Rugsėjo 9–11 dienomis Osle, Norvegijoje, vyko Šiaurės šalių bibliotekų asociacijų organizuojama konferencija „Nordic Libraries Together 2026“, šių metų tema – „Resilient Libraries in a Restless World – Collaborating for Future Relevance“ („Atsparios bibliotekos neramiame pasaulyje: bendradarbiaujant dėl ateities aktualumo“), kurioje dalyvavo ir Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos atstovė Beatričė Braziulienė kartu su Panevėžio regiono bibliotekų specialistais.
Konferecija subūrė bibliotekų specialistus iš įvairių šalių: Norvegijos, Švedijos, Danijos, Islandijos, Vokietijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Tris dienas trukusi programa suteikė galimybę ne tik išgirsti tarptautinių ekspertų įžvalgas, bet ir iš arti susipažinti su dalyvaujančių bibliotekų veikla, inovatyviomis paslaugomis, bendruomenių įtraukimo sprendimais, diskutuoti apie bibliotekų ateitį sparčiai besikeičiančiame pasaulyje bei užmegzti tarptautinius ryšius.
Konferencijos atidarymas vyko Norvegijos nacionalinėje bibliotekoje, kurioje dalyviai turėjo galimybę susipažinti tarpusavyje. Pagrindinės konferencijos veiklos vyko vienoje žinomiausių Oslo kultūros erdvių – Deichman Bjørvika bibliotekoje. Ši vieta simboliškai atspindėjo ir pagrindinę konferencijos mintį, jog šiuolaikinė biblioteka nebėra vien knygų ir informacijos saugojimo vieta. Tai atvira, gyva ir nuolat besikeičianti bendruomenės erdvė, kurioje susitinka skirtingos kartos, idėjos, technologijos ir patirtys.
Konferencijos programą sudarė pranešimai, kuriuos skaitė skirtingų sričių specialistai:
- Hilde Sandvik (Norvegija) žurnalistė, autorė, radijo laidos ir tinklalaidės „Norsken, svensken og dansken“ vedėja. Ji pristatė temą „Cultural shifts in the Nordics, and how to stay relevant“ („Kultūriniai pokyčiai Šiaurės šalyse ir kaip išlikti aktualiems“). Pranešime daugiausia dėmesio skirta viešajam diskursui ir kaip viešosios bibliotekos gali reaguoti į ateities iššūkius.
- Eirik Solheim (Norvegija) technologijų ir medijų ekspertas, buvęs NRK technologijų patarėjas, NRKbeta įkūrėjas, konsultantas ir lektorius. Jis pristatė pranešimą „AI technology: What just happened, and how should we respond?“ („DI technologijos: kas įvyko ir kaip turėtume į tai reaguoti?“). Jis kalbėjo apie technologinį lūžį, kaip jis veikia ir jo reikšmę bibliotekoms bei kitiems turinio kūrėjams ir teikėjams.
- Daniel Forsman (Švedija) Švedijos nacionalinio archyvo generalinis direktorius. Kuris pristatė pranešimą „Bridging the Gap: A methodological approach to aligning organization, capability, and community“ („Atotrūkio mažinimas: metodinis požiūris derinant organizaciją, gebėjimus ir bendruomenę“). Pranešimo metu buvo pristatyta, kaip organizacijos gali įsivertininti savo gebėjimus ir juos suderinti su bendruomenės poreikiais.
- Vyko ekspertų diskusija „Media habits and society: What has changed, and what should we do about it?“ („Medijų vartojimo įpročiai ir visuomenė: kas pasikeitė ir ką turėtume dėl to daryti?“). Joje dalyvavo trys skirtingų sričių atstovai: Ahmed Fawad Ashraf – Avisa Oslo diskusijų redaktorius, Audun Aas – NRK.no produktų plėtros vadovas, Frauke Untiedt – Hamburgo viešosios bibliotekos vadovė.
Šiandien bibliotekos susiduria su daugybe iššūkių. Sparčiai vystosi skaitmeninės technologijos, keičiasi informacijos vartojimo įpročiai, didėja dirbtinio intelekto įtaka kasdieniam gyvenimui, o visuomenėje vis svarbesni tampa informacinio raštingumo, pasitikėjimo informacija ir socialinės įtraukties klausimai. Todėl konferencijos metu daug dėmesio buvo skirta užduotims mažose grupėse, jų metu buvo ieškoma įvairių sprendimo būdų jiems įveikti. Nagrinėta, kaip bibliotekos gali išlikti aktualios, atsparios ir reikalingos savo bendruomenėms, kai aplinka nuolat keičiasi. Konferencijos diskusijos ir praktinės sesijos skatino pažvelgti į biblioteką ne tik kaip į paslaugų teikėją, bet ir kaip į bendruomenės partnerį, susitikimų vietą bei erdvę, padedančią žmonėms orientuotis sudėtingame informacijos pasaulyje.
Viena aktualiausių konferencijos temų buvo dirbtinis intelektas. DI sparčiai keičia tai, kaip ieškome, kuriame ir vartojame informaciją, todėl bibliotekoms tenka naujas vaidmuo – padėti žmonėms ne tik naudotis technologijomis, bet ir kritiškai vertinti jų generuojamą informaciją. Konferencijoje buvo galima pažvelgti į dirbtinį intelektą ne tik kaip į technologinį įrankį, bet ir kaip į pokyčius organizacijose bei visuomenėje skatinantį veiksnį.
Ne mažiau svarbi stažuotės dalis buvo galimybė susitikti su kitų šalių bibliotekų specialistais, pasidalyti patirtimi ir užmegzti naujus profesinius ryšius. Tokie susitikimai leidžia suprasti, kad skirtingose šalyse bibliotekos susiduria su panašiais klausimais, tačiau jų sprendimo būdai gali būti labai įvairūs. Patirties mainai suteikia galimybę ne tik perimti gerąsias praktikas, bet ir kritiškai įvertinti savąją veiklą.
Įgyta patirtis gali būti pritaikoma įvairiose bibliotekos veiklos srityse: kuriant ir tobulinant paslaugas, organizuojant edukacines veiklas, stiprinant bendruomenių įtrauktį, ieškant naujų partnerystės formų, taikant skaitmenines technologijas ir dirbtinio intelekto sprendimus. Technologijos keisis, informacijos vartojimo įpročiai taip pat, tačiau bibliotekos misija – padėti žmogui mokytis, atrasti, suprasti, kurti ir būti bendruomenės dalimi – išlieka aktuali.
Profesinė stažuotė finansuota Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos projekto „Sistemingas kultūros sektoriaus darbuotojų kompetencijų tobulinimas“ lėšomis. Projektą įgyvendina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Projekto partneris Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka.
Parengė Beatričė Braziulienė
