|
|
 Kadaise
Lietuva buvo girių šalis. Dabartiniame Utenos
raj. poledynmečio epochoje riaumojo mamutai, o
gal ir raganosiai. Jų kaulų rasta Lietuvoje. Čia
užklysdavo ir šiauriniai elniai, ir pirmieji
Lietuvos gyventojai klajokliai, medžioję šiuos
žvėris. Kai užteko lemingų veisėsi ir
poliarinės lapės. Net saigos bėgiojo, susispietę
į pulkelius. Miškuose žvengė miškiniai
arkliai tarpanai, kuriuos matė Didysis
Lietuvos Kunigaikštis Vytautas ir kt. Trakuose
juos laikė žvėryne. Galėjo būti ir stumbrų,
nes kadaise miškų čia užteko. Na, o taurus
mena Tauragnų miestelio ir Tauragnų miško
pavadinimai. Stambiausius žvėris medžiojo
kunigaikščiai. Jų pilys buvo Narkūnuose ir Šeiminiškiuose.
Po miškus sliuogino ir rudieji lokiai, slampinėjo
erniai, vaikus vedė vilpišiai (miškinės katės).
Ar ne jas mena Katiškių miškas Aukštaitijos
nacionaliniame parke. Nuo aukštų medžių be
garso lėkė ištempę odos raukšles voverės
skraiduolės. Viską, ką aukščiau paminėjau,
praradome. Dabar miškuose gyvena kiti žvėrys.
Didesniuose Minčios, Ažvinčių miškuose,
Labanoro girioje nereti briedžiai, pasitaiko lūšių.
Taip pat įsikūrė čia atvežti taurieji elniai,
stirnos gana dažnos ir nedideliuose miškuose.
Kartais ir vilkai užklysta. Lapės vaidijasi su
usūriniais šunimis, bebrai stato užtvankas.
Mikliai po medžius kopinėja miškinės kiaunės,
kartais nuskriausdamos voveres. Šernai, išėję
į laukus, paknisa bulves, žaloja vasarojų. 2000
m. Bandeliškio miške rastas greičiausiai
lazdyninės miegpelės lizdas.
 Didelė kanopinių žvėrių kaimenė ima kenkti
miško kultūroms, lapuočiams, todėl jie medžiojami.
Bet maloniausia, keliaujant per miškus, pamatyti
raguotus elnius. Net Dievaragių miškas yra Aukštaitijos
nacionaliniame parke. Dar smagiau rudenį, rujos
metu, pamatyti besigalynėjančius briedžius ar
tauriuosius elnius, o žiemą miške išvysti
baltakaklį juodu uodegos galiuku baltąjį kiškutį,
mamuto laikų amžininką. 2000 m. rajono miškuose
buvo 195 briedžių patinų, 167 patelės, 126
jaunikliai, 115 tauriųjų elnių patinų, 186
patelės, 64 jaunikliai, 1034 stirninai, 1299
stirnos, 369 jaunikliai, 618 šernų, 2053 pilkųjų,
3846 baltieji kiškiai, 7 vilkai, 473 lapės, 298
bebravietės.Paukščių karalijoje esama tetervinų,
jerubių, išgirsi ir meletas bei marguosius
genius, taukšinčius stipriais snapais pūvančių
ar džiūstančių medžių kamienus. Ir juodieji
gandrai miškų glūdumoje peri vaikus, ežeruose
nardo įvairios antys, laukiai, gulbės.
Bet gausiausia čia giesmininkų paukščių net
mažuose miškeliuose, nuo ankstyvo pavasario
skambiausiomis melodijomis džiuginančių ne tik
šio krašto gyventojus, bet ir poilsiautojus,
turistus, keliaujančius po ežeringą, miškingą
Utenos kraštą.
 
▲ |
