Įgyvendinat projektą „Nuo Utenos iki Kėdainių: bibliotekos vienija bendruomenes“, remiamą Utenos rajono savivaldybės, Lietuvos bibliotekininkų draugijos Utenos skyriaus darbuotojos lankėsi Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje. Kelionės tikslas – dalintis sukaupta patirtimi, stiprinant bibliotekų bendruomenių veiklas, aptarti aktualiausias bibliotekų paslaugas, įtakojančias bendruomenės narių gyvenimo kokybę bei socializaciją.
Viena seniausių ir didžiausių Lietuvos viešųjų bibliotekų Kėdainių M. Daukšos viešoji biblioteka (įsteigta 1920 m.) įsikūrusi pačioje Kėdainių senamiesčio širdyje – Didžiosios rinkos aikštėje. Dėl kokybiškesnio funkcionalumo biblioteka veikia keliuose pastatuose: pagrindinis bibliotekos pastatas yra istoriniame senamiesčio centre. Dėl ribotos erdvės, vaikų ir jaunimo veiklos vyksta kitame, kitoje aikštės pusėje esančiame, atnaujintame pastate. Veikla keliose erdvėse leidžia optimaliai patenkinti lankytojų poreikius bei tikslingiau panaudoti istorinių pastatų išteklius. Įrengta garso įrašų studija, edukacinės laboratorijos, vaikų ir jaunimo erdvės leidžia susitikti įvairaus amžiaus ir skirtingų interesų žmonėms. Biblioteką ir vietos bendruomenes sieja bendras tikslas – stiprinti socialinius įgūdžius, skatinti mokymąsi visą gyvenimą, puoselėti kultūrą ir telkti gyventojus. Kaip teigė Kėdainių bibliotekos direktorė, bendradarbiaujama su seniūnijomis, bendruomenių centrais, mokyklomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitomis vietos institucijomis. Bendrystė abipusė, biblioteka padeda bendruomenėms įgyvendinti jų iniciatyvas, o bendruomenės prisideda prie bibliotekos veiklų: savanoriauja, dalyvauja bibliotekos renginiuose. Bendras veiklų organizavimas padeda kurti kultūrinę aplinką Kėdainių krašte. Bendrystei plėtoti biblioteka organizuoja veiklas, skirtas užsieniečių integracijai Kėdainiuose: kalbos, kultūros pažinimo bei bendruomenių įtraukimo renginius, programas, skirtas tėvams, globėjams ir su vaikais dirbantiems žmonėms, vykdo skaitmeninio kultūros paveldo projektus, kaupia ir viešina Kėdainių kultūros paveldą. Direktorė pasidžiaugė vietinės valdžios požiūriu į kultūrą – skirtu finansavimu, veiklų skatinimu, tačiau apgailestavo dėl kai kurių taisytinų dalykų. Dalinomės patirtimi, kaip dar labiau įtakoti gyventojų įsitraukimą į veiklas, kaip bibliotekos kokybiškomis paslaugomis gali įtakoti bendruomenės narių gyvenimo kokybę, tenkinti jų poreikius.
Išvykos metu lankėmės poeto, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo gimtinėje Šeteniuose. Čia jis gyveno maždaug dešimt pirmųjų savo gyvenimo metų. Nors vėliau gyveno Vilniuje, Varšuvoje, Paryžiuje, JAV ir Krokuvoje, Šeteniai liko labai svarbūs jo kūrybai. Vėliau ne kartą poetas sakė, kad Nevėžio slėnio peizažai, žmonės ir pasakojimai lydėjo jį visą gyvenimą ir tapo daugelio kūrinių pagrindu. Vaikystės prisiminimai atsispindi biografiniame romane „Isos slėnis“, upė „Isa“ iš tiesų yra Nevėžis, o daugelis romano peizažų ir veikėjų šaknys – Šetenių bei aplinkinių kaimų aplinkoje. Muziejus įrengtas atstatytame buvusio dvaro svirne – vieninteliame išlikusiame, komplekso pastate. Čia galima pamatyti ekspoziciją apie Č. Milošo gyvenimą, kūrybą, jo ryšį su Lietuva ir Nevėžio kraštu. Muziejaus gidė įdomiai, giliai ir jautriai perteikė Česlovo Milošo kūrybos kelią, sudėtingą jo tapatybę (jis laikė save lenkų kalbos rašytoju, bet kartu pabrėžė savo lietuviškos gimtinės svarbą), jo santykius su XX a. Europos istorijos įvykiais bei giminystės ryšį su Oskaru Milašiumi bei juos siejančias idėjas.
Atnaujinome žinias apie žymųjį poetą, apžiūrėjome medžio skulptūras, vaizduojančias romano „Isos slėnis“ personažus, pasivaikščiojome Česlovo Milošo taip mylėtos gimtinės takais.
Kita kelionės stotelė – Paberžė, kur net dvidešimt septynerius metus praleido legendinis vienuolis kapucinas Algirdas Mykolas Dobrovolskis, žinomas Tėvo Stanislovo vardu. Aplankėme medinę Šv. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, Paberžės kleboniją, kur saugoma Tėvo Stanislovo rinkta sakralinio ir liaudies meno kolekcija, Paberžės svirną, kur eksponuojami liturginiai daiktai, taip pat surinkti tėvo Stanislovo, Bažnyčios šventorių su Tėvo Stanislovo iniciatyva pastatytais paminklais bei jo kapu. Vienas iš įdomiausių Paberžės komplekso dalių – 1863 m. sukilimo muziejus, įsikūręs baronų Šilingų dvare. Tai vienintelis Lietuvoje muziejus, skirtas būtent 1863-1864 m. sukilimui. Paberžė buvo viena svarbiausių sukilimo vietų, nes čia kunigavo ir savo sukilėlių būrį subūrė kunigas bei sukilimo vadas Antanas Mackevičius. Muziejaus gidė įtaigiai papasakojo apie 1863 metų sukilimo vadą Antaną Mackevičių, Stanislovo Šilingo ir Antano Mackevičiaus bendradarbiavimą, apie Paberžės vaidmenį sukilime, apie ginklus, kuriais kariavo sukilėliai, apie represijas po sukilimo pralaimėjimo ir kt. Dvaro teritoriją supa parkas, kuriame stovi tautodailininko Genriko Galvanausko sukurtos medinės skulptūros, skirtos sukilėlių atminimui.
Kelionės pabaigoje dalyvavome kulinarinio paveldo edukacijoje, vaišinomės Radvilų meniu patiekalais, lankėme Kėdainių senamiestį, garsėjantį savo išskirtine istorija bei daugiakultūriniu paveldu. Laikas neprailgo vaikštant Didžiosios rinkos aikšte, lankant Evangelikų reformatų bažnyčią ir Radvilų mauzoliejų, vienintelę tokio lygio didikų kapavietę Lietuvoje, sinagogų kompleksą, Šv. Jurgio bažnyčią, Kėdainių rotušę, o vaikštant senamiestyje vienoje vietoje galėjome pamatyti gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo architektūros pavyzdžių. Emociją sustiprino virtualios realybės filmukai, kurie leido istoriją ir meną suvokti daug stipriau.
LBD Utenos skyriaus pirmininkė Laimutė Maniušienė
