Utenos krašto enciklopedija. Personalijos

ASD1.gif (8484 bytes)

Mykolas Cibas G. 1922 10 28 Utenos aps., Kuktiškių vls. Gudėniškių k. M. 1980 11 05. Great Necke (JAV). Chorvedys, vargonininkas. Muzikos mokėsi Vilniaus muzikos m-kloje pas J. Nardevičių, J. Gaubą, A. Motiekaitį. Vargonininkavo Varniuose, Utenoje, o pasitraukęs – Vokietijoje, vėliau JAV. Great Necke suorganizavo vyrų chorą. Daug metų Niujorke buvo operetės dirigentas, vadovavo parapijos chorui, buvo Vargonininkų sąj. narys.

Antanas Gasperaitis

▲

Juozapas Čepėnas G. 1880 10 31 Valeikių k. (dabar Zarasų raj.). M. 1976 01 24 Pasvalyje. Kunigas, 1892–1900 mokėsi Vilniaus g-zijoje, 1901–1905 Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune, kur 1905 įšventintas kunigu. 1924 Freiburgo universitete (Vokietija) gavo filosofijos dr. laipsnį. Dirbo Pušalote, Kamajuose, Kėdainiuose, Pabiržėje, Šaukote, Skaisgiryje, Smėlynėje, Anykščiuose. 1926–1928 – Zarasų g-zijos direktorius. Steigė ,,Saulės“ d-jos skyrius, šios d-jos m-lą, Blaivybės ir šv. Kazimiero d-jų skyrius. Buvo Lietuvių mokslo d-jos narys. Bendradarbiavo ,,Vilniaus žiniose“, ,,Lietuvos ūkininke“, ,,Viltyje“. 1941 04–1941 06 23 kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Per karą gyveno Anykščiuose. 1944 parašė memorandumą generalkomisarui Rentelnui dėl nacių daromų neteisybių. Už tai jam buvo iškelta politinė byla, tačiau teisti nespėjo. 1951 vėl buvo areštuotas. Kalėjo Šiaulių, Lukiškių, Verchneuralsko, Vladimiro kalėjimuose. 1954 buvo pripažintas nekaltu ir paleistas. Grįžo į Lietuvą, bet negalėjo dirbti par-joje. Apsigyveno ir dirbo altarista Pasvalyje. Čia ir mirė. Po metų, Daugailių klebono P. Baltuškos rūpesčiu, ir sūnėno kun. J. Čepėno lėšomis ant jo kapo buvo pastatytas koplytstulpis.

Regina Stakėnienė

▲

Pranas Čepėnas G. 1889 04 04 Daugailių par-joje Veleikių k. M. 1980 10 03 Vorčesteryje (JAV). Pedagogas, istorikas. 1920 baigė Šiaulių g-ziją. 1922–26 studijavo istoriją VU, vėliau dirbo Kauno pradžios m-klose. 1931–40 – ,,Lietuvių enciklopedijos“ sekretorius, 1940–1944 – vienas jos red. ir VU humanitarinių mokslų fak-to visuotinės istorijos katedros vyresn. asistentas. 1945–1946 – Uchtės g-zijos mokyt. ir lietuvių sąj. pirmininkas Vokietijoje , 1945–1949 – Pabaltijo univ. Hamburge–Pinneberge dėstytojas, 1948–1949 – Profesorių bei tremtinių bendruomenės valdybų narys. 1927 ir 1929 (autoritarinio valdymo metu) persekiojamas ir atleidžiamas iš tarnybų. 1935 drauge su kitais parengė ,,Tarptautinių žodžių žodyną“. Daugiausia bendradarbiavo socialistinėje spaudoje. Nuo 1953 – vienas ,,Lietuvių enciklopedijos“ redaktorių. 1977, 1986 Čikagoje išleista ,,Naujųjų laikų istorija“ (du tomai) fotografuotinis leidimas Vilniuje, 1992.

Regina Stakėnienė

▲

Vidmantas Čepukonis G. 1949 09 11 Utenos aps. Šilinėje. Inžinierius, administracinis darbuotojas. 1964 baigė Dusetų K. Būgos vid. vid. m-klos 8 klases, 1968 – Kauno technologijos technikumą. 1968–1970 tarnavo armijoje. 1971 dirbo Kauno „Drobės“ fabrike. 1976–1978 Vyr. gazifikacijos valdybos racionalaus dujų panaudojimo viršininko pavaduotojas. 1978–1983 Dujinių įrengimų derinimo ir gazifikacijos, orgtechnikos valdybos skyriaus viršininkas. 1984 Lietuvos valstybinio dujofikacijos komiteto ISC. 1984–1989 Dujinių įrengimų derinimo ir dujifikacijos orgtechnikos viršininko pavaduotojas. 1989–1993. Gamybinio susivienijimo „Lietuvos dujos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas. 1993 ėjo AB „Lietuvos dujos“generalinio direktoriaus pareigas. 1993–2001 AB „Lietuvos dujos“ komercijos direktorius. Nuo 2001 vasario mėn. l. e. AB „Lietuvos dujos“ generalinio direktoriaus pareigas.

Gediminas Isokas

▲

Povilas Červinskis (slap. Sova) G. 1840 Vitebsko gub. M. 1864 03 19 Užpaliuose. 1863 sukilimo dalyvis. Mokėsi Peterburge Kasybos ir technologijos institutuose, universitete. 1863 03 atvyko į Vitebsko gub., įstojo į Kulčickio sukilėlių būrį. 1863 04 būrys buvo sumuštas. P. Červinskis pateko į nelaisvę, kalintas Daugpilio tvirtovėje. 1863 08 iš ten pabėgo ir atvyko į Lietuvą. Įstojo į E. Vžesnevskio būrį, veikusį Troškūnų apylinkėse. 1863 10 08 prie Vosgėlių (Anykščių r.) su A. Maleckio būriu puolė karinį transportą. 1863 11 11 P. Červinskio būrys kovėsi su kariuomenės daliniu prie Debeikių, 1864 01 03 prie Pakalnių buvo atakuotas ir išblaškytas. P. Červinskis buvo sužeistas, pateko Dono kazokams į nelaisvę. Nuteistas mirties bausme. 1864 pakartas Užpaliuose. Po kartuvėmis iškasta duobė į kurią įmestas lavonas (nupjovus virvę), žemė sulyginta arklių kanopomis. 1984 Užpalių kapinėse pastatytas tautodailininko S. Karanausko stogastulpis.

Regina Stakėnienė

▲

Kazimieras Čiplys ( slapyvardis Vijūnas) G. 1897 03 08 Piktagalio k. (dabar Kėdainių r.) M. 1950 Irkutsko sr. Dramaturgas, kunigas. Baigęs Kauno dvasinę seminariją, kunigavo Saločiuose, nuo 1939 – Sudeikiuose. Surasta 16 jo pjesių mėgėjų teatrui, kur veikėjai knygnešiai, žandarai, samdiniai, vagišiai, elgetos, miesčionėliai gana psichologiškai kalba gražia to meto kalba. Pjeses pasirašinėjo slapyvardžiais. Jį globojo vysk. K. Paltarokas. 1997 Panevėžyje išleista jo raštų, laiškų, dokumentų knyga.

Antanas Gasperaitis

▲

Aloyzas Čižas G. 1923 12 08 Utenos aps. Kuktiškėse. M. 1976 09 21 Kaune. Choro dirigentas, pedagogas. Nusipelnęs artistas (1955). Baigęs Panevėžio berniukų g-ziją, įstojo į Kauno konservatoriją, kur mokėsi vargonų, specialiosios harmonijos, choro dirigavimo (dėst. J. Žukas, J. Gruodis, A. Budriūnas). 1967 baigė konservatorijos neakivaizdinį skyrių (P. Bekerio klasę). Nuo 1964 dėstė choro dirigavimą Kauno J. Gruodžio muzikos m-kloje. 1950–1960 – ansamblio ,,Nemunas“ vadovas, ,,Inkaro“ gamyklos mišraus choro bei dainų ir šokių ansamblio įkūrėjas, vadovas, ,,Kanklių“ choro vadovas ir dirigentas. Nuo 1960 – respublikinių dainų švenčių vadovas. Apdovanotas LATP Garbės raštais.

Regina Stakėnienė

▲

Antanas Čiužas G. 1929 11 28 Utenos aps. Kuktiškėse. Socialinių mokslų dr. (1964) doc. (1966). 1943 baigė Kuktiškių šešiametę, 1950 – Utenos pirmąją vid. m-klas, 1955 VVU finansų specialybės ekonomistas. 1955–56 Finansų ministerijos revizorius–ekonomistas. 1957–64 LMA ekonomikos instituto mokslinis bendradarbis. 1964–75 KPI Vilniaus filialo (vėliau VISI) doc. Nuo 1975 – Lietuvos filosofijos ir sociologijos instituto darbuotojas, nuo 1995 Etnosociologijos skyriaus vadovas. Nuo 1993 VDU sociologinių mokslų fak. – dėstytojas, devynių doktarantūros studijų komiteto narys. Skaitė pranešimus tarptautinėse ir respublikinėse mokslinėse konferencijose, buvo penkių temų vadovas ir vykdytojas, Lietuvos sociologų d-jos valdybos narys, filosofijos ir sociologijos instituto Mokslo tarybos narys. Jungtinės sociologijos mokslo krypties doktarantūros studijų ir habilitacijos priežiūros komisijos mokslinis sekretorius. Paskelbė per 100 straipsnių, sudarė ir redagavo per 10 kolektyvinių monografijų straipsnių rinkinių. 1954 apdovanotas LATP Garbės raštu.

Gediminas Isokas

▲

Elena Čiužienė (Tuskenytė) G. 1929 03 16 Utenos aps. Užpaliuose. 1947 baigė Utenos vid. m-klą, 1958 VVU istorijos–filologijos fak., filologė. 1947–48 Utenos vid. m-klą. 1948–49 Molėtų vid. m-klos mokytoja. 1949–53 VVU studentė, 1958–60 Vietinės pramonės kursų mokslo dalies vedėja. 1960–63 MA Lietuvių kalbos ir literatūros instituto laborantė. 1963–84 Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos mokslinio metodinio skyriaus red., vyr. bibliotekininkė. Išleido bibliografijos rodykles: ,,Bibliotekininkystė Tarybų Lietuvoje (1940–1947)“, V., 1979; ,,Bibliotekininkystė Tarybų Lietuvoje (1975–1980)“. V., 1983; ,,BibliotekininkystėTarybų Lietuvoje“ (1981–1985), V., 1988. Yra keliolikos metodikos rekomendacijų sudarytoja, spec. red., rašė straipsnius bibliotekininkystės, knygos istorijos klausimais.

Gediminas Isokas

▲

Stasys Čižas G. 1931 12 31 Utenos aps. Kuktiškėse. M 1996 01 19 Vilniuje. Žurnalistas, mokytojas. Baigė Merkinės vid. m-klą, dirbo Kabelių aštuonmetės m-klos m-toju ir direktoriumi. Slučajaus vid. m-klos direktoriaus pav. 1955 baigė Klaipėdos mokytojų institutą, 1964 – VVU. 1956–1958 – Varėnos r. laikraščio ,,Tarybinis balsas“ literatūrinis darbuotojas, skyriaus vedėjas. 1958–1970 „Tarybinio mokytojo“ lit. darbuotojas, skyriaus vedėjas. Nuo 1970 – ,,Buities“ žurnalo vyr. red. pav., vyr. redaktorius. Rašė ir išleido knygų eismo saugumo klausimais: ,,Atsargiai mašinos!“, ,,Eismo abėcėlė“, ,,Keliai, mašinos, žmonės“, kelerius metus rengė ,,Vairuotojo žinyną-kalendorių“. 1967 kartu su K. Bieliausku parašė ir išleido kelionės po Italiją įspūdžių knygą ,,Anapus Alpių“.

Romualdas Valančiūnas

▲