Turinys > Senkapiai

Aknystėlės

Senkapis I yra 350 m į Š nuo Aknystėlių ežero Š kranto, 200 m į R nuo Kakio ežero R kranto. Jis įrengtas žvyringoje kalvelėje. 1977 m. Lietuvos istorijos institutas (vad. V. Urbanavičius) R kalvelės dalyje ištyrė 18 m² plotą, rado 4 XVII a. kapus. Mirusieji laidoti karstuose, vienas karstas kampuose sutvirtintas geležiniais apkaustais. Trijuose kapuose rasta monetų, viename – žalvarinis juostinis žiedas. Privačiame rinkinyje iš šio senkapio yra XV–XVI a. geležinių darbo įrankių (peilių, skiltuvų) bei bronzinių papuošalų (apskritų segių, žiedų). Senkapis datuojamas XV–XVII a. Radiniai (10 daiktų) saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 140.

Senkapis II yra Aknystėlio ežero R krante. Jis įrengtas aukšto kranto pakraštyje apie 50x50 m dydžio plote. Griūvant šlaitui išvirsdavo žmonių kaulų, rastas geležinis ietigalis. Senkapis datuojamas XV a. Radinys (1 ietigalis) saugomas Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

▲

Antalgė

Kapinynas buvo 250 m į Š nuo plento Ukmergė-Utena. Jis buvo įrengtas apie 50 m skersmens smėlingoje kalvelėje. 1968 m. kasant bulvėms duobes rasti žmogaus griaučiai bei 2 bronzinės įvijos. 1970 m. Lietuvos istorijos institutas (vad. V. Urbanavičius) čia ištyrė 20 m² plotą, nieko nerado. Apie 1983 m.visą kalvelę nukasė karjeras. Kasant buvo randama žmonių kaulų ir kažkokių radinių. Kapinynas sunaikintas, datuojamas I t-mečiu pr. Kr. Radiniai (2 daiktai) saugomi Utenos kraštotyros muziejuje.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1974. T. 1. P. 212.

▲

Antandraja

Senkapis yra 2,5 į ŠV nuo Bajoriškių senkapio I, 400 m į PV nuo Indrajos ežero PV kranto, 50 m į PV nuo kelio Antandraja-Alaušas, į PV nuo kaimo kapinių. Jis įrengtas apie 100x50 dydžio iki 3 m aukščio kalvoje, pailgoje PV-ŠR kryptimi. XX a. 10 dešimtmetyje ariant senkapį rastas amuletas – žalvariu kaustytas lokio nagas, žiestos keramikos šukių. Radiniai saugomi Utenos kraštotyros muziejuje. Senkapis netyrinėtas, datuojamas XV–XVIII a.

▲

Ažugiriai

Senkapis yra. 1 km į P nuo plento Ukmergė-Utena, 570 m į P nuo Kemėžio ežero P kranto. Jis įrengtas aukštos didelės kalvos V pakraštyje, apie 60x40 m dydžio plote nuolaidėjančiu į V pusę paviršiumi. 1976 m. senkapį tyrinėjo Lietuvos istorijos institutas (vad. V. Urbanavičius). Įvairiose senkapio vietose ištirtas bendras 614 m² plotas, rasti 56 griautiniai mirusiųjų kapai su įvairiomis įkapėmis: bronzinėmis skardinėmis, pasaginėmis, ažūrinėmis segėmis, auskarais, žiedais, kaklo apvaromis iš karolių ir žvangučių, juostinėmis apyrankėmis, adatinėmis, geležiniais peiliais, kirviais, ietigaliais, skiltuvais, akmeniniais verpstukais, varinėmis ir sidabrinėmis monetomis. Pagal surinktus dirbinius kapai datuojami XIV a. pab.–XVII a. Radiniai (60 dirbinių) saugomi Utenos kraštotyros muziejuje.

Urbanavičius V. Ažugirių (Utenos raj.) senkapis/ Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1976–1977 metais. V. 1978. P. 210–215; Urbanavičienė S. Ažugirių kapinynas/ Lietuvos archeologija. V. 1995. T. 11. P. 152–168; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 142.

▲

Bajoriškiai

Senkapis yra 800 m į PR nuo kelio Bajoriškiai-Antandraja, Indrajos ežero PV kranto pusiasalyje. Jis įrengtas apie 50x30 m dydžio masyvios kranto kalvos šlaito dalyje, nuolaidėjančioje į ŠR pusę. XX a. 10 dešimtmetyje senkapį kasinėjant mėgėjams bei jo kraštą ardant ežerui, rasta įvairių metalinių radinių, iš kurių išliko keli geležiniai vinys, skiltuvas, diržo sagtis, žiestos keramikos šukių. Radiniai saugomi Utenos kraštotyros muziejuje. Senkapis netyrinėtas, datuojamas XV–XVII a.

▲

Bikūnai

Senkapis yra Bikūnų piliakalnio II aikštelėje. XX a. pradžioje iš piliakalnio kasant žvyrą rasta žmonių kaulų ir įvairių radinių: bronzinių papuošalų, geležinių darbo įrankių (išliko plačiaašmenis kirvis), ginklų, monetų, puodų šukių. Senkapis netyrinėtas, smarkiai apardytas, datuojamas XV–XVII a. Radinys (1 kirvis) saugomas Utenos kraštotyros muziejuje.

Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 143.

▲

Geniakalnis

Senkapis yra 500 m į PV nuo Lamėsto kaimo kapinių, 500 m į ŠR nuo Geniakalnio kaimo centro, 80 m į PR nuo Lamėsto ežero PR kranto. Jis įrengtas atskiroje apie 60x40 m dydžio iki 2 m aukščio kalvelėje, pailgoje ŠV-PR kryptimi. 1999–2000 m. senkapį tyrinėjo Utenos kraštotyros muziejus (vad. D. Ribokas). Šiaurinėje jo dalyje ištirtas 169,75 m² plotas, rasti 40 griautinių kapų su negausiomis įkapėmis: piniginėmis, diržų sagtimis, peiliais, žiedais. 1998–1999 m. suardytame senkapio paviršiuje surinkta apie 160 įvairų dirbinių: geležinių kirvių, ietigalių, peilių, skiltuvų, sagčių, bronzinių skardinių segių, žiedų, apygalvio plokštelių, žvangučių, sagčių ir kt. dirbinių. Senkapis datuojamas XV–XVI a. Radiniai (~200 daiktų) saugomi Utenos kraštotyros muziejuje.

Ribokas D. Zabiela G. Geniakalnio senkapio tyrinėjimai 1998 m./ Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. V. 2000. P. 312–315.

▲

Griūtys

Senkapis yra 600 m į PR nuo Griūčių kaimo, 400 m į R nuo Krašuonos dešiniojo kranto. Jis įrengtas atskiroje, Š-P kryptimi pailgoje, 50 m ilgio, 30 m pločio, iki 1,5 m aukščio kalvelėje bei į Š nuo jos esančioje aukštumėlėje. Buvo randama žmonių kaulų, įvairių bronzinių dirbinių (skardinių segių, žiedų ir kt.), molinių puodų. 1977 m. Lietuvos istorijos institutas (vad. V. Urbanavičius) senkapyje ištyrė 40 m² plotą, rado 3 XVII a. kapus be įkapių. Senkapis datuojamas XV–XVII a.

Zabiela G. Apie Griūčių kaimą ir akmenis su dubenimis/ Mūsų kraštas. 1995. Nr. 1(6). P. 144; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 149.

▲

Liepiniškės

Senkapis yra Liepiniškių kaimo Š dalyje, buvusios Liepiniškių fermos vietoje, šalia kaimo kapinių. Jis įrengtas atskiroje 50x50 m kalvelėje. 1971 m. Lietuvos istorijos institutas (vad. V. Urbanavičius) senkapyje ištyrė 435 m² plotą, rado 100 griautinių ir 1 degintinį kapus su įvairiomis įkapėmis: geležiniu ietigaliu, kirviu, skiltuvais, peiliais, diržų sagtimis, bronzinėmis apskritomis skardinėmis segėmis, apyrankėmis, žiedais, žvangučiais, monetomis, moliniu puodu. Senkapis datuojamas XIV–XVII a. Radiniai (119 daiktų) saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Urbanavičius V. Liepiniškių senkapio (Utenos raj.) tyrinėjimai 1970 m./ Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1970 ir 1971 metais. V. 1972. P. 69–71; Urbanavičius V. Senųjų tikėjimų reliktai Lietuvoje (1. Pagoniškųjų laidojimo papročių nykimas Rytų Lietuvoje)/ Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai. A serija. 1974. T. 3(48). P. 77–91.

▲

Linkai

Senkapis buvo į Š nuo kelių Tauragnai-Kuktiškės ir Imbriškės-Ryliškiai sankryžos. Jis buvo įrengtas žvyringoje kalvoje. XX a. ketvirtame-šeštame dešimtmečiuose kalvą nukasė karjeras. Buvo rasta žmonių kaulų, smulkių monetėlių. Senkapis netyrinėtas, datuojamas XVII a.

▲

Lukniai

Senkapis yra 1,8 km į V nuo Nolėnų piliakalnio, 200 m į PV nuo Luknių kaimo kapinių, 170 m į Š nuo kanalizuoto Dovilos upelio dešiniojo kranto. Jis įrengtas didelėje, apie 150 m ilgio R-V kryptimi bei iki 100 m pločio, smėlingoje kalvelėje, kurios nuožulnūs šlaitai siekia iki 3 m aukščio. Senkapio teritorijoje kasant smėlį bei bulviarūsius apie 60 cm gylyje buvo randama žmonių kaulų bei įvairių dirbinių, iš kurių žinomi molinis puodas bei bronzinė grandis. Senkapį 2000 m. tyrinėjo Vilniaus universitetas (vad. A. Kuncevičius) ištirta 50 m² plotas, rasta XVII–XVIII a. griautinių kapų liekanų be įkapių, datuojamas XV–XVIII a.

▲

Maželiškiai

Senkapis yra 370 m į Š nuo Maželiškių kaimo, 600 m į ŠR nuo buvusio Šileikių gamybinio centro. Jis įrengtas ariant bei kasant bulviarūsius labai apardytoje, apie 30 m skersmens kalvelėje. Buvo rasta varinių monetų ir bronzinių žiedų. 1999 m. Kultūros paveldo centras (vad. J. Balčiūnas) senkapyje ištyrė 40 m² plotą, rado suardytų griautinių žmonių kapų su varinėmis monetomis. Senkapis datuojamas XVI–XVII a. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame (20 daiktų), Utenos kraštotyros (1 žiedas) muziejuose.

▲

Mieleikiai

Kapinynas buvo 750 m į P nuo Luknos ežero R kranto, abipus kelio Mieleikiai-Kaliekiai. Jis buvo įrengtas apie 30 m skersmens kalvelėje, kuri visa XX a. šeštajame-aštuntajame dešimtmečiuose išvežta žvyrui. Buvo rasta žmonių kaulų, kaulinis smeigtukas, molinis puodas. 1988 m. Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (vad. A. Merkevičius) ištyrė 40 m² plotą, nieko nerado. Kapinynas sunaikintas, datuojamas I t-mečiu pr. Kr. Radinys (1 smeigtukas) saugomas Utenos kraštotyros muziejuje.

▲

Narkūnai

Senkapis yra 500 m į ŠR nuo Narkūnų kaimo, 700 m į P nuo Narkūnų piliakalnio. Jis įrengtas žemoje kalvelėje. 1976–1977 m. Lietuvos istorijos institutas (vad. R. Kulikauskienė) senkapyje ištyrė 250 m² plotą, rado 11 griautinių kapų (6 vyrų, 3 moterų ir 2 vaikų). Mirusieji laidoti negiliai, galvomis į V, kapai apkrauti akmenimis. Vyrų kapuose rasta geležinių pentinių plačiaašmenių kirvių, įmovinių ietigalių, peilių, skiltuvų, skustuvų, bronzinių žiedų, lieta segė, sidabrinė moneta. Moterų kapuose daugiausia buvo bronzinių papuošalų: auskarų, apskritų plokštinių ir ažūrinių segių, kaklo apvara iš žvangučių ir kryželių, adatinių, simbolinis raktas, geležinių peilių, akmeninis verpstukas. Senkapis datuojamas XIV a. pab.–XV a. Radiniai (60 daiktų) saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Luchtanas A. Narkūnų (Utenos raj.) senkapio tyrinėjimai 1976 ir 1977 metais/ Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1976–1977 metais. V. 1978. P. 202–206; Volkaitė-Kulikauskienė R., Luchtanas A. Narkūnų senkapio 1976 m. tyrinėjimai/ Lietuvos archeologija. V. 1979. T. 1. P. 101–111; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 156.

▲

Rukliai

Senkapis yra kaimo PR dalyje. Jis įrengtas didelės kalvos P dalyje, apie 100x100 m plote. Statant dabar jau panaikintą lapių fermą buvo rasta žmonių griaučių ir įvairių radinių. 1988–1998 m. (netyrinėta 1992 m.) Utenos kraštotyros muziejus (vad. D. Ribokas) senkapyje ištyrė bendrą 1210 m² plotą, rado 157 kapus su įvairiomis įkapėmis: geležiniais peiliais, skiltuvais, diržų sagtimis, bronziniais auskarais, žiedais, varinėmis ir sidabrinėmis monetomis, odinėmis piniginėmis. Senkapis datuojamas XV–XVII a. Radiniai (200 daiktų) saugomi Utenos kraštotyros muziejuje.

Ribokas D. Ruklių senkapio tyrinėjimai/ Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. V. 1990. P. 173–174; Ribokas D. Ruklių senkapio tyrinėjimai/ Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. V. 1992. T. 2. P. 83–85; Ribokas D. Ruklių senkapio tyrinėjimai 1993 metais/ Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. V. 1994. P. 175–176; Ribokas D. Ruklių senkapio tyrinėjimai 1994 ir 1995 metais/ Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. V. 1996. P. 147–149; Ribokas D. Tyrinėjimai Ruklių senkapiuose 1997 metais/ Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. V. 1998. P. 238; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 162 Satkūnaitė., Vedrickienė L. Piniginės iš Ruklių senkapio (Utenos raj.) tyrimas ir konservavimas Lietuvos Dailės muziejaus metraštis. V. 1998. P. 315–320; Satkūnaitė S. XVI a. piniginė iš Ruklių senkapio/ Baltų tyrinėjimai 1998 m./ Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. V. 2000. P. 311–312.

▲

Vaitkūnai

Senkapis yra Vaitkūnų kaimo R pakraštyje, 700 m. nuo Stainiškio miško pakraščio. Jis įrengtas aukštumos dalyje, lygioje vietoje, kurios PR krašte yra kaimo kapinės. 1956 m. buvo rasta griautinių žmonių kapų bei geležinis plačiaašmenis kirvis. Senkapis netyrinėtas, datuojamas XV a. Radiniai (1 kirvis) saugomi Utenos kraštotyros muziejuje.

Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 199.

▲

Vajaliai

Senkapis yra 40 m į V nuo kelio Dirmiškės-Vajeliai, miško PR pakraštyje. Jis įrengtas apie 100x30 m dydžio aukštumos dalyje, pailgas R-V kryptimi. Kasant bulviarūsius rasta žmonių kaulų ir geležinių ietigalių. Senkapį 2000 m. tyrinėjo Kultūros paveldo centras (vad. J. Balčiūnas) ištirta 45 m² plotas, kapų nerasta. Senkapis pagal turimus duomenis datuojamas XV a.

▲

Viskėnai

Senkapis yra 300 m į PV nuo Utenaičio ežero PV kranto, į PR nuo plento Utena-Pakalniai. Jis įrengtas kalvelėje. Apie 1955 m., ant jo pastačius fermą, kasant griovius rasta žmonių kaulų ir įvairių radinių, tarp kurių minimi ginklai. Senkapis netyrinėtas, datuojamas XV a.

▲

© Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka
Utena. 2002