Turinys > Švietimas > Neveikiančios mokyklos

Daraktorinės mokyklos

Analamsties (Saldutiškio). Veikė 1902–1904 m. valstiečio Antano Klimašausko name. Du ar tris metus daraktorė dirbo A. Grybauskaitė, gimusi dabartinio Molėtų raj. Inturkės k. Įskundus valdžiai m-kla persikėlė į kitą netoli Saldutiškio esantį Trinkūnų k.
Antilgės. Veikė XX a. pradžioje. 1908 daraktorius Juozas Tamošiūnas. Vėliau Dominykas Pakajevas. Mokinių 10–20.
Antandrajos. Veikė 1883 m. Daraktorius Petras Pečiūra.
Asmalvų. Veikė XIX a. antrojoje pusėje. Daraktorius Pranas Bakšys.
Avižienių. Veikė 1912 m. Daraktorius Juozas Degulys.
Ažudvarių. Veikė XIX a. antroje pusėje. Daraktorius Vincas Šyvis iš Viešeikių k.
Ažuskardžių. Veikė XX a. pradžioje. Daraktorius Jonas Zabulėnas.
Bikūnų. Veikė XIX a. antroje pusėje. Daraktorius Jurgis Braukyla.
Butiškių. Veikė XX a. pradžioje. Daraktorius Adolfas Kusta.
Daugailių. Veikė XIX a. aštuntame dešimtmetyje.
Degėsių. Veikė XIX a. aštuntame dešimtmetyje.
Degučių. Veikė 1912–1916 m. Daraktoriai: Morkus Malaiška, Kolertas (1915–16 m.)
mokė ir vokiškai.
Gailiešonių. Daraktorius Juozas Braukyla iš Viešeikių k.
Gatelių. Veikė 1883 m. Daraktorius Andrius Norkūnas.
Grybelių. Daraktorius Juozas Degulys.
Griūčių (Grucios, Paversmių). Daraktorius Kazimieras Araminas (Pakalnis).
Inkartų. Daraktorius Sidabras.
Kaimynų. Daraktorius Adolfas Kusta.
Kaniūkų. Veikė XX a. pradžioje.
Kimėnų. Veikė XIX a. pab. – XX a. prad. Daraktorius Petras Pakalnis.
Kirdeikių. Veikė XIX a. pab. – XX a. pradžioje.
Kišūnų. Veikė XIX a. pab. Daraktorius Petrulis iš Žliubų k.
Kuktiškių. Veikė XX a. pradžioje. Daraktoriai: Juozapota, Petruliai, Kunigėlis.
Kureišiškių. Veikė XX a. prad. Daraktorius Ignas Slapšys iš Toleikių k.
Kušnieriūnų. Veikė XX a. pradžioje. Daraktorius Aleksa Indriūnas.
Leliūnų. Veikė XIX a. pab. – XX a. prad. Daraktoriai: Feliksas Poška, Kazys Pajada, Pranas Miliūnas.
Mažionių. Veikė XIX a. pab. – XX a. prad.
Mikėnų. XX a. pr. Daraktorius Adolfas Kusta.
Narkūnų. Veikė. XIX a. pab. – XX a. pr. Daraktorius Vincas Šyvis.
Paberžinės. Veikė XIX a. pab. Daraktorius J. Malinauskas. Mokė Aknystėlių, Šileikių,
Trimūnų k. vaikus.
Pačkėnų. Veikė XIX a. pab. – XX a. prad. Daraktorius Vincas Rudokas iš Vozgėlių k.
Pavyžinčių (Liuimų). Veikė XX a. prad. Daraktorius Vincentas Šyvis.
Plaučiškių. Veikė 1918–1920 m. Daraktorė Grasilda Mačiulevičiūtė.
Puodžių. Veikė 1877 m. – XX a. prad. Daraktoriai: Antanas Zaranka, Vincas Zaranka, Rapolas Guobis.
Sabaliauskų. Veikė XIX a. pab. – XX a. prad. Daraktorius Vincas Rudokas iš Vozgėlių k.
Sprakšių. Veikė 1905–1912 m. Daraktorius Kazys Juška.
Sudeikių. Veikė XIX a. pab. – XX a. prad. Daraktoriai: Jurgis Braukyla iš Ramavydiškių k., Juozas Norvaišas ir Mykolas Šlepetys iš Kirklių k.
Šeimyniškių. Veikė 1886 m. Daraktorius Pranas Gruodis.
Tauragnų. Veikė 1877–1912 m. Daraktoriai: Marija Sliesoriūnaitė, Valiulytė, Pranas Ūdras.
Tirmūnų. Veikė XIX a. pab.– 1903 m. Daraktorius Jonas Malinauskas.
Utenos. Veikė XIX a. pab. – XX a. prad.
Užpalių. Veikė XX a. pradžioje. Buvo 4 daraktorinės mokyklos. Pirma – „Špitolės“, vėliau buvusio kooperatyvo mūrinio namo antrame aukšte, antra – Tilto, trečia – Alaušo, ketvirta – Paupio gatvėse. Daraktorės: Kaziunė Kasarskaitė, Juzefa Grigaitė, Elžbieta Inganaitė, Anelija Kučinskaitė, Ona Vitkutė, Vaškelytė. Knygas platino Adolfas Kusta, Namajuška,Banys.
Viešeikių. Veikė XX a. prad. Daraktorius Vincas Braukyla.
Vilučių. Veikė XX a. prad. Daraktorės: Agnieška Stasiškaitė iš Tervydžių k., Aldona Veronika Šeduikienė.
Vyžuonų. Veikė 1908–1919 m. Daraktoriai: Sakalauskienė, Kazys Juška.

Antanas Gasperaitis

Gediminas Isokas

▲

Knygnešiai

Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo laikotarpis tęsėsi 60 metų (1864–1904). Vien Utenos raj. ribose priskaičiuotina net 50 knygnešių bei platintojų. Daugelis jų šiam darbui buvo skatinami kunigų. Tauragnų par-jos kun. M. Šimkūnas šiam darbui paragino Taurapilio k. gyv. Mataušą Balčiūną, Maldutiškio k. ir Joną Vaicekauską. J. Vaicekauskas buvo kelissyk suimtas, sumuštas, peršautas. Juozas Baranauskas tremtyje išbuvo 10 metų.
Knygnešių vargo keliai prasidėjo nuo M. Valančiaus laikų, kai jis 1850 m., davė įsakymą kurti par-jų m-klas, kurioms reikėjo elementorių, vadovėlių, knygų. 1885 m. knygnešys J. Bielinis Garšviuose įkūrė knygnešių organizaciją. Vienas per metus atgabendavo iki 20 pūdų spaudos. Tauragniškis Matas Balčiūnas daug spaudos pristatydavo švenčioniškiams. Mogiliovo gub. lietuviams, ištremtiems ir iš Utenos krašto, spaudos nuveždavo Juozas Baranauskas, Balčiūnas, o ir iš ten išveždavo po 2–3 vežimus. Už periodinės spaudos platinimą jie buvo labiau baudžiami. Ten, kur kunigai buvo lietuviai patriotai (S. Gimžauskas, M. Šinkūnas, V. Grašys), valstiečiai jau turėjo daug lietuviškų maldaknygių, elementorių, periodikos. Vieną iš senesnių mūsų knygnešių strazdiškį Kazį Strazdą įpratino platinti spaudą kun. S. Gimžauskas, kurio gimtame name buvo daraktorinė m-kla. 1852 m. Utenos dekanate tik 18% gyv. mokėjo skaityti,
Artimiausiose Utenos apl. spaudą platino keli knygnešiai. 1895 m. Naujasodžio k. Alberto Katino namuose buvo aptikta 67 leidinių biblioteka. Jis jau keletą metų knygnešiavo. Utenoje 1900 m. turgaus dieną su knygomis įkliuvo platintojai: Pranas Gaidelis, Antanas Ratkevičius. Bent 15 m. apie Uteną knygas pardavinėjo Jonas Vilūnas iš Maneičių k. Jis gabendavo knygas iš Tilžės, Vilniaus. Turėdavo po keliolika pūdų spaudos. Antanas Zizas iš Klovinių k., tarnavo dvaruose ir išmoko rašto, invalidas, gyveno Žemaitijoje, spaudą atveždavo deguto vežime, slėpdavo medžių drevėse. Jonas Zlatkus iš Narkūnų k. su žmona nuo 1900 m. buvo policijos priežiūroj. Jį areštavus, rasta keliasdešimt knygų, kalendorių. Adomas Šaltenis, kilęs iš Nemeikščių k., gyveno Virbalyje, spaudą gabendavo iš Tilžės. Pas jį rasta 200 egz. „Šaltinių“. Jis buvo trissyk teistas, kalintas. Justinas Bareišis iš Armalų (Kuktiškių apl.) spaudą vežė iš Rygos. Kuktiškėnas Liudvikas Kuliešius (Misevičius) spaudos eidavo pėsčias, badmiriaudamas. Arti Utenos spaudą platino Leonas Baltrūnas (Gudas), Antanas Dikinis iš Degučių k. Aleksandras Audickas, Jurgis Keras (abu iš Utenos).
Tauragnų kraštas turtingas žymiais knygnešiais. Tai Jonas Vaicekauskas iš Meldutiškio k., Mataušas Balčiūnas (Medinis) iš Taurapilio k. Čia buvo ir nemažai platintojų: Vincas Strazdas, Silva Vaišnoras, Kazys Valys (šiedu iš Pilkenių k.), Karolis Gineitis, Vincas Grašis, Pranciškus Gudelis (visi iš Tauragnų).
Sudeikių apylinkėse, be garsaus knygnešio Juozo Baranausko, knygas platino jo brolis Alfonsas, Martynas Sirutis, Rapolas Petrulionis, Tomas Stankūnas, Užpalių apl. – Motiejus Masiulis, Tamošius Uborevičius, Mataušas Remeikis ir kt.
Vyžuonų apl. – Antanas Radzevičius, Leliūnų – Antanas Deveikis, Ant. Ratkevičius, Mykolas Petrulionis.
Daugailių krašte spaudą nešiojo keli Jurelės: Uršulė iš Duobių k., Jonas, Justinas ir Julija iš Daugailių, Antanas Galinis iš Gutaučių k. Po 1863–1864 m. sukilimo, ištrėmus daug vyžuoniškių, tauragniškių, knygnešiai gabeno spaudą į Malkovo, Sofijos ir kt. k., Latvijoje gyvenantiems lietuviams. Kai Baltarusijoje atsidūrė užpalėnų Masiulių šeimos (tarp jų buvo daraktorių, knygnešių) jų knygas platino jau ten gimę. Jurgis Masiulis, kilęs iš Pilvelių k., knygas platino dirbdamas geležinkelyje, broliai Mykolas ir Motiejus Masiuliai, vienas kun., knygų platintojas, kitas knygnešys, kalėjęs 4-uose kalėjimuose. Čiornaja Padina k. gimę Izidorius ir Jonas Masiuliai, kurių tėvai ten buvo ištremti iš Traidžiūnų k., vienas buvo knygnešys, rašytojas, kitas – publicistas, 1941 m. bolševikų nukankintas Lietuvos kalėjime.

Antanas Gasperaitis

▲

Pradinės mokyklos

Abromiškio pradinė mokykla. 1909 m. ar 1912 m. k. atidaroma m-kla. Ji veikia 1933 m. 1934/35 mokslo metais mokėsi 40 mokinių. Dirbo mokytojai: Jonas Vanagas, Ona Bernotaitė. Mikėnuose atidaromas šios m-klos komplektas. 1937/38 m. čia mokosi 24–26 mokiniai. Mokytojai: Jonas Vanagas ir Kazys Pileckas. 1938/39 m., 33–40 mokinių. 1939/40 m. 26–29 mokiniai. Mokytojai: Jonas Vanagas ir Eugenija Juodkienė. Mokėsi Mikėnų, Kėplių, Kušlių, Giraišių, Stadalių kaimų vaikai. Iki 1947 m. m-kloje dirbo mokytojai: Ona Bernotaitė, Kazys Pileckas, Eugenija Juodkienė, Padresaitė, Benediktas Malinauskas, Liuda Bekinytė, Juozas Leika, Šapoka ir kt. 1947 m. m-kla persikėlė į Mikėnų k. ir pasivadino Mikėnų prad. mokykla. Vėliau vėl atkelta į Abromiškio k. Uždaryta 1970 m.
Aknystėlių pradinė mokykla. Veikė 1958–1970 m.
Antabaltės. Veikė 1936–1950 m., 1952–1970 m.
Antaduobės pradinė mokykla. Ji 1933 m. ir vėliau buvo Utenos vls. Antaduobės k. Dabar šis k. išnykęs.
Antalamasties pradinė mokykla. M-kla įkurta apie 1903 m. Mokytoja Grybauskaitė iš Inturės k. M-kla buvo Antano Keimašausko namuose. Mokytoją išlaikydavo mokinių tėvai. Įskundus Linkmenų vls. caro pareigūnui, norėta m-klą uždaryti, tačiau vėliau davus kyšį, po kelių dienų m-kla vėl veikė, tačiau mokytoja negrįžo. Vėliau m-kla perkelta į Trinkūnų k. pas Antaną Trinkūną, o 1920 m. lenkams okupavus šį kraštą, atkelta į Saldutiškį. Mokytoją J. Janonį lenkai nuteisė 15 metų kalėti, tačiau pasikeitus kaliniais, jis grįžo ir dirbo Saldutiškyje.
Antandrajos pradinė mokykla. Veikė 1960 m.–1978 m. Mokėsi 13–20 mokinių. Dirbo B. Žičkuvienė, G. Brunskienė, G. Driežienė.
Antilgės pradinė mokykla. Manoma, kad m-kla buvo įkurta spaudos draudimo metais. Mokyta rusų kalba. 1914–1924 m. mokytojas Dominykas Pakajevas. 1924 m. veikė Gatelių k. Savelijaus Gutkino namuose. Veikė 1932 m. ir vėliau.
Avilčių pradinė mokykla. Veikė apie 1935–1940 m. Mokytojas Sergejus Tauraitis.
Avižienių pradinė mokykla. Veikė 1916–1973 m. 1916 m. mokytojas K. Degutis. Apie 1925–1933 m. mokytoja buvo Baronaitė. Tuo metu m-kla sudegė. Vėliau dirbo mokytoja M. Pečiūrienė. Ji vadovavo chorui. Po M. Pečiūrienės dirbo mokytojas Algirdas Liulevičius, kuris 1941 m. išvežtas į Sibirą. 1944/45 m. dirbo S. Žilėnienė. Be to čia mokytojavo: Pranskūnaitė, Bulkaitė, Barysaitė, Kazlauskienė. Uždaryta 1973 m.
Ažugirių pradinė mokykla. 1932–1937 m. Leliūnų pradinės m-klos Ažugirių komplektas. 1937–1979 m. prad. mokykla.
Ažuskardžių pradinė mokykla. Veikė 1912 m. ir vėliau. Mokytojas Jonas Zabulėnas.
Baltakarčių pradinė mokykla. Veikė 1922/23 m. Mokytojas Jonas Gelaževičius. 1955–1965 m. J. Bertašiaus namuose. Mokytojai: J. Žičkus, B. Baranavičienė, Daubarienė.
Bikūnų pradinė mokykla. Veikė 1919–1935 m. ūkininkų Leono Kanapecko ir Petro Slapšinsko namuose. Susirinkdavo 40–60 mokinių. M-klos vedėjai: Jonas Triponis (1920–1925), jo brolis Vladas Triponis (1926–1929), Alfonsas Gruodis (1929–1932), Juozas Rumša (1932–1935). Čia dirbo ir mokytojai: Teofilis Sidarevičius, Adelė Indrašienė (Janišytė), Izabelė Ignatavičiūtė. 1935 m. Dubuliškių vs. pastačius naują pastatą, m-kla uždaryta. 1982 m. ir vėliau m-kla veikė. Mokytoja dirbo Z. Indriūnienė (Voveraitė).
Buitūnų pradinė mokykla. Atidaryta 1948 m. 1952 m. m-kla buvo P. Trinkūno namuose. Mokytoja Liulevičiūtė. Po jos – Morta Čepaitytė. 1956–1968 m. vedėjas Algirdas Kraujalis. Buvo 4 skyriai, apie 30 mokinių. 1969 m. m-kla uždaryta.
Bulinskių pradinė mokykla. Veikė 1958–1979 m.
Daržinių pradinė mokykla (Ramučių prad. m-klos komplektas). Veikė 1924–1945 m.
Degučių pradinė mokykla. 1912 m. mokytojai: M. Malaiška, vėliau – Urbonas.
Degulių pradinė mokykla. Veikė 1957–1966 m. Uždarymo metai nežinomi.
Gaidelių pradinė mokykla. Įsteigta 1922 m. Veikė 1922–1966 m. Uždarymo metai nežinomi. 1928–1934 m. vedėjas Valerijonas Ruzgas, 1934–1935 m. – Stasys Dievulis.
Gatelių pradinė mokykla. Veikė 1932–1973 m. Apie 1973 m. buvo du komplektai. Mokytojai: Pakštaitė, Eidukaitė, Putrimas, Puslys, E. Zitokienė, A. Šiožinienė.
Galiešionių pradinė mokykla. 1923 m. Jono Pajedos namuose įsikūrė prad. mokykla. Kadangi patalpos buvo drėgnos ir šaltos, 1926 m. persikėlė į Jono Repšio sodybą. Mokytojai: 1923–24 m. Elžbieta Liberytė, 1924/25 m. Elena Bareikienė, 1925/26 m. Virbickienė, vėliau – Andrijauskaitė, Jasiulionis, V. Motiejūnas, O. Stasiškytė ir kt. Mokėsi Galiešionių, Satarevičiaus, Ilčiukų, Degėsių, Viešeikių, Ubagų ir kt. k. vaikai. Apie 1930 m. m-kla perkelta į Ubagų k., tačiau kadangi mokiniams buvo toli – 1932 m., perkeliama į Ilčiukų k. pas malūnininką Indrašių. Dalis m-klos liko Ubagų k. Abi m-klos vadinosi Gailiešionių pradžios mokyklomis. Egzaminus mokiniai laikydavo Ilčiukuose. 1934/35 m. mokėsi 29 mokiniai, mokytoja Ona Stasiškytė. Ubagų kaimo m-kla arba Gailiešonių prad. m-klos komplektas 1937/38 m. turėjo 61 mokinį, mokytojai: Ona Stasiškytė ir Veronika             Glebavičienė. 1938/39 m. 67 mokiniai, mokytojai: Ona Stasiškytė ir Veronika Ruzgienė. 1939/40 m. 68 mokiniai, mokytojai: Ona Stasiškytė ir Veronika Ruzgienė. 1942 m. čia mokytojavo: Jasiulionienė, F. Grumbinas, Musteikytė. 1943–50 m. m-kla buvo Bauros namuose. Mokytojavo Vyžintas, Kalinauskaitė, Jasytė, Kildišius. 1950–70 m. m-kla veikė Paškonio namuose. Mokytoja O. Gipiškytė-Seibutienė, kuri vėliau, Alaušos gyvenvietėje pastačius mokyklą, dirbo mokytoja.
Gaižiūnų pradinė mokykla. Veikimo metai nenustatyti, nes kurį laiką buvo Gaižiūnuose, paskui – Kušnieriūnuose, todėl keitėsi m-klos pavadinimai. 1965 m. perkėlus m-klą iš Kureišiškių k. į Gaižiūnus, m-kla vadinama Gaižiūnų prad. m-kla. Veikė ir 1966 m. Kada uždaryta nežinoma.
Galelių pradinė mokykla. Veikė 1963–1974 m.
Gatakiemio pradinė mokykla. Veikė 1919–1940 m. ir vėliau.
Gimžiškių pradinė mokykla. Veikė 1961–1974 m. Iš Liepiniškių m-kla perkelta į Gimžiškių k. pas Antaną Sukarevičių. 1961–1968 m. vedėja Ona Slavinskienė (Paliukėnaitė). Mokėsi apie 24–28 mokiniai. 1973–1974 m. mokėsi 2 mokiniai.
Jasonių pradinė mokykla. Veikė po Antrojo pasaulinio karo.
Jauniškių pradinė mokykla. Atidaryta 1948 m. Šumino namuose. Vedėja Genė Šiaurienė (Araminaitė). 1949 m. persikėlė į Bivainio namus. 1953 m. vedėja Bronė Žvirblienė (Ilčiukaitė). Veikė iki 1968 m.
Kačiūnų pradinė mokykla. Veikė 1947–1972 m. 1947 m. Prano Ryliškio namuose atidaryta mokykla. Vienerius metus mokytojavo Valiukonienė, po jos Kazytė Bulauskienė, vėliau – Uršulė Kunčinienė. Mokėsi apie 30 mokinių. Suoluose sėdėdavo net po šešis. Kai m-kla persikėlė į Kazimiero Rimbos namus – mokytoja buvo Uršulė Kučinskienė, nuo 1963 m. – Elžbieta Valiukienė. 1969 m. pastatyta nauja Kučiūnų pradžios m-kla. Vedėja Elžbieta Valiukienė, nuo 1970 m. – Elena Zitikienė. 1971–1973 m. mokėsi 10 mokinių. 1973 m. mokykla uždaryta.
Kaliekių pradinė mokykla. Veikė 1918–1977 m. Mokytojai: Širvinytė, A. Petkūnas ir kt. Prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo Pašilių prad. m-klos komplektas.
Katlerių pradinė mokykla. Veikė 1918–1930 m.
Kėpių pradinė mokykla. 1970 m. Kėpių k. atidaroma prad. mokykla. Ji įsikuria Viliaus Tarvydavičiaus namuose. 1977 m. kolūkis pastato m-klą ir biblioteką. Nuo 1982 m. čia mokytoja dirbo Repšienė.
Kimėnų pradinė mokykla. 1912 m. mokytojas Petras Pakalnis.
Klovinių pradinė mokykla. Apie 1914 m. Raslanų namuose atidaryta pradinė m-kla. Mokytojas Domininkas Jankauskas, vėliau – Aleksas Motiejūnas. 1955 m. atidaryta m-kla veikė ir 1966 m. Kada uždaryta nežinoma.
Kubilių pradinė mokykla. Veikė 1923–1974 m. 1960 m. buvo K. Šereikos name.
Kunigiškių pradinė mokykla. Veikė 1944 m. ir vėliau. Mokyt. K. Maceikaitė.
Kuprių pradinė mokykla. Veikė 1922–1937 m.
Kušnieriūnų pradinė mokykla. Atidaryta 1927 m. Mokėsi Pilvelių, Gaigalių, Baltakarčių, Gaižiūnų, Kušnieriūnų k. vaikai. Mokytojai: Tamošiūnaitė, Aleksas Motiejūnas, Elžbieta Riaubaitė-Ribokienė, Jonas Grudzinskas. Kurį laiką mokykla veikė Norberto Raguočio, A. Indriūno namuose. 1934/35 m. buvo 34 mokiniai. Nuo 1946 m. mokytojavo Leonora Zarankienė. 1948 m. m-kla perkelta į Kureišiškes ir įsikuria Bagočiūno namuose. Veikė iki 1965 m.
Labeikių pradinė mokykla. Veikė 1944–1966 m. Uždarymo metai nežinomi.
Liepiniškių pradinė mokykla. Veikė 1948–1961 m. M-kla buvo Liudviko Čižo namuose. Mokytojai: Sadelskis, Bronė Giedrytė. 1952–1955 m. m-klos vedėja Eleonora Zabarauskienė (Kalinauskaitė). 1955–1960 m. mokyklos vedėjais dirbo: Ona Slavinskienė (Paliukėnaitė), Vytautas Zabarauskas.
Liginiškio pradinė mokykla. Įsikūrusi pas Kazį Žilį. Mokytojai: Janina Deveikienė, Jonas Vanagas. Veikė 1960–1966 m. Kada uždaryta nežinoma..
Luknių pradinė mokykla. Veikė 1944–1973 m. Dirbo mokyt. Zabiela.
Maželiškių pradinė mokykla. Veikė 1929–1941 m. Mokyt. Putrimas. 1941 m. ištremtas.
Mažionių pradinė mokykla. Veikė 1937–1965 m.
Medėnių pradinė mokykla. Veikė 1930–1970 m. 1932 m. mokyt. O. Masiulytė.
Mikėnų pradinė mokykla. 1933 m. kaip Abromiškio pradžios m-klos komplektas atsiranda Mikėnų pradžios m-kla. 1937/38 m. čia mokėsi 24–26 mokiniai. Mokytojai Jonas Vanagas ir Kazys Pileckas. 1938/39 m. 33–40 buvo mokinių. Mokyt.: Jonas Vanagas ir Kazys Pileckas. 1939/40 m. 26–29 mokiniai. Mokytojai: Jonas Vanagas ir Eugenija Juodkienė. 1933 m. patalpos išnuomotos pas ūkininką Balį Masiulį. Susirinkdavo vaikai iš Mikėnų, Kėpių, Kušlių, Giraišių, Stadalių ir kitų kaimų. Iki 1946 m. m-kloje dirbo Ona Bernotaitė, Kazys Pileckas, Eugenija Juodkienė, Padresaitė, Benediktas Malinauskas, Liuda Bekintytė, Juozas Leika, Juozas Šapoka. Nuo 1947 m. Mikėnų pradinė m-kla. Nuo 1946 m. iki 1982 m. mokytojavo Aldona Dagytė-Stukienė. Mokinių mažėjo, kartais mokėsi tik 8. 1970 m. mo-kla perkelta į Kėplių kaimą pas Vilių Tarvydavičių. 1972 m. kolūkio lėšomis pastatyta m-kla ir biblioteka. Mokiniai aplankė daugelį Lietuvos miestų, vietovių, turėjo bandomąjį sklypą. Nuo 1982 m. čia mokyt. dirbo: Repšienė, Vanda Kuliešienė vėliau kiti mokyt. Aldona Stukienė (Dagytė) dirbo 36 metus.
Minčios pradinė mokykla. Įsteigta 1924 m. Veikė 1944–1959 m., 1967–1970 m. 1960–61 m. ir 1965–66 m. neveikė, 1970 m. uždaryta.
Mineiškiemio pradinė mokykla. Veikė 1958–1970 m. M-kla buvo Jono Luniaus namuose. M-klai priklausė 1 ha žemės, augino daugiausia dobilus, kuriuos parduodavo. Lėšas naudojo mokinių priešpiečiams. 1958–1960 m. mokytojas Jonas Samuolis, 1960–1970 m. Vanda Kiliukienė (Skersinytė). 1968 m. liko 10 mokinių. 1970 m. uždaryta.
Musteikių pradinė mokykla. Veikė prieš Antrąjį pasaulinį karą.
Narkūnų pradinė mokykla. 1922–48 m. – Pačkėnų pradž. m-klos komplektas. 1948–1966 m. Narkūnų pradinė mokykla. Uždarymo metai nežinomi.
Narvydžių pradinė mokykla. Įsteigta 1919 m. Veikė 1947–1957 m., 1962–1974 m. Mokytojai: Baliukevičiūtė, A. Maldžiūnienė. Nuo 1966 m. iki 1974 m. dirbo mokytoja A. Mažliokienė.
Nolėnų pradinė mokykla. Veikė 1940–1966 m.
Norvaišių pradinė mokykla. Pradėjo veikti 1935 m. Patalpas nuomodavo. 1937/38 m. mokėsi 20, 1938/39 m. – 31, 1939/40 m. – 29 mokiniai. Norvaišių prad. m-kloje dirbo mokyt.: Valerija Čerškutė, Kazys Valevičius, Ona Dragaitė, Marija Pagumirskaitė, Ona Stasiškaitė ir kt. Pastačius naują m-klą čia dirbo A. Jučienė, Kaminskienė. Uždaryta 1965 m.
Novasiolkų pradinė mokykla. Įkurta 1930 m. Mokytojas Jonas Grudzinskas. Vėliau dirbo Anastazija Bražėnaitė, Petras Žvironas, Irena Žadeikaitė ir kt. 1934/35 m. mokėsi 34 mokiniai. Apie 1961 m. vėl ši mokykla veikė. 1961 m. dirbo mokytoja Z. Vansevičienė.
Paalsuodės pradinė mokykla. Veikė 1944–1971 m.
Paąžuolių pradinė mokykla. Veikė 1949–1950 m.
Pačkėnų pradinė mokykla. Veikė 1922–1953 m., 1960–1966 m. Uždarymo metai nežinomi.
Pagrandos pradinė mokykla. Veikė 1944 m. ir vėliau. Mokytoja Ingaunytė.
Paneveržio pradinė mokykla. Veikė 1925–1948 m. Iki 1935 m. m-kla buvo pas Feliksą Sluckų. Mokytoja Gučiūtė.
Pašilių pradinė mokykla. Veikė 1920–1944 m.
Paškonių pradinė mokykla. Atidaryta 1930 m. Po Antrojo pasaulinio karo Puškonių k. pas Praną Paškonį atidaroma prad. mokykla. Mokėsi Šarkių, Ščiurio, Grumbinų, Zanapolio ir kitų k. vaikai. Mokinių per 30. Mokytojai: Rudokas, Skardžiūtė, Sužiedelienė, Kuolaitė, Maluiška, Baniūnas, Martinėnaitė, Gabrienė. 1949 m. m-kla perkelta į Lėlių k. Vėliau – į Norvaišius.
Paviešių pradinė mokykla. Veikė 1948–1957 m.
Pikčiūnų pradinė mokykla. 1948 m. Musteikių namuose įsikūrė Pikčiūnų prad. mokykla. Namo šeimininkai buvo išvežti į Sibirą. Vienerius metus ši m-kla buvo Narkūnų kaime. Apie 1965 m. m-kla uždaryta.
Plauciškių pradinė mokykla. Atidaryta 1920 m. Vėliau veikė 1966–1974 m.
Plepešiškių pradinė mokykla. 1969 m. Dubuliškio aštuonmetės m-klos pastatas perkeliamas į Alaušo k. ir įkuriama Plepešiškių prad. mokykla. Veikė iki 1985 m. Mokytojai: O. Seibutienė, Juknienė. Buvo 3 klasės, apie 30 mokinių.
Puodžių pradinė mokykla. Veikė nuo 1920 iki 1940 m.
Pusbėdžio pradinė mokykla. Atidaryta 1931 m. Kurį laiką neveikė. 1949 m. atidaryta ir veikė kelis metus. 1965 m. atidaryta veikė iki 1971 m. Mokytojai: Černiuvienė, Z. Vancevičienė ir kt.
Pušinėlės pradinė mokykla. Veikė apie 1942 m. ir vėliau Utenoje.
Radeikių pradinė mokykla. Veikė 1945–1973 m
Ramučių pradinė mokykla. Veikė 1924 m. Jos vieta buvo Ramučių, Daržinių, Radeikių kaimuose, tačiau visada vadinosi Ramučių pradž. mokykla. Uždaryta 1967 m.
Raudoniškio pradinė mokykla. Veikė maždaug 1948–1950 m. 1948 m. m-kla buvo Justino Kraujalio namuose. Mokyt. Jonas Vanagas. Vienerius metus dirbo Eleonora Zabarauskienė (Kalinauskaitė). Kai m-kla persikėlė į Vlado Peluričio namus – mokyt. Uršulė Kunčinienė.
Rameikių pradinė mokykla. 1931–1935 m. ši mokykla buvo Norvaišių pradžios m-klos komplekte. 1935 m. vietoj Remeikių m-klos atidaroma Kaniūkų prad. m-kla.
Ryliškių pradinė mokykla. Veikė nuo 1921 m. M-kla pastatyta 1939 m. Vienerius metus dirbo Adelė Cicėnienė (Rožytė). Po jos – du metus Angelė Tumėnienė (Talaikytė), vėliau – Janė Bileišienė (Ramonaitė), Jadvyga Pūslienė (Sirgėdaitė), Bronislava Žvirblienė (Ilčiukaitė). 1957 m. vedėja Genė Šiaurienė (Araminaitė). Vėliau dirbo Veronika Taralailienė (Bislytė). Paskutinis mokytojas – Balys Rastenis. Apie 1967 m. mokykla uždaryta.
Ripaičių pradinė mokykla. Veikė 1956–1965 m. Mokykla buvo Antano Mačiulio namuose. Šeimininkas buvo ištremtas į Sibirą. 1957–1965 m. vedėja Angelė Aleknaitė.
Ruklių pradinė mokykla. Veikė 1928–1975 m.
Satarečiaus pradinė mokykla. 1950–1952 m. buvo Ilčiukų prad. m-klos komplekte. 1952–1969 m. pradinė mokykla.
Stabulankių pradinė mokykla. Veikė 1927–1958 m.
Starkų pradinė mokykla. Veikė 1947–1972 m.
Strokinių pradinė mokykla. Veikė 1955–1972 m. ir buvo Juozo Rukšėno name. 1955–1966 m. mokytoja Eugenija Bugailiškienė (Šidlaitė). Buvo 1,5 pamainos, 4 klasės, apie 36 mokiniai. M-kla turėjo 2 ha žemės, augino gėles, daržoves, javus, dobilus, kuriuos parduodavo. Lėšos buvo naudojamos mokinių priešpiečiams.
Stučių pradinė mokykla. Veikė 1955–1966 m.
Stuglių pradinė mokykla. Trumpai veikė prieš Antrąjį pasaulinį karą.
Šarkių pradinė mokykla. Veikė 1957–1958 m. Saldutiškio vid. m-klos komplektas. 1958–1976 m. pradinė mokykla.
Šeduikių pradinė mokykla. Veikė 1927–1976 m. 1950 m. mokyklos vedėja Bronė Šimkūnaitė.
Šikšnių pradinė mokykla. Įsteigta 1933 m. 1953–1956 m. neveikė. 1956–1957 m. buvo Plepešiškio prad. m-klos komplektas. 1957–1969 m. – pradinė mokykla.
Šileikių pradinė mokykla. Veikė iki 1941 m. Mokytojas Putrimas.
Šinkūnų pradinė mokykla. 1956–1962 m. Sėlės septynmetės m-klos komplekte. 1962–1968 m. prad. mokykla.
Šiožinių pradinė mokykla. Veikė 1926–1969 m.
Šlepečių pradinė mokykla. Veikė 1918–1924 m. Vėl atidaryta 1973 m. Tais metais buvo pastatytas naujas pastatas. 1979 m. uždaryta.
Tirmūnų pradinė mokykla. Atidaryta 1920 m. Po Antrojo pasaulinio karo (1944–1977), m-kla buvo įsikūrusi Kazimiero Zabulio namuose ir kitur. Mokyt.: Regina Baranauskienė, Liubimovas, Eleonora Jakštienė, Aldona Zarankinienė. 1977 m. uždaryta.
Toleikių pradinė mokykla. Veikė 1951–1955 m. Patalpas nuomojo pas Bukelskius.
Trinkūnų pradinė mokykla. Veikė 1897–1917 m.
Ubagų pradinė mokykla. Mokyklą įsteigė kalvis Grumbinas. Mokytoju dirbo sūnus Feliksas Grumbinas. 1932 m. buvo Gailiešionių prad. m-klos komplekte. 1934–35 m. mokėsi 23 mokiniai. Mokyt.: Ksaverija Baltakienė. 1937–38 m. moko dvi mokyt.: Ona Stasiškytė (32 mokiniai) ir Veronika Glebavičiūtė (29 mokiniai). 1938–39 m. – Ona Stasiškytė (42 mokiniai) ir Veronika Ruzgienė (28 mokiniai), 1939–40 m. – Ona Stasiškytė (37 mokiniai), Veronika Ruzgienė (31 mokinys). 1941–44 m. mokyt. dirbo Veronika Ruzgienė. 1943 m. iš Grumbino namų m-kla išsikelia į Bauros namus, o 1950–1970 m. buvo Paškonio namuose. 1941–1950 m. mokytojais dirbo: Veronika Ruzgienė, Vyžintas, Kalinauskaitė, Jusytė, Kildišius. 1950 m. mokytoja Ona Seibutienė (Gipiškytė). Ji dirbo iki 1980 m. Mokykla persikėlė į Alaušo k. naują pastatą.
Užpalių antroji (žydų) pradinė mokykla. 1916 10 15 Užpaliuose pradėjo veikti žydų keturklasė pradinė mokykla su dėstomąja hebrajų kalba. Patalpas nuomavo dabartinėje Tilto (seniau Astiko) g. esančiame mediniame name. Trumpai jos klasės buvo dv. pastatuose. Mokėsi: 1919/20 m. – 49, 1937/38 m. – 50, 1938/39 m. – 31, 1939/40–35 mokiniai. Mokyklą išlaikė žydų bendruomenės taryba. Čia mokėsi ir lietuvių kalbos. Knygos buvo lietuviškos. Pažymėjime įrašoma: tikyba, lietuvių kalba, hebrajų kalba, skaičiavimas, tėvynės pažinimas, istorija, geografija, gamta. Mokytojai: M. Druskovič, Ch. Levinaitė, N. Livšicaitė, A. Zacharis, R. Ševachovičiūtė. Vieni buvo baigę 2 metų pedagoginius kursus Kaune, o R. Ševachovičiūtė – Telšių žydų mergaičių „Jarės“ seminariją. 1941 10 08 buvo atleisti Užpalių, Utenos, Tauragnų ir kitų hebrajų kalba dėstę mokytojai, mokyklos uždarytos.
Vaikutėnų pradinė mokykla. 1918 m. Utenos apl. įsikūrus pirmosioms Taryboms Vaikutėnų dv. koplyčioje atidaroma mokykla.
Vareikių pradinė mokykla. Veikė 1920–1922 m.
Varkujų pradinė mokykla. Veikė 1927 m. ir vėliau. Mokyt. Šileikienė. 1944 m. ir vėliau – A. Venslovaitė.
Varniškių pradinė mokykla. Veikė 1929–1947 m.
Velaikių pradinė mokykla. Veikė 1956–1960 m.
Velbiškio pradinė mokykla. Veikė 1934–1958 m.
Vilkablauzdės pradinė mokykla. Veikė 1938–1975 m.
Vyžių pradinė mokykla. Veikė 1921–1934 m., 1944–1976 m.
Vyžuonėlių pradinė mokykla. Veikė 1951–1971 m.
Vosgėlių pradinė mokykla. Veikė prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Dėstyta rusų kalba.
Zablotiškio pradinė mokykla. Veikė 1925–1940 m.
Žaibiškių pradinė mokykla. Veikė 1955–1969 m.

▲

Septynmetės, aštuonmetės, vidurinės ir kitos mokyklos

Antabaltės septynmetė mokykla. 1936–1950 m. pradinė. 1937–1941 m. mokytojas S. Dievulis, kuris 1941 07 21 buvo nužudytas. 1950–1952 m. septynmetė, 1952–1970 m. pradinė. 1970 m. uždaryta.
Bajorų aštuonmetė mokykla. 1928–1956 m. buvo pradinė, 1956–62 m. septynmetė, 1962–1965 m. aštuonmetė, 1965–1990 m. pradinė mokykla. 1990 m. uždaryta.
Baravainių septynmetė mokykla. 1938–1952 m. pradinė, 1952–1962 m. septynmetė, 1962–1976 m. pradinė mokykla. Dirbo mokytojai: Danutė Stanienė (Paliukaitytė), Balys Strazdas, Puchezija Gruodytė, Lilija Leiputė, Julija Saladžiuvienė, Aldona Kerpiškytė, Antanina Budreikienė, Nijolė Zabulionytė, Juozas Budreika ir kt.
Dubuliškio aštuonmetė mokykla. 1934 m., k. pastačius mokyklos pastatą, pradeda veikti mokykla. Dirbo mokytojai: Juozas Rukša ir Adelė Indrašienė. 1940 m. įsteigiamas 5 skyrius. 1944/1945 m. dirbo Statulevičienė, Sirvydis, Smetonytė. Buvo apie 40 mokinių. 1950 m. buvo 5 ir 6 klasės. Mokėsi 110 mokinių m. 1951 m. išeina pirmoji septynmetės m-klos laida. Šioje m-kloje mokėsi akademikas Vytautas Statulevičius, poetas Jonas Jakštas ir kt. 1950/51 m. septynmetės mokyklos direktorius – Vytautas Šutas. Nuo 1951 m. direktorius Bronius Mitalas. 1961 m. m-kla tampa aštuonmete, nuo 1969 m. – pradine. Mokykla perkeliama į Bikūnų k., esantį dviaukštį mūrinį pastatą. Mokytoja Laima Igliukienė. 1971/72 m. m-kla tampa trimete pradine. Mokosi 10 mokinių. Mokytoja Zita Indriūnienė (Voverytė). 1980 m., likus 7 mokiniams m-kla, uždaryta.
Ilčiukų aštuonmetė mokykla. 1921–1954 m. veikia Ilčiukų prad., 1962 m. septynmetė, 1962–1975 m. aštuonmetė, 1975–1979 m. pradinė mokykla. Vozgėlių septynmetėje m-kloje sumažėjus mokinių skaičiui, atidaroma Ilčiukų septynmetė mokykla. Direktorius Kazys Urba. Pastatas medinis. Iš Vaiskūnų k. perkelta klėtis, kurioje įrengta klasė, įvesta elektra, pastatytas šiltnamis, įveistas sodas. Mokėsi 70–80 mokinių. Mokytojai: Genė Paunksnytė, Šeškutė, V. Grikinienė, F. Musteikis, B. Mieželienė, A. Grigaravičienė, Bronė Draseikienė, Birutė Dulkytė, Danutė Urbienė, Kazys Urba, Teklė Dybauskienė, T. Giedraitienė, A. Jakštonytė, B. Braukylienė ir kt. Direktoriai: 1954–58 m. Kazys Urba, 1958–61 m. Birutė Urbonaitė, 1961–65 m. Vytautas Mieželis, 1965–67 m. Vanda Laurinavičienė, 1967–70 m. Bronius Mačiulis, 1970–75 m. Grigaravičius. Direktoriaujant Vytautui Mieželiui, pastatytas dviejų aukštų m-klos pastatas, tiltas per Šventąją. Prie Ilčiukų septynmetės veikė kaimo jaunimo mokykla. Čia mokėsi Likančių, Vaiskūnų, Satarevičiaus, Stasiškių, Gailiešionių, Degėsių, Viešeikių, Žaibiškių ir kitų kaimų vaikai, veikė saviveikla. Buvo įrengta Utenos M. Melnikaitės trikotažo ir galanterijos gamybinio susivienijimo pionierių stovykla. Mokytojos P. Sirvydytės rūpesčiu įrengtas etnografinis muziejus.
Kišūnų septynmetė-aštuonmetė mokykla. Apie 1907 m. gautas leidimas kurti Kišūnų prad. m-klą, tačiau tik 1911 m. čia atvyksta mokytojauti Dovydas Melnikovas. Mokykla nuomodavo patalpas. 1911 m. mokėsi 65 mokiniai. Tik 1922 m. Kišūnų k. dalijantis į vs. m-klai išskiriamas 1 ha žemės sklypas. Anksčiau kaimo gyv. neskyrė žemės m-klos statybai. 1913 m. m-kla pastatyta, tačiau neužbaigta. Anksčiau nuomuotos patalpos pas ūkininkus: Joną Pajedą, Antaną Stasiškį. 1911–1914 m. mokytojavo Dovydas Melnikovas, 1914 m. – Grigorijus Karčevskis. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui m-kla neveikė, buvo apiplėšta ir tik 1921 m. pradėjo darbą. 1918–20 m. mokė Vitkūtė, kuri atvažiuodavo iš Užpalių. 1921–23 m. čia mokytojavo K. Juodelė, 1928–29 m. – K. Juodelė ir Valerija Sunklodaitė. Mokėsi apie 80 mokinių. Vėliau mokytojavo Šalnaitė, Jonas Banys. 1924–26 m. mokyklos vedėju skiriamas K. Juodelė, mokyt. – Pranas Vaškelis. Vėliau čia dirbo mokyt.: Valerija Sunklodaitė, Monika Indrašienė, Nastė Gildutaitė. Nuo 1931 m. iki 1942 m. vedėja – Teresė Narūnienė. 1931–32 m. mokėsi 69, 1937–38 m. – 34, 1939–40 m. – 31 mokinys. Mokiniai dalyvavo 1939 m. Utenoje organizuotoje sporto šventėje. M-kloje veikė šokių, dramos būreliai. 1940–41 m. veikė keturi skyriai, dirbo du mokytojai, mokėsi 43 mokiniai. 1941–42 m. m-kloje kalėjo tarybiniai aktyvistai, rusų belaisviai. 1941–42 m. vedėja Teresė Narūnienė, 1942–43 m. – Jurgis Sirvydis. 1943–44 m. mokėsi – 77, 1946–47 m. – 77 mokiniai. 1951 m. atidaroma septynmetė m-kla, kuri 1964 m. perkeliama į Vilučių k., čia ima veikti kaip Vilučių aštuonmetė mokykla.
Kvyklių aštuonmetė mokykla. 1915 m. kunigas Pranas Turauskis įkūrė prad. mokyklą, veikusią iki 1953 m. 1949–1953 m. čia mokytojavo Genovaitė Čižienė (Palionytė), mokyklos vedėjas – Jonas Grudzinskas. 1953–1960 m. buvo septynmetė, įsikūrusi tremtinio J. Zabuko namuose. 1960–1965 m. veikė aštuonmetė mokykla. Nuo 1965–1999 m. pradinė. 1999 m. uždaryta.
Sėlės (Sėlos) septynmetė mokykla. Pradinė veikė 1913–1952 m. 1952–1962 m. buvo septynmetė. Dirbo mokytojai: Stasys Mikulėnas, Mikulėnaitė, Giliai (vyras ir žmona), Šinkūnienė, A. Jurelėnaitė, Grigaravičienė, J. Bivainienė, G. Grašienė, I. Kukarėnienė, L. Juškėnienė, R. Rimkienė ir kt. 1962–1966 m. pradinė. 1966 m. uždaryta.
Spitrėnų aštuonmetė mokykla. 1919–1949 m. buvo Spitrėnų pradinė, 1949–1962 m. – septynmetė, 1962–1980 m. – aštuonmetė, 1980–1982 m. – pradinė. 1982 m. uždaryta. 1991–1995 m. – pradinė, 1995 m. uždaryta.
Šeimaties aštuonmetė mokykla. 1911 m. kaime buvo pastatyta prad. m-kla, veikusi iki 1951 m. 1932 m. Buvo 69, žiemą – 19 mokinių. 1948 m. mokyklos vedėja Stasė Maniušytė. 1951–1961 m. buvo septynmetė, vėliau – pradinė. Dabar uždaryta.
Šnieriškių septynmetė mokykla. Veikė 1955–1960 m.
Utenos dešimtoji amatų mokykla. Veikė 1942–1945 m. Prie mokyklos buvo vyriškų ir moteriškų drabužių siuvykla, stalių, metalo apdirbimo dirbtuvės, mokėsi statybininkai, mūrininkai ir kitų specialybių darbininkai.
Utenos trečioji vidurinė mokykla. 1936 m. Utenoje buvo atidaryta „Aušros“ pradinė mokykla. Joje buvo keturi skyriai. Yra išlikę 1936 10 15 dienos mokyklos priėmimo aktas. M-klos atidarymo šventėje dalyvavo Lietuvos respublikos prezidentas Antanas Smetona, Ministrų Tarybos pirmininkas Juozas Tūbelis, Švietimo ministras Juozas Tonkūnas ir Vidaus reikalų ministras Julius Čaplikas. Mokyklą palaimino kunigas. Aplink m-klą buvo pasodintas sodas. Tai patvirtina 1938 m. m-klos planas. 1944 m. šioje m-kloje įkurtos rusiškos klasės, o 1945 m. šiame pastate įkurta prog-zija, kuri 1949 m. buvo reorganizuota į septynmetę mokyklą. 1945 m. joje mokėsi 168 moksleiviai. 1959 m. malkinės vietoje buvo pastatyta mokyklos dirbtuvė. Moksleiviai po pamokų čia mokėsi dirbti nesudėtingus stalių darbus. Po 1986 m. remonto dirbtuvėje buvo įvestas centrinis šildymas ir įrengtos trys klasės, kuriose buvo įkurti buities darbų kabinetai ir pionierių kambarys. 1963 m. buvo pastatytas m-klos priestatas. Tai suteikė galimybę įrengti 10 klasių, aktų salę ir bufetą.
Mokyklai vadovavo: 1945–1950 m. T. Garkulis, 1950–1960 m. – V. Fedotovas, 1960 m. – 1965 m. – I. Kalininas, 1965–1975 m. – B.Konstantinova, 1975–1996 m. – Z. Jakštienė, o nuo 1996 m. pavasario – Valentina Unton.1997 09 01 m-kloje atidaryta pirmoji lietuviška klasė, kurioje 22 mokiniai mokomi pagal Voldorfo metodiką (mokytoja J. Augutienė).
1997 m. mokyklą lankė 86 moksleiviai, dirbo 17 mokytojų; iš jų 7 vyr. mokyt., 2 mokyt. – metodininkai. Sumažėjus mokinių skaičiui, 2000 m. m-kla uždaryta, o moksleiviai integruoti į lietuviškas mokyklas.
Utenos vakarinė suaugusiųjų mokykla. 1944–1948 m. Utenos g-zija, vėliau – vakarinė suaugusiųjų m-kla, veikė iki 1992 m. Vėliau prijungta prie 2-osios, Jaunimo, Dauniškio m-klų. Dabar Dauniškio vidurinėje m-kloje buvo atidarytas neakivaizdinis skyrius.
Vaiskūnų septynmetė mokykla. Įkurta 1922 m. Nuomotos ūkininkų: Vaičiūno, A. Braukylos ir kt. patalpos. Apie 30 moksleivių. Dirbo mokytojai: Rozalija Putrimienė, Stanislava Paškonytė, A. Remeikis, Juknaitė, J. Vijūnas, Salomėja Šatkutė, Eleonora Juškaitė ir kt. 1949–50 mokslo metais įkurta septynmetė mokykla. Buvo tik iki penktos klasės. Pradinėse klasėse dirbo Genė Paunksnytė, o septynmetėje dėstė: Eleonora Juškaitė, Antanas Kugelis, Birutė Šukytė. Vėliau ši m-kla buvo perkelta į Dubuliškį. Ten dirbo B. Šukytė, G. Paunksnytė. Vaiskūnuose liko prad. m-kla. Po kelių metų ši m-kla perkelta į Satarečiaus k. ir 1969 m. uždaryta.
Vyžuonų medicinos mokykla. XIX a. pirmojoje pusėje Vyžuonėlių, vėliau Vyžuonų dv. veikė medicinos mokykla. Dirbo gyd. Vincentas Traškovskis, felčeriu Tomas Voiničius. Mokykloje mokėsi: Tomas Narbutis, Feliksas Rapcevičius ir Feliksas Rušcickas. 1834 m. gyd. Vincentas Mizgieras, felčeris Jonas Ivanauskas. 1835 m. gyd. Vincentas Traškovskis gyveno Vyžuonų miestelyje, su juo dirbo T. Narbutis. Mokiniai: Kazimieras Musteikis ir Grigas Glavčinskis. Jonas Ivanauskas jau chirurgas. Į mokyklą priimti nuo 12–14 metų jaunuoliai įgydavo felčerio specialybę. Egzaminus greičiausiai laikydavo Vilniuje pas cechų meistrus.

▲

© Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka
Utena. 2002