Utenos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus paminklotvarkininkas Jonas Marma sakė, jog vienintelė Utenos rajone esanti rašytojų A. ir M. Miškinių sodyba (gyvenamasis namas) visiškai restauruota. Sutaisyti pamatai, pakeistos ir restauruotos stogo gegnės, sienų rąstai. Tame namo gale, kur buvo virtuvė, teko naujai sukirsti ir kai kur visai pakeisti rastinių sienų tašus bei sienų dailylenčių apkalus. Sodybos stogas buvo dengtas šiferiu, po kuriuo išlikęs sutrešusių skiedrų sluoksnis. Dabar stogo danga visiškai pakeista - gyvenamasis namas apdengtas drožtomis impregnuotomis skiedromis.

Paminklotvarkininkas J. Marma pasakojo, kad beveik visuose A. ir M. Miškinius menančio namo kambariuose grindų lentos buvo supuvusios ar sutrūnijusios dėl po grindimis nusidriekusių senų medžių šaknų ar medieną ardančios "grybo" ligos. Restauruojant sodybą, naujos grindys sudėtos ant naujai sukonstruotų betoninių pagrindų. Restauruoti ir namo langai, durys, net durų rankenos. Pakeista ir elektros instaliacija, perdengimų šiluminė izoliacija, atnaujintos supuvusios lubos.

"Galiu tvirtinti, jog sodyba sutvarkyta iš pagrindų - pastatas išlygintas, atnaujinta veranda, pastatyta apsauga nuo žaibo, permūryta dalis kaminų. Senasis kaminas buvo "pakabintas" ant medinių sienų kampo, todėl jį keitėme bijodami, jog gali nugriūti, - sakė J. Marma. - A. ir M. Miškinių memorialinė sodyba - ne architektūrinis objektas. Restauruodami kai ką truputį pakeitėme, tačiau stengėmės, kad ji išlaikytų autentišką dvasią. Restauracijos darbus atliko Mečislovo Šmatavičiaus vadovaujama UAB “Vajalis - Hiestro”, darbų vykdytojas Petras Galiauskas”.

Sutvarkyta ir sodybos aplinka. Darbininkai kastuvais nukasė ir žemių sluoksnį aplink namą 5 - 6 metrų spinduliu. Aplink pastato pamatus išklota 60 - 70 centimetrų akmeninė danga. Nors darbus dar reikės tęsti, bet rajo­no paminklosaugininkai džiaugiasi, jog A. ir M. Miškinių sodybos restauracijos reikalai pagaliau pajudėjo iš vietos.

Žinoma, artimiausiu metu dar reikės sutvarkyti keliuką iš Juknėnų kaimo iki sodybos, įrengti aikštelę turistų autobusams. Darbininkams dar reikės restauruoti namo virtuvę bei kamarą (seklyčią). Šios patalpos dabar iškaltos balanomis ir paruoštos tinkuoti, tačiau neištinkuotos. Džiūvant rąstams, pastatas gali "sėsti" penkis ar daugiau centimetrų, todėl tinkas ištrupėtų.

Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus paminklotvarkininko J. Marmos teigimu, rajono paminklotvarkos programoje planuojama tęsti kompleksinį A. ir M. Miškinių sodybos Juknėnų kaime restauravimą. Būtina atnaujinti klėtį, stogastulpius, perrinkti ar suvaržyti griūvančią daržinę. Pasak paminklotvarkininko, rajono biudžetas dėl to nenukentės, o Utenos kraštą garsinusių žmonių atmi­nimas bus išsaugotas ateities kartoms.

Utenos rajono savivaldybė įsteigė A. Miškinio literatūrinę premiją, kuri bus kasmet įteikiama vienam iš Lietuvos poetų, savo eilėraščiuose puoselėjančiam aukštaitišką dvasią, meilę gimtajam kraštui ir jo žmonėms. Premija tradiciškai įteikiama per Antanines - birželio 13 dieną.

Pirmuoju A. Miškinio literatūrinės premijos laureatu tapo Utenoje gyvenantis ir kuriantis poetas P. Panavas. Premija jam paskirta už poezijos rinktinę "Ateini, praeini, nueini". P. Panavo eilėraščiuose vyrauja istoriniai motyvai, lyriškai piešiami Aukštaitijos krašto peizažai, kaip muzika skamba upių, ežerų, girių vardai.

Dar vienas įdomus faktas - restauruojant sodybą, po grindimis metalinėje dėžutėje buvo rasti niekur neskelbti poeto A. Miškinio rankraščiai, kurie perduoti Utenos kraštotyros muziejui.

A. ir M. Miškinių sodyba ir iki šiol buvo įvairių poezijos švenčių, literatūrinių renginių, minėjimų, rajono literatų susibūrimo vieta. Tikimasi, kad Aukštaitijos šviesuolių sodyboje po šimtamečiais Juknėnų klevais dažniau skambės patriotiški A. Miškinio poezijos posmai apie tėvynę, jo sopulingosios tremties "Psalmės", vyks literatūros pamokos, o vingiuotu vieškelėliu į Juknėnus riedės margi autobusiukai, vežantys jaunus žmones susipažinti su mūsų tautos praeitimi ir istorija, teikiančia stiprybės kasdieniams darbams ir ateities svajonėms.

XXI amžius, 1993, lapkričio 19

©