A. Miškinio biografija
A. Miškinio bibliografija
Straipsniai ir atsiminimai apie A. Miškinį, interviu, laiškai
Kūriniai, dedikuoti A. Miškiniui
A. Miškinio kūryba
Straipsniai apie kūrybą
Kūrinių recenzijos
Jubiliejai, šventės, spektakliai
A. Miškinio literatūrinė premija
A. ir M. Miškinių literatūrinė - etnografinė sodyba
Fotonuotraukų galerija
Į pradžią

 

                        A. Miškinio literatūrinė premija  

 

 

Rūta Jonuškienė. Antaninės Juknėnuose

 

Jau trečiąkart memorialinėje A. ir M. Miškinių sodyboje Daugailių seniūnijoje, Juknėnuose, prieš Antanines įteikiama Utenos rajono savivaldybės įsteigta literatūrinė Antano Miškinio premija už aukštaitiškos dvasios puoselėjimą poezijoje. Šios premijos laureatais yra tapę poetai Petras Panavas ir Jonas Strielkūnas. Trečioji Antano Miškinio literatūrinė premija už poezijos rinkinį "Vieversiui ir kraujažolei" įteikta poetui Henrikui Algiui Čigriejui. Mažoji literatūrinė Antano Miškinio premija paskirta Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos moksleivei Sigitai Tamošauskaitei, tapusiai respublikinio jaunųjų filologų konkurso laureate.

Jubiliejiniai metai

Šįmet sukako 100 metų, kai gimė poetas Antanas Miškinis. Šie metai paskelbti jubiliejiniais ir pažymėti daugeliu renginių - naujai sušvito restauruota A. ir M. Miškinių memorialinė sodyba Juknėnuose, vyko A. Miškinio 100 - ųjų metinių minėjimai Utenoje ir Vilniuje, moksleivių rašinių konkursai, literatūrinės popietės gimtojoje poeto sodyboje. Remiant Utenos rajono merui Alvydui Katinui, išleista Antano Miškinio poezijos knyga "100 eilėraščių", spalvingas atvirukas su poeto sodybos vaizdu, o Utenos kraštotyros muziejus parengė informacinį lankstinuką.

Pašventino koplytstulpį

Po birželio dangaus šviesa ir vaiskia vėjyje siūbuojančių Juknėnų klevų žaluma, tarp pievose linguojančio vėdrynų geltonio ir saulės spindulių, paties Dievo nutiestų žmonių širdims ir žvilgsniams sušildyti, Antaninių išvakarėse Daugailių parapijos klebonas, Garbės kanauninkas Petras Baltuška pašventino uteniškio tautodailininko Prano Kaziūno sukurtą koplytstulpį Miškinių šeimai: "Tegu saugo Jus po gimtuoju dangum Dievas". Vilniuje gyvenančių tėviškėnų klubo "Indraja" choras, vadovaujamas nenuilstančiojo Juozo Vanago, giedojo maldą "Dieve, išklausyk...", o paskui visi žmonės, gausiai susirinkę į A. ir M. Miškinių sodybą, tylos minute pagerbė prieš dvi savaites į Amžinybę išėjusios poeto Antano Miškinio žmonos Aleksandros atminimą...

A. Miškinio poeziją pažino dar vaikystės metais

2003 metais Utenos rajono savivaldybė įsteigė A. Miškinio literatūrinę premiją, kuri šiais metais už poezijos rinkinį "Vieversiui ir kraujažolei" įteikta iš Pasvalio krašto kilusiam poetui Henrikui Algiui Čigriejui. Pasak laureato, ši premija jam yra viena maloniausių ir įspūdingiausių vien dėl to, kad susijusi su Antano Miškinio vardu. Nors nedaug teko pažinti patį poetą - tik kelis kartus šnektelėti, tačiau Henrikas Čigriejus prisiminė vaikystės metus, kai jo tėvas prenumeruodavo "Naująją sodybą", kur kartais buvo spausdinami Antano Miškinio eilėraščiai, darę didelį įspūdį. Kai kurie Antano Miškinio poezijos įvaizdžiai tarsi persikėlė į Henriko Čigriejaus poeziją, tapdami jo lyrikos savastimi.

Į Juknėnus Henriką Čigriejų atlydėję poetai Algimantas Baltakis ir Valdemaras Kukulas džiaugėsi, kad Antano Miškinio literatūrinė premija įsteigta pačiu laiku, nes atpažinti poetus iš jų literatūrinio stiliaus darosi vis sunkiau.

Juknėnuose užsimiršdavo visos ligos ir negalavimai

Poeto dukra Jolanta Garjonienė, atvykusi į Juknėnus kartu su giminaičiais, sakė: "Aš čia negimiau ir Juknėnus pamačiau jau ūgtelėjusi, kai 1948 metais su mama atvažiavau ieškoti prieglobsčio, bet žinojau, kokie jie svarbūs mano tėvui. Mačiau, kaip tėvas tiesiog atgydavo atvažiavęs į gimtinę net tada, kai čia nebeliko jokių gyventojų. Juknėnuose jam praeidavo visi negalavimai ir ligos, - teigė poeto dukra. - Ir aš, ir visi artimieji esame labai laimingi, kad sodyba yra taip sutvarkyta, kaip niekada ir nebuvo. Čia visada jaučiu tikrąją Juknėnų aurą. Kai nebeliko tėvo ir kai aš noriu su juo pasikalbėti, visada pasiimu ne jo poezijos tomelį, bet "Žaliaduonių gegužę". Ir tarsi jaučiu, kad visi tie jo aprašytieji žmonės niekur neišėjo, o tebėra čia, Juknėnuose."

Skambėjo Utenos kultūros centro romantinės muzikos ansamblio, vadovaujamo Liudos Griciuvienės, atliekamos originalios autorinės dainos, Antano Miškinio eilėraščių paskaitė poetai Regina Katinaitė - Lumpickienė ir Vytautas Kaziela, dainavo "Indrajos" choras...

Antaninės giedojo paukščių ir žmonių čiulbesiu, bijūnų žiedais, kvepėjo naminiais pyragais, gardžia gira ir putojo alumi...

 

 

 

Utenis, 2005, birželio 23

©