Gimė 1931 spalio 12 d. Juodiškių k., Utenos rajone.
1951 m. baigė Utenos berniukų vidurinę mokyklą, 1978 m. lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginiame institute. Dirbo mokytoju(1953–1955) Kvyklių septynmetėje, (1955–1963) Šnieriškių, (1963–1964) Skudutiškio aštuonmetėse mokyklose. 1964–1965 rajoninio laikraščio redakcijoje, 1965–1971 Utenos laboratorinių elektros krosnių gamykloje, 1971–1980 vyresn. moksliniu bendradarbiu Utenos kraštotyros muziejuje, 1980–1991 Utenos zonos jungtiniame knygyne direktoriaus pavaduotoju.
Jis daugelį metų renka medžiagą apie Utenos krašto istoriją, kultūrą, žymius žmones. Surinktą medžiagą – nuotraukas, dokumentus, informaciją Antanas Gasperaitis panaudoja savo knygose: „Tave papuošt žadėjom” (1998), „Sopulinga sodiečių idilė” (2002), „Rykščių raudos Utenos dvaruos“ (2011), „Trys tiltai į šviesą“ (2016), „Asmenybių spindesys“ (2022). Daug Antano Gasperaičio surinktos medžiagos panaudota „Utenos krašto enciklopedijoje” (2001), „Lietuvių literatūros enciklopedijoje“ (2001). Daug medžiagos A.Gasperaitis yra pateikęs ir akademiniam „Lietuvių kalbos žodynui”.
A. Gasperaitis – aktyvus kraštotyrinių, literatūrinių, visuomeninių renginių dalyvis, rašo eiles, miniatiūras. Išleido poezijos rinkinius „Sušildyk, židiny, mane” (1996), „Drevėje Dievulis budi“ (2000), „Dūžtančios akimirkos“(2008), apsakymų ir apybraižų knygą „Žmonės prie Viržintėlės“ (2019).
Antano Gasperaičio fotografijos – neįkainuojamos, nes jose įamžinti jau Anapilin išėję garsūs Utenos krašto žmonės, išnykę ar sunaikinti kultūrinio, etnografinio, architektūrinio paveldo objektai.
Antanas Gasperaitis apdovanotas Utenos rajono kultūros ir meno premija (2000), Lietuvos respublikos kultūros ministerijos premija (2004), padėkos raštais, Atminimo ženklu Utenos miesto 750-mečio proga (2011). 2013 m. Antanui Gasperaičiui suteiktas Utenos krašto garbės piliečio vardas.