Įgyvendinant projektą „Nuo Utenos iki Kėdainių: bibliotekos vienija bendruomenes“, kurį remia Utenos rajono savivaldybė, Lietuvos bibliotekininkų draugijos Utenos skyriaus narės lankėsi Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje. Kelionės tikslas – dalytis sukaupta profesine patirtimi, stiprinti bibliotekų bendruomenių veiklas, aptarti aktualiausias bibliotekų paslaugas, darančias įtaką bendruomenės narių gyvenimo kokybei ir socializacijai.
Viena seniausių ir didžiausių Lietuvos viešųjų bibliotekų – Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka, įsteigta 1920 metais, įsikūrusi pačioje Kėdainių senamiesčio širdyje – Didžiosios Rinkos aikštėje. Bibliotekos direktorė Virginija Grigorjevienė pristatė įstaigos veiklą, vykdomus kultūrinius projektus, edukacines programas bei bibliotekos vaidmenį puoselėjant krašto kultūrą ir istorinę atmintį. Susitikimas tapo puikia proga pasidalyti profesine patirtimi ir užmegzti naujus bendradarbiavimo ryšius. Direktorė pasidžiaugė vietos valdžios dėmesiu kultūrai, skiriamu finansavimu ir veiklų skatinimu. Diskutuota apie gyventojų įsitraukimo į bibliotekų veiklas galimybes, kokybiškų paslaugų svarbą bendruomenės gyvenimo kokybei bei būdus, kaip geriau atliepti gyventojų poreikius.
Išvykos metu aplankyta poeto ir Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo gimtinė Šeteniuose. Čia jis praleido pirmuosius dešimt savo gyvenimo metų. Nors vėliau gyveno Vilniuje, Varšuvoje, Paryžiuje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Krokuvoje, Šeteniai išliko svarbia jo kūrybos ir pasaulėjautos dalimi. Muziejus įrengtas atkurtame buvusio dvaro svirne – vieninteliame išlikusiame dvaro komplekso pastate. Jame galima susipažinti su Č. Milošo gyvenimu, kūryba ir jo ryšiais su Lietuva.
Toliau kelias vedė į Paberžę – vieną svarbiausių dvasinių ir istorinių vietų Lietuvoje. Čia aplankytas 1863 metų sukilimo muziejus, įsikūręs buvusiame baronų Šilingų dvare. Tai vienintelis Lietuvoje muziejus, skirtas 1863–1864 metų sukilimui. Paberžė buvo viena svarbiausių sukilimo vietų, nes čia kunigavo ir sukilėlių būrį subūrė kunigas bei sukilimo vadas Antanas Mackevičius. Taip pat aplankytas sakralinis ir istorinis Paberžės kompleksas, neatsiejamas nuo Tėvo Stanislovo veiklos. Ekskursijos dalyviai apžiūrėjo bažnyčią, muziejines ekspozicijas, susipažino su Tėvo Stanislovo puoselėtomis vertybėmis ir jo paliktu dvasiniu paveldu.
Ne mažiau įspūdžių paliko pasivaikščiojimas po Kėdainių senamiestį – vieną geriausiai išsilaikiusių Lietuvoje. Jame atsispindi turtinga ir daugiatautė miesto istorija. Ekskursijos dalyviai grožėjosi istoriniais pastatais, bažnyčiomis bei senąja miesto architektūra, menančia įvairių tautų ir konfesijų sambūvį. Kelionės metu taip pat aplankytas kunigaikščių Radvilų mauzoliejus evangelikų reformatų bažnyčioje bei Kėdainių krašto muziejus. Didelį įspūdį paliko interaktyvios muziejaus ekspozicijos. Ekspozicijoje „Netektys 1940–1953 m.“ multimedijos priemonėmis pristatomi Lietuvos gyventojų trėmimų į Sibirą, partizaninių kovų ir Holokausto įvykiai. Ekspozicijoje „Kėdainiai XVII–XVIII a.“ lankytojai gali pamatyti analogų Lietuvoje neturintį interaktyvų miesto maketą „Kėdainių aukso amžius XVII a. miesto gyventojų pasakojimuose“.
Turiningai praleidę dieną, praturtėję naujomis žiniomis ir įspūdžiais, ekskursijos dalyviai vakare išvyko iš Kėdainių ir grįžo į Uteną. Kelionė tapo prasminga pažintimi su Kėdainių krašto istorija, kultūra ir iškiliomis asmenybėmis, palikusia daug gražių prisiminimų bei paskatinusia dar labiau domėtis Lietuvos kultūros paveldu.
