|
Aknysta
(Anykščia). Palivarkas. Priklausė Ukmergės
aps. Leliūnų par-jai. Tai Vyžuonų dvaro palivarkas, kurį XIX a. antroje pusėje
valdė Chmelevskiai. 1922 m. paliv. gyveno 31 gyv.
Gediminas
Isokas
▲
Alinauka.
Palivarkas, buvęs arti Bikuškio dv., XIX a. jam priklausęs (dv.
Drazdauskams). Alinauka buvo paskirta vienai Drazdauskų tėvo Julijono dukrai
Alinai (Anai). Jos sesuo buvo vertėja Stefanija Jablonskienė. Kita
Marija Puzinauskienė, likusi pačiame Bikuškio dvare Alina vėliau išvyko į
Lenkiją. Alinaukos paliv. nuomavo Pakštai, kurių šeimoje gimė būsimas
geografas prof. Kazys Pakštas. 1928 m. valdė M. Puzinauskienė. Be senų medžių
ir pastatų pamatų palivarko teritorijoje nieko neišliko.
Antanas
Gasperaitis
▲
Ampolis.
Palivarkas. 1879 m. Katinų šeimai greičiausiai padovanojus iš Noliškio dv.
40 ha miško ir 50 ha žemės, atsirado Ampolio palivarkas. 1911 m. Katinų žemę
nupirko iš Dūkšto apl. Juozapynės k. atvykę Rastenis su uošviu Steponu
Pimpe.
Gediminas
Isokas
▲
Antaduobė
(vietovardis išnykęs). Dvarelis, buvo arti Kvyklių k., Utenos sen. Jį valdė
Kazimieras Obcarskas (1853). Tuomet dvarelyje gyveno 10 gyv. valdytojas su
šeima ir kampininkas su 5 asmenų šeima. 1889 m. Antaduobės dv. turėjo
Makarskai (dvarininkų palikuonys), kurie valdė 43 deš. žemės. 1869 m. jį
valdė Nikodemas Bražėnas, 1892 dv. Juozas Zenkevičius. Tiek pat žemės
išliko ir 1902 m.
Antanas
Gasperaitis
▲
Armoliškės
(Krimbliai). Palivarkas. Šį palivarką 1750 m. įsigijo Užpalių kun. P.
Stasevičius. 1976 m. sąrašuose minimas vs. (Sudeikių apl.) Dabar gyv. ten nėra.
Gediminas
Isokas
▲
Avižieniai.
Dvaras (Leliūnū sen.) netoli nuo kito Jasonių dv., valdytas Pomarnackių,
čia turėjusių 139 deš. žemės. Dv. savininkas Tadeušas Pomarnackas.
Jis gyveno savo didesniame dv. Alantoje, o Avižienius tvarkė Jeronimas
Kareiva. Čia atvažiavęs ponas vaišindavosi degtine, lošdavo kortomis. Tai
buvusi jo vasarvietė. Dv. supo liepų alėja. Už alėjos buvo didelis sodas.
Palociai buvo su mansardomis, papuoštom žvėrių galvų iškamšomis. 1774 m.
buvo 17 kiemų. 1833 m. Avižieniai buvo vadinti palivarku gyveno 18 žmonių,
daugelis lietuviai: Baranauskas, Kalveliotė, Budreikiotė, Blusys, Grigas, Bružas,
16 jų samdinių. 1869 m. Utenos par-jos Avižienių dv. pavadintas miza (su J.
Kareiva ir tarnais, 1881 m. vad. palivarku (ūkvedys Valerijonas Buterlevičius).
1889, 1897 m. Avižieniai jau vadinami dvaru. 1897 m. čia įregistruotos 6 šeimos
(24 gyv.). Jo žemėje išliko gražūs vietovardžiai: Žiūrakalnis, Degsnelė,
Padegsnės, Pamindrynė, Pajuodaraistis, Meškaraisčiai, Grytalaukė. Dv.
valdytoju XIX a. vid. yra buvęs tautosakos rinkėjas Kazimieras Maigys
(Moigis), susirašinėjęs su S. Daukantu (yra išlikę jų laiškai). Vėliau
dv. valdė nuomininkas Randomanskis, persikėlęs į Vaikutėnų dv. XIX a. pab.
Avižienių dv. už 18 tūkst. aukso rb nupirko iš Noliškio atsikėlę broliai
Juozapas ir Liudvikas Žilėnai. Buvo dar išlikęs ilgas, medinis su kolonomis
gyv. pastatas. Iki šiol išlikęs akmeninis tvartas, bravoras, kumetynas,
altana, oficinos, dvi klėtys, ledainė. Vartuose buvo 45 m. aukščio
skardinis žirgas, panašus į Vytį, tarp stulpų bromuose buvo herbas. Dv.
buvo 4 kūdros (viena akmenimis grįsta). Tarpukario metais vazaunėje ir
bravore mokyt. Andrijauskaitės ir Vl. Žilėno iniciatyva avižieniškiai rengė
vaidinimus. 1928 m. buvo pastatytas Kazio Rinkevičiaus darbo ornamentuotas kryžius.
Dv. rūmus nugriovus, Vl. Žilėnas jų vietoj pastatė mūriuką. Be tvartų
dar iškilo akmeninis bravoras, kumetynas, alėjos fragmentai, kūdros.
Antanas
Gasperaitis
▲
Ažustrupis.
Palivarkas. Minimas 1731 m. Kuktiškių dv. inventoriuje. Savininkas I. I. Čechovičius.
Kapitula jam mokėjo 10 zlotų.
Gediminas
Isokas
▲
Bajoriškiai.
Dv. kairėje plento Utena-Zarasai pusėje, 2 km į vakarus nuo Daugailių, arti
Indrajo ež. XIX a. dv. priklausė Utenos vls. dvarininkams Stachovskiams, kurie
turėjo 420 deš. žemės. Ją valdė broliai Romualdas ir Justinas
Stachovskiai. XIX a. pab. Justino sūnus Julijus turėjo 524 deš. Prieš karą
dv. valdė Ušackai. 1923 m. dvare buvo 25 gyv. Buvęs medinis gyvenamas
pastatas, po karo priklausęs Vilniaus grąžtų gamyklai, sudegė. Liko senų
medžių. Stachovskių laikais prie kelio buvusi mūrinė koplyčia sunyko XX a.
pr. Indrajo ež. pusiasaly buvo senkapiai.
Antanas
Gasperaitis
▲
Baltučiai.
Dvarelis. Baltučių dv. priklausė Baltučių k. sodybos, dabar esančios Leliūnų
sen. Išlikusi 27 liepų alėja. Anksčiau buvo gražiai sutvarkyta dv. aplinka.
Gediminas
Isokas
▲
Baravainiai.
Dvaras. Priklausė Vyžuonų vls. 1923 m. čia gyveno 48 gyventojai. Dabar
Baravainių k. (Leliūnų sen.).
Gediminas
Isokas
▲
 Bikuškis.
Alaušo ež. iškyšulyje, (Sudeikių sen.), buvo didelis dvaras. XV a. dv.
priklausė Radvilai Astikaičiui, Užpalių pilies viršininko sūnui. Vėliau
dv. atiteko liuteronų tikėjimo dv. Drazdauskams. XIX a. jį valdė Julijonas,
po jo dukros Marija, Stefanija, Ana (Alina). Stefanija, ištekėjusi už
Liucijaus Jablonskio, buvo vertėja. Dv. tada turėjo 415 deš. Julijonas
Drazdauskas čia buvo atėjęs užkuriom, vedęs Benieckaitę. Prieš Benieckus
Bikuškio dv. valdė Plevakai, prieš juos Prušinskiai, Oginskiai (Tadeušas
Oginskis, Trakų vaivada).
Drazdauskus vadino Strazdais. Jiems priklausė keli palivarkai Nemuniškis,
Juliškis, Pusbėdis, Novosiolkos, Sirutiškis (juos valdė sūnūs), taip pat
Alinauka (d. Alinai skirta), ir kaimai: Šeimyniškiai, Toleikiai, Kušnieriūnai,
Nolėnai. Marija Drazdauskaitė buvo ištekėjusi už Povilo Puzinausko ir
paveldėjo Bikuškio dvarą. Julijono sūnus Vladislovas valdė Novosiolkų
paliv. (166 deš.), Mikalojus Nemuniškį (101 deš.) Elžbieta Prušinskienė
1782 m. (pagal B. Kviklį) paežerėje pastatė koplyčią. 1923 m. dv. buvo 67
gyv. 1928 m. Bikuškio dv. savininkės Marijos Puzinauskienės žemė (194 ha)
buvo išparceliuota.
Nepriklausomybės metais Bikuškio dv. priklausė Elžbietos Prušinskaitės
vyrui gyd. Povilui Svilui. Dabar dv. paveldėtojas yra Gintaras Eugenijus
Gruodis, saugumo sumetimais pakeitęs pavardę.
Antanas
Gasperaitis
Gediminas
Isokas
▲
Bylinskiai.
Palivarkas buvo prie plento į Vilnių. 1853 m. priklausė Karolinai Loibovai.
Tuomet paliv. gyv. 11 gyv., 6 iš jų samdiniai. Arti paliv. buvo Bylinskių
užkaboris. Jį valdė Just. Kelevišius. 1774 m., valdant Motiejui Erdmanui,
buvo 5 kiemai. 1869 m. paliv. dar priklausė K. Loibovai, 1892 m. Eduardui
Ignui, Jonui Čechovičiams.
Antanas
Gasperaitis
▲
Budreikėlės
(Budriškės). Palivarkas kartu su Velbiškėmis XIX a. vid. priklausė
Kunigundai Lukoševičienei ir Efrosijai Petkevičienei, dvarininkėms, turėjusioms
120 deš. žemės, gražų parką. Vėliau Budreikiškes valdė Leopoldas Lukoševičius,
kuris išdalijo 5 valakus broliams sukilėliams. 1869 m.1893 m. dv.
savininkas ar valdytojas buvo Motiejus Veteikis. Dv. 5 gyv., 2 iš jų
samdiniai. Teonizija Lukoševičienė čia gyveno su sūnumi Vitoldu. 1892 m.
dvare, vad. Budreikiškėse, gyveno Tadas Žulys su šeima.
Antanas
Gasperaitis
▲
Budreikiai.
Dvarelis, priklausęs Lukoševičiams, buvo Utenos par-joje, plento Utena
Vilnius kairėje pusėje. 1671 m. priklausė Degulių dv. (užusienis, 1774 m.
dv. buvo 14 kiemų, 5 valakai, 2 gyv. dirbo 1 valaką). XIX a. vid. Viktorui
Lukoševičiui ten priklausë 120 deš. žemės. Lukoševičiaus giminaičiai
turėjo Noliškio ir Budreikėlių dvarelius. 1853 m. gyveno Valerijonas Sinkevičius,
Vladimiras Tuvčijauskas ir Marijona Šukevičiūtė. 1869 m. paliv., vadinamų
Budreikiais, valdė Leontijus ir Juozapas Lukoševičiai. 1892 m. jau dv.
vadinamuose Budreikiuose įrašyta Rūta Sokolovska, 1897 m. Vitoldas Lukoševičius
su dukromis. 1897 m. buvo 2 šeimos (17 gyv.). Dešinėje plento pusėje buvo
dv. kumetynas. Buvo dv. kapinaitės. Teliko dv. liekanos.
Antanas
Gasperaitis
Gediminas
Isokas
▲
Buitūnai.
Palivarkas, 2 km už Kuktiškių. XIX a. minimas kaip palivarkas, turintis jam
priklausiusias vs. ir kaimą. Buitūnų paliv. įrašytas prie Kuktiškių
dvaro.
Antanas
Gasperaitis
▲
Buliskiai.
Dvaras. Leliūnų sen. 4 Ažuolėlės kaimo vs. priklausė Bulinskių dv.
Priklausė ir Bulinskių kaimas. Bulinskių dv. valdė Bulinskiai, Žiguliai,
Butnos. Buvo karčema. Ūkvedys žydas Išarka. 1897 m. buvo viena šeima (4
gyv.).
Gediminas
Isokas
▲
Daugilis.
Palivarkas. Priklausė Bikuškio dvarui. 1903 m. paliv. (140 ha žemės) nupirko
Antanas Ramoškis. Vėliau po 70 ha pasidalino su broliu Povilu. Antanas Ramoškis
gyveno paliv. centre. 1945 m. ištremtas, 1954 m. grįžo į Lietuvą. Dabar likęs
tik vs. su 4 gyv.
Gediminas
Isokas
Valerija
Juodkienė (Skrebaitė)
▲
Degsnys
(XIX a. Degsnėnai). Dvaras, esantis kairėje plento Utena Zarasai pusėje,
(Sudeikių sen.) Jam priklausė 63 valakai žemės, 7 ežerai, 2 paliv., 7
kaimai. Nuo XIX a. vid. tebėra išlikęs mūrinis gyv. pastatas. Degsnėnus
1889 m. kartu su Jotaučių dv. bei Kastulyne Utenos vls. turėjo trys
dvarininko kataliko Povilo Kozielos sūnūs: Steponas, Tomas ir Adomas. Jie turėjo
778 deš. dirbamos, 81 nedirbamos, 380 deš. miško (iš viso 1244 deš.).
Degsnio dv. valdė Steponas, Jotaučių dv. Adomas, o Tomas Kastulynę.
Turėjo 4 karčemas: Kirkliuos, Degučiuos, Rukliuos ir Sudeikiuos, o dv.
bravorą. Iš Deksnio dv. buvęs išskirtas Taukelių dvarelis (čia buvusioj
koplyčioj ir buvo laidojami Kozielos). Rašytiniuose šaltiniuose nėra prie
Kozielų pavardės priedo ,,Poklevskiai. Kozielų pavardė buvo vėlesnė.
1882 m. vasarą Degsnių dv. subruzdo valstiečiai atsisakė į dv. eiti lažo,
mojuodami kastuvais numušė atvykusiam pristavui antpečius. Valstiečiai
pasipriešino dėl servitutų teisės į ganyklas. Buvo pasitelkta caro
kariuomenė ir valstiečiai nubausti. Degsnio ir Jotaučių dv. savininkai 2
valakus žemės Sudeikiuose paskyrė bažnyčiai. Kozielų giminė buvo
palaidota bažn. šventoriuje (yra išlikę paminklai). Prieš pastatant Sudeikių
bažnyčią jie melsdavosi Taukelių akmeninėje koplyčioje, kur buvęs altorėlis.
Utenos kun. Ad. Vyšniausko laikais iš Bikuškio koplyčios viskas buvo pernešta
į Sudeikių bažnyčią. Sakoma, kad Poklevskiai čia gyvenę nuo Ivano Rūsčiojo
laikų, tik vėliau priėmę katalikybę. Tomas Koziela buvęs apsišvietęs,
nevedęs, turėjęs Kastulynėje daug senų knygų. Degsnio dv. irgi buvę
spintos pilnos knygų. Turėjo paveikslų, kuriuose buvo vaizduojami Lietuvos
kunigaikščiai. Liudvisei (Bagdonaitei) Utenoje, prie Viešos upės, pastatė
namą, kur vėliau buvo prog-zija. Degsnio dvaro laukuose yra 3 piliakalnėliai,
turbūt likę nuo kovų su Livonija. 1872 m. Kozielos užgrobė Novynos vs. prie
Toleikių k. Ūkininkai išvijo naują šeimininką, bet ponai pasikvietė žandarus.
Steponas Koziela dar ilgokai čia gyveno, paskui išvyko į Lenkiją. Jotaučių
dv. Adomas palaidotas Sudeikiuose, o Kastulynės Tomas Taukelių koplyčioje.
1923 m. dv. buvo 5 ūkiai, 80 gyv.
Antanas
Gasperaitis
▲
Deguliai.
Dvaras prie geležinkelio stotelės iš Utenos į Vilnių (Utenos sen.),
priklausė Marikoniams, pagal moterišką liniją Piotuchovams. 1796 m. čia
stovėjo koplyčia. Ji buvo iki XIX a. antros pusės. Atiteko paveldėtojai
Stefanijai Piotuchovai Platerovai, Justino, su 745 deš. žemės (XIX a. pab.).
Dvarui priklausė Ignapolio ir Noliškėlių palivarkai. 1853 m. čia buvo 9
gyv., 8 iš jų samdiniai. Valdytojas Juozapas Peršinskas. 1897 m. gyveno 15 šeimų
(63 gyv.). 1889 m. Degulių dvarą valdė minėta Stef. Platerienė su daugybe
šeimyniškių. Mykolo Pliaterio duktė 1831 m. sukilimo dalyvė kapitonė
Emilija Pliateraitė. Ji buvo viena iš penkių seserų, o jos brolis grafas
Mykolas Degulių dv. savininkas, pas kurį sukilimo metais ji traukdamasi
susikovė su rusų kariais, buvo sužeista, rūmai sudeginti. Pliateriai ištremti,
dv. atimtas. Pliaterienė, grįžusi iš Sibiro su sūnumi Mykolu Justinu
Ksaverijumi, gavusi caro malonę, susigrąžino Degulių dvarą. Dvarą tvarkė
valdytojai (uriadnikai): 1853 m. Juozapas Peršinskis, 1892 m. Antanas
Dubauskis, 1897 Jokūbas Biguzas su šeima ir šeimynykščiais. 1923 m.
dvare buvo 21 gyv. 1925 m. Degulių dvare gimė Dominykas Pliateris, Ksaverijaus
sūnus, šiuo metu gyvenatis Utenoje, susigrąžinęs žemę ir dvarvietę.
Antanas
Gasperaitis
Gediminas
Isokas
▲
Dičiūnai.
Palivarkas Utenos par-joje prie plento į Zarasus, arti Vaikutėnų kaimo. 1774
m. Noliškio ir Dičiūnų dv., valdomuose Pranciškaus Marikonio, buvo 57
kiemai. 1853 m. ūkvedžiu jame buvo Antanas Beinoravičius su šeima, o paliv.
priklausė Vaikutėnų dvarui. Tuomet buvo 7 gyv., 2 iš jų samdiniai.
Prievaizdas Antanas Beinoravičius. 1869 m. Dičiūnų paliv. valdė Aleks.
Rutkovskis. 1897 m. gyveno 4 šeimos (25 gyv.).
Antanas
Gasperaitis
▲
Dobrovolė.
Palivarkas (Vyžuonų par-joje), priklausęs Vyžuonų dv. Eduardui Čapskiui.
Gediminas
Isokas
▲
Drobiškis.
Palivarkas. Minimas 1731 m. Kuktiškių dv. inventoriuje. Priklausė 2 valakai.
Valdė J. M. Gudziejevskis. Kapitula jam mokėjo 35 zlotus.
Gediminas
Isokas
▲
Gaideliai.
Palivarkas XIX a. priklausė Užpalių par-jos Antalieptės vls. gyventojai
Justinai Medinskienei, Kazimiero Medinsko našlei. Ji turėjo 235 deš. žemės.
Antanas
Gasperaitis
▲
Gaižūnai.
Dvaras buvo Leiūnų sen., arti Kvyklių k. XIX a. II p. jis priklausė Larisai
Čižikovai, turėjusiai 280 deš. žemės. Buvo provoslavų cerkvelė. 1774 m.
valdė Juozapas Bienecinskis. Buvo 5 kiemai. Dabar Gaižiūnai priklauso Utenos
sen. Tikėtina, kad Čižikovai čia buvo atkelti po 1863 m. sukilimo, nes dar
1853 m. Gaižiūnus, turėjo Juozapas Prūšakas (Prūsokas). Tuomet čia buvo
11 gyv., 6 iš jų samdiniai. 1869 m. Anatolijus Kolasovskis Gaižiūnus turėjo
kaip palivarką, 1897 m. dvaru įrašytą valdė O. Klimašauskas. 1897 m. čia
įrašytos 2 šeimos (18 gyv.). 1889 m. savininkui Gaižiūnų kapitonui
Nikolajaus Čičikovui priklausė Samuvkos paliv. su 100 deš. žemės. 1923 m.
dv. buvo 21 gyv.
Antanas
Gasperaitis
Gediminas
Isokas
▲
Galiniškis
(Galinis). Dvarelis. Pagal 1731 m. inventorių priklausė Buitūnų vaitystės
Kuktiškių dvarui. Valdė 43 valako. Gyveno Petras Eismuntis. Dabar šis
dvarelis išnykęs.
Gediminas
Isokas
▲
Garneliai.
Palivarkas (Vyžuonų sen.) 1774 m. valdant Franckevičiui, buvo 9 kiemai. 1853
m. jį valdė Ignacas Grudzinskas. Tuomet buvo 7 gyv.: Ignacas Grudzinskas,
Petronėlė Višominska ir Ignacas Radzevičius su šeimomis. Paliv. priklausė
Spitrėnų dvarui.
Antanas
Gasperaitis
Gediminas
Isokas
▲
Garniai.
Dvaras. Priklausė Kirdėjams, Strutinskams, Bagdonavičiams. 1923 m. čia
gyveno 4 šeimos (45 gyv.).
Gediminas
Isokas
▲
Gatakiemis.
Palivarkas, buvo kelio Saldutiškis-Labanoras dešinėje pusėje( Saldutiškio
sen.), prie Aiseto ež., anksčiau priklausęs Labanoro par-jai. 1860 m. paliv.
buvo 7 sodybos. Paliv. valdė Chrišcinyčai, vėliau Zacyšai. Graži
Gatakiemio vietovė su Uosiavalkio pusiasaliu giliame Aiseto ež., Lodkrantės
įlanka, Šmikštakuliu. Netoli ir Galuono ež. su 6 salomis.
Antanas
Gasperaitis
▲
Gėtonys.
Dvarelis. Pagal 1731 m. inventorių priklausė Buitūnų vaitystės Kuktiškio
dv. Nuomavo Čechovičius.
Gediminas
Isokas
▲
Ignapolis.
Palivarkas XIX a. priklausė Degulių dv. Moravskiams su 100 deš. žemės, vėliau
skirtas Kšickiams, o likusi žemė XIX a. pab. palikuonių išparduota
valstiečiams. 1853 m. savininkas buvo Antanas Biskirskas. Buvo 7 gyv., 3 iš jų
samdiniai. Dabar paliv. vietoje Vieteikių viensėdžiai. Čia, Šukio
pirtelėj, yra gyvenęs kryždirbys A. Deveikis. 1892 m. paliv. valdo Povilo
Viburio šeima. Žmonės paliv. vadino Vieteikių dvaru. 1897 m. gyveno 2 šeimos
(11 gyv.)
Antanas
Gasperaitis
Gediminas
Isokas
▲
Ignotiškis.
Palivarkas, buvo Tauragnų vls., dabar Tauragnų sen., tarp Kačiūnų ir Kuktiškių
(nuo jų 5 km). XIX a. pab. I. paliv. turėjo Petras Viburys, po to
Araminai. Paliv. neišliko.
Antanas
Gasperaitis
▲
Inkartai.
Palivarkas. Priklausė Katinams, vėliau dalį žemės turėjo Kazimieras Žilėnas.
Antanas
Gasperaitis
▲
Išaros.
Dvarelis. Priklausė Vieteikių ir kt. kaimai. Valdė Antanas Šukys ir kt.
Dabar likęs Leliūnų sen., Vieteikių kaimas.
Gediminas
Isokas
▲
Janonys
Jonaičiai (vietovardis išnykęs). 1889 m. Kauno gub. žemvaldžių sąraše
įrašytas dv. Vyžuonų vls. ir jo valdytojas Vitoldas Eigėlis, Julijaus sūnus,
kuris tada prižiūrėjo 492 deš. žemės. Iki 1940 m. Jonaičių dv. dar stovėjo
koplyčia, kurią aptarnaudavo Vyžuonų bažnyčios kunigai. Vėliau Vyžuonų
kleb. A. Mileika koplyčią nugriovė, kadangi jis pats turėjo nupirkęs tą
dv., koplytėlės duris panaudojo tvartui.
Antanas
Gasperaitis
▲
Jasonys.
Dvaras (Leliūnų sen.), dešinėje plento į Kauną pusėje. Šį karališkąjį
dv. iš Žigimanto Augusto gavo Stanislovas Miloševskis. 1853 m. dv. šeimininkas
buvo Pranciškus Vilčinskis su sūnumis Pranciškumi (8 m amž.), Liubomiru,
Vitoldu, Liudviku. Dvare buvo 10 gyv. Jasonių dv. seniau priklausė Utenai, vėliau
su turtais dovanotas smolenskiečiams, po to valdomas Vilčinskių. Čia jie
1760 m. pastatė medinę katalikų koplyčią, išlikusią iki XIX a. Pr. Vilčinskis
atsivežė iš Vilniaus amatininkų, įkūrė karietų fabriką. XIX a. II pus.
dv. valdė Aleksandro Jaloveckio sūnus Vladislovas, Steponas, Aleksandras
ir Viktoras. Jie turėjo 400 deš. žemės. Tada Jasonių dv. priklausė Prūsokiškių
palivarkas. 18711881 m. dv. valdytoju įrašytas Juozas Jauniškis, 1869 m.
Adolfas Aramavięčius su daugeliu tarnų, 18861892 m. Steponas
Jaloveckis. 1897 m. čia buvo viena penkių asmenų šeima. Po Jaloveckių dv.
turėjo Utenos notaras ir ,,Saulės g-zijos mokyt. Kostas Bražėnas. 1940 m.
dv. nacionalizuotas, po karo mūriniame dv. gyvenamajame name buvo įkurti
Utenos vaikų namai. Kapinaitėse, esančiose vakarinėje dvarvietės pusėje,
pastatytas S. Karanausko stogastulpis Pr. Vilčinskui. Išlikęs tvenkinys,
parkas, kurio Š. pusėje užveisti Utenos miestiečių kolektyviniai sodai.
Antanas
Gasperaitis
▲
Jonančiai
(vietovardis išnykęs). 1889 M. Kauno gub. Žemvaldžių sąraše įrašytas J.
dv. (Vyžuonų vls. ir jo valdytojas Vitoldas Eigėlis, Julijaus sūnus, kuris
tada prižiūrėjo 492 deš. žemės.
Antanas
Gasperaitis
▲
Jonauka.
Dvarelis viensėdija, buvo prie vieškelio Daugailiai-Tauragnai, arti Lukošiūnų
ir Dabulos kaimų. Mirus Puslovskiui jį žemių administratoriai nuomojo ir
pardavinėjo . Prie vieškelio miške stukso Jonaukos piliakalnis. Buvusi
dvarvietė užaugusi mišku.
Antanas
Gasperaitis
▲
Joneliškis.
(Januliškis). Palivarkas vakarinėje Utenos pusėje (Utenos sen.). 1853 m. buvo
5 gyv. (Aleksandravo Karpavičiaus šeima). 1869 m. valdė Antanas Žižinauskas
su šeima ir apie 20 šeimynykščių. Prie paliv. buvo Joneliškio viensėdija.
Tarpukario metais Joneliškį valdė Juodviršiai.
Antanas
Gasperaitis
Gediminas
Isokas
▲
 Jotaučiai.
Dvaras kairėje Utenos-Zarasų plento pusėje už Vaikutėnų kaimo. XVIIXIX
a. valdytas Kozielų-Poklevskių kartu su Degsniu, Kastulyne (1240 deš. žemės).
Priklausė Utenos vls., (dabar Utenos sen.). Vien Jotaučių dv. buvo 550 ha žemės.
1853 m. paliv. buvo 9 gyv., 3 iš jų samdiniai. Ūkvedys Mauricijus
Vivulskis. Kozielai mirus, dv. tvarkė ūkvedis Alf. Vivulskis. 1869 m.
Mataušas Sokieškis su kumečiais, tarnais. 1897 m. dv. dar priklausė Tamošiui
Kozielai (Kozello), o valdytojas buvo Ad. Šeduikis. Dv. buvo arti 70 žmonių.
1897 m. buvo 11 šeimų (56 gyv.). Dvare būdavo bent 4 kumečiai, daug tarnų,
padienių (po 10 kp su valgiu). 1914 m. kare, pasitraukdamas į Rusiją, ponas
įsakė suvolioti javus, išparduoti gyvulius. Dv. valdė ūkvedys, karo laiku
tvartai buvo paversti arklių ligonine. Gyveno vokiečiai, jiems dirbo žmonės.
1919 m. dv. buvo bolševikų komitetas. 1920 m. Koziela sugrįžo, jam buvo
palikta 80 ha žemės, kitą paskirta savanoriams Aismantui, Jovaišai,
Labeikiui. 1940 m. ponui paliko 9 ha, jis apsigyveno kumetyne, o žemę išdalijo
5 naujakuriams. 1941 m. užėjus vokiečiams vėl žemė grąžinta ponui. 1947
m. Koziela išvyko į Lenkiją.
Dv.
sodyboje išliko raudonplyčiai rūmai (juose kultūros namai, parduotuvė),
tvartai, kumetynas.
Antanas
Gasperaitis
▲
Juliškis.
Dvarelis buvo XIX a. (dabar jo vietoje išliko vs. (Vyžuonų sen.). Juliškio
dv. buvo įkurtas vietoj Pogriežės iš Bikuškio dv. žemių, kaip kraitis
Julijai Drazdauskai, kilusiai iš Bieneckių, ir pavadintas jos vardu. Vėliau
Juliškis atiteko sūnui Juozapui Drazdauskui. Dv. nuskurdo, miškas ir 6 valakų
žemė su pastatais parduota. Pastatų nebeliko, vietovėje niekas nebegyvena. Išliko
senų medžių, akmeninis sodybos kryžius. Prieš Antrąjį pasaulinį karą
buvo mūriniai tvartai, gyveno Riaubos. Už Juliškio dvaro, arti Pilvelių,
buvo Nemuniškio palivarkas.
Antanas
Gasperaitis
▲
Kazimierava
(Karciškės). Gal tai palivarkas. 1889 m. Kauno gub. Žemvaldžių sąrašuose
nurodyta, kad Kazimieravą (Utenos vls.) 96 deš. žemės valdo Jurgio Ramono ir
Justino Dausos šeimos.
Antanas
Gasperaitis
▲
Karveliškis.
Dvaras, buvo Kuktiškių vls., 1788 m. priklausė dv. Jonui Klimašauskui, o XIX
a. vid. bajorui Vosnickiui, mirusiam 1868 m., palaidotam Kuktiškių kapinėse.
Jis minimas kaip vienas iš nesulenkėjusių dv. Utenos apylinkėse.
Antanas
Gasperaitis
▲
Kastuliškis
(Kostulynė). Palivarkas. XVIIXIX a. buvo valdomas Stefano, Jono, Adomo
Poklevskių-Kozielų, turėjusių Degsnio bei Jotaučių dvarus. Dabar Leliūnų
sen. išlikęs Kastulinos k.
Gediminas
Isokas
▲
Kaltėriai.
Palivarkas. XIXXX a. pradžioje priklausė Utenos parapijai. Palivarką
nupirko Petrėnas.
Gediminas
Isokas
▲
Kyburiai.
Palivarkas buv. Spitrėnų apl., (dabar Utenos sen.), 10 km nuo Spitrėnų. 1774
m. valdant Antanui Rudaminai, buvo 12 kiemų. 1853 m. paliv. priklausė Antanui
Marcinkevičiui. Tuomet čia gyveno Antano Marcinkevičiaus 2 asmenų ir
kampininko Lauryno Bražio 2 asmenų šeimos ir vienas Marcinkevičiaus
samdinys. 1869 m. Stanislovo Marcinkevičiaus šeima. 1892 m. pavadintas
dv., valdomu Boleslovo Abakevičiaus. 1897 m. buvo 4 šeimos (18 gyv.).
Antanas
Gasperaitis
Gediminas
Isokas
▲
Kryželiai.
Palivarkas, buvo Utenos sen. (už Nemeikščių k.). 1853 m. Utenos par-jos gyv.
surašymo metu Kryželius valdė dv. Ignacijus Kšickis (Krzycki), žmonių
vadinamas Skricku. Turėjo 8 valakus (apie 160 deš.) žemės. Paliv. buvo 18
gyv. 13 iš jų samdinių. Jo jaunos žmonos Elenos prašymu, mirusi ji buvo
palaidota prie savo baudžiauninkų Griūčių k. kapinaitėse. Tarnais paliv.
buvo irgi daug šio k. žmonių: Sirgėdas, Čaplinskis, Araminienė, Katinaitės.
1862 m. paliv. valdytojas Mykolas Prušinskis. 1869 m. vėl įrašytas Ig. Kšickis
(56 m.) su d. Marijona, Sofija ir daugeliu svetimų Leipų, Valiulių. Apie
1885 m. Kryželių paliv. iš žydo nupirko Vincentas Liulevičius ir Petras Dičius
ir pasidalijo abu po 4 valakus. Ūkį tvarkė Vincento žmona Rozalija Liulevičienė,
Antanas, Petras, Rapolas Liulevičiai, Petras Dičius (1892 m. ir vėliau).
Tuomet ir sudegė medinis gyv. namas. 1897 m. gyveno 3 šeimos (19 gyv.). Kryželiuose
Rapolo Liulevičiaus šeimoje, 1902 m. gimė istorikas, pedagogas Vincentas
Liulevičius . Iš čia kilęs tech. m-lų dr. Algirdas Steponavičius. Paliv.
žymių neliko
Antanas
Gasperaitis
Gediminas
Isokas
▲
Kuktiškės.
XIX a. dvaras ir miestelis vadintas KUKUTIŠKIU, priklausęs Švenčionių
pavieto poniai Eleonorai Jančevskai. Kukutiškių miestelyje ir dv. tada gyveno
arti 4000 gyv. Dv. istorija tokia: 1387 02 17 buvo duota privilegija raštas,
kad vysk. gauna Labanoro, Molėtų ir ,,Kukutiszek dvarus, kuriuos Vilniaus
vyskupija valdė iki 1796 m.. 1796 m. caro valdžia juos konfiskavo su bažnyčių
ir vienuolynų žemėmis, ir Kuktiškės buvo padovanotos Vilniaus univ. prof.
Ferdinandui Frankui. Manoma, kad padedant gamtininkams Peteriui ir Jozefui
Frankams, dirbusiems Vilniaus ir Peterburgo univ., Kuktiškių dv. buvo įkurtas
retų augmenų parkas. Prof. B. Jundzila mini Kuktiškių vls. tyrinėjęs florą.
Kuktiškių dv. rūmuose buvę daug vertingų meno kūrinių, o pats F. Frankas
buvęs griežtas, požiauris. Po jo dv. paveldėjo duktė El. Jančevska, vėliau
jos dukra Marija Pšybilska. Visi jie palaidoti Kuktiškių kapinėse.
Anksčiau,
XVI a., dvare buvusi tokia sunki baudžiava, jog dalis valstiečių vysk.
Protasevičiaus laikais išsikėlę į kitus dvarus. Po Žygimanto Augusto
reformos prie dv. buvo imta kurti paliv. bei vs. (užkaborius). Tada dv.
priklausė 20 kaimų, 22 užkaboriai. Kuktiškių dv. turėjęs 160 valakų
dirbamos žemės, daug miško, 30 ežerų. Kaimai, priklausę dv., buvo
padalinti į Kuktiškių, Labanoro, Buitūnų ir Kačiūnų vaitijas. Kuktiškių
dv. priklausė ir Saldutiškio žemės. Kuktiškės buvo vienas iš 12-kos
Vilniaus vyskupijos raktų. 1640 m. Kuktiškėse buvo pastatyta medinė bažnyčia,
kapinėse koplyčia. Likusiame Vilkmergės pavieto Kuktiškių dv. ir
Labanoro vaitystės 1731 m. inv. akte smulkiai aprašyta parke esanti tinkuota
ponų rezidencija su koklių krosnimis, tinkuotu ūkiniu pastatu, dviaukščiu
svirnu, didele arklide, 8 tvartais, 8 klojimais, 6 jaujomis, malūnu ant Vyžintos
30 ežerų iki šiol išlaikiusius tuos pačius vardus, 4 upės. Dv. priklausė
k. iki Nemeikščių, ribojosi su Kaltanėnais, Dubingiais, Inturke, Suginčiais,
Tauragnais. Įėjo dabar Utenos sen. priklausą Griūčių (Gručios),
Biliakiemio, Puodžių kaimai. Būta ir 1713 m. inventoriaus, sudaryto kunig.
Ancūtos. Iš Vilniaus gub. gavę leidimą, 1867 m. dv. valstiečiai ėmė išsipirkti
iš E. Jančevskos žemę. Lietuvos Steigiamojo Seimo 1920 08 14 įsakymu caro
dv., tarp jų ir Kuktiškės, buvo konfiskuoti. M. Pšybilskai palikta tik 3 ha,
o po 3 metų dv. išvaržytas ir jį 1923 m. nupirko Saldutiškio dv. savininkas
Boleslovas Jaloveckis, o 1930 m. jo vaikai už 4000 dolerių šį dv. pardavė
Povilui Janauskui. Tarpukario metais Kuktiškėse, prie vieškelio į Tauragnus,
supirkęs žemes, dvarelį sukūrė kelių rangovas Pranas Urbanas, vėliau
emigravęs į JAV. Kuktiškių dvaro pastatas anksčiau buvo dabartinio
miestelio centre ties Kuksos ir Vyžinčios upelių santaka. Naujoj vietoj, prie
plento, dv. įkurtas ponų Frankų, kur tebėra išlikę parko fragmentai,
pastatų. Senojo dv. vietoje belikęs už bažnyčios baltai tinkuotas namas
Antanas
Gasperaitis
▲
Kuktiškės.
Palivarkas minimas 1731 m. Labanoro vaitystės Kuktiškių dv. inventoriuje,
priklausęs P. Kulakovskai. Mokėjo 40 zlotų.
Gediminas
Isokas
▲
Kurniškis
(Cegelnia). Palivarkas vs. Kuktiškių par-joje, už Buitūnų k., Ignotiškio
pusėje. 1853 m. priklausė Utenos par-jos gyv. Ant. Petkevičiui. Ten buvo
plytinė, todėl ir vadintas Cegelnia.
Antanas
Gasperaitis
▲
Labeikiai
(Pagoje). Dvaras Leliūnų sen., 8 km už Leliūnų į Pakalnių pusę, 1889 m.
priklausė Alantos vls. dvar. Butleriams: Fiodorui, Ernestui, Estafijui ir
Levui. Dr. priklausė 292 deš. žemės, 91 deš. miško. Iš Butlerių kilęs už
1863 m. sukilimą ištremtas rašytojas memuaristas Vladas Butleris. Likę senų
medžių, rūsys, o gyv. namas po šio karo buvo nugriautas.
Antanas
Gasperaitis
▲
 Leliūnai.
Dvaras buvo žinomas DLK laikais, o XVIII a. jį valdė Pomarnackiai, po jų
Arcimavičiai. Išlikusiame 1773 04 03 Vilkmergės (dabar Ukmergės) pavieto
Leliūnų dv. inventoriuje minima, kad dv. valstiečiai už pusvalakį žemės
ėjo lažą po 3 d. savaitėje, atlikdavo 6 didžiąsias prievartas
(,,gvoltus), ėjo sargybas, moterys dv. skalbdavo, sodindavo, ravėdavo daržus,
kirpdavo avis, duodavo po 2 kapas grybų, po gorčių uogų, riešutų.
Antanas
Gasperaitis
▲
Medeniai.
Palivarkas (Utenos sen.), šalia kelio Utena-Tauragnai (kairėje pusėje). 1853
m. jį valdė Altanderis Čypas. Tuomet buvo 10 gyv., 6 iš jų samdiniai.
1897 m. dvare buvo 5 šeimos (22 gyv.). 1892 m. Medenių paliv. tvarkė
Kazimieras Jočys. Greta buvo Medenių užkaboris, kur gyveno Benediktas, Ramūnas
ir Gabrys Leipai. Minima, kad Medenių paliv. priklausęs grafui Čapskiui. XX
a. paliv. turėjo Žongalovičiai (140 deš.)
Antanas
Gasperaitis
▲
Meldiniai.
Palivarkas, kurį Utenos par-joje (dabar Pakalnių sen.) 1892 m. turėjo
Domininkas Mameniškis, o Meldinių užkaborį Povilas Kučinskis.
Antanas
Gasperaitis
▲
Meldutiškis.
Palivarkas. XVI a. II pusėje priklausė Vilniaus vysk., Šiaudiniškių k. (užusienis)
priklausė šiam palivarkui. 1790 m. kaime buvo 2 ar 3 sodybos.
Gediminas
Isokas
▲
Mieliškės.
Palivarkas. 1853 m. valdė 80 ha. Po baudžiavos panaikinimo žemę dirbo 4 ūkininkai.
Gediminas
Isokas
▲
Minčia.
Paliv. priklausė Tauragnų dv. Puslovskiams. XIX a. sodybą su miškais valdė
Vladislovas Puslovskis. Minčioje buvo 6 namai, 67 gyv., daugiausia žydai.
Paliv. buvo vandens malūnas, milo vėlykla, terpentino ir smalos gamyklėlė,
karčema. Prieš 1863 m. sukilimą buvo varinių indų fabrikas. Minčioje laikėsi
1863 m. sukilėlių K. Maleckio būrys. čia jie susikovė su rusų kariais.
Aplinkiniai miškai vad. Minčiagire. Puslovskiai Tauragnų krašte negyveno. Čia
jų nuosavybę valdė vietininkai, ūkvedžiai.
Antanas
Gasperaitis
▲
Minčiakampis.
Paliv. priklausė Sirvydžių dvarui. Jo savininkai Puslovskiai, Vilniaus
vyskupystės inventoriuje paminėtas 1711 m. paliv. nuomuojamas Simono Vaitkūno.
Jo žmona Svikliūtė iš Šeimaties k.. Paskui paliv. nupirko Aleksandras
Kondratovičius, paveldėjo Cezaris Kondratavičius, rėmęs 1863 m. sukilėlius,
užtai gavęs baudą ir tik, brolių Pliaterių padedamas, sugebėjo parduoti
giminaičiui Petkevičiui. Minčiakampio paliv. žemėje tada buvo sandėliuojami
ir Uteno ežeru plukdomi sieliai, degamos anglys. Anksčiau sodyba yra nukentėjusi
nuo besitraukiančios prancūzų maršalo Nėjaus prancūzų armijos. Vėliau
savininkai melioravo pievas, vertėsi miško perpardavimu, kt. verslais. Išliko
dalis namo, statyto apie 1860 m., tuopų alėjos žymės.
Antanas
Gasperaitis
▲
Musteikiai.
Palivarkas. XIX a. priklausė Tauragnų dvarui.
Gediminas
Isokas
▲
Narutiškis.
Paliv. (Daugailių sen. išlikęs vs.). Jis anksčiau priklausė Tauragnų vls,
ir kartu su Minčiakampio paliv. buvo Puslovskių nuosavybė.
Antanas
Gasperaitis
▲
Nemuniškis.
Palivarkas buvo Vyžuonų vls. prie Utenos-Užpalių vieškelio (arti Pilvelių
k.), ir priklausė Bikuškio dv. Drazdauskams. Jį iš tėvo Justino paveldėjo
Mikalojus Drazdovskis (101 deš.). Vėliau valdė Steponas Drazdauskas, turėjęs
5 valakus žemės, 8 vaikų šeimą. Tada buvo išdėstytas ir išdalintas. Iki
šiol ten tebegyvena Drazdauskai.
Antanas
Gasperaitis
▲
Noliškis.
Dvaras. Įsikūręs 2,5 km nuo Spitrėnų, dešinėje plento Utena-Zarasai pusėje.
Ankščiau priklausė Utenos, vėliau Spitrėnų par-jai, dabar Daugailių
seniūnijai. Vietovė paminėta kryžiuočių ordino dokumentuose. 1298 m. valdė
kunig. Giedraičiai. Vėliau dvaras priskiriamas prie Utenos rakto ir vadinamas
Strutinskių dvaru. 1807 m. čia buvo koplyčia. 1849 m. dv. atitenka
Kuchcinskiui, kuris 1850 m. testamentu dvarą užrašo Antanui Hopei. 1853 m.
buvo 15 gyv.: Katerina Broniškienė ir 5 Silvijaus Lukaševičiaus mažamečiai
vaikai.Ūkvedys Leopoldas Buterlevičius. Jis 1854 m. dv. pardavė Konstantinui
Mingelevičiui. 1869 m. gyveno Adomas, Mikalojus ir Stanislovas Mingelevičiai
su šeimomis. Jiems dv. atiteko 1863 m. Šie dv. turtus paskirstė savo
palikuonims, kurie 1879 m. apie 440 ha žemės pardavė valstiečiams. Apie 70
ha žemės ir 40 ha miško nupirko Katinų šeima. Ši vietovė buvo vadinama
Ampolio vs., kartais palivarku. 1889 m. 136 deš. žemės valdė Stanislovas
Mingelevičius (Markovičius). Tuo metu dvaro centrą nupirko Stanislovas Žulys
(72 dešimtines) su giminaičiu Justinu Žilėnu (68 deš.) 1886, 1897 m. Utenos
par-jos knygoje įrašyti Stanislovas Žulys su žmona Grasilda ir vaikais:
Kazimieru, Teofiliu, Tekle, Justinas Žilėnas su žmona Marcele, vaikais:
Juozapu, Vladislovu, Emilija, Adele. 1897 m. dv. gyveno 7 šeimos (40 gyv.).
K.
Žulys 1930 m. vedė Eleną Gineitytę, g. 1902 m., kuri buvo baigusi Voronežo
lietuvių g-ziją 1914 m., o vėliau ir aukštuosius mokslus Belgijoje. Ten ji
studijavo dekoratyvinę agronomiją, sodų apželdinimą, gėlynų tvarkymą ir
kt. Žulių pastangomis nepriklausomybės metais dvaras labai sumodernėjo. Buvo
du gyvenamieji namai, trys tvartai, du klojimai, svirnas ir dar du pastatai.
Pagrindinis rūmas buvo dengtas raudonomis ir baltomis čerpėmis. Šiuo savo
stogu Noliškis mirguliudavo iš tolo. Dv. buvo motorinis malūnas, gerai įrengta
pieninė su pieno separatoriumi, ledaunė. Pieno gaminiai pasiekdavo net Kauną,
kur K. Žulys turėjo kelias pieno produktų krautuves. Bekonus eksportuodavo į
Angliją. Žuliai turėjo nemažai ž. ū. technikos. Apie 1937 m. kilusio
gaisro metu sudegė tvartai ir dauguma gyvulių, tačiau per porą metų viskas
buvo atstatyta ir dvaras vėl klestėjo.Dvaro aplinka buvo gražiai sutvarkyta.
Čia
buvo kultūros centras. Jaunimas rinkdavosi į dv. organizuojamas gegužines.
1941 m. Žulių šeima buvo ištremta į Sibirą. K. Žulys buvo atskirtas nuo šeimos
ir išvežtas į Krasnojarsko kraštą, Rešiotų (,,Revuči) lagerį, kur
1943 m. mirė. E. Žulienė su trimis dukromis buvo ištremta į Altajaus kraštą
(žiūr. Personalijos)
Nijolė
Pigagienė
▲
Noliškis.
Dv. Šis dvaras vadintas mūriniu dv. buvo prie kelio Utena-Vilnius. Savininkas
Otonas Lukaševičius. Priklausė Utenos parapijai. Pastatai stovėjo arti ežero.
Dv. 1889 m. buvo 217 deš. žemės. 1892 m. savininkė Felicija Lukaševičienė.
Su jos šeima ir samdiniais gyv. 37 žmonės. Dabar yra išlikęs Noliškio k.
priskiriamas Molėtų raj. Suginčių seniūnijai.
Antanas
Gasperaitis
Gediminas
Isokas
▲
Noliškis.
Dvarelis, (Leliūnų sen.) 4 km nuo Pakalnių, 11 km nuo Leliūnų. 1774 m.
valdant Marijonui Gorskiui, buvo 2 kiemai. Priklausė Pranui Rutkauskui. Čia
buvo vyno gamykla. Tebestovi jo statytas akmeninis kryžius .
Gediminas
Isokas
▲
Noliškis.
Paliv. Vadintas Mediniu dvaru. Šis palivarkas buvo arti Suginčių, priklausė
Bronišoms, vėliau Silvijui Lukaševičiui. XIX a. vid. vietovė priskirta
Kuktiškių vls., Galiniškio kaimiškajai apygardai (17 km nuo Kuktiškių).
1853 m. priklausė Utenos parapijai. 1853 m. valdė 85 deš. žemės savininkas
L. Olechna (Alekna).
Antanas
Gasperaitis
▲
Novosiolkos.
Palivarkas, priklausė Bikuškio Drazdauskams. Šį paliv., kaip tėvo palikimą
166 deš. žemės 1889 m. valdė Vladislovas Drazdauskas, Justino sūnus, .
Paliv. buvo Sudeikių sen. žemėje, kairėje vieškelio į Bikūnus pusėje, už
Toleikių k. Kitas Justino sūnus Mykolas valdė Nemuniškį (101 deš.), jo
sesuo Ana (Alina) Alinaukos palivarką. Vėliau valdė Vaclovas Pakštas, Šmatovičius.
Novosiolkose iki šiol išliko 3 sodybos. Paliv. po namu rastas 35 varinių
Romos monetų lobis. Monetos iš Pontijaus laikų, be to bronzinis auskaras,
paauksuota sagė.
Antanas
Gasperaitis
Gediminas
Isokas
▲
Paakmenė
(XX a. Poakmenis). Palivarkas 3 km nuo Tauragnų. Jį iki XIX a. vid. turėjo
Puslovskiai. Po 1888 m. paliv. jau valdė iš Anykščių krašto kilęs Karolis
Gineitis, Petro sūnus, valstietis, katalikas, čia pirkęs 100 deš. žemės.
Tuo laiku Tauragnų dv. dar priklausė Zigismundui Puslovskiui. Vėliau iki šio
pokario Paakmenė priklausė Karolio Gineičio sūnums, po jo vaikaičiams.
Nuomininku pas Gineičius buvo Pakalnis, kuris vėliau nupirko arti Utenos
Padbuožę. Paakmenės valdytojais prieš Gineitį buvo Veževičius, po jo
Bortkevičius
Antanas
Gasperaitis
▲
Paisetė.
Palivarkas Saldutiškio sen. prie kelio į Labanorą. Kelių valakų ūkį buvo
nupirkęs kun. Ant. Maciulevičius (18821968) su savo dėde. Šis, 8 kalbas
mokėjęs kunigas, sodybą prižiūrėjo ir čia gyveno iki mirties (palaidotas
gimtinėje Stripeikiuose). Išlikęs didelis paliv. namas.
Antanas
Gasperaitis
▲
Pakalinai.
1660 m. Pakalnių dv. valdė Kuliešos. 1774 m. karalius Stanislovas Augustas
leido Smolensko žemių teisėjui Kuliešai Pakalnių dvare ruošti 4 metinius
prekymečius. 1762 dv. Antanas Kulieša prie vieškelio iš Utenos į Alantą
pastatė medinę šv. Trejybės vardo bažnytėlę, kurios vietoje 1907 m.
pastatyta didelė bažnyčia. Dvaras, o vėliau miestelis, įsikūrė arti
Pakalnių piliakalnio, kuris buvo lietuvių kovų su Livonijos ordinu vieta.
Sakoma, kad pilį pastatęs kunig. Utenis. 1774 m. dv. buvo 20 kiemų. XIX a.
pab. Antano Kuliešos sūnus Mikalojus Utenos vls. priklausiusiame Pakalnių
dvare turėjo 400 deš. žemės, 1200 ha miško. 1923 m. buvo 5 sodybos, gyveno
36 žmonės. Dvaras išliko iki 1940 m
Antanas
Gasparaitis
▲
Paneveržys.
Palivarkas buvo Kuktiškių vls. Prie Krašuonos intako Neveržėlio upelio.
1731 m. Kuktiškių dv. inventoriuje nurodoma, kad pagal kapitulos privilegiją
Juozapui ir Petrui Valickams reikia mokėti 37 zlotus ir 15 grašių. Minimas
dv. Artmonas. Išlikusi didelė kūdra, parko liekanos. Arti Biliakiemio-Kuktiškių
vieškelio išliko Paneveržio kaimas, kuriame gimė Lietuvos savanoris, karo
invalidas, rašytojas Pranas Daunys.
Antanas
Gasperaitis
Gediminas
Isokas
▲
Pastrupis.
Dvarelis. 1731 m. Kuktiškių dv. inventoriuje nurodyta, kad Pastrupio dv.
nuomoja Kristupas Bartaševičius iš miestelio.
Gediminas
Isokas
▲
Pašuknis.
Dvarelis. Pagal 1731 m. inventorių priklausė Buitūnų vaitijos Kuktiškių
dv. Valdė 2 valakus. Žemė laisva.
Gediminas
Isokas
▲
Paviešiai.
Palivarkas (sodyba). Buvo XIX a. 1876 m. minimas vs. Dabar išnykęs.
Gediminas
Isokas
▲
Pažuvintis.
Dvarelis. Pagal 1731 m. inventorių priklausė Buitūnų vaitystės Kuktiškių
dvarui. Priklausė 8 val. nedirbamos žemės. Minimos penkios pirkios. Likęs Pažuvinčio
vs. (Utenos sen.).
Gediminas
Isokas
▲
Peikiškės.
Dvarelis. Dalis Bajorų k. esančio Tauragnų sen. iki Pirmojo pasaulinio karo
buvo vadinama Peikiškių (Ožkingalio) dvareliu. Čia gyveno bajorai.
Gediminas
Isokas
▲
Petkūniškis.
Palivarkas buvo dabart. Saldutiškio sen., netoli Strokinių k. (anksčiau
Linkmenų vls.). 1889 m. jį valdė Juozapas Drazdovskis (100 deš.). Prieš tai
jis buvo Beluckių. Jį išparceliavus, žemę įsigijo valstiečiai iš
Strokinių, Stripeikių k.
Iki
šiol išliko mūriniai pastatai: namas, tvartas, daržinė.
Antanas
Gasperaitis
▲
Politiškės.
Dvarelis. Buvo nuo XVIII a. iki baudžiavos panaikinimo. Dabar išlikęs Politiškės
k. Tauragnų sen.
Gediminas
Isokas
▲
Prūsokiškiai.
Paliv. plento Utena Kuktiškės dešinėje pusėje 8 km nuo Utenos XIX a.
priklausė Utenos par-jai ir buvo prie Vyžintos ež., valdomas Aleksandro Boženc-Jaloveckio,
užsiėmusio žuvininkyste, miško medžiagos prekyba. Vėliau dv. valdė
Asmalai, Bareišiai, Kiauliupys. Buvo 27 pirkios, 164 gyv., 35 valakai žemės,
14 valakų miško.
Antanas
Gasperaitis
▲
Pūčkoriškiai.
Dvaras Kuktiškių vls., 7 km nuo Kuktiškių, prie plento į Švenčionis
(dabar Saldutiškio sen.). 1644 m. Vilniaus vysk. Abraomas Vaina raštu Kuktiškių
klebono išlaikymui ir statomai bažnyčiai dovanojo 40 kiemų iš Pučkoriškių
palivarko. XVIII a. Pūčkoriškiai buvo kaimiškoji apygarda, apėmusi porą dešimčių
kaimų Vajelių, Paąžuolių, Pagelbiškio, Dryžių, Napriūnų, Stasiūnų,
Vidžiūnų, Mintaučkių, Aviniškio ir kt. Dv. turėjo apie 500 gyv. su turtu,
priklausė keli užkaboriai: Panatrytis, Pavyžintys, Salinė, Sidoriškis ir
kt. (dalis jų įeina į Molėtų raj., kiti vietovardžiai išnykę).
Antanas
Gasperaitis
Gediminas
Isokas
▲
Purviniškis
(XIX a. Purveniškis). Dvaras buvo Kuktiškių par-joje. 1737 m.
inventoriuje minimas Purviniškio dv., turėjęs 470 valako. Dv. valdė Dobkevičių,
seniau Ciemnolonskių šeimos. Į kaimiškąjį dv. plotą 1883 m. įėjo:
Biliakiemis (Boliakiemis), Kačiūnai, Paneveržys (Poneviežis), Gimžiškės,
Liepiniškės, du Rudokiškio k., o taip pat Polosodžiaus, 4 Šlapių ir Gryniškio
užkaboriai iš viso 237 laisvi revizoriniai ir 222 dvarui priklausę žmonės.
Antanas
Gasperaitis
▲
Pusbėdis.
Palivarkas. Pasakojama, kad caro laikais vienam didikui caras už pasižymėjimą
kare iš trijų dv. atvežęs po gabalą žemės ir paklausęs, ar gana. Tas
atsakęs pol bedy (pusė bėdos). Nuo to ir atsirado pavadinimas. 1887 m.
paliv. priklausė Julijai Drazdovskai. Buvo 224 deš. ir 750 sieksnių žemės.
1904 m. paliv. paveldėjo Aleksandras ir Jonas Drazdovskiai. Jie gyveno Varšuvoje,
paliv. nuomojo. 18991903 m. jį nuomojo prof. K. Pakšto tėvas. 1935 m. Pakštas
su žmona atsilankė Pusbėdyje. čia praėjo jo vaikystė. Likunčių k. gyv.
Jonas Skrebė, grįžęs iš Rusijos, dalyvavęs Rusijos Japonijos kare,
1911 m. nupirko iš A. ir J. Drazdovskių 98 ha žemės ir miško už Gaižiūnų
k. Kita žemė jau anksčiau buvo parduota. Mišką jis pardavė. 1923 m.
palivarko trobesius, apie 100 dekoratyvinių medžių ir vaismedžių išvertė
viesulas. Jonas Skrebė atstatė visus pastatus, išskyrus kumetyną. Vedė
Satarečiaus k. gyv. Oną Kaunelytę, išaugino sūnų ir 2 dukras Bronę ir
Valeriją. Antrojo pasaulinio karo metu traukėsi į Vakarus, tačiau,
tikriausiai, žuvo. Jono Skrebės namuose buvo Pusbėdžio prad. m-klą, o
ją iškėlus gyvenamas namas perkeltas į Sudeikius. Kiti trobesiai
nugriauti.
Gediminas
Isokas
Valerija
Juodienė (Skrebaitė)
▲
Pušynėlė.
Palivarkas, esantis už Medenių k., priklausė Jotaučių dv. 1869 m. ten gyv.
Jurgis ir Mykolas Taruliai. 1907 m. iš Peterburgo grįžęs Martynas Velutis iš
paliv. nupirko 110 ha žemės, atnaujino pastatus. Vėliau Pušynėlė atiteko
jo palikuoniui Juozui Velučiui. Prie Pušynėlės įvyko sukilėlių ir caro žandarų
kautynės.
Antanas
Gasperaitis
▲
Radeikiai.
1774 m. palivarkas prie plento Utena-Zarasai, priklausė Utenos dv. (dabar
Daugailių sen.). Valdant Juozapui Kušalevskiui, buvo 7 kiemai, malūnas, karčema,
veikė žydo Esalio plytinė. 1923 m. 67 gyv. Toje vietoje dabar Radeikių
kaimas.
Antanas
Gasperaitis
▲
Radišava
(XVIII a. Radišauka). Dvaras buvo už Kuktiškių tarp miškų. Jį valdė
Horodeckis, XX a. Nagėnai. Tebėra senas gyv. pastatas, turėjęs
ornamentuotų koklių krosnis. Išliko liepų alėja. Šiuo metu Radišavoje yra
AB Utenos alus poilsio namai.
Antanas
Gasperaitis
▲
Ramoškėnai.
(Ramoškonys). Palivarkas buvo kairėje plento Utena-Švenčionys pusėje (4 km
nuo Utenos). 1671 m. buvo 4 gyv. 1731 m. Ramoškėnų dv. priklausė Ostreikai.
1774 m. buvo 14 kiemų. 1853 m. Ramoškėnų savininkas buvo Romualdas
Stachovskis. Jo šeima iš 7 asmenų ir 22 samdiniai. 1869, 1871 m. Evelina
Stachovska. 1889 m. žemvaldžių sąrašuose Ramoškėnų dv. savininku įrašytas
Tadeušas Stachovskas, Romualdo sūnus, turėjęs 186 deš. žemės. Vėliau dv.
įrašytas Romaškanų pavadinimu ir jo valdytojas Kaz. Marcinkevičius. Dv.
tarnai buvo vietiniai lietuviai. Vienais metais 30 žmonių. Tarpukario m. Ramoškėnus
turėjo Antanas, vėliau jo sūnus Zigmas ir šio vaikai Graužiniai. Buvo dar
senas medinis, apleistas gyv. namas, kūdra, ūkiniai pastatai. Graužiniams
pasitraukus, viskas sulyginta su žeme. Beliko pora grupelių arti dvar. sodintų
klevų, tarp kurių buvo medinių kryžių. Tikėtina, kad dv. pavadintas
senolio Romo Ramoškos vardu, o šalia esantį Pavyžinčio k. žmonės pavadino
už šio dv. esančiomis Ažudvarėmis.
Antanas
Gasperaitis
▲
Rašė
(Rešė). Dvarelis buvo šiaurinėje Utenos miesto dalyje su vandens malūnu ant
Rašės upelio, turėjo dviaukštį mūrinį gyv. pastatą su kolonomis. 1869 m.
pirmąsyk jis paminėtas kartu su Silv. Paragio šeima ir lietuviais tarnais
Bernotu, Mitalu. 1892 m. Rašės dv. valdė Kazys ir Antanas Kazlauskai,
Konstantinas Katinas (85 m. amž.). Vėliau dv. atiteko jo sūnui Kazimierui.
1897 m. buvo 7 šeimos su 42 gyv. Dar Rašėj žemės turėjo Justinas Markevičius,
kurio sūnus Jonas vėliau čia, prie Rašės, ir Utenoje turėjo namus. Dv. rūmai
po karo perstatyti į dviaukštį komunalinių butų namą.
Antanas
Gasperaitis
▲
 Saldutiškis
(anksčiau Sygudiškis, tarm. Šilgutiškis, Sundutiškis). Dvaras iš unijinės
Lietuvos laikų. 1890 m. Sylgutiškiu vad. dv. turėjo kaimiškąjį rajoną su
gana vienas nuo kito nutolusiais kaimais: Antalameste, Krivasaliu, Plaučiškėmis,
Trinkūnais, Pakieveniu, Pavyžinčiu, Varniškiu, Vilkolakiu, su 59 žmonėmis.
Saldutiškio centras buvo tarp Aiseto ir Lamėsto ežerų, prie kelio į Labanorą.
XIX a. dv. savininkas Boleslovas Jaloveckas buvo Valstybės Dūmos atstovas,
karo inž., pasodinęs didelį parką su retais medžiais. Jo sūnus Mečislovas
diplomatas, baigęs mokslus Peterburge, Vokietijoje gavęs agronomijos dr.
laipsnį. Jaloveckas pastatė gražius rūmus, ūkinius pastatus. Jaloveckiai
Saldutiškį nupirko išvaržius Kuktiškių dvarą 1923 m. Į Labanoro pusę už
miestelio išliko dv. kapinės su Jaloveckių paminklais. Po Nepriklausomybės
paskelbimo 1918 m. dv. rūmuose įsikūrė Linkmenų vls. v-ba, vėliau m-kla. Rūmai
šviesiai dažyti, su 30-čia kambarių, Jalovevckų giminės herbu. Be jų išliko
dv. kluonas, H formos tvartas, arklidės, ant dv. klėčių pamatų buvo
pastatyta bažnyčia. Liko ir parko fragmentų.
Antanas
Gasperaitis
▲
Salelės.
Palivarkas. 1853 m. čia gyveno Juozapas Gaidamavičius. Palivarke 9 gyv., 3 iš
jų samdiniai. 1897 m. buvo 4 šeimos (33 gyv.)
Gediminas
Isokas
▲
Samuvka.
Palivarkas. 1889 m. Gaižiūnų dv. savininko kapitono Nikolajaus Čižikovo
paliv. su 100 deš. žemės.
Gediminas
Isokas
▲
Sarakalnis.
Dvaras, kuris buvo prie kelio iš Lamėsto į Kirdeikius (pusiaukely, kairėje),
anksčiau Labanoro vls., dabar Saldutiškio sen. 1890 m. jis priklausė Kuktiškių
pono Franko dvarui, 1864 m. valdytas dv. lenko Uzemblos, gyvenusio Lenkijoje. Jo
valdiniai buvę žiaurūs, kankindavę ir net žudydavę baudžiauninkus. Vėliau
pono sūnus įsakęs kankinių atminimui dv. centro žemės kampuose pasodinti
klevų gojelius su kryžiais (gojeliai išlikę). Tebėra platus dv. pastato
galas su langinėmis, labai senų liepų alėjos. Šio a. prad. Sarakalnį buvo
nupirkę tauragniškiai broliai Anupras ir Kazys Gaiveniai, vėliau sodyba
atiteko jų vaikams, kurie ten tebegyvena. Arti būta gražaus ąžuolų miško,
vadinamo Giria. Artimiausi kaimai Plaučiškės ir Ripaičiai.
Antanas
Gasperaitis
▲
Sirutėnai.
Dvaras, buvo kairėje kelio Utena-Sudeikiai pusėje (3 km nuo Utenos) 1774 m.,
valdant Tomui Lapui, buvo 12 kiemų. Valdant Karoliui Naborovskiui (1889 m.);
buvo 650 deš. žemės. Arti dv. buvo 1861 m. statyta koplyčia. 1890 m. dv. įrašytas
Viktorijos Dubelevskos iš bajoriškosios Lapų (Lapp) giminės vardu. Kitur Lapų
koplyčios statymo data 1780 m. Dv. priklausė Garneliai, Juškėnai, Padbuožė,
Pakalniškis, net Griūčių užkaboris (Juodiškės). 1853 m. Sirutėnus valdė
Konstancija Pomarnacka su seserimi Eleonora Čytova. Tuomet dv. buvo 32 gyv., 29
iš jų samdiniai. Uriadninkas (policininkas) M. Šmatavičius. Buvo lenkų
ir lietuvių tautybės, šeimynykščių (Sargūnas, Katilius, Paragys, Žiedas,
Patalauskas, Mackus, Rėza). XIX a. iš ponios Dubelevskos valstiečiai prie
Sirutėnų savavališkai pasiėmė 30 deš. žemės. Po teismo, nutarusio jai grąžinti
dv., kilo gaisras, atnešęs 25 tūkst. rb žalą. 1882 m. ji pardavė dv. užkaborius:
Padbuožės Martynui Juodžiui, prie Griūčių Gabrieliui Gasperavičiui.
1871 m. Sirutėnų dv. savininkai Jonas Dubilevskis su minėta žmona Viktorija
bei Povilas Puzinovskis, o 1881 m. tik pastarasis. 1892 m. nė vieno iš jų
nebebuvo, o įrašytas Justinas Komarovskis. 1889 m. Sirutėnų dv. valdė, jį
pirkęs, Juozapas Žadeika pirmas dv. lietuvis. Jis pirkęs iš Lapų (Lopų)
kartu su Leonardu Aleksandravičium. Lapai turėjo malūną, kuriame 1897 m.
buvo užregistruoti 6 žmonės. Prieš juos dv. gyvenę Komarovskis ir
Puzinovskis buvo ūkvedžiai. 1923 m. dv. Sirutėnuose buvo 44 gyv. 1897 m. dv.
gyveno 9 šeimos (41 gyv.). 191020 m. veikė spirito varykla. Greta Sirutėnų
buvusį palivarkėlį tuomet dar nupirko Kondratavičiai.Ūkinių pastatų rūmų
dvaravietėje nebeliko, išskyrus altaną, kur buvusi ponų biblioteka. Dabar
ten dail. Valentino Šimonėlio darbų, senienų, varpų kolekcija. Dv. netoli Išdago
ež. Čia buvusi ūkio gyvenvietė.
Antanas
Gasperaitis
▲
Sirutiškis.
Dvaras buvo Užpalių sen. XIX a. vid. Utenos vls. Vyžuonų par-joje ir
priklausė dvarininkams Kybartams. 1889 m. sąrašuose įrašyta Michalina
Kybartienė valdė Sirutiškį ir Kušnieriūnus, turėjo 370 deš. žemės
(beveik vien dirbamos). Vyžuonų keliu važiuojant iš Užpalių pro Gaižiūnus,
pasiekus Sirutiškio k., ten galima rasti didelius mūrinius dvaro rūmus. Dvaro
valdytoja Kybartienė buvo žydė, vėliau ištremta. Sūnus teisininkas
pasitraukė į Vakarus.
Antanas
Gasperaitis
Gediminas
Isokas
▲
Sirvydžiai.
Dvaras. XIX a. buvo Tauragnų dvar. Puslovskių nuosavybė. Gyveno rusai,
atgabenti vietoj lietuvių ištremtų už 1863 m. sukilimą. Buvo degtinės
varykla. Puslovskiams priklausė ir čia esantys Minčios miškai su Minčios
paliv., malūnu, indų liejykla, Narutiškio ir Minčiakampio palivarkai. Iš
viso 1158 deš. dirbamos, 204 deš. nedirbamos, 129 deš. miško. Sirvydžiuose
stovėjo ir sentikių cerkvė, pastatyta 1859 m. Gražią šio krašto gamtą
poemėlėje ,,Sirvydžių miškas aprašė poetas Jurgis Žalvarnis (kun. J.
Tilvyti
Antanas
Gasperaitis
▲
Spitrėnai.
Palivarkas plento į Zarasus dešinėje pusėje, priklausė. Utenos dvarui, buvo
dovanotas smolenskiečiams Anforovičiams. 1774 m. buvo 16 kiemų. XIX a. valdė
Maleckai. 1853 m. Aleksandras Kšickis, Leopoldas Višumirskis, Juozas
Buterlevičius. 1866 m. du Spitrėnų valdytojai Jonas Dubinskis ir
Romualdas Maseckas. Abu dvarininkų luomo ir turėjo po 10 atskirų šeimų.
Buvo ir ūkio ekonomas Lepoldas Višumirskis. 1884, 1892, 1897 m. įrašytas
Ksaveras Baleiša (Boleišo) su sūnumi Jonu, vėliau valdžiusiu šį palivarką.
1897 m. čia gyveno 2 šeimos (13 gyv.). 1917 m. J. Baleiša padovanojo naujai
kuriamos parapijos bažnyčiai 10 ha sklypą. Jis buvo vedęs Tauragnų
dvarininkų Gineičių dukrą.
Antanas
Gasperaitis
▲
Stanėnai.
Palivarkas. 1853 m. čia gyveno Tadas Prūsokas, Agota Lisovska ir Adelbertas
Trumpickas.
Gediminas
Isokas
▲
Staškūniškis
(Daškūniškis). Dvaras buvo 2 km į Š nuo Daugailių. Kadaise jį valdė Daugėla
(Dovgiallo), todėl jo vardu ir buvę pavadinti Daugailiai. Dv. ir kaimą skyrė
Daugailių piliakalnis. Kadangi Daugailiai minimi nuo 1254 m. (nuo 1745 vad.
miesteliu), jo vardu negalėjo būti pavadinti, nes Daugėla Staškūniškio
dvarą esą valdęs tik unijiniais laikais. Kol nebuvo bažnyčios, Daugailiai
priklausė Dusetų par-jai. Arti dv. ėjo Kauno-Daugpilio kelias, vėliau
plentas. Saškūniškio ir Daugailių žemes XVIII a. valdė Radvilai, ant
piliakalnio pastatę pirmąją bažnyčią. 1831 m. sukilėlių būrio vadė E.
Pliaterytė Daugailių stotyje pasikeitė arklius. 1863 m. Staškūniškio dv.
valdė rusas Melnikovas, ūkvedžiu dirbo vienas iš sukilimo vadų dusetiškis
Kaz. Lukošiūnas. Jo sukilėliai 1863 05 20 užėmė Staškūniškio dvarą.
Tarp sukilėlių buvo ir Staškūniškio dv. tarnas Petrauskas bei kt. daugailiškiai.
Dv. rūmai stovėjo ant aukšto Indrajo ež. kranto. Dv. žemėje buvo randama
akmens, geležies, senų žalvario dirbinių, monetų. Vėliau Daugailių dv.
valdė Čižai. Dar Melnikovo valdymo metu pragertas dv. virto paliv., kuris XIX
a. pab. padovanotas Durnovams. 1889 m. žemvaldžių sąrašuose Staškūniškis
įrašytas Marijos Durnovos vardu (392 deš.), o Nikolajus Durnovas,
Novoaleksndrovsko (Zarasų) aps. maršalka, valdė Vijeikių su dv. 73 deš. žemės.
Taip dv. įsigalėjo maskoliai. XX a. Staškūniškio paliv. nupirko Vitkai, įkūrę
čia 3 vs. Čia gimė prof. Balys Vitkus. Po Antrojo pasaulinio karo Staškūniškis
buvo galutinai sunaikintas, gyv. namai nuvežti į Daugailius.
Antanas
Gasperaitis
▲
Suoleliai
(Saleliai). Palivarkas, buvo Utenos par-joje (dabar Utenos sen.) prie plento į
Kuktiškes (kairėje pusėje), XVIII a. priklausė Kuktiškių dvarui. 1853 m.
Suolelių paliv. turėjo Juozapas Gaidamavičius, 1881 m. Kaz. Kaušyla,
1869 m. Feliksas Cibas su žmona Tekle, sūnumis Justinu, Jonu, Antanu ir
Raimundas Katinas su žmona Barbora, sūnumis Juozu, Vincu, Kaziu, Pranciškum,
Jokūbu. Abudu turėjo po tarną. 1885 m. Suoleliuose gyv. Ant. Dlugoborskis.
Lietuviai savininkai buvo dingę. Po sukilimo čia buvę atkelta Pavolgio
burliokų. Suoleliuose jie pastatė cerkvę, karčemą, turėjo kapinaites, iš
lietuvių vogė arklius, tarp jų kildavo muštynių. Prie Suolelių, į Asmalų
pusę, šile išlikusios akmenimis apdėtos kapinaitės, o kitoj kelio į Kuktiškes
pusėj, kalvelėje senkapis, kur yra likęs paminklas aukštam caro armijos
karininkui. Paliv. vietoje likę senų medžių. Sodyboje tebegyvena Katinų
palikuonys. Kadaise iš Asmalų persikėlę, Suolelių ūkį buvo pirkę
teologijos dr. J. Bakšio tėvai.
Antanas
Gasperaitis
▲
Sūngailiškis(Songailiškis). Dvaras (Leliūnų sen.), anksčiau priklausęs Vyžuonų vls.,
dešinėje plento Utena-Ukmergė pusėje. 1890 m. Sūngailiškio paliv. buvo
Makarskų nuosavybė. Valdė ir dv. Čapskai. 1889, 1902 m. Sūngailiškis,
vadinamas dvaru, priskirtas Debeikių vls. dv. Julijonui Makarskui su 297 deš.
žemės. Jis palaidotas Leliūnų kapinėse (išlikęs aukštas paminklas).
Antanas
Gasperaitis
▲
Šavašai.
Palivarkas, buvo Daugailių par-joje, kairėje plento į Zarasus pusėje. XIX a.
jis priklausė Antalieptės vls., buvo 65 deš. žemės, ežerėlis. Šavašus
paliv. įsigiję medicinos dr. Vl. Kviklio tėvai. Išliko medžiais apsodinta
alėja.
Antanas
Gasperaitis
▲
Šilinė
(arba Piliakalnis). Palivarkas buvo Utenos par-joje. 1853 m. gyv. Silvestras
Mikulėnas, Justinas Grigas. Kitame name Kostė Bernotienė, 1892 m.
Kazimieras Žulys su šeima. 1897 m. buvo 7 šeimos (25 gyv.). Yra išlikęs
1847 m., paliv. planas, kada paliv. žemės prie Utenos dv. kartu su Grybeliais,
Nemeikščiais, Kauliniškio užkaboriu atiteko dv. grafui Jeronimui
Strutinskiui. Vėliau Šilinė išdalyta ūkininkams. Po karo įkurta kelių
remonto bitumo bazė.
Antanas
Gasperaitis
▲
Šlapės.
Palivarkas. Minimas 1774 m. seimo dokumentuose. Valdė Daunoravičius. Išlikęs
Kuktiškių sen. priklausantis kaimas.
Gediminas
Isokas
▲
Šnieriškės
(XIX a. Šnariškės). Dvaras buvo kairėje plento į Kuktiškes pusėje, 6 km
nuo Utenos sen. Pro dv. ežerėlį nuo šio kelio vedė senų klevų alėja.
Prie didelių medinių gyv. namų buvo raudonplyčiai vartai. Dideli akmeniniai
klojimai, tvartai ir šis namas buvo sunaikinti po karo. 1774 m., valdant Lapai,
buvo 20 kiemų. 1853 m. paliv. buvo 16 gyv., 19 iš jų samdiniai. 1866 m.
Utenos kleb. Ad. Vyšniauskas, aprašydamas Šnieriškių dv., paminėjo 61
metus turintį poną Aleksandrą Kšickį (Krzycki) su 33 m. žmona Hana. 1889
m. jau Elenos Kšickos valdose buvo 374 deš. žemės. Ji dar šeimininkavo
1881, 1885, 1890 m. Surašymų metu buvo maždaug po 1520 svetimų, ir
vietinių darbininkų: Didžiapetrių, Pampuškų, Žulių. Šios ponios Hanos
vardu vėliau buvo pavadintas šio dv. Galinavos vs. Netoli Šnieriškių dv.
Aleksandro Kšickio brolis Ignacijus turėjo Kryželių dv. Šmėriškių dv.
poniai nusigyvenus, buvo parduoti paliv. bei užkaboriai (pvz., Paraudė
Asmalų Bakšiams), ir ji, turtingesnių apl. ūkininkų sušelpta, iš Šnieriškių
išsikėlė. 1892, 1897 m. dv. centrą, pavadintą Šnariškėmis, valdė
lietuvis Jonas Vitkus. 1897 m. buvo 2 šeimos (19 gyv.). Vėliau dv. nupirko griūtiškis
Antanas Araminas, o jam mirus, perėmė jo sūnus Kazys. 1915 m. Šnieriškių
dv. pastate buvo atidaryta prad. m-kla, kurioje dirbo žadvainiškis Pulgis
Lumbys, čia mokėsi prof. kun. A. Liuima, dail. P. Gasparonis. Po karo dv.
namuose kelis m. veikė Šnieriškių septynmetė m-kla.
Antanas
Gasperaitis
▲
Švobiškės.
Dvaras. 1873 m. šiam dvarui priklausė Juodiškės k., dabar esantis Kuktiškių
seniūnijoje.
Gediminas
Isokas
▲
Taukeliai.
Palivarkas (Daugailių sen.) buvo kairėje plento Utena-Zarasai pusėje. Netoli
Taukelių kaimo išliko senos kapinaitės su ponų Kozielų giminės koplyčios
liekanomis. Jose palaidotas Taukelių dv. savininkas medicinos dr. Jokūbas Šimkevičius.
Jam pastatytas S. Karanausko stogastulpis. J. Šimkevičiui Taukeliai atiteko
paveldėjimo keliu. Seniau Taukeliai buvo Kozielų nuosavybė, priklausė
Sudeikių apylinkei. Kol ten nebuvo bažnyčios, Kozielos melsdavosi Taukelių
koplyčioje prie įtaisyto altorėlio. Taukelių paliv. vietoje belikę vienas
kitas senas medis. Dvarvietės kaiminystėje gimė kult. veikėjai Antanas ir Mečys
Valiukėnai.
Antanas
Gasperaitis
▲
Tauragnai.
Tai vienas seniausių ir didžiausių dvarų, o pati vietovė buvo vadinama
Tauraginais. Tauragnų dv. buvo gražioje kalvoje prie Labės ir Tauragno ežerų.
Dv. žemės plotas šaltiniuose nurodomas nevienodas, nes dv. aplinkui turėjo
daug kitų valdų. ,,Slovnik geograficzny mini, kad Puslovskiai turėjo 8049
deš. žemės. Matyt, ne vien Tauragnų dvare Kauno gub. žemvaldžių sąraše
Tauragnų, Sirvydžių ir Narutiškio bendras plotas, kurį 1889 m. valdė
Zigmantas Puslovskis, Vladislovo turėjo 1491 deš. žemės. Senovėje Tauragnų
pilis ir dv. priklausė Vilniaus vysk. (Jogaila Tauragnus užrašė steigiamai
Vilniaus vyskupijai). Yra išlikęs Tauragnų dv. inventorius, kuriame rašoma,
kad dv. Tauragnuose, Šeimatyje, Gateliuose, Untilgėje, Kubiliuose, Juknėnuose,
Kalviuose, Daunoriuose, Pilkeniuose, Minčioje turėjo smuklių. Okupavus Lietuvą
Rusijai, Tauragnų dv. buvo nusavintas, nes 1861 m. valstiečiai, dėl sunkaus
lažo, valstiečiai sukilo prieš ponus. Juos numalšino rusų raitelių
eskadronas. Čia negyvenusio grafo Puslovskio žemes tvarkė įgaliotiniai. XIX
a. pab. įgaliotiniu buvo Dobžanskis, gyvenęs netoli Austrijos sienos. Dvarui
priklausė nemaža paliv. (Paakmenės, Musteikių, Jauniškių ir kt.). Apie
1860 m. Puslovskis mirė. Bajorų Globa jo dv. pavedė tvarkyti
administratoriams lenkams, kurie ėmė žemę nuomoti, pardavinėti, engė, girdė
baudžiauninkus. Tauragnų dv. buvo dideli spirito ir alaus bravorai. Apie 1880
m. Tauragnų dv. nupirko Karolis Gineitis, Petro sūnus, prieš tai įsigijęs
Paakmenės paliv. (100 deš.). Jam mirus, dv. paveldėjo jo sūnūs Antanas ir
Pranciškus. Tai lietuviai, patriotai (žiūr. Personalijos). Abiejų
brolių gyv. pastatai buvo atskiri, mediniai, lietuviškos architektūros. Ūkiniai
pastatai buvo išlikę iš Puslovskio laikų. Antano Gineičio namuose veikė
mergaičių m-kla. Gineičių šeimos nariai, ypač jaunoji karta, daug
pasidarbavo Lietuvos labui. Okupacijų metais Tauragnų dv. pastatai buvo
sunaikinti. Gineičiai išvežti. 1990 m. buv. dvaro sodyba atkurti ėmėsi
Pranciškaus vaikaičio Rimo Gineičio šeima.
Antanas
Gasperaitis
▲
Utena.
Dvaras. Kaip ir gyvenvietė, taip ir dvaras, yra vieni seniausių Lietuvoje.
Sritinio kunig. Daumanto ir Utenos paminėjimas siekia XIII a. vid. (1261). Ten,
kur apie 1280 m. buvo pilis ant Narkūnų piliakalnio Utena neišliko.
Dv. ir miestelis kūrėsi Krašuonos , Viešos ir Utenėlės upių santakoje.
Dv. įsikūrė arčiau Krašuonos upės, o miestelis į vakarus nuo jo . Jau XV
a. feodalų žemę (domeną) dirbo lažiniai valstiečiai. Šimtmečiu vėliau,
ėmė kurtis paliv. Kai XV a. Utena tapo pilies sen. ir kai po Livonijos karų
pilis buvo sunaikinta, dabartinėje vietoje išaugo Utenos dv. ir vls. centras.
Utenos dv. priklausė Didžiojo kunig. Aleksandro stalui. Dv. valdytoju buvo
paskirtas kunig. Mykolas Glinskis. Atsirado valdovinis dv. su miesteliu, kuris
atsiskyręs nuo valsčiaus. Mokėjo šiam dv. atskirus mokesčius. Valdant
Joachimui Bielskiui, dv. pastatai buvo skurdūs, priklausė Utenos seniūnijai.
Pirmasis seniūnas buvo Jonas Liutaveras Chreptavičius. Valdovinį dv. valdė
apie 15 vietininkų. Dv. ir miestelis priklausė valdovui, kuris ir skirdavo
vietininkus. Kai valdovo ižde trūkdavo pinigų, dv. įkeisdavo didikams. 1518
m. Utenos dv. su miesteliu ir vls. žmonėmis, kaip užstatas, buvo perduotas
didikui Grigaliui Astikui. Po metų Albertui Goštautui, kuris, tapęs
Vilniaus vaivada, gavo nurodymą, kad karališko Utenos dv. jo sklypus ir tarnus
parduotų kunig. Andriui Masalskiui. Nuo 1527 m. dv. valdė Motiejus Miknavičius,
Aleksas Paulavičius ir kt. 1522 m. Didysis Lietuvos kunig. Utenos bažnyčiai
paskyrė žemės iš Utenos ir Užpalių dvarų. Po švedų, vėliau po rusų
antplūdžių, XVIII a. pr. Utenos dv. seimų nutarimu buvo perduoti rusams
smolenskiečiams. Nuo XVIII a. pab. Utenos dv. su 3000 deš. žemės perėjo į
privačių dvarininkų Strutinskių rankas. Vilniaus univ. bibliotekoje esančiame
1596 12 31 Utenos dv. inventorizacijos akte, surašytame po pono Joachimo
Bielskio valdymo dv. perduodant A. ir M. Cikauskams, rašoma, kad dv. labai
apleistas: priemenės be durų, be vyrių, dideli langai be stiklų, be langinių,
tokios ir šoninės (kamarėlės). Prie mažesnio namo rūmai su dideliu
valgomuoju, penkiais berėmiais langais, kitame virtuvė, bravoras. Trečias
tuščias namas su bedure priemene. Pastatai mediniai, patinkuoti. Duonos kepyklėlė
juoda krosnim, bedurė, netoli jos arklidė, dvi klėtys tuščios. 1667
m. seimo reikalavimu Utenos dv. su vls. perėjo į rusų atėjūnų rankas, po jų
lenkų dvarponiams. Vystėsi baudžiavinis ūkis, kraštas skurdo, o dv.
paliv. vis augo. Žygimanto Augusto reformos metu (XVI a.) Utena su apl. buvo
priskirta Vilkmergės (Ukmergės) pavietui. 1774 m. Utenos, Noliškio ir Dičiūnų
dv. priklausė 150 valstiečių ir 8 šlėktų kiemai. 1731 m. ivyko Utenos dv.
dalybos tarp A. Bilevičiaus ir Strutinskio. XVIII a. visą Uteną, sudegino švedai,
po to kilo badas, maras. 1853 m. dvare buvo 26 gyventojai, 18 iš jų
samdiniai. Aleksandras Lučka dvaro įgaliotinis, Anupras Šlepetys
valdytojas. 1855 m. dv. atiteko į privačias Pilsudskio rankas. Utenos par-jai
priklausė ir Suginčiai su apl., o maršalo Juozapo Pilsudskio motina gyveno
dvare. Rašoma, kad jis gavo žemės su 768 baudžiauninkais uteniškiais. Vėliau
jis Uteną dv. perdavė Kriauzei, žiauriam vokiečiui. Kriauzei 1853 m.1861
m. Utenos dvarą valdė Aleksandras Lučko. Matyt, Kriauzė čia negyveno, o turėjo
dv. valdytoją. Kriauzių tuo metu dar būta ir Obelių dvare. 1856 m. rudenį
Utenos dv. baudžiauninkai sukilo prieš Kriauzę. Jiems vadovavo Bizokas,
Katilius, Postelis. Nepadėjo ir pasikviesti žandarai. Po skundų, Utenoje įteiktų
pravažiuojančiam carui, Kriauzė buvo atleistas. 1861 m. panaikinus baudžiavą,
k. atsiskyrė nuo dvaro. Buvo sudaromi nauji žemių planai (yra 1864 m. Utenos,
Rašės, Utenos, miestelio planas, išlikęs CVIA). 1881 m. surašant Utenos
par-ją Utenos dv. įrašytas 65 m. Aleksandras Balcevičius su 36 m. žmona
Teodora ir 4 vaikais.Naujasis ponas atvykęs iš Gaidelių dvaro. Jis buvo
plento Kaunas-Daugpilis darbų rangovas, pastatęs tebesančius raudonplyčius,
dviaukščius dv. rūmus, ūkio pastatus, užveisęs sodus. Jis buvo medžioklių
mėgėjas, laikė daug kurtų. Jam mirus (kapas Utenos par-jos kapinių centre),
dv. ilgokai valdė žmona Teodora. 1883 m. Balcevičių dv. vyko darbininkų
streikai. Buvo bylinėjamasi ir dėl teisės į Ąžuolijos ganyklas. 1892 m.
Utenos par-jos knygoje įrašyta Teodora Balcevičienė su sūnumis Aleksandru,
Teodoru ir dukra Teodora, valdžiusi 3000 deš. žemės su Ąžuolijos miškais,
paliv., užkaboriais. Ponai nemažus gabalus žemės skyrė savo vaikams
atsirado jų vaikų paliv.: Aleksandruvka, Teodoruvka, Januvka. 1897 m. dv.
gyveno 26 gyv. Iki šių dienų išliko prie pat dv. buvęs kumetynas (vėliau
ubagynas), prie kapinių ir dv. senos liepos, prie kurių stovėdavę loviai
baudžiauninkams plakti. Liko tvartas, klojimas. Neseniai nuversti raudoni dv.
vartų stulpai, buvę prie pat dabartinės Špokinės. Šiuos dvaro rūmus
Pirmojo pasaul. karo metais buvo užėmę vokiečių, rusų ir lietuvių
kariuomenės, po to įsikūrė ,,Saulės g-zija. Buvo nuverstos rūmų
kolonos, sunaikintos barokiškos puošmenos frontone. 1925 m. Utenos dv. buvo išparceliuotas
galutinai Balcevičiams paliktas 81 ha žemės plotas. Išlikusiame didžiuliame
parceliacijos plane nurodoma, kad prieš parceliaciją dv. priklausė dar 655
ha, o taip pat po keliolika ha Paraudės, Liaumuškių, Podkiegelių viensėdijose.
Antanas
Gasperaitis
▲
Utenėlė.
Buv. vyskupų palivarkas prie Utenos dvaro. Priklausė Utenos bažnyčiai. Vėliau,
XIX a. užkaboris, kurį jau 1853 m. turėjo Feliksas Pakalnis, po jo sūnus
Zigmantas. Namas buvo virš senų palivarkinių rūsių su skliautais. Rūsiai
statyti iš didelių plytų, akmenų, su nišomis šonuose. Šiuos rūsius
vadino Utenio pilies rūsiais. Vėliau juose plakdavo baudžiauninkus. Iš Utenėlės
kilęs tautosakos rinkėjas, Lietuvos savanoris karininkas Pakalnis.
Antanas
Gasperaitis
▲
 Užpaliai.
Dvaras, prie kurio kūrėsi miestelis, DLK laikais žinomas kaip karališkasis.
XIV a. pab. Užpalių dv. vietininkas buvo Astikas. Vėliau jų palikuonys
Radvila Astikas (14421477), Mikalojus Radvilavičius (14781510), Georgijus
Astikavičius (15101511), Stanislovas Astikavičius. Po jų Mikalojus
Radvila (nuo 1519), Stanislovas Radvila (nuo 1522), Šimkus Mackevičius
(15321541), Vaitiekus Junzila (nuo 1542), Povilas Giedraitis (15451552),
Vaitiekus Jasinskas (15531563, Mikalojus Naruševičius (15671574), vėliau
Sapiegų giminė, Radvilų vaikai. Užpalių dv. su LDK stalu turėdavo
atsiskaityti kiekvieną pavasarį. Užpalėnai buvo kunigaikščio dv.
darbininkai, todėl dirbo lengviau kaip kituose dv., gyveno pasiturinčiai. Žygimanto
Augusto laikais žemę imta dalyti valakais, gyv. kūrėsi kaimuose. 1789 m. dv.
buvo 25 gyv. Prieš paskutinį Lietuvos padalijimą imta pardavinėti dv., nes ištuštėjo
valstybės iždas. Užpalių dv. nupirko Pranciškus Sapiega. Jo valdžioje Užpalių
dv. išbuvo iki 1831 m., kol sukilimų laiku rusai jį nusavino. Dv. žemė buvo
išdalinta žmonėms, o jo centrą valdė administratoriai. 1836 m. jie Užpaliuose
pastatė vandens malūną. Baudžiava Užpalių dv. buvo panaikinta anksčiau
negu kituose dvaruose. Dvarvietėje išliko rūmai (XIX a.), vandens malūnas,
1808 m. fligelis (oficina) vietinės reikšmės architektūros paminklai.
1663
m. buvo surašyta Užpalių sen. ir dvaras. Važiuojant iš miestelio pusės
buvo dideli rūmai su dviem seklyčiom, šoninėm kamarom. Perėjus kiemą
kitas, administracijos rūmas, šalia didelis griūvantis iš molio plūktas
namas arba rūmas. Šalia jų vartai, virš kurių mansarda, prie jų
apgriuvęs namas, akmeninis rūsys, pirtis, šunidė, arklidė, prie upės
bravoras, kur buvo patalpa actui ir midui gaminti. Einant į paliv. nauji
skiedromis dengti vartai, prie jų arklidės, daržinė šienui. Prie Šventosios
palivarkas. Jame dvi naujos daržinės, kairėj pusėj tvartai, prie upės
du svirnai bei klojimas, priešais vartus kepykla ir sūrinė su pienine.
XVIII a., 1705 m. A. Naruševičius, perleisdamas Užpalius Kazimierui Dominykui
Oginskiui, surašė dv. inventorių, kuriame dv. pastatai neminimi. 1489 m.
inventoriuje surašyti ir dv. valdinių nuostatai: činčo mokėjimai, važiavimai
į pastotes, net į Rygą, prekyba su kitais dv., nakties sargybos, mokesčiai
ir kt. 1792 m. Stanislovui Augustui Užpaliams suteikus savivaldos teises, jie
ėmė tvarkytis kaip laisvas miestas. Tada buvo suteiktas ir herbas. 1796 m.
caro įsaku Užpaliai buvo dovanoti Juozapui Poniatovskiui, kuris juos pardavė
Pranciškui Sapiegai, ir šis 1802 m. ėmė statyti naujus dv. pastatus. 1808 m.
pastatyti tvartai. 1809 m. Pranciškui Sapiegai priklausiusio dv. inventoriuje
minima, kad rūmai sudegę nuo žaibo. 1804 m. iš plytų pastatyti nauji rūmai,
atgręžti į Šventąją. Išorė pagražinta piliastrais, stogas karnizais,
dengtas čerpėmis, su dviem dūmtraukiais. 1833 m. inventoriuje, surašytame
konfiskavus dv. iš sukilimo dalyvio Eustachijaus Sapiegos, pastatytas U formos
pastatas. Dv. valdytojas čia nebegyveno. 1809 m. liepos mėn. mūro darbai buvo
baigti. Plytos ir čerpės buvo gaminamos vietoje. Be gyv. namo minimas abaras
(oficina), pastatyta iš akmenų su piliastrais, karnizais, bokšteliais, su
dviem butais fligelių galuose. Šis abaras vėliau vadinamas paliv. pastatu.
1809 m. už naujo mūrinio abaro buvo malūnas, statytas iš tašyto medžio,
dengtas šiaudais. Naujas mūrinis malūnas pastatytas vėliau, 1836 m.
administruojant J. Ptakui. Malūnas 1851 m. buvo sugadintas potvynio . Dabar išlikusį
malūną 1877 m. atstatė ukmergietis Anupras Kosarskis. Dar 1809 m. minimi 1804
m. statytas bravoras, klojimas, medinis abaras, senas namas, kalkių degimo
krosnis, kita plytoms ir čerpėms degti. Sapiega pastatė mūrinę ledainę,
tvartus, sandėlį, 2 klojimus, iškasė šulinį. Dv. lėšomis jo laukuose
buvo mūro tvora aptvertos kapinės. Po 1831 m. sukilimo caro valdžia iš
Sapiegų dvarą atėmė, žemę išdalino valstiečiams. Jie buvo atleisti nuo
baudžiavos. Dv. rūmuose gyveno savininkų vietininkai, 18631914 m. stačiatikių
cerkvės dvasininkai,. 19141918 m. kaizerinės Vokietijos kareiviai, 1919 m.
valsčiaus valdyba, 19211935 įsikūrė vidurinė 4 klasių, vėliau
prad. mokyklos. Ir po Antrojo pasaulinio karo dv. pastatuose buvo mokyklos. 1836
m. vietoj medinio pastato pastatytas mūrinis. Po 1851 m. potvynių apgriautą
malūną nupirko Ukmergės miestietis Anupras Kosarskas, po jo valdė vokietis
Holcas, o 1922 m. atiteko AB ,,Mazgas, iš kurio malūną nusipirko Steponas
Pranckevičius. Malūnas veikė ir po Antrojo pasaulinio karo, tiekė elektrą Užpaliams.
1969 m. priklausė buitinio gyv. aptarnavimo kombinatui, vėliau Užpalių kolūkiui.
Dabar, kaip ir tvartai stovi apleistas, nors yra architektūros paminklas.
Antanas
Gasperaitis
Gediminas
Isokas
▲
Vaikutėnai
(XIX a. Veikutėnai). Dvaras prie plento į Zarasus (7 km nuo Utenos). 1774 m.
valdant Broniškoms buvo 16 kiemų. 1880 m. dv. valdė ponai Reutai (palaidoti
Utenos par-jos kapinių centre, prie koplyčios). Dvarui priklausė Degučiai
(Skubeikiai), Dičiūnai. 1889 m. dv. turėjo Ona Bortkevičienė. Ji valdė 446
deš. žemės, iš jos 204 deš. miško. Bortkevičiai visoj Lietuvoj paplitę
dvar., jų dv. buvo ir prie Zarasų. Anksčiau, 1853 m. Vaikutėnų dv. valdė
Domininkas Vildzevičius. Tada dv. gyveno daug vietinių valstiečių Just.
Jodis, Just. Kunigėlis ir kt. Buvo 22 gyv. 17 iš jų samdinių. 1889 m.
vad. Veikutėnų užkabory gyv. Vikt. Jankovskis, 1897 m. Vaikutėnų dv. gyveno
12 šeimų (62 gyv.). Patys dvarinininkai čia negyvenę, nes XIX a. dv. valdė
administratoriai: Vildzevičius, Juozas Višomirskis, dv. ūkvedys Vincas
Randomanskas, vėliau nupirkęs dv. centrą (80 ha). 1925 m. dv. buvo
parceliuotas. V. Randamanskui 1935 m. mirus, ūkį paveldėjo dukra Janina.
Tarpukario metais dv. žemę nuomojo uteniškiai, jų tarpe Borisos Huberto tėvai.
1939 m. 40 ha miško buvo parduota žydams. Jonui Randomanskiui, mirus, 1984 m.
dv. žemėje ir pastatuose susikūrė Vaikutėnų ž. ū. kooperatyvas. Dv. rūmuose
tarpukario metais dar buvo m-kla, vėliau minėto kooperatyvo administracija.
Paskui gyv. pastatas buvo nugriautas. Išliko penketas senų mūrinių ūkio
pastatų: arklidė, tvartas, jauja, kumetynas, pusiau uždara karvidė, senų
medžių.
Antanas
Gasperaitis
▲
Varniškiai.
Palivarkas minimas 1731 m. Kuktiškių dv. inventoriuje. J. P. Kazimierui Prušakevičiui
pagal privilegiją Vilniaus kapitula mokėjo 8 zlotus ir 22 zlotus ir 1/2 grašio
činčo.
Gediminas
Isokas
▲
Vėlaikiai.
Palivarkas priklausė Degučių dv., buvusiam Utenos par-joje. Paliv. XIX a.
nupirko Povilas Petrėnas. 1909 08 09 čia suruoštas pirmas vaidinimas.
Gediminas
Isokas
▲
Venclovynė
(Vaclovynė). Dvarelis (ar Kuktiškių dv. paliv.) buvo 4 km nuo Kuktiškių. Čia
yra gyvenusi, o galbūt iš ten ir kilusi, dail. E. M. Andriolio motina Petronelė
Gosnievska, turėjusi šį, Andriolio vadinamą Vaclovyne dv., kuriame, kaip jis
rašo, dv. salėje ant sienų kabojo Lenkijos karalių portretai. Vėliau
Venclovynės savininkas buvo demokratas Petkevičius. XX a. Venclovynę turėjo
Sukarevičiai.
Antanas
Gasperaitis
▲
Verbūnai.
Palivarkas, buvo kairėje plento į Zarasus pusėje, arti Vaikutėnų. XIX a.
priklausė Utenos dvarui. Čia buvo 120 ha žemės. 1853 m. Verbūnų paliv. turėjo
Marijona Krasauska su keletu lietuvių tarnų ir kumečių A. Bernotu, Z.
Markevičiumi, K. Mikulėnu. 1853 m. paliv. buvo 8 gyv., 6 iš jų
samdiniai. 1897 m. 2 šeimos (10 gyv.). 1869 m. paliv. prižiūrėjo A.
Sagatovskis, 1897 m. V. Bogdauskas. Buvo 2 šeimos (15 gyv.). Tarpukario m.
paliv. gyveno Utenos žydas Šternas. Jo žemę dirbo 5 samdomų kumečių šeimos
(Aniūkščių, Kazanavičių, Urbonavičių, Griškevičių). Buvo apie 20
arklių, karvių. Vėliau Verbūnus valdė Šterno giminaitis Levioras, kuris
vokiečių okupacijos metais buvo sušaudytas. 1940 m. žemė buvo išdalinta
valstiečiams. Liko mūrinis ūkinis pastatas, senų medžių.
Antanas
Gasperaitis
Gediminas
Isokas
▲
Viešeikiai.
Palivarkas, buvęs Užpalių par-joje prie vieškelio į Bikūnus (dabar Sudeikių
sen.) XIX a. paliv. Priklausė Keziui. Buvo geras vandens malūnas.
Gediminas
Isokas
▲
Viešitos
(Raguškės). Dvaras (Utenos sen.), pasukus iš Utenos Kuktiškių plento į
dešinę Kvyklių keliu. Dv. valdė Jeronimas ir Aleksandras Krasauskai (1889).
Dv. priklausė Utenos vls., stovėjo prie Viešio (Viešintų) ežero. Dv. turėjo
301 deš. žemės, tarp jų 83 deš. miško. 1853 m., Viešintas, vadinamas
paliv., valdė Pranciškus Krasauskas, kurio visi tarnai buvo vietiniai
lietuviai: Martynas, Jokūbas, Antanas Petrėnai, J. Žulys, J. Sirgėdas, P.
Mikulėnaitė, I. Voteikienė ir kt. 1869 m. gyveno Jeronimas Krasauskas su tėvu
Adomu ir tarnais. 1892 m. Viešintų dv. tvarkė Pr. Žulys, 1897 m. Jonas
Kumelys. Yra išlikęs rusų kalba keista tarme rašytas 1600 04 30 Raguškių
Viešintų inventorius, saugomas VDU bibliotekoje. Jame rašoma, kad dv.
pavadintą Viešintų vardu, Jurgis Astila už skolas perleidžiąs Jurgiui Paškevičiui.
Inventoriuje minima: gyvenamas namas (gryčia) su seklyčia, priemene, dideliais
langais ir paprastais baldais, palociai, sena virtuvė, arklidė, tvartai, daržovių
sandėlis, klojimas, avidė, du svirnai. Laukuose buvo pasėta 12 statinių (po
8 pūdus) rugių. Karo atveju baudžiauninkai turėjo pristatyti arklį su vežimu.
Arklys turėjęs būti geras, kainuojantis ne mažiau 4 kapas grašių, vežikas
aprūpintas maistu. Karo reikmėms 6 baudžiauninkai turėjo duoti kumpį ir lašinių.
Dv. servituto teisėmis žvejojo Želvos, Stirnių, Gilių, Balčio, Limino,
Duobio, Varnakio ir kituose ežeruose. 1897 m. buvo 3 šeimos (19 gyv.). Išlikęs
Viešintų vs., dabar priklausantis Utenos senūžnijai. Tarpukario m. Viešintas
valdė Jonas ir Pranas Sukarevičiai. Dvarvietėje išlikęs iš lauko tinkuotas
rūmų galas.
Antanas
Gasperaitis
Gediminas
Isokas
▲
Vijeikiai.
Dvaras, (Utenos sen.), arti Medenių, kaimo kairėje plento į Tauragnus pusėje.
1774 m. buvo 22 kiemai. Dvaro savininkas T. Piotrkevičius. 1853 m. dv. tvarkė
ūkvedys Valerijonas Tyškevičius su šeima. Dv. gyveno Vijeikiai
(Konstantinas, Jurgis, Kazimieras, Zigmantas). Iš viso 17 gyv. Buvo 196 deš.
žemės. Arti dv. Vijeikių užkaborį turėjo Konstantinas ir Kazimieras
Vijeikiai. 1869 m. dvarin. Cezaris Svanteckis, 1892 K. Pakalnis, 1897
Albinas Kulieša. 1897 m. buvo 5 šeimos (27 gyv.). 1886 gyveno A.
Mackevičius, B. Kasperavičius. Visi buvę administratoriai ar ūkvedžiai.
Prieš Antrąjį pasaul. karą dv. valdė Buterlevičius, apsišvietęs, bet
netaupus ponas, kuris dv. pardavė Masiuliui. Prieš parceliaciją Kazys
Buterlevičius turėjo 28 ha. Buvo didelis dv. namas (11 kambarių, salė), o
taip pat pieninė, ledainė, gėlynai. Karo metu dv. pasitraukė. Rusai sudegino
klojimą. Išliko tik tvartai, kuriuose po rekonstrukcijos įrengti butai.
Antanas
Gasperaitis
Gediminas
Isokas
▲
Viktoriškis.
Palivarkas, buvo dabartinio Daržinių k. ribose (Daugailių sen.). Šį paliv.
prieš 1890 m. iš gub. kapitono Adomo Mingelevičiaus Markovo nupirko iš Degučių
kilęs valstietis Konstantinas Petrėnas. Mingelavičiaus brolis Stanislavas,
Markovo s., titulinis patarėjas, turėjo netoli Daržinių esantį Noliškio
dvarui priklausiusį Viktoriškio palivarką. Išlikę plytinių statinių.
Antanas
Gasperaitis
▲
Vilkablauzdė.
Dvarelis, minimas 1792 m., priklausė Tauragnų dvarui. XIX a. išsiskirstį į
vienkiemius.
Gediminas
Isokas
▲
Vyžuonėlės
(Blagodatj). Dvaras įsikūrė XIX a., atkirtus nuo Vyžuonų dv. grafo E. Čapskio
žemės. Jis kelio Utena-Vyžuonos dešinėje pusėje. 1879 m. (Vyžuonėlės)
už karinius nuopelnus dovanotos Rusijos karininkui Vladimirui Nikolajevičiui
Veriovkinui. Jis valdė 1982 deš. žemės, iš jų 642 deš. miško. Vėliau
dv. atiteko jo sūnui Piotrui Veriovkinui, Kauno bei Vilniaus gubernatoriui,
caro Nikolajaus II karo tarnybos draugui. Vyžuonėlėse, buvęs paliv., kurį
XVIII a. valdė. P. Praniauskas. Primušęs baudžiauninko M. Sauliuko žmoną,
o šis už tai poną užmušęs. Sauliuką Vilkmergėje (Ukmergėje) nuteisę
suketvirčiuoti, o jo kūno dalys buvusios išsmaigstytos pakelėje. Be
to, 1789 m. Vyžuonėles valdė kunig. Druckis-Liubeckis, prieš kurį valstiečiai
maištavę. Lietuvos nepriklausomybės laikais P. Veriovkinas valdė jam paliktą
apkarpytą žemę, gerai ūkininkavo, laikė daug galvijų, pieną pristatinėjo
į Utenos pieninę prie kurios statymo buvo prisidėjęs. Jis buvo parėmęs ir
cerkvelės Utenos centre statybą. Vyžuonėlių dv. gyveno ir jo duktė
Marijana Veriovkina, dailininkė, I. Repino mokinė. Čia, pas savo mokinę,
buvo užvažiavęs ir pats I. Repinas. Veriovkinai turėjo gerą biblioteką,
daug paveikslų, salone kabėjo Vyčio paveikslas.
Iki
šiol išlikę statinių, medinis, rusiškai ornamentuotas gyv. pastatas,
karietinė, tvartas, du kluonai, arklidė, kumetynas. Priešingoje posūkio iš
plento į Vyžuonėles pusėje išliko paminklas su 1885, 1896 m. Elizavetos
Dragan-Veriovkinos ir jos vyro Vladimiro mirties datomis, o paminklo nišoje
Mergelės Marijos skulptūrėlė. Dv. buvo Vladimiro pastatytas paminklas
arkliui išgelbėtojui. Tai akmuo, kurį vėliau įmūrijo į pamatus
netolimas kaimynas
Antanas
Gasperaitis
▲
 Vyžuonos.
Dvaras, XIX a. valdytas grafo Eduardo Čapskio, smarkiai engusio savo baudžiauninkus,
bet rėmusio 1863 m. sukilėlius. Už tai jis buvo ištremtas. 1889 m. Čapskiai
valdė 1658 deš. žemės, tarp jų pusę užėmė miškai. 1893 m. valdė
1520 deš. E. Čapskis grobstė valstiečiams po baudžiavos panaikinimo skirtą
žemę, perkeldinėjo juos į smėlynus, dirvonus, užiminėjo ganyklas. Skirtinę
valstiečio žemę jis sumažino iki 40%. Dar anksčiau, XV a., dv. priklausė
Lozovskiams, iš kurių vienas ją užrašė savo sūnui Michnai. XVIXVIII a.
buvo biržiškių Radvilų giminės nuosavybė. Radvilų buvimą rodo ir
laidojimai Vyžuonų bažnyčioje. Čia yra 1603 m. mirusio Didžiojo Lietuvos
etmono Kristupo Mikalojaus Radvilos, vadinamo Perkūnu, palaikai. Radvilų dv.
Vyžuonose buvo prie Kartuvių kalno. Keičiantis Vyžuonų dv., savininkai buvo
Tiškevičiai, paskui Vaitiekus Puslovskis, kurio sūnus Ksaveras 1856 m. perdavė
dv. minėtam E. Čapskiui. Vėliau su Dobrovolės dvaru iš jo nupirko Meištavičius,
kuris apleistą dv. sutvarkė, o 1911 m. mirė. Pagal žemės reformos įstatymą
dv. žemė buvo išdalinta miestelėnams. Dv. nors ir panaikinus baudžiavą
valstiečiai buvo išnaudojami, plėšiami. Iš Petrapilio tvirtovės E. Čapskį
išlaisvino Vl. Veriovkinas. 1904 m. Vyžuonų kun. Aleksandras Mileika su
giminaičiais nupirko šį dvarą. Vyžuonose išdirbęs 37 metus(nuo 1914 m.
klebonu), dvare su žydais turėjo spirito bravorą, buvo gabus prekybininkas.
Jis 1944 m., grįžęs iš tremties, mirė. Iki šiol Vyžuonų dv. išliko
plytinis namas (dabar ten butai) , du klojimai, du sandėliai, tvartas,
kumetynas, spiritinė.
Antanas
Gasperaitis
▲
Zasronas
(Ustronė). Paliv. buvo Daugailių par-joje ir 1889 m. priklausė Feliksui
Pakalniui, turėjusiam 120 deš. žemės. Tebėra dv. pastatų liekanos.
Antanas
Gasperaitis
▲
Žvilbučiai
(Vygentai). Dvarelis buvo Daugailių par-joje, Antalieptės vls., XIX a.
priklausė Justinui Franckevičiui, 1889 m. turėjusiam 160 deš. žemės ir miško
XX a. Žvilbučius valdė Juozapas Prunskis. Čia gimė prelatas Juozas
Prunskis. Prunskiai, vietoj senų pastatė naujus namus, kuriuose yra lankesis
arkivyskupas Teofilis Matulionis, netoliese augęs ir su senuoju J. Prunskiu
lankęs vieną m-klą. Sodyba ir namai išliko.
Antanas
Gasperaitis
▲
|
