|
Teismai.
Pirmieji
teismai buvo Kuopos teismai, nagrinėję pirmykštės bendruomenės narių
bylas. Jurisdikcija apėmė keliolika kaimų ir miestelių. Į posėdžius,
kurie vykdavo lauke, kviesti turintys gerą vardą, žinantys papročius
asmenys. Teismų vietos vadintos kuopavietėmis. Spręsta padaryta skriauda ir
žala. Sprendimą vaznys (šaukūnas) užregistruodavo pilies teismo knygoje.
Kuopos teismo sprendimą galima buvo apskųsti pilies teismui. Kuopos teismai išsilaikė
iki XVII a. Tačiau jau XXII a. atsiradę kunigaikščiai šiuos teismus
jungia savo valiai, o XIII a. atsiranda LDK teismas, gyvavęs iki XVI a. Jis
daugiausia nagrinėjo didikų ir kitas bylas, apskųstas apeliacine tvarka.
XIVXVII a. LDK teismo pareigūnai buvo vazniai. Jie išvežiodavo LDK šaukimus,
apžiūrėdavo įvykio vietą, nukentėjusiųjų žaizdas, lavonus, surašydavo
protokolą, duodavo išrašus. Teismo nariai buvo kunig. patarėjai, kiti
valstybės pareigūnai, XVXVI a. tapę vaivadomis, seniūnais, laikytojais.
XVXVI a., formuojantis bajorų luomui, miestams suteikiant Magdeburgo teises,
atsiranda maršalkos teismas. XIVXVIII a. miestuose, turinčiuose savivaldą,
veikė suolininkų teismai. Tokie teismai buvo Užpaliuose, Utenoje. Pirmininką
rinkdavo suolininkai. Sprendimą galima buvo apeliuoti į asesorių teismą.
Suolininko pareigybė atsirado LDK dv. XVI a., o vėliau ir didesniuose privačiuose
dvaruose. Suolininkų iš kaimo būdavo mažiausiai po du valstiečius.
Suolininkų vyr. vadinosi lentvaičiu. Vilniaus ir Kauno gub. šie suolininkai
buvo iki 1861 m. 16131764 m. veikė Iždo tribunolas LDK teismo organas.
Iš pradžių jo narius rinko Seimas (27 senatorius ir po 1626 raj.
atstovus), nuo 1703 m. seimeliai (po 2 iš aps.), pirmininkas didysis iždininkas.
Nuo 1699 m. buvo Braslaujos ir Vilkmergės aps. iždo teismai. Jų sprendimus
galima buvo skųsti Iždo tribunolui. Panaikinus Iždo tribunolą, atsirado Iždo
komisijos teismas, veikęs 17651794 m. Teisme buvo išrenkami senatoriai,
bajorai, o advokatais galėjo būti ir nepriveligijuoto luomo atstovai.
15661791 m. veikė pilies teismai, vadovaujami aps. seniūno ar vaivados. Jie
skirdavo kitus teismo narius, vietininką, pilies teisėją (būtinai šlėktą),
sekretorių. Nagrinėjo tik šlėktų bylas. XIVXV a. vid. visų vls.
gyventojų bylas sprendė tijūno teismai. Tijūnas buvo LDK vietininkas.
Dabartinis Utenos raj. 1385 m. priklausė Vilkmergės vls. tijūno teismui. XV
a. atsirado didieji tijūnai. Dabartinis Utenos raj. patenka Vilniaus didžiojo
tijūno jurisdikcijon. 15661831 m. veikė žemės teismai, kurie sprendė
apsk. (pavieto) bajorų civilines bylas. Dirbo teisėjas, pateisėjas ir
vaitininkas. Minimi ir pakamario teismai. Tarpuvaldžio metu, kai teismai
neveikdavo, aps. kaptūrinis seimelis išrinkdavo kaptūrinius teismus.
Prijungus Lietuvą prie Rusijos, nuo 1795 iki 1840 m. išliko visi teismai, buvę
LDK. Pagrindinis dokumentas Lietuvos Trečiasis statutas (1588). 18101923
m. aps. veikė ir ežių (žemės ribų) teismas, kuris buvo renkamas aps. bajorų
trejiems metams. Teismo pagrindinis dokumentas III Lietuvos statutas.
Apeliacijai veikė antros instancijos aps. ežių teismas, o paskutinė
instancija gub. ežių teismas. 15851795 m. daugiausia bažnyčių,
vienuolynų turtines bylas, dvarininkų luomo pažeidimus sprendė dvasinis
tribunolas, kuriame buvo dvasininkai ir pasauliečiai. Po 1840 m. bajorus teisti
buvo įkurti aps. ir zemskiniai, miestiečius gubernijų, laisvuosius
valstiečius žemesnieji ir aukštesnieji teismai. Tauragnai priklausė
Breslaujos aps., o nuo 1853 m. Švenčionių aps. Pagal 1864 m. teismų
reformą atsiranda taikos apygardų ir Teismo rūmų teisėjai. Kaizerinės
okupacijos metais (19151918) veikė tik kariuomenės vadovybės vadovaujami
teismai. 19191923 m. veikė žemutiniai pirmos instancijos teismai,
19331941 m. apylinkių teismai, 19191940 m. antros instancijos
apygardų teismai, 19331940 apeliaciniai rūmai, 19191940 m.
kasacinis teismas (Vyriausiasis tribunolas). 19411944 m. Lietuvoje veikė
nepriklausomos Lietuvos laikotarpio (19191940 m.) teismai. 19411944 m.
veikė policijos teismas, prie vokiečių saugumo organų teismas. 195053
m. dabartinis raj. priklausė Vilniaus srities teismui. Nuo 1944 iki 1990 m.
veikė liaudies teismai. Po 1990 m. prasidėjo teismų reorganizacija ir dabar
veikia panašūs į nepriklausomojoje Lietuvoje veikusius teismus. Teisėjus
skiria Lietuvos respublikos prezidentas. 1989 m. Utenos raj. apl. teismas persikėlė
į naują pastatą, esantį J. Basanavičiaus g. Nr. 65. Utenos raj. liaudies
teisme dirbo Tomas Zdanavičius, Stasys Gudynas, Danutė Kutrienė, Darius
Japeras, Pranciškus Vitkevičius, Jurgis Stundžia ir kt. 2001 m. apylinkės
teismo pirmininkė yra Nijolė Sušinskienė (nuo 1980), teisėjai: Eduardas
Meidus (nuo 1982), Vijolė Vitienė (nuo 1995), Gytis Stasevičius (nuo 1997),
Dalytė Zlatkuvienė (nuo 1997). Ji vadovauja ir Hipotekos įstaigai. Per metus
išnagrinėjama apie tūkst. civilinių, apie 170 baudžiamųjų, 800
administracinių bylų. 19451989 m. raštinės vedėja dirbo Liuda
Urbonaitienė.
▲
Advokatai.
Atsiranda XVI a. vid. ir vadinami prokuratoriais,
patronais ir t. t. Negalintiems pasisamdyti, skirdavo nemokamus advokatus. 1938
m. prokuratoriui už ginamojo interesų išdavimą įvesta mirties bausmė. 1840
m. prokuratorių neliko, nes nustojo veikti III Lietuvos statutas. XVIII a.
bajorų teismuose advokatais galėjo būti tik bajorai. 1768 m. leista asesorių
ir kituose teismuose advokatauti ir miestelėnui. Po 1795 m. buvo prisiekusieji
advokatai ir jų patarėjai, turėję teisę vesti bylas Senate ir privalieji,
dirbantys apygardose. Iki 1933 m. liko aukščiau minėti advokatai, po 1933 m.
atsiranda apygardų ir aplylinkių advokatai. Advokatus ir privalomuosius gynėjus
priimdavo teisingumo ministras. Vadovavo advokatų taryba. 1946 m. atsiranda
advokatų kolegija su prezidiumu ir revizijos komisija. Po 1990 m. advokatai išliko.
Utenos raj. dvokatais dirbo: Kęstutis Rakauskas (nuo 1995), Jonas Ramanauskas
(nuo 1995), Janina Umbrasienė (nuo 1999), Pavelas Zelenkovas (nuo 2000), Laima
Dumskienė (nuo 1999), Nijolė Gaižutienė (nuo 2000), nuo 2001 m. Laima
Dumskienė.
▲
Prokuratūra.
Kaip įstatymų laikymosi organas atsirado tik 1840 m. Iki 1933 m. prokurorai
vadinti valstybės gynėjais, o jų pavad. valstybės gynėjų padėjėjais.
Prokuratūra 1933 m. buvo prie Apeliacinių rūmų. Teisingumo ministrui pasiūlius,
jį skyrė prezidentas. Vyr. prokuroras buvo teisingumo ministras. 1950 m.
vietoj aps. ima veikti rajonų, o 19501953 m. sričių prokuratūros. Po
1990 m. raj. išliko prokuratūros. 2001 m. pradžioje. Vyr. prokuroru Romaldas
Žuromskis (nuo 1995), pavad. Andrius Mačerauskas (nuo 1994).
▲
Policija.
19191924 m. Utenoje buvo milicija, 1925 m.
pavadinta policija: viešoji, geležinkelio, kriminalinė, nuo 1924 m.
politinė, valstybės saugumo. Buvo ir privati policija, išlaikoma savivaldybės,
privačių asmenų. Policijai vadovavo aps. viršininkai, o 19411944 m.
SS, policijos vadai, generalinis vidaus reikalų tarėjas. 19441990 m.
valstybinės viešosios tvarkos apsaugos ir visuomenės saugumo organas buvo
milicija. Po 1990 m. viešąją tvarką prižiūri policija.
▲
Arešto
namai ir kalėjimai. Kalėjimų
(grandinių) mokestis tai LDK XVXVIII
a. piniginis mokestis už žmogaus laikymą kalėjime ir jo saugojimą. Mokėjo
išleidžiamas į laisvę kalinys ar tas, kas nekaltai apskundė. Jei kalinys
nuteisiamas mirties bausme, mokėjo skundėjas. Mokestis įvairavo nuo 6 iki 48
grašių ir priklausė nuo luomo. Feodalinėje Lietuvoje buvo kalinami tik iki
nuosprendžio įvykdymo (mirties bausmės) ar jo išpirkimo. 1596 m. Utenos
dvaro inventoriuje rašoma: ,,... Virš vartų seklytėlė, iš šono kamarėlės,
apačioje iš abiejų vartų pusių kalėjimai. Arešto namai buvo ir
Lietuvą valdant carinei Rusijai. Jie minimi Utenoje, Užpaliuose. Utenos aps.
arešto namai buvo įsteigti Pirmojo pasaulinio karo, vokiečių okupacijos
metais (19151916). Turgaus aikštėje buvo pastatytas medinis barakas, turėjęs
38 kameras. Kameros buvo mažutės 3x2 m ploto ir 2 m aukščio, turėjo
dviejų aukštų narus 4 žmonėms. 19201940 m. arešto namai (kambariai)
buvo Užpaliuose ir kt. miesteliuose. 1929 12 05 buvo pastatyti nauji arešto
namai Aušros a. (dabar Nr. 30) 3 pastatai, aptverti 3,75 m aukščio tvora.
Arešto namuose buvo centrinis šildymas, vandentiekis, kanalizacija. Kalinių
korpusas buvo dviejų aukštų, turėjo 6 vienutes ir 4 dideles 6 lovų kameras.
Šiame korpuse buvo ir ambulatorija, vaistinė, dirbtuvės, prausyklos, šilti
tualetai. Administracijos korpuse raštinė, sargybos butas, viršininko
butas, pasimatymo kambarys. Ūkio korpuse virtuvė, kepykla, pirtis,
skalbykla. Iki 1932 m. Utenos arešto namuose laikyti kriminaliniai ir
politiniai kaliniai, nuteisti iki 3 m. Nuo 1932 07 laikyti tik kriminaliniai
nuteistieji iki 1 m. Arešto namų viršininkais dirbo Sliesoriūnas, Tyrolis,
P. Drazdauskas, K. Makarovas, A. Tumėnas, Tarulis, M. Audėnas, M.
Ramaslauskas, J. Tamošiūnas, J. Ručinskas ir Vieversis. Buvo gydytojas,
kapelionas, raštininkas, vyresn. prižiūrėtojas, 10 jaunesn. prižiūrėtojų.
Per metus pabūvodavo apie šimtą su viršum kalinių (1933 m. 115, 1939 m.
111 žm.). 1936 m. Utenos kalėjime kalėjo Lietuvos Respublikos premjeras
A. Voldemaras. Pažymėtina, kad arešto namuose buvusi gera ūkinė veikla: Iš
9 ha žemės gauto derliaus kalinių maitinimui pakakdavo visiems metams, gryno
pelno gaudavo 1300 Lt. Išsinuomotame durpyne pasigamintų 5000 Lt durpių užtekdavo
ne tik kūrenimui, bet ir pardavimui. Iš jo gryno pelno turėta 5000 Lt. Buvo
stalių dirbtuvės ir kalvė. Vieno kalinio išlaikymui pakakdavo 5060 ct.
1940 m. rugpjūčio mėnesį Utenos aps arešto namai buvo likviduoti ir pradėtas
kurti Utenos sovietų kalėjimas Nr 10. Kalėjimo viršininku buvo paskirtas A.
Čipkus. Visi arešto namų tarnautojai atleisti. Naujai į kalėjimą priimtų
skaičius išaugo iki 35. Kalėjimas galėjo priimti iki 150 kalinių. Ūkininkai,
valdininkai, moksleiviai buvo kalinami politiniais sumetimais. Kaliniai dažnai
buvo priversti gulėti ant grindų. Sanitarinės sąlygos buvo blogos.
Kilus
sovietų ir vokiečių karui bei birželio sukilimui, kalėjimo prižiūrėtojo
Vytauto Kunčiūno dėka 1941 06 27 kaliniai buvo išleisti į laisvę. Kalėjimas
kelias dienas buvo tuščias, nesaugomas. Lietuvos Laikinosios vyriausybės
kvietimu dauguma buvusių arešto namų tarnautojų grįžo į savo pareigas ir
atkūrė arešto namų prieškarinę tvarką. 1941 06 29 d. arešto namų viršininku
paskirtas Jonas Baltuška. 1941 07 24. J. Baltuška iš darbo pasitraukė. Nuo
1941 07 24 iki 1943 06 01 arešto namų viršininku dirbo Kazys Surgautas. Jį
pakeitė K. Ručys. Artinantis 1944 m. frontui, liepos mėn. visi įkalintieji
valdininko pareigas ėjusio asmens parėdymu, buvo išlaisvinti. Utenos aps. arešto
namų tarnautojai, atlikę savo pilietinę pareigą vokiečių okupacijos
metais išsaugoję lietuvišką administracinį vienetą išsiskirstė.
Praėjus
frontui, Utenos kalėjimas prieškarinius arešto namus kalinių skaičiumi viršydavo
net 35 kartus. 1945 08 01 kalėjime Nr. 10 buvo 293, 1946 12 01 348, 1947
05 01 439 kaliniai. Rekordai pasiekti 1947 07 01 452, o 08 01 net
500 kalinių.
Kalinių
tardymas ir kankinimas, smurtas ir patyčios, kamerų šnipai ir utėlės...
tampa kalėjimo kasdienybe, norma.
Partizanų
kovas užgniaužus, kalėjimas 1955 m. tapo psichoneurologine ligonine. Pastačius
naujus korpusus, dabar čia įsikūręs Valstybinės psichiatrijos ir
narkologijos tarnybos Utenos ekspertinis skyrius.
▲
|