Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje vyko jaukus kūrybos vakaras „Prisiminkim vaikystės knygas“, skirtas dailininkės Aspazijos Surgailienės kūrybai. Renginio viešnia – dailėtyrininkė, meno istorikė Laima Laučkaitė-Surgailienė – pristatė savo naujausią knygą „Aspazija. Etnomodernizmas“. Autorė dalijosi Aspazijos gyvenimo istorija, pasakojo apie ją formavusią aplinką, kūrybos raidą, meilę menui, taip pat demonstravo nuotraukas iš dailininkės asmeninio archyvo.
Šis vakaras priminė, kad modernizmo skersvėjis lietuvių dailėje ypač sustiprėjo XX a. septintajame dešimtmetyje, sovietinio „atlydžio“ laikotarpiu. Tuomet iškilo jauna grafikė Aspazija Surgailienė (1928–2011), savo kūryboje savitai sujungusi modernią formą ir lietuvių folkloro pasaulėjautą.
Dailininkė užaugo prieškario Tauragėje, 1949–1958 m. studijavo grafiką Valstybiniame dailės institute. 1961 m. dailininkė sukūrė novatoriško dizaino leidinį – „Pasakų skrynelę“, mažo formato knygelių rinkinį dėžutėje. Šis darbas sulaukė išskirtinio populiarumo: A. Surgailienei teko sukurti net keturis skirtingus „Pasakų skrynelės“ variantus. Septintojo dešimtmečio vaikų karta augo su šia knyga – jos tekstai ir vaizdai mokė pažinti tautosaką ir tautodailę, ugdė nacionalinį identitetą bei estetinį jautrumą. Ji bendradarbiavo su leidykla „Vaga“, iliustravo daugiau nei dvidešimt knygų vaikams, tarp jų Aldonos Liobytės „Mėnuo saulužę vedė“, Kazio Borutos „Dangus griūva“, Norberto Vėliaus parengtas „Senelių pasakas“, Simono Daukanto „Žemaičių pasakas“, pasaką „Du broliai“ ir kitus leidinius.
Aspazija Surgailienė dirbo spalvinto linoraižinio technika. Jos kūryba pasižymi dekoratyvumu, liaudies grafikai artimu primityvistiniu piešiniu, ryškiu ir skambiu koloritu. Visa jos kūryba nuosekliai rėmėsi etniniais motyvais.
Susitikimas su dailėtyrininke tapo šiltu prisiminimų ir kultūrinės atminties vakaru.
