Bibliotekoje neseniai apsilankė mūsų bičiulis Edmundas Kutka, kuris padovanojo bibliotekai Chaimo Kurickio knygą „Išgyventi ir papasakoti“, jas neužilgo galėsite rasti ir mūsų lentynose. Iki šiol turėjome tik vieną knygos egzempliorių kraštotyros fonde. Dėkojame už dovaną! Daugiau apie knygos istoriją pateikta žemiau.
Utenos gyventojams, besidomintiems tarpukario istoriniais prisiminimais neišvengiamai tekdavo aplankyti mokytoją Danguolę Jonaitienę. Vieno tokio apsilankymo metu Edmundas Kutka rado guvų, malonų vyresnio amžiaus svečią iš Izraelio – Chaimą Kurickį. Jis pasakojo, kad savo gyvenime daug patyrė, pergyveno visas negandas ir fiksavo baisumus, žmonių tragedijas. „Jaučiuosi atlikęs svarbią pareigą – aprašiau tai, ką patyriau ir sudėjau į knygą jaunesnėms kartoms“. Tokia netikėta naujiena dar labiau padidino pagarbą šiam žmogui. Pokalbio metu paaiškėjo, kad istorine knygute susidomėta bent keliose šalyse. Pirmiausia, suprantama, Izraelyje iš jidoškalbos išversta į hebrajų ir rusų kalbas, vėliau JAV – į anglų, susidomėta ir Vokietijoje. O Latvijoje įvyko konferencija specialiai šiai knygai aptarti.
Knygos pradžia skirta pirmosioms karo dienoms Utenoje, gyventojų pasimetimui, neįvertinimui įvykių spartos. Aprašyta, kaip rusų karinių dalių vadai pabėgėlius žydus vertė grįžti atgal. Kaip pabėgėliai žydai buvo sulaikomi ir apgyvendinami Daugpilio gete. Tik nedaugeliui pavyko išvengti baisios tragedijos.
Tiems, kurie išvengė mirties, artėjant frontui, teko keliauti į Lenkiją, vėliau – į Vokietiją, nes, vykstant karui, ten trūko „darbo jėgos“.
Aiškiai matėsi kaip pralinksmėjo Chaimo akys, kai išgirdo, kad iš prisiminimų kūrinį būtina išversti į lietuvių kalbą. Chaimas pažadėjo visakeriopą pagalbą, o po kelių mėnesių ir pats atvykti į Uteną. Sutartą dieną su Danguole jo nesulaukėme. Jo žmona Chaja pranešė lemtingą žinią – Chaimo netekome, jam buvo 94 metai.
