|
Gražina
Kačerauskienė (Vyžintaitė)
G. 1935 08 04 Utenos aps. Užpalių vls. Vešeikių k., Chemijos mokslų
kandidatė (1969), nostr. dr. (1993). Mokėsi Utenos ir Eržvilko vid. m-klose.
1953 priimta į Kauno medicinos institutą, tačiau po mėnesio, kaip tremtinio
duktė, pašalinta. Vienerius metus mokytojavo Skaudvilės prad. m-kloje. 1959
baigė VVU Chemijos fak. 195995 dirbo Pieninkystės (dabar maisto)
institute. Mokslinio darbo kryptis maisto chemija. Jai vadovaujant, parengta
viena daktaro disertacija, per 20 maisto tyrimo metodų. Penkiolika metų buvo
Instituto Mokslinės techninės draugijos pirmininke. 1972 jai suteiktas vyresn.
mokslinės bendradarbės vardas. Yra dviejų išradimų, per 100 mokslinių
publikacijų (jų tarpe pasaulinių kongresų darbuose Lietuvoje, Rusijoje,
Indijoje, Australijoje, Izraelyje, Vengrijoje) ir trijų knygų iš maisto
chemijos srities autorė ar bendraautorė. Svarbiausia knyga: Pieno ir jo
produktų cheminės analizės metodai, K. 1999. Apdovanota Sausio 13-osios
atminimo medaliu (1992), suteiktas LR Nepriklausomybės gynėjo statusas (1999).
Yra LR Nepriklausomybės gynėjo Sausio 13-osios Brolijos valdybos ir Moterų
lygos koordinacinės tarybos narė. Domisi Lietuvos istorija, rašo straipsnius.
Gediminas
Isokas
▲
Stefanija
Kačkaitė G.
1923 03 13 Ežerėlių aps. (dabar Zarasų raj.) Kazimieravos k. M 1984 04 25.
1936 baigė Ignalinos raj. Gaidės prad. ir 1948 Vilniaus S. Nėries vid.
m-klas, 1952 VPI, geografė. 195255 pirmųjų Utenoje vaikų namų mokymo
dalies vedėja. 195576 tų namų direktorė, 197682 Utenos 5-osios vid.
m-klos direktorė, nuo 1982 tos pačios mokyklos direktoriaus pavaduotoja mokymo
auklėjimo reikalams.
Gediminas
Isokas
▲
Gražina
Kadžytė
G. 1954 08 07 Rusijoje Krasnojarske. Nuo 1959 gyveno motinos gimtinėje
Butiškių kaime. Žurnalistė, etnologė, tautosakininkė. 1972 baigė Užpalių
vid. m-klą, 1977 VVU. 197780 Šalčininkų raj. laikraščio korespondentė.
198090 Lietuvos paminklų apsaugos ir kraštotyros konsultantė. 199091
Lietuvos žurnalistų sąj. Kultūrinės veiklos skyriaus vedėja. Nuo 1992
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos archyvo
asistentė. Nuo 1993 doktorantė. Išleido knygas: Volgos vanduo,
Lietuvių tvenkiny (1995), Ant amžinybės slenksčio (su I. Lukoševičiene,
1996), Nebūsiu, Žmogus iš niekur (2000), Su Dievu darban,
su velniu smuklėn (2000), 19982001 Lietuvos televizijai parašė 12
scenarijų tradicinės kultūros laidoms. Nuo 2000 autorinę radijo laidą aukštaičių
tarme Aukštaičių deimančiukai. Skaitė paskaitas kalendorinių ir šeimos
papročių ir kt. temomis studentams, moksleiviams ir kt. Konsultavo viktoriną
Kraičio skrynia (LRT), Bobų vasara (LNK), Duokim garo (LRT),
kino filmus Troškulys (LKS, 1998), Lietuviškas kalendorius (2000).
Paskelbė per 10 straipsnių. Yra Vilniaus univ. kraštotyros Ramuvos, Lietuvos
kraštotyros Tėviškės pažinimo ir kt. narė. Nuo 1994 Uteniškių kraštiečių
klubo Indraja viceprezidentė, rengia Uteniškių kraštiečių klubo
Indraja metraščius.
Gediminas
Isokas
▲
Boleslovas
Kairionis G.
1928 01 15 Utenos aps. Kaičiūnų k. literatas. Gyveno tėviškėje, dirbo
buhalteriu. 1975 persikėlė į Vilnių. Išleido eilėraščių rinktinę
Vilties ir siaubo maišatis (1994).
Gediminas
Isokas
▲
Anatolijus
Kairys
G. 1914 08 28 Peterburge, kur tuo metu gyveno jo tėvai. Rašytojas. Dar vaikas
atvyko į Lietuvą, gyveno pas svetimus Kalendiškės k. (Vajasiškio par-ja).
Paaugęs piemenavo, tarnavo pusberniu ir bernu. Gyveno Daugailiuose, kur baigė
prad. m-klą. 1936 įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą. Daugailiuose vaidino
su kaimo jaunimu, mokėsi privačiai. 1938 m., išlaikęs gimnazijos kurso
egzaminus, įstojo į VDU prancūzų kalbos ir literatūros specialybę, vėliau
studijavo pedagogiką ir psichologiją. 1940 perėjo į Vilniaus universitetą.
Jį baigęs pradėjo dirbti Šiaulių vid. mokykloje direktoriumi. Dirbo iki
1944 Tais pačiais metais pasitraukė į Vokietiją, vėliau Austriją. Nuo 1947
gyvena Čikagoje. 194749 čia redagavo Naujosios aušros žurnalą,
196771 JAV LB Kultūros fondo pirmininkas, 198386 Lietuvių rašytojų
draugijos pirmininkas, lietuvių teatro festivalių organizatorius. Pirmąjį
eilėraščių rinkinį Blaškomi lapai išleido 1946 Vokietijoje, antrąjį
Auksinė sėja 1954 JAV. Vėliau rašė gana intensyviai ir išleido
per 30 leidinių (eilėraščių, romanų, apsakymų, pjesių, publicistikos).
15 iš jų apdovanoti įvairiomis premijomis, 5 išversti į anglų kalbą.
Lietuvoje išleisti leidiniai: Kelionė į Vilnių (Romanas. K., 1992.),
Žalčio sapnas (Novelės, feljetonai. K. 1992.), Viena širdis
(Romanas jaunimui. K. 1994), Nemarioji giesmė (Istorinis romanas, K.
1994), Epigonai (Politinis romanas. K., 1994.), Po Damoklo kardu
(Romanas. V., 1993), Šimtas meilės sonetų (K., 1993.) (Plačiau
Egzodo rašytojai, V. 1994).
Regina
Stakėnienė
▲
Steponas
Kairys
G. 1879 01 03 dabar Užunvėžiuose (Anykščių raj.). M. 1964 12 16 (JAV). Inž.,
politikas, publicistas, prof. 18861987 lankė Kurklių valsčiaus pr. m-klą.
1908 baigė Peterburgo technologijos institutą. Inžinieriumi dirbo Samaroje,
nuo 1912 Vilniuje, Kaune, vadovavo kanalizacijos ir vandentiekio projektavimo ir
tiesimo darbams. 1900 Vilniuje įsitraukė į LSDP veiklą, 19011944 LSDP CK
narys. 1905 dalyvavo Lietuvių suvažiavime Vilniuje, kur iš esmės sutarė su
liberalais ir klerikalais. LSDP pasiųstas, dalyvavo RSDDP V suvažiavime. 1917
09 1822 lietuvių konferencijos Vilniuje buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą.
1917 12 01 su Vokiečių užsienio reikalų ministerija pasirašė protokolą
apie Lietuvos nepriklausomybės atstatymo sąlygas. 1918 02 16 pasirašė
Lietuvos nepriklausomybės aktą. 1918 07 11 Tarybos daugumai nutarus kviestis
V. Urachą Lietuvos karalium, iš Tarybos pasitraukė ir išvyko į Kauno aps.
1918 rudenį Leliūnų vls. susirinkime buvo išrinktas įgaliotiniu į Utenos
aps. tarybą, o aps. valdyboje išrinktas jos pirmininku. 1918 pab.paskirtas
Tiekimo ir maitinimo ministru. 19201927 Seimo narys, redagavo laikraštį
Socialdemokratas. 19231943 dėstė Kauno universitete, Garbės dr.
(1940). 194345 VLIK'o pirmininkas . Po Antrojo pasaulinio karo gyveno
Vokietijoje, JAV. Parašė darbų apie kanalizacijos įrengimų projektavimą ir
statybą, politinių brošiūrų, straipsnių, feljetonų, atsiminimų knygų.
1996 perlaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.
Regina
Stakėnienė
▲
Ričardas
Kalytis G. 1932
03 31 Utenos aps. Kauliniškio k. Technikos mokslų kandidatas (1975), nostr.
dr. (1993), Rašytojas, J. Žemaitės premijos laureatas (1996). Iki 1949 mokėsi
Utenos g-zijoje. 1949 su motina ištremtas į Sibirą. 1955 baigė Irkutsko
vakarinę vid. m-klą, 1961 Irkutsko politechnikos instituto vakarinį skyrių,
inžinierius mechanikas. 194951 Molotovo kolūkio darbininkas. 195154 Talcų
fabriko darbininkas. 195458 Lisichos plytų fabriko darbininkas. 195861
Rytų Sibiro mokslų akademijos konstruktorius. 196167 Vilniaus plastmasinių
dirbinių gamyklos konstruktorius. 196777 Vilniaus šlifavimo staklių
gamyklos konstruktorius. 197793 Elektros suvirinimų įrengimų mokslinio
tyurimo instituto sektoriaus vadovas. Yra 30 išradimų plastmasių,
staklininkystės, elektrotechnikos srityse, autorius, paskelbė 30 mokslinių
straipsnių. 1975 Leipcigo mugėje už jo grupės, kurios jis buvo vadovas,
stakles, suteiktas aukso medis. Išleido knygas: Mūsų ne dainų metas,
Vaga, 1992, Prisiminimai apie tremtį. Verksmo vieta. Amžius. 1995.
Romanas. Karklų rožės, Alma litera, 1995. Romanas. Parašė romaną
Juodanugarių laikai.
Gediminas
Isokas
▲
Juozas
Kanapeckas
G. 1897 Utenos aps. Antandrajos k. (dabar Utenos raj.) M. 1942 10 18 Kanske.
Mokytojas. Jauniausias iš penkių vaikų. Kadangi anksti neteko tėvo, į
mokslus leido vyresnysis brolis Jonas. Utenoje baigęs 2 g-zijos klases, 1915 su
broliu Jonu išvyko į Petrogradą. Čia eksternu laikė mokytojo egzaminus.
1919 mokėsi agronomijos institute. Po metų sugrįžo į Lietuvą, mokėsi, o
1922 pradėjo dirbti Utenos Saulės g-zijoje fizikos ir matematikos
mokytoju. 1929 mokytojavo progimnazijoje. Vėliau persikėlė į Daugailių k.
ir įkūrė 6 skyrių m-klą. Dirbo ūkyje, augino žirgus, dalyvaudavo varžybose.
Buvo Tautininkų organizacijos pirmininkas, Šaulių valdybos ir Jaunosios
Lietuvos narys. 19331940 priklausė Lietuvos mokytojų sąjungai. 1940
pirmininkavo Lietuvos mokyt. suvažiavime Kauno sporto halėje. 1941 06 14
suimtas ir ištremtas į Krasnojarsko krašto lagerius. 1942 09 12 nuteistas už
kontrrevoliucinę veiklą, ir 1942 10 18 Kanske, sušaudytas. 1989
reabilituotas.
Elvyra
Skapienė
▲
Vytautas
Kanapeckas G.
1932 Utenos aps. Antandrajos k. Mokytojas, žurnalistas. Mokėsi Daugailiuose,
vid. m-klą baigė Utenoje. 1949 įstojo į VVU fizikos ir matematikos fak., tačiau,
dėl lėšų stokos, mokslą nutraukė. Dirbo darbininku Vilniaus medžio
apdirbimo kombinate, vėliau pedagoginį ir žurnalistinį darbą Dusetų,
Utenos rajono laikraščiuose, Tiesoje. 19621975 Pasvalio raj. laikraščio
Darbas skyriaus vedėjas, redaktoriaus pavad., o nuo 1968 ir vakarinės
m-klos mokytojas. 1969 baigė VVU matematikosmechanikos fak. neakivaizdinį
skyrių. Nuo 1975 Pasvalio P. Vileišio m-klos direktorius. PasvalioPanevėžio
rinkiminėje apylinkėje buvo išrinktas (LDDP) į Lietuvos Respublikos seimą.
Seime dirbo Sveikatos ir socialinių reikalų darbo komitete.
Elvyra
Skapienė
▲
Stanislovas
Karanauskas
G. 1928 01 31 Utenos aps. Šaltinių k. tautodailininkas, literatas. Baigė Buitūnų
pradž. m-klą. Būdamas 13 metų apkurto. Toliau lavinosi savarankiškai, ypač
kūrybiniuose seminaruose. Nuo 1957 gyvena Utenos raj. 19581962 dirbo kolūkyje,
19621970 įmonėje Tulpė, iki 1988 Utenos kraštotyros muziejuje.
Dirbo fotografu, laikrodininku, dailide, sodininku. Nuo 1951 dalyvavo tautodailės
parodose įvairiuose Lietuvos ir TSRS miestuose. Jo medžio drožinių yra
Vilniaus, Rokiškio, Utenos muziejuose. Lietuvoje sukūrė ir pastatė apie 120
ąžuolinių skulptūrų. Tarp jų: K. Jasiukaičio, K. Praniauskaitės, P. Vilčinskio,
J. Šiožinio, A. Miškinio, P. Červinskio, Utenos raj. tremtinių, J. Tumo-Vaižganto
Svėdasuose, Čiurlionio kelio Druskininkuose ir kt. skulptūros. Nutapė:
gamtos vaizdų, portretų, fantastiniais motyvais, vaizduojančių Utenos krašto
piliakalnius, sukūręs medalių žymiems rašytojams uteniškiams. Rašo
spaudoje. Domisi biolaukais. 1997 išleido poezijos knygą Skiedryno
dainos (su reprodukcijomis). 1998 eiliuotas lietuvių senojo tikėjimo sakmes
Dangvyda. Tautodailininkų sąjungos, Kurčiųjų ir Kraštotyros d-jų
narys. Apdovanotas Valstybine premija (1986), Kultūros ministerijos I laipsnio
premija (1976), Utenos rajono savivaldybės kultūros ir meno premija (1998).
Regina
Stakėnienė
▲
Violeta
Karosaitė
G. Utenoje. M. 1989 04 24 Lemonte, balerina, choreografė. Poeto Vytauto Karoso
duktė. Baleto studijas pradėjo Čikagoje, vėliau tęsė Los Angelese. Šoko
daugelio JAV ir Kanados miestų baleto scenose. Nuo 1964 Čikagos lyrinės
operos baleto ansamblio šokėja, dalyvavo gastrolėse. Buvo šokių studijos
vadovė. Čikagos lietuvių operos primabalerina ir operos spektaklių
choreografė.
Antanas
Gasperaitis
▲
Juozas
Karosas
G. 1890 07 16 Vilkmergės aps. Spraguičio k. (dabar Anykščių raj.). M. 1981
06 06. Kompozitorius, dirigentas, prof. (1977). Mokėsi Utenos prad. m-kloje.
Muzikos mokė tėvas ir Leliūnų vargonininkas Kazimieras Treinys, vėliau
Juozas Gruodis. Nuo 1912 vargoninkavo, mokytojavo, vadovavo chorams Kuktiškėse,
Alantoje, Jarceve (Smolensko sritis). Privačiai mokėsi pas pianistą teoretiką
J. Engelį. 1921 įstojo į Rygos konservatorijos P. Jozuso vargonų klasę, o
po metų pradėjo lankyti J. Vytuolo kompozicijos klasę. 1927 gavo vargoninko
ir kompozitoriaus diplomą. Kartu su J. Paleckiu subūrė Rygos lietuvių chorą,
dėstė muziką Rygos lietuvių g-zijoje, rengdavo vargonų koncertus,
diriguodavo lietuvių muzikos koncertams Rygos radiofone.
1930
persikėlė į Kauną. Čia dirigavo Dainos d-jos chorui, radiofono
simfoniniam orkestrui, dėstė muziką vienoje iš Kauno g-zijų. 1937
paskiriamas Klaipėdos muzikos m-klos direktoriumi. Klaipėdą okupavus, m-kla
buvo perkelta į Šiaulius. Kartu dirbo ir Šiaulių dramos teatro muzikinės
dalies vedėju. Po karo, iki 1956 vėl Klaipėdos muzikos m-klos direktorius
ir pedagogas. 19561981 Lietuvos valstybinės konservatorijos choro dirigavimo
katedros dėstytojas. Daugelio respublikinių dainų švenčių vyr. dirigentas.
Sukūrė 2 oratorijas (1950, 1960), 2 simfonijas, (1950, 1958) 2 simfonines
poemas (1949, 1954), 2 uvertiūras (19341947), rapsodiją (1936), siuitų
simfoniniam ir styginiam orkestrui (1945, 1946, 1949), solo ir choro dainų, kūrinių
kaimo kapelai (1936), pučiamųjų orkestrui ir kt. Parašė muzikos vadovėlį
Garsų keliais (1936), atsiminimų knygą Nueitas kelias (1976),
straipsnių apie muziką. Apie jį išleista J. Špigelglazo knyga Juozas
Karosas (V., 1976). Utenos miesto Garbės pilietis (1976).
Regina
Stakėnienė
▲
Vytautas
Karosas
G. 1899 Vilkmergės aps. Spraguičio k. (dabar Anykščių raj.). M. 1967 05 25
Čikagoje (JAV). Literatas. Ilgametis Utenos g-zijos sekretorius. 1944 pasitraukė
iš Lietuvos. 1969 išėjo jo eilėraščių rinkinys Poilsis ant laiptų.
Regina
Stakėnienė
▲
Veronika
Karvelienė (Bakšytė)
G. 1898 12 13 Kuktiškių vls. Suolelių k. M. 1925 12 27 Strasbūre
(Vokietijoje). Teologijos dr., Juozo Bakšio sesuo, pedagogė, visuomenės veikėja.
Viena iš pirmųjų Lietuvoje studijavo Miuncheno, Karaliaučiaus, Miunsterio
univ. pedagogiką, psichologiją, vokiečių kalbą. 1929 Karaliaučiaus univ.
įgijo filosofijos dr. laipsnį, tyrė rusų valdžios reformą Lietuvoje. Anksčiau
Rusijoje ji buvo baigusi Voronežo mergaičių g-ją kartu su anykštiete B.
Buivydaite, uteniške O. Birietaite. Ištekėjo už žymaus ekonomisto,
prekybininko, bankininko, finansų ministro dr. Petro Karvelio. Su juo pasitraukė
į Austriją, paskui į Vokietiją. Prie Garliavos, Noreikiškėse, jie turėjo
pažangų ūkį. Veikė ateitininkų, labdaros, katalikių moterų
organizacijose. Vilniuje buvo įsteigusi socialinę moterų m-klą, o paskui
Vienoje, Tiubingene organizavo lietuves moteris. Dalyvavo tarptautiniuose moterų
suvažiavimuose, jas supažindindavo su okupuotos Lietuvos gyvenimu.
Antanas
Gasperaitis
▲
Leonas
Katinas G.
1907 09 06 Utenos vls. Ampolio vs. M. 1984 02 18. Dailininkas, doc. (1969).
192227 mokėsi Utenos g-zijoje. 1930 baigė Panevėžio mokytojų seminariją
ir dirbo mokytoju. 1932 Rudaminoje surengė savo tapybos ir liaudies meno parodą.
193335 mokėsi Kauno meno m-kloje. 194145 Šiaulių dramos teatro
aktorius. 1948 baigė VDI. Dirbo VDI dėstytoju, doc. Dalyvavo respublikos ir užsienio
dailės parodose. Paskelbė straipsnių apie lietuvių dailininkus. Nutapė
paveikslus: Sikio ežeras (1962), Karšta rudens diena (1975) ir
kt., autoportretus I. Karužienės (1965), Antano Miškinio (1975). Kūrybai būdingas
lyrizmas, imprasionistinė tapybos maniera, šviesios spalvos. Vėlesnėje kūryboje
iškyla eksprasionistiniai bruožai. Kaupė liaudies meno kūrinius, retus
daiktus.
Vytautas
Petronis
▲
Antanas
Petras Kavolėlis
G. 1937 07 17 Utenos aps. Toleikių k., M. 1987 06 21 palaidotas Sudeikių kapinėse.
Inž.mechanikas, technikos mokslų dr. (1961), prof. (1983). 1961 baigė KPI.
197087 VISI dėstytojas, mašinų teorijos katedros vedėjas, prof.
Daktarinė disertacija: Sukimosi perdavimo, apsaugos nuo vibracijos ir
stabilizavimo mechanizmai ir įtaisai pagrįsti išcentrinėmis jėgomis
(1983). Iki 1984 sukūrė 90 išradimų, trys iš jų patentuoti JAV, Didžiojoje
Britanijoje, VFR. Knygos Mechaninių sistemų savaiminė sinchronizacija
(1967) vienas autorių. Paskelbė mokslinių straipsnių. Utenos raj. Sudeikių
pagrindinėje m-kloje įrengtame muziejuje jam skirtas kambarys.
Gediminas
Isokas
Regina
Stakėnienė
▲
Bronius
Kavolėlis G.
1940 10 04 Utenos aps. Toleikių k. Habil. technikos mokslų dr. (1994), prof.
(1999). 1954 baigė Sudeikių septynmetę m-klą, 1959 Vilniaus ž. ū.
mechanizacijos technikumą, technikas-mecanikas, 1964 LŽŪA, inžinierius
mechanikas. 19651966 Kėdainių raj. Kaplių k. kaimo profesinės technikos
m-klos dėstytojas. 19661969 Lietuvos ž. ū. mechanizacijos ir
elektrifikacijos instituto aspirantas. 19691970 to instituto jaunesnysis
mokslinis bendradarbis, 19701984 vyresn. mokslinis bendradarbis, 19851991
sektoriaus vedėjas, nuo 1991 to instituto (vėliau pavadinto Lietuvos ž.
ū. inžinerijos institutu) skyriaus vedėjas. Išleido knygas: Ekonomiškas
gyvulininkystės pastatas ir vėdinimo sistema (1989), Savos gamybos saulės
kolektoriai vandeniui šildyti (1996). Galvijų laikymas šaltuose
tvartuose (su bendraautoriais 1999) ir kt. Paskelbė per 370 straipsnių,
skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose Varšuvos ž. ū. statybos,
mechanizacijos ir elektrifikacijos institute, Prahos ž. ū. ir Zagrebo
universitetuose. Nuo 1994 LŽŪU dėsto Gyvulininkystės mechanizavimo kursą.
Yra Lietuvos ž. ū. inžinierių d-jos, penkių doktarantūros komitetų narys.
Gediminas
Isokas
▲
Vytautas
Kaziela
G. 1955 12 13 Molėtų raj. Valančių k. Poetas, žurnalistas. Mokėsi Suginčių
vid. m-kloje. Dirbo korespondentu respublikiniuose laikraščiuose ir žurnaluose.
Nuo 1993 - 2000 Utenos apskrities žinių laikraščio vyr. redaktorius.
Nuo 2000 laikraščio Utenos diena redaktorius. Lietuvos rašytojų sąjungos
narys (1994 m.). Išleido eilėraščių knygas: Palesink paukštį
(1990), Žaidžiančio žaizdos (1992), Dienų dugne, Žvelk lyg šviesa
pralaimėjusi, Iš meilės ir netekties (1995) bei eilėraščių
knygas vaikams Į beždžionių šalį (1991), Bedantėlis (1994),
Pasaka apie Nendrinuką (2000). Sudarė poezijos antologiją Po Aukštaitijos
pilnatim (1993).
Regina
Stakėnienė
▲
Bronė
Kazlauskienė (Valiulytė) G.
1920 01 10 Utenos aps. Kuktiškėse. Tautosakininkė, human. Mokslų kandidatas
(1968), nostr. dr. (1993). Mokėsi Kuktiškėse, Utenoje, 1945 m. baigė VVU.
194555 m. dirbo Istorijos institute. Nuo 1955 m. Lietuvių kalbos ir
literatūros institute. Paskelbė Dainuojamosios lietuvių tautosakos tekstų
klasifikavimo sistemą (1971), liaudies dainų katalogo skyrius: Vestuvinės
dainos jaunosios pusėje (1976), Vestuvinės dainos jaunojo pusėje
(1977), Socialinio protesto dainos, Emigrantų dainos, Revoliucinės
dainos (paskutiniai trys skyriai išspausdinti Lietuvių liaudies dainų
kataloge 4 t. (1980). Su kitais parengė Lietuvių tautosakos t. 12
(196264), Simono Daukanto Žemaičių tautosakos t. 1 (1983),
Lietuvių liaudies dainyno t. 2 (1983).
Gediminas
Isokas
▲
Juozas
Kazokas
G. 1902 Sudeikiuose. M. 1970 Utenoje. Fotografas. Mokėsi Sudeikių prad.
m-kloje. Nuo 1937 gyveno Utenoje. Nuo pat jaunystės pradėjo fotografuoti. Su
fotoaparatu nesiskyrė iki pat gyvenimo pabaigos. Nuotraukos labai įvairios:
portretai, šeimyninės ir įvairių susibuvimų, miestelių ir apl. vaizdai,
istorijos ir gamtos paminklai. Dalyvaudavo visose šventėse, atlaiduose, kermošiuose,
pobūviuose, būdavo kviečiamas į vestuves, laidotuves, krikštynas. Bendravo
su įvairių profesijų žmonėmis, domėjosi įvairiomis to meto problemomis.
Apie 1935, dar gyvendamas Sudeikiuose, pradėjo rinkti įvairias senienas:
buities rakandus, pinigus. Vėliau daugelį eksponatų padovanojo UKM. Taikliai
mokėjo pamėgdžioti kaimo žmonių pokalbius. Buvo visų mylimas, gerbiamas,
žinomas ir gretimose aps.
Vytautas
Petronis
▲
Sofija
Kėzytė
G. 1923 10 13 Utenoje. Kalbininkė, mokslų kandidatė (1962), nostr. dr.
(1993). 1951 baigė VVU ir iki 1988 dirbo lietuvių kalbos ir literatūros
institute. Per 12 metų parašė apie 40 autorinių lankų teksto Lietuvių
kalbos žodyno VVIII tomams. Gilinosi, kaip nustatyti žodžių reikšmių
ribas. Besimokydama aspirantūroje, parašė disertaciją Žodžių reikšmių
išskyrimas ir išdėstymas Lietuvių kalbos žodyne ir 1962 ją apgynė.
Parašė straipsnių iš lietuvių kalbos kultūros. Ji yra minėto žodyno VIII
tomo redaktorė, o nuo I iki VI tomo redakcinės kolegijos narė.
Regina
Stakėnienė
▲
Genovaitė
Kiauleikienė (Miškinytė)
G. 1923 02 24 Utenos aps. Kaniūkų k., gamtos mokslų nostr. dr. (1993). Mokėsi
Užpaliuose, 1942 baigė Utenos g-ziją, 1947 VVU medicinos fakulteto
farmacijos skyrių. Studijuodama 194447 dirbo Medicinos fak.
fiziologijosbiochemijos katedros laborante. 194765 Vilniaus eksperimentinės
ir klinikinės medicinos tyrimo instituto mokslinė bendradarbė. 196588
Biochemijos laboratorijos vedėja. Parašė ir respublikinėje bei užsienio
spaudoje paskelbė virš 200 mokslinių straipsnių, dalyvavo ir pranešimus
priešreumatinių vaistų veikimo organizme klausimais skaitė respublikoje bei
užsienyje organizuotose mokslinėse konferencijose. Jai vadovaujant penkiems
moksliniams bendradarbiams buvo suteikti biologijos mokslų kandidatų
laipsniai. Dalyvavo endokrinologų, biochemikų, gyd. laborantų mokslinių d-jų
veikloje. Gyvena Utenos raj. Degėsių k.
Regina
Stakėnienė
▲
Stanislava
Kybartienė (Valančiūnaitė)
G. 1928 02 05 Utenos aps. Galelių k. Aktorė, radijo diktorė. 1946 baigė
Utenos Saulės mergaičių g-ziją, 1964 įstojo į VVU medicinos fak.,
bet 1947 buvo pašalinta dėl biografijos duomenų nuslėpimo. 19471950 mokėsi
VPI lietuvių kalbos ir literatūros fak., bet jo nebaigė. Jai neleista laikyti
valstybinių egzaminų, nes jos brolis Napalys buvo partizanas. 1950 baigė
Valstybinio dramos teatro studiją ir buvo priimta į šį teatrą aktore
(19501957). Sukurti vaidmenys: Olė (S. Michalkovo Prarastieji
namai), Ievutė (B. Dauguviečio Žaldokynė), pamergė (Liobytės
Kupriukas muzikantas), Klementina (Hejermanso Vilties žuvimas),
Nadežda (P. Korneičiuko Putinų giraitė). Lietuvos radijo ir
televizijos, radijo diktorė (19571964), radijo programų redaktorė, išleidėja
(19641985). Uteniškių kraštiečių klubo Indraja narė.
Liuda
Ūsienė
▲
Antanas
Kibickas
G. 1945 09 15 Utenoje. 1975 baigė VVU, žurnalistas. 1975 dirbo Utenos raj.
laikraščio Lenino keliu redakcijoje, 197590 Utenos trikotažo fabriko
laikraščio Trikotažininkas redaktorius, nuo 1998 AB Utenos
Indra direktorius. Uteniškių kraštiečių klubo Indraja valdybos
narys. Bendrovė spausdina knygas, brošiūras, laikraščius ir kt. Jis lėšomis
ar kitais būdais remia kultūrinius renginius, spausdina Uteniškių knygas,
Uteniškių kraštiečių klubo Indraja metraščius ir kt.
Gediminas
Isokas
▲
Kęstutis
Kilkus
G. 1947 08 01 Vilniuje. Habil. gamtos mokslų dr. (1993), prof. (1993).
19551958 mokėsi Tauragnų apl. Sėlos septynmetėje, 19581961 Leliūnų
vid. m-klose. 1964 baigė Ukmergės raj. Želvos vid. m-klą., 1969 VVU
gamtos mokslų fak., geografashidrologas. 19691970 Nidos Jūrinės
hidrometereologinės stoties inž. 19701974 tarnavo armijoje. 19741977
LMA geografijos skyriaus jaunesnysis mokslinis bendradarbis. 19771986 VVU
gamtos mokslų fak. Hidrologijos ir klimatologijos katedros asistentas, vyresn.
dėstytojas, doc. Nuo 1986 tos pačios katedros doc., prof. (1993), katedros vedėjas
(1986).
Išleido
monografijas: Įdomioji ežerotyra. (V. Mokslas. 1985), Lietuvos
draustinių ežerai. (V., Mokslas). 1986 Lietuvos ežerų hidrologija
(V., Mokslas), 1989. Upės ir žmonės. (V., Mokslas). Bendroji
hidrologija (Ežerai ir vandens talpyklos) V. Arėjas, 1993, Lietuvos
vandenų geografija V., Apyaušris. 1998., Dimiktinių ežerų terminės
struktūros (V., VU), 2000, paskelbė 120 mokslinių, mokslo populiarinimo ir
publicistinių straipsnių. VU dėsto hidrologijos pagrindus, ežerotyrą,
vandeningumo svyravimus. Yra Lietuvos geografų draugijos, Šiaurės šalių
hidrologų asociacijos valdybos, Tarptautinės hidrologų asociacijos, Amerikos
geofizikų sąjungos narys, Tarptautinės Hidrologijos programos nacionalinio
komiteto pirmininkas. 1986 už knygą Įdomioji ežerotyra apdovanotas sąjunginės
Žinijos draugijos diplomu.
Gediminas
Isokas
▲
Dobilas
Jonas Kirvelis
G. 1940 12 17 Alytuje. Gamtos mokslų kandidatas (1975), nostr. dr. (1993), doc.
(1982). 194650 mokėsi Užpalių ir Žeimelio prad. m-klose, 1957 baigė Kupiškio
vid. m-klą, 1962 KPI elektrotechnikos fak. Kvalifikacija matavimo
prietaisai bei įrengimai. 196264 VVU gamtos fak. asistentas. 196467 TSRS
MA valdymo problemų instituto aspirantas. Nuo 1967 asistentas, vėliau ir iki
dabar VVU vyresn. dėstytojas, docentas. 196290 fak. įkūrė
Biofizikosneurokibernetikos mokslinių tyrimų laboratoriją. 19891995 VVU
gamtos mokslų fak. dekanas. Dėsto biofiziką, biometriją, neuroinformatiką,
kibernetiką, teorinę biologiją, eksperimento planavimą. 199095 Vilniaus
miesto tarybos narys.
Gediminas
Isokas
▲
Kazys
Napoleonas Kitkauskas
G. 1931 01 05 Utenos aps. Molėtų vls. Antadurių k. 1935 tėvai persikėlė į
Kuktiškių vls. Mažeikių k. Inž., nostr., human. mokslų dr. (1993).
19421947 mokėsi Utenos g-zijoje, 1947 12 06 suimtas, įkalintas ir išvežtas
į Mordoviją. Ten dirbo statybose, medžio apdirbimo gamyklų cechuose, kasė
durpes ir kt. 1954 grįžęs į Lietuvą 1955 baigė Kauno darbo jaunimo vid.
m-kyklą, o 1960 KPI statybos fak., inž. 19601966 Mokslinės restauracinėsgamybinės
dirbtuvės inž. konstruktorius, 19661970 grupės vadovas. 19701972
Paminklų konsevavimo instituto grupės vadovas, 19721978 projekto vyr.
architektas, 19781992 vyr. specialistas, nuo 1993 Pilių tyrimo centro
Lietuvos pilys architektūros tyrimų skyriaus vadovas. Išleido knygas:
Vilniaus katedra (1976, išversta į rusų, anglų ir vokiečių kalbas),
Vilniaus pilys (1989), Vilniaus archikatedros požemiai (1994), žodyno
Architektūros statinių detalės , (19851994 spausdinta žurnale
Statyba ir architektūra), Vilniaus žemutinės pilies rūmai (1988,
1989, 19901993, 19941995), Amžino įšalo žemėje (1989), tęstinio
leidinio Architektūros paminklai (IIV, X tomų), Dailės žodyno
(1999), Lietuvos architektūros istorijos I t. (1984) Paminklų sąvado
I t. (1988), Kristijono Donelaičio memorialo Tolimkiemyje (2001) ir kt.
bendraautoris. Suprojektavo Kristijono Donelaičio memorialą Tolimkiemyje ir
Lazdynėliuose (19701988), Vilniaus arkikatedros tyrimų (19681986), jos
remonto darbų projektavimo ir priežiūros (19701982) vadovas, Vilniaus žemutinės
pilies kunigaikščių rūmų liekanų architektūros tyrimų (19872001)
vadovas, Biržų pilies tilto, VVU knygų saugyklos konstrukcinės dalies, Žemutinės
pilies naujojo arsenalo konstrukcinės dalies projektų autorius. 1979 kartu su
bendraautoriais laimėjo konkursą Vilniaus pilies aplinkos išplanavimas ir
sutvarkymas. Bendradarbiavo žurnaluose Kultūros barai, Mokslas ir
gyvenimas, laikraščiuose, skaitė pranešimus konferencijose: Prahoje
(1989), Turku (1991), Malborke (1995), Travemiundėje (1994) ir kt. 19941996
VU dėstė Lietuvos architektūros istorijos discipliną. Yra K. Donelaičio
draugijos pirmininkas (1992), Tautos atstovybės Lietuvoje pirmininkas (1996),
Lietuvos piliečių chartijos tarybos (1991), architektų sąjungos (1970) ir
kt. visuomeninių organizacijų narys ar vadovas. 1990 už knygą Vilniaus
pilys suteikta Lietuvos kultūros ir meno nacionalinė premija. Apdovanotas
Gedimino IV laipsnio (1995), III laipsnio (1999) ordinais, Žygimanto Augusto
medaliu (2001).
Gediminas
Isokas
▲
Julė
Kiverienė (Prievelytė) G.
1949 01 01 Utenos aps. Bajorų k. Technikos mokslų kandidatė (1987), nostr.
dr. (1993). 1967 m. baigė Užpalių vid. m-klą, 1972 m. KPI cheminės
technologijos fakultetą;( chemikėtechnologė), 1979 m. Lietuvos visuomeninį
patentologijos institutą. 197274 m. KPI stambiamolekulinių junginių tyrimo
žinybinės laboratorijos inž., 197476 m. vyresn. inžinierė, 197688
m. jaunesnioji mokslinė bendradarbė, 198893 m. KTU vyresn. mokslinė
bendradarbė, nuo 1993 m. organinės technologijos katedros laboratorijos vedėja.
Nuo 1975 m. žurnalo Cheminė technologija mokslinė sekretorė. Yra 26
mokslinių straipsnių bendraautorė, skaitė pranešimus ar pateikė tezes 26
mokslinėse konferencijose, vadovavo 17 studentų diplominiams ir 2 magistrantų
darbams.
Gediminas
Isokas
▲
Juozapas
Korsakas
G. 1813 10 10 (09 28) Užpalių vls. Nuodėgulių k. M. 1871 08 24 (12) Kaišiadorių
raj. Drasūniškių k. Kunigas, rašytojas. Nuo 1820 studijavo VVU mediciną,
paskui įstojo į Vilniaus dvasinę seminariją, o 1835 teologijos kandidato
laipsniu baigė Vilniaus dvasinę akademiją. Kunigu dirbo Vabalininke,
Butrimonyse, Šalčininkuose. 1866 areštuotas, iš Šalčininkų išvežtas į
Vilnių, uždarytas į vienuolyną. 1827 išspausdinta jo poema lenkų k.
Trumpas Jeruzalės išgriovimo aprašymas, parašė satyrą Giesmė
degtinei (lietuvių k.), 1842 išleido rinkinį Poezija (Poezye).
Antanas
Gasperaitis
▲
Jonas
Kriščiūnas
G. 1896 02 16. M. 1968 Vyžuonose. Baigęs Kauno kun. seminariją, 1919 įšventintas
kunigu. 1923 Kamajų klebonas. 19441953 Utenos klebonas vicedekanas, aktyvus
religinių draugijų skyrių steigėjas, vargšų šelpėjas, apsiskaitęs,
labai geras pamokslininkas, jaunimo mylėtojas. Vokietmečiu padėjo žydams,
keletą jų išgelbėjo. Pokario metais KGB tardytas, suimtas, ištremtas. Grįžo
be sveikatos, kunigavo Vyžuonose, kur mirė. Palaidotas Vyžuonų kapinėse.
Antanas
Gasperaitis
▲
Kęstutis
Kriščiūnas
G. 1944 03 14 Utenoje. Elektrotechnikos mokslų kandidatas (1970). nostr. dr.
(1993) doc. (1972). Technikos mokslų dr. (1984) habil. dr. (1993), prof.
(1988). 1960 baigė Klaipėdos 1-ąją vid., 1965 KPI. 196667 KPI
aspirantas, 197071 vyresn. dėstytojas, 197177 doc., 197790 katedros
vedėjas, 199092 KTU prorektorius mokslo reikalams. 19922000
rektorius. Nuo 2001 Europos instituto direktorius.
Pagrindinės
mokslo kryptys: automatinės valdymo sistemos, po 1970 sistemos žmogus
mašina (akių, galvos, žvilgsnio judesiai ir kt.), po 1980 aukštojo
mokslo kokybės gerinimas KTU šalyje, Europoje. Paskelbė per 170 mokslo darbų,
iš jų dvi monografijas ir vadovėlį. 50 išradimų autorius, vadovavo 6 mokslų
kandidato (dr.) disertacijoms, dalyvavo 16 dr. disertacijų komitetuose, 6
habil. komitetuose. Stažavosi, skaitė paskaitas: 1981 (6 mėn.) Japonijos
Osakos, univ. 1993 (1 mėn.) Kalifornijos Liuteronų universiteto Baltijos
institute, 1995 Grinvičo universitete Londone ir kt. 1992 5 mėn. dirbo
Islandijos technologijos institute. 19902000 dalyvavo tarptautinėse
konferencijose, skaitė pranešimus akulomotorinių sistemų problematikos aukštojo
mokslo vadybos, kokybės ir kita tematika.1989 jam įteikta Lietuvos valstybinė
mokslo ir technikos premija, 1998 įteiktas UNESKO tarptautinio inžinerinio
lavinimo sidabro medalis. 2000 LDK Gedimino IV laipsnio ordinas.
Jis yra KTU, Klaipėdos universiteto Senatų narys, nuo 1992 Lietuvos aukštųjų
mokyklų rektorių konferencijos, Europos univ. rektorių konferencijos (CRE),
Europos technologijos univ. rektorių ir prezidentų konferencijos (nuo 1992),
Tarptautinės universitetų rektorių asociacijos (IAU), Nacionalinių mokslo
premijų komiteto pirmininko pavad. (19931996) ir narys (19962000),
Lietuvos Respublikos Vyriausybės mokslo ir studijų ekspertų tarybos
(19931995), Didžiosios Europos universitetų Chartijos signataras, Europos
Aukštojo mokslo ir tyrimų komiteto (19942000), Baltijos šalių univ.
rektorių konferencijos (CBUR), Tarptautinės tęstinio inžinerinio lavinimo
asociacijos (AABS), Baltijos asamblėjos literatūros, meno ir mokslo premijų
komiteto narys (pirmininkas), 19961998, Baltijos šalių technikos univ.
asociacijos (nuo 1990 m.), Baltijos šalių universiteto aukštojo mokslo
bedradarbiavimo komiteto steigėjas, narys (nuo 1994), Baltijos šalių
technikos universitetų konsorciumo (KTU, VGTU, Talino technikos universitetas,
Rygos technikos universitetas, Lundo universitetas, Linčiopingo universitetas,
Švedijos Karališkasis technologijos universitetas) steigėjas, narys, Lietuvos
standartizacijos tarybos (nuo 1993), Pasaulio energetikų tarybos Lietuvos
nacionalinio komiteto (nuo 1993); Lietuvos geoterminės asociacijos (nuo 1992);
Vokiečių inžinierių sąjungos (VDI nuo 1992); OECDM (IMHE), Europos Sąjungos
bei Europos Tarybos įvairių darbo grupių narys, ekspertas, konferencijų,
simpoziumų organizacinių komitetų narys. Tarptautinės inžinierių (IEEE)
draugijos, Kauno plėtros forumo steigėjas, Valdybos pirmininko pavad. (nuo
1998).
Gediminas
Isokas
▲
Julius
Jonas Kruopis
G. 1941 02 21 Utenos aps. Baltakarčių k. Matematikas, fizikosmatematikos
mokslų kandidatas (1969) nostr. dr. (1993), doc. (1975). 1954 baigė Sudeikių
septynmetę, 1958 Švenčionėlių pedagoginę m-klas. Kvalifikacija
pradinių klasių mokytojas. 1963 VVU fizikosmatematikos fak.
Kvalifikacija matematikas, specializacija tikimybių teorija ir
matematinė statistika. 196364 VVU tikimybių teorijos ir skaičių teorijos
katedros stažuotojastyrinėtojas. 196465 tarnavo armijoje. 196566 VVU
tikimybių teorijos ir skaičių teorijos katedros dėstytojas, 196973
vyresn. dėstytojas, 197375 einantis doc. pareigas, 197985 katedros vedėjas,
nuo 1975 doc. Paskelbė per 80 mokslinių publikacijų. Vadovavo 2
fizikosmatematikos ir 2 technikos mokslų kandidatams, gynusiems
disertacijas. Buvo ūkiskaitinių darbų, vykdomų TSRS ir Lietuvos įmonėse
vadovu. Išleido vadovėlius: Matematinės statistikos pagrindai
(Matematinių specialybių studentams) (V., 1979 , 1993), Matematinė
statistika (1977). Lietuvos mokslininkų sąjungos mokslinių laipsnių
teikimo tarybos narys.
Gediminas
Isokas
▲
Algimantas
Kubiliūnas G.
1939 06 25 Utenos aps. Galinių k. Kompozitorius. Doc. (1992). 1961 m. baigė
Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokyklą, 1967 m. Vilniaus valstybinę
konservatoriją, specialybė kompozitorius, muzikinių teorinių disciplinų
dėstytojas. 196770 m. Šiaulių konservatorijos dėstytojas. 197072 m.
Kipro Petrausko memorialinio muziejaus direktorius. Nuo 1970 m. Kauno Juozo
Gruodžio konservatorijos dėstytojas, kartu nuo 1989 m. Lietuvos muzikos
akademijos Kauno fakulteto doc., Muzikos teorijos ir muzikos istorijos katedros
vedėjas. 198294 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus
pirmininkas. Lietuvos kompozitorių sąjungos narys (1969). Sukūrė muzikinius
kūrinius: Lietuvos liaudies vestuvinių dainų ciklą Aukso žiedą
dovanojo (1969), vokaliniai ciklai balsui ir fortepijonui: Aukštaitija
(žodžiai S. Gedos). Trys J. Marcinkevičiaus eilėraščiai (žodžiai
J. Marcinkevičiaus), Vytauto Mačernio
sonetai (žodžiai Vyt. Mačernio) ir kt. Instrumentinė muzika: kvintetas,
triptichas vargonams, dainos, chorams, muzika liaudies instrumentams ir kt.
Paskelbė per 230 straipsnių muzikos kultūros, muzikinio gyvenimo klausimais,
rašė recenzijas respublikinėje spaudoje.
Gediminas
Isokas
▲
Genutė
Kučinskaitė
G. 1924 Utenos aps. Zamotiškio k. Kaimo klojimo teatro režisierė. Prieš Antrąjį
pasaulinį karą organizavo ir režisavo daugelį vaidinimų, kurie vykdavo
Zamotiškio k. gyventojų: V. Bukausko, Šimonėlio klojimuose, Noliškio dv. rūmuose.
Čia vaidino Ciprijonas Gasiulis, Monika Januškevičienė, Jonas Januškevičius
ir kiti. Spektakliai buvo statomi Žemaitės, Vienuolio apsakymų motyvais. Su
kaimo vaikais ruošė dainas, šokius.
Gediminas
Isokas
▲
Vanda
Kuliešienė G.
1929 04 01 Utenos aps. Nuodėgulių k. Mokytoja, kraštotyrininkė. Mokėsi
Utenos mergaičių g-zijoje, VPI, kurį baigė 1950. Nuo 1950 daug dešimtmečių
dirbo Užpalių vid. m-kloje, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. Su
moksleiviais rinko užpalėnų dainas, pasakas, vietovardžius, papročius,
mokyklų istorijas ir kitą kraštotyrinę medžiagą, kurią pateikė lietuvių
kalbos ir literatūros institutas. Su St. Balčiūnu išleido knygą Užpaliai
mūsų svajonių kraštas. Skelbė straipsnius respublikinėje spaudoje,
Utenoje leidžiamuose laikraščiuose.
Gediminas
Isokas
▲
Vladas
Kuliešius G. 1882 12 24
Vilkmergės aps. Meškučių k., M. 1947 11 07 Kaune. Pedagogas, vertėjas iš
lotynų ir lenkų kalbų, vadovėlių autorius, karininkas. Nuo 1924 mokytojavo
Utenos g-zijoje, dėstė lotynų kalbą. Pedagogai naudojosi jo parašytu žodynu.
Buvo baigęs Kijevo g-ziją. Vėliau mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. 1917
baigė Kijevo karo m-klą. Parašė Medžiaga lotynų kalbos sintaksės
pratimams (1928); Praktiškas lotyniškai lietuviškas žodynas (1932).
Išvertė Ovidijaus, Vergilijaus kūrinių, B. Pruso Emancipantes (IIII
t.).
Antanas
Gasperaitis
▲
Zenonas
Kumetaitis G.
1945 08 14 Utenoje. Inžinierius geodezininkas. Technikos mokslų kandidatas
(1984), nostr. dr. (1993). Doc. (1986). 1964 m. baigė Utenos pirmąją vid.
m-klą, 1975 VISI. 196467 tarnavo armijoje. 196770 Utenos trikotažo
fabriko elektrikas. 197075 studentas. 197579 VISI asistentas. 197982
Maskvos geodezijos ir kartografijos instituto aspirantas. 198386 VISI vyresn.
dėstytojas. 198690 doc., prodekanas. Nuo 1990 Valstybinės geodezijos ir
kartografijos tarnybos prie LR vyriausybės direktorius. Dėsto geodeziją VGTU.
Valstybinės komisijos LR sienoms delimituoti ir demarkuoti bei ekonominei zonai
ir kontinentiniam šelfui nustatyti pirmininko pavaduotojas. LietuvosLatvijos
valstybinės sienos demarkavimo Lietuvos delegacijos ir LietuvosBaltarusijos valstybinės sienos demarkavimo
Lietuvos delegacijų pirmininkas. 1999 apdovanotas LDK Gedimino IV laipsnio
ordinu.
Gediminas
Isokas
▲
Jonas
Kunčina G.
1936 09 20 Utenos aps. Vyžuonų miestelyje, Gamtos mokslų kandidatas (1970),
nostr. dr. (1993), doc. (1979). 1951 baigė Vyžuonų vid. m-klos 8 klases, 1955
Švenčionėlių pedagoginę m-klą. 1960 VPI. Kvalifikacija
geografijos biologijos vid. m-klos mokytojas. 195961 VPI mokymo dalies
vedėjas. 196165 Lietuvos aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo komiteto,
Lietuvos aukštojo mokslo ministerijos vyresn. metodininkasredaktorius.
196566 VVU aspirantas. 196674 VVU ekonomikos fak. vyresn. dėstytojas,
197076 Pramonės ekonomikos fak. Prodekanas, 197686 Ekonomikos istorijos
ir geografijos katedros vedėjas, 198189 Pramonės ekonomikos fak.
prodekanas. Nuo 1989 VU Tarptautinio verslo mokyklos direktorius, Tarptautinių
ekonominių santykių katedros docentas. Dėsto pasaulio ekonominę ir politinę
geografiją, tarptautinę ekonomiką, europos ekonominę integraciją. Lietuvos
ir užsienio spaudoje paskelbė 50 straipsnių rajoninio planavimo, gyventojų
migracijos tematika. Yra VU senato ir Ekonomikos fak. tarybos narys.
Gediminas
Isokas
▲
Jonas
Kunigėlis
G. 1880 Tauragnų vls. Jauniškių dv. M. 1932 02 13 ten pat. Kunigas, švietėjas,
kilęs iš pasiturinčios išsilavinusios šeimos. 1905 Kunigėliai dalyvavo (ir
net vadovavo) tų metų įvykiuose. Baigęs progimnaziją Dvinske (Daugpilyje),
įstojo į Vilniaus kun. seminariją. Vysk. E. Roppo 1906 įšventino kunigu.
190607 Dysnos, 190709 Volkovysko (Baltarusija) vikaras. 190911 Kruonio,
vėliau Dubingių klebonas. 191118 ŠešuoliųNemaniūnų, 1924 Nedzingės,
192425 Stakliškių, 192529 Labanoro, 192930 Kernavės klebonas. Mėtytas
po Vilnijos kraštą, nuo 1930 iki mirties be pareigų gyveno gimtinėje, kur ir
mirė. Kaip ir jo brolio provizoriaus Mykolo, jo gyvenimas buvo amžina kova už
lietuvybę, žmoniškumą. Dugiausia jis grūmėsi prieš lietuvių lenkinimą.
Vokiečių, lenkų okupacijos metais steigė lietuviškas m-klas (Šešuoliuose,
Dubingiuose ir kt.), o Nemaniūnuose net supirkinėjo ginklus savo par-jos
vyrams. Ten 1918 organizavo savivaldybę, policiją, ginklavo savanorius.
Nedzingėje susipyko su ponais ir turėjo išsikelti. Kernavėje jautėsi
nesaugus todėl nešiojosi kirvį. Jam atvykus į Dubingius, iš kelių tūkst.
parapijiečių lietuviškai tekalbėjo pusšimtis. Čia jis dalijo lietuviškus
elementorius, ragino kaimyninių par-jų kunigus, pamokslus sakyti lietuvių
kalba. Kruonyje pastatė bažnyčią, kleboniją, nupirko fisharmoniją ir kt.
1918 vokiečiai jam atkeršijo sudegino ūkinius pastatus su padargais,
javais.Statė paminklus pakelėse, vokiečių nužudytiems lietuviams. Pusę
savo gyvenimą kun. paskyrė lietuviškai veiklai ir parapijiečių gerovei.
Antanas
Gasperaitis
▲
Vytautas
Kunigėlis G.
1944 02 14 Utenos aps. Kuktiškėse Fizikosmatematikos mokslų kandidatas
(1972), nostr. dr. (1993). Mokėsi Kuktiškių septynmetėje m-kloje, 1961 baigė
Utenos 2 vid. m-klą, 1967 VVU Fizikos fak., fizikasradiofizikas.
Fizikosmatematikos mokslų kandidatas (1972), vyresn. mokslinis bendradarbis
(1978). Nuo 1965 dirba VVU Fizikos fak. Akustikos laboratorijoje vyresniuoju
moksliniu bendradarbiu. Tyrimų kryptis akustika. Paskelbė per 60 mokslo
darbų Lietuvos fizikos rinkinyje, užsienio šalių žurnaluose. Lietuviškajai
tarybinei enciklopedijai parašė straipsnių iš akustikos srities,
Mokslui ir gyvenimui mokslo populiarinimo straipsnių. Dalyvavo
respublikos, sąjungos ir tarptautinėse konferencijose Vokietijoje,
Norvegijoje, Austrijoje, ir kt. 1975 stažavosi Paryžiaus fizikos ir pramoninės
chemijos aukštojoje mokykloje. VU Fizikos fak. Dėstė teisines grandines,
specialistų tobulinimo institute skaitmeninę mikroelektroniką. Lietuvos
akustikų draugijos narys, Europos akustikų sąj., Europos triukšmų
asociacijos narys.
Genovaitė
Šnurova
▲
Liuda
Kunigėlytė G.
1931 02 13 Utenos aps. Vyžuonų vls. Šiaudinių k. M. 1999 10 16 Vilniuje.
Ekonomistė. Socialinių mokslų dr., nostr. (1993), doc. (1982). 1950 baigė
Utenos antrąją vid. m-klą, 1965 VVU ekonomikos fakultetą, 195051 Utenos
raj. Sudeikių septynmetės m-klos mokytoja. 195956 VVU ekonomikos mokslų
fak. vyresn. laborantė. 195673 Finansų ministerijos ekonomistė, vyresn. ir
vyr. ekonomistė. 196393 VVU ekonomikos mokslų fak. dėstytoja. Išleido
knygas: Ekonomistų rengimas ir jų panaudojimas Lietuvos TSR pramonėje(
rusų k.) V., 1977, Pramonės produkcijos savikainos statistika (mokymo
priemonė). V., 1982, su Laškovu I. J. Markevičiumi Bendroji statistikos
teorija (vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams) K., 1986 ir kt. Spaudoje
paskelbė kelias dešimtis straipsnių ekonomistų kadrų ruošimo, atsiskaitymų
informacijos tobulinimo ir kitais klausimais.
Gediminas
Isokas
▲
Laima
Kunskaitė G.
1941 06 30 Kėdainių raj. Dotnuvoje. Chemikė, fizinių (gamtos) mokslų
kandidatė (1971), nostr. dr. (1993). Motina Ona Birutė Vitkutė (Kunskienė),
gimusi Daugailių sen. prieš Antrąjį pasaulinį karą dirbo Utenos g-zijos
mokytoja. Ji palaidota Daugailių kapinėse. Laima Kunskaitė 1964 baigė
Maskvos M. V. Lomonosovo univ., chemikė. 19651975 VVU chemijos fak. laborantė,
aspirantė, mokslinė ir vyresn. mokslinė bendradarbė. 19751993
Termoizoliacijos instituto mokslinė sekretorė. 19931995 Pedagogikos
instituto vyresn. mokslinė bendradarbė. Antraeilėse pareigose dirba ir po
1995m. Nuo 1995 m. Termoizoliacijos instituto mokslinė sekretorė. Išleido
knygas (su kitais) Gamta ir žmogus. Vadovėlis 5 kl. (V., 1997, knyga išversta
į lenkų ir rusų klb). Gamta ir žmogus. Mokymo knyga 5 klasei (V.
1997), Gamta ir žmogus 1 ir 2 pratybų sąsiuvinis 5 klasei (V., 1997).
Bendraautorė leidinių: Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios
programos. IX klasių (V., 1997), Bendrojo išsilavinimo standartai IX
klasės (V., 1997) ir kt. Skaito paskaitas Pedagogų prof. raidos centre. Yra
Termofikacijos instituto tarybos pirmininkė, Švietimo ir mokslo ministerijos
gamtos mokslų ekspertų komisikos narė. 1998 už vadovėlį Gamta ir žmogus
ir pratybų sąsiuvinius, paskirta Švietimo ir mokslo ministerijos premija.
Gediminas
Isokas
▲
Algimantas
Kuras G.
1948 09 09 Šakių aps. Šilininkų k. Architektas. 1972 baigė VISI, įgydamas
architekto specialybę. Nuo 1981 yra Lietuvos architektų sąjungos narys.
Suprojektavo virš 200 įvairios paskirties objektų. Tai individualūs
gyvenamieji namai Trakų Vokėje, Utenoje ir kt., administraciniai pastatai,
firminės parduotuvės, kontoros, vaistinės, kultūros namai, poilsiavietės,
komunalinės paskirties statiniai, gyvenamųjų namų kvartalai, atskirų
sodybviečių projektai, bankų, parduotuvių, restoranų, kavinių
rekonstrukcijos ir interjero projektai, antkapinių paminklų eskizai. Pvz.:
Utenos mieste Dauniškio kapinėse Marijos kankinių karalienės koplytėlė,
skirta Aukštaitijos partizanams atminti, Sudeikių bažnyčios šventoriuje
antkapinis paminklas filosofui, dr. J. Girniui, Dievo apvaizdos koplytėlė,
interjero ir rekonstrukcijos projektai, Utenos taupomojo banko Indėlių salono,
Utenos aps. pastato ir kt.
Danguolė
Stunžėnienė
▲
Jokūbas
Kurnavičius G.
1794 dabartiniame Mažeikių raj. Daubarių k. M. 1858 05 30 (18) Skaistakalnėje
(Latvija). Kunigas, religinės literatūros vertėjas. 18161918 mokėsi Žemaičių
Kalvarijos domininkonų mokykloje, 19241927 Vilniaus dvasinėje seminarijoje.
18271830 dirbo Užpalių bažnyčios vikaru. Nuo 1930 kunigavo Vabalninke,
Karsakiškyje, Skaistakalnėje (Latvija). Išleido Jenerales rokundas... (V.,
1843).
Regina
Stakėnienė
▲
Albinas
Kusta
G. 1940 10 26 Utenos aps. Kustų k. Technikos mokslų kandidatas (1968), doc.
(1973), ž. ū. dr. (1988), prof. (1990), LMA narys korespondentas (1996).
19401958 mokėsi Kišūnų septynmetėje ir Užpalių vid. m-klose 1963 baigė
LŽŪA. Hidroenergetikos inžinierius. 19631965 Skuodo melioracijos statybos
valdybos, statybos aikštelės viršininkas. 19651968 LŽŪA aspirantas,
19681972 LŽŪA asistentas, 19721973 LŽŪA vyresn. dėstytojas,
19731978 docentas, 19781980 vyresn. mokslinis bendradarbis, 19801985
Hidroenergetikos katedros vedėjas, 19851990 Hidromelioracijos ir žemėtvarkos
fakulteto dekanas, 19901994 Hidrotechnikos katedros vedėjas, prof.,
19941996 LŽŪA rektorius, nuo 1996 LŽŪU rektorius. Kartu su kitais
autoriais parašė vadovėlius ir knygas: Siurbliai ir siurblinės (1975),
Žemės ūkio vandentieka (1977), Žemės ūkio kultūrų drėkinimo rėžimas
(1984), Apie sodybos ir ūkio vandentiekį (1994). Dalyvavo mokslinėse
konferencijose Paryžiuje, Taline, Stokholme, Osle. Paskelbė per 100 mokslinių
straipsnių. Yra Žemėtvarkos hidrotechnikos inž. sąj. prezidentas, kitų
visuomeninių organizacijų narys.
Gediminas
Isokas
▲
Petras
Kutka
G. 1910 11 20 Užpalių valsčiuose Bartašiūnų k. M. 1987 05 10. Revoliucinio
judėjimo veikėjas. Antrojo pasaulinio karo sovietinis partizanas. Veikė Vyžuonų,
Užpalių valsčiuose. 19371938 LKP Utenos aps. komiteto sekretorius.
19381939 LKP CK instruktorius Š. R. Lietuvai, 19401941 LKP Utenos
aps. komiteto sekretorius, vykdomojo komiteto pirmininkas. LKP (b) V suvažiavimo
(1941) delegatas. 1941 evakavosi į Jaroslavlio sritį 1942 su partizanų grupe
atvyko į Lietuvą. 19421944 LKP (b) Utenos aps. pogrindinio komiteto
sekretorius. 1942 081943 09 Audros partizanų būrio vadas. 19441959
Utenos aps. rajono komiteto I sekretorius. 19471948 mokėsi kursuose
Maskvoje. 19391941 LKP CK narys. 19491960 LKP Revizijos komisijos
narys. 19411946 TSRS AT, 19471959 LTSR AT deputatas. Utenos miesto Garbės
pilietis (1967). Parašė atsiminimų knygą Girioj aidi šūviai (V.,
1958).
Regina
Stakėnienė
▲
Petras
Kuzmickas
G. 1910 11 07. Dvasiškis. Sibiro tremtinys. 1935 baigęs Kauno seminariją
193541 įšventintas kunigu, dirbo Utenos vikaru. Utenoje buvo Kauno kun.
seminarijos vicerektorius, Rozalimo klebonas. 1947 suimtas ir ištremtas. Sugrįžo
1953 ir iki 1967 buvo Utenos klebonas. 1959 išdekoravo bažnyčią, padarė šv.
Kryžiaus altorių. Vėliau buvo Pakruojo klebonas, Šeduvos dekanas, Salamiesčio,
Smilgių par-jų klebonas. Jam suteiktas monsinjoro laipsnis.
Antanas
Gasperaitis
▲
Vygaudas
Kvedaras G.
1947 04 23 Utenoje. Radijo inž., nostr., technikos mokslų dr. (1993), doc.
(1986). 1965 baigė Utenos pirmąją vid. m-klą, 1970 VISI. Radijo inžinierius.
197072 to instituto aspirantas. 197681 to instituto jaunesn. ir
vyresn. bendradarbis, 198186 katedros vyresn. dėstytojas, 198687 Radijo
aparatūros konstravimo katedros docentas. Nuo 1996 VGTU Elektrotechnikos
katedros vedėjas. Dėsto elektrotechnikos ir elektronikos pagrindus,
mikroprocesorines sistemas ir kt. Paskelbė 73 mokslinius darbus, 21 išradimą,
išleido 4 metodinius mokymo darbus, konferencijose skaitė 15 pranešimų. 1976
paskirta LMA Eurekos premija, 1979 apdovanotas LŪPP sidabro medaliu.
Gediminas
Isokas
▲
Bronius
Kviklys
G. 1913 11 10 Daugailių vls. Zastrone. M. 1990 08 28 Čikagoje (JAV) žurnalistas.
1923 baigė Utenos g-ziją. Studijavo ekonomiką VDU, teisę Kauno ir Vilniaus
universitetuose Nepriklausomybės metais bendradarbiavo Mūsų sporte,
Kūno kultūros ir sveikatos žurnaluose. 19421944 buvo Policijos
žurnalo administratorius ir techninis redaktorius. 1944 pasitraukė į Vakarus.
Nuo 1951 gyveno Čikagoje, aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos organizacijų
veikloje, rūpinosi lietuviškų relikvijų rinkimu, apsauga, surinko gausų
lituanistinį archyvą, parengė ir išleido enciklopedinius leidinius Mūsų
Lietuva (4 tomai), Lietuvos bažnyčios (7 tomai), Daugailiai
(1943), bendradarbiavo rengiant Lietuvių enciklopediją (25 tomai). Išleido
ir kitokio pobūdžio leidinių: Saugokimės susisiekimo nelaimių (1938),
Judėjimo tvarkos nuostatai (1939), Vartotojų kooperacija Lietuvoje
19181930 (rankraštis), Lietuvių kova su naciais (1946),
Akademinė skautija (1954).
Regina
Stakėnienė
▲
Mečislovas
Kviklys
G. 1901 05 10 Daugailių vls. Šavašų k. M. 1942 07 17. Pedagogas, visuomenės
veikėjas. Mokėsi Dulių prad. m-kloje, Daugpilio, Briansko ir Šiaulių
g-zijose. 1918 pradėjo dirbti Dulių prad. m-kloje, vėliau Salų ž. ū.
m-kloje. 19241927 mokėsi S. Daukanto mokyt. seminarijoje. Vėliau mokėsi
VDU hum. mokslų fak. 192729 Aklųjų instituto vedėjas. 192931 prad.
m-klų inspektorius. 193134 Jurbarko. 1934 Rokiškio g-zijų direktorius.
193740 Švietimo ministerijos pradžios mokslo departamento direktorius.
Eidamas šias pareigas ypač daug dėmesio skyrė prad. m-klų statybai, reformų
programoms. 193940 Vilniaus krašte steigė lietuviškas mokyklas. Reiškėsi
tautininkų, šaulių, mokytojų sąj., skautų ir kt. organizacijų veikloje.
1936 išrinktas į Lietuvos Seimą ir dvejus metus buvo jo prezidiumo
sekretoriumi. 194041 mokytojavo Kauno 3-ojoje gimnazijoje. Paruošė
psichologijos vadovėlį gimnazijoms (rankraštis). 1941 06 14 kartu su šeima ištremtas
į Sibirą. 1942 07 17 Sverdlovske sušaudytas. Jo žmona mokytoja iš to paties
Daugailių vals. Antanina Skardinskaitė-Kviklienė ir visi trys jo vaikai vėliau
iš tremties grįžo.
Regina
Stakėnienė
▲
Vladas
Kviklys
G. 1908 04 06 Daugailių vls. Šavašų k. M. 1985 02 23 Vilniuje. Gydytojas
higienistas, medicinos mokslų dr. (1969).. Iki 1928 mokėsi Dulių prad.,
Antalieptės ž. ū. m-klose, Utenos ir Rokiškio g-zijose. 192835 studijavo
VDU Medicinos fak., 193438 tobulinosi Graco univ. (Austrija). 193840 dėstė
Kauno univ., 194041 Sveikatos apsaugos komisariato gydymo ir profilaktikos įstaigų,
194445 Sanitarijos ir epidemiologijos valdybų viršininkas. 194144
gydytojas Daugailiuose, Utenoje. 194562 Sanitarijos ir higienos instituto
direktorius, nuo 1962 VVU Medicinos fak. higienos katedros vedėjas.
Mokyklinės higienos pradininkas Lietuvoje. Parašė knygas: Protinio darbo
higiena (1955). Sveikatos apsaugos ir higienos pagrindų dėstymas
bendrojo lavinimo mokyklose (1960), Vaikų ir paauglių higiena (1966),
Vaiko fiziologija ir mokyklinė higiena (su E. Andriuliu, 1974),
Sanitarinis švietimas (1977), vadovėlio Higiena (1966 ir 1982)
vienas iš autorių. 1988 išėjo bibliografinė rodyklė Vladas Kviklys.
Regina
Stakėnienė
▲
|