Turinys > Kultūra > Teatrai

Teatrai

Teatrinio meno užuomazgos siekia seniausius laikus, kai Lietuvos gyventojai dar nebuvo katalikai. Vėliau atsirado įspūdingi vestuvių, kalendorinių švenčių improvizuoti vaidinimai, dalyvaujant artistams, grojant muzikai, šokant. Nuo XIX a. pab. iki Pirmojo pasaulinio karo ir net Lietuvos nepriklausomybės metais buvo paplitę lietuviški vakarai, vykdavę klojimuose, kur dažnai būdavo vaidinama. Spaudos draudimo metais jie pasitarnavo kultūriniam ugdymui, kalbos išsaugojimui. Žemiau pateikiame tik dalį mėgėjiškų teatrų, nes apie kitus trūksta išsamesnių žinių. Vaidindavo ir dvaruose: 1909 m. Velaikių, vėliau Noliškio ir kt.

▲

Daržinių klojimo teatras. Daržinių k. (dabar Daugailių sen.) veikė klojimo teatras. Dažniausia vaidindavo Juozapo Petrėno klojime ar namo priemenėje. Patalpas apšviesdavo žibalinės lempos. Į vaidinimus susirinkdavo Taukelių, Bajoriškių, Radeikių, Noliškio kaimų žmonės. Vaidinimus padėdavo rengti, grimuoti būsimasis enciklopedijos ,,Mūsų Lietuva“ rengėjas Bronius Kvyklys, arkliu ar dviračiu atvažiuodavęs iš Zastrono vs. Yra išlikusi ir artistų nuotrauka po vieno vaidinimo. Teatras veikė 1938–39 m. Stefanija Misiukonienė (Gasiulytė), dažnai spektakliuose dirbusi suflere. 1998 02 19 ,,Utenyje“ paskelbė savo atsiminimus ir nuotrauką. 

Gediminas Isokas

▲

Daugailių mėgėjų teatras. Šaulių, jaunalietuvių, pavasarininkų organizacijos žiemą par-jos salėje, o vasarą Varno, Girčio ar kitų klojimuose rengdavo vakarus. Organizatoriai–mokytojai: A.Girnius, A. Reinys, vargonininkas – S. Dailidėnas. 1939 m. suvaidinti šie spektakliai: ,,Likimo keliai“, ,,Prakeikti pinigai“, ,,Žmogžudžio duktė“, ,,Kruvini briliantai“ ir kt. Įėjimas su bilietais. Dešimtą dalį lėšų įnešdavo į valstybės iždą, likusias – dalino muzikantams, dalyviams. 

Regina Stakėnienė

▲

Kuktiškių mėgėjų teatras. Kuktiškių kultūros namų dramos mėgėjų teatras susikūrė 1990 12 01. Pirmąjį spektaklį K. Sajos „Šventežerį“ žiūrovai pamatė 1991 04 05. Nuo to laiko mėgėjų teatro kolektyvas tęsia gražią tradiciją: kiekvienais metais šv. Velykų dieną sukviečia visus kuktiškiečius į naujo spektaklio pastatymą. Komedijos – mėgstamiausias kolektyvo žanras, o mėgiamiausi autoriai – B. Sruoga, K. Saja. Per 10 m. pastatyta 9 komedijos, kuriose vaidino 21 artistas – mėgėjas. Dramos mėgėjų teatrui vadovauja Kuktiškių kultūros namų direktorė L. Kleinienė padedama režisierės A. Kuncienės. Teatras vaidina ne tik savo rajono žiūrovui. Spektaklius matė Molėtų ir Ignalinos raj. žiūrovai. Kuktiškėnai dalyvavo Utenos raj. Tauragnų kultūros namų dramos mėgėjų teatrų šventėje. Parodė B. Sruogos komediją „Uošvė“. 1998 m., pažymint lietuviško vaidinimo šimtmetį, Kuktiškių kult. namai surengė Mėgėjų teatro šventę, kurios metu parodė R. Kašausko komediją „Būk vyras, Džordžai!“ Su šiuo spektaklio pastatymu dalyvavo Utenos kultūros rūmų dramos mėgėjų šventėje, skirtoje lietuviško vaidinimo jubiliejui pažymėti.

L. Kleinienė

▲

Leliūnų mėgėjų teatras. Dramos ratelių organizatorė ir vadovė – namų direktorė Veronika Vilhelmina Zarankienė. Suvaidinti šie dramos veikalai: „Vis per gerą širdį“, „Nakties paukščiai“, „Palangos liūtas“, „Už vis sunkiausia“, „Vaiduokliai“ ir daug kitų. Dalyvauta visose Utenos rajone vykusiose apžiūrose. Su „Koročės koše“, „Ulijona“, „Nakties paukščiais“ ir kt. pastatymais aplankė rajono kultūros namus, su „Ulijona“ dalyvavo Švenčionių raj. Kaltanėnuose, Utenos kultūros dienų renginyje Švenčionyse. Lankėsi Anykščių raj. kultūros namuose, dalyvavo apžiūroje Svėdasuose. Su vaikais suvaidino muzikinį „Grybų karą“, dalyvavo vaikų teatro šventėje Daugailiuose.

Eglė Kisielienė

▲

Pakalnių mėgėjų teatras. Ratelis kultūros namuose įkurtas apie 1957–58 m. Pirmieji režisieriai buvo tuometinis kultūros namų direktorius Liudas Babrauskas ir jo žmona mokytoja Anelė Babrauskienė. Artistai ir režisieriai keitėsi, tačiau teatrinio meno mgėjų nestinga ir dabar. Pirmieji spektakliai „Gieda gaideliai“, „Prieblanda“, „Atžalynas“, „Piršlybos“, „Narvydų šeimos tragedija“ ir kt. Vaidinti ateidavo net kaimyninio Molėtų raj. Kaniūkų kaimo žmonės. Nuo 1963 m. kultūros namuose pradėjo dirbti Danutė Kvedarienė, kuri toliau tęsė ratelio veiklą ir pastatė šiuos spektaklius: „Nakties viešnia“, „Palangos liūtas“, „Kačoros košė“, „Marti“. Spektaklius rodydavo ne tik pakalniškiams, bet ir važiuodavo į kitus kaimus ir rajonus. Spektakliai rodyti Molėtų raj. Kaniūkų k. ir Suginčių kultūros namuose, Zarasų raj. Vajesiškio kaime. Savo rajone būta Leliūnuose, Kvikliuose, Užpaliuose, Vilučiuose, Sudeikiuose, Kuktiškėse ir Verbiškėse. Apie 1980 m. su Dramos kolektyvu dirbo režisierė, kultūros metodininkė Virgilija Aleknavičiūtė. 1998 m. per šv. Velykas buvo pastatyta Ignatavičiaus komedija „Sidabrinės skyrybos“ (režisierė – kultūros namų vyr. specialistė Eugenija Čepienė). Šį spektaklį matė ne tik pakalniškiai, bet ir Biliakiemio kaimo žmonės. Taip pat su šiuo spektakliu buvo pakviesti į „Teatrų pastogę – 1999“ Kuktiškėse. Minint Adomo Mickevičiaus jubiliejų, pagal jo poeziją bibliotekininkė Margarita Dolenskienė pastatė inscenizaciją „Karžygys“. Ir paskutinis pastatymas – tai 1999 m. šv. Kalėdom pastatyta A. Griciaus komedija „Palanga“ (režisierė M. Dubulskienė). Su šiuo spektakliu aplankė antalgiškius ir kuktiškėnus.

Eugenija Čepienė

▲

Tauragnų mėgėjų teatras. Tauragniškiai – aistringi vaidinimų mėgėjai. Anksčiau jie vaidino klojimuose, o nuo 1936 m. – kunigo Mato Nako rūpesčiu pastatytoje parapijos salėje, kurioje tilpo 400 žmonių. Čia suvaidinta ,,Degtinė“, ,,Penkiskart vienas“, ,,Mirta Činčiberaitė“, V. Krėvės ,,Likimo keliais“, ,,Genovaitė“ ir kt. Vaidindavo Genutė Augutytė, Kazys Bagdžiūnas iš Gaidelių, Kazys ir Stasys Bitkevičiai iš Nečioniškio, zakristijonas Petras Deveikis, Ona Gaivenytė, vargonininkas Jonas Gimžauskas, Janė Grašytė iš Grašių, Verutė Isokaitė, Balys Jučius, vargonininkas Mintautas Jukas ir kt. Kurį laiką po Antrojo pasaulinio karo tauragniškiai aprimo, o šeštajame dešimtmetyje, mokytojos Apolonijos Marčiulionienės iniciatyva buvo suvaidinta Žemaitės ,,Petras Kurmelis“, Arbuzovo ,,Tania“, S. Čiurlionienės ,,Pinigėliai“, J. Grušo ,,Nenuorama žmona“, V. Miliūno ,,Atsiminimų vakaras“ ir kt. veikalai. Vaidinimai vyko mokykloje. Artistai – mokytojai, mokiniai. Šinkūnų kaimo jaunimas vaidino Vytauto Bubnio ,,Beržus svyruoklius“, Maironio ,,Jūratės ir Kąstyčio“ improvizacijas, rašė savo kūrinius. Dalyvavo Genovaitė Babrauskienė, Juozas Biriukas, Pranas Jurka, Vytautas Šinkūnas ir kt. 1959 m. Tauragnuose atidarius kultūros namus, tauragniškiai paruošė J. Grušo ,,Vedybų sukaktį“, J. Rainio ,,Pūsk, vėjeli“, K. Sajos ,,Septynias ožkenas“, inscenizavo I. Simonaitytės ,,Aukštujų Šimonių likimą“ ir kt. Vadovaujant mokytojai Filomenai Pužaitei, pastatoma V. Rozovo pjesė ,,Amžinai gyvi“ ir kt. veikalai. Vygautas Varneckas pastatė L. Simenikovo vieno veiksmo dramą ,,Kas jis“, P. Česnulevičiūtės trijų veiksmų pjesę ,,Vienas epizodas“, 1986 m. – R. Naračionio ,,Kaktusą“ ir kt. Su kai kuriais spektakliais būta Druskininkuose, Kirdeikiuose, Kuktiškėse, Leliūnuose, Sudeikiuose ir kitur. 1987 m. dalyvavo respublikiniuose konkursuose, 1993 m. aplankė ir Punsko lietuvius. 1995 m. birželio 10 d. Užpaliuose parodė A. Fromo-Gužučio komediją ,,Ponas ir mužikas“. Įvairiuose spektakliuose vaidino Dominykas Aleksiūnas, Genovaitė Babrauskienė, Arvydas Danauskas ir kt. Vygaudo Varnecko režisuotas, tauragniškių moksleivių suvaidintas B. Sruogos ,,Aitvaras teisėjas“ rajone užėmė pirmąją, o Biržuose – antrąją vietą. 1996 m., vadovaujant vargonininkei Jolantai Jurgelevičiūtei, sukurtas vaidinimas ,,Tauragniškių vestuvės“, kuris parodytas Vilniuje, Anykščiuose, Radviliškyje. 1997 m. pastatomos K. Sajos tragedijos ,,Mėšlungis arba pasivažinėjimas dviračiais“ ir kt. 1998 m. susikuria mėgėjų teatras, pavadintas ,,Moku“. 1998 birželio 06–07 d. Tauragnuose vyko teatro mėgėjų šventė. Joje dalyvavo Marcinkonių, Kretingos, Skapiškio, Kuktiškių, Užpalių mėgėjų trupės. Tauragniškiai parodė ,,Tauragniškių vestuves“ (autorė ir režisierė J. Jurgelevičiūtė) ir ,,Velnią spąstuose“.

Gediminas Isokas

▲

Utenos šaulių namų mėgėjų teatras. 1924 10 23 Šaulių jėgomis buvo pastatytas V. Mykolaičio-Putino veikalas „Valdovo rūmas“. 1926 08 25 patvirtinta „Kultūros taryba“, o 1928 m. įsteigtas „Mėgėjų teatras“. Režisieriais dirbo antanas Zuokus, Vincas Kulys, Utenos miesto burmistras Juozas Bertašius. Teatre nuolat repetuodavo apie dvidešimt mėgėjų. Spektaklyje „Taip mirdavo lietuviai“ dalyvavo 80 atlikėjų. Teatras su pertraukomis veikė iki 1940 m.

Gediminas Isokas

▲

Utenos kultūros rūmų lėlių teatras ,,Zuikis Puikis“

Lėlių teatrą ,,Zuikis Puikis“ 1974 m. įkūrė dailininkas Raimundas Kunickas. Pirmas jo režisuotas spektaklis Z. Poprovskio ,,Katinėlis Motikas“ respublikinėje ,,Molinuko teatro“ apžiūroje užėmė I vietą. 1978 m. į teatrą atėjusi dirbti režisierė Ada Kunickienė pastatė S. Michalkovo ,,Zuikį Puikį“, ir tais pačiais metais teatrui buvo suteiktas ,,Zuikio Puikio“ vardas. Spektakliai: ,,Seklys Ruco“ (1979), S. Samulevičienės ,,Beždžionėlė Čavi“ (1982), inscenizacija vaidintų spektaklių motyvais ,,Stebuklinga ranka“ (1983). 1985 m. teatrui pradėjo vadovauti ir spektaklius statyti Janina Grigėnaitė-Baldauskienė, o dailininke pradėjo dirbti Vida Navikienė. Spektakliai: J. Degutytės ,,Pelėdžiuko sapnas“ (1985), ,,Katinėlis ir gaidelis“ (1986 m., lietuvių liaudies pasakų motyvais), M. Kudarauskaitės ,,Gintaro legenda“ (1987), A. Gudelio ,,Pasėjo senelis avižas mėnesienoj...“ (1988), pagal brolių Grimų pasakas ,,Raudonkepurė“ (1988), pagal lietuvių liaudies pasakas ,,Gaidelis stebukladaris“ (1992 m., I vieta respublikinėje ,,Molinuko teatro“ apžiūroje, režisierė I. Petronytė), lietuvių liaudies pasakų motyvais ,,Pasaka apie stebuklingą vištelę“ (1993 m., respublikinės ,,Molinuko teatro“ apžiūros laureatas), A. Gudelio ,,Dviejų kaukų kelionė“ (1993), J. Januškevičiūtės ,,Mano pasakėlės“ (1994), E. Liegutės ,,Peliukas Cypliukas“ (1995 m., respublikinės apžiūros ,,Molinuko teatras“ laureatas), J. Radzevičiaus ,,Skruzdėlė Atsiskyrėlė“ (1997 m.), A. Gudelio ,,Dailidė, Perkūnas ir Velnias“ (1998 m.). Teatras dalyvavo tarptautiniuose teatrų festivaliuose Rygoje, Taline, Viljendi (Estija). Keletas spektaklių filmuoti ir parodyti Lietuvos TV. 1999 m. apdovanotas Liaudies kultūros centro „Aukso paukštės“ nominacija „Geriausiam lėlių teatrui, režisieriui ir dailininkui“.

Regina Lumpickienė

▲

Utenos kultūros rūmų mėgėjų teatras, nuo 2000 m. „Žaliaduonių teatras“. Kultūros rūmų mėgėjų teatrą 1983 m. įkūrė ir visą laiką jam vadovavo režisierė Alma Eigerdienė. Pagrindiniai teatro trupės artistai yra gydytojas Kęstutis Verikas, švietimo darbuotojai – Valentinas Eismantas, Nijolė Aksiučicienė, Aldona Ramelienė, Žydrūnas Meidus, kultūros darbuotojai: Jonas Urbonas, Regina Lumpickienė, Irena Leikauskienė, Vida Kairienė, AB ,,Utenos trikotažas“ darbuotojai: Vytautas Kviklys, Gražina Krugiškienė, krašto apsaugos savanoris Šarūnas Kunickas. Prie teatro veikia moksleivių trupė. Per 17 metų mėgėjų teatras suvaidino per 20 scenos veikalų. Spektakliai pagal kraštiečių A. Miškinio, P. Daunio, K. Čiplio-Vijūno kūrybą vaidinami vietos tarme. 1986 m. trupė su poezijos spektakliu ,,Meilės spalvos“ respublikiniame konkurse tapo laureate. 1987 m. respublikiniame dramos kolektyvų konkurse ,,Dobilėlis penkialapis“ su A. Sokolovos spektakliu ,,Žmonės, žvėrys ir bananai“ (pjesę iš rusų k. išvertė A. Eigerdienė ir R. Lumpickienė, vertimą įsigijo Kultūros ministerija) iškovota I vieta. 1991 m. respublikiniame konkurso ,,Atspindžiai-91“ ture kolektyvas su spektakliu pagal poeto A. Miškinio prozą ,,Žaliaduonių gegužė“ vėl tapo laureatu, vaidino Valstybiniame akademiniame dramos teatre. 1992 m. už A. Miškinio ,,Žaliaduonių gegužės“ inscenizacijos parašymą R. Lumpickienei ir pastatymą mėgėjų teatre A. Eigerdienei suteikta B. Dauguviečio premija. 1994 m. moksleivių trupės spektaklis pagal kraštiečio P. Daunio kūrybą ,,Augo girioj ąžuolėlis“ pripažintas respublikinio konkurso laureatu. 1995 m. su spektakliu ,,Sugrįžimas į Juknėnus“ (pagal A. Miškinio prozą inscenizaciją parašė A. Eigerdienė) dalyvauta respublikinės šventės ,,Atspindžiai“ baigiamojoje dalyje, tarptautiniuose festivaliuose Hanau, Rudolfštate (Vokietija), ,,Baltijos rampoje“, 1996 m. teatras su moksleivių trupės spektakliu ,,Paukščiagalvis“ dalyvavo baigiamojoje respublikinės šventės ,,Atspindžiai-96“ dalyje Vilniaus valstybiniame akademiniame dramos teatre. 1997 m. ir 1998 m. su K. Čiplio-Vijūno pjesės ,,Maušos karčema“ pastatymu dalyvauta Rokiškyje vykusioje ,,Interrampoje“, komedijų festivalyje ,,Lietuva juokiasi“ Vilniuje. 1998 m. šis spektaklis nufilmuotas ir parodytas per Lietuvos TV. 1997 m. pastatyta J. Kulnio istorinė drama ,,Utenis“ – apie legendinį Utenos įkūrėją kunigaikštį Utenį, 1998 m. užsienio autorių veikalus vaidina mažojoje scenoje (Pjero salėje). 

Regina Lumpickienė

▲

Utenos „Pepės“ teatras

Vadovė Laimutė Gudaitė. Trupė dalyvavo Šiaurės Europos šalių mėgėjų teatrų festivalyje Trakuose (2000 m.). 

▲

Utenos teatro mėgėjų kuopa
Įsikūrė 1926 m. Pagrindinis kūrėjas buvo šios kuopos pirmininkas šaulys Liūdas Urbonavičius (1904 02 10–1942 01 14). Kuopa gyvavo iki 1940 m. Teatro mėgėjai debiutavo 1927 02 27, pastatydami parapijos namuose Petro Vaičiūno 3 dalių komediją ,,Nervai“. 1927 10 02 suvaidinta P. Vaičiūno komedija ,,Patriotai “. 1930 m. ,,Trimito“ žurnale, korespondencijoje iš Utenos, rašoma: ,,šaulių mėgėjų teatras per 2 metus 14 kartų pasirodė scenoje“. 1933 06 15 pašventinus Utenos šaulių naujuosius namus, kultūrinis gyvenimas mieste dar labiau pagyvėjo. 1938 m. buvo pastatyta V. Mykolaičio-Putino ,,Valdovas“, 1939 m. – J. Audronio komedija ,,Teta iš Amerikos“, K. Čiplio-Vijūno ,,Vasario 16-oji“, A. Tarasonio ,,Taip tėvas norėjo“, P. Vaičiūno ,,Patriotas“ ir kt. Veikalus scenai parinkdavo L. Urbonavičius-Urbonaitis, nes jis turėjo didelę asmeninę biblioteką ir susirašinėjo su dramaturgais. 1927 09 23 laiške dramaturgas P. Vaičiūnas jam rašė: ,,Mano veikalą ,,Patriotai“ galite vaidinti, tik prašau roles išmokti ir neužmiršti atskaityti nuo pajamų už parduotus bilietus 10 nuošimčių autoriaus honorarui, kurių trečdalį Jūsų reikalams aukoju, o du trečdalius prašau man pasiųsti“. Mėgėjų teatro režisieriais buvo šauliai: Liūdas Urbonavičius-Urbonaitis, Vincas Kulys ir miesto burmistras Juozas Bertašius. Nuolat repetuodavo apie 20 dramos mėgėjų, o pagrindiniai aktoriai buvo Mykolas Pečiūra, Leonora Kūlienė, Zosė Motiejūnienė, A. Kašauskas, Markauskas, Strelčiūnas, Zakrasovas ir kt. Repetuojama dažniausiai L. Urbonavičiaus naamuose.

Danguolė Jonaitienė

▲

Utenos kultūros rūmų Vaikų dramos studija įsikūrė 1992 m. Įkūrėja, vadovė ir režisierė Vida Kairienė. Vaikai mokomi sceninės kalbos, judesio, teatrinio meno pagrindų. Studijos auklėtiniai veda vaikų renginius, šventes, vaidina spektakliuose, muzikinėse kalėdinėse pasakėlėse vaikams. 

▲

Utenos teatro mėgėjų ratelis. 1911 m. Utenoje pastačius liaudies (kultūros) rūmus, susikūrė vaidinimų mėgėjų ratelis, kuriam vadovavo vargoninkas Jonas Banys ir Regina Januškevičienė (Vaitavičiūtė). Pirmus vaidinimus jie ruošė Blaivybės namuose. Liaudies namuose suvaidinta A. L. Suchodovskio ,,Ūkanose“, J. Strazdo ,,Sugrįžo“, ,,Dvi moteri“, ,,Litvomanai“, L. Tolstojaus ,,Patamsių gadynė“, A. Macijausko „Adatos“, ,,Užburtas kunigaikštis“, H. Hejerdalo ,,Du keliu“, ,,Genovaitė“, B. Laucevičiaus-Vargšo ,,Žmonės“. Spektakliai buvo mokami. 

Regina Stakėnienė

▲

Utenos „Saulės“ gimnazijos dramos būrelis. Vadovė S. Riliškienė.

▲

Užpalių mėgėjų teatras. XIX a. buvo organizuojami slapti lietuviški vakarai, o po spaudos draudimo panaikinimo (1904 m.) – vieši. 1908 m. Užpaliuose suvaidintas lietuviškas spektaklis – Keturakio komedija ,,Amerika pirtyje“. Vėliau vaidinta klojimuose Martinčiūnuose, Gailiešionyse ir kt. kaimuose. Vaidinimus rengdavo Katalikių moterų, pavasarininkų ir kt. visuomeninės organizacijos. Dažniausiai režisuodavo vargonininkas Daunoras. Vaidino Valė Čeponytė, Valė Tarvydaitė, Juozas Baltakys, Antanas Adomaitis, Donata Tarvydaitė, Valė Gildaitė, Mikėnų k. gyventojas Masiulis, Butiškių – Galvydis, Tervydžių – Indražytė, Degėsių – Dulkytė, Daugilio – Ramoškaitė ir kt. Buvo pastatyti spektakliai: ,,Prakeikti pinigai“, ,,Meksikos kankinys“, ,,Šv. Agnietė“, K. Binkio ,,Atžalynas“, ,,Senoviškos vestuvės“, P. Vaičiūno ,,Sudrumsta ramybė“, ,,Sąžinė“, ,,Kęstutis ir Birutė“ ir kt. Vaidindavo m-klos kieme, po sena liepa, kurios nebėra. Dažnai spektaklius režisuodavo progimnazijos kapelionas Adomas Barauskas.

Regina Stakėnienė

▲

Užpalių dramos mėgėjų kolektyvas. Pastovus dramos mėgėjų kolektyvas buvo įkurtas 1982 m. Jam pradėjo vadovauti Vida Baronienė. Šio kolektyvo veikla suaktyvėjo pastarąjį dešimtmetį. Kiekvieną pavasarį šv. Velykų proga žiūrovus nudžiugina naujas spektaklis. Aktyviausias scenos mylėtojas – Kaimynų kaimo ūkininkas Kęstutis Šileikis. Vyriausia scenos veteranė – kolektyvo pasididžiavimas Onutė Palubinskaitė vaidino 30 m. Daugiausia kartų buvo vaidinta Žemaitės „Trys mylimos“. Šį spektaklį užpalėnai 1998 m. suvaidino Lenkijoje. Pastatyta: K. Sajos „Palangos liūtas“ 1994 m., „Šventežerį“ 1995 m., Žemaitės „Stebuklingas daktaras“ 1996 m., S. Žemaičio „Jaunikis iš Kauno“.

▲

Vyžuonų mėgėjų teatras. 1907 m. Šv. Jėzaus atlaidų dieną klojime Vyžuonų klebono surengtas pirmasis lietuviškas vakaras. Suvaidinta „Genovaitė“. Pirmojo vakaro skelbimus piešė Pranas Saladžius. 1908 07 02 suvaidinta „Velnias spąstuose“. Vėliau vietos gyventojai suvaidino „Valsčiaus sūdas“, „Neatmezgamas mazgas“. Klebono Misevičiaus klojime pastatytas vaidinimas „Lietuvos sapnas“, 1910 01 16 – L. Tolstojaus veikalas „Pirmasis degtindaris“. Dauguma vaidino klojimuose. Pastačius naują špitolę, vaidinimai buvo ruošiami jos salėje. 1951 m. špitolėje įsteigus kultūros namus, čia ir vaidinta. 1951 m. – Korneičiuko „Platonas Krečetas“. Vaidino daugiausia mokytojai, o režisavo mokytojas Viktoras Šaučiūnas. Vaidinimo „Jauki šviesa“ scenarijų parūpino Pranas Treinys. Vyžuonų kultūros namuose vaidino K. Sajos „Šeškus“, „Vis per gerą širdį“. 1967–1973 m. – K. Sajos „Vaiduokliai senamiestyje“. Apie 1979 m. – „Šventežeris“, 1989–1993 m. – J. Baltušio „Paskutinis tylus džiaugsmas“, V. Miliūno „Viskas bus gerai“, pagal J. Baziukevičių, „Kaip tapti burtininke“ (režisavo A. Kusickienė). 1993– 1996 m. kultūros namuose dirbant direktorei J. Urbonienei vaidinta S. Kymantaitės „Kuprotas oželis“ ir „Saulė ir stulpas“. 1996 m. šv. Velykų proga suvaidintas R. Kašausko „Būk vyras, Džordžai“, 1997 m. – K. Sajos „Metų diena“. 1998 m. P. Kripaitienės „Kalėdų naktį“. 1999 m. šv. Kalėdų proga pagal Tovstoną volderį „Mūsų miestelis“. Pastaruoju metu į meno saviveiklos kolektyvą įsitraukė nauji žmonės. Patys aktyviausi saviveiklininkai –Juozas ir Elena Straižiai, Viktorija Stalionienė su vaikais Vaidu ir Vitute.

V. Laurutienė

▲

© Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka
Utena. 2002