ASD1.gif (8484 bytes)

Autoriai
Pratarmė
Pratarmė elektroninei versijai
Turinys
Sutrumpinimai
Summary in English
Rėmėjai
Paieška

Turinys > Personalijos > M

 

 

Antanas Maceika G. 1905 07 17 Saldutiškio apylinkėje. M. 1981 05 04 Niujorke. Miškininkas, bibliofilas, visuomenininkas. Baigė Utenos g-ziją, 1932 – Alytaus aukštesniąją miškų, Lietuvos karo m-klas. 1923–33 Labanoro, Ukmergės miškų urėdijų vyresn. eigulys. 1933 Ukmergės miškų urėdijos girininkas be girininkijos. 1934–36 tos pačios urėdijos Musninkų, 1936–40 Širvintų, 1943–44 Musninkų girininkas. 1944 pasitraukė į Vokietiją. Nuo 1950 gyveno Niujorke. Sudarė didelę lietuviškų knygų biblioteką, kurią padovanojo Bruklino ,,Kultūros židiniui“. Vėliau ją pildė ir tvarkė. Biblioteka pavadinta jo vardu.

Jonas Gelaževičius

Regina Stakėnienė

Antanas Maciulevičius G. 1882 01 11 Stripeikių k., arti Kirdeikių. M. 1968 10 Kauno klinikose, palaidotas Spitrėnuose. Kunigas, kovotojas už lietuvybę. Įšventintas kun. 1905. Baigęs Peterburgo kun. seminariją, kurioje spėjama, lankė dvasinę akademiją. Mokėjo daug kalbų. Nuo 1909 klebonas Donbase. Nuo 1911 Kurske mergaičių g-zijos tikybos mokytojas. Nuo 1914 dirbo Baltarusijoje, o 1922 atvyko į Lietuvą, apsigyveno Paiasetėje arti Saldutiškio, kelių valakų palivarke, pirktame caro laikais. Padėdavo kunigams, sakė pamokslus Saldutiškyje, lankė ligonius, šelpė klierikus, po karo rėmė ištremtą Saldutiškio kleboną Gustą, ūkininkavo, dar buvo vikaru Kietaviškėse. Jo laidotuvėse dalyvavo 53 kunigai. Parašė: ,,Šis tas apie kun. S. Gimžauską“ (mašinraštis).

Antanas Gasperaitis

Stasys Maciulevičius G. 1948 02 22 Utenos aps. Aviniškio k. Technikos mokslų dr. nostr. (1993). Doc. (1979). 1964 baigė Saldutiškio vid. m-klą. 1960 KPI, spec. – elektroninės skaičiavimo mašinos. 1965–69 KPI laborantas. 1969–71 tarnavo armijoje. 1971–74 KPI aspirantas, 1974–75 to instituto Elektroninės skaičiavimo laboratorijos vyresn. mokslinis bendradarbis. Nuo 1975 KPI (KTU) skaičiavimo technikos (kompiuterių) kategorijos vyresn. dėstytojas. Nuo 1979 – doc. Išleido knygas: „Mikroprogramuotojų struktūrų modeliavimas“. K. 1992 (su R. Ambrazu, G. Žinteliu), ,,Kompiuterių teorijos ir projektavimo pagrindai 1 d.“ K. 1992 (su A. Mikucku, I. Mikuckiene, A. Šiuša), „Vienkristaliai mikrokontroleriai“ K. 1994 (su tais pačiais autoriais), ,,MCS-51 šeimos mikrokontroleriai“ K. 1997 (su A. Vidžiūnu ir kt.), „Informacinių technologijų taikymas“ K. 1999 (su A. Vidžiūnu ir kt. autoriais), „Pagrindinės informacijos technologijos sąvokos“ V. 2000 (su V. Vidžiūnu ir kt.), „Kompiuterio naudojimas ir failų tvarkymas“ V. 2000 (su A. Vidžiūnu ir kt.), „Pateikčių rengimas“ V. 2000, skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose Kaune, Drezdene, Prahoje ir kt.

Gediminas Isokas

Vidmantas Mačerauskas G. 1951 07 03. Utenos raj. Grašių k. 1951–57 gyveno tremtyje – Krasniojarsko krašte. Inžinierius. Technikos mokslų dr. (nostr. 1993), doc. (1986). 1969 baigė Tauragnų vid. m-klą, 1974 – KPI. 1976–79 aspirantas, 1974–76 KPI mokslinis bendradarbis, 1979–83 Valdymo sistemų katedros asistentas, 1983–92 doc., 1992–95 KTU Valdymo teorijos katedros vedėjas, nuo 1995 Valdymo technologijų katedros vedėjas. Dėsto: „Suvervizorinio valdymo ir duomenų surinkimo sistemas“, „Automatizavimo projektų diegimo technologiją“ ir kt. 1968–87 stažavosi Drezdeno technikos, 1997 – Runo (Vokietija) universitetuose. 1996–99 dalyvavo ES Copernicus programos dviejuose mokslinių tyrimų projektuose, dalyvauja automatikos ir valdymo technologijos konferencijose, vadovavo vienam doktorantui, kuris apgynė disertaciją. Paskelbė per 40 mokslinių straipsnių. Yra Lietuvos automatinio valdymo nacionalinio komiteto, kompiuterininkų, politinių kalinių ir tremtinių sąjungų narys.

Gediminas Isokas

Ričardas Makuška G. 1956 08 17 Utenos raj. Vygėlių k., 1974 baigė Užpalių vid. m-klą, 1979 – VVU Chemijos fak. Chemijos mokslų kandidatas (nostr. dr. 1993). Doc. (1991). 1979–1980 VVU Chemijos fak. Polimerų katedros vyresn. laborantas, 1980–1983 apirantas, 1983–1990 asistentas, 1991 vyresn. dėstytojas, Chemijos fak. prodekanas, nuo 1991 šios katedros vedėjas. 1993–1995 ir VU Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto Chemijos skyriaus vedėjas. 1986 stažavosi Tokijo univ. Pramoninių mokslų istitute, 1989–1990 dirbo mokslinį darbą ir skaitė paskaitas Kokolos technologijos istitute (Suomija).
Moksliniai darbai – ,,Jonogeninių kopolimerų sintezė“, ,,Vandenyje tirpūs polimerai“, ,,Kopolimerizacijos kinetika“. Apie 85 mokslinių publikacijų, 7 išradimų, bendraautoris. Kn. ,,Lietuvos chemikai“, V. 1999.

R. MališauskasRimgaudas Mališauskas G. 1938 04 13 Utenos aps. Daugailiuose. Diplomatas. Humanitarinių mokslų dr. (nostr.1993). Mokėsi Daugailių septynmetėje ir Utenos 2-ojoje vid. m-klose, 1961 baigė VVU, 1973 Maskvos visuomenės mokslų akademiją (Mokslinė problematika – žmogaus teisės). 1988, 1989 ir 1990 dalyvavo JTO Žmogaus teisių komisijos sesijose Ženevoje. 1992 ir 1995 stažavosi Norvegijoje Žmogaus teisių institute. Sudarė ir išleido (lietuvių kalba) 3 tarptautinių dokumentų rinkinius:,,Žmogaus teisės. Tarptautinių dokumentų rinkinys“ (1991), ,,Žmogaus teisės. Tarptautinių regioninių dokumentų rinkinys“ (1993), ,,Žmogaus teisės. Tautinių mažumų teisės“ (1996). Parengė per 50 straipsnių ir pranešimų mokslinėse konferencijose apie žmogaus teises ir tarptautinių organizacijų veiklą šioje srityje. 1973–1979 m., 1986 – TSRS ambasados Vašingtone I sekretorius. 1986–1988 – Lietuvos TSR valstybinio leidyklų, poligrafijos ir knygų prekybos reikalų komiteto pirmininko pavad., 1988–1990 – Lietuvos TSR užsienio reikalų ministro pavad., 1990–1994 – Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto mokslinis bendradarbis. 1994–1996 – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro padėjėjas. Nuo 1996 – Lietuvos Respublikos ambasados Kazachstano Respublikoje patarėjas.

Romualdas Valančiūnas

Eleonora Marčiulionienė (Lukštaitė) G. 1912 06 12. Tauragnuose. Dailininkė keramikė. 1937 baigė Kauno meno m-klos keramikos klasę. Vaikystėje su šeima gyveno Rusijoje. Būdama 10 metų grįžo į Lietuvą. Iš viso Lietuvoje išgyveno 14 metų. Keramiką, Kauno amatų m-kloje dėstė iki 1944 Studijavo Čekoslovakijoje. 1937 pelnė apdovanojimus Paryžiaus pasaulinėje parodoje. Pasitraukusi į Vokietiją, dėstė keramiką Taikomosios dailės institute Freiburge. 1949 išvyko į Australiją, 1956 į Čikagą. Jos darbai eksponuoti Vokietijoje, Niujorke, Čikagoje, Sidnėjuje. Čikagoje 1957 sukūrė glazuruotus, spalvotus „Kryžiaus kelius“ Marijonų koplyčiai. Ji yra dekoravusi šv. Kazimiero bažnyčią Niujorke. Ji – viena iškiliausių keramikių mūsų šiandieninėje dailėje. Liaudies meno temomis sukurti darbai: ,,Pavasaris“, ,,Išdraskė vaikai mano lizdelį“, ,,Paskutinis kraujo lašas“, religinėmis temomis: ,,Madona“, ,,Kryžiaus keliai“, ,,Dangaus karalienė“ ir kt.

Antanas Gasperaitis

Ina Marčiulionytė G. 1963 03 31 Utenos raj. Tauragnuose. 1980 baigė Tauragnų vid. m-klą. 1986 VVU Filologijos fak., įgydama lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. Specializavosi vertimo srityje. 1986–1988 Šalčininkų raj. laikraščio ,,Lenino priesakai“ korespondentė, vyriaus redaktoriaus pavad. 1989–1990 žurnalo ,,Gimtoji kalba“ skyriaus redaktorė. 1991–1999 Atviros Lietuvos fondo kultūros, švietimo programų direktorė. Nuo 1996 dar ir Atviros Lietuvos fondo namų direktorė. Nuo 1999 – kultūros viceministrė. Lietuvos kultūros politikos apžvalgos darbo grupės narė, viena iš autorių. Iš anglų kalbos vertė ,,Kultūros politika Lietuvoje“ (1998), ,,Iš užribio“ (1998). Žurnalistų sąjungos narė, Jungtinių pasaulio koledžų nacionalinio komiteto pirmininko pavad., UNESCO nacionalinės komisijos kultūros komiteto pirmininkė.

Gediminas Isokas

P. MarkevičiusPetras Markevičius G. 1912 05 30 Utenoje. M. 1987 04 25 Biliakiemyje. Kunigas, poetas, prozininkas, dramaturgas, tautosakos rinkėjas, tautodailininkas. Gimė 12 vaikų šeimoje. Tėvai: Juozas ir Ona Baltrūnaitė vertėsi amatais. 1915 visa Markevičių šeima pasitraukė į Maskvą. Į Uteną grįžo 1920 1924 baigė prad. m-klą. 1933 – g-ziją. Tais pačiais metais įstojo į Kauno tarpdiecenzinę kun. seminariją ir 1938 įšventintas į kunigus. Dar vaikystėje pradėjo rašyti eilėraščius, mėgo piešti. Pasirašydavo „Petras Morkaitis“. Jo poezijos buvo paskelbta Lietuvos ir JAV žurnaluose. 1928 jo eilėraščiai pasirodė ,,Žvaigždutėje“, ,,Šaltinėlyje“, vėliau ,,Pavasaryje“, ,,Pranciškonų pasaulyje“, ,,Panevėžio garse“, ,,Darbininke“ ir kt. Ir po 1940 kunigas ir poetas toliau rašė tikėdamas, kad jo kūryba anksčiau ar vėliau bus paskelbta. Sukūrė per 2 tūkst. eilėraščių, daug novelių, dramų, poemų, epigramų, pasakų, surinko didelį pluoštą tautosakos (paliko rankraščius). Dirbdamas Biliakiemyje nutapė per 400 paveikslų. Prasidėjus pertvarkai, imta domėtis jo poezija, pirmą sykį ji suskambo per kunigo mirties metines Utenoje lankantis kardinolui V. Sladkevičiui. Pirmą kartą jo eilėraščiai išvydo šviesą ,,Utenyje“ 1985 02 16. Surengtos tapybos parodos UKM ir Vilniuje, P. Cvirkos g. esančiame ,,Dailės“ salone, publikacijų pasirodė respublikinėje spaudoje ,,Verdenės“ ir ,,Poezijos pavasario-89“ almanachuose. Išleisti pomirtiniai eilėraščių rinkinėliai ,,Tarp ūkanų ir saulės“ (1990), ,,Viršukalnių aidai“ (1990), ,,Vienas žodis“ (1990) vaikams. Darbai minimi M. Kuodienės knygoje ,,Lietuvių liaudies tapyba“ (1995). Palaidotas Utenos bažnyčios šventoriuje.

Danguolė Jonaitienė

Bronislovas Martinėnas G. 1940 04 05 Utenos aps. Duobių k. Fizikas. Doc. (1975). Dr. (nostr. 1993). 1957 baigė Utenos antrąją vid. m-klą. 1962 VPI. 1962–64 tarnavo kariuomenėje. 1964–65 KPI aspirantas. 1965–68 LMA Puslaidininkių fizikos instituto aspitrantas. Nuo 1968 VISI, vėliau VGTU dėstytojas. Dėsto bendrąją fiziką, eksperimento duomenų statistinės analizės pagrindus. Išleido knygas: Vidmantas Ambrasas, Bronislovas, Bronislovas Martinėnas. „Fizikos uždavinynas“. V., 1996, Bronislovas Martinėnas. „Eksperimento duomenų matematinės analizės pagrindai“. V., 1999. Paskelbė per 50 straipsnių. 1980–1997 VGTU fizikų draugijos skyriaus pirmininkas.

Gediminas Isokas

A. MasionisAntanas Masionis G. 1941 02 24 Utenos aps. Vyžuonų vs. M. 1974 01 27 Vilniuje. Poetas, literatūros kritikas. 1960 baigė Vyžuonų vid. m-klą, 1965 – VVU Istorijos ir filologijos fak., specialybė – lietuvių kalba ir literatūra. 1965 Vilniaus 30-osios profesinės technikos m-klos mokytojas. 1966–1967 – Lietuvių kalbos ir literatūros instituto mokslinis bendradarbis. 1967–1974 dirbo savaitraščio ,,Literatūra ir menas“ redakcijoje. Eilėraščius pradėjo spausdinti 1958 Keletą metų vadovavo Vilniaus jaunųjų rašytojų sekcijai. 1973 buvo priimtas į Lietuvos Rašytojų sąjungą. Eilėraščių rinkiniai: ,,Vardan dienovidžio“ (1970), ,,Kelias“ (1974), rinktinė ,,Poezija. Kritika“ (1980). Palaidotas Vyžuonose.

 

Regina Stakėnienė

Izidorius Masiulis G. apie 1875 Rusijoje Samaros gub. Čiornaja Padina gyvenvietėje. M. Užpalių vls. Traidžiūnų k. Knygnešys, literatas. 1863 sukilimo dalyvio Kipro Masiulio sūnus, sugrįžęs į Latviją pirko ūkį ir ten platino lietuvišką spaudą. Rašė dramas daugiausia tikybos temomis, apysakas (viskas žuvo Pirmojo pasaulinio karo metu). Lietuvoje rėmė slaptus lietuviškus vakarus.

Antanas Gasperaitis

Jonas Masiulis G. 1870 Rusijoje Samaros gub. Čiornaja Podina gyvenvietėje. M. 1941 06 Panevėžyje. Agronomas, visuomenininkas. Jo tėvas Matas, už dalyvavimą 1983 sukilime, ištremtas iš Treidžiūnų. Jonas veikė Lietuvoje. Buvo pirmas iš ,,Rūtos“ d-jos steigėjų, jos pirmininkas, nuo 1907 Lietuvių mokslo d-jos narys. Su inž. Pr. Jodele steigė cementui gaminti bendrovę. Išrinktas Steigiamojo seimo nariu. Vėliau dirbo ž. ū. d-jose, dalyvavo steigiant ekonomines Lietuvos organizacijas. Daug rašė spaudoje. 1940 07 grįžo į Kamajus, į kultūrinį 176 ha ūkį, kur 1941 Kamajuose buvo nuteistas, už tariamą ,,sabotažą“ 10 m. kalėjimo. Spėjama, kad buvo nužudytas Panevėžio kalėjime.

Antanas Gasperaitis

Jurgis Masiulis G. 1860 Užpalių vls. Pilvelių k. M. 1897 Krasnojarske. Visuomenės veikėjas, slaptos lietuvių m-klos Tverečiuje mokytojas, lietuviškų knygų platintojas Krasnojarske, kai dirbo geležinkelyje.

Antanas Gasperaitis

Mykolas Masiulis G. apie 1857 Užpalių vls. Pilvelių k. M. 1906 04 Vilniaus aps. Buivydžių k. Jurgio brolis. Kunigas, visuomenininkas. Dirbo kun. Nemenčinėje, Tverečiuje, Jiezne, Buivydžiuose. Vilniuje gaivino lietuvybę, kovojo su rusintojais, organizavo slaptas liet. m-klas, platino spaudą per brolį knygnešį Motiejų. Buvo suimtas ir kalintas Gardine.

Antanas Gasparaitis

Motiejus Masiulis G. apie 1836 Užpalių vls. Pilvelių k. M. apie 1900 ten pat. Knygnešys. Mykolo ir Jurgio brolis. Krymo karo prie Sevastopolio dalyvis. Slaptai pardavinėjo lietuvišką spaudą, pats ją gabeno iš Prūsijos. Buvo kalinamas. Netekęs sveikatos, ūkininkavo tėviškėje. Jo raginami trys broliai taip pat mokėsi.

Antanas Gasperaitis

Irena Matiukienė (Laukytė) G. 1938 06 23 Utenoje. Matematikė, doc. (1985), nostr. technikos mokslų dr. (1993). 1956 baigė Utenos antrąją vid. m-klą, 1961 – VVU Fizikos–matematikos fak.. Nuo 1961 dirba KPI, vėliau KTU. Dėsto aukštąją matematiką universitete ir prancūzų kalba tą discipliną Tarptautinių studijų centre. Parašė  5 mokomąsias knygas studentams, paskelbė 40 mokslinių straipsnių.

Gediminas Isokas

Balys Matulionis G. 1895 05 28 Utenos vls. Antakalnio k. M. 1974 12 01 Barbertone (JAV), gyd., sanitarijos pulkininkas, kurortologas. 1919 baigė Petrogrado karo medicinos akademiją. 1917 išrinktas į Petrogrado lietuvių seimą. 1920 savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę ir Kaune dirbo karo ligoninėje. 1933–1941 Birštono kurorto direktorius. 1940 1941 kalintas. 1941–1944 vyr. sveikatos valdybos viršininkas. Išgelbėjo apie 500 medicinos seserų nuo išvežimo į Rytų frontą 1944 pasitraukė į Vokietiją, vėliau JAV dirbo gydytoju. Testamentu paliko fondą ruošiamai „Lietuvos medicinos istorijai“.

Antanas Gasperaitis

Gediminas Isokas

Jonas Matulionis G. 1906 02 01 Maskvoje. Matematikas. Doc. (1949), pedagogikos mokslų kandidatas (1962). Mokėsi Utenos g-zijoje. 1934 baigė Kauno univ. 1933–41 Raseinių, Vilkaviškio g-zijų mokytojas. 1941–1950 KU dėstytojas, katedros vedėjas. 1951–62 KPI Elektrotechnikos fak. dekanas. 1964–76 Radiotechnikos fak. prodekanas. Išleido vadovėlį ,,Aukštoji matematika“ (2 kn.). Buvo keli knygos leidimai. 1972 jam suteikta Lietuvos valstybinė premija.

Gediminas Isokas

Steponas Matulionis G. 1901 Utenos vls. Antakalnių k. Balio ir Jono brolis. Kooperatininkas. 1924–44 Utenos aps. ž. ū. d-jos pirmininkas Jo vadovaujama d-ja išaugo į stiprią ekonominę org. Utenoje ir Zarasų aps. 1945 bolševikų kalintas Vorkutoje, vėliau ištremtas į Irkutsko sritį.

Antanas Gasperaitis

Teofilis Matulionis G. 1873 07 04 Alantos vls. Kadariškių k. M. 1962 07 20 Šeduvoje. Arkivyskupas. Tremtinys. Mokėsi Daugailių prad. m-kloje ir gyveno Purviniškio kaime.Vaikystę praleido Purviniškio k. Daugailių vls., čia lankė vietos prad. m-klą. Apie jį sukurtas filmas.

Antanas Gasperaitis

Anatolijus Matulis G. 1928 09 14 Kuktiškėse. Psichologas, filosofijos dr. (1976). 1947 baigė Ravensburgo lietuvių g-ziją, studijavo Tiūbingeno univ. 1949 persikėlė į JAV. Detroito technologijos institute studijavo sociologiją. 1963 Mičigano valstijos univ. suteiktas dr. laipsnis. 1976 Tarptautinė kolegija Los Andžele suteikė filosofijos dr. laipsnį (klinikinė psichologija). Nuo 1976 vadovavo Neurologijos ir psichologijos institutui Detroite, buvo vienas jo steigėjų. Rašė straipsnius lietuvių, JAV, vokiečių žurnaluose. Anglų kalba išleido knygų psichologijos klausimais.

Regina Stakėnienė

Petras Maželis G. 1915 10 21 Utenoje. Režisierius. 1934 baigė Utenos g-ziją. 1936–37 studijavo Ž. ū. akademijoje, 1938–41 Kauno konservatorijoje, operos klasėje ir lankė dramos studiją. 1941–44 Kauno didžiojo teatro operetės solistas. 1944 pasitraukęs į Vokietiją subūrė baleto grupę, koncertavo. 1949 persikėlė į JAV, Klivlende (Clevelande) dirbo dekoratorium–dailininku, ten 1950 įkūrė lietuvių jaunimo teatro sambūrį ,,Rūta“, vėliau vadintą ,,Vaidila“. Vadovavo teatralams, režisavo, piešė dekoracijas, kūrė kostiumus, vaidino Čikagoje, Detroite, Niujorke, Bostone, Kanadoje. 1984 pakviestas režisuoti dramai, persikėlė į Los Andželą, ten pastatė daug veikalų, gastroliavo ir Lietuvoje. Kaip karys 1938 apdovanotas Lietuvos didžiojo kunig. Gedimino III laipsnio ordinu, JAV suteikta LB Kultūros tarybos teatro premija.

Antanas Gasperaitis

K. MeškauskasKazimieras Meškauskas  G. 1917 10 19 Ukmergės aps. Leliūnų vlsč. Zarankiškio vs. LMA akademikas, (1962) mokslų dr. (1965), nusipelnęs mokslo veikėjas (1965), prof. (1967), Utenos miesto Garbės pilietis (1967), Utenos raj. Garbės pilietis (1982). 1930 baigė Leliūnų prad. m-klą. 1936–1938 mokėsi Salų ž. ū. m-kloje. 1942 Švietimo ministerijos komisijoje išlaikė vid. m-klos egzaminus. 1947 baigė VVU Ekonomikos fakultetą. Kvalifikacija – pramonės ekonomika. 1950–51 mokėsi TSRS Mokslų akademijos aspirantūroje. Vaikystėje (1935–1938 m.) dirbo viešųjų darbų darbininku, 1939–40 kūriku Kaune. 1940–41 Marijampolės aps. prokuroro padėjėju. 1942–43 Vilniaus tuberkuliozės mokslinio tyrimo instituto buhalteriu. 1944–46 dėstė Aukštuosiuose kursuose prie Lietuvos ministrų tarybos. 1945–46 Valstybės kontrolės kontrolierius. 1947–1987 LMA Prezidiumo mokslinis sekretorius, LMA Ekonomikos instituto direktorius, respublikinės. ,,Žinijos“ draugijos pirmininko pavad. 1958–1983 Lietuvos valstybinio plano komiteto narys, TSRS gamybinių jėgų išdėstymo narys, Pabaltijo respublikų ir Kaliningrado srities komisijos pirmininkas. 1959–74 Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos plano ir biudžeto komisijos pirmininkas. 1964 Ženevoje dirbo TSRS diplomatinio korpuso vyresn. patarėju. Buvo daugelio mokslinių tarybų pirmininkas ir narys, knygų ir žurnalų redakcinių tarybų narys, vadovavo 62 disertantams, recenzavo 15 mokslinių dr.disertacijų. Išleido 28 monografijas. Iš jų: ,,Lietuvos ūkis 1940–1990“, ,,Tarybų Lietuvos liaudies ūkis šeštajame penkmetyje“ (1957). ,,Tarybų Lietuvos industrializavimas“ (1960) ir kt. Kai kurios knygos ir straipsniai paskelbti rusų, lenkų, anglų, vokiečių ir kt. kalbomis. Skaitė pranešimus tarptautiniuose kongresuose Stokholme, Kilyje ir Hamburge, paskaitas – Meksiko univ. Mokslinės veiklos pagrindinė kryptis – ūkio vystymo kompleksinis prognozavimas. Svarbesni darbai: ,,Lietuvos respublikos energetikos išvystymas ryšium su Nemuno kompleksiniu išnaudojimu“ (20 tomų), ,,Gamybinių jėgų išvystymo ir išplėtimo schemos 1966–1970 m.“ ir kt. Paskelbė per 300 straipsnių. Ypač aktyviai prisidėjo, kad Utena taptų nauju regioniniu centru su gamyklomis. Taip buvo išspręsta ir buvusių bedarbių problema. 1966 jam suteikta Lietuvos Respublikos valstybinė premija. 1987 išleista jo ,,Literatūros rodyklė“. Jis ir dabar reiškiasi visuomeninėje veikloje. Apdovanotas TSRS, Demokratinės Vokietijos, Bulgarijos, Čekoslovakijos ordinais ir medaliais.

Gediminas Isokas

V. MerkysVytautas Merkys G. 1930 12 15 Utenos aps. Kėpių k. 1949 baigė Užpalių vid. m-klą, 1954 – VVU Fizikos–matematikos fakultetą. Matematikas, fizikos ir matematikos mokslų kandidatas (1969), doc. (1974), matematikos mokslų dr. (1993). Dirbo: 1954–60 VVU Astronomijos katedros vyresn. dėstytoju. 1960–72 Skaičiavimo matematikos katedros vyresn. dėstytoju, 1973–80 Skaičiavimo matematikos katedros vedėju, 1980–83 Diferencialinių lygčių ir skaičiavim. matematikos katedros vedėju, 1983–94 Difererencialinių lygčių ir skaičiavimo matematikos doc. 1958–62 buvo Fizikos–matematikos fak. prodekanas, 1969–74 Matematikos ir mechanikos fak. dekano pavaduotojas. 1974–92 to paties fak. dekanas. Nuo 1997 dirba to paties fakulteto Diferencinių lygčių ir skaičiavimo matematikos katedros docentu. Buvo Lietuvos matematikų draugijos valdybos narys, Fizikos–matematikos fa. mokslinės tarybos pirmininkas. VVU Mokslinės tarybos ir senato narys. Rašė straipsnius, skaitė pranešimus konferencijose.

Gediminas Isokas

S. MičelytėStasė Mičelytė G. 1925 12 17 Utenos aps. Sudeikiuose. Gydytoja, medicinos mokslų kandidatė (1975), nostr. dr. (1993). Mokėsi Sudeikių ir Utenos mokyklose. 1948 baigė VVU medicinos fak. 1948–1958 Vilniaus klinikinės Raudonojo Kryžiaus ligoninės Urologinio skyriaus chirurgė. 1958–1967 Vilniaus pirmosios ligoninės, nuo 1967 – Vilniaus miesto klinikinės (Vilniaus miesto universitetinės) ligoninės Urologijos skyriaus vedėja. 1963 kartu su bendradarbiais įkūrė pirmąją Lietuvoje dirbtino inksto laboratoriją. Padarė daug sudėtinių inkstų operacijų. Paskelbė straipsnių apie bakterinį šoką, pielomefritą ir kitas inkstų ligas.

Gediminas Isokas

E. MikulėnaitėEmilė Mikulėnaitė (Ema Mikulėnaitė) G. 1935 11 29 Utenos aps. Musteikių k. Rašytoja. 1950 baigė Tauragnų prog-ziją, 1954 – Švenčionių pedagoginę m-klą, 1961 – VVU. 1954–1956 Skaudvilės raj. Rutkiškių septynmetės m-klos mokytoja. 1962–63 Valstybinės politinės ir mokslinės literatūros korektorė. 1963–64 Mažosios lietuviškosios tarybinės enciklopedijos redakcijos korektorė. 1964–66 VVU filosofijos katedros vyresn. laborantė. 1966–71 žurnalo ,,Kultūros barai“ teatro skyriaus redaktorė. 1973–77 Lietuvos kultūros ministerijos Meno reikalų valdybos repertuarinės–redakcinės kolegijos narė. Nuo 1977 dirba kūrybinį darbą. Išleido knygas: ,,Ateis lietus“ (apsakymai) 1967, ,,Pirmasis meilės laiškas“ (apsakymai) 1972, ,,Diena, naktis, diena“ (novelės) 1976, ,,Ona“ (apysaka) 1981, ,,Gimimo naktis“ (pjesės) 1982, ,,Pora savaičių“ (romanas) 1984, ,,Kelias namo“ (proza ) 1989 leidinyje ,,Naujos lietuvių dramos 1991–92“ talpinamos trys pjesės. ,,Visada čia“ (apysakos ir novelės) 1995. Iš rusų, lenkų, prancūzų kalbų išvertė apie 10 pjesių. Iš jų J. Bergmano ,,Žemuogių pievelė“, Ž. Anujo ,,Romeo ir Žaneta“ ir kt. Spausdinosi ,,Kultūros baruose“, ,,Dienovidyje“, ,,Lietuvos aide“. 1982 už apysaką ,,Ona“ paskirta Žemaitės premija. Už pjesę V. Krėvės apsakymų motyvais ,,Kol mūsų dar nebuvo“ 1978 įteikta II laipsnio premija. Už pjesių rinkinį ,,Gimimo naktis“, 1982 II laipsnio B. Dauguviečio premija. Yra Lietuvos Respublikos piliečių chartijos tarybos narė.

Gediminas Isokas

Aleksandras Mileika G. 1881 01 01. M. 1944 12 23 Vyžuonose. Ilgametis veiklus Vyžuonų parapijos klebonas, visuomenininkas. Kunigu įšventintas 1905 Užpaliuose dirbo nuo 1914, atnaujino bažnyčią, pastatęs ūkinius trobėsius. 1941 bolševikų suimtas, iki 1944 kalintas lageriuose. Vyžuonose klebonu išbuvo 37 m. 1931pastatė dailią, vilos tipo kleboniją, organizavo čia lietuviškas d-jos, kooperatyvą, rūpinosi m-kla, turėjo daug prekybinių gabumų, su žydais turėjo degtinės bravorą. Grįžęs iš Sibiro, 1944 mirė. Palaidotas Vyžuonų kapinėse.

Antanas Gasperaitis

Juozapas Miliūnas G. 1933 07 Utenos raj. Vareikių k. Dailininkas. 1953 baigė Utenos vid. m-klą, 1963 – VDI Tapybos fak. Nuo 1968 dirba J. Vienožinskio dailės m-kloje, nuo 1972 – šios m-klos direktorius. Dauguma tapybos darbų – peizažai ir portretai. Yra sukūręs ir žanrinių kompozicijų: ,,Vilniaus statyboje“, ,,Už žemę“, ,,Auksinės vestuvės“ ir kt. Jo darbų įsigijo Valstybinis dailės muziejus, Vokietijos, Prancūzijos, JAV ir kitų šalių kolekcininkai.

Romualdas Valančiūnas

Liudvikas Misevičius-Kuliešius G. apie 1850 Kuktiškių parapijoje. Buvo knygnešys Kuktiškių apl. Palaidotas Kuktiškėse. Pastatytas paminklas. K. Valiulis parašė rankraštį ,,Knygnešys Liudvikas Misevičius“. Rankraštis saugomas Utenos A. ir M. Miškinių bibliotekos bibliografijos skyriuje.

Gediminas Isokas

Stefanija Misiukienė (Gasiulytė) G. 1923 01 04 Utenos aps. Daržinių k. Pedagogė, kultūros darbuotoja. Mokėsi Daržinių, Belazariškių (Ukmergės aps.), Vyžuonų pradžios m-klose. 1937 įstojo į Utenos valstybinę g-ziją ir baigė tris reformuotas klases (paskutinė reformuota klasė buvo septinta). 1940 įstojo į Ukmergės mo. seminariją ir 1944 baigė keturis kursus. 1944–45 dirbo Daugailių prog-zijoje, kur dėstė lietuvių kalbą bei muziką. 1945 įstojo į Vilniaus J. Talat-Kelpšos muzikos m-klos dainavimo klasę. Mokėsi trumpai, nes tais pačiais metais įstojo į VPI Lietuvių kalbos ir literatūros fak. Mokydamasi dirbo vaikų namų Nr. 1 auklėtoja. 1948 11 06 buvo areštuota ir ištremta į Komijos autonominės respublikos Intos lagerį. Į Lietuvą grįžo 1959 Iki 1981 dirbo Bajoriškių, Daugailių, Sudeikių kultūros namų vadove. Režisavo ir pastatė daug spektaklių, vadovavo šokių kolektyvams, ansambliams, chorams. Smuiku grojo Utenos kultūros namų dainų ir šokių ansamblyje (vad. A. Driukas), Utenos kaimo kapeloje (Vad. A. Driukas, Z. Stanevičius, A. Palskis). Saviveikloje aktyviai dalyvavo ir jos vyras – Radeikių bibliotekos vedėjas Vytautas Misiukas. Su kolektyvais abu dalyvavo respublikinėse dainų ir šokių šventėse, koncertavo Lietuvos televizijos studijoje.

Regina Stakėnienė

Albertas Miškinis G. 1938 04 12 Panevėžio aps. Repšiškių k. Nepriklausomybės akto (1990 03 11) signataras. Mokėsi Ramygalos vid. m-kloje, vėliau – Panevėžio hidromelioracijos technikume. Baigė LŽŪA neakivaizdinį skyrių (1970). Nuo 1964 dirbo Respublikiniame vandens ūkio projektavimo institute vyresn. inž., grupės vadovu. 1971 persikėlė į Uteną. Dirbo Utenos KMK vyr. inžinieriumi, skyriaus viršininku, Utenos alaus kombinato statybos direkcijos inž., skyriaus viršininku, Utenos TST skyriaus viršininku, subrangovinės organizacijos darbų vykdytoju, Utenos elektros krosnių gamyklos vyr. meistru. 1990–1992 LR AT deputatas, išrinktas Aukštaitijos rinkimų apygardos Nr. 105 (Utenos raj.). Priklausė Jungtinei Sąjūdžio frakcijai, buvo Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisijos narys. Lietuvos demokratų partijos narys. Nuo 1992 dirbo Utenos ž. ū. ir maisto pramonės m-klos mokomojo ūkio vedėju. Dabar pensininkas.

Regina Stakėnienė

A. MiškinisAntanas Miškinis G. 1905 02 11(01 29) Daugailių par-jos, Juknėnų k. M. 1983 12 16 Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse. 1914 įstojo į Daugpilio realinę m-klą, tačiau, prasidėjus karui, mokslą nutraukė. Brolio Motiejaus paruoštas, 1921 įstojo į Zarasų vid. m-klą, 1923 – Kauno ,,Aušros“ g-ziją. 1934 baigė KU Humanitarinių mokslų fak. 1932–1948 mokytojavo Kauno g-zijose, be to, 1936–1940 dirbo radiofone redaktoriumi. Dalyvavo Lietuvių rašytojų draugijos veikloje, buvo vienas iš laikraščio ,,Literatūros naujienos“ (1934–1938) steigėjų. 1944–1948 dirbo Kauno dramos teatro literatūrinės dalies vedėju, 1945–48. Valstybinės grožinės literatūrios leidykloje. 1948 02 11 kartu su kitais 23 asmenimis buvo suimtas ir apkaltintas tuo, kad priklausė pogrindžio organizacijai ,,Lietuvos laisvės kovotojų sąjungai“ ir iki 1944 bendradarbiavo jos slaptame laikraštyje ,,Laisvės kovotojas“, dalyvavo Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdyje, buvo jo prezidiumo narys, redagavo Tauro apygardos leidžiamą laikraštį ,,Laisvės žvalgas“, 1947 redagavo BDPS memorandumą Jungtinių Tautų organizacijai (Pasirašė Kauno slapyvardžiu). 1948 slapta nuteistas 25 metams kalėti. 8,5 m. kalėjo Kauno, Vilniaus, Dabravlagos, Mordovijos, Ozerlago, Omsko kalėjimuose ir lageriuose. 1956 rudenį buvo paleistas ir grįžo į Lietuvą. Apsigyveno pas žmoną Betygaloje, būdavo pas brolį Motiejų Juknėnuose. Dėl įrašo pase kurį laiką Kaune ir Vilniuje gyventi neturėjo teisės. Pirmąjį eilėraštį išspausdino 1925 Pirmasis rinkinukas ,,Balta varna“ išėjo 1928 Knygos ,,Varnos prie plento“ (1935), ,,Keturi miestai“ (1938), Eilėraščiai (1960), ,,Arti prie žemės“ (1965). ,,Poezija“ (2 tomai,1970). ,,Dienoraštis“ (1972). ,,Klevai prie kelio“ (1982). ,,Svajonė ir maištas“ (1967), ,,Žaliaduonių gegužė“ (1977). ,,Sulaužyti kryžiai“ (1989). ,,Ant Ligajo ežero krašto“ (1980), ,,Rinktiniai raštai“ (t. 1991, t. 2 1995), ,,Sibiro nuotrupa“ (1994). Už pasakojimų knygą ,,Žaliaduonių gegužė“ paskirta Žemaitės premija (1978), už eilėraščių rinkinį ,,Klevai prie kelio“ – Valstybinė premija (1983), 1981 tapo Poezijos pavasario laureatu. Į lietuvių kalbą išvertė V. Vitmeno, A. Puškino, M. Lermontovo, J. Slovackio, J. Tuvimo, V. Bronevskio kūrinius, V. Šekspyro dramas, parašė straipsnius apie A. Vienažindį, A. Gricių, V. Montvilą, B. Sruogą, K. Binkį, V. Kudirką, J. Baltušį, M. Valančių, T. Tilvytį, Maironį, S. Nėrį, P. Vaičiūną, J. Kossu-Aleksandriškį, J. Biliūną, Vaižgantą.
1986 Juknėnuose pastatytas liaudies meistro S. Karanausko stogastulpis (paminklo statyba rūpinosi Lietuvos paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Utenos raj. fondo komisija). Tais pačiais metais klėtelėje, kuri yra jo sodyboje įkurta A. ir M. Miškinių gyvenimo ir kūrybos ekspozicija. 2000 sodyba perduota Utenos raj. savivaldybei.

Regina Stakėnienė

M. MiškinisMotiejus Miškinis  G. 1898 12 27 Daugailių par-jos Juknėnų k. M. 1974 03 03 Juknėnuose, palaidotas Vajasiškyje. Literatūros tyrinėtojas, vertėjas, pedagogas. 1915 baigė Daugpilio g-ziją ir buvo priimtas į Maskvos universitetą. Mokytis ten sutrukdė pasaulinis karas. Juknėnuose įsteigė mokyklėlę, kurioje be kitų mokėsi jo broliai Antanas ir Vincas, rašytojai Pulgis Andriušis, Teofilis Tilvytis. 1918 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę ir buvo priimtas į Karo m-klą. Mokyklos nebaigė ir kelerius metus dirbo karo valdininku Kauno komendantūroje. 1923 buvo konsulato sekretorius ir vicekonsulas Hamburge. Vėliau KU studijavo rusų literatūrą (baigė 1927 m.). Iki Antrojo pasaulinio karo dirbo Kauno, Marijampolės, Raseinių gimnazijose, Švietimo ministerijos pradžios mokslo departamento direkroriumi. 1941–1943 dėstė rusų literatūrą VU, vėliau dirbo Vilniaus archyvuose. Po karo, iki pensijos, mokytojavo Juknėnų septynmetėje m-kloje. Išleido ,,Didžiųjų rašytojų siluetai“ I d. 1936 m., ,,Lietuvių literatūra“ I d.1939 Į lietuvių kalbą išvertė N. Gogolio, F. Dostojevskio, A. Čechovo, L. Tolstojaus, I. Bunino, L. Andrejevo, M. Gorkio, L. Leonovo kūrinius. 1931–1936 redagavo žurnalą ,,Šviesos keliai“, bendradarbiavo ,,Literatūros naujienose“, ,,Darbuose“ ir kt. Raseiniškiai (buvę M. Miškinio mokiniai) 1976 Juknėnuose savo lėšomis pastatė jam skirtą stogastulpį (iniciatorius ir organizatorius Titas Globys), kurį sukūrė dailininko E. Talmano vadovaujamas M. Čiurlionio meno mokyklos kolektyvas. Ąžuolą atvežė iš Žemaitijos. 1986 m., klėtelėje, kuri yra Miškinių sodyboje, įkurta brolių gyvenimo ir darbų ekspozicija.

Regina Stakėnienė

Vincas Miškinis G. 1902 12 26 Udaugailių par-jos Juknėnų k. M. 1994 02 15 Vilniuje. Žymus Nepriklausomos Lietuvos teisėtvarkos darbuotojas. Vaikystėje, dirbdamas tėvų ūkyje, mokėsi vyresniojo brolio Motiejaus įkurtoje m-kloje. 1922–1924 tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Po to mokėsi aukštesnėje policijos m-kloje, kurią baigė 1927. Iki 1939 dirbo policijos nuovados viršininku Šiaulių ir Kauno apskrityse. 1939, atgavus Vilnių, buvo paskirtas Vilniaus nuovados viršininku, kur dirbo iki 1940 Sovietų valdžios iš darbo buvo atleistas. 1941 buvo sugrąžintas į tas pačias pareigas Vilniuje, kur dirbo iki 1944. Karo metais, iki VU uždarymo 1943, padėjo studentams, daugeliui jų sudarė galimybę prisiglausti nuovados policininkų bendrabutyje ir maitintis policijos valgykloje. 1944 pasitraukė į Vokietiją, o 1948 išvyko į Kanadą. Į Lietuvą sugrįžo 1993 m.

Ringaudas Mališauskas

Ona Molienė (Gražytė) G. 1939 12 18 Rokiškio aps. Nečionių k. Ekonomistė, ekonomikos mokslų kandidatė (1971), dr. (1993), doc. (1975). Mokėsi ir 1957 baigė Užpalių vid. mokyklą, 1962 – VVU. Sesuo gyvena Utenos raj. Kaimynų k. Motina kilusi iš Užpalių. 1961–62 Vilniaus ž. ū. buhalterinės apskaitos technikumo dėstytoja. 1962–65 VVU laborantė. 1965–70 Statistikos ir buhalterinės apskaitos katedros vyresn. dėstytoja, 1970–73 Statistikos katedros vyresn. dėstytoja, 1973–75 einanti doc. pareigas, nuo 1975 doc. 1990 Ekonomikos fak. dėsto aprašomąją statistiką, Gamtos fak. – socialinę statistiką. Išleido knygas: „Darbo našumo statistika“ V., 1957, „Gyventojų ir darbo našumo statistika“ V., 1983, „Darbo ir darbo užmokesčio analizė statistikos metodais“ V., 1990, „Namų ūkio tyrimų organizavimas“ V., 1993 ir kt. Kelių kitų knygų su kitais bendraautorė. Paskelbė straipsnių įvairiuose leidiniuose.

Gediminas Isokas

Vaclovas Monstavičius G. 1927 07 17 Rubežaičiuose (Telšių aps.) M. 1978 Lengvosios pramonės specialistas. 1965–1970 dirbo ,,Utenos trikotažo“ fabriko, vėliau – Panevėžio BGAK direktorium. Palaidotas Telšių raj. Liepalaukėje.

Regina Stakėnienė

Lionė Motiečiuvienė (Juodytė, Mathews) G. apie 1928 Utenos aps. Jasonių k., dainininkė (kontraaltas). 1939 atvyko į Kanadą, 1942 persikėlė į Brukliną. Dainavo lietuvių liaudies dainas, pritardama gitara. Balsą lavino studijuodama. 1951 dainavo Roxy teatre Niujorke, koncertavo radijo ir televizijos laidose, dainavo operose solo partijas Niujorke, Kanadoje. 1959–63 išleido 3 plokšteles.

Antanas Gasperaitis

Jonas Motiejūnas-Valevičius G. 1893 05 22 Rokiškio aps. Galvydžių k. M. 1959 11 13 Vilniuje. Lietuvos savanoris, majoras, visuomenės veikėjas. Kaip rusų armijos karininkas nuo 1918 savanoriu dalyvavo kovose už Lietuvą. 1919 buvo Marijampolės, vėliau Šiaulių karo komendantas. Kovojo prieš bolševikus užimant Panevėžį, Kupiškį, Obelius bei Zarasus operacijoje. Už tai buvo apdovanotas Vyčio kryžiumi. 1919 rudenį kovose su bermontininkais arti Radviliškio buvo sunkiai sužeistas, o pasveikęs vadovavo 10 pėst. pulkui. Nuo 1921 vidaus ministerijos valdininkas. 1925–1934 Utenos aps. viršininkas ir valdybos pirmininkas. Aktyviai dalyvavo tautininkų skyriaus vadovaujamo gyd. Povilo Svilo veikloje, rėmė Ant. Namiko iniciatyvą, įsteigiant Utenoje kraštotyros muziejų. 1934–35 buvo Kėdainių, vėliau Alytaus, Švenčionėlių aps. viršininkas. Likęs Lietuvoje, slapstėsi, palaikė ryšius su Lietuvos partizanais. 1947 05 25 suimtas, ilgai kankintas, nuteistas 25 m. ir išvežtas į Spasko lagerį prie Karagandos. Dėl sveikatos ir senatvės 1955 paleistas.

Antanas Gasperaitis

Veronika Motiejūnienė (Kviklytė) G. 1927 05 15 Utenos aps. Kvykliuose. Pedagogė. Mokėsi Kuktiškių pradžios m-kloje, 1946 baigė Utenos g-ziją, 1951 – VPI (anglų kalbą). 1946–1947 mokytojavo Kuktiškių progimnazijoje, 1951–1952 dirbo LTSR švietimo ministerijoje, nuo 1952 – VPi dėstė anglų kalbą. Metus tobulino anglų kalbos žinias Maskvoje, 1963 – studijavo Anglijoje, Vakarų Velso Bangoro universitete. Buvo viena iš geriausių šnekamosios kalbos specialisčių, privačiai mokiusi inteligentus, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, anglų kalbą dėstė Seimo nariams.

Genovaitė Šnurova

Virginija Motuzienė (Šavareikaitė) G. 1949 08 12 Pakruojyje. Dailininkė. 1959–68 gyveno Utenoje. 1967 baigė Utenos 2-ąją vid. m-klą. Mokėsi VVU Medicinos fak. Dirbo Vilniaus dailės kombinate keramike, dailininke. Lietuvos tautodailininkų sąjungos (1980). Parodos: 1980 Tautodailininkų sąj. parodų salėje, 1991 UKM, 1998 ,,Kuparo“ galerijoje.

Gediminas Isokas

Liucija Murnikaitė G. 1951 04 13 Utenos raj. Sirutėnų k. M. 1994 04 11 Kaune istorikė. Mirus tėvui, Lietuvos kariuomenės pulkininkui P. Murnikui, su motina persikėlė gyventi į Kauną. 1970 baigė S. Nėries vid. m-klą, 1975 įstojo į VVU Istorijos fak. Specialybė – istorikė, istorijos ir visuomenės mokslų dėstytoja. Dirbo Kauno valstybiniame istorijos muziejaus (dab. Vytauto Didžiojo karo muziejaus) Archeologijos skyriuje vyr. moksline bendradarbe. 1989 paskirta Akmens amžiaus laikotarpio skyriaus vedėja. Dalyvavo ekspedicijose: 1976–1977 Karmėlavos kapinyne (Kauno raj.), 1978–1982 Lazdininkų kapinyne (Kretingos raj.), 1983–1985 Šulaičių kapinyne (Kėdainių raj.), 1990–1991 Kulautuvos kapinyne (Kauno raj.). Pranešimai mokslinėse konferencijose: 1972 studentų konferencijoje Mogiliove; 1973 sąjunginėje studentų konferencijoje Maskvoje (apdovanota diplomu). Lietuvos archeologijos draugijos narė (1989). Palaidota senosiose Utenos kapinėse, šalia tėvo ir senelio.

Daiva Luchtanienė

Petras Murnikas G. 1886 M. 1956 m., palaidotas Utenoje. Lietuvos kariuomenės savanoris, 1-ojo pėstininkų DLK Gedimino pulko karininkas. Dalyvavo kovose su bolševikais, bermontininkais, lenkais (1919–1920). Apdovanotas Vyčio kryžiaus ordinu su kardais (kariuomenės įsakymas Nr. 155 § 1). Vėliau dirbo karo atstovu Latvijoje, ypatingųjų reikalų karininku prie kariuomenės vado, Panevėžio, Raseinių, Mažeikių ir Utenos aps. komendantu ir šaulių rinktinių vadu. Po 1940 dalyvavo antinacinėje ir antisovietinėje rezistencijoje, buvo vienas iš slaptos ir ,,Kęstučio“ organizacijos vadovų. Lietuvos vietinės rinktinės bataliono vadas (1944).

Balys Juodzevičius

Antanas Musteikis G. 1958 01 28 Utenos raj. Stūglių k. M. 1991 07 31 Medininkuose. Muitininkas. 1977 baigė Tauragnų vid. m-klą. Mokėsi KPI (nebaigė). Vėliau mokėsi Vilniaus 21-ojoje technikos m-kloje. Ją baigęs, dirbo Vilniaus baldų projektavimo ir konstravimo biuro braižytoju. Nuo 1990 12 dirbo muitinėje stalium, nuo 1991 01 – muitininku Medininkų muitinėje. Čia, prie Lietuvos sienos, žuvo 1991 07 31. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse. Po mirties apdovanotas pirmojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu.

Regina Stakėnienė

Antanas Musteikis G. 1900 01 02 Daugailių vls. Pikčiūnų k. Publicistas vertėjas. Diplom. agron., išleido knygas ,,Žalienos“, ,,Bičių ūkis“.

Antanas Gasperaitis

Ignas Musteikis G. 1890 07 05 Vyžuonose. Pulkininkas, Lietuvos savanoris – divizijos vadas. 1949 atvyko į JAV.

Antanas Gasperaitis

Juozas Musteikis G. 1896 12 08 Tauragnų vls. Stučių k. M. 1957 11 29 Čikagoje. Pulkininkas. Mokslus pradėjo Utenoje. Rygoje baigė karo mokyklą. Kovojo su vokiečiais. Lietuvos savanoris, dalyvavo kovose su lenkais. Apdovanotas Vyčio Kryžiumi. 1949 emigravo į JAV.

Antanas Gasperaitis

K. MusteikisKazys Musteikis G. 1894 11 22 Tauragnų vls. Stučių k. M. 1977 06 06 JAV, Čikagoje. Generolas. Mokėsi Utenoje, 1915 baigė Orenburgo praporščikų mokyklą. Pirmojo pasaulinio karo metu tarnavo carinės Rusijos kariuomenėje, 1916–17 praleido austrų fronte, kur buvo sužeistas. Rūpinosi lietuvių dalinių steigimu Rusijoje. 1918 grįžo į Lietuvą ir įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Tarnavo apsaugos štabe, pėstininkų pulke, Vilniaus ir Kauno komendantūrose. 1919 perkeltas į Karo mokyklą. 1920 – Šarvuočių diviziono vadas, dalyvavo kovose su lenkais, apdovanotas Vyčio kryžiumi. 1924 išvyko į Vieną, kur baigė aukštąją prekybos mokyklą. 1928 grįžo į kariuomenę, paskirtas aviacijos viršininko padėjėju, vėliau perkeltas į Karo mokyklą inspektorium. 1930 išvyko į Briuselį, kur 1932 baigė Karo akademiją. Tais pačiais metais paskirtas į Vyriausiąjį kariuomenės štabą, 1934–38 Karo mokyklos viršininkas, 1937 – brigados generolas, 1938 03 05–1940 06 15 – Krašto apsaugos ministras. 1940 birželio mėn. pasitraukė į Vokietiją. Vėliau grįžo ir 1942–44 dirbo Kaune Verslų ūkio inspekcijos direktoriumi. 1944 vėl pasitraukė į Vokietiją, 1949 emigravo į JAV. Emigracijoje buvo nuolatiniu Karininkų ramovės seniūnu ir karinės spaudos bendradarbiu. Parašė ,,Prisiminimų fragmentai“ (Londonas. 1970; Vilnius. 1989).

Regina Stakėnienė

© Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka
Utena. 2002