Gegužės 6 – 10 d. 11 Panevėžio apskrities bibliotekininkių sėmėsi patirties užsienyje – stažuotėje Amsterdame „Bibliotekos paslaugos medijų ir informacinio raštingumo temomis, taikant DI įrankius“.
Vizito Amsterdame metu dalyvauta Amsterdamo Universiteto organizuotose mokymuose apie dirbtinio intelekto pritaikymą Lietuvos bibliotekoms, lankytasi Amsterdamo miesto centrinėje bibliotekoje „OBA“, kur plačiau sužinota kokias skaitmeninės informacijos paslaugas, kurios remiasi skaitmeninės informacijos prieiga bibliotekoje ir už jos ribų ir apima gyventojų informacinės kompetencijų ugdymą, konsultavimą įsisavinant informacines technologijas ir medijų naujoves, suaugusiems vartotojams teikia Amsterdamo biblioteka. Amsterdamo valstybiniame muziejus (Rijksmuseum) susipažinta su nauja dirbtinio intelekto technologija, su kuria atkuriami paveikslai ar prarastos jų dalys. Galiausiai, bibliotekininkai apsilankė pirmoje pasaulyje dirbtinio intelekto galerijoje „Dead End Gallery“, kur sužinojo apie dirbtinio intelekto pritaikymo galimybes vizualiems bibliotekų sprendimams.
Dirbtinio intelekto mokymai, Amsterdamo Vrije universitetas
Amsterdamo universitetas, garsėjantis aukšto lygio tyrimais, atvėrė duris bibliotekininkams, norintiems gilinti žinias apie dirbtinį intelektą (DI). Stažuotės dalyviai dalyvavo dirbtinio intelekto ir jo pritaikymo būdų bibliotekose mokymuose. Mokymus vedė Martynas Vaznonis – Amsterdamo universiteto dirbtinio intelekto studijų magistrantas ir dirbtinio intelekto konsultantas. Stažuotės metu bibliotekininkai susipažino su inovatyviais mokymo metodais, plėtojo profesines žinias ir įgūdžius, o paskaitose apie DI aiškinosi algoritmų veikimo principus, mašininio mokymosi procesą bei neuroninių tinklų modelius. Nemažai dėmesio skirta ir DI trūkumams: šališkumui, kainų disbalansui, “juodosios dėžės” algoritmams, informacijos burbulams ir nesugebėjimui prisitaikyti. Aptarti ir realūs DI panaudojimo pavyzdžiai, tokie kaip nuotraukų ir tekstų klasifikavimas, objektų atpažinimas vaizdo įrašuose, scenų atkūrimas iš nuotraukų, vaizdų modeliavimas, garso įrašų optimizavimas, orų prognozės, akcijų rinkos prognozės, tekstų, vaizdų ir vaizdo įrašų generavimas. Bibliotekininkams, dirbantiems su informacijos valdymu, duomenų analize, skaitmeninio turinio kūrimu, informacijos paieška ir kūrybiniais metodais, ypač aktualu sužinoti apie naujausius tyrimus, metodologijas ir praktikas DI srityje. Dalyvavimas stažuotėje leido gilinti žinias apie medijų ir informacinį raštingumą, skatinti viso gyvenimo mokymąsi, kūrybiškumą, bendradarbiavimą ir pažinimo kompetencijas tarptautiniu mastu. Įgytos žinios ir idėjos atvers naujas perspektyvas bibliotekoms taikant DI.
Amsterdamo miesto viešoji biblioteka „OBA“
Amsterdamo viešoji biblioteka, arba tiesiog OBA (Openbare Bibliotheek Amsterdam), yra įsikūrusi moderniame uosto rajone šalia Centrinės stoties ir NEMO muziejaus. Muziejaus tinklas apima Amsterdamo miesto teritoriją ir vienija 28 padalinius.
Bibliotekoje yra didžiulė olandų ir tarptautinių žurnalų kolekcija, 600 darbo su kompiuteriu vietų, daugiau nei 1000 vietų darbui. Čia taip pat yra radijo stotis, teatro bei koncertų salės, tūkstančiai knygų, CD ir DVD kolekcijos.
Bibliotekos pastatas pastatytas 2007 m. (pastato autorius olandų architektas Jo Coenen). Pastas yra 11 aukštų ir užima 28 000 kvadratinių metrų plotą. 8 aukštai yra virš žemės, 3 požeminiai aukštai.
Bibliotekoje vykdomi tokie projektai:
- Projektas „OBA Next“. Projekto tikslas įtraukti Amsterdamo bendruomenę, mokslo institucijas bei kitus partnerius kartu sukurti modernią ir inovatyvią ateities biblioteką Amsterdamo Zuidoost rajone bei naują inovatyvių paslaugų programą, atitinkančią ateities visuomenės poreikius. Projekto metu organizuojami visuomenės diskusijų forumai, paskaitos su kviestiniais svečiais, organizuojamos ateities bibliotekos forumai-kūrybinės dirbtuvės vaikams bei jaunimui ir t.t.
- Kūrybinės stalo žaidimų dirbtuvės vaikams ir jaunimui. Jos metu kuriami stalo žaidimai naudojant medžio graviravimo ar 3D spausdinimo technologijas.
- Neformalaus suaugusiųjų švietimo veiklos. Šias paslaugas teikia bibliotekos partneriai organizacijų „Soofos“ ir „GoodHabitz“ specialistai. Mokymai yra nemokami registruotiems vartotojams. Nauja mokymo programa – Dirbtinis intelektas (ChatGPT pradmenys, „Parašyk knygą su ChatGPT“, paveikslėlių kūrimas su „Midjourney“).
OBA biblioteka siūlo „Skaitmeninės pagalbos“ paslaugų paketą žmonėms neturintiems tinkamų skaitmeninių įgūdžių:
- Skaitmeninis valdžios informacijos punktas (pagelbėja su miesto, valstybės valdžios vartais, dokumentų rengimu, asmens identifikavimo sistemų naudojimu ir kitais klausimais);
- Skaitmeninio pobūdžio klausimų konsultacijos;
- Praktikos valandos, kurių metu vartotojai dirba individualiai su specialistų priežiūra. Tokiu būdu gerinami bendrieji skaitmeniniai įgūdžiai;
- Mokymai ir kursai skirti tolesniam skaitmeninių įgūdžių tobulinimui.
Skaitmeninės pagalbos centrai veikia 16 bibliotekos lokacijų visame mieste. Ten dirbantys specialistai teikia konsultacijas ir atsako į visus žmonėms rūpimus klausimus apie technologijas. Populiariausia veikla „Mokesčių dienos“, vykdoma nuo 2016 m. Bendradarbiaujant su Amsterdamo Universitetu, „Mokesčių dienos“ metu, Taikomųjų mokslų fakulteto Finansų katedros studentai pagelbėja žmonėms geriau susigaudyti mokesčių sistemoje.
Muziejai – DI panaudojimas
Stažuotėje bibliotekininkai dalyvavo muziejuose, kurie į savo veiklas yra integravę dirbtinį intelektą.
Amsterdamo valstybinis muziejus (Rijksmuseum) yra vienas žymiausių meno muziejų Amsterdame. Jis buvo įkurtas 1800 metais, o po renovacijos duris atvėrė 2013 m. Muziejuje eksponuojama daugiau nei 8 tūkstančiai meno kūrinių, kuriais pasakojama apie 800 metų Nyderlandų istoriją – nuo 1200 metų iki šių dienų. Čia galima pamatyti garsių to meto dailininkų, tokių kaip Rembrandtas van Rijn, Johanses van Vermeeris, Janas Asselijnas, Bartolomėjus van Helstas, Janas Steenas, Fransas Halsas ir kt., kūrinius. Taip pat yra eksponuojami baldai, taikomosios dekoratyvinės dailės dirbiniai. Be nuolatinių ekspozicijų, muziejuje rengiama daug įvairių teminių parodų. Dirbtinis intelektas muziejuje naudojamas lankytojų patirties gerinimui, parodų kuravimui, auditorijos įtraukimui, analizei ir kt. DI buvo panaudotas restauruojant bene žymiausią olandų dailininko Rembrandto (1606–1669) šedevrą „Nakties sargyba“ (The Night Watch), sukurtą 1642 metais. XVIII a. pradžioje paveikslas buvo apkirptas ir neteko dviejų kompozicijos figūrų dešinėje, perkeliant jį iš Amsterdamo civilinės sargybos į miesto rotušę. 2019 m. muziejus pradėjo vykdyti didžiausią tyrimų ir restauravimo projektą „Nakties sargyba“, kurios tikslas – kuo optimaliausiu būdu išsaugoti paveikslą ateičiai. Projekto metu buvo pasitelkti dirbtinio intelekto neuroniniai tinklai, kurie atkūrė pirminę paveikslo išvaizdą pagal XVII a. kopiją. Darbai vyko specialiai suprojektuotoje, permatomoje stiklinėje kameroje, todėl lankytojai stebėjo restauravimo procesą. Tyrimų komandai pavyko padaryti itin išsamią „Nakties sargybos“ nuotrauką.
Van Gogo muziejuje sukaupta didžiausia pasaulyje Vincento van Gogo tapybos darbų ir piešinių kolekcija. Taip pat čia yra jo amžininkų darbų: Polio Gogeno, Žoržo Sera, Klodo Monė, Anri de Tulūz-Lotreko, Pablo Pikaso. Muziejus buvo atidarytas 1973 m. Amsterdamo Van Gogo muziejus pristatė dirbtinio intelekto įrankį, kuris renka ir apdoroja lankytojų atsiliepimus įvairiomis kalbomis. Naujasis įrankis naudoja natūralios kalbos apdorojimą (NLP) ir mašininį mokymąsi, kad būtų galima greitai peržvelgti maždaug 1500 anoniminių komentarų per mėnesį įvairiomis kalbomis ir muziejų vadovybei suteikti naudingų įžvalgų. Van Gogo muziejus yra vienas lankomiausių muziejų pasaulyje, kuriame per metus apsilanko apie 1,6 mln. tiek vietinių, tiek tarptautinių meno mylėtojų.
Na, o apsilankius ir susipažinus su Amsterdame atidaryta dirbtinio intelekto sukurta meno galerija, kyla visokių minčių. „Dead End Gallery“ yra pirmoji galerija pasaulyje, kurioje fiziškai eksponuojami ir saugomi kūriniai, sukurti mašininiais algoritmais. Galerijos kuratorius pasakojo, kad pirmiausia buvo susitarta su programuotojais, kad šie sukurtų programinę įrangą su sukurtais išgalvotais menininkais. Tada dirbtiniai menininkai pradėjo kurti savo unikalius meno kūrinius. Beje, šie kūriniai tikrai nepigūs. Kai vienos iš dirbtinio intelekto menininkių Irisos Novos paklausė, kiek verti jos paveikslai, ji apskaičiavo, kad kaina gali svyruoti nuo 3 000 iki 10 000 eurų. Reakcija į dirbtinio intelekto meno koncepciją negali būti vienareikšmė. Kai kurie žavisi tuo, ką gali pasiekti dirbtinis intelektas. Bet ar šie kūriniai atspindi tikrą meną? Ar dirbtinis intelektas nepažeidžia autorių teisių, naudodamas jau esamo kūrinio dalis? Tai klausimai diskusijoms.
Parengė bibliografė Neringa Matkevičienė
