Turinys > Šventvietės, mitologinės vietovės, mitologiniai akmenys

Aknystėlės, Leliūnų seniūnija

Velniabala yra tarp Zablūdavos ir Starkų, 0,85 km į šiaurę nuo kelio Vyžuonos-Starkai. Ežerėlis maždaug 0,5x1 km dydžio.

Aknystėlių kapinyno (AR 1308) teritorijoje, aukštumos skardyje, besileidžiančiame į Aknystėlio ežerą, yra akmuo, apie kurį pasakojama įvairių padavimų.

Pieva PV Aknystėlių ežero pakrantėje, į ŠR nuo Aknystėlių piliakalnio,žinoma Laumės pavadinimu. Pasakojama, kad čia naktimis laumės velėdavo rūbus.

▲

Alkai, Sudeikių seniūnija

Alka, Alku, Alkos Viršumi arba Dievaalkiu vadinamas pusiasalis (anksčiau – sala) (AV 2070) yra Alaušo ežero P pakrantėje. Tai maždaug 50x100 m ploto, iki 4–5 m aukščio pakiluma, kurios pietinę dalį apardė kelias Sudeikiai – Antandraja. Apie Alką pasakojama, kad čia buvo kūrenama šventoji ugnis.

▲

Altužėnai, Saldutiškio seniūnija

Į pietus nuo kaimo, laukuose, yra Didysis akmuo kiek paploščiu viršumi, 2x2,6 m dydžio, 1,2 m aukščio. Akmens Š gale yra maždaug 40x80 cm dydžio, 2–3 cm gylio įduba, laikoma „velnio nugaros atspaudu“. 1935 m. duomenimis, ant akmens būta trijų tokių įdubų, tačiau dvi buvo nuskeltos.

▲

Antakalniai, Užpalių seniūnija

1977 m. užfiksuota, kad kaime būta akmenų su dubenimis, tačiau jie buvę sunaikinti griaunant sodybas.

▲

Antilgė, Daugailių seniūnija

Sylio ežeras telšo į PR nuo kelio Daugailiai-Tauragnai. ŠR jo krante yra piliakalnis (AR 1295). Pasakojama, kad ežere esąs nuskendęs miestas, ir tam tikromis valandomis galima girdėti, kaip ežero dugne žmonės meldžiasi, groja vargonai.

▲

Bajorai, Tauragnų seniūnija

Akmuo (buvo AR 1324) gulėjo už 25 m į PV nuo kryžkelės Klykiai-Tauragnai-Sirvydžiai. 1975 m. akmuo buvo nuvilktas prie kelio į Klykius, maždaug už 15 m į Š nuo senosios savo vietos. Akmuo netaisyklingos piramidės formos, 1,7x2 m ir 1,2 m aukščio. Pasakojama, kad akmuo esąs šventas ir pažymima, kad jis žmonių „labai gerbiamas“.

Akmuo su dubeniu buvo prie J. Linkos kalvės. 1975 m., kartu su nugriautos sodybos likučiais, akmuo užkastas. Jis buvo 0,95x1,12 m dydžio. Smailiadugnis dubuo – 19,5x20 cm ir 15 cm gylio.

▲

Bareišiai, Kuktiškių seniūnija

Akmuo su dubeniu 1985 m. buvo J. Valiulio sodybos kieme, prie gyvenamojo namo. Akmuo 0,75x1 m dydžio, 0,3–0,4 m aukščio. Smailiadugnis dubuo – 18x20 cm dydžio, 18 cm gylio.

▲

Bartašiūnai, Užpalių seniūnija

Pirmasis akmuo su dubeniu (buvo AV 1730) yra apleistoje Janulionių sodyboje, padėtas gyvenamojo namo slenksčio vietoje. Akmuo 0,7x1,1 m dydžio. Smailiadugnis dubuo 20x21,5 cm dydžio, 15 cm gylio (dabar užbetonuotas).

Antrasis akmuo su dubeniu (buvo AV 1731) yra Janulionių sodyboje, prie nugriautos klėties pamatų. Akmuo 0,85x1,2 m dydžio, 0,28 m aukščio. Kūgio, užapvalintu galu formos dubuo 15,5x16 cm dydžio, 12 cm gylio.

Trečiasis akmuo su dubeniu (buvo AV 1732) yra Janulionių sodyboje, į V nuo nugriautos klėties pamatų, žemėse. Akmuo vienu nuskeltu šonu, 0,4x1 m dydžio. Pusrutulio formos dubuo yra 21 cm skersmens, 12,5 cm gylio.

Paskutinė sodybos, kurioje yra dubenuotieji akmenys, šeimininkė Z. Janulionaitė, kaip ir jos tėvas, pasakodavo, kad visi aprašyti akmenys buvo atgabenti iš vadinamo Bambizaraisčio, kur stovėjo „bambizų bažnyčia“.

Bambizaraisčiu vadinama vietovė yra už 0,8 km į PV nuo Janulionių sodybos, 0,55 km į Š nuo Sprakšių pilkapių (AV 1983). Dabar faktiškai išdžiuvęs raistas užima maždaug 2 ha plotą. Pagal Z. Janulionytės pasakojimą, Bambizaraisčio „bambizų bažnyčia“ buvo PV raisto pakraštyje, apytikriai toje vietoje, kur auga vadinama „Audros“ tarybinių partizanų būrio pušis. Grečiausiai čia būta senojo tikėjimo šventvietės, kurią padavimai susiejo su Vyžuonų reformatais, žmonių vadinamais „bambizais“.

▲

Bikūnai, Sudeikių seniūnija

Akmuo su dubeniu buvo apleistoje L. Miškinio sodyboje. 1987 m. akmuo pervežtas prie Kulionių observatorijos (Molėtų raj.). Akmuo maždaug 0,9x1 m dydžio. Smailiadugnis dubuo 12x14 cm dydžio, 7 cm gylio.

▲

Biliakiemis, Utenos seniūnija

Akmuo su kryžiumi buvo kaimo laukuose. Archeologinėje literatūroje minimas nuo XIX a. pab. Akmuo susprogdintas 7–ajame dešimtmetyje, tikslesnių duomenų apie jį nėra.

Pirmasis akmuo su dubeniu 1985 m. buvo pastebėtas V. Kunigėlienės sodyboje, prie įėjimo į klėtį. Akmuo 0,8x1,14 m dydžio. Smailiadugnis dubuo 19 cm skersmens, 19 cm gylio.

Antrasis akmuo su dubeniu buvo įmūrytas į tilto per Šeduikio upelį kelyje Medeniai – Kuktiškės pagrindą. Po 1975 m. tilto rekonstrukcijos akmuo dingo.

Trečiasis, ketvirtasis ir penktasis Biliakiemio akmenys su dubenimis buvo Vilūno sodyboje, gyvenamojo namo ir tvarto pamatuose. Apie 1978 m. sodyba nugriauta, jos likučiai, o kartu ir akmenys užkasti.

▲

Brinkliškės, Daugailių seniūnija

Varpnyčia vadinamas kalnas 1935 m. minimas k. R pusėje. Pasakojama, kad naktimis čia girdėdavosi skambinant varpais. Tikslesnių duomenų apie šią vietovę nėra.

▲

Daugailis, Sudeikių seniūnija

Apie Alksno ežerą pasakojama, kad jame Napoleono laikais buvę paskandintos dvi dėžės pinigų ir daug ginklų.

▲

Degėsiai, Užpalių seniūnija

Švenčiakalnis buvo kelio Užpaliai-Ilčiukai R pusėje, maždaug 1 ha ploto. Pokaryje kalną ėmė ardyti kasant žvyrduobę, ir ilgainiui jis buvo nukastas. Jo vietoje dabar yra dauba, apsodinta eglaitėmis. Ant kalno buvo rengiamos gegužinės, jaunimo vakaronės.

Akmuo su dubeniu buvo P. Kiauleičio sodyboje, nugriauto tvarto pamatuose. 1987 m. akmuo pervežtas prie Kulionių observatorijos (Molėtų raj.). Akmuo 0,55x0,77 m dyždžio, 0,44 m auščio. Kūgio formos, užapvalintu galu dubuo 17x18 cm dydžio, 18,5 cm gylio.

▲

Degučiai, Utenos seniūnija

Pirmasis akmuo su dubeniu 1985 m. buvo S. Petrėnienės sodyboje, prie kūdros. Akmuo 0,62x1,05 m dydžio, 0,31 m aukščio. Kūgio formos, užapvalintu galu dubuo 12 cm skersmens, 8 cm gylio. Be to, akmens viršuje iškaltas 25 cm ilgio griovelis ir 4,5x10 cm dydžio D raidė.

Antrasis akmuo su dubeniu 1985 m. buvo S. Petrėnienės sodyboje, prie kūdros. Išlikusios akmens dalies dydis siekė 0,35x0,53 m, aukštis – 0,17 m, o smailiadugnio dubens fragmentas – 12,5 cm gylį.

Trečiasis akmuo su dubeniu 1985 m. taip pat buvo S. Petrėnienės sodyboje, prie gyvenamojo namo. Akmuo 0,85x0,9 m dydžio, 0,35 m aukščio. Smailiadugnis dubuo 22x23 cm dydžio, 18,5 cm gylio.

▲

Degsnys, Sudeikių seniūnija

Akmuo su iškalta pasaga 1935 m. buvęs Degsnio dvaro tvarto sienoje. Iki tol akmuo, atrodo, gulėjo Kildžiakalnyje, 0,85 km į R nuo Ruklių piliakalnio (AR 1338) ir 0,55 km į PR nuo Degsnio dvaro. Buvo pasakojama, kad ten, kur gulėjo akmuo, prancūzai buvo paslėpę daug pinigų.

▲

Droničėnai, Utenos seniūnija

Akmuo su dubeniu (AV 1672) 1985 m. buvo R. Biržiečio sodyboje, prie įėjimo į klėtį. Akmuo 0,8x1,22 m dydžio, 0,2–0,25 m aukščio. Smailiadugnis dubuo 18,5 cm skersmens, 14 cm gylio.

Akmuo su ovalo formos ženklu buvo apleistoje J. Paragio sodyboje, prie gyvenamojo namo pamatų. 1987 m. akmuo perkeltas prie Kulionių observatorijos (Molėtų raj.). Akmuo 0,6x0,97 m dydžio, 0,37 m aukščio. Akmens viršuje iškaltas 18x20 cm dydžio ovalo ženklas. Griovelio plotis 3–4 cm, gylis – 2–2,5 cm.

▲

Dusyniai, Vyžuonų seniūnija

Akmuo su dubeniu 1985 m. buvo S. Janasčio sodyboje, prie klėties, padėtas vietoje laipto. Akmuo 0,65x0,82 m dydžio, iš žemių kyšojo 0,18 m aukščio akmens dalis. Pusrutulio formos dubuo 17 cm skersmens, 9,5 cm gylio.

▲

Gaideliai, Tauragnų seniūnija

Martyno akmuo buvo kelio Tauragnai-Lamestas R pusėje. Apie 1980 m. akmuo buvo melioratorių užkastas arba išvežtas. Akmuo buvęs maždaug 1,5x1,5 m dydžio, „beveik apskritas“. Akmens pavadinimą aiškina įvairūs padavimai.

▲

Gaidžiai, Tauragnų seniūnija

Darymo arba Usnynės akmuo yra 0,22 km į ŠR nuo V. Andriusevičienės sodybos, 0,04 km į ŠV nuo kelio Daugailiai-Tauragnai. Akmuo netaisyklingos piramidės formos, 2,3x1,6 m dydžio prie pagrindo, siekia 2,3 m aukštį. Ant akmens šiaurės šono, poeto T. Tilvyčio brolis P. Tilvytis, 1949 m. iškalė užrašą „Usnynė“ ir datą „1949“. Pasak padavimų, „senovėj velniai čia gyveno kartu su žmonėmis. Vienas kažkoks velniūkštis susiderėjęs su boba, kad jis Gaidžių kaimo didįjį akmenį nuris į Darymo balą, kuri prieina netoli kaimo pakluonių <...>. Nors velnio be galo didelė jėga, bet ta boba, matyt, buvo kokia pikta ragana, ir tą akmenį užkerėjo, kad velnias pusę kalno jį nuritęs, nebegalėjo toliau beparisti“ (Buračas B. Rytų Lietuvoje // Naujoji Romuva, 1937, Nr. 35–36, p. 645).

Akmuo su dubeniu 1985 m. buvo A. Gasiūno sodyboje, gyvenamojo namo verandos pamatuose. Matoma akmens dalis buvo 0,4x1 m dydžio. Pusrutulio formos dubuo 18 cm skersmens, 10 cm gylio.

▲

Gailiešionys, Užpalių seniūnija

Perkūnaraistis 1935 m. minimas į V nuo kaimo, apie 1 ha ploto. 1999 m. duomenimis, taip buvo vadinamas raistas 0,35 km į PV nuo kelio Gailiešionys-Ilčiukai, 0,3 km į Š nuo kelio Gailiešionys-Satarečius. Prieškaryje raistas buvo šienaujamas, ilgainiui užaugo karklais.

Pirmasis akmuo su dubeniu (AV 1716) buvo B. Pajedos sodyboje. 1985 m. akmuo pervežtas į G. Kardamavičiaus sodybą Užpaliuose, Pergalės g. Nr. 1. Akmuo 0,7x0,74 m dydžio, 0,34 m aukščio. Dubuo pusrutulio formos, 17 cm skersmens, 6 cm gylio.

Antrasis akmuo su dubeniu 1985 m. buvo Remeikių sodyboje. Akmuo 0,65x0,9 m dydžio, 0,43 m aukščio. Dubuo smailiadugnis, 17 cm skersmens, 12 cm gylio.

Trečasis akmuo su dubeniu buvo Remeikių sodyboje, vėliau perkeltas prie įvažiavimo į Šimonėlių sodybą iš kelio Gailiešionys-Satarečius. Akmuo 0,75x0,95 m dydžio, 0,2–0,28 m aukščio. Dubuo netaisyklingo kūgio formos, 13,5x14 cm dydžio, 8,5 cm gylio.

▲

Garniai, Daugailių seniūnija

Kaukakalnis yra kaimo rytuose, 0,4 km į ŠV nuo Garnių piliakalnio (AR 1298), bevardžio upelio tvenkinio PR krante. Kaukakalniu vadinamas kūgio formos, apie 25 m skersmens viršuje, 10–12 m aukščio kalnas.

▲

Gatakiemis, Saldutiškio seniūnija

Akmuo su dubeniu iš Gatakiemio dar pokaryje buvo perkeltas į Labanoro mokyklos muziejų, o 1994 m. perkeltas į etnokosmologijos muziejaus Kulionyse (Molėtų raj.) „stebyklą“. Akmuo 0,85x0,94 m dydžio, 0,42 m aukščio. Smailiadugnis dubuo 25 cm skersmens, 24 cm gylio.

▲

Gimžiškiai, Kuktiškių seniūnija

Akmuo su dubeniu 1977 m. buvo Dijoko sodyboje, klojimo pamatų vietoje. Akmuo 0,8x0,8 m dydžio, nuskeltu kraštu. Smailiadugnis dubuo 20x21 cm dydžio, 16 cm gylio.

▲

Griūtys, Utenos seniūnija

Pirmasis akmuo su dubeniu 1985 m. buvo A. Sirgėdienės sodyboje, tvarto pamatuose. Akmuo maždaug 0,6x0,6 m dydžio, 0,25 m aukščio. Smailiadugnis dubuo 21 cm skersmens, 17 cm gylio.

Antrasis akmuo su dubeniu 1985 m. buvo S. Aramino sodyboje. Akmuo 0,8x0,8 m dydžio, 0,45 m aukščio. Smailiadugnis dubuo 20 cm skersmens, 17 cm gylio.

Trečiasis akmuo su dubeniu 1985 m. buvo A. Jakutienės sodyboje, prie įėjimo į gyvenamąjį namą. Akmuo beveik apskritas, 0,8 m skersmens, žemėse. Dubuo 20 cm skersmens, 18 cm gylio (dabar užbetonuotas).

▲

Gudėniškės, Kuktiškių seniūnija

Sodželka vadinama vieta yra kelio Biliakiemis-Kuktiškės R pusėje. Apie 1977 m. melioratoriai šį akivarą numelioravo, įrengė paviršinio vandens rinktuvą. 1977 m. duomenimis, prie akivaro žmonės rasdavę įvairių radinių. Minimas į Utenos kraštotyros muziejų patekęs I tūkstantmečiui būdingas siauraašmenis pentinis kirvis numuštais ašmenimis. Padavimai apie Sodželką pasakoja, kad čia buvo nuskandinta aukso skrynia, bėgantys kariai sumetė savo ginklus.

▲

Juknėnai, Daugailių seniūnija

Akmuo Velniapėdis buvo į PV nuo kaimo, Velniapėdžio raiste. 1969 m. akmuo pervežtas į Juknėnus ir 1975 m. padėtas prie kolūkio kontoros, šalia kelio į Tauragnus. Akmuo 1x1,3 m dydžio, 0,4 m aukščio. Jo paviršiuje yra įvairaus dydžio ir pavidalo įdubimų, tarp kurių, pasakojama, yra ir „Velnio pėda“.

▲

Juškonys, Užpalių seniūnija

Akmuo su pėda minimas Juškėnų kaime, Pogervasalio vietovėje, dar XIX a. pabaigoje. 1985 m. archeologinė ekspedicija akmens vietos nenustatė. Galbūt pėduotasis akmuo buvo Juškėnų kaime, Sudeikių seniūnijoje

▲

Indubakiai, Saldutiškio seniūnija

Akmuo su dubeniu 1985 m. buvo V. Balčiūno sodyboje. Akmuo 0,8x1,1 m dydžio, 0,26 m aukščio. Smailiadugnis dubuo 19x19,5 cm dydžio, 14 cm gylio.

▲

Kaliekiai, Vyžuonų seniūnija

,,Dievo bliūdeliu“ buvo vadinama vieta kaimo ŠR, Vyžuonos upėje. Tikslesnių duomenų nėra.

Švento Jono šaltinis buvo 0,2 km į ŠR nuo kelio Kupiškis-Utena, Ringio upelio dešiniajame krante. Dabar šaltinis sunykęs. Buvo tikima šaltinio vandens gydomosiomis savybėmis.

▲

Katlėriai, Utenos seniūnija

Pirmasis akmuo su dubeniu (AV 1676) buvo T. Mikulėnienės sodyboje, prie įėjimo į gyvenamąjį namą. Akmuo 0,5x0,72 m dydžio, žemėse. Pusrutulio formos dubuo 8,8x10,5 cm dydžio, 4,8 cm gylio.

Antrasis akmuo su dubeniu (AV 1677) buvo T. Mikulėnienės sodyboje, nugriauto tvarto pamatuose. 1987 m. perkeltas prie Kulionių observatorijos (Molėtų raj.). Akmuo 0,75x0,85 m dydžio, 0,55 m aukščio. Smailiadugnis dubuo 21 cm skersmens, 23,5 cm gylio.

▲

Kemėšys, Saldutiškio seniūnija

,,Velnio pravaru“ vadinamas raistas 1935 m. minimas į pietus nuo kaimo, 0,25 ha ploto. Tikslesnių duomenų nėra.

▲

Kirdeikiai, Saldutiškio seniūnija

Kupoliakalnis minimas 1935 m., apie 1 ha ploto. Tikslesnių duomenų nėra.

▲

Kirkliai, Sudeikių seniūnija

Padkavinis akmuo (AR 1335) yra į PR nuo kaimo, nuošalioje, negyvenamoje vietovėje. Nuo XIX a. pab. minimas archeologinėje literatūroje. Manoma, kad tai viduramžių laikų riboženklis. Akmuo netaisyklingo keturkampio formos, plokščias, 1,2x1,6 m dydžio, siekia 0,7 m aukštį. Akmens viršuje iškalta 12x18 cm dydžio pasaga. Padavimai pasakoja, kad prie akmens paslėpti švedų (ar prancūzų) turtai.

Akmuo su dubeniu yra B. Sirvydžiui priklausiusioje sodyboje, prie gyvenamojo namo. Akmuo 0,63x0,72 m dydžio, iš žemės matoma 0,18–0,24 m aukščio akmens dalis. Pusrutulio formos dubuo 15,5 cm skersmens, 13,5 cm gylio.

▲

Kloviniai, Utenos seniūnija

Akmuo su ženklu (AR 1312) yra į PR nuo kaimo, Tešlomiškio pakraštyje, šalia žvyrduobės. Akmuo 1,2x1,4 m dydžio, 0,6 m aukščio. Jo viršuje, centre, iškaltas 28 cm skersmens apskritimas su kryžiumi centre. Vietos gyventojų teigimu, kryžius akmenyje buvo iškaltas matuojant kaimo (ar dvaro) žemę prieš Antrąjį pasaulinį karą. 1971 m. Lietuvos istorijos institutas (vad. V. Urbanavičius) prie akmens ištyrė 9 m² plotą. Archeologinių radinių nerasta.

▲

Kuktiškės

Akmuo su dubeniu 1985 m. buvo dvarvietėje, prie vartų stulpo. Akmuo 0,56x0,85 m dydžio, 0,45 m aukščio. Smailiadugnis dubuo 23x24 cm dydžio, 22,5 cm gylio.

▲

Lėliai, Užpalių seniūnija

Laumės akmuo yra 0,35 km į Š nuo kelių kryžkelės Martinčiūnai-Plaviškės-Voverynė, lauke, tarp užpelkėjusių lomelių. Akmuo netaisyklingos formos, 2,8 mx3 m dydžio, siekia 1 m aukštį. Akmens šonas apskaldytas, čia yra iškaltų duobučių.

▲

Leliūnai

Pirmasis akmuo su dubeniu (AV 1650) buvo kapinėse, prie O. Laucienės antkapinio paminklo. 1972 m. akmuo perkeltas prie vidurinės mokyklos, dabar guli prie takelio, vedančio į mokyklą nuo Topolių gatvės. Akmuo 0,8x0,95 m dydžio, 0,45 m aukščio. Smailiadugnis dubuo 18,5x20 cm dydžio, 19 cm gylio. Aplink dubenį iškaltos 4 duobutės, užlietos švinu. Matyt, dubenuotasis akmuo buvęs panaudotas geležinio kryžiaus postamentui.

Antrasis akmuo su dubeniu 1981 m. atvežtas prie A. Kuktos namų Slyvų gatvėje iš Anykščių raj. teritorijos, kur gulėjo netoli Rundiškių ir Kuzliškių kaimų ribos. Akmuo apdirbto ritinio formos, 0,95x1,22 m dydžio, 0,82–0,85 m aukščio. Akmens viršuje iškaltas 59x60 cm dydžio, 4–4,5 cm gylio dubuo plokščiu dugnu. Nuo dubens, statmenai jam, iškaltas netaisyklingas, 1,5–2 cm gylio, 2 cm pločio ir 8 cm ilgio griovelis.

▲

Lygiamiškis, Užpalių seniūnija

Mitologinis akmuo buvo piliakalnio (AR 1358) aikštelėje. Pokario metais jis nuo kalno viršaus nustumtas į ŠR papėdę. Akmuo dvišlaitės palapinės formos, 2,2x2,6 m dydžio, 0,75 m aukščio. Apie akmenį pasakojama įvairių padavimų.

▲

Likančiai, Užpalių seniūnija

Apie Žvirgždelio ežerą pasakojama, kad čia nuskendo švedas su pinigų skrynia.

▲

Lukniai, Vyžuonų seniūnija

Pirmasis akmuo su dubeniu buvo A. Bernoto sodyboje. 1987 m. perkeltas prie Kulionių observatorijos (Molėtų raj.). Akmuo 0,95x0,95 m dydžio. Smailiadugnis dubuo 24 cm skersmens, 22 cm gylio.

Antrasis akmuo su dubeniu buvo A. Bernoto sodyboje. Ilgainiui jis nežinia kur prapuolė.

▲

Lukošiūnai, Tauragnų seniūnija

1970 m. duomenimis, akmuo su Velnio pėda buvo Girelės miško pakraštyje, Dabulės vienkiemio palaukėje. Akmens būta 2–2,5 m ilgio. 1960-aisiais metais akmenį apskaldė akmentašiai, ir jo vietoje buvo likusi tik nedidelė akmens skeveldra. Tiksli akmens vieta jau pamiršta.

▲

Maleckažemis, Kuktiškių seniūnija

Akmuo su Velnio pėda minimas vietovėje prie Dvarnųjų. Tikslesnių duomenų apie akmenį nėra.

▲

Meldutiškis, Tauragnų seniūnija

Akmuo su dubeniu (AV 1704) buvo prie V. Stundžienės sodybos. Apie 1980 m. kartu su nugriautos sodybos likučiais užkastas ir dubenuotasis akmuo. Akmuo buvęs maždaug 0,9x1 m dydžio, 0,45 m aukščio. Dubuo – 16–17 cm skersmens, 11 cm gylio.

▲

Mieleikiai, Vyžuonų seniūnija

Akmuo su dubeniu 1985 m. buvo V. Čekelio sodyboje, įmūrytas į laiptus prie gyvenamojo namo. Matomos akmens dalies dydis 0,5x0,6 m, smailiadugnis dubuo – 19 cm skersmens, 17 cm gylio.

▲

Mineiškiemis, Saldutiškio seniūnija

1936 m. Kupoliakalnis minimas kaimo ŠR, 1,3 ha ploto. Per Sekmines čia žmonės „gerdavo ir šokdavo“.

▲

Mirkėnai, Leliūnų seniūnija

Akmuo su dubeniu (AV 1653) 1985 m. buvo J. Laurinaičio sodyboje, daržinės ir sandėliuko pamatų kampe. Akmuo apie 0,6x0,85 m dydžio, apie 0,35 m aukščio. Smailiadugnis dubuo 18 cm skersmens, 17 cm gylio.

▲

Mockėnai, Utenos seniūnija

Didysis akmuo yra laukuose į Š nuo kaimo. Jis kūgio formos, maždaug 3x3 m dydžio, apie 1,5 m aukščio. 1935 m. duomenimis, „akmens viename šone buvę kokios tai skaitlinės“. Archeologo P. Tarasenkos duomenimis, aplink Didįjį akmenį Mockėnuose ratu buvę sustatyti dar penki akmenys.

▲

Narkūnai, Leliūnų seniūnija

,,Laimės slėniu“ vadinta vietovė į PR nuo piliakalnio (AR 1315), kur dar prieškaryje buvo įrengtas Lasio malūno tvenkinys. Šventas šaltinis, vadintas ,,Sveikatos versme“, buvo piliakalnio PV papėdėje, Vyžuonos upelio kairiajame krante. Žmonės čia eidavę gydytis ir į šaltinį aukodavę pinigus, tačiau jau apie 1935 m. iš versmės į Lasio tvenkinį buvęs prakastas griovelis ir šaltinis buvęs mažai pastebimas. 1982–1985 m., tiesiant geležinkelį Utena-Anykščiai, virš „Sveikatos šaltinio“ buvo supiltas geležinkelio pylimas.

▲

Norvaišiai, Sudeikių seniūnija

Griaužės (arba – Graužės) kalnelis buvo 0,22 km į PR nuo kelio Narvaišiai-Sudeikiai, 0,1 km į Š nuo V. Kirkos sodybos. Prieškaryje čia pradėtas kasti žvyras. Ilgainiui kalnas buvo visiškai nukastas, ir jo vietoje dabar yra maždaug 60x100 m dydžio dauba. Vietos žmonių teigimu, kalnelio būta pailgo, maždaug 5–6 m aukščio.

▲

Nolėnai, Sudeikių seniūnija

Akmuo Laumių stalas (AR 1362) yra 0,15 km į šiaurę nuo piliakalnio (AV 1738), Dovilos upelio krante. Akmuo netaisyklingo penkiakampio formos, 2,5x2,7 m dydžio, 0,6 m aukščio, natūraliai plokščiu viršumi su daugeliu įdubimų ir iškilimų. Pasakojama, kad ant šio akmens laumės skalbdavo baltinius. 1971 m. Lietuvos istorijos institutas (vad. V. Urbanavičius) prie Laumių stalo ištyrė 16 m² plotą. Archeologinių radinių nerasta.

▲

Noliškis, Daugailių seniūnija

Akmuo su ženklu (AR 1314) yra į pietvakarius nuo kaimo, pelkių apsuptame kalvos kyšulyje. Akmuo keturkampio formos, plokščiu viršum, 2,3x2,8 m dydžio, 0,5–0,6 m aukščio. Akmens viršuje iškaltas X ženklas – du įstrižai susikertantys 25 cm ilgio, 2 cm gylio grioveliai. Šalia šio ženklo kartais įžiūrimas įdubimas, primenantis pėdą.

▲

Nuodėguliai, Daugailių seniūnija

Bobiniu ir Bobiniuku vadinami kalneliai yra 1,05 km į R nuo kelio Radeikiai-Rukliai, 0,5 km į ŠV nuo Nuodėgulių piliakalnio (AR 1337). Bobinis yra maždaug 50x150 m dydžio, siekia 8 m aukštį. Bobiniukas yra už 0,02 km į PV nuo Bobinio. Tai 5x15 m dydžio, 3 m aukščio kalvelė. Pasakojama, kad senovėje ant Bobinio stovėjo graži bažnyčia, o ant Bobiniuko – varpinė. Bažnyčią su varpinę „kas tai ažugriovė“, tačiau pamaldų metu ant Bobiniuko dar ,,galima girdėti skambant varpus“.

Pirmasis akmuo su dubeniu (AV 1685) 1985 m. buvo K. Pakalnio sodyboje, prie gyvenamojo namo verandos. Akmuo 0,74x0,84 m dydžio, 0,4 m aukščio. Smailiadugnis dubuo 32x33 cm dydžio, 20 cm gylio.

Antrasis akmuo su dubeniu (AV 1686) 1985 m. buvo K. Pakalnio sodyboje, kalvės pastato pamatuose. Matoma akmens dalis siekia 0,85x0,95 m dydį. Smailiadugnis dubuo yra 22 cm skersmens, 19 cm gylio.

Trečiasis akmuo su dubeniu 1985 m. buvo Arlovič sodyboje, prie gyvenamojo namo. Akmuo 0,64x0,7 m dydžio, žemėse. Smailiadugnis dubuo 13 cm skersmens, 17 cm gylio.

▲

Pajuodenė, Saldutiškio seniūnija

Karalienės kalnas yra Saldutiškio g–jos 26 kvartalo R dalyje, 0,15 km į Š nuo Žiezdrelio ežero. Kalva maždaug 20x50 m dydžio, siekia 3–4 m aukštį. Apie šią vietą pasakojama įvairių padavimų.

▲

Pakalniai, Leliūnai seniūnija

Alku vadinama Vidinksto ežero sala, esanti už 1 km į ŠR nuo Pakalnių piliakalnio (AR 1316). Pasakojama, kad saloje buvo kūrenama šventoji ugnis.

Laumės kvartūkėliu arba žiursteliu vadinama kalvelė lygumoje, 0,2 km į R nuo Pakalnių piliakalnio (AR 1316). Ji 28 m skersmens, siekia 3 m aukštį. Pasakojama, kad kalvelė atsirado Laumei išpylus smėlį iš savo prijuostės.

▲

Papirčiai, Kuktiškių seniūnija

Akmuo su dubeniu buvo A. Vaišnoro sodyboje, prie klėties durų. 1978 m. sodyba nugriauta. Matyt, kartu su sodybos likučiais užkastas ir dubenuotasis akmuo. Jis buvo 0,6x0,8 m dydžio, su 23 cm skersmens, 13 cm gylio smailiadugniu dubeniu.

▲

Pašiliai, Vyžuonų seniūnija

Akmuo su dubeniu (AV 1739) buvo S. Šakarnio sodyboje, prie klėties durų. 1987 08 04 buldozeris ėmė lyginti nugriautų sodybos pastatų vietą. Dubenuotasis akmuo tik vietos gyventojų ir atvykusios žvalgomosios ekspedicijos dalyvių pastangoms buvo išgelbėtas nuo sunaikinimo. Akmuo perkeltas prie Kulionių observatorijos (Molėtų raj.). Akmuo 0,9x1 m dydžio, šiek tiek apskaldytais šonais, 0,25 m aukščio. Smailiadugnis dubuo 20 cm skersmens, 18 cm gylio.

▲

Pikčiūnai, Daugailių seniūnija

Velnio kalnas yra 0,9 km į PR nuo Garnių piliakalnio (AR 1298), 0,12 km į ŠR nuo K. Kunčiaus sodybos. Tai 10–12x30 m dydžio kalvelė, 4–8 m aukščio šlaitais. Kalvos viršuje, viduryje, yra 0,9x1,55 m dydžio, 0,6 m aukščio akmuo. Jo viršuje yra 7,5–19x39 cm dydžio, 2–3 cm gylio įdubimas, primenantis žmogaus dešiniąją pėdą. Pietvakarinis Velnio kalno šlaitas leidžiasi į vadinamąjį Velniaduobį. Dabar – tai arimo metu sulėkštintais šlaitais ir ariant iš dalies žemėmis užnešta, maždaug 100x150 m dydžio dauba.

▲

Polekniškis, Daugailių seniūnija

Didysis ąžuolas augo 0,1 km į šiaurę nuo kelio Daugailiai-Vajasiškis, 0,08 km į R nuo Alekniškio ežero, aukštumos šlaite. Dabar ąžuolas nudžiūvęs, prieš kelis metus vėtra nulaužė jo viršūnę ir pagrindines šakas. Medžio stuobrys yra 3,5–4,5 m aukščio, 5,3 m apimties 1 m aukštyje, pasviręs į V pusę. Ąžuolas, atrodo, buvo apie 15 m aukščio. Užfiksuota, kad vietos gyventojas Simanas Juodvalkis (gyvenęs apie 1790–1860) pasakodavo, kad seniau žmonės ąžuolą laikę šventu medžiu (Kviklys B. Mūsų Lietuva. – V., 1991, t. 2, p. 128).

▲

Puodžiai, Utenos seniūnija

Pirmasis akmuo su dubeniu (AV 1661) 1985 m. buvo K. Jauniškio sodyboje, prie klėties, vietoje laiptelio. Akmuo 0,8x1,2 m dydžio. Smailiadugnis dubuo – 15 cm skersmens, 11,5 cm gylio.

Antrasis akmuo su dubeniu (AV 1662) buvo S. Rukšio sodyboje. Akmuo 1,1x1,15 m dydžio, 0,55 m aukščio. Smailiadugnis dubuo 24 cm skersmens, 26 cm gylio. 1976 m. Lietuvos istorijos institutas (vad. R. Volkaitė-Kulikauskienė) prie akmens ištyrė 6 m² plotą ir rado 0,6 m storio XIX–XX a. kultūrinį sluoksnį. Nustatyta, kad statant namą, dubenuotasis akmuo buvęs įdėtas į pamatų kampą.

Trečiasis Puodžių akmuo su dubeniu buvęs įmūrytas tilte.

Ketvirtasis akmuo su dubeniu buvo A. Jasudytės (ar A. Jasiūlytės) sodyboje. Apie 1935 m. jis atvežtas į Kauną, į steigiamo „Oro muziejaus“ Parodų kalne ekspoziciją. Tolesnis akmens likimas nežinomas.

▲

Rūgšteliškis, Tauragnų seniūnija

Dievragiu arba Dievaregiu vadinamas mišku apaugęs, maždaug 20 ha ploto pusiasalis, įsiterpęs į Utenio ir Utenykščio ežerų sąsmauką. Pasakojama, kad kartą žmonės čia regėję Dievą.

▲

Rukliai, Daugailių seniūnija

Mergakalnis arba Aukų kalnas yra 0,38 km į šiaurę nuo Ruklių piliakalnio (AR 1338), kelio Antandraja-Radeikiai P pusėje. Mergakalnis tapatinamas su alksniais apaugusio aukštumos masyvo pakraščiu ir jo ribos nėra visiškai aiškios. Apie Mergakalnį pasakojama įvairių padavimų.

Kupaliakalnis yra 0,03 km į ŠR nuo Ruklių piliakalnio (AR 1338), beržyne. Tai vidutiniškai 3 m aukščio kalnelis, kurio viršuje yra plokščia, 12x20 m dydžio aikštelė. Nuo Kupaliakalnio atsiveria vaizdinga panorama vakarų kryptimi. Čia, matyt, buvo švenčiama kaimo bendruomenės pavasario šventė – Kupolės.

▲

Sirvydžiai, Tauragnų seniūnija

Akmuo su dubeniu 1985 m. buvo V. Musteikienės sodyboje, prie kelio, einančio per kaimą. Akmuo 0,88x0,93 m dydžio, 0,5 m aukščio. Smailiadugnis dubuo 27x28 cm dydžio, 17,5 cm gylio.

▲

Spitrėnai, Utenos seniūnija

Pirmasis akmuo su dubeniu (AV 1950) 1985 m. buvo V. Jusėno sodyboje, šalia kūdros. Akmuo 0,78x0,95 m dydžio, 0,32 m aukščio. Smailiadugnis dubuo 19 cm skersmens, 16 cm gylio.

Antrasis akmuo su dubeniu (AV 1951) 1985 m. buvo V. Kviklio sodyboje, prie tvenkinio. Akmuo 0,87x0,88 m dydžio, 0,24 cm aukščio. Smailiadugnis dubuo 22 cm skersmens, 18 cm gylio.

Trečiasis akmuo su dubeniu buvo V. Našlėnienės sodyboje. 1987 m. pervežtas prie Kulionių observatorijos (Molėtų raj.). Akmuo 0,7x0,8 m dydžio, 0,27 m aukščio. Pusrutulio formos dubuo 14 cm skersmens, 8 cm gylio.

▲

Sprakšiai, Vyžuonų seniūnija

Pirmasis akmuo su dubeniu (AR 1365) 1985 m. buvo V. Slapšio sodyboje, netoli gyvenamojo namo. Akmuo 0,71x0,95 m dydžio, 0,5 m aukščio. Smailiadugnis dubuo 22 cm skersmens, 19,5 cm gylio.

Antrasis akmuo su dubeniu (AV 1740 ir AV 1744) buvo Bartašiaus sodyboje. 1969 m. akmuo buvo perkeltas į Bartašienės sodybą Vyžuonose, Dariaus ir Girėno g. 16. Akmuo 0,85x0,89 m dydžio, 0,3 m aukščio. Smailiadugnis dubuo 19 cm skersmens, 13,5 cm gylio. Be to, prie dubens yra 5,5x13 cm dydžio, 1 cm gylio keturkampė įduba.

Trečiasis akmuo su dubeniu buvo Bartašiaus sodyboje, nugriauto tvarto pamatuose. 1987 m. akmuo pervežtas prie Kulionių observatorijos (Molėtų raj.). Akmuo 0,69x0,88 m dydžio, nuskeltu šonu, 0,23 m aukščio. Dubuo 20 cm skersmens, 16 cm gylio.

▲

Stabukalniai, Leliūnų seniūnija

Akmuo su dubeniu, vadinamas Girnapuse (AR 1309) yra 0,4 km į šiaurę nuo kelio Sabelkos-Tirmūnai, Girnapusės miško šiaurinėje dalyje, prie džiūstančio upeliuko. Akmuo netaisyklingos trapecijos formos, plokščiu viršumi, 1x1,2 m dydžio, apie 0,8 m aukščio. Dubuo iškaltas arčiau akmens PR krašto, yra 13,5 cm skersmens, 11 cm gylio, plokščiu dugnu. 1971 m. Lietuvos istorijos institutas (vad. V. Urbanavičius) prie akmens ištyrė 9 m² plotą. Nustatyta, kad dubenuotasis akmuo stovi ant nedidelių akmenų „postamento“. Į šiaurės rytus nuo akmens aptikta 1,3 m skersmens, 0,5 m gylio piltuvo formos duobė, kurioje rasta įvairaus dydžio akmenų nuoskalų, anglių ir degėsių. Manoma, kad šventvietė šioje vietoje gyvavo jau po oficialaus krikščionybės įvedimo 1387 m.

Akmuo su pėda buvo į šiaurę nuo J. Kutkos sodybos, vietovėje, vadinamoje Sala. Suskaldytas dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Akmens būta didelio, nes ant jo galėjo susėsti 5 piemenys; „ant akmens buvusi stambaus žmogaus basos kojos pėda ir duobutė lazdos, kuria kipšas pasirėmęs“. Su akmeniu sieti įvairūs pasakojimai.

Akmuo, vadinamas Padkaviniu, buvo apie 0,95 km į vakarus nuo Apšlavo ežero V kranto, apie 0,15 km į V nuo O. Žemaitės sodybos. Apie 1976 m. melioratoriai akmenį užkasė. Akmuo buvęs maždaug 0,8x1,2 m dydžio, ant jo būta „pasagos ženklo ir trijų stirnos (ar avies) pėdelių“.

Pirmasis ir antrasis akmenys su dubenimis buvo Lazdynės vietovėje, netoli akmens, vadinamo Girnapuse. Abu akmenis Vincas (ar Juozas) Laucius panaudojo gyvenamojo namo prieangio laiptams. 4-ajame dešimtmetyje Zabulionis namus perstatė. Dubenuotieji akmenys pakliuvo į klojimo pamatus. 1977 m. aprašoma sodyba jau buvo nugriauta ir akmenys dingę. 1979 m. A. Žemaitis juos pastebėjo sukrautoje akmenų krūsnyje ir atvežė į dabartinę vietą. Pirmasis akmuo – rausvos spalvos granitas beveik lygiu viršumi, 0,75x0,95 m dydžio, 0,4 m aukščio. Dubuo 19 cm skersmens, 20 cm gylio, smailiadugnis. Antrasis akmuo – pilkos spalvos stambiagrūdis granitas, plokščiu viršumi, 0,93x0,95 m dydžio, 0,53 m aukščio. Dubuo 25x26 cm dydžio, 23 cm gylio, smailiadugnis.

Š. 1977 m. LII žv., LIIR F1–548/92; 1985 m. MMT žv., LIIR F1–1376/276–277; Končius I., 1934 (nuotr. Nr. 629; J. Lauciaus). L. IA 88 (Nr. 315).

Trečiasis akmuo su dubeniu 1934 m. buvo P. Lauciaus sodyboje, prie svirno. Tikslesnių duomenų apie jį nėra.

▲

Starkai, Vyžuonų seniūnija

▲

Strokiniai, Saldutiškio seniūnija

Akmuo su dubeniu 1934 m. buvo J. Maculevičiaus sodyboje, „prieangy“. Tikslesnių duomenų apie jį nėra.

▲

Stūgliai, Tauragnų seniūnija

Pirmasis akmuo su dubeniu (AV–1699) prieškaryje buvo S. Vaišnoro sklype, vėliau pervežtas pas K. Šinkūną, prie kryžiaus. Akmuo 0,92x0,95 m dydžio, žemėse. Smailiadugnis dubuo 19 cm skersmens, 17 cm gylio.

Antrasis akmuo su dubeniu (AV–1700) yra K. Šinkūno sodyboje, prie kryžiaus. Akmuo 0,75x0,8 m dydžio, žemėse. Smailiadugnis dubuo 24x25 cm dydžio, 21 cm gylio.

Trečiasis akmuo su dubeniu apie 1980 m. atvežtas į K. Šinkūno sodybą, prie kryžiaus, iš kaimo laukų. Akmuo 1x1 m dydžio, 0,2 m aukščio. Smailiadugnis dubuo 18x19 cm dydžio, 11 cm gylio.

Akmuo su ženklu (AV 1698) yra 0,2 km į rytus nuo kelio Tauragnai-Daugailiai, V. Jurkos sklypo PV kampe. Akmuo 1,2x1,5 m dydžio, 1,1 m aukščio. Akmens R šone iškaltas 17x19 cm dydžio apskritimas su kryžiumi viduryje.

▲

Sudikiai

Alaušo ežere esą nuskendę ledu į Sudeikius iš Bikuškio vežti bažnyčios varpai. Be to, tikima, kad „be gyvos galvos ežeras neužšąla – vis kas nors turi prigert“.

Pirmasis akmuo su dubeniu (AV 1690) yra įmūrytas 1859 m. pastatytoje šventoriaus tvoroje, į vakarus nuo vartų. Matoma akmens dalis yra 0,5x0,63 m dydžio. Smailiadugnis dubuo 20x22 cm dydžio, 21 cm gylio.

Antrasis akmuo su dubeniu (AV 1691) įmūrytas toje pačioje šventoriaus tvoroje, tačiau į rytus nuo vartų. Akmuo 0,53x0,82 m dydžio. Smailiadugnis dubuo 13 cm skersmens, 14 cm gylio. Nepatikrintais doc. R. Batūros duomenimis, vienas iš dubenuotųjų akmenų, įmūrytų šventoriaus tvoroje, buvo Alkų šventvietėje.

Trečiasis akmuo su dubeniu (AV 1692) 1985 m. buvo B. Pakalnytės sodyboje, prie klėties durų. Akmuo 0,85x1,15 m dydžio, 0,25 m aukščio. Smailiadugnis dubuo 18x20 cm dydžio, 18 cm gylio.

▲

Sūngailiškis, Leliūnų seniūnija

Akmuo su dubeniu buvo prie Miškinio sodybos, aptašytais šonais, maždaug 0,5x0,5 m dydžio. Smailiadugnis dubuo 20 cm skersmens, 15 cm gylio. 1970 m. akmuo pervežtas į Utenos kraštotyros muziejų.

▲

Šeduikiai, Utenos seniūnija

Pirmasis akmuo su dubeniu (AV 1708) yra kelio Šeduikiai-Tauragnai pietrytinėje pusėje. Akmuo 0,65x1 m dydžio, apie 0,2 m aukščio. Dubuo smailiadugnis, 20x22 cm dydžio, 18 cm gylio. XIX a. pabaigoje ant akmens buvo pastatytas cementinis kryžiaus postamentas.

Antrasis akmuo su dubeniu, nurodoma, buvo dar XX a. pr. paimtas į kaimo kalvę ir sunaikintas.

▲

Šeimatis, Tauragnų seniūnija

Akmenys Mokas (AR 1345), Mokiukas (AR 1346) ir Mokienė yra Minčiagirės g-jos 19 kvartale, 0,28 km į Š nuo kelio Tauragnai-Vaišnoriškė ir Šeimaties pilkapių (AR 1344). Mokas – penkiakampio kūgio nupjauta ir suapvalinta viršūne formos, 3,3x3,66 m dydžio, 2,8 m aukščio akmuo. Ant jo pietinio šono iškalta data 1866 ir stačiatikių kryžius. Akmens PR šone iškalta data 1873. Akmens Š šone iškaltos nedidelės ir negilios raidės M. J. bei L. M. 1,2 m į Š, kiek žemiau Moko, yra Mokiukas. Jis netaisyklingos formos, 1,15x1,4 m dydžio, 1,07 m aukščio. Pasakojama, kad akmuo, vadinamas Mokiene, yra Tauragno ežero dugne, Šeimaties pusėje, netoli kranto – „žvejai per tą akmenį tinklus turi perkelti“.

Apie Mokus žinoma daugybė įvairių padavimų ir sakmių. Dažniausiai pasakojama, kad Mokai (retkarčiais jie vadinami ir Tpruzinais) – tai suakmenėjusi žmonių šeimyna. Sakoma, Mokas patarnaudavęs, padėdavęs žmonėms patarimais ir „žmonės susirinkdavo prie Moko ir klausydavosi jo“, „dar ir dabar žmonės, jei kuris ko nors nesupranta ar nesugeba padaryt, jam sako: „Eik pas Moką pasimokyti, tai ir žinosi“.

Akmuo, vadinamas Velniapėdžiu (AR 1347), yra 0,08 km į šiaurės vakarus nuo Šeimaties pilkapių (AR 1343), lauko kelio Šeimatis-Liumpiškės Š pusėje, alksnyne. Akmuo 0,45x1,17 m dydžio, siekia 0,24–0,26 m aukštį. Akmens viršuje yra netaisyklingos formos, 9x10 cm dydžio, 8 cm gylio įdubimas, vadinamas Velnio pėda. Pasakojama, kad pėdą įmynė Velnias, vydamasis švedus. 1935 m. duomenimis, Velnio pėdoje susirenkančiu lietaus vandeniu, moterys trindavo skaudamas vietas ir pagydavo.

Šaltinis Kregžlys arba Kriogžlys trykšta Balčių miško 110 kvartalo PR pakraštyje, 0,25 km į ŠV nuo Šeimaties piliakalnio (AR 1342), Žiežulnio ežero V pakrantės šlaite, 6–8 m aukščiau ežero vandens lygio, 1–1,5 m skersmens duburyje. Šaltinis siaura protaka R kryptimi (90o) nuteka į ežerą. Vanduo - rudas, geležingas. Pasakojama, kad šaltinio vandenį žmonės laikė stebuklingu, gydomuoju. Ligoniai čia plaudavo akis, prausdavosi, o paskui apsišluostę, pririšdavo skarelę, skepetėlę, nosinę ar kitą daiktą prie ten nukarusių medžio šaknų.

▲

Šeimyniškiai, Užpalių seniūnija

Griausmo (arba Grausmo) akmeniu vadinama vietovė yra 0,15 km į Pv nuo kaimo kapinių. Čia, nežymios kalvelės PR šlaitelyje, yra 1,5x1,6 m dydžio, 0,65 m aukščio akmuo. Pasakojama, kad šioje vietoje, užėjus audrai, visada trankosi Perkūnas.

▲

Šimkūnai, Tauragnų seniūnija

Pirmasis akmuo su dubeniu (AV–1709) 1985 m. buvo V. Binkaus sodybvietėje, prie gyvenamojo namo pamatų. Akmuo 1x1,1 m dydžio, žemėse. Smailiadugnis dubuo 21 cm skersmens, 19,5 cm gylio.

Antrasis akmuo su dubeniu (AV–1710) 1985 m. buvo J. Šinkūnienės sodyboje, darže. Akmuo 1x1,2 m dydžio, žemėse. Smailiadugnis dubuo 23x26 cm dydžio, 19,5 cm gylio.

Trečiasis akmuo su dubeniu (AV–1711) 1985 m. buvo pievoje, esančioje į PR nuo V. Mickevičiaus sodybos. Išlikusios akmens dalies dydis 0,4x0,68 m, aukštis – 0,4 m. Dubuo 15 cm skersmens, 7 cm gylio.

* Atrodo, kad du iš paminėtų trijų Šimkūnų akmenų jau dingę (žr.: Vytaras M. Šventus akmenis – į pamatus? // Valstiečių laikraštis, 1997 04 05, p. 8).

▲

Tauragnai

Pasakojama apie Labės ežere nuskendusius Tauragnų varpus. Rudenį, ežerui užšalus, čia imąs trūkinėti ledas ir girdisi žviegimas. Sakoma, jeigu ežeras „labiau žviegia“, tai bus nelaimė – karas, badas.

Švento Jono kalnas yra į ŠR nuo Tauragnų, kelio į Vaišniūnus P pusėje. Senesnis kalno pavadinimas – Kupos kalnas. Apie 1930 m. jis buvo imtas vadinti šv. Jono vardu. Šioje vietoje būdavo švenčiama Kupolių arba kitaip – Joninių šventė.

Šventės upelis įteka į Tauragno ežerą ties Tauragnų piliakalniu (AR 1353). Pasakojama, kad prie upelio vaidendavęsi.

Akmuo, vadinamas Velniapėdžiu, buvo 1,4 km į Š nuo Tauragnų, apie 0,4 km į ŠV nuo kelio Tauragnai-Daugailiai, šalia Juodapurvės pelkės. Po 1968 m. melioracijos akmuo dingo. Akmuo buvo maždaug 1 m skersmens, 0,3 m aukščio. Ant akmens, pasakojama, buvę žmogaus, karvės, o taip pat avies, kiškio, šarkos ir kitokios „pėdos“ bei ženklai.

Akmuo, vadinamas Velniapėdžiu, buvęs apie 1,5 km į P nuo Tauragnų, 0,35 km į ŠV nuo J. Leišienės sodybos, bevardžio upelio slėnyje. 1985 m. ekspedicija akmens nesurado. Akmuo buvo 0,5x0,7 m dydžio, nelygiu viršumi, kur buvę trys pailgi įdubimai, vadinami Velnio pėdomis.

Pirmasis akmuo su dubeniu 1985 m. buvo į PV nuo F. Šaltenio sodybos, išgriauto pastato pamatuose. Akmens nuskeltais kraštais dydis siekė 0,73x0,8 m, aukštis – 0,35 m. Smailiadugnis dubuo buvo 19x20 cm dydžio, 18 cm gylio.

Antrasis akmuo su dubeniu 1985 m. buvo prie mokyklos. Akmuo 0,6x0,95 m dydžio, 0,35 m aukščio. Smailiadugnis dubuo 20x21 cm dydžio, 20,5 cm gylio.

Trečiasis akmuo su dubeniu buvo XIX a. sumūrytoje šventoriaus tvoroje. Apie 1980 m. akmuo iš čia perkeltas į Bičių muziejų Stripeikiuose (Ignalinos raj.). Akmuo 0,82x0,98 m dydžio, 0,45 m aukščio. Smailiadugnis dubuo 21 cm skersmens, 19,5 cm gylio.

Ketvirtasis akmuo su dubeniu buvo rastas V. Maniušio lauke ir padėtas prie kelio į Šimkūnus. 1985 m. akmuo dingo.

▲

Toleikiai, Sudeikių seniūnija

Akmuo su dubeniu (AV 1694) 1985 m. buvo L. Bukelskio sodyboje, prie klėties durų. Akmuo 0,75x0,8 m dydžio, 0,25 m aukščio. Smailiadugnis dubuo 16 cm skersmens, 8 cm gylio.

Antrasis akmuo su dubeniu 1985 m. buvo K. Netikšos sodyboje, prie šulinio. Akmuo 0,7x0,7 m dydžio, nuskeltu kampu, apie 0,3 m aukščio. Smailiadugnis dubuo 11 cm skersmens, 6 cm gylio.

Akmuo su kryžiaus ženklu buvo kaime, maždaug 1x1 m dydžio. Susprogdintas apie 1972 m.

▲

Utena

Apie Dauniškio ežerą pasakojama įvairių padavimų ir sakmių.

Pirmasis akmuo su dubeniu (AV 1637) 1985 m. buvo prie A. Jančio namų, Basanavičiaus g. Nr. 82. Akmuo 0,7x0,7 m dydžio, vienu nuskeltu kampu, 0,27 m aukščio. Smailiadugnis dubuo 28x30 cm dydžio, 19 cm gylio.

Antrasis akmuo su dubeniu yra įmūrytas kapinių, esančių šalia bažnyčios, tvoroje, dubeniu į kapinių pusę. Matoma akmens dalis 0,37x0,76 m dydžio. Smailiadugnis dubuo 18 cm skersmens, 12 cm gylio (dabar užbetonuotas).

▲

Utenėlė, Leliūnų seniūnija

1934 m. duomenimis, Velnio bliūdeliu buvo vadinamas nedidelis, 10–15 m skersmens, meldų prižėlęs ežerėlis tarp dirbamų Utenėlės laukų. Tikslesnių duomenų apie šią vietą nėra.

Akmuo su dubeniu, 1935 m. duomenimis, buvo Z. Pakalnio lauke, 0,75x1 m dydžio, apie 0,4 m aukščio. Akmenyje buvo apie 20 cm skersmens, 15 cm gylio „duobelė“. Atrodo, pokario metais šis akmuo melioratorių buvo sunaikintas.

Akmuo su kryžiaus ženklu, 1935 m. duomenimis, buvo A. Memeniškio žemėje, vėliau perkeltas į savininko sodybą. Tikslesnių duomenų apie akmenį nėra.

▲

Krokulė, Užpalių seniūnija

Taip vadinamas šaltinis, aprašomas jau XIX a. vidurio raštuose, yra 0,35 km į PV nuo Lygamiškio piliakalnio (AR 1358), 0,16 km į V nuo Šventosios upės dešiniojo kranto, prie kelio į Neviržą. Jis trykšta Šventosios aukštumos papėdėje esančiame sufoziniame cirke, ŠR jo pakraštyje. Į šaltinio duburį dar XX a. pr. įleistas akmeninis, 0,6 m aukščio, 1,2 m skersmens rentinys. Vandens perteklius iš rentinio siaura protaka teka pietų (155o) kryptimi. Maždaug už 0,1 km šis upelis įteka į Šventąją. Krokulės vanduo garsėja nepaprastomis savybėmis gydyti įvairias ligas, teikti laimę, saugoti nuo Perkūno ir pan. Daugiausia žmonių ir šiais laikais Krokulę aplanko šv. Trejybės atlaidų dieną.

Maždaug 20x20 m dydžio pušyno teritorija su Krokulės šaltiniu apie 1904 m. kun. Razmo iniciatyva buvo aptverta. Be to, šiame plote pastatyta raudonų plytų koplytėlė su Jėzaus Kristaus statula. Į PR nuo koplytėlės guli 0,75x0,9 m dydžio, 0,3 m aukščio akmuo su vos įžiūrimomis kažkokio užrašo rašytinėmis raidėmis, žymėmis. Paprastai šis akmuo siejamas su Kristaus (arba Marijos) apsireiškimu prie Krokulės. Religinių švenčių metu, kuomet lankoma Krokulė, šiam akmeniui taip pat teikiamas svarbus vaidmuo.

Akmuo su dubeniu (AV 1726) 1985 m. buvo A. Juknos sodyboje, Pilies g. 16. Akmuo 0,6x0,95 m dydžio, 0,22 m aukščio. Smailiadugnis dubuo 20 cm skersmens, 15,5 cm gylio.

▲

Vaitkūnai, Leliūnų seniūnija

Pirmasis akmuo su dubeniu (AR 1311) buvo M. Jakštonienės sodyboje. Sodybą nugriovus, pateko į akmenų krūsnį. Apie 1976 m. jis buvo perkeltas prie Leliūnų kolūkio kontoros (1985 m. pastatas jau priklausė S. Beikui). Akmuo 0,65x0,82 m dydžio, 0,28 m aukščio. Smailiadugnis dubuo 19 cm skersmens, 13 cm gylio.

Antrasis akmuo su dubeniu 1985 m. minimas tarp Avdiejaus sodybvietės ir Pumpučio sodybos, prie lauko. Tikslesnių duomenų apie akmenį nėra.

▲

Viskėnai, Leliūnų seniūnija

Velnio bliūdelis yra 0,32 km į pietryčius nuo kelio Utena – Pakalniai, Utenaičio ežero pietrytiniame krante. Taip vadinama apvali, apie 15 m skersmens dauba, pilna vandens.

▲

Vyžiai, Tauragnų seniūnija

Akmuo su dubeniu 1985 m. buvo M. Musteikienės sodyboje, į pietryčius nuo klėties stovėjusio pastato su rūsiu pamatuose. Akmuo išilgai perskeltas, išlikusi jo dalis 0,47x0,9 m dydžio, 0,3 m aukščio. Dubuo iš dalies nuskeltas, 14,5 cm skersmens, 18 cm gylio.

▲

Vyžuonos

Akmuo Vyžas (AV 1743) įmūrytas bažnyčios rytinės sienos išorėje, maždaug 4 m aukštyje nuo žemės, šalia Nukryžiuotojo. Žalčio Vyžo galva laikomas maždaug 0,3x0,3 m dydžio, natūraliai žaltį pravertais nasrais primenantis akmuo. Pasak padavimų, akmuo senovėje buvęs garbinamas ant Vyžuonų Kartuvių kalno, vėliau atsidūręs bažnyčioje ir ją remontuojant, kartu su akmeniniu sviediniu buvo įmūrytas jos sienoje

▲

Vosgėliai, Leliūnų seniūnija

Didysis akmuo yra 0,1 km į ŠV nuo kelio Utena-Pakalniai, kolektyvinių sodų „Puntukas“ teritorijoje, kalvelės P šlaite. Akmuo maždaug 4x7 m dydžio, 4 m aukščio (1981 m. atkastas beveik iki pagrindo). Pasakojama, kad prie akmens vaidendavosi, kažkas ieškojęs pinigų.

Akmuo su dubeniu 1985 m. buvo J. Kriaučiūno sodyboje, tvarto pamatuose. Akmuo 0,6x0,7 m dydžio. Apvaliadugnis (nebaigtas sukti) dubuo 15 cm skersmens, 2 cm gylio.

▲

Žaibiškės, Užpalių seniūnija

Pirmasis akmuo su dubeniu (AR 1360) apie 1960 m. buvo išartas lauke į Š nuo kaimo kapinių. 1987 m. akmuo pervežtas prie Kulionių observatorijos (Molėtų raj.). Akmuo 0,8x0,8 m dydžio, 0,3 m aukščio. Smailiadugnis dubuo 20 cm skersmens, 18 cm gylio.

Antrasis akmuo su dubeniu 1985 m. buvo M. Šlamienės sodyboje. 1987 m. akmuo pervežtas prie Kulionių observatorijos (Molėtų raj.). Išlikusios akmens dalies dydis 0,27x0,85 m, aukštis – 0,4 m. Kūgio formos, užapvalintu galu dubuo 14 cm skersmens, 10 cm gylio.

▲

Žebriškės, Utenos seniūnija

Akmuo su pėda buvo 0,2 km į PR nuo J. Puodžiuko sodybos, šlapioje pievoje. 1970 m. duomenimis, akmuo buvęs plokščias, 0,6x0,65 m dydžio. 20 cm ilgio įdubimas, primenantis žmogaus pėdą, buvo beveik pačiame akmens centre. Apie 1980 m. J. Pliatus akmenį iškėlė ir nuvežė į A. Puodžiūno sodybą. 1985 m. ši sodyba buvo nugriauta. Tuomet atvykusi ekspedicija, vietos gyventojų nurodymu, tarp sodybos griuvėsių surado 0,2x0,65 m dydžio, 0,3 m aukščio pėduotojo akmens dalį.

▲

Žiezdriai, Tauragnų seniūnija

Laumės akmuo guli pakelėje. Tikslesnių duomenų apie akmenį nėra.

Pirmasis akmuo su dubeniu (AV 1713) 1985 m. buvo K. Maciulevičiaus sodyboje, prie klėties. Akmuo 0,9x1 m dydžio, 0,25–0,3 m aukščio. Smailiadugnis dubuo 25 cm skersmens, 20 cm gylio.

Antrasis akmuo su dubeniu apie 1970 m. buvo išartas lauke į ŠR nuo K. Maciulevičiaus sodybos. Vėliau pervežtas į Utenos kraštotyros muziejų. Akmuo 0,65x0,8 m dydžio, 0,3 m aukščio. Smailiadugnis dubuo 15 cm skersmens, 9 cm gylio.

▲

© Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka
Utena. 2002