Kraštiečių knygų apžvalga. 2022 m. gegužė – birželis

Eugenija Šimkūnaitė : bibliografijos rodyklė, 1948–2021. – Vilnius : Ciklonas, 2022. – 100 p.

Pasirodė ilgai lauktas leidinys – “Eugenija Šimkūnaitė. Bibliografijos rodyklė 1948-2021”. Tai pats svarbiausias praėjusių Eugenijos Šimkūnaitės metų (2020) įdirbis. Bibliografiją sudarė Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojos Eglė Akstinaitė-Veličkienė, Rita Kivilšienė ir Jūratė Zvėgienė. Jų kruopštaus triūso dėka iš įvairių šaltinių surinkta stebinanti Eugenijos Šimkūnaitės kūrinių gausa. Spalvingą ir turiningą Įvadinį žodį bibliografijai parašė Eugenijos Šimkūnaitės kraštietis akademikas Bonifacas Stundžia. Viršelyje – Daivos Lagauskaitės ekslibrisas iš Lietuvos medicinos bibliotekos ekslibrisų kolekcijos.

 

Pšibilskis Vygintas Bronius. Kazys Pakštas ir atsarginė Lietuva. – 2-asis patais. ir atnauj. leid. – Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2021.–  343 p.

Knyga „Kazys Pakštas ir atsarginė Lietuva” skiriama vienai iškiliausių, unikaliausių pirmosios Lietuvos respublikos ir išeivijos asmenybių – profesoriui kraštiečiui Kaziui Pakštui, garsėjusiam savo įžvalgomis, idėjomis, originaliais sumanymais, toli siekiančiais geopolitiniais projektais, vizijomis. Profesionaliosios geografijos, geopolitikos Lietuvoje pradininkas, pirmosios geografų kartos ugdytojas, Lietuvos geografų draugijos įkūrėjas, entuziastingas keliautojas, publicistas, bankininkas Kazys  Pakštas vienas iš pirmųjų suvokė savo tėvynei iškilusias geopolitines grėsmes, kūrė planus tautai ir valstybei gelbėti.

 

Račickas Vytautas. Baltoji Gėlelė ir Juodasis Princas. – Vilnius : V. Račickas, [2022]. – 45 p.

Pasaka apie tai, kaip išmintinga karalaitė, vardu Baltoji Gėlelė, nugali piktą despotą Juodąjį Princą ir išvaduoja Tylos karalijos gyventojus.

 

Kirilauskaitė Eglė. Anapus Stikso : postromantinė / išpažintinė /erotinė poezija / Eglė Kirilauskaitė. – Utena : Utenos Indra, 2021.– 150 p.

„Anapus Stikso” – taip pavadinta ketvirtoji poetės lyrikės Eglės Kirilauskaitės knyga. Patekti anapus Stikso – tai atsidurti anapus mirties, anapus materijos lygmens ir anapus savo žemiško tapatybės ribotumo. Antikos mitologijoje priesaika virš Stikso upės buvo laikoma pačia tvirčiausia. Knyga apima paskutinių ketverių metų kūrybinį laikotarpį. Joje publikuoti eilėraščiai psichologijos, romantinių patirčių, asmenybės tapsmo, menų sąveikos ir net teisėsaugos tematika.

Dalintis: