Visai neseniai, gegužės 30 d., Vilniaus universiteto Sarbievijaus kiemelyje skambėjusia poezijos ir muzikos popiete baigėsi 40-asis Poezijos pavasaris.

Tačiau aukštaičiai netikėtai pranešė, kad Poezijos pavasaris dar nesibaigė - jie pakvietė į Tarptautinę poezijos šventę, kuri birželio 11-13 dienomis vyko Utenos, Molėtų ir Anykščių rajonuose. Šio, antrą kartą (pirmasis vyko prieš dvejus metus) jų organizuojamo poezijos festivalio epigrafu ne šiaip sau pasirinkta Antano Miškinio eilėraščio eilutė "... ir saulės diementas žėruos..." - birželio 12-osios renginiai kaip tik vyko Juknėnuose, Antano ir Motiejaus Miškinių sodyboje. Čia iškilmingai įteikta A. Miškinio literatūrinė premija.

Labai uoliai visas tris dienas šventėje dalyvavo poetai Vladas Braziūnas ir Arvydas Genys, o mes - Jonas Strielkūnas, Alma Karosaitė, Alvydas Šlepikas bei šių eilučių autorė - palikę dar apsnūdusį Vilnių, Juknėnų link išrūkome tik šeštadienio rytą. Pakeliui, kaip ir buvo prisakyta, užsukome pas Utenos rajono merą Alvydą Katiną drauge išgerti puodelio kavos. Čia jau buvo susirinkę visi šventės dalyviai. Su jais susipažinę, pasiklausėme mero pasakojimo apie Utenos apskritį. Smagu, kai meras rinkimų išvakarėse randa laiko poetams ir prie posėdžių stalo "agituoja" juos už kūrybą, už visa tai, kas žmones jungia, o ne priešina. Dar smagiau, kai padovanotoje Utenos poetų 111 meilės eilėraščių rinktinėje "Taip tyliai tyliai" (Kintava, 2004) atrandame ir Alvydo Katino eilių. Paskui patraukėme į Juknėnus. Į šventę susirinko aplinkinių vietovių gyventojai, atvyko poeto dukra Jolanta Miškinytė-Garjonienė, Vinco Miškinio dukra Jovita Maksimavičienė ir sūnus Vincas bei pagrindiniai renginio kaltininkai - Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas, Utenos apskrities viršininkas Vilius Cibulskas ir vyriausiasis kultūros specialistas Gediminas Gricius, Antano ir Motiejaus Miškinių viešosios bibliotekos direktorė Vida Garunkštytė, Kultūros centro direktorius Algirdas Palskis ir daugelis kitų garbių žmonių. Rinkosi visi ir dairėsi į dangų, mat nuo ryto pylęs lietus gerokai išgąsdino - kažin, ar smagu būtų braidyti po šlapią Miškinių kiemo pievelę... Nežinau, ar Utenos valdžia sugebėjo įtaigų prašymą Aukščiausiajam nusiųsti, ar broliai Miškiniai kažkur virš savo gimtinės budėdami išvaikė juodus lietaus debesis, bet per visą mielą dienelę nė lašas nenukrito ant šventės dalyvių galvų. O sako, už kelių kilometrų nuo Juknėnų lietus pylė kaip iš kibiro...

Šventės vedėja, gražiai tautiškais rūbais pasipuošusi Utenos kultūros centro direktoriaus pavaduotoja, poetė Regina Katinaitė-Lumpickienė, nieko nelaukdama, prie mikrofonų pakvietė Utenos rajono merą Alvydą Katiną ir Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotoją Birutę Jonuškaitę, nes būtent Utenos rajono savivaldybė ir Rašytojų sąjunga pernai sugalvojo įsteigti Antano Miškinio premiją ir skirti ją poetui ar poetei už aukštaitiškos dvasios puoselėjimą. Pirmuoju šios premijos laureatu pernai tapo Petras Panavas. Šiemet diplomą ir paslaptingąjį vokelį Antaninių išvakarėse meras įteikė poetui Jonui Strielkūnui. Beje, premijos nuostatuose žadėta premijuoti ir gabiausią moksleivį. Taigi šių metų A. Miškinio mažosios premijos laureatu tapo Šiaulių Ramuvos vidurinės mokyklos vienuoliktokas, Respublikinio filologų konkurso nugalėtojas Linas Pašviestis. Gaila, bet vaikinukas į šventą neatvyko.

Po iškilmingų apdovanojimų Miškinių kiemelį užtvindė poezija, muzika ir šokėjai. Žiupsnelį prisiminimų apie Antaną Miškinį papasakojo Jonas Strielkūnas, paskui jis skaitė savo eilėraščių, o Utenos kultūros centro folkloro ansamblis "Utauta", vadovaujamas Liudos Griciuvienės, mėgino išjudinti ne tik savus, bet ir į šventę atvykusius svečius: poetę, prozininkę Janet Paisly ir poetą Donny O'Rourke iš Škotijos, poetus Adrejų Chadanovičių ir Valžyną Martynovą iš Baltarusijos, brolius dvynius, ne tik deklamuojančius, bet ir dainuojančius savo eiles Vasilijų ir Michailą Rysenkovus iš Tverės apskrities (Rusija), Punsko lietuvį Algį Uzdilą. Šokius su savo eilėraščiais pynė ir jau minėti poetai iš Vilniaus bei Petras Panavas, Regina Katinaitė-Lumpickienė, Rūta Mikulėnaitė-Jonuškienė, Alvydas Katinas, Vytautas Kaziela, Rasa Survilaitė (Utenos jaunųjų literatų klubo “Cinkas” narė).

Už gražias eiles poetus ir nepoetus du maži Untaniukai pavaišino kaimišku sūriu, o šventės rengėjai - gira, alumi ir labai skaniais obuolių, svogūnų bei sūrio kepinukais.

Dar daug visokių smagumų teko patirti tą popietę - viešėjome Vytauto Valiušio (vieninteliame Lietuvoje) keramikos muziejuje, dalyvavome poezijos ir muzikos šventėje Utenos dailės mokyklos kiemelyje, vaišinomės, šokom ir dainavom "Alaušynės" poilsio namuose. Poezijos, kalbų ir vyno buvo tiek daug, kad Vilniun grįžome, kaip ir pridera plunksnagraužiams, auštant Antaninių rytui. Manau, kad ne tik mums, bet ir Antanui Miškiniui taip smagiai paminėtos Jo vardinės, negalėjo nepatikti.