Aknystėlė
Pilkapiai
(?) buvo Aknystėlio ežero Š krante, pusiasalyje esančioje iki 5 m aukščio
50 m skersmens kalvelėje. Čia buvo randama žmonių kaulų, 1964 m rasta
bronzinė juostinė apyrankė. 1977 m. Lietuvos istorijos institutas (vad. V.
Urbanavičius) kalvelės P ir V šlaituos ištyrė 20 m² dydžio plotą. Rasta
tik paskirų žmogaus kaulų fragmentų. 1982 m. kalvelės viršuje rastas
griautinis moters kapas be įkapių. Tuo metu kalvelė buvo apsodinta mišku. Čia
bus buvęs vienas pilkapis, kuriam XX a. viduryje nuskleistas sampilas. Pilkapis
datuojamas V a. Radinys (1 apyrankė) saugoma Utenos kraštotyros muziejuje.
▲
Antandraja
Pilkapynas
yra 600 m nuo Alaušo ežero R kranto, abipus kelio Maneičiai-Antandraja,
Radeikių meistrijos 2 kv. P dalyje, Ažuolaušio miške. Pilkapyne yra 28
pilkapiai, išsidėstę R-V kryptimi. Sampilai 410 m skersmens, iki 1,5 m aukščio.
Dalies pilkapių pagrindus juosia duobės. XX a. pirmoje pusėje kasinėjant
sampilus rasta balno kilpų. Pilkapiai netyrinėti, datuojami IXXII a.
Lietuvos
TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 24; Kultūros paminklų
enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 141.
▲
Dabula
Pilkapynas
I yra 300 m į PV nuo kelio Minčia-Spitrėnai, 200 m į PV nuo kelio
Tauragnai-Antilgė, Balčių girininkijos 45 kv. PV dalyje. Pilkapyne išliko 3
pilkapiai, 3300 m atstumu vienas nuo kito. Anksčiau čia būta didesnio
pilkapyno. Sampilų skersmuo 8 m, aukštis iki 1 m. Pilkapių pagrindus juosia
akmenų vainikai. Pilkapiai netyrinėti, datuojami IVVI a.
Lietuvos
TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 30; Kultūros paminklų
enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 142143.
Pilkapynas
II yra kelio Jotaučiai-Minčia P pusėje, 1 km į R nuo Dabulės pilkapyno I,
Balčių girininkijos 68 kv. Š dalyje. Pilkapyne išliko 21 pilkapis. Sampilų
skersmuo 47 m, aukštis iki 0,5 m. Pilkapių pagrindus juosia akmenų
vainikai. Ardant pilkapių sampilus buvo randama žmonių ir žirgų griaučių.
Pilkapiai netyrinėti, datuojami IVVI a.
Lietuvos
TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 30; Kultūros paminklų
enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 142.
▲
Daugilis
Pilkapynas
buvo šalia kelio Daugilis-Užpaliai, Miškinių miške. XIX a. pr. čia buvo
daugybė pilkapių su akmenų vainikais. Sampilai sunaikinti XIX a. pab. ar XX
a. pr. Pilkapynas datuojamas apie I t-mečio antrąja puse.
Teodora
Narbutta pomniejsze pisma historyczne szczególnie do histoyri Litwy odnoszące
się. Wilno. 1856. P. 221.
▲
Daunoriai
Pilkapynas
yra 1,5 km į ŠR nuo kaimo, 800 m į PR nuo Šeimaties piliakalnio, 700 m į V
nuo Uteno ežero V kranto, Daunorių girininkijos 146 kv. vidurinėje dalyje.
Pilkapyne yra 30 pilkapių. Sampilų skersmuo 612 m, aukštis iki 1 m.
Pilkapių pagrindus juosia akmenų vainikai arba supa duobės. Pilkapiai netyrinėti,
datuojami IVVIII a.
Lietuvos
TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 31; Kultūros paminklų
enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 142146.
▲
Galiniai
Pilkapynas
yra 1,35 km į P nuo Lygamiškio piliakalnio, 150 m į R nuo Šventosios
kairiojo kranto, į V nuo Galinių neįtvirtintos gyvenvietės, pušynėlyje.
Pilkapyne išliko 3 pilkapiai. Sampilai 910 m skersmens, iki 0,4 m aukščio.
XIX a. pab. pilkapyną sudarė apie 100 pilkapių. 1845 m. kelis pilkapius tyrinėjo
Pranciškus Vilčinskis, surado 5 ietigalius, 2 žalvarines antkakles, 4
apyrankes, smeigtukus ir seges. Vėliau ardant pilkapius rasta žmonių kaulų
ir geležinių pentinių siauraašmenių kirvių. 1998 m. Lietuvos istorijos
institutas (vad. A. Simniškytė-Strimaitienė) ištyrė 2 pilkapius bei iškasė
perkasą viso 200 m² plotą, rado 3 degintinius kapus su geležinėmis diržo
sagtimis, peiliu, bronziniais apkalėliais, žiedu, susilydžiusiais stikliniais
karoliais. Pilkapiai datuojami VXII a. Radiniai saugomi Peterburgo Ermitaže
(19 daiktų), Vytauto Didžiojo karo muziejuje (2 daiktai), Lietuvos
nacionaliniame muziejuje (15 daiktų) ir Utenos kraštotyros muziejuje (1
kirvis).
Zabiela
G. Rytų Lietuvos archeologijos paminklų žvalgymas ir žvalgomieji tyrinėjimai/
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. V. 1992. T. 2. P.
117; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 147.
▲
Gateliai
Pilkapynas
yra 800 m į PV nuo Gatelių kaimo, 400 m į PR nuo kelio Šlepečiai-Lukošiūnai,
Balčių girininkijos 3 kv. P pakraštyje, 9 kv. ŠR dalyje bei 10 kv. ŠV
dalyse. Pilkapyne yra 30 pilkapių, išsidėsčiusių 400x230 m dydžio plote.
Sampilai 612 m skersmens, iki 1,3 m aukščio, vienas nuo kito nutolę per
2100m. XX a. pr. pilkapius kasinėjant rasta geležinių kirvių, ietigalių,
balno kilpų, žąslų. Pilkapių pagrindus juosia grioviai. Pilkapiai netyrinėti,
datuojami IXXII a.
Lietuvos
TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 38; Kultūros paminklų
enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 148.
▲
Gudėniškės
Pilkapynas
yra į R nuo Gudėniškių kaimo, kelio Kuktiškės-Biliakiemis V pusėje. Jis
įrengtas apie 1,5 ha ploto smėlingoje kalvelėje. Pilkapių sampilai neišliko
(nuarti XIX a. pab.XX a. pr.). Ariant buvo randama griautinių žmonių kapų
ir įvairių bronzinių dirbinių: grandinėlė, apyrankė ir kt. Pilkapiai
netyrinėti, datuojami IIIIX a. Radiniai saugomi Utenos kraštotyros
muziejuje (2 daiktai).
Lietuvos
TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 44; Kultūros paminklų
enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 149.
▲
Juknėnai
Pilkapynas
buvo 600 m į ŠV nuo Antilgės piliakalnio, 200 m į Š nuo Sylio ežero Š
kranto. Pilkapyne iki XX a. vidurio buvo keli pilkapiai, kurių sampilai buvę
apdėti akmenimis. Ardant pilkapius rasta žirgų kaulų, geležinių ietigalių,
pentinių siauraašmenių kirvių. Pilkapius galutinai sunaikino žvyrduobė.
Pilkapiai datuojami I t-mečio. viduriu. Radiniai (2 daiktai) saugomi Utenos kraštotyros
muziejuje.
Lietuvos
TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 22, 47.
▲
Kaniūkai
Pilkapynas
buvo 450 m į V nuo Šventosios dešiniojo kranto, buvusio Kaniūkų gamybinio
centro Š dalyje. Pilkapyne iki XIX a. pab. buvo keli pilkapiai, kurių sampilai
jau tada buvo nuskleisti. Ardant pilkapių vietas, rasta žmonių kaulų ir
bronzinių papuošalų: apyrankių, antkaklių, grandinėlių, smeigtukų ir kt.
1988 m. Utenos kraštotyros muziejus (vad. D.Ribokas) pilkapyno teritorijoje ištyrė
255 m² plotą, kapų nerado. Pilkapiai datuojami I t-mečio viduriu. Radiniai
saugomi Utenos kraštotyros muziejuje (4 daiktai) bei Valstybiniame
archeologijos muziejuje Varšuvoje.
Majewski
E. Bronzy i kosci ludzkie z grobu we wsi Koniuchy, pow. wilkomieski/ Swiatowit.
Warszawa. 1901. T. 3. P. 8589. Tablicy XVXVI; Tur J. Opis kosci ludzkich z
grobu w Koniukach/ Swiatowit. Warszawa. 1901. T. 3. P. 8993; Lietuvos TSR
archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 50; Ribokas D. Kaniūkų pilkapių
vietos tyrinėjimai/ Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais.
V. 1990. P. 6061.
▲
Kuktiškės
Pilkapynas
yra 1 km į V nuo Kuktiškių miestelio, į Š nuo plento Švenčionėliai-Utena.
Pilkapyne yra 8 pilkapiai. Sampilai 1012 m skersmens, iki 0,5 m aukščio.
Iki 1955 m. apie 1,5 ha plote buvo apie 100 pilkapių XIX a. pab. kelis
pilkapius kasinėjo A. Šutinas, 1925 m. vietos mokytojai. Buvo randama
griautinių ir degintinių kapų su įvairiomis įkapėmis: geležiniais siauraašmeniais
kirviais, įmoviniais ietigaliais, antskydžiais, diržo sagtimis. Pilkapiai
datuojami VXII a. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje (1
kirvis) ir Utenos kraštotyros muziejuje (3 daiktai).
Lietuvos
TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 57; Kultūros paminklų
enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 152153.
▲
Kvykliai
Pilkapynas
buvo 160 m į P nuo Balčio ežero P kranto, 100 m į P nuo Geležinkelio Utena-Švenčionėliai.
Pilkapynas buvo kalvelėje, kur 1930 m. dar buvo 3 pilkapiai. Jų sampilai
nuskleisti dirbant laukus. Ardant sampilus rasti geležinis siauraašmenis
kirvis ir įmovinis ietigalis. Pilkapiai datuojami VIIVIII a. Radiniai (2
daiktai) saugomi Utenos kraštotyros muziejuje.
▲
Maželiškiai
Pilkapynas
buvo apie 250 m į Š nuo Maželiškių kaimo, 500 m į PV nuo Dusyno upelio
kairiojo kranto. Sampilai nuskleisti seniai, dirbant laukus. Ardant pilkapių
liekanas 1963 m. rasti geležinis siauraašmenis kirvis ir bronzinė antkaklė.
Pilkapiai datuojami I t-mečio viduriu. Radiniai (2 daiktai) saugomi Utenos kraštotyros
muziejuje.
Lietuvos
TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 67.
▲
Minčia
Pilkapynas
I yra 100 m į PR nuo Daglėjaus ežero PR kranto, abipus kelio Tauragnai-Minčia,
Minčios girininkijos 111 kv. ŠV ir 97 kv. PV dalyse. Pilkapyne yra 26
pilkapiai. Sampilų skersmuo 820 m, aukštis iki 1,8 m. Pilkapių pagrindus
juosia duobės ir grioviai. 1975 m. Lietuvos nacionalinis muziejus (vad. E. Butėnienė)
ir Kultūros paveldo centras (vad. P. Tebelškis) ištyrė 2 apardytus
pilkapius, kapų nerado. Pilkapiai datuojami IXXII a.
Lietuvos
TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 70; Kultūros paminklų
enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 156.
Pilkapynas
II yra 350 m į PV nuo Daglėjaus ežero PV kranto, 200 m į PV nuo Minčios
pirmojo pilkapyno, Minčios girininkijos 110 kv. ŠR ir Balčių girininkijos
109 kv. R dalyse. Pilkapyne yra 72 pilkapiai, išsidėstę dviejose pakilumėlėse.
Sampilų skersmuo 514 m, aukštis iki 1,7 m. Atstumai tarp pilkapių nuo
visai greta esančių iki 100 m. Pilkapių pagrindus juosia duobės ir grioviai.
Pilkapiai netyrinėti, datuojami IXXII a.
Lietuvos
TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 70; Kultūros paminklų
enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 156.
Pilkapynas
III yra 2 km į V nuo Minčios kaimo, 350 m į PR nuo Daglėjaus ežero PR
kranto, 150 m į R nuo Minčios pirmojo pilkapyno, Minčios girininkijos 111 kv.
ŠR ir 112 kv. Š dalyse. Pilkapyne yra 29 pilkapiai, išsidėstę dviejose
pakilumėlėse. Sampilų skersmuo 714 m, aukštis iki 2,5 m. Pilkapių
pagrindus juosia duobės ir grioviai. 1985 m. Lietuvos nacionalinis muziejus
(vad. B. Tautavičienė) ištyrė 5 apardytus pilkapius, viename pilkapyje rasta
degintinio kapo liekanų. Pilkapiai datuojami IXXII a.
Kultūros
paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 156.
Pilkapynas
IV yra 1,5 km į V nuo Minčios kaimo, 40 m į P nuo kelio Tauragnai-Minčia,
800 m į R nuo Minčios pirmojo pilkapyno, 200 m į R nuo Minčios antrojo
pilkapyno, Minčios girininkijos 113 kv. Š ir 112 kv. Š dalyse. Pilkapyne yra
2 pilkapiai, išsidėstę per 8 m vienas nuo kito. Sampilų skersmuo 1012 m,
aukštis iki 12 m. Pilkapių pagrindus juosia grioviai. Pilkapiai netyrinėti,
datuojami IXXII a.
Kultūros
paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 156.
Pilkapynas
V yra 350 m į ŠV nuo Minčios kaimo, 200 m į ŠR nuo kelio Jotaučiai-Minčia,
Minčios girininkijos 115 kv. ŠV dalyse. Pilkapyne yra 3 pilkapiai, išsidėstę
per 810 m vienas nuo kito. Sampilų skersmuo 1012 m, aukštis iki 1,8 m.
Pilkapių pagrindus juosia grioviai. Pilkapiai netyrinėti, datuojami IXXII
a.
Balčiūnas
J., Merkevičius A., Zabiela G. Utenos rajono archeologijos paminklų žvalgymas/
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais. V. 1986. P. 116; Kultūros
paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 156.
Pilkapynas
VI yra 450 m į ŠV nuo Minčios antrojo pilkapyno, Balčių girininkijos 95 kv.
PR dalyje. Pilkapyne yra 3 pilkapiai, išsidėstę per 810 m vienas nuo kito.
Sampilų skersmuo 89 m, aukštis iki 0,5 m. Pilkapių pagrindus juosia duobės.
Pilkapiai netyrinėti, datuojami IXXII a.
Balčiūnas
J., Merkevičius A., Zabiela G. Utenos rajono archeologijos paminklų žvalgymas/
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais. V. 1986. P. 116; Kultūros
paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 156.
▲
Pašiliai
Pilkapynas
yra 100 m į ŠR nuo kelio Antalgė-Aknystėlės, miške. Pilkapyne yra 8
pilkapiai, išsidėstę 150x50 m dydžio plote Š-P kryptimi, pailgos kalvos viršuje.
Sampilai 611 m skersmens, iki 1 m aukščio, vienas nuo kito nutolę per
547 m. Pilkapių pagrindus juosia duobės. Pilkapiai netyrinėti, datuojami
VIIIX a.
▲
Pavyžintis
Pilkapynas
yra 300 m į V nuo Pavyžinčio kaimo, 200 m į ŠR nuo Salinio ežero ŠR
kranto, Kuktiškių girininkijos 12 kv. R dalyje. Pilkapyne yra 7 pilkapiai (3 iš
jų jau priklauso Molėtų rajonui). Sampilų skersmuo 512 m, aukštis iki 1
m. Atstumas tarp pilkapių nuo greta esančių iki 70 m. Pilkapių pagrindus
juosia akmenų vainikai arba supa duobės. Pilkapiai netyrinėti, datuojami
IVVIII a.
Lietuvos
TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 70; Kultūros paminklų
enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 161.
▲
Radeikiai
Pilkapynas
buvo apie 850 m į ŠR nuo plento Utena-Zarasai ir kelio Radeikiai-Antandraja
sankryžos, apie 250 m į V nuo Vinkšninės upelio kairiojo kranto. Sampilai
nuskleisti XIX a. Tikslesnis pilkapių skaičius neaiškus. Sampilai buvo apdėti
akmenų vainikais. Rasta žmonių kaulų, geležinių siauraašmenių kirvių,
ietigalių, ir kt. dirbinių. XX a. antroje pusėje pilkapyno vieta nukasta
karjero. Pilkapiai netyrinėti, datuojami I t-mečio viduriu.
▲
Sėlė
Pilkapynas
buvo 50 m į P nuo Tauragno ežero PV kranto, 300 m į ŠR nuo Sėlės
piliakalnio, Daunorių girininkijos 181 kv. ŠV dalyje. Pilkapynas buvo ilgos
kalvos viršuje. XX a. pirmoje pusėje minimi 2 pilkapiai su akmenimis apdėtais
sampilais. Vėliau jie ariant sulyginti su žeme. Pilkapiai netyrinėti,
datuojami I t-mečio viduriu.
Lietuvos
TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 102.
▲
Skroblus
I
Pilkapynas
yra 150 m į R nuo vienkiemio, Šeimaties miške, Daunorių girininkijos 168 kv.
PV dalyje. Pilkapyne yra 11 pilkapių. Sampilų skersmuo 68 m, aukštis iki
1,5 m. Sampilai ties pagrindais apjuosti grioviais arba duobėmis. XX a. pirmoje
pusėje kasinėjant pilkapius rasta žirgų kaulų ir geležinių dirbinių:
žąslų ir kt. Pilkapiai netyrinėti, datuojami IXXII a.
Lietuvos
TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 105; Kultūros paminklų
enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 163.
▲
Sprakšiai
Pilkapynas
yra 800 m į ŠR nuo Sprakšių kaimo, 300 m į V nuo Luknos ežero V kranto, Vyžuonų
girininkijos 60 kv. vidurinėje dalyje. Pilkapyne yra 2 pilkapiai, vienas nuo
kito nutolę per 4 m. Sampilų skersmuo 69 m, aukštis 0,4 m. Sampilai ties
pagrindais apjuosti grioviais. Pilkapiai netyrinėti, datuojami IXXII a.
Dakanis
B. Mažai žinomi VXII a. Rytų Lietuvos pilkapiai/ Muziejai ir paminklai. V.
1987. T. 8. P. 66; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 164.
▲
Stanėnai
Pilkapynas
yra 100 m į P nuo Stanionių kaimo, Talio ežero Š krante. Pilkapynas įrengtas
50 m skersmens iki 2 m aukščio kalvoje bei jos papėdėje. Čia buvę iki 10
pilkapių. Ariant jų sampilai sunaikinti. Rasta griautinių žmonių kapų.
Pilkapiai netyrinėti, datuojami IVV a.
Lietuvos
TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P8586; Kultūros paminklų
enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 164.
▲
Stasiūnai
Pilkapynas
I yra Stanėnų kaimo P pakraštyje, 200 m į Š nuo kelio Dryžiai-Saldutiškis.
Pilkapyne yra 17 pilkapių. Sampilų skersmuo 510 m, aukštis iki 0,9 m.
Sampilai ties pagrindais apjuosti akmenimis. XIX a. pab. pilkapius kasinėjo A.
Šutinas, rado 3 geležinius pentinius siauraašmenius kirvius, ietigalį.
Pilkapiai netyrinėti, datuojami VVIII a.
Lietuvos
TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 107; Kultūros paminklų
enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 168.
Pilkapynas
II yra 1,3 km į PV nuo Stanėnų kaimo, Kuktiškių girininkijos 54 kv. centrinėje
dalyje. Pilkapyne yra 10 pilkapių. Sampilų skersmuo 68 m, aukštis iki 0,5
m. XIX a. pab. pilkapius kasinėjo vietos gyventojas, rado geležinių dirbinių.
2000 m. Kultūros paveldo centras (vad. E. Ivanauskas) ištyrė dalį vieno
Sampilo (60 m² plotas), nustatė, kad tai smėlio kopa. Datuojami VVIII a.
▲
Stučiai
Pilkapynas
yra 900 m į R nuo Stučių kaimo, Tauragno ežero Š krante, Šeimaties miške,
Daunorių girininkijos 164 kv. V dalyje, 200 m į P nuo Šeimaties antrojo
pilkapyno. Pilkapyne yra 2 pilkapiai, vienas nuo kito nutolę per 10 m. Sampilų
skersmuo 810 m, aukštis 0,71,5 m. Pilkapiai netyrinėti, datuojami
VVIII a.
Dakanis
B. Mažai žinomi VXII a. Rytų Lietuvos pilkapiai/ Muziejai ir paminklai. V.
1987. T. 8. P. 66; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 172.
▲
Subiškis
(kaimas Ignalinos raj., artimiausias Utenos rajono kaimas Bendrovė)
Pilkapynas
yra 100 m į PR nuo Žiezdrelės ežero PR kranto, Saldutiškio girininkijos 9
kv. R ir 10 kv. Š-ŠR dalyse, abipus kelio Žiezdrelė-Subiškis. Pilkapyne yra
75 pilkapiai, išsidėstę trijose aukštumose 300 m ilgyje. Sampilai 615 m
skersmens, iki 1,2 m aukščio. Dalies pilkapių pagrindus juosia duobės, kitų
grioviai. XX a. 4 dešimtmetyje, kasinėjant kai kuriuos pilkapius, buvo
rasta žirgų griaučių, geležinių balnakilpių bei kirvių. Pilkapiai
netyrinėti, datuojami IXXII a.
Dakanis
B. Mažai žinomi VXII a. Rytų Lietuvos pilkapiai/ Muziejai ir paminklai. V.
1987. T. 8. P. 66; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 143.
▲
Šeimatis
Pilkapynas
I yra Šeimaties kaimo V dalyje, 400 m į ŠR nuo Tauragno ežero Š kranto,
abipus kelio Tauragnai-Daunoriai. Pilkapyne yra 2 pilkapiai, vienas nuo kito
nutolę per 50 m. Sampilų skersmuo 10 m, aukštis 1,32 m. Anksčiau
pilkapyne buvo daugiau pilkapių. Pilkapiai netyrinėti, datuojami VVIII a.
Lietuvos
TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 110; Kultūros paminklų
enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 173.
Pilkapynas
II yra Šeimaties kaimo R dalyje, 2 km į R nuo Šeimaties pirmųjų pilkapių,
200 m į ŠR nuo kelio Tauragnai-Daunoriai. Pilkapyne yra 5 pilkapiai, vienas
nuo kito nutolę per 615 m. Sampilų skersmuo 912 m, aukštis iki 1 m.
Sampilai ties pagrindu apjuosti akmenų vainikais. Ardant sampilus rasta geležinių
dirbinių: kirvių, balno kilpų ir kt. Pilkapiai netyrinėti, datuojami VVI
a.
Lietuvos
TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 110; Kultūros paminklų
enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 173.
▲
Tauragnai
Pilkapis
yra Tauragnų miestelyje, 90 m į Š nuo Stučių gatvės. Sampilas 20 m
skersmens, 1,3 m aukščio. Pilkapis netyrinėtas, datuojamas VVIII a.
Akavickas
R. Neaiškių archeologinių objektų žvalgymas Utenos raj. 1992 ir 1993
metais/ Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. V. 1994. P.
237274.
Pilkapynas
I yra 650 m į ŠR nuo Tauragnų piliakalnio, 100 m į P nuo Tauragnų ežero P
kranto. Pilkapyne išliko 5 pilkapiai, kurių sampilų skersmuo 56 m, aukštis
iki 0,3 m. 1999 m. Kultūros paveldo centras (vad. J. Balčiūnas) pilkapyne ištyrė
40 m2 plotą, rado apardytą degintinį kapą, geležinių dirbinių: peilį, 2
pentinius siauraašmenius kirvius, ietigalį, bronzinės apyrankės fragmentą.
Pilkapiai datuojami VIVIII a. Radiniai (5 daiktai) saugomi Utenos kraštotyros
muziejuje.
Lietuvos
TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 113.
Pilkapynas
II buvo 100 m į P nuo naujosios Tauragnų bažnyčios, Labės ežero Š krante.
Pilkapyne buvo keliolika pilkapių su iki 1 m aukščio sampilais. Ardant
pilkapius rasta žirgo parangos daiktų, papuošalų. Pilkapyno vietą XX a.
septintajameaštuntajame dešimtmečiuose nukasė karjeras. Pilkapiai netyrinėti,
datuojami IXXII a.
Lietuvos
TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 113.
▲
Taurapilis
Pilkapynas
yra 500 m į PR nuo Taurapilio piliakalnio, 40 m į P nuo Tauragnų ežero P
kranto. Pilkapyne buvo keliasdešimt pilkapių su akmenų vainikais, apjuostais
616 m skersmens, iki 1,5 m aukščio sampilais. Didžioji pilkapių dalis
sunaikinta ariant. Išlikusius pilkapius (viso 15) 19701971 m. ištyrė
Lietuvos istorijos institutas (vad. A. Tautavičius). Juose rasta griautinių ir
degintinių žmonių kapų (4 nedeginti mirusieji palaidoti kartu su žirgais)
su įvairiomis įkapėmis: geležiniais kirviais, ietigaliais, antskydžiais,
peiliais, žąslais, bronzinėmis antkaklėmis, apyrankėmis, segėmis, žiedais.
Turtingumu išsiskiria pilkapyje 5 rastas vyro kapas, kuriame buvo kalavijas su
auksu puoštais makštų apkalais, bronzinėmis ir sidabrinėmis diržų
sagtimis, žiedais, bronziniais pentinais, geriamojo rago apkalais, pincetu,
sege, dviem geležiniais ietigaliais, kirviu, peiliu, antskydžiu, akmeniniu galąstuvu.
Pilkapiai datuojami VVI a. Radiniai (57 daiktai) saugomi Lietuvos
nacionaliniame muziejuje.
Tautavičius
A. Taurapilio pilkapių (Utenos raj.) kasinėjimai 1970 ir 1971 metais/
Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1970 ir 1971 metais. V.
1972. P. 4048; Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 113;
Tautavičius A. Taurapilio kunigaikščio kapas/ Lietuvos archeologija. V.
1981. T. 2. P. 1843.
▲
Tautiškis
Pilkapynas
yra 500 m į R nuo kaimo, į V nuo kelio Sėlė-Stripeikiai, Gojaus miške.
Pilkapyne yra 6 pilkapiai, vienas nuo kito nutolę per 50 m. Sampilų skersmuo
68 m, aukštis 0,50,7 m. Sampilai ties pagrindu apjuosti akmenų
vainikais. Anksčiau pilkapyne buvo mažiausiai 15 pilkapių. Apie 1930 m.
vietos gyventojai kasinėjo kelis pilkapius, viename jų rado griautinį žmogaus
kapą su bronzinėmis apyrankėmis, geležiniu kirviu. Pilkapiai netyrinėti,
datuojami VVIII a.
Lietuvos
TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 110; Kultūros paminklų
enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 184.
▲
Utena
Pilkapynas
I yra Skaistašilio miške, Utenos girininkijos 33 kv. P ir 35 kv. Š dalyse, į
V nuo kelio Utena-Užpaliai, 900 m į Š nuo Utenos antrojo pilkapyno. Pilkapyne
yra 10 pilkapių. Sampilų skersmuo 68 m, aukštis iki 1 m. Sampilai ties
pagrindais apjuosti grioviais. Pilkapiai netyrinėti, datuojami IXXII a.
Lietuvos
TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 103; Kultūros paminklų
enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 163.
Pilkapynas
II yra Skaistašilio miške, Utenos girininkijos 37 kv. P dalyje, į R nuo kelio
Utena-Užpaliai, 900 m į P nuo Utenos pirmojo pilkapyno. Pilkapyne yra 13
pilkapių. Sampilų skersmuo 59 m, aukštis iki 0,4 m. 1844 m. kasinėjant
vieną pilkapį, rasta geležinių kirvių, ietigalių bei bronzinių apyrankių,
antkaklių, smeigtukų. Pilkapiai datuojami IVVI a.
Lietuvos
TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 103, 116; Kultūros paminklų
enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 163.
▲
Varniškės
Pilkapynas
I yra 500 m į Š nuo Varniškių kaimo, 150 m į R nuo Tauragnų ežero R
kranto, Daunorių girininkijos 183 kv. PV dalyje. Pilkapyne yra 12 pilkapių,
vienas šalia kito ir nutolę iki 100 m. Sampilų skersmuo 810 m, aukštis
iki 2 m. Sampilai ties pagrindu apjuosti grioviais. Pilkapiai netyrinėti,
datuojami IXXII a.
Lietuvos
TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 119; Kultūros paminklų
enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 202
Pilkapynas
II yra 500 m į Š nuo Varniškių kaimo, 50 m į R nuo Tauragno ežero R
kranto, Daunorių girininkijos 183 kv. V dalyje, 50 m į V nuo Varniškių
pirmojo pilkapyno. Pilkapyne yra 5 pilkapiai, vienas greta kito arba nutolę iki
200 m. Sampilų skersmuo 78 m, aukštis iki 1,5 m. Pilkapiai netyrinėti,
datuojami IXXII a.
Kultūros
paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 202.
▲
Vyžuonos
Pilkapynas
yra 1 km į ŠR nuo Vyžuonų miestelio, 160 m į ŠV nuo plento Vyžuonos-Užpaliai,
Vyžuonų girininkijos 62 kv. PR ir 63 kv.ŠV dalyse, Vyžuonų miške.
Pilkapyne yra 3 pilkapiai, vienas nuo kito nutolę per 1528 m ŠR-PV
kryptimi. Sampilų skersmuo 812 m, aukštis 0,51 m. Pilkapiai netyrinėti,
datuojami IXXII a.
Zabiela
G. Rytų Lietuvos archeologijos paminklų žvalgymas/ Archeologiniai tyrinėjimai
Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. V. 1990. P. 205; Kultūros paminklų
enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 202.
▲
Žadavainiai
Pilkapynas
buvo 500 m į Š nuo kelio Daugailiai-Salakas, 100 m į PV nuo Karklinio ežero
P kranto. Jis buvo Š-P kryptimi pailgos didelės kalvos Š gale. Pilkapių
sampilai sunaikinti dar XIX a., tad jų skaičius nežinomas. Ariant pilkapių
vietą išarta žmonių kaulų ir įvairių dirbinių: geležiniai pentiniai
siauraašmeniai kirviai, bronzinė juosta su varpeliu, antkaklė, apyrankė,
antsmilkiniai. 1966 m. Lietuvos istorijos institutas (vad. M. Michelbertas)
pilkapyne ištyrė 200 m² plotą, rado 2 bronzinius antsmilkinius. Pilkapiai
datuojami IVV a. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame (2 daiktai),
Vytauto Didžiojo karo (3 daiktai) muziejuose bei privačiame rinkinyje.
Žilėnienė
D., Žilėnas A. Antalieptės apylinkių senovė/ Kraštotyra. V. 1969. P.
100103; Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 125.
▲
Želmeniškė
(kaimas Ignalinos raj., artimiausias Utenos rajono kaimas Minčia)
Pilkapynas
yra 150 m į V nuo Ažvintės upelio dešiniojo kranto, Minčios girininkijos
135 kv.PV dalyje. Pilkapyne buvo 7 pilkapiai su akmenų vainikais, apjuostais
36 m skersmens, iki 0,6 m aukščio sampilais. Sampilai vienas nuo kito nutolę
per 212 m. Visus juos 1982 m. ištyrė Lietuvos nacionalinis muziejus (vad.
E. Butėnienė). Juose rasta griautinių ir degintinių žmonių kapų su įvairiomis
įkapėmis: geležiniais kirviais, ietigaliais, peiliais, stikliniais karoliais.
Pilkapiai datuojami VVI a. Radiniai (8 daiktai) saugomi Lietuvos
nacionaliniame muziejuje.
Butėnienė
E. Želmeniškės pilkapynas/ Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983
metais. V. 1984. P. 5053; Dakanis B. Mažai žinomi VXII a. Rytų Lietuvos
pilkapiai/ Muziejai ir paminklai. V. 1987. T. 8. P. 6768.
▲
|