Turinys > Piliakalniai

Aknystėlės

Piliakalnis yra 120 m į P nuo Aknystėlio ežero P kranto, į ŠR nuo buvusio siaurojo geležinkelio Utena-Anykščiai (dabar kelias Stabulankiai-Aknystėlės). Jis įrengtas atskiroje didelėje kalvoje. Aikštelė pailga Š-P kryptimi, ovali, 20x15 m dydžio, be kultūrinio sluoksnio. Šlaitai statūs, iki 10 m aukščio. 1983 m. Lietuvos istorijos institutas (vad. A. Merkevičius) įvairiose piliakalnio vietose ištyrė 72 m² plotą, kultūrinio sluoksnio nerado. Jis bus nukastas XIX a. pabaigoje kartu su nemaža piliakalnio dalimi, tiesiant siaurąjį geležinkelį. 1985 m. apie 1 m storio viršutinis piliakalnio sluoksnis nustumtas į šonus. Piliakalnis datuojamas I t-mečiui.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 26; Merkevičius A. Aknystėlės piliakalnio tyrinėjimai/ Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. V. 1984. P. 31–32.

▲

Andreikėnai

Piliakalnis yra 600 m į PV nuo geležinkelio Švenčionėliai-Utena, 350m į V nuo Talės upelio dešiniojo kranto, 100 m į ŠR nuo Žuvinto ežero Š kranto. Jis įrengtas didelės kalvos Š gale. Aikštelė pailga Š-P kryptimi, 80x20 m dydžio, su kultūrinio sluoksnio liekanomis. Jame rasta brūkšniuotos keramikos. Šlaitai statūs, iki 25 m aukščio, išskyrus nuolaidų P šlaitą. Į R nuo piliakalnio yra papėdės gyvenvietė. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-mečio.pirmąją puse.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 28; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 140.

▲

Antabaltė

Piliakalnis yra 400 m į ŠR nuo kelio Jotaučiai-Minčia, Balčių girininkijos 49 kv. P dalyje, Balčio ežero Š krante. Jis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga ŠR-PV kryptimi, 25x15 m dydžio, be kultūrinio sluoksnio. Šlaitai vidutinio statumo, 5–7 m aukščio. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-mečiui.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 98; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 140.

▲

Antalgė

Piliakalnis yra 960 m į P nuo plento Ukmergė-Utena, 140m į ŠR nuo Antalgės paukštyno pastatų. Jis įrengtas apskritoje apie 8 m aukščio kalvoje, kuri anksčiau buvo apsupta šlapių pievų. Aikštelė neišsiskiria, viršus apie 15 m skersmens. Anksčiau ariant piliakalnį buvo rasta degėsių, lipdytos ir žiestos keramikos. 1986 m. piliakalnį tyrinėjo Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (vadovas G. Zabiela). Ištirtas bendras 80 m² plotas, aukščiausioje aikštelės vietoje rastas 3x0,5 m dydžio akmenų grindinys. Piliakalnis datuojamas I t-mečiui. Radiniai Utenos kraštotyros muziejuje.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 98; Zabiela G. Antalgės piliakalnio tyrinėjimai/ Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. V. 1988. P. 39–40; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 141.

▲

Antilgė

Piliakalnis yra į PR nuo kelio Juknėnai-Antilgė, Sylio ežero ŠV krante. Jis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė pailga R-V kryptimi, 85x40 m dydžio, su kultūriniu sluoksniu, kuriame rasta lipdytos brūkšniuotos, grublėtos ir lygiu paviršiumi keramikos, akmeninių kirvių, kaulinė yla. Jos R pusėje išliko nuskleisto pylimo žymės. PR šlaite link ežero 3 m žemiau aikštelės yra 2 m pločio terasėlė. Šlaitai statūs, 8–25 m aukščio. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-mečio. pr. Kr. pirmąja puse. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame ir Vytauto Didžiojo karo muziejuose.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 30; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 141.

▲

Armališkės

Piliakalnis yra 750 m į V nuo Kremblio ežero V kranto, 150 m į P nuo kelio Biližnai-Satarėčius. Jis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga ŠR-PV kryptimi, 22x14 m dydžio, be kultūrinio sluoksnio. Nuo nepanaudotos kalvos dalies aikštelė buvo atskirta dabar jau užslinkusiu grioviu. Šlaitai statūs, 4–5 m aukščio. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-mečiui.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 32; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 141

▲

Bajoriškiai

Piliakalnis yra 200 m į PR nuo plento Utena-Zarasai, Liminėlio ežero Š krante. Jis įrengtas didelės kalvos krašte. Aikštelė pailga R-V kryptimi, ovali 25x15 m dydžio, be kultūrinio sluoksnio. Šlaitai statūs, iki 20 m aukščio, išskyrus Š, kuris tik 2 m aukščio. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-mečiui.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 35; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 142.

▲

Baltakarčiai

Piliakalnis yra 300 m į PV nuo Baltakarčių kaimo. Jis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė pailga R-V kryptimi, ovali, 20x15 m dydžio, be kultūrinio sluoksnio Šlaitai nuolaidūs, 3–6 m aukščio. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-mečiui.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 36; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 143.

▲

Bikūnai

Piliakalnis I yra 1,15 km į PR nuo kelio Sudeikiai-Dusetos, Bikūnų kaimo P pakraštyje. Jis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė pailga Š-P kryptimi, ovali, 45x20 m dydžio, su kultūriniu sluoksniu. Joje rasta lipdytos brūkšniuotos ir lygiu paviršiumi keramikos. Šlaitai nuolaidūs, 8–12 m aukščio. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-mečio pr. Kr. pirmąja puse.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 41; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 143.

Piliakalnis II yra 2,4 km į ŠV nuo Bikūnų piliakalnio I, Bikūnų kaimo V dalyje, į P nuo kelio Bikūnai-Armališkės. Jis įrengtas atskiroje kalvoje, kurią XX a. pradžioje smarkiai sužalojo karjeras. Išliko tik 15x8 m dydžio Š piliakalnio kalvos galas. Aikštelė buvo iki 30 m skersmens. Duomenų apie kultūrinį sluoksnį nėra. Aikštelėje XV a. buvo įrengtas senkapis. Šlaitai statūs, iki 12 m aukščio. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-mečiui.

Zabiela G. Lietuvos medinės pilys. V. 1995. P. 226.

▲

Brinkliškiai

Piliakalnis yra 300 m į P nuo Ilgio ežero R kranto, 100 m į P nuo kelio Lukošiūnai-Gateliai, kaimo ŠR pakraštyje. Jis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė pailga Š-P kryptimi, 40x10 m dydžio, be kultūrinio sluoksnio. Piliakalnis labai apardytas žvyrduobių. Šlaitai nuolaidūs, iki 4 m aukščio. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-mečiui.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 42; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 145

▲

Daugailiai

Piliakalnis yra 300 m į P nuo plento Utena-Zarasai, 150 m į Š nuo Daugailių bažnyčios, miestelio Š pakraštyje. Jis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė pailga ŠV-PR kryptimi, 40x30 m dydžio. Joje buvusį kultūrinį sluoksnį suardė čia XVII a. pab. pastatyta pirmoji Daugailių bažnyčia ir jos šventoriuje buvusios kapinės. Rasta lipdytos brūkšniuotos ir lygiu paviršiumi keramikos. Šlaitai statūs, 15–18 m aukščio. 1990 m. aikštelės centrinėje dalyje pirmosioms Daugailių bažnyčioms pažymėti statomo kryžiaus vietą (1m² dydžio šurfą) ištyrė Lietuvos istorijos institutas (vad. G. Zabiela). Rasti iš akmenų krauti apdegę bažnyčios pamatai, griautinio kapo dalis, 1764 m. Kuršo vietininko Ernsto Birono šilingas. Į ŠV nuo piliakalnio yra papėdės gyvenvietė. Piliakalnis datuojamas I t-mečiui.

Zabiela G. Rytų Lietuvos archeologijos paminklų žvalgymas ir žvalgomieji tyrinėjimai/ Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. V. 1992. T. 2. P. 118–119; Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 51; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 146

▲

Degėsiai

Piliakalnis yra kaimo R dalyje, 1,1 km į V nuo Karčiupio upelio, 900 m į ŠR nuo Šeimyniškių piliakalnio. Jis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė apvali, 30 m skersmens, su kultūriniu sluoksniu pakraščiuose. XX a. antroje pusėje karjeras nukasė didžiąją piliakalnio dalį, išliko tik R ir Š kraštas. Š laitai statūs, 4–5 m aukščio. 1999 m. Kultūros paveldo centras (vad. P. Tebelškis) ištyrė 63 m plotą piliakalnio aikštelėje, rado 30–40 cm storio kultūrinį sluoksnį su ūkine duobe, geležiniu peiliu-pjautuvėliu, lipdyta brūkšniuota keramika, gyvulių kaulais. Anksčiau piliakalnyje buvo randama žmonių kaulų, akmeninio laivinio kovos kirvio dalis. Piliakalnis datuojamas I t-mečio pr. Kr. II puse. Radiniai (I daiktas, virš 40 keramikos šukių) saugomi Lietuvos nacionaliniame ir Utenos kraštotyros muziejuose.

Tebeliškis P. Degėsių piliakalnio-kapinyno, vadinamo Lapkalniu, tyrinėjimai 1999 m./ Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. V. 2000. P. 124–127.

▲

Dryžiai

Piliakalnis yra 350 m į Š nuo geležinkelio Utena-Švenčionys, 250 m į P nuo plento Utena-Švenčionėliai. Jis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė pailga R-V kryptimi, ovali, 56x34 m dydžio, su nežymiais pylimais galuose bei ryškiu kultūriniu sluoksniu, kuriame rasta lipdytos brūkšniuotos ir lygiu paviršiumi keramikos, kaulinių dirbinių. V šlaite 2–3 m žemiau aikštelės yra 28 m ilgio ir 34 m pločio terasa, R šlaite – 20 m ilgio ir 20 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 8–14 m aukščio. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-mečio pr. Kr. viduriu. Į R ir Š nuo piliakalnio yra papėdės gyvenvietė. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame ir Utenos kraštotyros muziejuose.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 54; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 146–147.

▲

Gaigaliai

Piliakalnis yra 340 m į V nuo kelio Utena-Užpaliai, Bradesos upelio dešiniajame krante, Gaigalių kaimo P dalyje. Jis įrengtas kranto kyšulyje buvusioje kalvoje. Duomenų apie aikštelės, kurioje buvo kultūrinis sluoksnis, dydį ir fomą nėra, nes ją XX a. pr. nuplovė upelis. Išliko tik pilkanio Š 7 m aukščio šlaitas. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-mečiui (?).

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P 58.

▲

Gailiešionys

Piliakalnis yra 650 į Š nuo Gailiešionių kaimo centro, 50 m į ŠR nuo Karčiupio upelio dešiniojo kranto. Jis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė pailga PR-ŠV kryptimi, ovali, 30x10 m dydžio, be kultūrinio sluoksnio. P šlaite 4 m žemiau aikštelės yra 5 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 2–5 m aukščio. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-mečiui (?).

Zabiela G. Lietuvos medinės pilys. V. 1985. P. 227.

▲

Gaižiūnai

Piliakalnis yra kaimo ŠV dalyje, 750 m į PR nuo Talio ežero PR kranto, 450 m į ŠR nuo Talio upelio kairiojo kranto, 200 m į ŠV nuo kelio Mažeikiai-Kvykliai. Jis įrengtas atskiroje kalvoje, ŠV pusėje susisiekiančioje su gretima aukštuma. Aikštelė ovali, pailga ŠV-PR kryptimi, 35x23 m dydžio, be kultūrinio sluoksnio, nuolaidėjančiais pakraščiais. XIX a. pabaigoje XX a. pradžioje piliakalnį apardė Gaižiūnų dvarininkų Čižikų įrengta poilsiavietė, vėliau – šlaituose kasami bulviarūsiai. Šlaitai statūs, 5–7 m aukščio, ŠV – vos 2 m aukščio. R. pašlaitėje rastos dvi lipdytos keramikos šukelės (saugomos Utenos kraštotyros muziejuje). Piliakalnio chronologija neaiški.

▲

Garniai

Piliakalnis I yra 500 m į R nuo kaimo, 2 km į ŠR nuo Garnių antrojo piliakalnio. Jis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė pailga PR-ŠV kryptimi, ovali, 45x20 m dydžio, su pylimais galuose, su nežymiu kultūriniu sluoksniu. Rasta lipdytos brūkšniuotos keramikos. ŠR pylimo aukštis 1,5 m., PV pakraštyje tėra pylimo liekanos. ŠR šlaite 7 m žemiau aikštelės yra 26 m pločio terasa su kultūriniu sluoksniu. Šlaitai statūs, 17 m aukščio, viršutinėje dalyje dirbtinai pastatinti. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I–II t-mečio pradžia. Į P nuo piliakalnio yra papėdės gyvenvietė. Jos kultūriniame sluoksnyje rasta lipdytos brūkšniuotos keramikos. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 60–61; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 148.

Piliakalnis II yra į P nuo Bikūnų kaimo, 2 km į PV nuo Garnių pirmojo piliakalnio. Jis įrengtas aukštesniajame kalvos gale. Aikštelė pailga PR-ŠV kryptimi, ovali, 35x19 m dydžio, su pylimais galuose, su nežymiu kultūriniu sluoksniu. ŠR pylimo aukštis 1,5 m. ŠV šlaite 2,7 m žemiau aikštelės yra 2 m pločio terasa. Šlaitai statūs, iki 17 m aukščio, išskyrus nuolaidų 4 m aukščio R šlaitą. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I–II t-mečio pradžia. Į P, Š ir R nuo piliakalnio yra didelė papėdės gyvenvietė. Jos kultūriniame sluoksnyje rasta lipdytos lygiu paviršiumi keramikos. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 60–61; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T.  2. P. 147.

▲

Gateliai

Piliakalnis yra 330 m į PV nuo Šiekštelio ežero PV kranto, 70 m į R nuo Ilgės upelio dešiniojo kranto, kaimo ŠV pakraštyje. Jis įrengtas pailgos kalvos V gale. Aikštelė pailga R-V kryptimi, ovali, 25x17 m dydžio, su pylimo ir griovio liekanomis R pakraštyje, be kultūrinio sluoksnio. Šlaitai statūs, apie 10 m aukščio, išskyrus žemą ir nuolaidų R šlaitą. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-mečio antra puse.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 61; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 148.

▲

Gimžiškiai

Piliakalnis yra 1 km į R nuo plento Utena-Švenčionėliai, 700 m į V nuo kaimo, Vincelio ežero V krante. Jis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė pailga Š-P kryptimi, trikampė, 40x30 m dydžio. Iš visų pusių šlaituose 3–4 m žemiau aikštelės yra 7–18 m pločio terasos, kuriose yra iki 1 m storio kultūrinis sluoksnis. Jame rasta lipdytos brūkšniuotos ir lygiu paviršiumi keramikos. Šlaitai vidutinio statumo, 11–15 m aukščio. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-mečio pr. Kr. pirmąja puse.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 64; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 148.

▲

Jaurelis

Piliakalnis yra į Š nuo Jaurelio kaimo, 900 m į PR nuo plento Zarasai-Utena. Jis įrengtas atskiroje kalvoje, kuri buvo apsupta pelkių. Aikštelė pailga R-V kryptimi, ovali, 75x40 m dydžio, su kultūriniu sluoksniu, kuris pastebimas ir šlaituose. Jame rasta akmeninių kirvių. Šlaitai statūs, 10 m aukščio. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-mečio pr. Kr.-I t-mečio pirmąja puse.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T.  2. P. 72; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 149.

▲

Kačiūnai

Piliakalnis yra į ŠV nuo Krašuonos ir Kerėplinės upelių santakos, Kačiūnų kaimo R pakraštyje. Jis įrengtas pailgos kalvos PR gale. Aikštelė pailga PR-ŠV kryptimi, ovali, 60x35 m dydžio. ŠV jos pakraštyje yra pylimo liekanos, už kurio buvęs iškastas griovys ir supiltas antras pylimas. Aikštelėje yra kultūrinio sluoksnio liekanos. Ariant buvo randama įvairių geležinių dirbinių. Šlaitai statūs, 10–12 m aukščio, išskyrus 2,5 m aukščio ŠV šlaitą. Į PV ir PR nuo piliakalnio yra papėdės gyvenvietė su iki 60 cm storio kultūriniu sluoksniu. Joje rasta lipdytos brūkšniuotos ir lygiu paviršiumi keramikos. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-mečio pr. Kr. pab.–I t-mečio pirmąja puse. Radiniai saugomi Utenos kraštotyros muziejuje.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 76–77; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 150–151.

▲

Kalviai

Piliakalnis yra 350 m į V nuo kelio Rukšėnai-Musteikiai, Kalvių kaimo ŠV pakraštyje, į P nuo kelio Spitrėnai-Sirvydžiai, į Š nuo Pastarkių miško. Jis įrengtas atskiroje didelėje kalvoje. Aikštelė beveik keturkampė, 80x75 m dydžio, su kultūrinio sluoksnio liekanomis. Jame rasta lipdytos brūkšniuotos keramikos. Šlaitai nuolaidūs, iki 14 m aukščio. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-mečio pr. Kr. pirmąja puse. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 79; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 151.

▲

Kamša

Piliakalnis yra 700 m į PV nuo Kamšos kaimo, 400 m į V nuo kelio Tauragnai-Lamėstas, 600 m į ŠR nuo Papirčių piliakalnio. Jis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė pailga PR-ŠV kryptimi, ovali, 35x20 m dydžio, be kultūrinio sluoksnio. Šlaitai statūs, 4–5 m aukščio, viršutinėje 2–3 m aukščio dalyje dirbtinai pastatinti. Į Š ir V nuo piliakalnio apie 0,8 h plote yra papėdės gyvenvietė su iki 20 cm storio kultūriniu sluoksniu. Jame rasta lipdytos brūkšniuotos ir žiestos, puoštos bangele, keramikos, apdegusių akmenų. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-mečio pr. Kr. pirmąja puse. Radiniai saugomi Utenos kraštotyros muziejuje.

Dakanis B. Mažai žinomi Lietuvos piliakalniai/ Kultūros paminklai. V. 1994. T. 1. P. 40–41; Zabiela G. Lietuvos medinės pilys. V. 1985. P. 233; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 149.

▲

Klykiai

Piliakalnis yra 950 m į ŠR nuo Klykių ežero ŠR kranto, 630 m į ŠR nuo plento Utena-Tauragnai, Kvyklių kaimo V pakraštyje. Jis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė netaisyklingos formos, kiek pailga R-V kryptimi, 46x42 m dydžio, su kultūrinio sluoksnio liekanomis. P ir PV šlaite 2,5 m žemiau aikštelės yra 2 m pločio griovys, už kurio supiltas 40 m ilgio iki 1,2 m aukščio pylimas. Šlaitai statūs, iki 10 m aukščio, viršutinėje 5–6 m aukščio dalyje dirbtinai pastatinti. Į P nuo piliakalnio yra papėdės gyvenvietė su iki 90 cm storio kultūriniu sluoksniu. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-mečiui.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 86; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 152.

▲

Kubiliai

Piliakalnis yra 800 m į ŠV nuo Kubilių kaimo, kelio Kubiliai-Juknėnai Š pusėje. Jis įrengtas atskiroje didelėje kalvoje. Aikštelė pailga Š-P kryptimi, 120x90 m dydžio, be kultūrinio sluoksnio. Apie 1975 m. piliakalnio viršus apsodintas pušelėmis. Šlaitai statūs, 8–20 m aukščio. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-mečiui.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 88; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 152.

▲

Lygamiškis

Piliakalnis yra 1,05 km į PV nuo Užpalių bažnyčios, 120 m į V nuo Šventosios dešiniojo kranto. Jis įrengtas Šventosios kranto aukštumos kyšulyje. Aikštelė pailga PV-ŠR kryptimi, netaisyklingo trikampio formos, 70x60 m dydžio. V ir PV jo pakraštyje supiltas 90 m ilgio, 10 m pločio ties pagrindu, iki 1,3 m aukščio pylimas. Aikštelėje yra kultūrinio sluoksnio liekanų. Ariant buvo randama degėsių, kaulų, akmeninių kirvukų. Šlaitai statūs, 8–10 m aukščio, išskyrus V šlaitą. Į Š ir R nuo piliakalnio yra papėdės gyvenvietė. Joje rasta lipdytos brūkšniuotos ir grublėtos keramikos. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-mečiui. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 98; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 154.

▲

Likančiai

Piliakalnis yra 350 m į Š nuo kelio Likančiai-Vaiskūnai, Likančių kaimo R pakraštyje, Pilašiaus ežero PR krante. Jis įrengtas aukštumos pakraščio kalvos viršūnėje. Aikštelė pailga V-R kryptimi, ovali, 27x17 m dydžio, be kultūrinio sluoksnio. Šlaitai vidutinio statumo, 5,5–16 m aukščio. Į PR nuo piliakalnio yra papėdės gyvenvietė. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-mečiu.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 98; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 154.

▲

Lukošiūnai

Piliakalnis yra 400 m į PR nuo kelių Tauragnai-Daugailiai ir Spitrėnai-Minčia, į P nuo buvusio Jonaukos vienkiemio. Jis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė pailga Š-P kryptimi, ovali, 35x8 m dydžio, be kultūrinio sluoksnio. Šlaitai vidutinio statumo, 7–10 m aukščio. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-mečiu.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 73.

▲

Maneičiai

Piliakalnis yra 150 m į R nuo Alaušo ežero R kranto, Maneičių kaimo PV pakraštyje. Jis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė pailga Š-P kryptimi, netaisyklingos trapecijos formos, 30x15 m dydžio, be kultūrinio sluoksnio. Jos P gale yra 0,4 m aukščio pylimo liekanos. Aikštelėje buvusį kultūrinį sluoksnį sunaikino ilgalaikiai arimai. Buvo randama degėsių, kaulų, puodų šukių. Į P nuo piliakalnio, 4 m žemiau aikštelės, yra apie 10 m ilgio priešpilis, kurį nuo gretimų aukštumų skyrė du iki 0,6 m aukščio pylimai bei tarp jų iškastas griovys. Šlaitai statūs, 4–10 m aukščio. Į V, P, Š ir ŠR nuo piliakalnio yra 7 ha ploto papėdės gyvenvietė. Joje rasta lipdytos brūkšniuotos ir grublėtos keramikos. 1996 m. Kultūros paveldo centras (vad. Z. Baubonis) gyvenvietės V pakraštyje ištyrė bendrą 40 m² plotą, rado iki 20 cm storio kultūrinį sluoksnį su lipdyta grublėta ir lygiu paviršiumi keramika, laužavietės liekanomis,datuojamus I t-mečio antrąja puse. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I–II t-mečio pr.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 103; Baubonis Z., Dakanis B. Maneičių piliakalnio gyvenvietės žvalgomieji tyrinėjimai/ Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. V. 1998.P. 55–56; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 154–155.

▲

Narkūnai

Piliakalnis yra 1 km į Š nuo Narkūnų kaimo, 100 m į PR nuo plento Utena-Pakalniai, Utenaitės upelio kairiajame krante. Jis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė pailga Š-P kryptimi, trikampio formos, 55x35 m dydžio, su storu (iki 2 m storio) kultūriniu sluoksniu. Jos Š gale yra 2 m aukščio pylimas. Šlaitai statūs, 13–14 m aukščio. Į Š nuo piliakalnio, 60 m ilgio, 13 m gylio bei 4 m pločio griovio dugne įrengtas priešpilis. Jo aikštelė netaisyklingo keturkampio formos, pailga R-V kryptimi, 25x15 m dydžio. Iš R, Š ir V (nuo aukštumos) ją juosia 60 m ilgio 2,5 m aukščio nuo aikštelės bei 4 m aukščio išorės pylimas. Į V ir PV nuo piliakalnio apie 2 ha plote yra papėdės gyvenvietė (dalį jos sunaikino geležinkelio sankasa). Į R nuo piliakalnio Utenaitės slėnyje buvo šventu laikomas šaltinis, į kurį žmonės dar XX a. pr. mesdavo monetas (sunaikintas tiesiant geležinkelio sankasą).
Narkūnų archeologijos paminklų kompleksas kelis kartus tyrinėtas. Pirmasis piliakalnių tyrinėtojas buvo P. Vilčinskis, kuris 1835 m. iškasė keletą duobių, piliakalnyje rado geležinį ietigalį, apdirbtą elnio ragą, varinio indo dalių, puodų šukių, gyvulių kaulų. 1959 m. piliakalnio papėdės gyvenvietėje, į V nuo piliakalnio, 91 m² plotą ištyrė Utenos kraštotyros muziejus (vad. B. Valuckytė). Čia rastas iki 25 cm storio kultūrinis sluoksnis su lipdyta brūkšniuota bei žiesta keramika. Plačiausiai abu piliakalnius bei papėdės gyvenvietę 1975–1978 m. tyrinėjo Lietuvos istorijos instituto ir Vilniaus universiteto archeologinė ekspedicija (vad. R. ir P. Kulikauskai). Piliakalnyje ištirta V aikštelės pusė (670 m² plotas). Išsiskiria ankstyvasis (I t-mečio pr. kr.–II a.) ir vėlyvasis (XIV–XV a. pr.) kultūriniai sluoksniai. Geriau išlikusiame ankstyvajame kultūriniame sluoksnyje rasta daug brūkšniuotos keramikos, gyvulių kaulų, kaulinių (kirvių, ylų, adiklių, adatų, kaltelių, skobtelių, gremžtukų, grandiklių, peilių, ietigalių, strėlių antgalių, durklų, smeigtukų), akmeninių (įtveriamųjų ir pentinių kirvių, trintuvų, galąstuvų, trinamųjų girnų, verpstukų, svorelių), bronzinių (smeigtukų, apyrankių) dirbinių, molinių liejimo formų fragmentų, bronzos lydymo krosnelė su dalimi Romos monetos. Atkasta šio laikotarpio įtvirtinimų (dviejų eilių kuolų užtvara su žabų pynimu, 1 m aukščio iš molio plūktas pylimėlis) liekanų, 12 akmenimis apdėtų židinių, stulpaviečių nuo stulpinės konstrukcijos pastatų. Vėlyvasis kultūrinis sluoksnis labai suardytas. Jame rasta geležinių (cilindrinių spynų dalių, plačiaašmenis kirvis, peilių, arbaleto ir lanko strėlių), bronzinių (apyrankė, lieta apskrita segė, kabutis) dirbinių, varinė moneta, daug žiestos keramikos bei gyvulių kaulų. Šiame laikotarpyje paaukštintas iš molio plūktas pylimas, kuriame įrengta stačių rąstų gynybinė siena, užpildyta gulsčiais rąstais ir moliu. Vėlyvajam sluoksniui priklauso akmenimis tvirtinta ūkinė duobė. Priešpilyje ištirtas 66 m² plotas, rastas tik laikotarpio po Kr. plonas (iki 20 cm storio) čia buvusios gyvenvietės sluoksnis su pastato liekanomis, geležiniu smeigtuku, akmeninio kirvio dalimi, lipdyta brūkšniuota keramika. Vėlyvajame etape įrengtas pylimas plūktas iš molio, kuriame rasta tik žiestos keramikos. Papėdės gyvenvietės V dalyje ištirtas bendras 490 m² plotas, rastas apardytas irgi dviejų laikotarpių kultūrinis sluoksnis. Pirmųjų amžių po Kr. sluoksnyje aptikta molinių (svoreliai, verpstukas), geležinių (smeigtukas, kaltelis, yla) dirbinių, lipdytos brūkšniuotos keramikos, statinių bei židinių liekanų. Viršutiniame papėdės gyvenvietės kultūriniame sluoksnyje rasta bronzinių (auskarai), stiklinių (karoliai) dirbinių, žiestos keramikos, geležies gargažių. 1976 m. buvo tyrinėta ir piliakalnio griovio R gale esanti 15 m skersmens iki 1,5 m aukščio kalvelė. Nustatyta, kad ji natūrali, tik paaukštinta XX a. įrengiant ant Utenėlės upelio užtvanką. Piliakalnyje stovėjusią pilį XIV–XV a. pradžioje mini rašytiniai šaltiniai.

Wilczyñski F. Wędrówka do gór Utenesa, xiąžęcia Litwy založyciela Uciany// Tygodnik Petersburski .1836. Nr. 93. P. 559–560; Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 116–117; Volkaitė-Kulikauskienė R. Narkūnų (Utenos raj.) gyvenvietės tyrinėjimai 1975 metais/ Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1974 ir 1975 metais. V. 1977. P. 32–37; Volkaitė-Kulikauskienė R., Kulikauskas P. Narkūnų (Utenos raj.) archeologinių paminklų 1976 ir 1977 metų tyrinėjimai/ Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1976–1977 metais. V. 1978. P. 84–95; Volkaitė-Kulikauskienė R., Luchtanas A. Narkūnų (Utenos raj.) „Didžiojo“ piliakalnio tyrinėjimai 1978 metais/ Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1978 ir 1979 metais. V. 1980. P. 29–32; Kulikauskas P. Narkūnų (Utenos raj.) „Mažojo“ piliakalnio tyrinėjimai 1978 metais/ Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1978 ir 1979 metais. V. 1980. P. 32–35; Luchtanas A. Žalvario apdirbimas ankstyvuosiuose Rytų Lietuvos piliakalniuose/ Lietuvos archeologija. V. 1981. P. 5–17; Âîëêąėòå-
óëęêąóñêåíå Š., Ëóõòąí Ą. Šåäêęå įîíåòž ęç Âîñòî÷íîė Ëęòâž/ Ñîâåòñêąÿ ąšõåîëîãęÿ. Įîñêâą. 1981. Íš.4. Ñ.265–270; Volkaitė-Kulikauskienė R. Narkūnų Didžiojo piliakalnio tyrinėjimų rezultatai/ Lietuvos archeologija. V. 1986. T. 5. P. 5–49; Merkevičius A. Narkūnų piliakalnio spalvotojo metalo dirbiniai/ / Lietuvos archeologija. V. 1986. T. 5. P. 49–52; Ëóõòąí Ą. Ñêîòîâîäñòâî ę îõîòą â Âîñòî÷íîė Ëęòâå â I òžñÿ÷åëåòęę äî í.ý. (ïî įąòåšęąëąį ãîšîäęųą Íąšêóíąė)/ Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija. V. 1986. T. XXV. P. 3–19; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 157–158.

▲

Nemeikščiai

Piliakalnis yra 1 km į R nuo plento Utena-Švenčionėliai, Nemeikščių kaimo R dalyje, 30 m į P nuo Krašuonos upelio kairiojo kranto. Jis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė neišsiskiria, be kultūrinio sluoksnio. Šlaitai nuolaidūs, iki15 m aukščio, išskyrus P žemą. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-mečiu.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 114; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 158–159.

▲

Nolėnai

Piliakalnis yra Nolėnų kaimo R pakraštyje, 250 m į R nuo kelio Utena-Užpaliai. Jis įrengtas aukštumos kyšulio V gale. Aikštelė 65x20 m dydžio, be kultūrinio sluoksnio. Nuo likusios kalvos dalies aikštelė buvo atskirta dabar jau užslinkusiu 4 m pločio ir 0,3 m gylio grioviu. Rasta lipdytos keramikos lygiu paviršiumi. Šlaitai statūs, 15–18 m aukščio, išskyrus R – žemą. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-mečiu. Radiniai saugomi Utenos kraštotyros muziejuje.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 159; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 159.

▲

Noliškis

Piliakalnis yra 450 m į V nuo Prūdo upelio kairiojo kranto, 20 m į Š nuo kelio Radeikiai-Juknėnai. Jis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė pailga ŠV-PR kryptimi, apie 80x20 m dydžio, be kultūrinio sluoksnio. Ji sunkiai išsiskiria, nes smarkiai suardyta ariant bei kasant žvyrą. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas apie I t-metį.

Zabiela G. Lietuvos medinės pilys. V. 1985. P. 240.

▲

Nuodėguliai

Piliakalnis yra 1,3 km į R nuo Nuodėgulių kaimo, 900 m į ŠV nuo plento Kaunas-Zarasai, Vinkšnynės pelkės V pakraštyje. Jis įrengtas aukštumos kyšulyje. Aikštelė pailga Š-P kryptimi, ovali, 20x10 m dydžio, be kultūrinio sluoksnio. Šlaitai vidutinio statumo, iki 12 m aukščio, išskyrus P šlaitą, kuris tik 2 m aukščio. Į PV nuo piliakalnio yra apie 0,3 ha ploto papėdės gyvenvietė su iki 40 cm storio kultūriniu sluoksniu. Jame rasta lipdytos keramikos lygiu paviršiumi, titnaginių dirbinių fragmentų, akmeninis kirvis su skyle kotui. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-mečio pr. Kr. pradžia. Radiniai (4 daiktai) saugomi Utenos kraštotyros muziejuje.

Zabiela G. Lietuvos medinės pilys. V. 1995. P. 241–242; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 159.

▲

Pakalniai

Piliakalnis yra 800 m į ŠV nuo Pakalnių miestelio, 200 m į PV nuo Vidinksto ežero PV kranto. Jis įrengtas atskiros didelės kalvos aukščiausioje dalyje. Aikštelė keturkampė, 56x53 m dydžio, su kultūriniu sluoksniu. Jos pakraščiuose buvo pylimas, dabar labai sulėkštėjęs. V piliakalnio šlaite 4 m žemiau aikštelės yra 8 m pločio griovys, už kurio supiltas 1 m aukščio 6 m pločio ties pagrindu pylimas, skiriantis piliakalnį nuo nepanaudotos kalvos dalies.Aikštelėje pokario metais palaidoti keli (pradžioje buvo 7, vėliau dalis kapų perkelta kitur) žuvę partizanai, 1918 m. buvo pastatytas (nugriautas 1963 m., vėl atstatytas 1989 m. ir vėl nugriuvo 1999 m.) medinis kryžius. Šlaitai statūs, iki 25 m aukščio, viršutinėje 2–4 m aukščio dalyje dirbtinai pastatinti.
1836 m. piliakalnį tyrinėjo (iškastos kelios duobės) P. Vilčinskis. Jis rado trikampę geležį su įrašais, smulkių monetų, bronzinius žąslus, iš vietos dvarininko gavo XVII–XVIII a. varinį žetoną. 1989 m. aikštelės viduryje, atstatomo kryžiaus vietoje, Lietuvos istorijos institutas (vad. G. Zabiela) ištyrė 16 m² plotą, rado iki 1 m storio kultūrinį sluoksnį su lipdyta brūkšniuota, grublėta keramika, stulpavietėmis, įgilinto židinio dalimi. 1991 m. piliakalnio P papėdėje platinamo kelio vietoje Lietuvos istorijos institutas (vad. G. Zabiela) iškasė 20 šurfų (15 m² bendras plotas), po 30–105 cm storio nuo šlaitų užslinkusiais sluoksniais rado papėdės gyvenvietės kultūrinį sluoksnį. P piliakalnio papėdėje gyvenvietė užima apie 250x30 m dydžio plotą, esantį aukštumėlėje tarp piliakalnio ir šlapių pievų. Piliakalnis datuojamas I t-metčiu–II t-mečio pradžia. Radiniai saugomi Utenos kraštotyros muziejuje.

Wilczyñski F. Wędrówka do gór Utenesa, xiąžęcia Litwy založyciela Uciany// Tygodnik Petersburski .1836. Nr. 93. P. 560; Zabiela G. Pakalnių piliakalnio (Utenos raj.) tyrinėjimai 1989 m./ Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. V. 1990. P. 35–36; Zabiela G. Piliakalnių likimas Lietuvos valstybės susidarymo išvakarėse/ Lituanistica. 1991. Nr.4(8). P. 28; Zabiela G. Rytų Lietuvos archeologijos paminklų žvalgymas ir žvalgomieji tyrinėjimai/ Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. V. 1992. T. 2. P. 119; Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 42; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 145.

▲

Papirčiai

Piliakalnis yra 250 m į ŠV nuo Piliakalnio ežero Š kranto, Papirčių k. Š pakraštyje, ties riba su Kamšos kaimu. Jis įrengtas apylinkėse išsiskiriančioje kalvoje. Aikštelė pailga Š-P kryptimi, ovali, 50x40 m dydžio, su kultūriniu sluoksniu, kurio yra ir kai kuriose šlaitų vietose. Šlaitai nuolaidūs, iki 30 m aukščio. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-mečiu.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 128; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 161.

▲

Rukliai

Piliakalnis yra 50 m į R nuo Giedrio ežero R kranto, 400 m į R ir į P nuo kelio Radeikiai-Antandraja, Ruklių kaimo PV dalyje. Jis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė pailga Š-P kryptimi, ovali, 50x20 m dydžio, be kultūrinio sluoksnio. Šlaitai nuolaidūs, iki 15 m aukščio. Į Š nuo piliakalnio yra papėdės gyvenvietė. Joje rasta lipdytos keramikos lygiu paviršiumi. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-mečiu. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 148; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 162.

▲

Rukšėnai

Piliakalnis yra 1 km į ŠR nuo Rukšėnų kaimo centro, 600 m į Š nuo kelio Spitrėnai-Sirvydžiai. Jis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė pailga ŠV-PR kryptimi, keturkampė, 25x15 m dydžio, su nežymiu kultūriniu sluoksniu. PR piliakalnio šlaite 2 m žemiau aikštelės yra 10 m pločio terasa, Š šlaite 1,5 m žemiau aikštelės irgi yra 20 m ilgio, 6 m pločio terasa, kurios Š galas pereina į 2 m pločio griovį, už kurio supiltas 2 m pločio, 0,5 m aukščio pylimas. 2 m žemiau šio griovio yra antra 15 m ilgio, 2 m pločio terasa. Šlaitai statūs, iki 10 m aukščio. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-mečiu.

Dakanis B. Mažai žinomi Lietuvos piliakalniai/ Kultūros paminklai. V. 1994. T. 1. P. 51–52; Zabiela G. Lietuvos medinės pilys. V. 1995. P. 249; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 162.

▲

Sėlė

Piliakalnis yra Sėlės kaimo ŠR pakraštyje, 300 m į P nuo Tauragno ežero P kranto. Jis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė pailga ŠV-PR kryptimi, ovali, 65x20 m dydžio, su kultūrinio sluoksnio likučiais. PR piliakalnio šlaite 2–2,5 m žemiau aikštelės yra 30 m ilgio ir 2 m pločio terasa. Šlaitai vidutinio statumo, 8–9 m aukščio. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-mečiu.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 150; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 163.

▲

Spitrėnai

Piliakalnis yra Spitrėnų kaimo ŠV pakraštyje, į Š nuo kelio Jotaučiai-Minčia. Jis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė pailga V-R kryptimi, ovali, 50x20 m dydžio, su kultūriniu sluoksniu. XX a. antroje pusėje karjeras nukasė didžiąją piliakalnio dalį, išliko tik aikštelės R ir Š kraštas. Šlaitai statūs, 10–12 m aukščio. 1973 m. Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (vad. J. Markelevičius) ištyrė 120 m² plotą piliakalnio aikštelėje, rado 30–150 cm storio kultūrinį sluoksnį su medinės užtvaros liekanomis, židiniu, stulpavietėmis, akmeniniu kirveliu, kauliniu ietigaliu bei pakabučiu, lipdyta brūkšniuota, grublėta ir lygiu paviršiumi keramika, gyvulių kaulais. 1997 m. Lietuvos istorijos institutas (vad. R. Jarockis) griūvančioje P aikštelės dalyje ištyrė dar 113 m² plotą, rado 25–30 cm storio kultūrinį sluoksnį su stulpavietėmis, ūkine duobe, akmeninio kirvio su skyle kotui dalimi, lipdyta brūkšniuota ir lygiu paviršiumi keramika. Į Š ir V nuo piliakalnio yra papėdės gyvenvietė. Piliakalnis datuojamas I t-mečio pr. Kr. antrąja puse–IV a. Radiniai (3 daiktai, apie 60 keramikos šukių) saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Markelevičius J., Olišauskas R. Spitrėnų (Utenos raj.) piliakalnio tyrinėjimai 1973 m./ / Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1972 ir 1973 metais. V. 1974. P. 12–13; Jarockis R. Spitrėnų piliakalnio 1997 m. tyrinėjimai/ Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. V. 1998. P. 70–72; Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 154; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 163–164.

▲

Staniuliškės

Piliakalnis yra 1,35 km į PV nuo Kirdeikių miestelio P krašto, kaimo R pakraštyje, Gėlainės upelio kairiajame krante. Jis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė pailga ŠR-PV kryptimi, ovali, 18x14 m dydžio, su kultūriniu sluoksniu. PV jos krašte supiltas 2 m aukščio nuo aikštelės ir 4 m aukščio iš išorės pylimas, ŠR pakraštyje – 1 m aukščio nuo aikštelės pylimas, kurio išoriniame šlaite, 3 m žemiau aikštelės, iškastas 3 m pločio dugne griovys, už kurio supiltas antras 2 m aukščio nuo griovio pylimas. Iš išorės šio pylimo aukštis 2,5 m. Piliakalnio šlaite 2–2,5 m žemiau aikštelės yra 30 m ilgio ir 2 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 7–15 m aukščio. Į PV ir ŠR nuo piliakalnio yra papėdės gyvenvietė. Joje rasta lipdytos grublėtos keramikos. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-metis–II t-mečio pradžia. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 155; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 164–165.

▲

Sūngailiškis

Piliakalnis yra 500 m į ŠV nuo plento Ukmergė-Utena, 200 m į P nuo Apšlavo ežero P kranto, kaimo PV dalyje. Jis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė pailga V-R kryptimi, keturkampė, 25x20 m dydžio, be kultūrinio sluoksnio. P ir V aikštelės pakraščius juosia 45 m ilgio, 1 m aukščio pylimas, už kurio buvo iškastas griovys. Šlaitai vidutinio statumo, 4–11 m aukščio. Į Š, P ir V nuo piliakalnio yra papėdės gyvenvietė su iki 1 m storio kultūriniu sluoksniu. Joje rasta lipdytos brūkšniuotos, lygiu paviršiumi ir grublėtos keramikos. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-mečiu. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame ir Utenos kraštotyros muziejuose.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 158; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 173.

▲

Šeimatis

Piliakalnis yra į R nuo Šeimaties kaimo, Žiežulnio ežero P krante, Daunorių girininkijos 144 kv. ŠR dalyje. Jis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė pailga ŠV-PR kryptimi, ovali, 36x10 m dydžio, su kultūriniu sluoksniu. PR ir ŠV jos kraštuose yra 0,3 m aukščio pylimėlių liekanos. ŠV šlaite 2 m žemiau aikštelės iškastas 10 m pločio viršuje ir 3 m pločio dugne griovys, už kurio supiltas 15 m ilgio ir 1 m aukščio nuo griovio pylimas. Šlaite 2 m aukščiau papėdės yra 6 m pločio terasa. Į PR nuo piliakalnio aikštelės iškastas 20 m ilgio, 5 m gylio griovys 4 m pločio dugnu, už kurio supiltas 0,5 m aukščio pylimas. Už šio pylimo iškastas antras 0,3 m gylio griovys ir supiltas antras 0,5 m aukščio pylimas. Šlaitai statūs, 10 m aukščio. 200 m į R nuo piliakalnio yra geležies lydymo vieta: rasta lipdytos brūkšniuotos ir lygiu paviršiumi keramikos, geležies gargažių. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-metis–II t-mečio pradžia.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 161–162; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 174.

▲

Šeimyniškiai

Piliakalnis yra 1 km į R nuo Šventosios kairiojo kranto, 500 m į PR nuo kelio Užpaliai-Dusetos, Pilupio ir Piliaus upelių santakoje. Jis įrengtas kranto kyšulyje. Aikštelė pailga ŠV-PR kryptimi, trikampė, 80x40 m dydžio, su storu kultūriniu sluoksniu. PR jos krašte supiltas 50 m ilgio, 2 m aukščio nuo aikštelės, 4 m pločio viršuje pylimas, juosiantis aikštelės kraštus puslankiu. ŠV aikštelės pakraštyje supiltas 0,5 m aukščio nuo aikštelės pylimas. Šlaitai statūs, išlikę natūraliai iki 16 m aukščio. Į PR yra papilys, nuo piliakalnio atskirtas 120 m ilgio 10 m gylio, 10 m pločio dugne grioviu. Griovio PR šlaite matyti senoko kelio, einančio į papilį, liekanos. Papilio aikštelė trapecijos formos, pailga ŠV-PR kryptimi, 130x130 (ŠV gale – 55) m dydžio. PR gale papilys nuo gretimų laukų atskirtas 130 m ilgio, 3 m gylio nuo papilio, 2 m gylio nuo gretimų laukų, 1–2 m pločio dugne grioviu. Papilyje yra kultūrinis sluoksnis. Jame rasta lipdytos grublėtos ir žiestos keramikos. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas XIV–XV a. Privačiame rinkinyje iš šio piliakalnio yra du arbaletiniai strėlių antgaliai. 1338–1433 m. rašytiniuose šaltiniuose minima Užpalių pilis, sudeginta 1433 m. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Batūra R. Užpalių pilis/ Kraštotyra. V. 1966. T. 3. P. 61–67; Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 162; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 174.

▲

Šernupis

Piliakalnis yra 300 m į R nuo kelio Mikėnai-Šernupis, 60 m į V nuo Nasvės upelio dešiniojo kranto, miško ŠR dalyje. Jis įrengtas atskiroje nedidelėje kalvelėje, apsuptoje šlapio miško. Aikštelė pailga ŠV-PR kryptimi, ovali, apie 20x7 m dydžio, be kultūrinio sluoksnio. Ji smarkiai suardyta kasant bulviarūsius. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas greičiausiai I t-mečiu.

Zabiela G. Lietuvos medinės pilys. V. 1985. P. 254.

▲

Šiaudiniai

Piliakalnis yra 450 m į PR nuo Dusyno ežero P kranto, 700 m į V nuo Šiaudinių kaimo. Jis įrengtas kranto kyšulyje. Aikštelė pailga Š-P kryptimi, trikampė, 15x26 m dydžio, be žymesnio kultūrinio sluoksnio. P jos krašte supiltas 350 m ilgio, 2 m aukščio nuo aikštelės pylimas. 2 m žemiau Š aikštelės krašto, šlaite, yra 6 m pločio terasa. Šlaitai statūs, iki 15 m aukščio. Į P nuo piliakalnio yra papilys. Papilio aikštelė trapecijos formos, pailga Š-P kryptimi, 70x70 (Š gale – 30) m dydžio. P gale papilys nuo gretimų laukų atskirtas 70 m ilgio, 20 m pločio ties pagrindu, iki 1,5 m aukščio pylimu. Papilyje yra iki 25 cm storio kultūrinis sluoksnis. Jame rasta lipdytos brūkšniuotu ir lygiu paviršiumi keramikos. Į PV nuo pilikalnio yra papėdės gyvenvietė. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-metis–II t-mečio pradžia. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 163; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 178.

▲

Šikšniai

Piliakalnis yra 500 m į ŠR nuo kelio Daugailiai-Užpaliai, Šikšnių kaimo PR dalyje. Jis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė apskrita, 45 m skersmens, be kultūrinio sluoksnio. P šlaite, 3 m žemiau aikštelės, yra 20 m pločio terasa. Šlaitai statūs, iki 20 m aukščio. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-mečiu.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 163; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 178.

▲

Tauragnai

Piliakalnis yra 800 m į PR nuo Tauragnų miestelio centro, 180 m į Š nuo kelio Tauragnai-Sėlė, 120 m į P nuo Tauragno ežero P kranto, Šventės upelio kairiajame krante. Jis įrengtas atskiros kalvos vidurinėje dalyje. Aikštelė pailga Š-P kryptimi, keturkampė, 23x8 m dydžio, su nežymiu kultūriniu sluoksniu. Š aikštelės gale supiltas 0,4 m aukščio nuo aikštelės pirmasis pylimas, už kurio iškastas 25 m ilgio, 4,5 m gylio nuo šio pylimo griovys. Už šio griovio supiltas 0,5 m aukščio antras pylimas, už kurio iškastas0,5 m gylio bei 2 m pločio antras griovys. Už šio griovio yra trečias 0,8 m aukščio pylimas, už kurio matosi 0,2 m gylio, 4 m pločio ties pagrindu trečio griovio žymės. Už trečio griovio yra 0,2 m aukščio pakilimas – greičiausiai ketvirto pylimo žymės. 4 m žemiau P aikštelės galo yra 2 m pločio griovys, už kurio supiltas 4 m pločio ties pagrindu, 0,8 m aukščio nuo griovio pylimas. Už šio pylimo yra antro 0,2 m gylio griovio žymės. Šlaitai statūs, 4–12 m aukščio. Į Š nuo piliakalnio yra papėdės gyvenvietė su labai suardytu kultūriniu sluoksniu. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-metis–II t-mečio pradžia.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 167; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 183.

▲

Taurapilis

Piliakalnis yra 1,4 km į ŠR nuo kelio Tauragnai-Sėlė, Taurapilio kaimo ŠR pakraštyje, Tauragno ežero P krante. Jis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė pailga R-V kryptimi, keturkampė, 90x15 m dydžio, su storu kultūriniu sluoksniu. V aikštelės gale supiltas 1 m aukščio nuo aikštelės pylimas. Aikštelės Š pusę nuplovė ežeras. R, P ir V piliakalnio papėdėje iškastas 220 m ilgio, 8–9 m pločio griovys. Šlaitai statūs, 12–14 m aukščio. Į V ir P nuo piliakalnio yra papėdės gyvenvietė su suardytu kultūriniu sluoksniu. Joje rasta lipdytos brūkšniuotos, grublėtos ir lygiu paviršiumi keramikos. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-mečiu – XIV a. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 167; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 184.

▲

Užpaliai

Piliakalnis yra 1,3 km į R nuo Užpalių miestelio, 50 m į Š nuo kelio Užpaliai-Sudeikiai. Jis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė pailga Š-P kryptimi, 60x20 m dydžio, su kultūriniu sluoksniu. Š aikštelės gale yra čia buvusio pylimo liekanų. Šlaitai nuolaidūs, iki 15 m aukščio. Į R ir ŠV nuo piliakalnio yra papėdės gyvenvietė. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-mečiu.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 172; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 192.

▲

Vaikutėnai

Piliakalnis yra 400 m į Š nuo Vaikutėnų kaimo, 200 m ų ŠV nuo plento Utena-Zarasai. Jis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė pailga Š-P kryptimi, 25x10 m dydžio, be kultūrinio sluoksnio. Nuo gretimos aukštumos aikštelė buvo atskirta apie 6 m gylio grioviu. P aikštelės dalis nukasta karjero. Šlaitai statūs, iki 17 m aukščio. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-mečiu.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 173; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 196.

▲

Vaitkūnai

Piliakalnis yra 700 m į Š nuo Stainiškio miško Š krašto, 300 m į R nuo Vaitkūnų kaimo kapinių, Šalteksnėlės pelkėje. Jis įrengtas atskiroje nedidelėje kalvelėje, apsuptoje dabar jau melioruotos pelkės. Pilale vadinama apvali, apie 40 m skersmens, iki 5 m aukščio statokais šlaitais, iškiliu viduriu kalvelė. Piliakalnis netyrinėtas, jo chronologija ir paskirtis neaiški.

Zabiela G. Lietuvos medinės pilys. V. 1985. P. 256

▲

Vilkiškė

Piliakalnis yra 150 m į ŠR nuo vienkiemio, Minčios girininkijos 90 kv. P dalyje. Jis įrengtas atskiroje pailgoje kalvoje. Aikštelė pailga Š-P kryptimi, 12x7 m dydžio, su nežymiu kultūriniu sluoksniu. P piliakalnio šlaite, 2 m žemiau aikštelės, yra 4 m pločio terasa, 6,5 m žemiau – 3 m pločio terasa. Š šlaite irgi yra dvi terasos: 2 m žemiau aikštelės – 4 m pločio ir 3,5 m žemiau – 2 m pločio. Šlaitai statūs, iki 22 m aukščio. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-mečiu.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 171; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 202.

▲

Vitkūnai

Piliakalnis yra Vitkūnų kaimo R dalyje, Į V nuo kelio Vitkūnai-Skudutiškis. Jis įrengtas atskiros pailgos kalvos viršūnėje. Aikštelė pailga ŠR-PV kryptimi, ovalo formos, 17x15 m dydžio, su kultūriniu sluoksniu. Jos ŠR pakraštyje yra 1,3 m aukščio pylimas, kurio išorinis 4 m aukščio šlaitas leidžiasi į 1,5 m gylio iki 20 m ilgio griovį, už kurio kyla antras 1,5 m aukščio pylimas. Už šio pylimo yra antras 0,7 m gylio griovys, už kurio yra trečias nuo griovio ir 2,6 m aukščio iš išorės pylimas. Aikštelės PV pakraštyje yra 2 m aukščio nuo aikštelės pylimas, kurio išorinis šlaitas 8 m aukščio. P piliakalnio šlaite, 5 m žemiau aikštelės, yra 3–4 m pločio griovys, už kurio supiltas 0,5 m aukščio nuo griovio ir 3 m aukščio iš išorės pylimas. Š šlaite yra dvi terasos – 5 m žemiau aikštelės 5 m pločio bei 6,5 m žemiau – iki6 m pločio. Tai bus nuskleistų pylimų ir užlygintų griovių vietos. Šlaitai statūs, iki 18 m aukščio. Į P, V ir Š nuo piliakalnio yra 6 ha ploto papėdės gyvenvietė su intensyviu kultūriniu sluoksniu. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I–II t-mečio pradžia.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 184–185; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 202.

▲

Vosgėliai

Piliakalnis yra 300 m į PV nuo Vosgėlių kaimo, 200 m į PR nuo plento Utena-Pakalniai, Utenaitės upelio dešiniajame krante. Jis įrengtas kranto kyšulyje. Aikštelė pailga ŠV-PR kryptimi, beveik trikampė, 15x13 m dydžio, su nežymiu kultūriniu sluoksniu. Dalis jos nugriuvę į upelį. Š piliakalnio šlaite žemiau aikštelės supiltas 1 m aukščio pylimas. P papėdėje iškastas 25 m ilgio, 1,2 m gylio griovys, už kurio supiltas 0,5 m aukščio bei 3 m pločio ties pagrindu pylimas. Šlaitai statūs, iki 10 m aukščio. Į P nuo piliakalnio apie 80x50 m dydžio plote yra papėdės gyvenvietė su iki 30 cm storio kultūriniu sluoksniu. Joje rasta lipdytos keramikos lygiu paviršiumi. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-mečiu.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2. P. 861; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 205.

▲

Žaibiškės

Piliakalnis I yra 300 m į PR nuo Žaibiškių kaimo, 200 m į ŠV nuo Šventosios dešiniojo kranto, Piliakalnio miško V dalyje. Jis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė pailga ŠV-PR kryptimi, 35x12 m dydžio, be kultūrinio sluoksnio. Šlaitai statūs, 6–10 m aukščio. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I t-mečiu.

Balčiūnas J., Merkevičius A., Zabiela G. Utenos rajono archeologijos paminklų žvalgymas / Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais. V. 1986. P. 116; Zabiela G. Lietuvos medinės pilys. V. 1985. P. 260; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 205.

Piliakalnis II yra 1,3 km į Š nuo Žaibiškių pirmojo piliakalnio, 550 m į P nuo Pakalnio ežero PR krašto, 600 m į PR nuo kelio Antakalniai-Norvaišiai. Jis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė pailga ŠV-PR kryptimi, trapecijos formos, 35x13 m dydžio, smailėjanti į ŠV pusę, be kultūrinio sluoksnio. Šlaitai statūs, 6–10 m aukščio. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas apie I t-mečiu.

▲

© Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka
Utena. 2002