|
Jeronimas
Uborevičius G. 1896 01 14 Užpalių vls. Antandrajoje. M. 1937 06 11.
Karininkas. Mokėsi savarankiškai. 1912 baigė Daugpilio realinę mokyklą
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, išvyko į Peterburgą ir įstojo į
Politechnikos institutą, bet nesimokė, nes į armiją pradėjo imti ir
studentus. 1915 įstojo į Konstantino karo artilerijos mokyklą. Per 6 mėn.
baigė m-klą su pagyrimu. Pats pasirinko Kauną, kur buvo paskirtas į 15-ąjį
sunkiosios artilerijos divizioną. Caro valdžia kitataučiais nepasitikėjo,
todėl šis divizionas buvo perkeltas į Rumunijos frontą. 1918 gynė Daugpilį
nuo pakrikusios Rusijos kariuomenės ir vokiečių (buvo savisaugos būrio
vadas). Čia buvo sužeistas ir pateko į vokiečių nelaisvę. Iš Daugpilio
kalėjimo pabėgo. Petrograde savanoriu įstojo į Raudonąją armiją ir išvyko
į Šiaurės frontą kovoti su Antantės ekspediciniu korpusu. Ten per metus nuo
eilinio kareivio pakilo iki šaulių divizijos vado. 1919 jo vadovaujami
daliniai išstūmė ekspedicinio korpuso dalinius. Anglija, Prancūzija ir JAV
pradėjo evakuoti savo armiją. Kariuomenės jėgos buvo permestos kovos su
generolu A. Denikinu. Su iš Latvijos šaulių divizijos suformuota smogiamąja
grupe bei N. Machno armija pralaužė A. Denikino frontą. Pasiekus pergalę,
buvo gautas L. Trockio įsakymas likviduoti N. Machno armiją. Taip J. Uborevičius
tapo daugelio bolševikų nusikaltimų įrankis. Po N. Machno sutriuškinimo atėjo
eilė Pilsuckio, Vranglerio armijoms, Tambovo, Sibiro valstiečių sukilimamas,
baltagvardiečių likučiams Moldovoje likviduoti. Vėliau jam buvo patikėta
visa karinė ir administracinė valdžia nuo Uralo iki Ramiojo vandenyno.
19211922 5-osios armijos ir R. Sibiro karinės apygardos kariuomenės vadas.
1922 08 11 Tolimųjų Rytų Respublikos karo ministras ir Tolimuosius Rytus
vadavusios liaudies revoliucijos armijos vyriausiasis vadas. 1922 parengė
Primorės operaciją ir jai vadovavo. 19241925 Ukrainos karinės apygardos
kariuomenės vado pavaduotojas ir štabo viršininkas. 19251928 Šiaurės
Kaukazo, 19281930 Maskvos karinės apygardos kariuomenės vadas. Nuo 1931
Baltarusijos karinės apygardos kariuomenės vadas. Nuo 1934 TSRS Gynybos
liaudies komisariato tarybos narys. 1927 V. Ulricho pavarde mokėsi Vokietijoje,
generalinio štabo akademijoje. Pirmo rango armijos vadas (1935). Apdovanotas
trimis Raudonosios vėliavos ordinais. Karinės reformos metu iš Raudonosios
armijos buvo pašalinti caro armijos karininkai. Sunaikinus juos, daugumą
pareigų karinėje sistemoje užėmė kitataučiai. Vėliau ir jie buvo sušaudyti.
J. Uborevičius nužudytas (sušaudytas) 1937 06 11. Represuota jo šeima ir
artimieji. Reabilituotas 1957. 1972 Utenos miesto centre atidengtas P. Vaivados
sukurtas paminklas. 1992 04 09 paminklas demontuotas (1991 rajono tarybos
tryliktosios sesijos deputatų sprendimu). Apie J. Uborevičių lietuvių kalba
išleista J. Goreliko ,,Revoliucijų karys (1965), V. Jegorovo ,,Pirmojo
rango armijos vadas (1977) taip pat knygų rusų kalba.
Regina
Stakėnienė
▲
Jonas
Urbonas G. 1956
08 07 Utenos raj. Degėsių k. M. 2000 12 28 Utenoje. Masinių renginių režisierius.
Baigė Ilčiukų prad., Užpalių vid., 1984 Vilniaus kultūros m-klas. VVU
studijavo prancūzų kalbą. Dirbo Autotransporto įmonės bendrabučio auklėtoju,
Pieno kombinato kultūros klube. Užpalių kultūros namuose, nuo 1993 m.
Utenos kultūros rūmuose. Buvo daugelio renginių vedėju, scenaristu, kūrė
dainų tekstus, puoselėjo uteniškių tarmę, vaidino Žaliaduonių
teatre, vedė folkloro ansamblio Utauta koncertus. Personažai: Kalėdų
senelis, Saldainių ponas, Karalius, Klebonas ir kt. Mirė
po užpuolimo, grįžtant iš renginio.
Regina
Lumpickienė
Regina
Stakėnienė
▲
Liudas
Urbonavičius (Urbonaitis nuo 1941) G.
1904 02 10 Vilkaviškio aps. Pilviškiuose. M. 1942 01 14 Utenoje. Mėgėjiško
teatro įkūrėjas, artistas, režisierius raštininkas, kolekcionierius. Dėl
karo privačiai. 1917 įstojo į Marijampolės g-zijos antrą klasę, o 1918
persikėlė į Pilviškių progimnaziją, kur baigė trečią klasę. 1919 išvyko
į užsienį. Gyveno Austrijoje, vėliau Vokietijoje. Mokėjo vokiečių
kalbą. 1924 grįžo į Lietuvą ir gyveno Pilviškiuose, o vėliau Kaune. 1924
pavasarį atvyko į Uteną ir dirbo Utenos aps. žvalgybos skyriaus politinės
policijos vedėju. 1926 pradėjo dirbti Utenos nuovados taikos teisėjo raštininku.
1928 eksternu baigė Utenos ,,Saulės prog-zijos keturias klases. Rinko pašto
ženklus, senovinius pinigus ir t. t. Kolekcionavo knygas, platino įvairius
leidinius. Turėjo per 3 tūkstančius įvairiausių knygų grožinės,
mokslo, populiariosios, didaktinės, religinės literatūros, retų senų knygų.
Prenumeravo laikraščius ir žurnalus, kuriuos segdavo, kaupdavo. Jo knygų ir
žurnalų kolekcija naudojosi moksleiviai ir inteligentai. Per Antrąjį
pasaulinį karą beveik visa biblioteka išvogta. Dalyvavo šaulių chore,
priklausė šaulių kanklininkų būreliui. Mėgėjiško teatro apskrities
centre įkūrėjas, artistas ir režisierius. 1927 įkūrė Utenos teatro mėgėjų
kuopą ir visą laiką buvo jos pirmininkas. Teatro mėgėjų kuopa debiutavo
1927 02 27. P. Vaičaičio trijų dalių komedija ,,Nervai. Tų pačių metų
spalio mėn. parodyta P. Vaičiūno komedija ,,Patriotai (Teatro mėgėjų
kuopa). Spektaklius statė iki 1940 Juos taip pat režisavoAntanas Luckus,
Vincas Kulys, Utenos miesto burmistras Juozas Bertašius. Repetuodavo apie 20
dramos mėgėjų. L. Urbonavičius mirė susirgęs tuberkulioze.
D.
Jonaitienė
▲
Jonas
Urvelis G. 1926 03 21 Utenos aps.
Sudeikiuose. Dainininkas, operos solistas. Baigęs Sudeikių pradžios m-lą,
lankė Utenos gimnaziją. Per Antrąjį pasaulinį karą privačiai mokėsi pas
Sudeikių vargonininką. 1944 07 buvo mobilizuotas į Raudonąją armiją,
dalyvavo mūšiuose prie Šiaulių. Po demobilizacijos gyveno Gelažiuose (Panevėžio
raj.), mokėsi Panevėžio muzikos m-loje. 19481950 dirbo muzikos mokytoju
Panevėžio 2-ojoje mergaičių ir 1-ojoje berniukų gimnazijose. 1950
apsigyveno Vilniuje, tęsė mokslą J. Tallat-Kelpšos muzikos m-loje. Dainavo
Operos ir baleto teatro chore. 1952 baigė muzikos mokyklą ir įgijo choro
artisto ir operinių partijų atlikėjo kvalifikaciją. Tais pačiais metais įgijo
į Vilniaus valstybinės konservatorijos Atlikėjų fakulteto dainavimo
specialybę. Du kursus baigė prof. A. Staškevičiūtės klasėje, o kitus 3
prof. Kipro Petrausko klasėje. Konservatoriją baigė įgydamas operos
solisto, filharmonijos solisto ir dėstytojo kvalifikaciją. Nuo 1953 operos
solistas. Vaidmenys: Margiris, (V. Klovos operoje ,,Pilėnai), Pulkininkas
(V. Klovos operoje ,,Duktė), Vytautas (V. Klovos operoje ,,Du kalavijai,
Radvila (B. Dvariono operoje ,,Dalia), Marius (V. Laurušo operoje ,,Paklydę
paukščiai), kunigaikštis Igoris (A. Borodino operoje ,,Kunigaikštis
Igoris) ir kt. Iš viso 80 vaidmenų, apie 3 tūkst. spektaklių. Dainavo
kompozitorių ir liaudies dainas, gastroliavo Minske, Rygoje, Lenkijoje ir
kitur, įrašė plokšteles. 195872 VPI, o nuo 1972 Vilniaus konservatorijos
dėstytojas, dalyvavo profsąjungų veikloje, teatro draugijoje, apdovanotas
Garbės raštais.
Gediminas
Isokas
Romualdas
Valančiūnas
▲
Irena
Ūsaitė G. 1952 09 18 Utenoje.
Biologijos mokslų daktarė (nostr. 1993). Baigė Utenos 1-ąją vid. m-klą
(1970), VVU (1976), įgijo biologės mikrobiologės specialybę. TSRS Mokslų
Akademijos mikrobiologijos instituto aspirantė (19761979), Mokslinio tyurimo
instituto ,,Fermentas mokslinė darbuotoja (19791991), LR užsienio reikalų
ministerijos kanceliarijos vedėja (19911995), LR ambasados Briuselyje
(Belgija) kultūros ataše (1995-1998). Nuo 1998 Užsienio reikalų minist.
skyr. vedėja.
Liuda
Ūsienė
▲
Utenis
legendinis Lietuvos kunigaikštis, kurio vardas Lietuvos metraščio sąvaduose
rašomas įvairiai: Vtenus, Utienus, Utenus, Untianus. Jo tėvas, buvęs
Lietuvos ir Žemaičių didysis kunig., Naugarduko didysis kunigaikštis -
Kukovaitis, o motina Pajauta. Jam mirus, Utenis prie Šventosios upės netoli
Deltuvos pastatė paminklą (stabą), kuriam supuvus, išaugo miškas, vadinamas
Kukovaičio vardu. Šventaragis Utenio sūnus buvo sudegintas Šventaragio
slėnyje Vilniuje, prie Vilnelės. Spėjama, kad nuo jo vardo kilęs Utenos
miesto pavadinimas. Neva jis supylė Didįjį Narkūnų piliakalnį, vadinamą,
Utenio pilimi ir antrąjį mažąjį piliakalnį , vadinamą Utenio kapu. Nors
istorikas Rimantas Jasas (Lietuvos metraštis, Bychovco kronika, V., 1971, p.
206) rašo, kad Utenio vardas patikimuose šaltiniuose nepaliudytas, o paimtas iš
Utenos miesto pavadinimo, ar iš Utenos vietovardžio.
Gediminas
Isokas
▲
|