Utenos krašto enciklopedija. Knygynai

ASD1.gif (8484 bytes)

Utenoje lietuviško knygyno įkūrimas sietinas su Kauno gub. įkurtos „Saulės“ d-jos Utenos skyriaus įsteigimu 1907 m. Utenoje parapijiečius knygomis aprūpindavo prekybininkės Margaritos Kemėšytės tvarkomi knygynėliai špitolėje bei Bažnyčios gatvėje.

▲

Špitolės knygynėlis laikytinas pirmuoju lietuvišku knygynu Utenoje. Priešais varpinę esantis pastatas tebėra išlikęs. Knygos buvo pardavinėjamos šio mūrinio namo pietiniame gale, o šiauriniame tuo metu gyveno vargonininkas J. Gruodis. Knygas M. Kemėšytė pardavinėjo šv. Kazimiero d-jos vardu. Knygynas priklausė klebonui A. Švateliui. Platinimą rėmė chirurgas A. Vadopalas. Knygyne buvo daug periodikos, mokyklinių vadovėlių, religinės literatūros. Daugiausia spaudos gaudavo iš M. Šlapelienės knygyno Vilniuje, iš Amerikos bei Rygos Jakavičiaus knygyno.

▲

Margaritos Kemėšytės knygynas. Pradėjo veikti 1907 m. pavasarį dar ne visai baigtuose įrengti naujuose par-jos namuose, pavadintuose Liaudies namais (dabar Vytauto a. 2). Juo rūpinosi kun. P. Turauskis. Knygynas čia veikė iki Pirmojo pasaulinio karo. M. Kemėšytė (žr. „Personalijas“) buvo gabi liaudies švietėja, saviveiklininkė. Knygynas savo vardu leido knygeles, sąsiuvinius, savo arbatinėje maitindavo parapijiečius, su kun. J. Švagždu šelpė mokinius sąsiuviniais, vadovėliais, ypač nuo 1909 m. atidarius lietuvišką mokyklą Utenoje, įkūrus m-klas provincijoje. Knygynas turėjo antspaudą knygoms antspauduoti. Knygos buvo duodamos pasiskaitymui į namus. Kalendorių, rašomosios medžiagos, rašytojų knygų daug gaudavo iš Vilniaus Zavadskio knygyno, iš Amerikos jai atsiųsdavo lietuviškos spaudos brolis kun. F. Kemėšis. Liaudies namai virto dideliu kultūros židiniu. Čia buvo statoma scenos veikalų. Iki pat karo veikęs šis lietuviškas knygynas pakeitė rusiškuosius, tokius kaip „Znanije“ ir kt., veikusius Kauno gatvėje. Grįžusi iš Rusijos M. Kemėšytė vėl dirbo 1916–1919 m.

▲

Magdės Kublickienės knygynėlis-krautuvėlė veikė maždaug iki 1918 m. Bažnyčios g. Nr. 16.

▲

Žalio knygynas veikė 1918–1919 m. Bažnyčios g. Nr. 10, kuriame dirbo Alfonsas ir Veronika Žaliai. Knygyne buvo beveik vien komunistinė literatūra, daug Voroneže išleistų brošiūrų, periodikos. Knygynas buvo J. Markevičiaus nacionalizuotame name. Tuo metu dar vienas knygynėlis-biblioteka su marksistine literatūra veikė Kauno gatvėje, arti revkomo pastato.

▲

Nuo 1918 m. atidarius „Saulės“ progimnaziją ir padidėjus mokyklinės literatūros paklausai, Petrauskų name, Kęstučio g. 31, įsikūrė Ateitininkų knygynėlis aptarnaujamas pačių gimnazistų Jurgio Karoso, Mato Šermukšnio, Jurgio ir Povilo Strazdų. Knygynu rūpinosi progimnazijos direktorius Pr. Gineitis. Mokiniai vadovėlius veždavo arkliu net iš Kauno, Vilniaus.

▲

Ilgiausiai – 1918–1941 m. – Utenoje veikė Juozo Dapkaus knygynas Aušros g. 2 J. Dapkus (1874–1946), prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvęs Amerikoje, grįžo ir pasistatė gražų namą. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jis įsteigė laisvosios minties knygyną, kuriame dirbo pats su žmona Veronika. Mėgo šį knygyną mokiniai, mokytojai, kita inteligentija, nes čia buvo daug periodikos, geros grožinės bei specialiosios literatūros, vadovėlių, knygų rusų, lenkų kalbomis. J. Dabkus buvo apsiskaitęs, todėl parsiveždavo daug klasikų knygų.
Daug knygų jis skolindavo pasiskaitymui. J. Dabkus buvo didelis jaunimo švietėjas. Pas jį lankydavosi ir net nakvodavo žymūs žmonės. Tuo metu, be šio knygyno, par-jos namų kambarėly, kur anksčiau dirbo M. Kemėšytė, veikė g-zijai priklausęs knygynėlis. Be to, 1921–1939 m. Utenoje daug lietuviškų, žydiškų knygų ir periodikos pardavinėjo žydų knygynai-krautuvėlės: Vaistinės (dabar Kęstučio) g.31, Kauno (apie vidurį), Levioras Utenio a. 2 (muziejaus pastate), Fangeris Bažnyčios g. 10 (iki 1940).

▲

Nuo 1926 m. iki 1940 m. Utenio aikštėje 39, Levioro namuose (kur buvo medicinos m-kla), veikė Lietuvos katalikų mokytojų sąj. knygynas „Žibintas“, kurio vedėjas buvo Alfonsas Kazickas, o pardavėjomis dirbo E. Žibėnaitė ir E. Jokubauskaitė. Knygynas buvo mūriniame name, kuriame veikė ž. ū. kooperatyvas, maisto ir kt. prekių parduotuvės. „Žibinto“ įsteigėjas buvo mokytojas Juozas Namikas. 1928 m. jam vadovavo mokytojas A. Kazickas, kilęs iš Klovinių k. Knygyne buvo pardavinėjamos knygos, albumai, sąsiuviniai, pašto, foto reikmenys, žaislai, rašomosios mašinėlės. Dalį prekių knygynas gaudavo iš šiame name buvusios prekybos bazės „Progresas“. Utenoje tuo metu prie „Žibinto“ buvo įsteigta G. Segalio spaustuvėlė, leidusi brošiūrėles ir kt. 1940 m. vasarą, užėjus „raudoniesiems“, knygynas uždaromas. Darbą atnaujino 1941 m. liepos mėn. ir veikė iki 1945 m. liepos mėn. Didelį kultūrinį darbą atliko 1932–1944 m. veikęs Jono Stankūno knygų kioskas Basanavičiaus-Putvinskio (dabar Maironio) tarpugatvyje, kur ir pokario metais stovėjo spaudos kioskas. Vokiečių okupacijos metais (1941 07–1944 07) pagrindiniu knygynu išliko „Žibinto“ vietoje esantis knygynas Utenio a. 39. Iš pradžių vedėju dirbo J. Šližas, o 1944 m. sausio mėn. knygyną perėmė A. Kazickas. Bet pastatas sudegė, o A. Kazickas pasitraukė į Vakarus.

▲

Pokario metais buvo įkurtas Utenos bazė-knygynas, veikęs 1945 09 10–1947 m. Kauno g. 29 pastate. Jo vedėjas buvo Algirdas Kliukas, pardavėjai: V. Eigėlis, J. Čepėnas. Nuo 1947 m. iki 1948 jis pavadintas rusišku Kogis'o vardu. Nuo 1948 m. iki 1957 m. Utenio a. 12 įsikūręs knygynas vadinosi Utenos centriniu knygynu. Vedėju dirbo Vytautas Eigėlis, pardavėja nuo 1952 m. – Teklė Gineitytė-Rasevičienė, vėliau, nuo 1954 m. – ir jos sesuo Genė Rutkauskienė. Utenos centriniam knygynui priklausė Anykščių, Molėtų ir Zarasų knygynai. Vėliau knygyno direktoriumi paskirtas Antanas Gražys. Jam direktoriaujant, knygynas iš Utenio a. perkeltas į Tauragnų gatvę 2, ir šis buvo pavadintas Utenos grupiniu knygynu, veikusiu 1957–1979 m. Jam priklausė Anykščių, Troškūnų, Kavarsko, Molėtų knygynai. Po A. Gražio šiems knygynams vadovavo Bronius Šutinys.

▲

Nuo 1980 01 01 sukurtas Utenos zonos jungtinis knygynas, kurio direktorius iš pradžių buvo J. Juozaponis, vėliau – Vincenta Račienė. Pardavėjomis dirbo T. Rasevičienė, G. Rutkauskienė, vėliau – Stasė Lapašauskienė. Knygynas turėjo savo buhalteriją. Šiam jungtiniam knygynui priklausė Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Švenčionių, Ukmergės, Utenos, Zarasų raj. knygynai, iš viso 17, iš jų 7 rajoniniai knygynai. Utenos raj., be Tauragnų g. esančio knygyno, dirbo Užpalių knygynas bei spaudos kioskas Utenos autobusų stotyje. Nuo 1992 10 01 šis knygynas vadinosi Savivaldybės įmonė „Utenos knygynas“ nuo 1995 05 01 – SP UAB „Utenos knygynas“ (iki likvidacijos 1998 06 24). Nuo 1999 06 24 po remonto – UAB „Vagos“ Utenos knygynas.

Antanas Gasperaitis

▲

Jaunųjų ūkininkų knygynėliai. 1932 m. „Jaunajame ūkininke“ buvo paskelbtas konkursas knygynėliams steigti. Konkurse dalyvavo 72 jaunųjų ūkininkų rateliai. Gegužės 9 d. Ž. Ū. rūmų komisija, peržiūrėjusi konkurso dalyvių surinktų knygų kiekius, III laipsnio premijas paskyrė Utenos (181 knyga), Kušnieriūnų (156 knygos), Vyžuonų (118 knygų), Spitrėnų (94 knygos) ratelių knygynėliams.

▲

Lietuvių tautinio jaunimo „Jaunoji Lietuva“ sąjungos knygynai ir skaityklos, pradėjo organizuotis 1928 m. ir veikė iki pirmųjų sovietinės okupacijos dienų. Daugailių skyriaus valdyba 1933 m. raštu kreipėsi į Daugailių intiligentus, mokytojus, prašydama aukoti knygas skyriaus knygynui. Surinkta apie 200 knygų. 1934 m. buvo apie 300, 1935 m. – apie 600 knygų. Juknėnų skyrius 1930 m. turėjo 195, 1932 m. – 240, 1935 m. – 380 knygų. 1936 m. sausio mėn. čia įsteigta skaitykla, kurioje prenumeruojami 24 pavadinimų laikraščiai. Knygų aukojo poetas Antanas Miškinis. Luknių skyrius 1930 m. turėjo 23, Saldutiškio skyrius 1938 m. – 190, Tauragnų skyrius 1938 m. – 190 knygų knygynėlius.

▲

Regina Stakėnienė

Utenos knygynas. 1919 m. Kaune įsteigiamas valstybinis centrinis knygynas, kuris miestuose kūrė skyrius (knygynas), 1931 m. įsteigiamas Utenos skyrius; 1932 m. turėjęs 723 knygas. Vedėjas Henrikas Raštikis. Prie knygyno veikė skaitykla. 1940 m. buvo 10 tūkst. knygų. Tuomet panaikinta abonentinė mokesčių sistema, o knygynas reorganizuotas į viešąją biblioteką.

Bronė Vaškelienė

▲