|
|
 Kadaise
Utenos apylinkėse augo dideli miškai, per kuriuos nebuvo kelių, o su kitomis
vietomis buvo susisiekiama upėmis. Tačiau nuo seno vyko lauko (grūdo) ir miško
kova. Miškai deginti ir ruošti lydymai. Saldutiškio girininkijoje yra Lydymo
miškas. Vėliau miškai kirsti, kuriantis kaimams, dvarams, miesteliams. Miškai
niokoti per karus, suirutes. Kito ir raj. miškingumas. 1998 01 01 buvo 29,3%.
Miškų plotas 36 tūkst. ha Valstybinių miškų buvo 4,5, privačių
8,2 ir 23,3 tūkst. ha privatizuotinų miškų. Utenos urėdijoje (Utenos ir Molėtų
raj.) auga 20,3 tūkst ha pušynų, 9,4 tūkst.ha eglynų, 12,5 tūkst. ha beržynų.
2,5 tūkst. ha juodalksnynų, 1,8 tūkst. ha drebulynų, 11,6 tūkst. ha
baltalksnynų iš viso 60,5 tūkst. ha medynų. Pagal 1985 m. atliktos miškotvarkos
apskaitą, 67,1 tūkst. ha miško plote buvo 10, 52 mln. m³ medienos. Po žievėgraužio
tipografo pakenkimų iškirtus pažeistus eglynus, privatininkams parduodant
medieną, šis kiekis sumažėjo. Tačiau miškai augina ne tik medieną. Jų
pavadinimai pasakoja apie čia augančius medžius. Ąžuolijos, Ąžuolyno miškai
yra Utenos girininkijoje. Budeliškių miškas mena čia buvus būdas
XIVXVIII a. miško verslo įmones, kuriose ruoštas terpentinas, ąžuoliniai
tošiai, degutas, derva, pelenai, potašas. Liepyno, Eglyno, Pušynėlių,
Skaistašilių, Šilelių, Šilinės miškai nurodo čia augančių medžių rūšis,
Sėlės miškas iki XIII a. čia gyvenusius sėlius, Gyvatyno miškas
Radeikių girininkijoje čia šliaužiojančias gyvates, Varniškių
varnų gausumą, Kregždynas urvines kregždes, Degulių išdegusį mišką.
Nykstant kaimams ir viensėdžiams, miškai išsaugojo jų pavadinimus. Miškai
vilioja ne tik grybų, uogų derliais, bet tinka žmonių poilsiui, ypač ežeringose
ir miškingose raj. vietovėse. Spalvingi gėlynai, samanų patalai, medžių ir
krūmų žiedai, vaisiai gražiausia miško puošmena. Miškai tai žaliosios
šventovės, kuriose nedera elgtis nepaisant gamtos dėsnių.
 
▲
|
