Petras Panavas. Po A. ir M. Miškinių dangumi

Utenos "Verdenės" klubas ne kartą buvo kviečiamas į Dusetas. Šių metų vasario mėnesį susitikti su uteniškiais atvyko jau dusetiškiai, tiksliau - dusetiškės. Iš pradžių abiejų klubų literatai nuvyko į A. ir M. Miškinių sodybą Juknėnuose. Kelias buvo tik ką gražiai nuvalytas, tai pusnyse neįstrigome. Miškinių sodyboje šių eilučių autorius ir kraštotyrininkas bei literatas A.Gasperaitis papasakojo apie savo pažintis su A.Miškiniu, apie apsilankymus Juknėnuose ir poeto bute Vilniuje, apie A. Miškinį kaip poetą ir žmogų. A.Gasperaitis prisiminė ir Motiejų Miškinį, vertėją bei literatūros tyrinėtoją, iki mirties gyvenusį Juknėnų vienkiemyje. Literatai apžiūrėjo Miškinių gyvenamąjį namą, pasigrožėjo senoviškos aukštaitiškos pirkios autentišku interjeru, susipažino su nuotraukų ekspozicija klėtelėje, nusifotografavo prie giliai į sniegą įbridusių stogastulpių.

Dusetiškiams A. ir M. Miškinių sodyba buvo tikras atradimas. Bet grįžti iš šito atradimo nebuvo taip lengva, nes kelio valytojai pamiršo, kad autobusas, atvykęs į užpustytą vienkiemį, turės ir apsigręžti. Taigi iki kryžkelės riedėjome atbulomis, bet į griovį nenuslydome.

Pokalbis, kūrybos skaitymai ir arbatos gėrimas vyko Daugailių pagrindinėje mokykloje. Dusetų literatės kukliai pripažino, kad jos nedrįstančios lygintis su uteniškiais, kurių tarpe - net keturi Rašytojų sąjungos nariai. Bet, anot viešnių, kuriančiam žmogui dažnai svarbiau ne tik rezultatas, kiek pats kūrybinis procesas, apvalantis žmogų nuo kasdienybės dulkių. Dusetiškės ne tik paskaitė kūrybos, bet ir padainavo dainų pagal savo pačių tekstus. Eilių bei prozos fragmentų paskaitė ir uteniškiai. Susitikimo programą gražiai papildė Daugailių pagrindinės mokyklos merginos, savo jaunatviškais balsais sužavėjusios tiek verdeniečius, tiek Dusetų literates. Viešnios iš Dusetų liko maloniai nustebintos ir Daugailių mokyklos mokytojų nuoširdžiu svetingumu.

Indraja, 2004, nr. 33, p. 11.

©