Menu
Gimė 1913 m. lapkričio 10 d. Zastrono kaime, Daugailių valsčiuje, Utenos apskrityje. Mirė 1990 m. rugpjūčio 28 d. Čikagoje, JAV.
1921–1924 m. mokėsi Daugailių pradžios mokykloje, vėliau – Antalieptės progimnazijoje bei Utenos gimnazijoje. 1937 m. Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultete baigė ekonomiką, 1938–1941 m. – teisę Kauno ir Vilniaus universitetuose. Nuo 1924 m. priklausė Lietuvių skautų sąjungai. 1932–1934 m. leidinių „Mūsų sportas”, „Kūno kultūra ir sveikata”, 1935–1940 m., 1942–1944 m. – žurnalo „Policija” administratorius bei techninis redaktorius. Žurnale „Talka“ tvarkė akademinį skyrių. Redagavo leidinius: 1936–1940 m. – „Policijos kalendorius“, 1940 m. su kitais – „Policijos žinynas“. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1944–1945 m. Vokietijoje drauge su kitais pabėgėliais B. Kviklys subūrė lietuvių bendruomenę. 1951 m. persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, iki 1967 m. dirbo fabrikuose Čikagoje. Kartu įsiliejo ir į intelektualinės veiklos srautą: dirbo daugelio žurnalų ir leidinių redaktoriumi, pats organizavo leidybinį darbą. Jis 32 savo gyvenimo metus kruopščiai rinko iliustracinę bei faktinę medžiagą apie Lietuvos vietoves, bažnyčias, jos istoriją. Surinkęs daugybę medžiagos B. Kviklys parengė enciklopedinius leidinius „Mūsų Lietuva“ (4 t. 1964–1968) ir „Lietuvos bažnyčios“ (6 t. 1980–87). Dar parašė knygas „Daugailiai“ (1943), „Lietuvių kova su naciais“ (1946), „Akademinė skautija“ (1954), „Lietuviškoji išeivija JAV“ (1976). B. Kviklys surinko įspūdingą lituanistikos archyvą, kuriame sukauptos vertingos spaudos, knygų, numizmatikos, filatelijos, fotografijų kolekcijos. Šis archyvas 1993 metais buvo perduotas Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos studijų centrui.
1984 metais Popiežius Jonas Paulius II apdovanojo B. Kviklį aukso ordinu už nuopelnus, vykdant švietėjišką veiklą.
