką, J. Baltušį, M. Valančių, T.
Tilvytį, Maironį, S. Nėrį, P. Vaičiūną, J. Kossu-Aleksandriškį, J. Biliūną,
Vaižgantą.
1986
Juknėnuose pastatytas liaudies meistro S. Karanausko stogastulpis (paminklo
statyba rūpinosi Lietuvos paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Utenos
raj. fondo komisija). Tais pačiais metais klėtelėje, kuri yra jo sodyboje įkurta
A. ir M. Miškinių gyvenimo ir kūrybos ekspozicija. 2000 sodyba perduota
Utenos raj. savivaldybei.
Regina
Stakėnienė
▲
Motiejus
Miškinis G. 1898 12 27 Daugailių
par-jos Juknėnų k. M. 1974 03 03 Juknėnuose, palaidotas Vajasiškyje. Literatūros
tyrinėtojas, vertėjas, pedagogas. 1915 baigė Daugpilio g-ziją ir buvo
priimtas į Maskvos universitetą. Mokytis ten sutrukdė pasaulinis karas. Juknėnuose
įsteigė mokyklėlę, kurioje be kitų mokėsi jo broliai Antanas ir Vincas, rašytojai
Pulgis Andriušis, Teofilis Tilvytis. 1918 savanoriu įstojo į Lietuvos
kariuomenę ir buvo priimtas į Karo m-klą. Mokyklos nebaigė ir kelerius metus
dirbo karo valdininku Kauno komendantūroje. 1923 buvo konsulato sekretorius ir
vicekonsulas Hamburge. Vėliau KU studijavo rusų literatūrą (baigė 1927 m.).
Iki Antrojo pasaulinio karo dirbo Kauno, Marijampolės, Raseinių gimnazijose,
Švietimo ministerijos pradžios mokslo departamento direkroriumi. 19411943 dėstė
rusų literatūrą VU, vėliau dirbo Vilniaus archyvuose. Po karo, iki pensijos,
mokytojavo Juknėnų septynmetėje m-kloje. Išleido ,,Didžiųjų rašytojų
siluetai I d. 1936 m., ,,Lietuvių literatūra I d.1939 Į lietuvių kalbą
išvertė N. Gogolio, F. Dostojevskio, A. Čechovo, L. Tolstojaus, I. Bunino, L.
Andrejevo, M. Gorkio, L. Leonovo kūrinius. 19311936 redagavo žurnalą ,,Šviesos
keliai, bendradarbiavo ,,Literatūros naujienose, ,,Darbuose ir kt.
Raseiniškiai (buvę M. Miškinio mokiniai) 1976 Juknėnuose savo lėšomis
pastatė jam skirtą stogastulpį (iniciatorius ir organizatorius Titas Globys),
kurį sukūrė dailininko E. Talmano vadovaujamas M. Čiurlionio meno mokyklos
kolektyvas. Ąžuolą atvežė iš Žemaitijos. 1986 m., klėtelėje, kuri yra
Miškinių sodyboje, įkurta brolių gyvenimo ir darbų ekspozicija.
Regina
Stakėnienė
▲
Vincas
Miškinis G.
1902 12 26 Udaugailių par-jos Juknėnų k. M. 1994 02 15 Vilniuje. Žymus
Nepriklausomos Lietuvos teisėtvarkos darbuotojas. Vaikystėje, dirbdamas tėvų
ūkyje, mokėsi vyresniojo brolio Motiejaus įkurtoje m-kloje. 19221924
tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Po to mokėsi aukštesnėje policijos m-kloje,
kurią baigė 1927. Iki 1939 dirbo policijos nuovados viršininku Šiaulių ir
Kauno apskrityse. 1939, atgavus Vilnių, buvo paskirtas Vilniaus nuovados viršininku,
kur dirbo iki 1940 Sovietų valdžios iš darbo buvo atleistas. 1941 buvo sugrąžintas
į tas pačias pareigas Vilniuje, kur dirbo iki 1944. Karo metais, iki VU uždarymo
1943, padėjo studentams, daugeliui jų sudarė galimybę prisiglausti nuovados
policininkų bendrabutyje ir maitintis policijos valgykloje. 1944 pasitraukė į
Vokietiją, o 1948 išvyko į Kanadą. Į Lietuvą sugrįžo 1993 m.
Ringaudas
Mališauskas
▲
Ona
Molienė (Gražytė) G.
1939 12 18 Rokiškio aps. Nečionių k. Ekonomistė, ekonomikos mokslų kandidatė
(1971), dr. (1993), doc. (1975). Mokėsi ir 1957 baigė Užpalių vid. mokyklą,
1962 VVU. Sesuo gyvena Utenos raj. Kaimynų k. Motina kilusi iš Užpalių.
196162 Vilniaus ž. ū. buhalterinės apskaitos technikumo dėstytoja.
196265 VVU laborantė. 196570 Statistikos ir buhalterinės apskaitos
katedros vyresn. dėstytoja, 197073 Statistikos katedros vyresn. dėstytoja,
197375 einanti doc. pareigas, nuo 1975 doc. 1990 Ekonomikos fak. dėsto aprašomąją
statistiką, Gamtos fak. socialinę statistiką. Išleido knygas: Darbo
našumo statistika V., 1957, Gyventojų ir darbo našumo statistika V.,
1983, Darbo ir darbo užmokesčio analizė statistikos metodais V., 1990,
Namų ūkio tyrimų organizavimas V., 1993 ir kt. Kelių kitų knygų su
kitais bendraautorė. Paskelbė straipsnių įvairiuose leidiniuose.
Gediminas
Isokas
▲
Vaclovas
Monstavičius G. 1927 07 17 Rubežaičiuose
(Telšių aps.) M. 1978 Lengvosios pramonės specialistas. 19651970 dirbo
,,Utenos trikotažo fabriko, vėliau Panevėžio BGAK direktorium.
Palaidotas Telšių raj. Liepalaukėje.
Regina
Stakėnienė
▲
Lionė
Motiečiuvienė (Juodytė, Mathews) G.
apie 1928 Utenos aps. Jasonių k., dainininkė (kontraaltas). 1939 atvyko į
Kanadą, 1942 persikėlė į Brukliną. Dainavo lietuvių liaudies dainas,
pritardama gitara. Balsą lavino studijuodama. 1951 dainavo Roxy teatre
Niujorke, koncertavo radijo ir televizijos laidose, dainavo operose solo
partijas Niujorke, Kanadoje. 195963 išleido 3 plokšteles.
Antanas
Gasperaitis
▲
Jonas
Motiejūnas-Valevičius G. 1893 05 22
Rokiškio aps. Galvydžių k. M. 1959 11 13 Vilniuje. Lietuvos savanoris,
majoras, visuomenės veikėjas. Kaip rusų armijos karininkas nuo 1918 savanoriu
dalyvavo kovose už Lietuvą. 1919 buvo Marijampolės, vėliau Šiaulių karo
komendantas. Kovojo prieš bolševikus užimant Panevėžį, Kupiškį, Obelius
bei Zarasus operacijoje. Už tai buvo apdovanotas Vyčio kryžiumi. 1919 rudenį
kovose su bermontininkais arti Radviliškio buvo sunkiai sužeistas, o pasveikęs
vadovavo 10 pėst. pulkui. Nuo 1921 vidaus ministerijos valdininkas. 19251934
Utenos aps. viršininkas ir valdybos pirmininkas. Aktyviai dalyvavo tautininkų
skyriaus vadovaujamo gyd. Povilo Svilo veikloje, rėmė Ant. Namiko iniciatyvą,
įsteigiant Utenoje kraštotyros muziejų. 193435 buvo Kėdainių, vėliau
Alytaus, Švenčionėlių aps. viršininkas. Likęs Lietuvoje, slapstėsi,
palaikė ryšius su Lietuvos partizanais. 1947 05 25 suimtas, ilgai kankintas,
nuteistas 25 m. ir išvežtas į Spasko lagerį prie Karagandos. Dėl sveikatos
ir senatvės 1955 paleistas.
Antanas
Gasperaitis
▲
Veronika
Motiejūnienė (Kviklytė) G. 1927 05 15
Utenos aps. Kvykliuose. Pedagogė. Mokėsi Kuktiškių pradžios m-kloje, 1946
baigė Utenos g-ziją, 1951 VPI (anglų kalbą). 19461947 mokytojavo
Kuktiškių progimnazijoje, 19511952 dirbo LTSR švietimo ministerijoje, nuo
1952 VPi dėstė anglų kalbą. Metus tobulino anglų kalbos žinias
Maskvoje, 1963 studijavo Anglijoje, Vakarų Velso Bangoro universitete. Buvo
viena iš geriausių šnekamosios kalbos specialisčių, privačiai mokiusi
inteligentus, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, anglų kalbą dėstė Seimo
nariams.
Genovaitė
Šnurova
▲
Virginija
Motuzienė (Šavareikaitė) G. 1949 08 12
Pakruojyje. Dailininkė. 195968 gyveno Utenoje. 1967 baigė Utenos 2-ąją
vid. m-klą. Mokėsi VVU Medicinos fak. Dirbo Vilniaus dailės kombinate
keramike, dailininke. Lietuvos tautodailininkų sąjungos (1980). Parodos: 1980
Tautodailininkų sąj. parodų salėje, 1991 UKM, 1998 ,,Kuparo galerijoje.
Gediminas
Isokas
▲
Liucija
Murnikaitė G. 1951 04 13 Utenos raj.
Sirutėnų k. M. 1994 04 11 Kaune istorikė. Mirus tėvui, Lietuvos kariuomenės
pulkininkui P. Murnikui, su motina persikėlė gyventi į Kauną. 1970 baigė S.
Nėries vid. m-klą, 1975 įstojo į VVU Istorijos fak. Specialybė istorikė,
istorijos ir visuomenės mokslų dėstytoja. Dirbo Kauno valstybiniame istorijos
muziejaus (dab. Vytauto Didžiojo karo muziejaus) Archeologijos skyriuje vyr.
moksline bendradarbe. 1989 paskirta Akmens amžiaus laikotarpio skyriaus vedėja.
Dalyvavo ekspedicijose: 19761977 Karmėlavos kapinyne (Kauno raj.),
19781982 Lazdininkų kapinyne (Kretingos raj.), 19831985 Šulaičių
kapinyne (Kėdainių raj.), 19901991 Kulautuvos kapinyne (Kauno raj.). Pranešimai
mokslinėse konferencijose: 1972 studentų konferencijoje Mogiliove; 1973 sąjunginėje
studentų konferencijoje Maskvoje (apdovanota diplomu). Lietuvos archeologijos
draugijos narė (1989). Palaidota senosiose Utenos kapinėse, šalia tėvo ir
senelio.
Daiva
Luchtanienė
▲
Petras
Murnikas G. 1886 M. 1956 m., palaidotas
Utenoje. Lietuvos kariuomenės savanoris, 1-ojo pėstininkų DLK Gedimino pulko
karininkas. Dalyvavo kovose su bolševikais, bermontininkais, lenkais
(19191920). Apdovanotas Vyčio kryžiaus ordinu su kardais (kariuomenės įsakymas
Nr. 155 § 1). Vėliau dirbo karo atstovu Latvijoje, ypatingųjų reikalų
karininku prie kariuomenės vado, Panevėžio, Raseinių, Mažeikių ir Utenos
aps. komendantu ir šaulių rinktinių vadu. Po 1940 dalyvavo antinacinėje ir
antisovietinėje rezistencijoje, buvo vienas iš slaptos ir ,,Kęstučio
organizacijos vadovų. Lietuvos vietinės rinktinės bataliono vadas (1944).
Balys
Juodzevičius
▲
Antanas
Musteikis G. 1958 01 28 Utenos raj. Stūglių
k. M. 1991 07 31 Medininkuose. Muitininkas. 1977 baigė Tauragnų vid. m-klą.
Mokėsi KPI (nebaigė). Vėliau mokėsi Vilniaus 21-ojoje technikos m-kloje. Ją
baigęs, dirbo Vilniaus baldų projektavimo ir konstravimo biuro braižytoju.
Nuo 1990 12 dirbo muitinėje stalium, nuo 1991 01 muitininku Medininkų
muitinėje. Čia, prie Lietuvos sienos, žuvo 1991 07 31. Palaidotas Vilniaus
Antakalnio kapinėse. Po mirties apdovanotas pirmojo laipsnio Vyčio kryžiaus
ordinu.
Regina
Stakėnienė
▲
Antanas
Musteikis G. 1900 01 02 Daugailių vls.
Pikčiūnų k. Publicistas vertėjas. Diplom. agron., išleido knygas ,,Žalienos,
,,Bičių ūkis.
Antanas
Gasperaitis
▲
Ignas
Musteikis G. 1890 07 05 Vyžuonose.
Pulkininkas, Lietuvos savanoris divizijos vadas. 1949 atvyko į JAV.
Antanas
Gasperaitis
▲
Juozas
Musteikis G. 1896 12 08 Tauragnų vls.
Stučių k. M. 1957 11 29 Čikagoje. Pulkininkas. Mokslus pradėjo Utenoje.
Rygoje baigė karo mokyklą. Kovojo su vokiečiais. Lietuvos savanoris, dalyvavo
kovose su lenkais. Apdovanotas Vyčio Kryžiumi. 1949 emigravo į JAV.
Antanas
Gasperaitis
▲
Kazys
Musteikis G. 1894 11 22 Tauragnų vls.
Stučių k. M. 1977 06 06 JAV, Čikagoje. Generolas. Mokėsi Utenoje, 1915 baigė
Orenburgo praporščikų mokyklą. Pirmojo pasaulinio karo metu tarnavo carinės
Rusijos kariuomenėje, 191617 praleido austrų fronte, kur buvo sužeistas. Rūpinosi
lietuvių dalinių steigimu Rusijoje. 1918 grįžo į Lietuvą ir įstojo
savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Tarnavo apsaugos štabe, pėstininkų pulke,
Vilniaus ir Kauno komendantūrose. 1919 perkeltas į Karo mokyklą. 1920 Šarvuočių
diviziono vadas, dalyvavo kovose su lenkais, apdovanotas Vyčio kryžiumi. 1924
išvyko į Vieną, kur baigė aukštąją prekybos mokyklą. 1928 grįžo į
kariuomenę, paskirtas aviacijos viršininko padėjėju, vėliau perkeltas į
Karo mokyklą inspektorium. 1930 išvyko į Briuselį, kur 1932 baigė Karo
akademiją. Tais pačiais metais paskirtas į Vyriausiąjį kariuomenės štabą,
193438 Karo mokyklos viršininkas, 1937 brigados generolas, 1938 03
051940 06 15 Krašto apsaugos ministras. 1940 birželio mėn. pasitraukė
į Vokietiją. Vėliau grįžo ir 194244 dirbo Kaune Verslų ūkio
inspekcijos direktoriumi. 1944 vėl pasitraukė į Vokietiją, 1949 emigravo į
JAV. Emigracijoje buvo nuolatiniu Karininkų ramovės seniūnu ir karinės
spaudos bendradarbiu. Parašė ,,Prisiminimų fragmentai (Londonas. 1970;
Vilnius. 1989).
Regina
Stakėnienė
▲
|