Utenos krašto enciklopedija. Utenos miškų urėdija

ASD1.gif (8484 bytes)

Gatelių miškas yra Daugailių sen. Plotas – 39 ha. Rytinėje ir šiaurinėje pusėje ribojasi su Salako girininkija. Miškas privatizuojamas. Vyrauja pribręstantys pušynai ir beržynai. Baltalksniai iškirsti ir atsodintos eglės. Vyrauja brukniniai pušynai.
Minčios miškas priklauso Daugailių ir Tauragnų sen. Pietrytinėje dalyje ribojasi su Aukštaitijos nacionaliniu parko Minčiagirės g-ja. Girioje yra Ivoniškių, Nečėnų k., prateka Minčios upelis, yra botaninis draustinis (spanguolynas), Balčio ežeras. Vyrauja vidutinio amžiaus pušys, eglės. Dirvožemiai yra velėniniai jauriniai, silpnai ir vidutiniškai nujaurėję, priesmėliai ant priemolių, dalis girios (apie 30%) yra pelkiniai dirvožemiai (žempelkės ir tarpinio tipo pelkės). Pusė miško yra valstybinio, kita pusė – privataus. Labai gausu elnių ir briedžių, kurie daro pastebimą žalą miškui.
Lukošiūnų miškas yra Tauragnų sen. Jo plotas – 487 ha. Miškas – privatus. Miško teritorijoje yra Lukošiūnų k., Pleškikio ežeras. Iš šiaurinės pusės ribojasi su Ilgio ežeru. Miško teritorijoje yra Balčių girininkija. Vyrauja baltalksnynai, daug baltalksnynų iškirsta ir atželdyta eglėmis.
Balčių miškas priklauso Tauragnų sen. Yra Balčių kaimas. Šiaurės rytinėje pusėje ribojasi su Baličių ežeru. Pietrytinėje pusėje ribojasi su Aukštaitijos nacionaliniu parku. Vyrauja viduramžės pušys, brandūs baltalksniai. 80% miškas privatus, 20% – valstybinis. Miško plotas 657 ha. Dug baltųjų kiškių. Daugiausia – brukniniai pušynai. Labai daug pilkapių.

▲

Kuktiškių girininkija

Kuktiškių miškas yra Kuktiškių sen. Miško plotas 785 ha. Per mišką eina geležinkelis Utena-Švenčionėliai. Šiaurinėje pusėje už pusės kilometro yra Kuktiškių miestelis. Pietinėje miško pusėje yra Gilio, Alksno, Dumblio ežeriukai. Vyrauja vidutinio amžiaus pušynai. Pušynai brukniniai, mėlyniniai. Miške daug raistų, aukštapelkių, tarpinio tipo pelkių ir žemapelkių. Raistai sudaro apie 40% miško. Raistuose vyrauja žemo boniteto beržynai. Miške daug žvėrių, miškas grybingas, privatus. Per jį eina Utenos–Molėtų raj. riba.
Tauragnų miškas yra Tauragnų sen. tarp Politiškių ir Lobės ežerų. Miško plotas 160 ha. Rytinėje miško pusėje už 1 km yra Tauragnų miestelis. Vyrauja mėlyniniai pušynai, apie 30% miško užima žemutinio ir tarpinio tipo pelkės. Pelkėse vyrauja beržynai. Miškas – privatus.
Ąžuolaušos miškas yra Daugailių sen., rytinėje Alaušo ežero pusėje. Miško plotas – 132 ha. Vyrauja vidutinio amžiaus ir pribręstantys mišrūs pušynai su beržais. Reljefas kalnuotas, lomose auga juodalksnynai su beržais. Miškas – valstybinis.
Ruklių miškas yra Daugailių sen., rytinėje Alaušo ežero pusėje, 83 ha ploto. Vyrauja pribręstantys ir brandūs pušynai, lomose palei ežerą juodalksnynai. Miškas kurortinis, mėgstamas poilsiautojų, ypač nuo Giedrio ežero pusės. Miško pakraščiai – privatūs, kita miško dalis – valstybinis miškas. Šiaurinėje miško pusėje yra Maneičių piliakalnis ir Maneičių kaimas.
Voriškių miškas yra Daugailių sen. Rytinėje miško pusėje – rajoninės reikšmės kelias Radeikiai – Alaušas. Miškas yra tarp Degsnio ir Antandrajos kaimų. Miško plotas 72 ha. Vyrauja beržynai, juodalksnynai, baltalksnynai. Miške daug šlapių augimviečių. Valstybinis.
Šešėlių miškas yra tarp Degsnio ir Antandrajos kaimų. Miško plotas 72 ha. Vyrauja beržynai, juodalksnynai, baltalksnynai. Miške daug šlapių augimviečių. Valstybinis. Šešėlių miškas yra Daugailių sen. Rytinėje miško pusėje yra Rasčio ežeras. Miško plotas – 290 ha. Šiaurinėje pusėje yra Antandrajos kaimas, pietrytinėje pusėje praeina respublikinis plentas Utena – Zarasai. Vyrauja minkštieji lapuočiai beržai, juodalksniai, drebulės, baltalksniai. Du kvartalus užima raistas – vietinių gyventojų vadinamas Vinkšninės raistu, nuo upelio, kuris prateka per raistą.
Tautališkių miškas Daugailių sen. užima 67 ha. Vakarinėje miško pusėje yra plentas Utena – Zarasai. Vyrauja brandūs drebulynai, pusė miško yra jaunuolynai. Kirtavietės buvo atsodintos eglėmis, bet savaime intensyviai atžėlė drebulės, uosiai. Augimvietės – geros.
Kemešio giria yra Saldutiškio sen. Plotas – 103 ha. Rytinėje girios pusėje yra Kemešio ežeras. Vyrauja brandūs drebulynai. Kirtavietės atželdomos eglėmis. Savaime gerai atsiželdo drebulės, liepos, uosiai. Dirvožemiai jauriniai, sunkūs moliai, greit įmirksta. Auga plačialapės žolės. Miškas valstybinis.
Saldutiškio miškas užima 114 ha. Šiaurės vakarinėje miško pusėje ribojasi su Saldutiškio miesteliu. Šiaurinėje pusėje yra Lamėsto ežeras. Vyrauja vidutinio amžiaus pribręstantys beržynai su pušimis ir juodalksniais. Daugiausia – pelkiniai dirvožemiai (žemapelkės ir tarpinio tipo pelkės). Miškas – valstybinis.
Paaisietės miškas tarp Galuonės ir Aiseto ežerų. Šiaurinėje ir rytinėje Aiseto ežero pusėje. Pro rytinę eina geležinkelis Utena-Švenčionėliai. Vyrauja viduramžiai ir pribręstantys brukniniai pušynai. Vidutinis bonitetas antras. Miškai daugiausia buvę savininkų ir jiems grąžinami.

▲

Utenos girininkija

Skaistašilio miškas užima 325 ha plotą. Miškas yra Utenos miesto šiaurinėje dalyje į Užpalių pusę. Skaistašilio miško 80 kv. yra masinių žudynių vieta. Kv. 37 ir 35 yra pilkapiai. Kv. 80 yra paukščių draustinis.
Skaistašilio miškas yra parkinis – poilsinis. Uteniškių mėgstama vieta. Vyrauja pušynai. Miškas grybingas, auga mėlynės, avietės. Skaistašilio miške yra: Bandeliškio, Karosinio ir kiti ežerėliai. Miškai gausiai lankomi, todėl žvėrių nedaug ir tie patys dažniausiai užklystantys. Miškas tipografų invazijos laiku beveik visas išdžiūvo, kadangi buvo eglynas. Dabartiniu laiku visos kirtavietės atželdytos. Kv. 40 skl. 22; 24; 38 yra 90 metų senumo europinių maumedžių. Kirtavietėsėe gausu aviečių.
Medinių miškas yra į šiaurės vakarus nuo Utenos miesto. Per Medinių mišką buvo nutiestas siaurasis geležinkelis. Vėliau buvo nutiestas platusis geležinkelis. Tačiau vykstant pertvarkai darbai liko nebaigti. Medinių miškas privatizuojamas. Vyrauja eglynai, yra pelkių ir raistų. Vietoje išdžiūvusių eglynų atželdyta eglės kultūromis.
Šilinės miškas yra Utenos miško pietvakarinėje dalyje. Kv. 42 pastatyta lauko estrada. Čia rengiamos dainų šventės, poilsio vakarai.
Kv. 43 skl. 13 yra žydų kapinės. Šilinės miškas labai šlapias, didžiąją dalį užima pelkės ir raistai. Teka Vyžuonos upelis. Kv. 43 išdžiūvę eglynai iškirsti ir atsodinti. Kv. 43 yra Utenos miškų urėdijos pastatai. Miško plotas – 72 ha.
Ąžuolijos miškas yra Utenos miesto pietinėje dalyje abipus kelio Utena–Vilnius. Miškas prieina prie Kėgio, Kėgelio ir Raudžio ežerų. Išilgai viso miško nutiesti geležinkelio bėgiai, yra geležinkelio sandėliai ir geležinkelio stotis. Miške gausu ąžuolų, juodalksnių, yra eglių ir guobų. Miškas drėgnas, sunkiai išdžiūsta ir vidurvasarį. Miško plotas – 305 ha. Yra briedžių, stirnų, kiškių. Pamiškėse gausu sraigių. Dygsta grybai. Miškas – valstybinis.
Pakalnių miškas yra pietinėje Utenos dalyje. Miškas yra abipus kelio Pakalniai – Leliūnai. Miško plotas – 269 ha. Miške auga lapuočiai – uosiai, ąžuolai. Yra elnių, briedžių, stirnų. Miškas drėgnas. Yra juodojo gandro lizdas, gausu įvairių paukščių. Dygsta grybai, uogų nėra. Miškas – valstybinis.
Gaižiūnų miško plotas – 307 ha. Miškas privatizuojamas, valstybinis liks tik dvaro miškas. Miško ribos siekia Talio ir Žuvinto ežerus. Dirvožemis – skurdus – smėlynai. Auga pušys, baltalksniai, beržai. Miškas tarp laukų. Gausu grybų, uogų. Ribojasi su Molėtų raj. miškais. 68 kv. prie Žuvinto ežero yra Andreikėnų piliakalnis.

▲

Vyžuonų girininkija

Šilėnų miškas yra Užpalių sen. Plotas 176 ha. Miškas yra tarp Kaniukų, Norvaišių ir Žibiškių kaimų. Daugiausia miškų sklypuose vyrauja viduramžės ir pribręstančios pušys. Miškas – privatus.
Žaibiškių miškas – Užpalių sen. Plotas – 138 ha. Tarp Žaibiškių ir Antakalnių kaimų. Vyrauja pušynai ir beržynai. Prie Pakalnio ežero vyrauja baltalksnynai. Miškas – privatus.
Kušlių miškas – Užpalių sen. Plotas – 354 ha. Šiaurės vakarų pusėje ribojasi su Anykščių raj. Pietinėje miško pusėje yra Mamėnio ežeras. Vyrauja viduramžiai pušynai. Miškas – valstybinis.
Dvaršilio miškas yra Užpalių sen. Plotas – 442 ha. Vakarinėje pusėje ribojasi su Joliškių kaimu, šiaurės vakarinėje dalyje, už Vėželių kaimo teka Šventoji. Miške yra Kunigiškių ir Jociškių ežerai. Vyrauja pribręstantys pušynai. Atskiri eglynų sklypai 1996–1997 m. labai nukentėjo nuo kirvarpų antplūdžio. Miškas – valstybinis.
Vyžuonų miškas dar vadinamas Vyžuonų šilu, yra Vyžuonų sen. Jo plotas – 823 ha. Šiaurinėje pusėje teka Šventoji. Pietvakarinėje pusėje prie miško yra Vyžuonų miestelis. Per mišką eina respublikinės reikšmės kelias Utena–Rokiškis. Miške yra – Balčio ir Girbio ežerai. Daugumoje yra brandūs ir pribręstantys eglynai, apie 60%, ir 40% – pribręstantys pušynai. 1995–1997 m. eglynai stipriai nukentėjo nuo kinivarpų. Atskiri miško kvartalai buvo iškirsti plynai. Miškas – valstybinis. Rytinėje dalyje keturi miško kvartalai privatūs.

▲