Driukas Adolfas

„Adolfo Driuko individualiai kūrybai teikia impulso Utenos rajono poetų eilės, skirtos savo kraštui, jo gamtai, žmonėms, istoriniams įvykiams. Tad natūralu, kad per dešimtis darbymečių buvo sukurta nemažas kraitis dainų bei instrumentinės muzikos kūrinių, gana plačiai skambančių paties autoriaus vadovaujamuose bei kituose choruose, orkestruose, ansambliuose. Jų paprasta, bet ne prasta, nuoširdi melodinga muzikinė kalba, kaip ir poetų eilės, turi savo regiono tarmės, dermės ir stilistikos meninių bruožų, aukštaitiškos dvasios.“ Prof. Algirdas Vyžintas

Aprašymas

1936–1942 m. mokėsi Alantos pradinėje mokykloje. 1948 m. įstojo į Panevėžio muzikos mokyklą, mokėsi griežti violončele ir chorvedybos. 1950 m. ją baigęs, atitarnavo sovietinėje armijoje, po to dvejus metus dirbo Kupiškio kultūros namų meno vadovu. 1962–1966 m. neakivaizdiniu būdu mokėsi choro dirigavimo Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos technikume (dabar Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija). 1955 m. atvyko į Uteną. Buvo rajoninių kultūros namų meno vadovu ir direktoriumi, dirbo su įvairiais mėgėjų meno kolektyvais, vadovavo ne vienam rajono kaimų chorui, dirbo Utenos vaikų namų muzikos mokytoju ir choro vadovu, vadovavo miesto pučiamųjų orkestrui. 1957–1968 m. kultūros namuose buvo dainų ir šokių liaudies ansamblio meno vadovas ir dirigentas. 1967–1992 m., dirbdamas mokytoju, instrumentinių ansamblių ir pučiamųjų orkestro vadovu Utenos vaikų muzikos mokykloje, išugdė didelį būrį akordeono klasės ir kitų instrumentalistų. A. Driukas nuo 1965 m. buvo Utenos rajono dainų švenčių organizatorius ir vyr. dirigentas. Vienas svarbiausių jo darbų – 1969 m. įkurtas vyrų choras „Aukštaičiai“, su kuriuo dalyvavo visose respublikinėse dainų šventėse iki pat 1998-ųjų. Koncertavo Lietuvoje, Vokietijoje, Rumunijoje ir kt. Kūrė muziką, harmonizavo, aranžavo dainas įvairiems chorams, vokaliniams ansambliams, pučiamųjų bei liaudies instrumentų orkestrams. Nuo 1989 m. A. Driukas vadovavo kitam chorui – Utenos politinių kalinių ir tremtinių mišriam chorui „Ainiai“. Ir sulaukęs garbaus amžiaus nepaliko muzikos: įkūrė styginių kvartetą „Arcato“, vyrų ansamblį „Aukštaičiai“, toliau kūrė muziką bei instrumentuotes, orkestruotes įvairių žanrų meno kolektyvams. 2016 m. buvo išleista A. Driuko natų knyga „Vokalinė muzika“. 2012 m. pasirodė knyga apie A. Driuką – „Tiesiog Maestro“, antroji – „Skambantis Adolfo Driuko gyvenimas“ – buvo išleista 2019 m. Tais pačiais metais Utenos kultūros centre buvo atidaryta Adolfo Driuko muzikinė galerija, paženklinant ją vardine lentele su maestro nuotrauka ir jo muzikinio rankraščio fragmentu.

A. Driukas buvo Lietuvos chorų sąjungos narys. 2006 m. Utenos rajono savivaldybės taryba už nuopelnus kultūrai ir ilgametę kūrybinę veiklą suteikė Adolfui Driukui Utenos miesto garbės piliečio vardą.

Dokumentai

Žemėlapis

Dalintis: