|
|
Įsigalėjus
baudžiavai jau XIV a. minimi Tauragnų. Noliškio, Užpalių ir kt. dvarai. Jie
kuriasi iš kiemų (kaimų), priklausiusių feodalui (bajorui). Dažnai tai buvo
tik viena aptverta bajoro sodyba su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais.
Greta buvo nelaisvos šeimynos namai. Tvora buvo skirta apsaugai. Aplink bajorų
sodybas kūrėsi kaimynų ir vedusių bernų (parobkų) sodybos, vadinamos
kaimynų, pakiemių vardais. Tokios gyvenvietės šeimininkas buvo kiemininkas,
kiti gyv. kiemėnai. Turtingesniems bajorams, atsiskyrus nuo kiemėnų,
susidarė dvaras. Iš neturtingesnių kiemėnų gyvenviečių susiformavo
bajorkaimiai (akalicos). Dv. plečiant arimus XVI a. ir vėliau atsiranda
palivarkai. Dv. kartais priklauso miesteliai su pramonės įmonėmis,
mokyklomis, bažnyčiomis. Dv. turtai buvo paveldimi, todėl palivarkai ir dv.,
dvareliai pateko į jų giminių rankas. 1861 m. panaikinus baudžiavą, k.
atsiskyrė nuo dv. 1922 m. žemės reformos įstatymu dvarui leista palikti 80
ha, nuo 1929 m. 150 ha. Likusi žemė nusavinta. 194041 m., 19441948
m. dv. likviduoti, o jų šeimininkai pasitraukė į užsienį, kiti ištremti.
Po 1990 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, dv. savininkams grąžinama žemė,
miškai, trobesiai. Nors Utenos raj. nebuvo itin turtingų ir didelių dvarų,
tačiau jų būta gana daug. Žemiau pabandyta atkurti 119 dv. ir paliv. istoriją.
Manome, kad ne visus pavyko išaiškinti ir pateikti.
|
