Gaižutis Algirdas

„Laimės samprata individualus dalykas. Viena iš laimės sąlygų – būti ne tik racionaliam žmogui, atsiduodančiam savo malonumams ir tenkinančiam savo geidulius, bet ir įsiklausyti į savo širdies balsą, pajusti artumą su šalia tavęs būnančiais ir toli nuo tavęs egzistuojančiais žmonėmis“. Algirdas Gaižutis

Aprašymas

Menotyrininkas, kultūrologas, akademikas, profesorius, politinis bei visuomenės veikėjas. Gimė 1941 m. spalio 17 d. Subačiaus miestelyje Panevėžio apskrityje.

1945 m. motina ir tėvas buvo areštuoti kaip rezistencijos dalyviai ir kalėjo: motina – Vorkutos, tėvas – Norilsko lageriuose, todėl jis iki septynerių metų augo su močiute, arkivyskupo Mečislovo Reinio pussesere. Vėliau apsigyveno Saldutiškyje pas tėvo seserį Leokadiją Meiduvienę. Čia A. Gaižutis baigė pradinę mokyklą, o toliau mokėsi Utenos 2-oje vidurinėje mokykloje. 1959–1961 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. 1961–1966 m. Maskvos universitete studijavo filosofiją ir estetiką. 1966–1970 m. – Estetikos katedros aspirantas šiame universitete. 1970 m. apgynė daktaro disertaciją „Apie meninės vertybės prigimtį“. Dirbo Vilniaus Gedimino technikos universitete dėstytoju, docentu, Estetikos katedros vedėju. 1984 m. apgynė habil. dr. disertaciją „Dvasinis kūrybinis menininko potencialas (kūrybos, psichologijos, meninio talento prigimties ir ugdymo problematika)“, 1987 m. tapo profesoriumi. Nuo 1985 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos, vėliau Filosofijos, sociologijos ir teisės institutuose, padėjo įkurti Kultūros ir meno institutą, nuo 1989 m. tapo jo direktoriumi, plėtojo naujas mokslo kryptis. 1990 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu, 1998 m. – tikruoju nariu (akademiku), Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininku. 1992–1993 m. – Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas švietimo, kultūros, mokslo ir religijų klausimais.
1998 m. stažavo Paryžiuje. Mokslinių interesų sritys: menotyra, estetika, kultūros filosofija, istorija ir teorija. Parašė veikalus:  „Menas ir humanizmas: Apie meninių vertybių prigimtį“ (1979), „Vaikystė ir grožis“ (1982, 1988, 2016), „Kūrybinė menininko galia“ (1989), „Kultūros vertybės ir erzacai“ (1993), „Meno sociologija“ (1998), „Menų giminystė“ (1998), „Žvilgsnis“ (2001), „Estetika: tarp tobulumo ir mirties“ (2004), „Daugiaveidis elitas“ (2008). Paskelbė per 200 mokslinių ir meno kritikos straipsnių. Žurnalo „Menotyra“ ir tęstinių leidinių „Senovės baltų kultūra“, „Lietuvos kultūros tyrinėjimai“, „Lietuvos sakralinė dailė“  vyr. redaktorius, taip pat redkolegijų narys įvairių mokslo ir meno žurnalų. „Žinijos“ draugijos prezidentas (1996 m.). 1999 m. buvo išrinktas į Lietuvos mokslo tarybą, tapo jos kolegijos nariu ir humanitarinių mokslų ekspertų komisijos pirmininku. 2001 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentu, o 2003 m. – Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriumi.
Tarptautinė fotografijos meno federacija (FIAT) už indėlį į fotomeno istorijos tyrinėjimus ir kritiką suteikė Ekscelencijos vardą (1994 m.). Yra Lietuvos mokslo premijos laureatas (1999 m.), Baltijos Asamblėjos premijos laureatas(2003 m.), apdovanotas medaliu už reikšmingus mokslo darbus menotyros srityje (2002 m.), Europos Sąjungos ateities Lietuvos forumo prezidentas (2002 m.). Dalyvavo parengiant per 100 mokslo daktarų ir habilituotų daktarų.  Lietuvos Respublikos Prezidento konsultantas nacionalinės švietimo, ugdymo, mokslo politikos klausimais (2003 m.), Lietuvos švietimo tarybos narys.

2004 m. apdovanotas ordino Už nuopelnus Lietuvai Komandoro kryžiumi, 2009 m. – Ordino Už nuopelnus Lenkijos Respublikai Karininko kryžiumi.

2012 m. už Utenos krašto garsinimą, aktyvią veiklą Utenos kraštiečių „Indrajos“ klube, Aukštaitijos regiono edukacijos centro įsteigimą Utenoje ir iniciatyvą skatinant glaudų bendradarbiavimą tarp Lietuvos edukologijos universiteto ir Utenos rajono savivaldybės Algirdui Gaižučiui suteiktas Utenos krašto garbės piliečio vardas.

 

Dokumentai

Žemėlapis

Dalintis: