Vytautas Kaziela. Svarbu susitikti ir pabūti kartu

[A. Miškinio 90-mečiui]

Dvi dienas Antano Miškinio kūrybos dvasia sklandė Utenoje. Tiesa, poeto Antano Miškinio devyniasdešimtmečiui skirti renginiai, prasidėję poeto gimtuosiuose Juknėnuose, vėliau persikėlė į parapijos centrą Daugailius ir tik penktadienio vakarą pasiekė Uteną. Utenos muzikos mokyklos salėje prisiminimais apie poetą Antaną Miškinį vakarą pradėjo literatas Mindaugas Stundžia. Aktorės Reginos Paliukaitytės skaitomi Antano Miškinio eilėraščiai privertė suvirpėti klausytojų širdis. Poetė Onė Baliukonytė perskaitė savo recenziją apie A. Miškinio knygą "Varnos prie plento". Beteisė lagerio metų poezija buvo drausta, atiminėta, bet gyvena ir šiandien. Ir tarsi A. Miškinio priekaištas mums nuskambėjo paskutinieji O.Baliukonytės recenzijos žodžiai, kad iki šiol mes nemokame atleisti ne sau, o saviems kaltininkams.

Daug naujo apie A. Miškinį ir jo kūrybą susirinkusieji išgirdo iš profesoriaus Vytauto Jakelaičio. Jis papasakojo, kaip buvo parengta pomirtinė Antano Miškinio knyga "Sulaužyti kryžiai", atnešusi poetui neblėstančią šlovę.

"Paprastiems kaimo žmonėms, studentams buvo lengviau vargti kalėjimuose, žinant, kad su jais yra poetas Antanas Miškinis",- sakė buvęs politinis kalinys Albinas Vaičiūnas, kuris grįžęs iš lagerių ilgai bendravo su poetu. Savo prisiminimais iš susitikimų su A. Miškiniu pasidalino ir poetas Petras Panavas.

Uteniškių kraštiečių klubas "Indraja" susikūrė 1989 metais akademiko Vytauto Statulevičiaus iniciatyva. Prieš keletą metų klubo nariai sutarė kiekvienais metais susirinkti Utenoje per Antano Miškinio gimtadienį. Šį kartą kraštiečiai, atvykę iš Vilniaus, dalyvavo atidengiant lentą, žyminčią, kad Utenos centrinei bibliotekai suteiktas A. ir M. Miškinių vardas.

Audringi plojimai nuskambėjo pasibaigus Utenos kultūros rūmų mėgėjų teatro poezijos spektakliui pagal A. Miškinio eiles. Spektaklio režisierė - Alma Eigirdienė, kuri pagal A. Miškinio prozą yra pastačiusi du spektaklius -"Žaliaduonių gegužė" ir "Sugrįžimas į Juknėnus".

Po šio spektaklio ir prasidėjo uteniškių kraštiečių klubo "Indraja" susitikimas su miesto visuomene, kurį vedė klubo viceprezidentė, Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantė Gražina Kadžytė.

"Niekas už mus mūsų darbų nepadarys. Reikia mažiau dejuoti, o daugiau dirbti", - sakė gamtos mokslų daktaras Romas Pakalnis. Jam pritarė ir finansininkė, Lietuvos Valstybinio komercinio banko komercijos skyriaus valdytoja Nijolė Prūsaitė - Pigagienė

Istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Krašto apsaugos ministerijos skyriaus viršininkas Gintautas Surgailis pirmiausia pasiskundė, kad Lietuvos kariuomenę labiausiai skriaudžia žurnalistai. Jis pasidžiaugė, kad Utenos rajonas yra vienintelis šalyje, kuris 100 procentų įvykdo mobilizacijos planus.

Didžiulę staigmeną pateikė muzikantų grupė, vadovaujama Lietuvos muzikos akademijos liaudies instrumentų katedros vedėjo, profesoriaus Algirdo Vyžinto, surengusi improvizuotą koncertą. Šopeno etiudą atliko Lietuvos muzikos akademijos pirmo kurso pianistė Vilija Bukelskytė. Ji akompanavo ir Operos ir baleto teatro solistui Gediminui Pamakščiui.

"Esu eilinis kaimo muzikantas", - sakė akademikas Vytautas Statulevičius ir paėmęs "peterburgską" armoniką į rankas pagrojo ne tiktai fokstrotą, bet ir "Statulevičiaus polką".

Gediminas Pamakštys, akordeonu pritariant Algirdui Vyžintui, atlikęs neapoliečių liaudies dainą "Sūpynės", turėjo ją ir pakartoti.

Šį improvizuotą koncertą apvainikavo vyrų kvarteto pasirodymas. Jo niekas nebūtų išgirdęs, jei nebūtų uteniškių klubo. Prie Gedimino Pamakščio, Algirdo Vyžinto prisidėjo chorinės kultūros fondo pirmininkas Juozas Vanagas ir Socialinių mokslų daktaras, docentas, Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto skyriaus vadovas Antanas Čiužas. Nors vyrai scenoje kartu pasirodė pirmąjį kartą, tačiau atrodė lyg kartu koncertuotų daugelį metų.

Uteniškių svečias, Zanavykų bendrijos vadovas Albinas Vaičiūnas, papasakojo apie Zanavykų bendrijos veiklą. Nors šis klubas yra uteniškių tėviškėnų klubo vienmetis, tačiau iš jo yra ko pasimokyti. Jo nariai yra atstatę nemažai paminklų, ruošiasi išleisti savo krašto istoriją, šimto įžymiausių šio krašto žmonių biografijas, rašytojų kūrybos antologiją.

Anksčiau su nepasitikėjimu žiūrėjęs į tokius klubus, nematydamas jų reikalingumo, po šio susitikimo supratau, kaip svarbu nors retkarčiais susitikti ir pabūti kartu.

Reikėjo matyti atjaunėjusį vyriausio šio klubo nario ekonomisto akademiko Kazimiero Meškausko veidą, kad suprastum, kaip reikalingi tokie susitikimai.

Utenos krašto žinios, 1995, vasario 18

©