Skaitymas senjorų gerovei - Švedijos patirtis

2017 m. kovo mėn. Utenos Trečiojo amžiaus ir Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos darbuotojai, kartu su Nord Plus Adult programos projekto „Jauskis geriau su knyga: skaitymas geresnei savijautai vyresniame amžiuje" (NPAD-2016/10321) partneriais iš Vilniaus, Ventspilio ir Piarnu, viešėjo Švedijos mieste Lidčiopinge.

Lidčiopingas - tai pietvakarių Švedijos miestas į šiaurės rytus nuo Geteborgo, įsikūręs ant didžiausio Švedijoje bei trečio pagal dydį Europoje Venerno ežero kranto. Pačiame mieste gyvena apie 26 000 gyventojų. Lidčiopingo savivaldybės vizija - augti žmonių skaičium

i, todėl čia  laukiamas kiekvienas kaip turistas ar naujakurys.

Projekto dalyvius šiltai priėmė Lidčiopingo biblioteka - visą savaitę klausėmės pranešimų, vyko diskusijos, praktinės patirties mainai. Svečiai buvo džiuginami švedams labai svarbiomis „fika" - kavos pertraukėlėmis.

Ličiopingo biblioteka po renovacijos duris atvėrė 2013 metais. Dabar tai kultūros ir švietimo centras, kuriame per dieną apsilanko apie 1000 lankytojų. Kaip teigia bibliotekos direktorius Tobias Bengtsson, svarbiausias dėmesys čia skiriamas ne knygoms, o žmogui. Biblioteka siekia būti žmonių susitikimų vieta bei informacijos, žinių, kultūros ir demokratijos židiniu. Šviesi ir moderni bibliotekos erdvė bei aplinka sukurta taip, kad bet kokio amžiaus lankytojai jaustųsi komfortiškai - tame pačiame pastate veikia ir miesto meno galerija, kavinė, senjorų centras. Biblioteka turi knygų autobusą, kuris kiekvieną dieną veža naujausias spausdintas ir garsines knygas, žurnalus tiems, kam sunku pasiekti biblioteką.  Per savaitę „mobili biblioteka" aplanko 50 skirtingų Lidčiopingo savivaldybės vietovių bei visas šio rajono mokyklas. Bibliotekoje veikia net keletas skaitymo grupių, kurių dalyviai kartą per mėnesį renkasi pasikalbėti, padiskutuoti apie perskaitytas knygas, renka populiariausias, rekomenduoja vieni kitiems. Ši skaitymo grupių veiklos tradicija Švedijoje yra labai sena, nes daug žmonių čia, kaip ir visoje Skandinavijoje, domisi literatūra, aktyviai skaito. Yra žmonių, kurie skaitymo grupėse dalyvauja beveik visą savo gyvenimą.

Projekto dalyviai įsitikino, kad Švedijoje didžiulis dėmesys skiriamas vyresnių žmonių skaitymui, ypač tų, kurie turi fizinės sveikatos ar psichikos sutrikimų.  Įdomus buvo Katarinos Kaberg (Catharina Kaberg), Švedijos žiniasklaidos prieinamumo agentūros (Swedish Agency fo

r Accessible Media) atstovės pranešimas. Ši agentūra yra atsakinga, kad kiekvienas asmuo su negalia ar neraštingas turėtų vienodas galimybes, kaip ir sveikieji, skaityti grožinę literatūrą bei laikraščius. Žmonėms, turintiems sutrikimų (tai gali būti regėjimo, klausos, kognityviniai, funkciniai sutrikimai - autizmas, demencija ir kt.), leidžiamos garsinės, kalbančios knygos, knygos ir laikraščiai Brailio raštu, lytėjimo būdu skaitomos ar knygos padidintu šriftu ir adaptuotu turiniu. Ši agentūra bendradarbiauja su bibliotekomis, teikia reikalingą informaciją ir aprūpina jas įvairiems skaitytojams tinkamais ir prieinamais leidiniais. Pati paskaitos autorė veda garsinio skaitymo užsiėmimus demencija sergantiems žmonėms ir mato, kokį teigiamą poveikį tai daro. Skaitymas leidžia nurimti, susikoncentruoti, pajusti teigiamų emocijų. Būtent todėl garsinio skaitymo rateliai labai populiarūs pagyvenusių žmonių globos įstaigose, reabilitacijos centruose. Skaitymo „ambasadoriais" tampa vis daugiau šių įstaigų darbuotojų, savanorių bei sergančiųjų artimųjų. Dažnai naudojami taip vadinami „Prisiminimų lagaminai". Agentūra sukomplektuoja specialius lagaminus, į kuriuos sudedami tam tikrą laikmetį, įvykį, žmogaus gyvenimo etapą primenantys daiktai, ištraukos iš knygų ar spaudos, nuotraukos, atvirukai, kiti vaizdai. Skaitant ir prisiliečiant prie lagaminuose sukaupto turinio atgimsta prisiminimai, jausmai. Tai skatina demencija sergančių žmonių mąstymą, teigiamai veikia jų psichologinę būseną.

Visi esame girdėję apie gerai išvystytą Švedijos socialinės apsaugos sistemą, ypač pagyvenusių žmonių priežiūrą.  Tuo teko įsitikinti apsilankius net trijuose pagyvenusių žmonių namuose, veikiančiuose Ličiopinge ir jo apylinkėse.  Švedijoje daugumai senatvės sulaukusių žmonių 24 valandas per parą teikiama socialinė pagalba namuose. Taip siekiama, kad senjorai kuo ilgiau išliktų savarankiški. Tais atvejais, kai savarankiškas gyvenimas tampa neįmanomu, tam tikro amžiaus sulaukę žmonė

s gali apsigyventi jiems skirtose įstaigose - globos namuose. Nenuostabu, kad daug pagyvenusių švedų nori gyventi moderniuose, jaukiuose globos namuose. Skirtingai nei Lietuvoje, ten kambaryje ar bute žmogus gyvena vienas arba su sutuoktiniu, jam teikiama visokeriopa socialinė globa,  medicininė pagalba, maitinimo paslaugos. Net tais atvejais, kai globos namai priklauso privačiam savininkui, juose dirba savivaldybės apmokami veiklų organizatoriai. Senjorams rengiami edukaciniai, kultūriniai užsiėmimai, sveikata stiprinama gimnastikos užsiėmimuose, skatinamas bendravimas tarpusavyje. Daroma viskas, kad žmogus jaustųsi gerai ir oriai - kaip teigė Skogsglantan pagyvenusių žmonių namuose sutikta slaugė, „ne jie yra dėl mūsų, o mes esame dėl jų". Toks požiūris į žmogų parodė kol kas dar labai didelius skirtumus tarp Lietuvos ir Švedijos.

Projekte dalyvaujantys suaugusiųjų švietėjai pasisėmė naujų idėjų savosioms veikloms, įgijo žinių ir naujos patirties vyresnio amžiaus žmonių skaitymo skatinimo ir organizavimo srityje ir visa tai sieks pritaikyti vykdydami skaitymo veiklas savo miestų bibliotekose, kitose senjorus aptarnaujančiose įstaigose. Patirties mainų metu sukurti nauji skaitymo modeliai bus pristatyti paskutiniame projekto „Jauskis geriau su knyga: skaitymas geresnei savijautai vyresniame amžiuje" susitikime, kuris vyks šių metų gegužę Latvijoje, Ventspilio mieste.

Parengė Vaida Kunčinienė

Nuotraukos Martynos Pliaskūnaitės