Šiandien poetas, prozininkas, dramaturgas, Utenos krašto šviesuolis Petras Panavas švenčia garbingą 90-ąjį jubiliejų. Širdingai sveikiname ir didžiuojamės Jus pažinodami ir galėdami vadinti bibliotekos bičiuliu.
Pabūkime kartu su poeto žodžiu. Ištrauka iš eilėraščio „Gražūs tie mūsų gyvenimai“. Iš triptiko „Moterys“.
Gražūs tie mūsų gyvenimai. Net patys kvailiausi – gražūs.
Tik reikia mokėti regėti. Tik reikia mokėti.
Kur tik pažiūrėsi – kartojasi mūsų pradžios.
O vėjai vis purto ir lanksto erškėtį ir kietį.
Gražūs tie mūsų gyvenimai. Aprašyti ir neaprašyti.
Ko gero, gyventi gražiau, negu dėlioti ant popieriaus nuotrupas.
Kiekvienas žingsnis skamba kaip rimas arba disonansas.
Kiekvienas rytas vis žada, o vakaras guodžia.
2000
Taip pat kviečiame pasiklausyti pokalbio „Apie poeziją, Baltušį ir praleistas progas patylėti“ su Petru Panavu, kurį parengė Kostas Kajėnas, Gediminas Kajėnas ir Andrius Navickas. https://www.bernardinai.lt/2014-02-03-bernardinai-tv-poetas-petras-panavas-apie-poezija-baltusi-ir-praleistas-progas-patyleti/
Petras Panavas gimė ir augo Ignalinos rajone, vėliau dirbo kultūros namuose, tarnavo kariuomenėje. Baigęs studijas Vilniaus universitete dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, istoriją Cirkliškio žemės ūkio technikume, Švenčionių rajone. Nuo 1972 m. gyvena Utenoje. Dirbo mokytoju pagrindinėse, vidurinėse mokyklose, rajono mero patarėju. 1979 m. buvo priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą. Išleido vienuolika eilėraščių knygų, parašė istorinę dramą „Daumantas“, dvi sakmių knygas, atsiminimų knygą. Už kūrybą Petras Panavas yra gavęs ne vieną apdovanojimą: 2003 m. Antano Miškinio premija už poezijos rinktinę „Ateini, praeini, nueini…“, 2004 m. Miko ir Kipro Petrauskų premija, 2011 m. Vlado Šlaito premija už atsiminimų knygą „Įkvėpimo auka“. 2018 m. Petrui Panavui suteiktas Utenos garbės piliečio vardas.
