|
Rajono
parkai nepasižymi vertinga augalija ar plano struktūromis, tačiau jų dalis
saugomi.
 Aukštaitijos
nacionalinis parkas. 1974
m. buvo įkurtas Lietuvos nacionalinis parkas, vėliau pavadintas Aukštaitijos
nacionaliniu parku. Jo plotas 30 tūkst. ha. Jis yra Ignalinos, Švenčionių ir
Utenos rajonuose. Utenos raj. tenka per 8 tūkst. ha. Iš to ploto 4816 ha
sudaro žemė. Likusią dalį miškai, vandenys ie kt. Parke tyvuliuoja 18
didesnių ežerų: Baltelis, Byvainis, Bivainėlis, Gervelis, Tauragnas, Utenas,
Utenykštis ir kt. Per parko teritoriją teka per 15 upių ir mažesnių upelių:
Būka, Miničia, Knytė, Pliaušė, Žiežulna ir kt. Gausu parke miškų.
Didesni: Daunorių, Gojaus, Minčios, Šeimaties, Vaišnoriškių ir kt. Miškai
įvairiarūšiai: yra pušynų, eglynų, mišrių spygliuočiųlapuočių
medynų. Prie ežerų, tarpumiškėse išsibarstę 14 kaimų ir 6 viensėdžiai:
Daunoriai, Minčia, Rūkšteliškis, Strazdai, Stučiai, Šeimatis, Šuminai,
Vaišnoriškės, Varniškės, Vyžiai ir kt. Puikus kraštovaizdis, vandenys, miškai
ir miškų gėrybės vasaromis sukviečia daug poilsiautojų ir turistų.
Gediminas
Isokas
▲
Dvarų
parkai
Avižienių.
(Leliūnų sen.
Avižienių k.). Tai buvusio Avižienių dvaro parkas. Bendras parko plotas
4,8 ha, 0,4 ha, apaugęs medžiais. Parke išlikęs gyvenamasis namas,
kumetynas, ūkinis pastatas su rūsiu. Tvartas, statytas 1879 m., bravoras, rūsys.
Auga 22 medžių ir krūmų rūšys: klevai, liepos, ąžuolai, alyvos ir kt. 9
iš jų 9 introdukuotos.
Bikuškio.
(Sudeikių sen.
Bikuškio k.). Tai senojo dvaro parko dalis. Bendras plotas 10,9 ha, 3,5 ha
apaugęs medžiais. Teritorijoje yra restauruotas gyvenamasis namas, seno svirno
pastatas, įrengta žaidimo aikštelių. Užregistruota 18 medžių ir krūmų rūšių.
7 iš jų indrodukuotos. Auga klevai, liepos, uosiai, erškėčiai ir kt.
Jotaučių.
(Uteno sen.
Jotaučių k.). Tai senojo Jotaučių dvaro parko dalis. Bendras plotas 4,1 ha,
0,5 ha apaugę medžiais. Yra išlikę seni dvaro pastatai: rūmai, tvartas,
kumetynas ir kt. Čia užregistruota 12 medžių ir krūmų rūšių. 5 iš jų
intodrukuotos. Auga klevai, tuopos, liepos ir kt.
 Saldutiškio.
Yra Saldutiškio
miestelyje. Bendras plotas 11,9 ha. Parkas įkurtas XIX a. Auga 22 medžių
ir krūmų rūšys. Yra 150 m ilgio mažalapių liepų alėja, auga drūtos vinkšnos
(skersmuo 1,4 m). Iš introdukuotų vertingesni paprastasis raudonlapis klevas,
europiniai kėniai, sidabrinis kėnis, pilkasis riešutmedis ir kt. 1958 m.
parkas buvo paskelbtas gamtos paminklu. Saugomas iki šiol.
Utenos.
Tai buvusio
Utenos dvaro parko dalis. Bendras plotas 5,1 ha,
0,1 ha, apaugęs mišku. Yra išlikusių dvaro pastatų, kumetynas,
tvartas, klojimas ir kt. Čia auga 27 medžių ir krūmų rūšys, 19 iš jų
introdukuotos.
Užpalių.
Tai buvusio Užpalių
dvaro parko dalis. Dabar želdiniai išretėję. Auga 13 medžių ir krūmų rūšių:
klevai, gluosniai, tuopos ir kt.
Vaikutėnų.
(Utenos sen.
Vaikutėnų k.). Tai buvusio dvaro parko dalis. Bendras plotas 9 ha, 0,5 ha
apaugę medžiais. Yra išlikę arklidė, jauja, kumetynas, karvidė. Čia auga
22 medžių ir krūmų rūšys. Yra drūtų tuopų, gluosnių, klevų, ąžuolų.
 Vyžuonėlių.
(Vyžuonų sen.
Vyžuonėlių k.). Tai seno Vyžuonėlių dvaro parko likučiai. XIX a. antroje
pusėje dvarą valdė Vilniaus, vėliau Kauno gubernatorius V. N. Veriovkinas.
Bendras parko plotas 13,7 ha, 3,8 ha apaugę medžiais. Užregistruota 43
medžių ir krūmų rūšys. 21 iš jų introdukuota. Čia šniokščia pušys,
eglės, žaliuoja ąžuolai, klevai, baltosios tuopos, mažalapės liepos,
veimutinės pušys, paprastieji raudonieji klevai, didžialapės liepos,
europiniai maumedžiai ir kt. 1958 m. parkas paskelbtas gamtos paminklu. Dabar
kaip ir kiti parkai vertinamas pagal kitą statusą.
Vyžuonų.
Parkas yra Vyžuonų
sen. Plaušų k., pietiniame miestelio pakraštyje. Tai seno dvaro likučiai. Išlikęs
plytinis gyvenamasis namas, du klojimai, du sandėliai, tvartas, kumetynas,
spiritinė. Bendras parko plotas 8,5 ha, 1,5 ha apaugę medžiais. Čia auga
31 medžių ir krūmų rūšys: klevai, liepos, eglės, tuopos ir kt.
Gediminas
Isokas
▲
|
