Utenos krašto enciklopedija. Utenos miesto seniūnija

ASD1.gif (8484 bytes)

Plotas 1510 ha. Centras Utena 36100 gyv. Seniūnas Petras Galiauskas. Tel.: 51409.
Pirmosios savivaldos organizacijos atsiranda tada, kai gyvenvietėms suteikiamas miestų teisės. Utena 1486 m. tampa miestu. Vėliau savivaldos teisės buvo suteikiamos ir žydų bendruomenėms. (Kahalas). Bajorai iki 1863 m. sukilimo turėjo nepilną savivaldą, XIX a. savivaldos veikė teritoriniu principu. 1919 10 28 savivaldos rinkimų įstatymų įkuriamos miestų ir vls. Savivaldybės. Utenoje buvo miesto taryba ir miesto valdyba, kuriai vadovavo burmistras, miesto taryba buvo renkama miestų burmistrai – 7 metams. Antrojo Pasaulinio karo metais savivaldybės panaikinamos. 1944 m. įsikuria Utenos miesto DŽDT vykdomasis komitetas, pavaldus Utenos raj. DŽDT vykdomam komitetui. Miesto taryba dviems metams rinkdavo vykdomąjį k-tas. Komitetas rūpinosi finansiniais, ūkiniais socialiniais ir kitais gyventojų reikalais. Nuo 1971 m. atsiranda gatvių komitetai, renkasi gyv. sueigose. Jų skaičius išaugo iki penkiolikos. 1944 m. miesto vykdomajame komitete dirbo 3 darbuotojai. Vykdomojo k-teto pirmininkas – Juozas Kavaliauskas. 1987 m. miesto taryboje bubo 72 deputatai: Alma Eigirdienė, Bronius Kunigėlis, Alfredas Valiulis ir kt. Rinkimai į miesto deputatų tarybą vyko kas du metai. Vykdomojo k-to pirmininkais buvo: 1944–46 m. – Juozas Volskis, 1946 m. – Petras Ramelis, 1946–47 m. Aleksandras Surgailis, 1947–48 m. Melanija Mališkovaitė, 1948–49 m., Juozas Malaiška, 1949–51 m., Antanas Frolovas, 1951 m. Feliksas Datenis, 1951–52 m. Romualdas Sinica, 1952–53 m. Bronius Meškuotis, 1953–60 m. Andrius Kunigėlis, 1960–61 m. Jonas Širvinskas, 1961–63 m. Gediminas Galvydis, 1963–75 m. Elena Pakalnytė, 1975–80 m. Marija Šidlienė, 1975–80 m. Marija Šidlienė m., 1980–84 m. Bronius Rutkauskas, 1984–90 m. Valė Mekienė.
1990 02 12 Utenos miestas priskirtas žemesniajai savivaldybių kategorijai. Valdžios organai – Liaudies deputatų taryba, valdymo organas – miesto meras. 1999 m. išrinkta nauja miesto taryba, susidedanti iš 18 deputatų. Tarybos pirmininkas Feliksas Žalnierius, pavaduotoja – Emilija Fedaravičienė. Miesto meru išrinktas Nerijus Žiedas, jo pavad. – Genovaitė Juknevičienė ir Elena Prieslekienė. Jie dirbo iki 1994 m. 1995 m. išrinkti 27 Tarybos nariai, panaikinama merija ir sudaroma Utenos sen., apimanti Utenos miesto ribas. Nuo 1995 m. seniūnu dirba Petras Galiauskas, pavad. – Genovaitė Juknevičienė ir Vytautas Braukyla. Sen. vadovaujasi 1995 m. raj. mero patvirtintais nuostatais. Sen. rūpinasi miesto švara, eismo saugumu, kapinėmis, prekyba, rengia talkas ir t. t.

Gediminas Isokas

Genovaitė Juknevičienė

▲

Utenos rajono seniūnja

Teritorijos plotas – 14600 ha, iš jų miškų 3410 ha 1034 ūkiai, 66 kaimai ir viensėdžiai, 3 neveikiančios bendrovės. 2584 gyv. Būstinė – Utena. Seniūnas Algirdas Žukas, tel. 61648.

Aliai (XIX a. Ėliai, Gėliai) – kaimas prie plento į Tauragnus. 8 km nuo Utenos. 1671 m. buvo 9 gyv., valdę 2 1/2 valako 15 1/2 val. tušti. 1853 m. buvo 95 šeimos. Gyveno Liongino Butkevičiaus, Izidoriaus, Motiejaus Ginevičių, Ciprijono Gorskio, Mykolo, Pranciškaus Kazlauskų, Ignaco, Mykolo Kero, Stanislovo, Simono Lasių, Aleksandro Maciulevičiaus, Motiejaus, Adomo, Henriko Rėzų, Tamošiaus Ruzgo, Adomo Šilinsko, Stanislovo Vijeikio, Adomo Žagario šeimos, kampininkų: Katarinos Didžiapetrienės, Juozapo Dmukausko, Mateušo Gaižausko, Onos Puteikienės šeimos. Samdė 37 samdinius. 1897 m. gyveno 36 šeimos (156 gyv.). 1923 m.–171 gyv., (81 vs.), 1959 m. – 153, 1984 m. – 82. 2000 m. – 27 ūkiai (46 gyv.). 2000 m. gyveno Vido Degulio (1), Bronės Giedraitienės (2), Laimutės Reginos Giedraitienės (4), Kazimiero Ginaičio (1), Napalio Gronsko (1), Elenos Gronskienės (1), Pranės Gronskienės (2), Rimanto Gronskaus (3), Algirdo Jono Jasūdžio (1), Juozo Jazgelevičiaus (2), Teofilio Jazgelevičiaus (5), Marijos Juodelienės (1), Napaliaus Kamarausko (1), Bronislavos Kamarauskienės (1), Elenos Keraitės (1), Akvilės Kučinskienės (1), Onos Kunčiūnienės (3), Sigito Mačerausko (1), Arvydo Matulionio (2), Elenos Rezienės (1), Onos Sipčenkienės (2), Vandos Julijonos Strolytės (2), Elenos Stukienės (1), Aldonos Veronikos Šinkūnienės (1), Povilo Urbanavičiaus (1), Aldonos Vijeikienės (3) ir Jono Vijeikio (1) šeimos. 1853 m. Gėlių vardu vad. k. – 95 šeimos, tarp kurių Gineičio, Gorskio, Kerų, Rėzų, Vijeikio ir kt. Būta seno k. su dūminėmis pirkiomis (viena jų dar išlikusi). Rytuose nuo k. – Ilgio (Katlėrių) ež., netoli – Gervinių pelkės. Atskirai vs. 1892 m. įrašyta Jono Jasudžio ir Onos Maleiškaitės šeima su 35 dešimt. žemės. Vėliau vns. vad. Užėliais. Čia gyveno Silvestro Jasudžio, Jono sūnus, ir Aleksandros Andriukaitytės (rašyt. Vlado Andriukaičio sesers) šeima, iš kurios kilę dailininkės Giedrė ir Ramunė Jasudytės, ilgametė mokytoja Rožė Jasudytė bei jų brolis Jonas, buvęs mokytojas, sovietų, saugumo kalintas, likęs invalidu. Šiuo metu jų sodyba gražiai prižiūrima. Arti Alių yra senos prižiūrimos kapinaitės, kuriose yra palaidota Lietuvos partizanų.

Gediminas Isokas

▲

Andreikėnai – kaimas, plento į Kuktiškes dešinėje, 11 km nuo Utenos. Arti k. yra Žuvinto ež., prie jo piliakalnis, vadintas Juozapavo kalnu, ant kurio buvo kryžius, prie kurio melsdavosi prašydami apsaugoti nuo liūčių, žaibų. Šalia kaimo teka Talos upė, įtekanti į Viešio ežerą. Arti buvęs Siesiko ež. nuseko, o ant Talos veikia senas vandens malūnas, priklausąs Kaušylams. Netoli – Priekulės miškas, o kaimavietėje rasta akmens kirvukų, degtų geležies gargažių, brūkšniuotosios keramikos, žmonių kaulų, švediškų pinigų. Pagal 1731 m. inventorių k. priklausė Buitūnų vaitystės, Kuktiškių dv. (13 valakų). Netoli buvo keli dv. – Gaižiūnų, Kaušylų, Viešintų. XVIII a. kaimui priklausė 13 valakų, buvo 5 pirkios, gyv. Mikalajūnai, Vanagai, Verbickai. Prie kaimo buvo Pažuvinčio dvarelis. Kaime gyveno tautodainininkės: Elena Kaušylienė, audėja Marcelė Saulienė, pynėja Juozapota Vanagienė. Kaime buvo rengiami klojimų teatrai. 1984 m. – 34 gyv., 1959 m. – 90 gyv. 2000 m. – 11 sodybų (16 gyv.). 2000 m. – 8 ūkiai (11 gyv.). 2000 m. gyveno Prano Bareišio (2), Apolonijos Gimžauskienės (1), Antano Kaušylos (2), Veronikos Mintaučkienės (1), Onos Saulienės (1), Stasaės Svarauskienės (2), Filomenos Telksnienės (2), Emilijos Vanagienės (1), Onos Reginos Vanagienės (1) šeimos.

Antanas Gasperaitis

Gediminas Isokas

▲

Artmaniškis – kaimas. 8 km nuo Utenos. 1987 m. vs. gyveno 2 šeimos (8 gyv). 1923 m. – 5 ūkiai (30 gyv.). 1984 m. – 5, 1997 m. – 2, 1998 m. – 2 gyv. 2000 m. – 2 ūkiai (2 gyv.). Gyveno Marcelė Žiulienė (1) ir Povilas Žiulys (1) gyv.

▲

Asmalai (Asmaliai) – kaimo dalis. 8 km nuo Utenos. 1923 m. – 133, 1984 m. – 8, 1997 m. – 5, 1998 m. – 3 gyv. 2000 m. – 1 ūkis (4 gyv.). Gyveno Bronislovo Kaušylos šeima.

▲

Biliakiemis – kaimas 6 km nuo Utenos. Pietiniu kaimo pakraščiu teka Krašuona, šiauriniu. Šeduikis, kuris 1980 m. buvo užtvenktas ir atsirado Biliakiemio ežeras. Puodžių upeliai. Pasak senolių kadaise elgeta, ieškojo ,,bile kiemo“ nakvynei. Nuo tų žodžių kilo Biliakiemio vardas. Į P. nuo k. rastas molinis verpstukas, datuojamas geležies amžiumi, saugomas (UKM). 1387 m. k. pateko Vilniaus vyskupų žinion, nes priklausė Kuktiškių dv. 1731 m. inventoriuje nurodoma, kad k. priklauso 26,5 valako. 1 valakas yra bajoriškos ir 6 valakai sėjamosios žemės, likusi nedirbama. Tik siuvėjas Motiejus Vilūnas, jo sūnus Kazimieras, brolis Jurgis, trečio brolio sūnus Stanislovas valdė 1 valaką bajoriškos žemės. K. buvo 5 pirkios . Gyveno Kazimiero Eismunto, Simono Kisieliaus, Stanislovo Osmalio, Motiejaus Rudominos, Motiejaus Treinio, Martyno Vidžiūno, Mykolo Žeko šeimos ir jų giminės. 1796 m. k. padovanotas Vilniaus univ. prof. Ferdinandui Frankui. Frankų giminė kaimą valdė ir XIX a. 1867 m., leidus valstiečiams išsipirkti žemę, k. po truputį plečiasi. Iki baudžiavos panaikinimo k. priklausė Purviniškio dvarui. 1929 m. k. išsikėlė į vs. 1937 m. per k. buvo nutiestas vieškelis, kurį prižiūrėjo ūkininkai. Kaime išsaugota Lietuvos Nepriklausomybės laikų vėliava. 1944–45 m. čia buvo spausdinami antitarybinio pasipriešinimo laikraščiai ir atsišaukimai. 1945, 1947 m. žuvo Stasys Žibėnas, Vytautas Petravičius, Algirdas, Jurgis Katinai ir kt. rezistentai ir partizanai. 1944–1947 m. nuteisti ir išsiųsti į lagerius 7 žmonės, 1948–1949 m. į Sibirą ištremtos 3 šeimos. Melioruojant laukus, nugriauta 14 sodybų 11 – perkelta į Medenius ir kitas gyvenvietes. 1969 m. pastatyti kultūros namai ir parduotuvė. Nuo 1955 m. veikė felčerių – akušerių punktas, nuo 1980 m. vaikų darželis, 1967–70 m. išasfaltuotos gyvenvietės gatvės, elektrifikuotos visos sodybos.
Biliakiemyje gimė liaudies švietėjas, daraktoriusVincentas Šyvis, revoliucinio judėjimo veikėjas Antanas Žlėja, kuris 1941 m. Odesoje sušaudytas. Kaime yra saugotini gamtos paminklai: dvi apie 1 m skersmens liepos ir 6,4 m ilgio ir 4,2 m pločio, 0,8 m aukščio (virš žemės) akmuo. 1923 m. buvo 33 ūkiai (177 gyv.). 1940 m. – 43 ūkiai (198 gyv.). 1959 m. – 160, 1970 m. – 142, 1979 m. – 144 gyv. 2000 m. – 153 ūkiai (141 gyv.). 2000 m. gyveno Apolonijos Cibulskienės (2), Bronislavo Čepėno (2), Zinaidos Čižauskienės (3), Stasės Deveikienės (1), Juozo Deveikio (2), Vidos Dičiūnienės (4), Fiodoro Garšanikovo (5), Sigito Garunkščio (3), Artūro Glinskio (4), Liudos Jakubauskienės (4), Artūro Juodelės (4), Rimutės Juozėnienės (4), Rimanto Jurgelėno (4), Adelės Jurgelėnienės (1), Rasos Katinienės (3), Daugirdo Katino (1), Angelės Katinienės (6), Konstancijos Katinienės (1), Valerijos Kunigėlienės (1), Gintaro Kunigėlio (5), Rolando Leipaus (1), Jono Mažeikio (2), Antano Mikolaičio (2), Juozapo Mintaučkio (3), Onos Mintaučkytės (1), Birutės Danutės Navickienės (2), Antano Padlipsko (4), Laimos Pakulienės (2), Bronislavos Pučkinienės (3), Gintauto Raudonio (4), Savelijaus Rybakovo (1), Galinos Serdiuk (3), Juozo Steponėno (4), Angelės Strolienės (2), Daivos Strolienės (4), Teklės Strolienės (1), Gintauto Tumėno (1), Kazio Tumėno (2), Angelės Valiulienės (1), Vilijos Janinos Vasiljevos (2), Sauliaus Veteikio (4), Elvyros Vygėlienės (5), Zosės Vygėlytės (2), Antano Vijeikio (2), Bronislovo Vilūno (3), Jono Vilūno (2), Aleksandros Vilūnienės (3), Genovaitės Vilūnienės (1), Daniaus Zitiko (5), Aloyzo Žibėno (3), Juozo Žibėno (2), Teklės Žibėnienės (1) ir Albinos Žiezdrienės (4) šeimos.

Antanas Gasperaitis

Gediminas Isokas

Vytautas Katinas

▲

Degučiai (Skubeikiai) – kaimas prie plento į Zarasus, esantis 8 km nuo Utenos. 1670 m. dūmų registre nurodoma, kad Šuminų – Degučių k. 1 dūma (kiemas). Baudžiavą ėjo Vaikutėnų dv. K. pavadinimas atsirado nuo degutininkų. Dar tarpukario metais čia, arti plento, buvo degutinė. Šiuo pavadinimu k. jau minimas XVIII a. vid., Utenos par-jos gyv. sąrašuose. Išliko Pajuodės, Degutinės vietovardžiai, Juodžių pavardės. 1853 m. buvo 95 gyv. 24 iš jų samdiniai. Gyveno Justino Bernoto, Stanislovo, Motiejaus, Konstantino Dikinių, Juozapo Jankausko, Tamošiaus, Jurgio, Mateušo Malaiškų, Pranciškaus Murausko, Mykolo Petrėno, Antano Sarinsko, kampininkų: Stepono Dikinio, Liucijos Juodytės, Zofijos Matulytės, Ievos Paragytės, Liucijos Petrėnienės, Stepono Ramanausko šeimos. Ūkininkai samdė 24 samdinius. 1897 m. buvo 18 ūkių (93 gyv.). 1923 m. 20 ūkių (89 gyv.). 1936 m.– 39 ūkiai (104). 1984 m. – 25, 1998 m.–1 5 gyv., 1996 – 8 sodybos (16 gyv.). 2000 m. – 8 ūkiai (19 gyv.). 2000 m. gyveno Petro Bagdonavičiaus (3), Mildos Konstancijos Bernotaitės (1), Stefanijos Kalinauskienės (1), Emilijos Malaiškienės (2), Julijaus Melniko (1), Pranciškaus Motiejūno (2), Vytos Polevičienės (3) ir Birutės Silickienės (6) šeimos. Daugelis prasigyvenę, kai pro kaimą buvo vedamas plentas, pvz., Petrėnai pirko palivarkus: Mikalojus – Katlėrių, Konstantinas su Tomu – Daržinių, Povilas – Veleikių. K. būta ilgo, nusitęsusio iš R. į V., o aplink išlikę Žagaros, Akmenės miškai. Š. pusėje – Panomakalnis, abipus plento – Vaidaginės ir Pūkės pievos. K. laukais tekėjo Uola. Pušies kalne kaip miško liekana buvo drūta pušis. Netoli – Griaunų, Ūsų kalvos, žvyringos Trindaržinės, Noriškės vietovės į vs. išsikėlė 1914 m. Anksčiau turėjo magaziną. Laukuoss buvo net keli dubenuoti akmenys, Mikalojus Prušinskas carui Nikolajui, pravažiujančiam nauju plentu, Utenoje, prie pašto, įdavė Nemeikščių Liegaus surašytą skundą dėl Utenos dv. pono žiaurumo, ir tas netrukus buvo išvytas. K. gimė rašytojas ir žurnalistas Juozas Petrėnas (P. Tarulis). Čia jis kaizerininkų okupacijos m. pastatė K. Jasiukaičio ,,Alkanus žmones“.

Antanas Gasperaitis

Gediminas Isokas

▲

Dičiūnai – kaimas. Yra į šiaurės rytus nuo Utenos, iki Utenos 9 km. Per k. teka Radesos upelis. Dabar jis žemiau Dičiūnų yra užtvenktas ir taip padarytas dirbtinis Klovinių „ežeras“, pro kurį eina plentas Kaunas – Zarasai. 1671 m. buvo 6 gyv., valdę 3 valakus, 22 valakai tušti. 1853 m. buvo 107 gyv. Iš jų Luko Biliūno, Adomo Grigo, Juozapo Gruzdos, , Antano Kecoriaus, Zigmanto Meškuočio, Silvestro Mikulėno, Antano Žuko, Stepono, Tamošiaus, Juozapo, Gabrieliaus ir kampininkų: Justinos Gruodienės, Marijonos Kavaliauskienės ir Elenos Kecorienės šeimos. 1897 m. gyveno 26 šeimos (131 gyv.). 1923 m. – 31 ūkis (174), 1936 m.– 36 ūkiai (163), 1984 m. – 67 gyv. 2000 m. – 15 ūkių (27 gyv.). Gyveno Elenos Baliulienės (2), Dalytės Barčienės (2), Vytauto Biliūno (1), Bronislavos Gylienės (1), Vlado Gylio (2), Petro Rimgaudo Juzėno (3), Bronislovo Norvaišio (2), Vitalijos Orantienės (2), Lino Pastolio (1), Vytauto Jono Raslano (4), Juozo Spiečiūno (2), Elenos Vainienės (2), Stanislovo Zazirsko (2) ir Prano Žuko (1) šeimos.
Prieš vs. reformą k. sodybos buvo išsidėsčiusios į dvi gatveles: pagrindinę, vadinamą ūlyčia ir šalutinę, vadinamą ūlytėle. Pagrindinė gatvė – tai vieškelis iš Utenos į Minčią. Kol buvo važinėjama arkliais, tai buvo svarbus kelias, jungiantis daugelį k. (Balčius, Gaidžius, Juknėnus, Kiburius, Minčią, Rukšėnus, Sirvydžius, Spitrėnus) su Utena. Dabar per Dičiūnus iki Minčios tas vieškelis virto žvyrkeliu, bet nebeeina į Uteną (per Klovinius), o pasuka link Zarasų plento. Nuo Spitrėnų iš šio vieškelio taip pat eina atšaka į Zarasų plentą, todėl jo reikšmė sumažėjo.
Anksčiau iš Dičiūnų arkliais važinėjami netaisomi keliukai ėjo į gretimus k. ir buvo vadinami tų k. vardais: Draničėnų, Kaltėrių, Medenių, Radžiūnų, Vaikutėnų keliais. Dabar jie jau išnykę. Kaimas turėjo 12 valakų žemės. Žemė buvo padalinta į rėžius ir suskirstyta į tris laukus. Atskiros žemės vietos buvo vadinamos vardais, kuriuos vyresni žmonės atsimena ir dabar. Tai – Aukštakalnis, Degesiai, Dubulė, Dubulėlė, Eglynėlis, Erškėtinas, Ežerėliai, Grauželių kalnas, Ilgasis raistelis, Ilgasis kalnas, Ilgoji pieva, Juodaglinės, Kalninė, Kalninių bala, Kapų upelis, Lazdinėlė, Lelijos raistas, Liugailis, Lunka, Lunkelės, Medinėlių raistas, Meškaraistis, Ožkavalkis, Pajuodraistis, Pagenuolis, Pakluonė, Palaukių raistas, Pastalio ežeras, Rusiškės, Slidusis akmuo, Užraistis, Varnakis, Voverškė, Žagorių miškas, Žiogiškėlių raistas, Žiogiškės.
Po vs. reformos (1931) k. buvo 40 sodybų. Į šį skaičių įėjo ir 4 sodybos, įsikūrusios dv. žemėje. Jas nupirko iš kitur atsikėlę Gyliai (Anupras, Justinas, Mykolas, Pranciškus). Tai gausiausia pavardė Dičiūnuose. Po jų eina 3 Spečiūnai (Jonas, Mykolas ir Mykoliukas), 3 Žukai (Antanas, Kazimieras ir Žukelis), 2 Raslanai (Raslanas ir Raslaniokas), 2 Kecoriai (Kecorius ir Kecoriokas), 2 Varnai (Ožkavalkio Varnas ir Miško Varnas arba Varniukas). Buvo vienu metu gyvenusių žmonių su vienodomis pavardėmis ir vienodais vardais: du Gyliai Broniai, du Mykolai Spečiūnai, du Antanai Žukai, du Jonai Žukai , dvi Natalijos Žukaitės. K. turėjo kapines gražioje vietoje prie buvusio vieškelio į Uteną, kur į Rudesą įteka per kaimą vingiuojantis nedidelis upeliukas. Seniausias išlikęs akmeninis paminklas su iškalta 1883 m. data. Tačiau žmonės pasakoja, kad kapinėse buvo laidojama žymiai anksčiau, tik nebėra medinių paminklų. Dabar kapinėse yra 18 tvarkomų kapų. Čia palaidoti partizanai Bronius Gylys (1912–1945), Pranas Gylys (1914–1945), Antanas Gurskis (1914–1945), Anicetas Kecorius (1917–1945) ir Albinas Tubelis (1927–1945).
Šalia kapinių, ties upelių santaka, prie vieškelio stovėjo Šv. Jono koplytstulpis, po karo – nugriautas. 1976 m. kaime buvo koplyčia. Tarpukario laikotarpiu Dičiūnai turėjo savo meistrą – statybininką Kazimierą Laurinavičių (1983–1947). Jis su savo mokiniais pastatė daugelį namų savame ir aplinkiniuose kaimuose. Planavo pastatyti koplyčią Dičiūnų kapinėse.Kaimo žmonės jau buvo nupirkę lentas, tačiau sumanymas nebuvo įgyvendintas – K. Laurinavičius buvo nužudytas Utenos kalėjime, o lentas paėmė kolūkis. Kultūriniam gyvenimui klojimo teatrų laikotarpiu vadovavo Kalasauskas. Jo iniciatyva k. jaunimas pastatė ne vieną spektaklį. Gamtos reiškinių žinovas ir įvairios technikos meistras buvo savamokslis Klemensas Grigas (1905–1989). Dar būdamas paauglys jis sukonstravo medinį dviratį, kuriuo išmoko važinėti daugelis kaimo vaikų. 1992–1998 m. Dičiūnuose gyveno talentingas mokytojas Kęstutis Augutis (1955–1998). Dėstė informatiką Daugailių ir Utenos m-klose, parašė dvi knygas. Nuo 1993 m. Dičiūnuose vasaras praleidžia ir kuria keramikė Ilona Keršulytė. Ji čia turi pasistačiusi juodosios keramikos degimo krosnį.

Gintautas Grigas

Gediminas Isokas

▲

Didžialaukis – vs. Utenos sen., arti Puodžių k., į R. nuo Ražampolio, 9 km nuo Utenos. Anksčiau ten gyveno Katinai, turėjo daug žemės, todėl vs. pavadino Didžialaukiu. Jiems išsidalijus, iki šiol išliko 2 sodybos. Sodybas įsigijo uteniškiai vasarvietėms, nes netoli Šeduikių ež. 2000 m. – 2 ūkiai (4 gyv.). Gyveno Stasio Federavičiaus (1), Audronės Vyšniauskienės (3) šeimos.

Antanas Gasperaitis

▲

Droničėnai – kaimas dešinėje plento į Zarasus pusėje, 4 km nuo Utenos. 1671 m. buvo 5 gyv., valdė 4 valakus, 10 valakų – tušti. XX a. trečiame dešimtmetyje išskirstytas į vs. Baudžiavą ėjo Vaikutėnų dv. 1853 m. buvo 132 gyv. Gyveno Jurgio, Kristupo Bukelskių, Jurgio, Jono, Justino Garnelių, Juozapo Ramanausko, Kristinos Ilčiukienės, Vincento, Zigmanto Januškevičių, Mykolo Jasūdžio, Jono Juodžio, Vincento, Jono Kunigėlių, kampininkų: Kajetono Butkevičiaus, Elžbietos Dikinienės, Barboros Mitalienės, Onos Navikaitės šeimos. 1869 m. gyv. Dineikos, Garneliai, Graužiniai, Pagiriai, 1892 m. – Petro Juodžio, Juozo Kunigėlio ir kt. šeimos. 1897 m. gyveno 27 šeimos (146 gyv.), 1984 m. – 79, 1997 m. – 28 sodybos (57 gyv.). 1998 m.– 58, 2000 m. – 28 ūkiai (57 gyv.). Gyveno Vaclovo Baliukevičiaus (1), Mindaugo Baranausko (1), Janinos Onos Barizienės (1), Rimanto Biržiečio (7), Bronės Daneikienės (2), Adelės Garnelienės (1), Onos Garnelienės (1), Adelės Graužinienės (1), Genovaitės Graužinienės (1), Gintaro Graužinio (1), Svajūnės Graužinytės (1), Zofijos Jankauskienės (2), Aleksandros Juodienės (2), Juozo Kačinsko (2), Valentino Kilo (1), Elenos Kunigėlienės (1), Stanislovo Lauciaus (2), Laimos Medvedevienės (4), Marijonos Mušinskienės (1), Gėniaus Norkūno (2), Vidmanto Norvaišos (1), Juozo Patalausko (2), Liongino Paragio (1), Reginos Pužaitės (3), Danutės Šakalienės (4), Arūno Sidas (1), Valentino Urbanavičiaus (2) ir Viliaus Vanagicko (2) šeimos. Pietiniu k. pakraščiu teka Raudesa, Š. – Uolos upelis. Netoli buvo Lapiškės vandens malūnas. K. kapinaitėse palaidoti vengę tarnauti sov. armijoje partizanavę jaunuoliai: Bronius Doneika (1928–45), Jonas Graužinis (1926–45), Algirdas Mitalas (1924–45), Bronius Pagirys (1920–45), Vladas Paragys (1926–46). Iš k. kilęs vertėjas Antanas Paragys, gyd. Balys Kunigėlis, Rusijos pilietinio karo dalyvis Jonas Kunigėlis.

Antanas Gasperaitis

Gediminas Isokas

▲

Gaižiūnai – kaimas. Prie buvusio Gaižiūnų dv. netoli Kvyklių k. 14 km. nuo Utenos. 1670 m. dūmų registre nurodoma, kad kaime yra 3 dūmos, valdomos pono Leščinskio, miškas, kur buvo Čižikovų dv. cerkvelė (iš jos Kvyklių m-klos priestatas). K. 1853 m. gyveno Augustino Bražėno ir Antano Kazimiero, Petro Domininko Galinauskų šeimos. (39 gyv., 6 iš jų samdiniai, o Gaižiūnų dvarelyje (palivarke) 1889 m. – Larisa Čižikova, Juozas Prušakas (273 dešimt. žemės). 1923 m. buvo 10 ūkių (62 gyv.), 1928 m. kaimas išsikėlė į viensėdžius. 1939 m. 14 ūkių (64), 1984 m. – 29, 1997 m.– 24 gyv. 2000 m. – 9 ūkiai (13 gyv.). Gyveno Karolio Baltaduonio (2), Janinos Čerkesienės (1), Adolfo Galiausko (2), Albino Galiausko (1), Jono Galiausko (2), Bronislavos Galiauskienės (1), Onos Galiauskienės (1), Stasio Kazicko (1) ir Stasio Pinkevičiaus (2) šeimos.

Antanas Gasperaitis

Gediminas Isokas

▲

Gediminas – kaimas. 5 km nuo Utenos. Lietuvos Didžiojo kunig. vardu pavadintam k. Lietuvos savanoriai, iš parceliuojamo Utenos dv., gavo žemės. Tebėra likę atskiri vs. prie plento į Kuktiškes. Per k. teka Viešos upė. K. gyveno savanorių Antano Bernoto, Broniaus Grigonio, Jono Mišinio, Juozo Šulgos ir kt. šeimos. Dalyvavusieji Nepriklausomybės kovose, yra gavę apdovanojimus (pvz., B. Grigonis – Vyčio kryžių). Žemę už Viešos yra gavę dvaro kumečiai – Čepėnas, Martinėnas, Skukauskas, Trinkūnas. Dv. buvo parceliuojamas 1925 m. Buvo išdalyta daugiau kaip 50 sklypų. Vs. išliko ne visi. 1997 m. priklausė 32 ūkiai, (75 gyv.). Savanoris J. Šulga yra dirbęs Šnieriškių sen. seniūnu. Tėvų ūkyje gyvena ir dirba vertėjas Ant. Paragys. 2000 m. – 31 ūkiai (67 gyv.). 2000 m. gyveno Emilijos Bakanienės (1), Arvydo Batūros (1), Irenos Belousovienės (2), Giedriaus Bilaišio (4), Redos Blažienės (3), Irenos Stanislavos Bražėnienės (1), Vitos Gasiulienės (3), Adelės Grigonienės (2), Jono Grigonio (1), Zenono Jermako (4), Raimondo Juodkos (4), Genovaitės Kazakevičienės (3), Adelės Kvyklienės (1), Dalios Laurinavičienės (3), Onos Maliauskaitės (1), Onos Markauskienės (1), Onos Mišinienės (1), Rimanto Obcarsko (4), Antano Paragio (1), Jūratės Paragytės (2), Bronislavos Peseckienės (1), Reginos Petrulienės (3), Albino Račicko (2), Prano Raškausko (4), Onos Raškauskienės (1), Emilijos Rinkauskienės (2), Vytauto Sendžiko (3), Viktoro Slapšio (1), Rimutės Stumburienės (2), Ričardo Vyganto (4) ir Vitalijos Židonienės (1) šeimos.

Antanas Gasperaitis

▲

Girelė – vs. 8 km nuo Utenos. 1897 m. gyveno 2 šeimos (11 gyv.) 1923 m. – (16), 1984 m. – 7, 1997 m. – (1), 1998–2000 m. – 1 gyv. – Apolonija Graužinienė.

Gediminas Isokas

Regina Stakėnienė

▲

Griūtys – (XVIII a. – Grucios, Paversmiai) kaimas yra akeliui iš Utenos į Kuktiškes, 6 km nuo Utenos, pietinėje Nemeikščių užtvankos pusėje; rytuose Kryželių k., vakaruose – Pavyžinčio k. Griūčių k. seniau buvo vad. Paversmių k. Archeologinės ekspedicijos metu (1985 m.) kaime rastas XV a. senkapis. Visas viduramžių kompleksas susideda iš senkapio, kaimavietės ir 3 dubenuotų akmenų. Senkapyje rasta skardinių segių, žiedų, plokštelių. 1931 m. į R. nuo dabartinio k. rastas monetų lobis. 1731 m. Griūčių k. priklausė Kuktiškėms su 20 valakų žemės, nedirbamos – 9 valakai. Seniausi k. gyventojai buvo Katinai, vėliau Eismontai, Stundžios, Traškiai. 1853 m. k. gyveno 98 gyv., baudžiavą ėję Kryželių dv. 1897 m. gyveno 15 šeimų (88 gyv.): Andriejaus Justino, Stanislovo Araminų, Silvestro (dviejų), Antano (dviejų), Benedikto, Kazimiero, Motiejaus Katinų šeimos ir kampininkų: Katarinos Čaplinskienės, Gasparo Čaplinsko, Juozapo Sirgedo, Vincento Katino ir Justinos Kvedarienės šeimos. 1923 m. čia buvo 10 šeimų, (80 gyv.) Už dalyvavimą 1863 m. sukilime iš senojo k. buvo išvežta į Sibirą Mintaučkių šeima. Kryželių dv. ponas Katiną ir Čeplinskų šeimas atskyrė ir davė po dešimtinę galulaukių prie Gudėniškių. K. gyventojai Krašuonos skardžiuose, ganydavę arklius ir pavadinę tą viensėdiją Arkliapirde. Kaimą supa aukštokos kalvos: Adomakalnis, Blėkakalnis, Deveikiškės, Grauželės, Kunigų kalnas, Pakabintinis, Pamelniakalnis, Pimpiakalnis, Storakalnis. Gražūs pievų vardai: Palinkės (užtvenktos), Juodabrasčiai, Lyginės, Pakrėkiškės; dirvų: Kalatauka, Lobos, Lobeliai. Pro k. iš R. teka Krašuona (užtvenkta) su įlankėlėm: Giliąja, Lydekine, Šapalyne, Vėgėlyne. Už k. yra kapinaitės su Kryželių dv. ponios Elenos Kšickos akmeniniu paminklu, su iš k. perkeltu senu ornamentuotu Katinų kryžiumi (Markevičiaus – A. Deveikio darbo). Prie k. buvo du seni vs., vienas iš jų vad. Juodiškėmis, kurį valdė Utenos vls. viršaitis A. Gasperavičius. Čia gimė dailininkas Pr. Gasparonis. Kaime yra gimę Utenos vls. viršaitis Ant. Araminas, kraštotyrininkas Algis Araminas. Pokario metais 6 sovietiniai baudėjai nužudė beginklius jaunuolius – Antaną ir Praną Katinus bei Gorską iš Nemeikščių kaimo. 1984 m. – 56, 1997 m. – 17 ūkių (34 gyv.). 2000 m. 18 ūkių (36 gyv.), 2000 m. gyveno Gintauto Aramino (1), Jono Aramino (1), Raimundo Aramino (1), Stasio Aramino (4), Vidučio Aloyzo Aramino (1), Vladislovo Aramino (2), Birutės Araminienės (2), Stasės Araminienės (1), Anelės Jakutienės (1), Valentino Katino (1), Vytauto Jono Katino (3), Astos Katinienės (3), Valerijos Katinienės (1), Petro Lipeikos (3), Regimanto Maigio (6), Algirdo Navaglausko (2), Bronislavos Sirgėdaitės (1) ir Vincento Trinkūno (2) šeimos. Yra daraktorinės m-klos pastatas, kur šio a. pr. liaudies mokytoju dirbo Kaziemieras Araminas (Pakalninis). Čia buvo statomi vaidinimai. Kaimą puošė keli ornamentuoti kryžiai (Motiejūno darbo Jaunimo kryžius, Felikso Cibo darbo kryžius Juozo Aramino sodyboje).

Antanas Gasperaitis

Gediminas Isokas

▲

Gudėniškės – kaimo dalis (kita dalis Kuktiškių sen.) – 11 km nuo Utenos. 1984 m. – 14, 1998 m. – 10 gyv. 2000 m. – 4 ūkiai (10 gyv.). Gyveno Prano Deveikio (1), Pranciškaus Jakučio (3), Vladislovo Kibicko (2) ir Irenos Židonienės (3) šeimos.

Regina Stakėnienė

▲

Inkartai (Namavietė) – kaimas pietinėje Klykių ež pusėje, 15 km nuo Utenos, aplinkui Baltruškalnis, Grušniakalnis, Košiakalnis, Majokakalnis, Raudonakalnis, Varpinyčios kalnas. Senoji k. vieta vad. Namaviete. Kaimo pavadinimas kilęs nuo knygnešių beržuose darytų įkirtimų, rėžių, kuriais pranešdavo žmonėms apie draudžiamas knygas, knygnešių keliones. R. pusėje buvo Katinų palivarkas, kurio savininkas Jonas Katinas palivarko turėjo pavyzdingas ūkininkas Kazimieras Žilėnas. K. prieš I pasaul. karą turėjo 160 deš., buvo 3 kiemai: du Katinų ir vienas Žilėnų ir priklausė Tauragnų vls. Buvo kapinaitės. Su spauda čia dažnai ateidavo knygnešys Medinis, atvažiuodavo iš Tauragnų kun. J. Šnapštys – Margalis ir kun. Vinkšnelis. Liudvikas Karklinis čia turėjo ūkį, buvo Tauragnų vls. viršaitis, Ant. Gasiūnas – muzikantas. Kaime daraktoriavo Sidabras. 1984 m. – (26) gyv. 2000 m. – 8 ūkiai (13 gyv.). 2000 m. gyveno Anelės Apanavičienės (1), Stasės Augustienės (1), Adelės Jurevičienės (1), Emilijos Kamarauskienės (1), Alfonso Petravičiaus (2), Aldonos Puodžiukienės (5), Vitalijos Šinkūnienės (1) ir Onos Treinienės (1) šeimos. Iš šio kaimo kilęs Alfonsas Karklelis, dabar Gruzijoje Tibilisio univ. dėstantis anglų kalbą. Jo senelis čia gyveno , buvo vedęs gruzinę. K. buvo kryžius, vėliau nukeltas į kapines. Čia vykdavo gegužinės, kluono teatrai. K. auga triliemenė liepa. Išliko baltų plytų namas, senų baldų.

Antanas Gasperaitis

Gediminas Isokas

▲

Jaurelis (Jaurelės) – kaimas. 5 km nuo Utenos. 1897 m. gyveno 4 šeimos (26 gyv.), 1984 m. – (22), 1984 m. – (22), 1998 m.– (18), 2000 m. – 7 ūkiai (16 gyv.). 2000 m. gyveno Almanto Bartaševičiaus (3), Angelės Ilčiukaitės (2), Vytauto Mitalo (2), Jono Sirgėdos (1), Antano Tilindžio (2), Jono Vilko (5) ir Genovaitės Vilkauskienės (1) šeimos.

Gediminas Isokas

Regina Stakėnienė

▲

Joneliškės (Joneikiškės, Joneikiškis, Janaikiškiai) – kaimo dalis. 1 km nuo Utenos. 1853 m. buvo 25 gyv. Iš jų Adomo Aleksandravičiaus, Karolio Baliukevičiaus, Juozapo Januškevičiaus, Leopoldo Januškevičiaus ir Jokimo Skinderio šeimos.. 1897 m. gyveno 3 šeimos (31 gyv.). 1984 m.– 89, 1997 – 70, 1998 m.– 84 gyv. 1999 m. – 28 ūkiai (80 gyv.). 2000 m. 30 ūkiai (36 gyv.). 2000 m. gyveno Algirdo Bečalio (4), Marijonos Beliauskienės (1), Violetos Onos Bivainienės (2), Gintauto Bulkos (1), Petro Bulkos (2), Algimanto Giniočio (4), Liudvikos Nijolės Giniotytės (1), Jono Juchnevičiaus (2), Antano Karlausko (6), Arūno Klimo (3), Prano Kudžmos (2), Zenės Kulionienės (4), Bronislavos Lasienės (2), Povilo Murmulio (2), Egidijaus Obsarsko (3), Genovaitės Rozalijos Obsarskienės (1), Povilo Pečiulio (4), Antano Perioko (3), Uršulės Pumputienės (3), Vladislovo Ragausko (4), Daliaus Rožės (3), Liudos Rožienės (1), Romo Sendžiko (2), Dianos Sendžikienės (2), Jono Edvardo Simonavičiaus (3), Irenos Telksnienės (3), Nerijaus Tručinsko (3), Vilės Tručinskienės (2), Vilės Truklicienės (2) ir Kęstučio Umbraso (1) šeimos.

Gediminas Isokas

Regina Stakėnienė

▲

Jotaučiai – kaimas. 9 km į Š. R. nuo Utenos. 1671 m. buvo 4 gyv., 10 valakų tušti. 1897 m. gyveno 8 gyv. (2 šeimos). 1959 m. – 61, 1984 m. – 109, 1998 – 109 gyv. 1999 m., – 40 ūkių (114 gyv.). 2000 m. – 40 ūkiai (107 gyv.). 2000 gyveno Nuradino Abdulajevo (1), Valerijos Aniukštienės (1), Prano Bagdonavičiaus (7), Stanislovo Bagočiūno (3), Reginos Valerijos Barauskienės (1), Liongino Baliukevičiaus (2), Bronislavo Basijoko (3), Juozapo Bernoto (2), Ingridos Bernotienės (4), Vandos Gaidamavičienės (1), Galinos Gasiūnienės (2), Stasės Griškevičienės (1), Aldonos Kaluinienės (1), Vytauto Karvelio (2), Algirdo Kavaliausko (2), Dainiaus Kavaliausko (3), Laimučio Kirkos (5), Onos Kiškienės (5), Vidmino Krasucko (5), Vaidučio Kraujalio (5), Bronislavos Kučinskienės (1), Stasio Kuliešiaus (1), Jovitos Kuolinienės (4), Stasio Lasinskio (3), Snieguolės Latvėnienės (4), Algimanto Ližinio (1), Petro Lukošiūno (2), Genadijaus Paberijaus (1), Vidmanto Riboko (4), Genovaitės Ribokienės (1), Albino Stabšinsko (1), Janinos Staskonienės (3), Aldonos Stukienės (1), Stefanijos Sutkienės (1), Teranės Tachirovos (3), Ramūno Urbono (4), Eimanto Vainiušio (6), Eugenijos Vainiušytės (1), Zitos Vyšniauskienės (4) ir Stefanijos Zabulienės (5) šeimos. Buvo dvaras, priklausęs Kozielai (Kazlui). Šiuo metu čia įsikūrę kultūros namai, parduotuvė, butai.

Gediminas Isokas

Regina Stakėnienė

▲

Katlėriai – kaimas kairėje plento į Tauragnus pusėje (už Alių k.), 20 km nuo Utenos, esantis prie kalvomis apsupto Ilgio ež. 1671 m. buvo 119 gyv. Valdė 4 valakus, 16 valakų tušti. 1853 m. buvo 112 gyv. Gyveno Stepono, Jurgio Jankų, Martyno Juškos, Kazimiero Marcinkevičiaus, Andriejaus Mikulėno, Felikso Norgėlos, Antano, Mykolo, Viktoro, Justino, Motiejaus Pakalnių, Jono Petrėno, Teresės Tarulienės, Ignaco, Andriejaus Tarulių ir kampininkų:Uršulės Kudašienės, Uršulės Pakalnienės, Liudvikos Pakalnienės, Angelės Petkevičienės, Marijonos Vilūnienės šeimos. Samdė 18 samdinių. 1897 m. gyv. 22 šeimos. 1984 m. – 54, 1998 m. – 32 gyv. 1889 Katlėriuose gyv. S. ir M. Boleišos, turėję 39 deš., L. Krasuckas deš., Mikalojus Petrėnas (rašytojo Petrėno senelis) – 50 deš. žemės, Silvestras ir Jonas Sirgėdai. Iš Katlėrių yra kilusi rašytojo J. Petrėno motina Ona Tarulytė. Jos tėvas Vincas buvo vedęs perkrikštytą žydę Teresę. Jiems priklausė ir ežeras. Vincento brolis Kazys, patekęs į Vladivostoką, vedė prancūzę. Arti yra Žnėgurių kalnas, Raudesos upelis, Didžiobalos, Žirgapievio vs., kur buvo Adomo Tarulio, vėliau jo rūmai – Povilo namai. Iš Katlėrių kilęs kun. Petras Tarulis. 2000 m. – 15 ūkių (27 gyv.). 2000 m. gyveno Stanislovo Daunoravičiaus (1), Vytauto Ilčiuko (2), Kazimiero Bernardo Krasucko (1), Natalijos Lekerauskienės (1), Floro Levčenkos (1), Limpiados Levčenkienės (1), Emilijos Maigienės (3), Ritos Morozovienės (2), Pranciškaus Narkūno (1), Valerijos Pakalnienės (1), Valdo Pakalnio (3), Paulėno (2), Irenos Angelės Vaitaškienės (1), Uršulės Viliūnienės (1) ir Elvyros Teresės Židulienės (6) šeimos.

Antanas Gasperaitis

Gediminas Isokas

▲

Kazimierava (Karčiškės) – vs. Prie Viešio ež., netoli buvusio Viešintų dv., 7 km nuo Utenos. 1866 m. Kazimierava priklausė Karoliui Baleišiui, vėliau – Dausoms. 1897 m. gyveno 3 šeimos (12 gyv.), 1997 m. – 1, 2000 m. – 1 ūkis (1 gyv.). Gyvena Ramūnas Kurklys. K. gimė pedagogas, redaktorius Kazys Dausa. Sodyba išlikusi.

Antanas Gasperaitis

Gediminas Isokas

▲

Kyburiai – kaimas. 11 km nuo Utenos. 1671 m. buvo 4 gyv., valdė 2 valakus, 10 valakų tušti. 1833 m. buvo 42 gyv.: Antano Gruodžio, Antano, Juozapo, Justino, Kazimiero Ilčiukų, Martyno Paškausko, Mykolo Žuko, kampininkės Magdalenos Žukienės ir kt. šeimos. Samdė 11 samdinių. 1897 m. gyveno 16 šeimų (73 gyv.), 1984 m. – 36, 1998 – 22, 2000 – 9 ūkiai (21 gyv.). 2000 m. gyveno Antano Aidiečio (3), Jadvygos Aželienės (1), Jadvygos Gruodienės (2), Antano Gruodžio (3), Prano Ližinio (2), Vytauto Mačionio (1), Onos Meškuotienės (1), Povilo Musteikio (2), Vidos Seiliuvienės (3), Juozo Vilūno (2) ir Onos Vilūnienės (1) šeimos. Šiame kaime gimė garsus irkluotojas Jonas Motiejūnas.

Gediminas Isokas

Regina Stakėnienė

▲

Kimėnai (Kiemėnai) – kaimas dešinėje plento į Kuktiškes pusėje, 9 km nuo Utenos. 1853 m. gyveno 44 šeimos. Iš jų Kvedarų, Vieteikių, Prano, Vinco, Jono, Ciprijono Žulių ir kt. šeimos. Buvo 13 samdinių. 1897 m. gyveno 12 šeimų (81 gyv.), 1884 m. – 18, 1997 m. – 4 gyv. 2000 m. – 3 ūkiai (4 gyv.). Gyvena Rasos Čiauškienės (2), Emilijos Kvedarienės (1) ir Onos Salickienės (1) šeimos.

Antanas Gasperaitis

Gediminas Isokas

▲

Kloviniai – kaimas į R. nuo Utenos. dabar susijungęs su Utenos miestu.1671 m. buvo 5 gyv., valdė 2 valakus, 18 valakų tušti. 1853 m. buvo 186 gyv. Tada gyveno Liucijos Baltrūnienės, Karolinos Bernotaitės, Antano, Ciprijono, Liudviko, Povilo, Vincento Bernotų, Pranciškaus Bizoko, Antano Blažio, Petro Degulionio, Valentino Degulio, Antano, Izidoriaus Eigėlių, Justino Grigo, Juozapo, Konstantino Kalyčių, Marcelės Karčiauskienės, Petro Kecoriaus, Juditos Liegienės, Adomo Liegaus, Mykolo Mikitos, Jurgio, Kazimiero Mikulėnų, Silvestro Motiejūno, Banifaco, Jurgio, Mykolo Paškauskų, Stanislavo Semėno, Gabrieliaus Zabulėno, Gabrieliaus, Jono Zizų, Juozapo Žibo, kampininkų: Teklės Dičiuvienės, Marijonos, Onos Kalitienių ir Mykolo Vasiliausko šeimos. 1923 m. – 303, 1959 – 220, 1970 m.– 308, 1979 m.– 287, 1985 m.– 215, 1999 m.– 72 sodybos (157 gyv.). 2000 m. – 66 ūkiai (153 gyv.). Gyveno Antano Alaunės (1), Valdo Baukio (5), Ričardo Bernoto (4), Valdo Bernoto (2), Juozapo Biržiečio (2), Genės Čipkuvienės (3), Valerijos Čiupinienės (1), Arvydo Dausos (3), Petro Dudėno (2), Jadvygos Gaidienės (3), Prano Gučiaus (2), Mamerto Janušio (2), Stanislovo Jurgelėno (1), Veronikos Kaulinienės (4), Onos Kaušylienės (1), Danguolės Klimanskienės (2), Onos Kondratienės (1), Eugenijaus Kondroto (2), Prano Kunigėlio (5), Stasės Kvedarienės (2), Boleslovo Leipaus (1), Gintaro Leipaus (1), Povilo Leipaus (3), Valentino Leipaus (3), Nikolajaus Leonovo (3), Bronės Nijolės Limanauskienės (1), Rasos Luščikienės (3), Vytauto Malinausko (1), Lijanos Maniušienės (4), Onos Matulienės (1), Agnietės Mecelicienės (3), Albino Mikėno (1), Petro Mikulėno (2), Birutės Mikulėnienės (2), Uršulės Mikulėnienės (1), Antano Mikužio (1), Genovaitės Paškauskaitės (1), Jono Račinsko (1), Gražinos Ramančikienės (2), Juliaus Rinkevičiaus (5), Prano Rukšio (2), Nijolės Rukštelienės (4), Gintauto Rutkausko (1), Petrės Snukiškienės (1), Gailučio Snukiškio (5), Elenos Šapokienės (1), Antano Šeduikio (3) Elvyros Šimelienės (2), Antano Tarulio (2), Leono Tijūnėlio (2), Albino Tumėno (4), Juliaus Vanago (2), Onutės Vanagienės (4), Galinos Vasiljevos (3), Viktoro Vazgilevičiaus (5), Karolinos Laimos Vilūnienės (2), Leonoros Vitienės (2), Prano Vizbaro (3), Pranės Zazienės (1), Gintauto Zitikio (3), Vytauto Zitikio (2), Virgilijaus Žalalio (1), Algio Žibo (3), Dainiaus Žibo (1), Prano Žibo (2) ir Laimos Žvinienės (4) šeimos.Vietovė lygi, be kalvų, upių, išskyrus Žaliąjį kalną Droničėnų pusėje. Kraujupėlio – pavadinimas kilęs neva iš kovų su švedais laikų. Pašėlupis taip pat senas vietovardis. Klovinių laukuose yra Žaibų bala, Vagių valka, Sausabalio pievos, Vartelių miškas, upeliukas Skardžius, Grūžtališkio raistai, Lankos prie užtvankos, Raistas arti dabartinio Utenos turgaus, Paganėliai su Šilaliais, Santakos pievos ir kalneliai, vadinami Loviais. Klovinių šilely 1894 m. buvo pastatytas ornamentuotas Jaunimo kryžius. Sakoma, kad čia yra buvę kartuvių stulpai 1863 m. sukilimo aukoms. Šį kryžių yra nufotografavęs dail. Ad. Varnas. Jis atkurtas St. Neliupšio (pastatytas arčiau plento). Baudžiavą K. žmonės ėjo į Utenos dv. Po teismų su dvarininku A. Balcevičiumi, 1897 m. gyveno 51 šeima (298 gyv.). 1930 m. matininkui pridėjus Paganėles, Šilelį, susidarė 700 ha žemės. Šiame Klovinių kaimo Šilelyje nuo 1903 m. būsimas kompozitorius, Utenos vargonininkams J. Gruodis, sirgdamas ilsėdavosi. 1835 per Klovinių žemę buvo baigtas vesti Kauno–Zarasų plentas ir čia iki šiol išliko kelio apeivių namas. 1914 m. pas Raslanus buvo atidaryta pr. m-kla (mokyt. Domas Jankauskas). Vėliau Rybnikų vs. buvo ,,Saulės“ g-zijos filialas. XIX a. pr. k. buvo didelis – iki 290 gyv. XX a. pr. buvo keletas valakininkų. Galukaimyje buvo amatininkų šeimų – siuvėjai, račiai. Net 20 stiprių vyrų išvyko duoneliauti svetur. Ant. Motiejūno 9 žmonių šeimoje tebuvo vienas raštingas. Draudžiamą literatūrą čia platino vietinis Ant. Zizas. Iš Kloviniškių išėjęs ir žuvęs Klaipėdos vaduotojas Adolfas Vilūnas, A. Eigėlis grįžo invalidu, komunistas Jurgis Motiejūnas 1921 m. buvo sušaudytas Panevėžyje. Vyresnysis brolis Antanas mirė Sibire, Aleksas buvo ilgametis mokytojas. Petras Motiejūnas ir Napalys Kalytis buvo Mockėnų seniūnai. K gimė dailininkas Valdas Gurskis.

Antanas Gasperaitis

Gediminas Isokas

▲

Kovynė – kaimas, šiuo metu susiliejęs su Pačkėnais, 6 km nuo Utenos Krašuonos ž. ū. b-vės teritorijoje. 1853 m. vadinosi užkaboriu (tarp Šnieriškių ir Ramoškėnų dvarų) Kovynėje tada buvo 37 gyv., tarp jų Nikod. Čapinskio (iš jų kilęs Kovynės Kaziukas), Martinėno, Kaz. Zazirsko (20 žm.), Žulio šeimos. Samdė 8 samdinius. XX a. čia atsikėlė Bražėnai, Černiauskai, Trinkūnai (Stepono Trinkūno šeimoje – 11 vaikų), kurių palikuonys persikėlė į Uteną. 1897 m. gyv. 7 šeimos (33 gyv.), 1984 m.– 18, 1997 m.– 13 gyv. 2000 m. – 6 ūkiai (13 gyv.). Gyveno Petro Cesiulio (2), Stanislovo Paulausko (4), Elenos Railienės (1), Onos Trinkūnienės (1), Jono Vaišnoro (3) ir Vijolės Velbasienės (2) šeimos.

Antanas Gasperaitis

Gediminas Isokas

▲

Kryželiai – kaimas. 9 km nuo Utenos. 1984 m. – 3, 1997 m. – 1, 1998 m.– 1 gyv. 2000 m. – 1 ūkis (1 gyv.) Saulius Šablinskas.

▲

Kvykliai (Kalvelėnai) – kaimas. 10 km nuo Utenos. 1671 m. buvo 3 gyv. dirbę 1 val. Du valakai tušti. Prie Kvyklių yra Kenadeto ež. 1853 m. buvo 129 gyv.: 5 Gervės, Gineičio, Kvartūnos, Kvyklių, Mikulėno, Petrėnų, Sakalo, Zabuko, Kvartūnos, Gineičio, 4 Kvyklių šeimos. Iš jų 16 samdinių. 1897 m. gyveno 36 šeimos (181 gyv.). 1959 – 189, 1984 m. – 120, 1997–97, 1999 m. – 42 sodybos (94 gyv.), 2000 m. 42 ūkiai (84 gyv.). 2000 m. gyveno Antano Bražėno (2), Rimanto Cibo (3), Vido Čeponio (1), Olgos Čereškienės (1), Algimanto Kosto Daugirdo (1), Onos Dikinienės (1), Jurgitos Girutytės (1), Elvyros Jovarauskienės (2), Jono Juknonio (4), Jono Karaliaus (4), Genovaitės Kazlienės (1), Vladimiro Koniušanec (3), Natalijos Kružintaitienės (1), Bronislovo Kviklio s. Antano (1), Bronislovo Kviklio, s. Kosto (3), Vinco Kviklio (3), Juliaus Laurinavičiaus (2), Birutės Matulevičienės (5), Jono Mikolėno (2), Juozapo Mikulėno (2), Petro Musteikio (1), Julijos Pakalnienės (1), Onos Paškonienės (2), Valdemaro Paškonio (5), Veronikos Petkevičienės (1), Gintaro Penkevičiaus (1), Balio Petrėno (2), Emilijos Petrėnienės (2), Leokadijos Petrėnienės (1), Veronikos Petrėnienės (1), Stasės Repečkienės (1), Aldonos Sinkevičienės (1), Emilijos Sinkevičienės (1), Bronislovo Sukarevičiaus (3), Jono Šeikio (3), Nijolės Šulgienės (1), Bronės Tutoraitienės (1), Vytauto Valavičiaus (4), Doratos Vanagienės (1), Gintauto Vedricko (3), Onos Vedrickienės (1) ir Ritos Žilėnienės (4) šeimos. Arti buvo Karveliškio užkaboris. Apylinkėje daug ežerų: Baltys, Duobys, Liminėlis, Talys, Viešys bei Talos, Viešos upės. K. buvo akmuo su iškalta pasaga. Kartuvių kalne žandarai korę sukilėlius. Aplinkui buvo išnykę palivarko vs.: Antaduobis, Karčiškės, Karveliškis, Linkeliškės, Noliškėliai, Novasodai (čia g. poetas Č. Obcarskas), Pažuvintys, Raguškės (buv. Viešintų dv.). Netoli, Stanėnų k., yra pilkapiai. Kvykliai turi savo kapinaites. 1915 m. kunigas Pranas Turauskis įkūrė pr. m-klą. Po šio karo tremtinio J. Zabuko namuose veikė 7-metė m-kla. K. daug žmonių su pravardėmis: Makalas, Mėsytė, Paniokas, Rudakojis, Strakys, Vilkas...

Antanas Gasperaitis

Gediminas Isokas

▲

Liegavietė – vs. 13 km nuo Utenos. 1984 m.– 4, 1998 m.– 2 gyv. 2000 m. – 2 ūkiai (2 gyv.). Gyveno Boleslovas Katinas ir Genovaitė Klimanskienė.

▲

Medeniai – kaimas plento į Tauragnus kairėje pusėje, 7 km nuo Utenos. 1671 m. buvo 4 gyv., valdę 2 valakus, 5 valakai tušti. 1853 m. vs. gyveno 17 gyv.: Gabrieliaus Leipaus, Benedikto Ramono ir kt. šeimos. Samdė 17 samdinių. 1897 m. gyveno 5 šeimos (37 gyv.). 1984 m. – 133, 1989 m.– 63, 1984 m.– 133 gyv. 1997 m. buvo 45 sodybos, (183 gyv.). 2000 m. – 70 ūkiai (187 gyv.). 2000 m. gyveno Vasiliaus Abrasimovo (1), Povilo Aglinsko (4), Janinos Akavitienės (3), Viliaus Aršvilos (4), Genės Baranauskienės (5), Antano Barkaus (3), Vytauto Bikaus (1), Audronės Teresės Biriukienės (1), Antano Būgos (3), Linos Būgaitės (2), Roberto Cibulskio 1), Nijolės Čebatarevičienės (2), Stasio Černiausko (4), Elenos Černiauskienės (2), Lionginos Daraškevič (4), Dianos Garunkštienės (1), Aldonos Gasiulienės (1), Virgilijos Gasiulienės (2), Svajūnės Ginaitienės (3), Gintauto Ginaičio (5), Stasio Ginaičio (1), Juozo Girniaus (2), Petro Glinskio (6), Julės Gromovienės (1), Gintauto Gudelio (3), Alfonso Gurkšnio (2), Vytauto Januškevičiaus (4), Vigando Jučiaus (2), Petro Kalinausko (3), Leokadijos Karklinienės (1), Kęstučio Karklinio (3), Vidmanto Karklinio (3), Marijonos Klimavičienės (2), Astos Kuzmienės (3), Elenos Kviklienės (1), Kęstučio Kviklio (4), Onos Vandos Latvėnienės (4), Petro Vincento Leipaus (4), Vincento Juozapo Leipaus (2), Broniaus Liepio (2), Juozo Mameniškio (4), Nerijaus Mameniškio (3), Romo Meldaikio (1), Onos Musteikienės (1), Julijaus Neniškio (3), Natalijos Paškauskienės (3), Antano Paulėno (3), Daivos Pečiūrienės (2), Bronės Puodžiuvienės (1), Petro Ramono (1), Adelės Ramonienės (1), Rafail Saifulin (4), Rimanto Semėno (2), Svetlanos Sirotenko (2), Stefanijos Snukiškienės (6), Irenos Stasiūnienės (2), Alvydo Sukarevičiaus (5), Redos Šereikienės (4), Kazimiero Tuskenio (2), Ingos Veikšrienės (2), Antano Veteikio (5), Sigito Veteikio (5), Viliaus Veteikio (3), Edmundo Vilko (4), Linos Vištelienės (3), Juozo Žiulio (5), Rimanto Žiulio (4), Algirdo Žuko (1), Konstancijos Žulytės (1) ir Laimos Žvinienės (3) šeimos. 1889 m. čia gimė publicistas Andrius Randomanskis. Arti Pušinėlė, kur vyko sukilėlių susirėmimas su caro karių būriu. Buvo prad. m-kla, kultūros namai.

Antanas Gasperaitis

Gediminas Isokas

▲

Meldeikiškės (Meldaikiškės) – kaimo dalis 12 km nuo Utenos. 1984 m. – 8, 1997 m. – 3, 1998 m. – 2 gyv. 2000 m. – 2 ūkiai (2 gyv.). 2000 m. gyveno Antanas Kaušila (1) ir Vilius Kaušyla (1) šeimos.

▲

Mieliškės – vs. 13 km nuo Utenos. 1897 m. gyveno 6 asmenų šeima. 1984 m.– 7, 1998 m.– 5 gyv. 2000 m. – 2 ūkiai (5 gyv.). Gyveno Jonas Dačinskas (2 gyv.) ir Stasė Paradnikienė (3 gyv.).

Gediminas Isokas

Regina Stakėnienė

▲

Miškiniškis – kaimas, 9 km nuo Utenos. 1984 m.– 4, 1998 m.– 3 gyv. 2000 m. – 2 ūkiai (4 gyv.). Gyveno Bronės Maniušienės (2) ir Prano Maniušio (2) šeimos.

Regina Stakėnienė

▲

Mockėnai (Tratiliai) – kaimas ribojasi su Kryželių, Nemeniškių, Puodžių, Ribnikų, Vijeikių k. ir Utenos miestu. 1671 m. buvo 9 gyv. valdę 6 valakus. 14 valakų buvo tušti. 1853 m. gyv. 124 gyv. Adomas Baltrūnas, Antanas, Konstantinas Grigai, Pranciškus Kalytis, Kristupas Simonas Markevičius, Laurynas Matelis, Kristupas Mikulėnas, Petras Motiejūnas, Jurgis Vilūnas, Zigmuntas Zabulėnas, Jurgis Žibas, Silvestras Valiūnas (25 šeimos) ir samdė 12 samdinių. Kampininkai: Domicėlė Eigelienė, Domicelė Čipkuvienė, Benediktas Ilčiukas, Klara Šlepetienė su šeimomis. Samdė 12 samdinių. 1897 m. gyveno 48 šeimos (222 gyv.). Kaimui priklausė Berduniškių giraitė ir Kryželių didžiamiškis. 1940 m. per Kryželių mišką bandyta tiesti vieškelį, todėl iškirsta proskyna. Tačiau kelias nebuvo nutiestas, nors buvo iškasti grioviai, sulyginta žemė. Miške yra skeltas akmuo ir Vyskupijos raistas. Kaimo viduryje – Griauzdakalnio aukštuma. Prie kaimo yra Samanės ir Uodegos ežerėliai. 1925 m. k. padalintas į viensėdžius. Ūkininkams priklausė 531,9 ha žemės, iš kurios 37,5 ha miško, 3,5 ha vieškelio, apie 11 ha mažažemių plotelių. 1922 m. gyveno 35 ūkininkai, 8 mažažemiai, iš viso – 43 šeimos. 1945 m. 56 šeimos. Tiesiant geležinkelio atšaką į pramoninį rajoną buvo nugriautos A. Snūkausko, P. Kalyčio ir kitų sodybos, o rengiant kolūkio ganyklas išnyko P. Vilūno, A. Leipaus ir kitų sodybos. Utenos miestas plėtėsi į Mockėnų kaimo žemes. Kaimas turėjo savo amatininkų, muzikantų. Pokario metais represuoti V. Mikulėnas, J. Vilūnas, J. Vilūnaitė, žuvo Pr. Vilūnas ir kiti. 1984 – 123 gyv. 2000 m. – 39 ūkis (100 gyv.). Gyveno Anos Asačiovos (1), Stanislovo Augučio (3), Angelės Bajarūnienės (2), Stefanijos Biržinienės (1), Antano Čipkaus (3), Jono Čipkaus (4), Stasio Čipkaus (4), Onos Dapkuvienės (5), Palmiros Eigėlienės (3), Jono Gimžausko (1), Sigito Grigo (4), Virgilijaus Grigo (4), Aldonos Grigienės (1), Reginos Kanapėnienės (4), Zitos Katinienės (3), Valerijos Lapinskaitės (1), Elenos Maciulevičienės (2), Andriaus Martinėno (3), Virgilijaus Martinėno (1), Gedimino Motiejūno (5), Antano Musteikio (2), Gvidmanto Paškausko (6), Vitos Pečiulienės (2), Elenos Pečiūrienės (4), Juozo Petrulionio (1), Stasio Pundziaus (5), Juozo Puodžiuko (2), Rasos Purkienės (3), Valdos Sidorenko (3), Antano Slabšio (2), Antano Algirdo Šapolos (2), Genovaitės Šinkūnienės (1), Romos Šinkūnienės (3), Eleonoros Trinkūnienės (1), Vandos Valiukienės (1), Leono Venslovo (1), Antano Vilūno (3), Onos Vandos Vilūnienės (1) ir Stepono Žirnelio (2) šeimos.

Antanas Gasperaitis

Gediminas Isokas

Vladas Leipus

▲

Momėnai – kaimas arti Kvyklių k., prie Limino ež., 12 km nuo Utenos. 1746 m. buvo 5 gyv.: Mikalojus Gaudzevičius, Kazimieras Mameniškis, Laurynas Papuckas, Mykolas Snukiškis, Mykolas Šyšla. K. priklausė Utenos bažnyčiai. 1853 m. Momėnuose buvo 60 gyv. – Jono, Tomo, Kristoforo Cibų, Jono, Antano, Juozapo Mameniškių, Petro Pakalnio, Jokimo Purvinio šeimos. 3 iš jų samdiniai. Kampininkė Kazimiera Steiblienė (3). 1897 m. gyveno 11 šeimų (61 gyv.), 1984 m.– 40, 1997 m.– 22 gyv. 2000 m. – 9 ūkiai (19 gyv.). 2000 m. gyveno Elenos Cibaitės (2), Vytauto Petro Cibo (5), Juozo Jankausko (1), Jadvygos Mameniškienės (1), Pranciškaus Mameniškio (2), Alvydo Savicko (2) ir Aleksandros Snukiškienės (2), Aldonos Snukiškienės (2), Vaclovo Jono Sukarevičiaus (2) šeimos. Iš k. kilęs kolekcionierius Ant. Pakalnis.

Antanas Gasperaitis

Gediminas Isokas

▲

Našloniškis – kaimas 15 km nuo Utenos. 1853 m. vs. gyveno Mykolas Keizikas su 5 asmenų šeima, samdė du samdinius. 1897 m. vs. gyveno 2 šeimos (13 gyv.). 1984 m.– 12, 1998 m.– 5 gyv. 2000 m. – 2 ūkiai (4 gyv.). 2000 m. gyveno Edvardo Kazakevičiaus (3), Onos Mikšienės (1) šeimos. K. prie Vaiseko ežero.

Gediminas Isokas

Regina Stakėnienė

▲

Nečioniškis – kaimas. 17 km nuo Utenos. 1984 m.– 8, 1997 m.– 12, 1998 m.– 12 gyv. 2000 m. – 6 ūkiai (12 gyv.). Gyveno Juozo Bitkevičiaus (2), Romualdo Dumbliausko (4), Jadvygos Kamarauskienės (1), Uršulės Musteikienės (2), Vlado Šeduikio (1) ir Juozo Židonio 2) šeimos.

Gediminas Isokas

Regina Stakėnienė

▲

Nemeikščiai – kaimas. 2 km nuo Utenos. 1671 m. 15 gyv., valdę 14 valakų. 1885 turėjo 365 dešimt. žemės, 72 gyv., buvo 15 kiemų, baudžiavą ėjo Utenos dvare. 1853 m. buvo 142 gyv.: Tamošius Jurgis Čipkai, Kristupas Garbanauskas, Mykolas Grikapelis, Petras Lekavičius, Pranciškus Martinėnas, Justinas Mikulėnas, Aleksandras Motiejūnas, Jokūbas, Dominykas Raslanai, Justinas Straižys, Antanas Skurskis, Jonas, Benediktas, Antanas Vaškeliai ir kt., kampininkai:Tadeušas Gasiulis, Vincentas Ivanauskas, Rozalija Kačulienė, Katarina Lekavičienė, Ferdinandas Prūsas, Marijona Raslanienė, Morta Sipavičienė su šeimomis. 1897 m. gyveno 34 šeimos (166 gyv.) 1959 m.– 103, 1997 m.– 189, 1984 m.– 169, 1999 m.– 196 gyv. (80 ūkių). 2000 m. – 78 ūkiai (195 gyv.). 2000 m. gyveno Antano Aramino (1), Juozapo Aramino (3), Veronikos Araminienės (1), Jūratės Baliukevičienės (3), Prano Baliulio (1), Aldonos Baltaduonienės (3), Algio Baltaduonio (5), Vilės Bartašiūnienės (1), Nerijaus Bitauto (3), Anelės Čepėnienės (1), Jono Gaivenio (4), Antano Gerulio (2), Adolfo Girdjušo (2), Jono Vytauto Guobužo (2), Nijolės Marcelės Indriūnienės (2), Magdalenos Irenos Jančienės (2), Genovaitės Jočienės (1), Stasės Juodvalkienės (2), Sigito Juodvalkio (3), Algimanto Katino (4), Gintaro Kezio (4), Laisvūno Kezio (4), Vytauto Kezio (2), Linos Kirdeikienės (4), Stanislovo Kiršansko (4), Valerijos Kuliešienės (2), Juozo Kuliešiaus (4), Vlado Kuliešiaus (2), Ramutės Laukienės (3), Irenos Lapėnienės (4), Anelės Lekavičienės (1), Jono Lekavičiaus (4), Anelės Lingienės (1), Kazimiero Lipeikos (4), Jono Liuimos (1), Virgilijaus Liuimos (1), Janinos Liuimienės (1), Paulinos Liuimienės (1), Natalijos Lozuraitienės (1), Alberto Lozuraičio (4), Vlado Marozo (3), Jono Medaišos (4), Galenos Mikštienės (5), Antano Mikulėno (2), Arūno Mikulėno (4), Jono Naujiko (2), Palmiros Pečiūrienės (4), Aleksandros Petrikienės (1), Leono Algimanto Pundžio (2), Juozo Raslano (4), Vladislovo Raslano (2), Onos Repšytės (1), Jono Rudėno (4), Neringos Rudokienės (3), Dalios Ruzgienės (2), Broniaus Streižio (1), Ramūno Sukarevičiaus (1), Vyto Šimansko (3), Zenonos Telksnytės (1), Algirdo Trainio (2), Antano Trinkūno (3), Janinos Tumėnienės (2), Egidijaus Ubeikos (4), Nijolės Ubeikienės (2), Danguolės Umbrasienės (3), Zigmo Urvakio (3), Geniaus Valaikos (1), Dainiaus Valiaugos (5), Dariaus Vapsvos (1), Petro Vapsvos (2), Algio Varno (1), Fiodoro Vasiljevo (2), Stefanijos Vaišnorienės (4), Antano Veličkos (2), Algio Viburio (4), Aleksandros Veros Zabulienės (1), Petro Žinkos (2) ir Valdo Žinkos (4) šeimos. Čia 1919 m. gimusio poeto A. Nykos-Niliūno (A. Čipkaus) senelis Juozapas Utenos dv. dirbo vežiku. Poeto gyvenamasis namas jo tėvo Adomo iš k. perkeltas į vs. buvo nugriautas. 1905 m. įvykių metu ir buvo pašalintas iš darbo viršaičiu buvęs iš Martinėnas. 1919 m. atsitraukdami bolševikai kaimo lauke sušaudė kelis į Rusiją pasitraukti nesutikusius savo karius. Kaimą iš PV supa Krašuonos upė, tekanti pro piliakalnį. Kaimo P pusėje, kalvelėje, buvo Kapeliai su kryžiais. Kalbama, kad jie išlikę iš prancūzmečio. Užtvenkus Krašuoną, tarp Griūčių ir Kryželių k., sudarytas dirbtinis tvenkinys. Po vandeniu liko gražios, didelės Palinkių pievos. Aplinkui užtvanką Kriūtos, Kalataukos kriaušiai, šlaitai. Į Krašuoną prieš užtvanką įteka Vyžintėlė. Pokario metais žuvo kaimo vyrai: J. Gorskus, J. Grimalauskas, J. ir P. Streižiai, Vl. Vaškelis. Kaime buvo keli gražūs kryžiai: prie kelio į Kuktiškes – Jaunimo (statytas 1895 m.) prie kelio į Biliakiemį. Atgimimui pažymėti 1989 m. pastatytas naujas kaimo kryžius, kitas – kunigo A. Liuimos brolio sodyboje. Kaime yra vandentiekis, malūnas, gateris, šiltnamiai, grūdų valykla, ferma. Derlinguose laukuose vystoma daržininkystė.

Antanas Gasperaitis

Gediminas Isokas

▲

Pabaltė – kaimas. 1984 m. – 7, 1997 m.– 6 gyv. 2000 m. – 3 ūkiai (7 gyv.) Gyveno Anelės Lamauskienės (1), Genovaitės Titenienės (4) ir Stanislovo Zabulionio (2) šeimos.

Gediminas Isokas

▲

Pačkėnai – kaimas, 6 km nuo Utenos prie kelio į Kuktiškes, Krašuonos ž. ū. bendrovės centre, kuriame yra kultūros namai, biblioteka, pr. m-kla, parduotuvė, felčerių punktas. Beveik visos įstaigos įsikūrę viename gražios architektūros pastate. 1853 m. Buvo 38 šeimos: – Jono Čaplinsko,Vinco Dausos, Simono Veteikio, Jurgio ir Kazio Žulių ir kt. 1897 m. gyveno 7 šeimos (32 gyv.). Buvo 15 samdinių. Pradinė mokykla čia veikia nuo Pirmojo pasaulinio karo. Ji buvo Žulių namuose. Gyv. skaičius išaugo tik po Antrojo pasaulinio karo. 1923 m. buvo 39, 1970 m.– 56, 1979 m.– 197, 1984 m.– 242, 1997 m.– 343 gyv. 2000 m. – 115 ūkių (336 gyv.). 2000 m. gyveno Vidmanto Adomėno (4), Balio Vytauto Aliejūno (2), Vandos Araminienės (1), Stanislovos Baltaduonienės (1), Petro Baltaduonio (2), Antano Baranausko (4), Romualdo Bariso (3), Bronislavos Barisienės (1), Audronės Batūrienės (2), Petro Bikelio (4), Arvydo Bimbirio (4), Ričardo Bimbirio (2), Rimanto Bubulio (5), Valdos Butkuvienės (6), Sigito Čepėno (4), Žydrūno Damicijono (4), Konstancijos Damicijonienės (2), Rimanto Dilio (5), Janinos Fedosovos (1), Laimučio Fedosovo (5), Rimanto Gailešos (3), Algio Gaižučio (4), Rimanto Garbanausko (2), Anelės Garbanauskienės (1), Daniaus Genio (2), Edvardo Gučiaus (2), Antano Guigos (5), Boleslovo Guigos (8), Rimutės Ignatavičienės (6), Viktoro Ylos (3), Vytauto Imbraso (4), Violetos Genovaitės Jankauskienės (1), Anastazijos Jakštienės (1), Romualdo Jakubsevičiaus (6), Nijolės Jočienės (1), Jono Jonikavičiaus (4), Kazimiero Jurgelėno (2), Egidijaus Jurkūno (3), Genės Zitos Jurkūnienės (2), Raimundo Jusio (4), Aušros Karklelytės (2), Tomo Katino (4), Jono Kazanavičiaus (3), Stanislovo Kazanavičiaus (3), Janinos Kirdeikienės (1), Nastazijos Kirdeikienės (1), Broniaus Klepecko (2), Roberto Korsako (4), Leonido Krutoguz (3), Elvyros Bronės Krikščiūnienės (1), Rimanto Kurilos (1), Aušros Leipuvienės (4), Algirdo Leipaus (3), Vytauto Antano Lekavičiaus (6), Gintauto Liobės (4), Alvydo Liuimos (3), Tatjanos Mackonienės (3), Janinos Maigienės (1), Ritos Matuzienės (5), Antano Mameniškio (1), Danutės Mangevičienės (4), Virginijos Marapolskienės (3), Irenos Maršalkienės (2), Stasio Matiuko (2), Genovaitės Matiukienės (2), Onos Meškeliūnienės (2), Janinos Mieliauskienės (2), Loretos Mikalauskienės (3), Rimanto Miškinio (3), Birutės Morkūnienės (2), Alberto Pakėno (3), Zitos Paškevičienės (7), Ramūno Paškevičiaus (1), Juozo Paškonio (5), Petro Pečiūros (2), Vido Pelakausko (3), Onos Pelakauskienės (2), Marytės Pinkevičienės (4), Irenos Rastenienės (3), Vlado Rastenio (2), Kęstučio Rusakevičiaus (4), Dainiaus Simunio (3), Kazimiero Sirgedos (2), Leono Staikūno (3), Onos Staikūnienės (2), Adelės Stundžienės (1), Eugenijaus Survylos (3), Juliaus Vytauto Šapokos (2), Marijonos Šarienės (1), Stanislovo Trinkūno (3), Rimanto Trinkūno (5), Neringos Trinkūnienės (3), Stefanijos Trinkūnienės (1), Prano Viliaus Ubeikos (2), Leono Valiaugos (2), Alekso Antano Valiuko (2), Almos Venclovienės (5), Vytauto Veteikio (4), Audručio Vidžiūno (6), Gintauto Vidžiūno (4), Raimondo Vidžiūno (2), Rytauto Vidžiūno (2), Sigito Vidžiūno (4), Veronikos Vidžiūnienės (1), Povilo Vilūno (3), Jono Vizbaro (3), Stanislovo Zlatkausko (3), Reginos Zlatkauskienės (3), Birutės Zolubienės (5), Albino Žaibaus (2), Alvydo Žigo (4), Anastazijos Žiulienės (1), Leokadijos Žulienės (1), Stanislovo Žulio (4) ir Vytauto Jono Žulio (2) šeimos.

Antanas Gasperaitis

Gediminas Isokas

▲

Pagirėlė – kaimas, 7 km nuo Utenos. 1984 m.– 8, 1997 m.– 3, 1998 m.– 2 gyv. 2000 m. – 2 ūkiai (2 gyv.). Gyveno Julija Bražėnienė ir Veronika Angelė Mikulėnienė. Yra senos neveikiančios k. kapinės.

▲

Paguobys – kaimas, 6 km nuo Utenos, prie Pačkėnų k. 1897 m. vs. gyveno 2 šeimos (11 asmenų). 1984 m.– 10, 1997 m.– 5, 1998 m.– 4 gyv. 2000 m. – 1 ūkis (1 gyv.). Gyveno Raimundas Nakutis.

Gediminas Isokas

Regina Stakėnienė

▲

Pakalniškiai (Pakalnė) – kaimas, 3 km nuo Utenos. 1853 m. gyveno Jurgis Pakalnis (5 asmenų) su šeima. Samdė 1 samdinį. 1984 m.– 3, 1997 m.– 5 gyv. 2000 m. – 2 ūkiai (5 gyv.). Gyveno Alvydo Ilčiuko (3) ir Stasio Ilčiuko (2) šeimos.

Gediminas Isokas

Regina Stakėnienė

▲

Paliminė I – vs. 1897 m. priklausė Utenos parapijai. Tais metais gyveno viena 4 asmenų šeima. 2000 m. – 1 ūkis (1 gyv.). Gyveno Eugenijus Janušauskas.

Gediminas Isokas

▲

Papiškiai – kaimo dalis arti Kvyklių, 13 km nuo Utenos. 1853 m. buvo 54 šeimos: – Raimundo Bražėno, Justino, Stanislovo Cibų, Simono Mameniškio, Juozapotos Snukiškienės (kampininkės), Kazio ir Augusto Snukiškių ir kt. šeimos. Buvo 6 samdiniai. 1984 m.– 42, 1997 m.– 11 sodybų (30 gyv.). 2000 m – 10 ūkių (27 gyv.). Gyveno Jolantos Alaunienės (3), Vytauto Jono Bražėno (2), Prano Cibo (3), Broniaus Čižo (4), Leonoros Dagilienės (2), Juozo Jaksebogos (2), Eleonoros Mameniškienės (1), Reginos Pinkevičienės (3), Albino Pinkevičiaus (4) ir Audronės Rožienės (3) šeimos.

Antanas Gasperaitis

Gediminas Isokas

▲

Paraudė – vs., 6 km nuo Utenos. 1853 m. čia gyveno Laurynas Žulys su 6 asmenų šeima. 1897 gyveno viena 5 asmenų šeima. 1984 m.– 7, 1997 m.– 2, 1998 m.– 8 gyv. 2000 m. – 3 ūkiai (8 gyv.). Gyveno Birutės Onos Garliauskienės (2 gyv.), Danguolės Rukšėnienės (3 gyv.), Elenos Smirnovienės (3 gyv.) šeimos.

Gediminas Isokas

Regina Stakėnienė

▲

Pauolis (Poolis) – kaimo dalis netoli Vaikutėnų piliakalnio, 8 km nuo Utenos. Pro k. teka upelis Uola (Ola). 1853 m. buvo 44 gyv. Gyveno Motiejaus Januškevičiaus, Martyno Jasūdžio, Tamošiaus, Mykolo, Zigmanto, Jono, Dominyko Malaiškų, kampininkų: Agotos Dikinienės, Katarinos Garuolytės, Cecilijos Rūkštelytės šeimos. 1866 m. – Jurgio Dikino, Martyno Jasudžio, Jurgio Juodžio, Jono, Martyno, Justino Maleiškų šeimos. Nuo 1887 m. kaimas vad. Pauoliu. Tarp kitų gyv. Ant. ir Silvestro Malaiškų šeimos. 1984 m.– 6, 1998 m.– 8 gyv. 2000 m. – 3 ūkiai (6 gyv.). 2000 m. gyveno Almos Eisinienės (4), Onos Miliškevičienės (1) ir Elenos Ušakovienės (1) šeimos.

Antanas Gasperaitis

Gediminas Isokas

▲

Pavyžintys (Katinai, Ažudvariai) kaimas, 5 km nuo Utenos, netoli Nemeikščių, prie buv. Ramoškėnų dv., todėl ir buvo pavadintas Ažudvarėmis. Seniau čia gyv. kelios Katinų šeimos ir buvo vad. Katinų užkaboriu. 1869 m. buvo 6 Katinų ir Liuimų šeimos. 1897 m. gyveno 4 šeimos (26 gyv.). 1984 m. – 13, 1997 m.– 10 gyv. 2000 m. – 4 ūkiai (10 gyv.). 2000 m. gyveno Jono Vytauto Liuimos (2), Algio Rakausko (4), Kajetono Rakausko (3), Antaninos Urbonienės (1) šeimos. Pavyžinčio vardas kilo nuo Vyžintėlės upelio. Nuo 1892 m. Pavyžinčiu vadinamame kaime gyveno 16 šeimų, tarpe jų Pranciškaus ir Juozapo Liuimų, Viktoro Katino. 1910 m. gimė teologijos profesorius Antanas Liuima. 1919 m. jo brolis kun., fizikos mokslų dr. Pranas Liuima. Pokario metais žuvo iš kaimo kilę partizanai broliai – Katinai. Liuimų namuose buvo daraktorinė m-kla, mokytojas Vincentas Šyvis. Kaime būta ne vieno kryžiaus. Iš Liuimų sodybą nupirko Slavinskai, po Antrojo pasaulinio karo perpirko Rakauskai. Liuimų ir Katinų namai išliko.

Antanas Gasperaitis

Gediminas Isokas

▲

Prūsokiškiai – kaimas, 9 km nuo Utenos. 1984 m.– 11, 1997 m.– 4, 1998 m.– 4 gyv. 2000 m. – 2 ūkiai (3 gyv.) Gyveno Bronislavos Kvyklytės (1) ir Vlado Steiblio (2) šeimos.

▲

Puodžiai – kaimas šalia Biliakiemio, 8 km nuo Utenos, 1735 m. priklausė Kuktiškių dv. K. buvo 22 valakai. Gyveno Jasudžio, Juzako, Ruzgo, Vilūno, Žlėjos šeimos. 3 pirkliai. Buvo 8 valakai nedirbamos žemės. 1984 m.– 85 gyv. 2000 m. – 37 ūkiai (87 gyv.). 2000 m. gyveno Janinos Bagamolovos (3), Vytauto Baltrūno (4), Marijos Baltrūnienės (2), Arvydo Dragūno (1), Pranciškaus Dragūno (1), Petro Garlos (2), Albinos Gražienės (4), Viliaus Jaksebogos (5), Onos Jauniškienės (1), Romualdo Jauniškio (3), Alvydo Jučiaus (4), Bronislavo Jučiaus (1), Stanislavos Kaironienės (1), Algirdo Kapcevičiaus (4), Romano Stasio Kareivos (3), Benedikto Kavarsko (2), Vincento Laurinavičiaus (2), Adelės Limbienės (1), Anelės Mačerauskaitės (1), Bronislavos Mačerauskienės (1), Vidmanto Namajūno (3), Kazimiero Puodžiuko (1), Dalios Puodžiukienės (4), Stasio Rukšio (3), Jono Ruzgo (2), Stanislovo Ruzgo (4), Genovaitės Ruzgienės (1), Edvardo Silivanovo (2), Nijolės Strabeikienės (1), Rasos Stunžienės (2), Apolonijos Šinkūnienės (1), Leonoros Šinkūnienės (1), Vandos Šyvienės (1), Zenono Treiniūno (4), Kazimiero Urbanavičiaus (5), Gintauto Žvinio (2) ir Alberto Žvirblio (4) šeimos. K. buvo kapinaites (prie dabartinės užtvankos). 1878 10 01 Petrograde gimė lietuvių teatralas Ant. Jasudis. Jis su broliu Jonu Puodžiuose pasistatė iki šiol išlikusį raudonplytį namuką. Jasudžių senelį Vijeikių dv. ponas išmainęs ant skaliko.

Antanas Gasperaitis

Gediminas Isokas

▲

Radžiūnai – kaimas, 10 km nuo Utenos. 1853 m. buvo 79 gyv.: Mykolas Deniušis, Justinas Eigėlis, Antanas Martinėnas Justinas Pastalys, Feliksas Raslanas, Juozapas Svigalis, Antanas ir Tamošiūnas Švalinskai ir kt Kampininkai: Antanas Jankus, Katarina Markevičienė, Pranciškus Ramanauskas, ir Laurynas Raslanas su šeimomis. Ūkininkai samdė 24 samdinius. 1897 m. gyveno 18 šeimų (97 gyv.). 1984 – 19, 1998 – 16 gyv. 2000 m. – 7 ūkiai (14 gyv.). Gyveno Augustino Dambrausko (2) Julijonos Gruodienės (1), Stanislovo Laurinavičiaus (2), Bronislovo Martinėno (2), Juliaus Martinėno (2), Sigito Martinėno (4) ir Stefanijos Šavalinskienės (1) šeimos. Kaime buvo pastatytas kryžius. Yra k. kapinaitės.

Gediminas Isokas

Regina Stakėnienė

▲

Raguškės – vs. 12 km nuo Utenos. 1853 m. vs. buvo 12 gyv.: Adomo Adomėno ir Antano Augulio šeimos. Samdė 3 samdinius. 1984 m.– 7, 1997 m.– 2, 1998 m.– 2 gyv. 2000 m. – 1 ūkis (1 gyv.). Gyveno Elena Teofilė Sirgėdienė.

Gediminas Isokas

Regina Stakėnienė

▲

Rokavalkiai – vs., 11 km nuo Utenos. 1853 m. vs. buvo 29 gyv.: Tamošius Adomėnas, Pranciškus Lasys, Pranciškus Sirgedas, Juozapas Žulys ir kt. su šeimomis. Samdė 7 samdinius. 1897 m. Rokavalkių I vs. gyveno 3 šeimos (23 gyv.). Rokavalkių II vs. – 4 šeimos (21 gyv.). 1894 m.– 5, 1997 m.– 1, 1998 m.– 1 gyv. 2000 m. – 1 ūkis (1 gyv.). Gyveno Ona Skliaustienė.

Gediminas Isokas

Regina Stakėnienė

▲

Spitrėnai – bažnytkaimis, 14 km nuo Utenos, prie vieškelio į Minčią. Iki 1918 m. – iki Spitrėnų parapijos įkūrimo, kaimas priklausė Utenos parapijai. 1671 m. buvo 69 gyv., valdę 3 valakus, 14 valakų tušti. Utenos klebono P. Turauskio pastangomis buvo pastatyta medinė bažnyčia. Pravedus vieškelį, 1916 m. atidarius m-klą, pašto agentūrą, parduotuvę Spitrėnai atsigavo. Netoli Spitrėnų – piliakalnis. 1853 m. čia gyveno 68 gyv.: Viktoro Mateušo Juozėnų, Gabrieliaus, Andriaus Našlėnų, Benedikto, Mykolo Sirvydų, Liudviko Valiulio ir kt. šeimos. Kampininkų: Juozapo Beinoro, Daratos Buikienės, Marijonos Bukienės, Apolonijos Kecarienės šeimos. 1855 m. Spitrėnai – palivarkas ir k., kur gyveno Bukių, Juozėnų, Kviklių, Našlėnų šeimos. 1897 m. gyveno 21 šeima (108 gyv.). 1914 m. kaime gyv. apie 200 gyv. 1923 m. – 218, 1959 m. –164, 1970 m. – 123, 1984 m. – 80, 1998 m. – 61, 1999m. – 62 gyv. 2000 m. – 28 ūkiai (54 gyv.). Gyveno Elenos Buivydienės (2), Bronislavo Buivydžio (2), Veronikos Bukienės (1), Boleslovo Grašio (1), Juozapo Grigaliūno (1), Vytauto Juzėno (1), Genovaitės Juzėnienės (3), Zosės Juzėnienės (1), Ligijos Kalvelienės (3), Jolantos Katinienės (2), Povilo Klezio (1), Zitos Konončukienės (4), Mykolo Kurpės (2), Adomo Kvedaro (1), Onos Lingienės (3), Albinos Danutės Mameniškienės (1), Povilo Meškuočio (1), Povilo Mikšio (2), Stanislovo Našlėno (3), Stasio Norkūno (2), Stanislavos Sirgedienės (1), Aušros Staniulienės (3), Aldonos Šeduikienės (2), Alekso Šveckaus (2), Onos Valiulienės (1), Guberto Vapsvos (4), Vlado Vaškevičiaus (2) ir Juozapo Židanavičiaus (2) šeimos. 1916 m. kunigas Petras Margevičius įkūrė mokyklą. K. stovi graži stoginė koplytėlė. 1998 m. gyveno medžio drožėjas Vytautas Juzėnas.

Antanas Gasperaitis

Gediminas Isokas

▲

Stanėnai – kaimas, 16 km nuo Utenos. 1853 m. buvo 21 gyv.: Martyno Bražėno, Justino Lisausko, Juozapo Pinkevičiaus šeimos. 1984 m.– 5, 1997 m.– 3, 1998 m.– 3 gyv. 2000 m. – 2 ūkiai (2 gyv.). Gyveno Alvydo Laurinavičius (1) ir Marijona Mieliauskienė (1).

Gediminas Isokas

Regina Stakėnienė

▲

Strazdakalnis – kaimo dalis, 13 km nuo Utenos. 1853 m. vs. gyv. 16 gyv.: Pranciškus, Dovydas, Simonas Kvykliai ir kt. 1984 m.– 10, 1998 m.– 5 gyv. 2000 m. – 2 ūkiai (5 gyv.). Gyveno Jono Kvyklio (4) ir Onos Lamauskienės (1) šeimos.

Gediminas Isokas

Regina Stakėnienė

▲

Šabaldauskai – kaimas arti Pačkėnų kaimo, 4 km nuo Utenos. Greta jo, į R., buvo Ramoškėnų dvaras. 1853 m. Šabaldauskuose buvo 36 gyv. Antano, Anastazo Leipų, Tamošiaus, Juozapo Raslanų, kampininkų Kazimiero Garnio, Agotos Raslanienės šeimos. Iš jų 12 samdinių. 1897 m. gyveno 8 šeimos (42 gyv.). 1997 – 5 gyv. 2000 m. – 3 ūkiai (6 gyv.). Gyveno Angelės Leipuvienės (1), Vincento Liobės (2) ir Nijolės Ryliškienės (3) šeimos.

Antanas Gasperaitis

Gediminas Isokas

▲

Šeduikiai – kaimas, 11 km nuo Utenos, prie Šeduikių (Kliūties) ežero. Ribojasi su Alių, Inkartų, Puodžių, Žebriškių k. Nuo 1387 m. priklausė Tauragnų dvarui, kurį Jogaila dovanojo Vilniaus vyskupams. 1765 m. buvo 6 ūkiai: Tomo Janulionio, Simono Pajėdos, Kazio, Jono, Stasio, Simono Šeduikių. Nuo XVIII a. iki baudžiavos panaikinimo, (1861 m.) priklausė Politiškio valstybiniam dvarui. 1725 m. Šeduikiuose buvo 13 kiemų (12 valakų žemės). 1795 m. – 41 vyras 30 moterų. Be jų – 3 trobelninkai, 2 žydai, 3 žydės laikę karčemą. 1820 m. – 11 kiemų, 88 gyv. 1855 m.– 85, 1870 m.– 56, 1903 m.– 56, 1923 m. – 26 kiemai, 130 gyv. 1935 m.– 32 ūkininkai, 1940 m. – apie 120, 1970 m. – apie 100, 1980 m. – 68, 1984 m. – 75 gyv., 1979 m. – 69 gyv., 1997 – 27 sodybos (62 gyv.), 2000 m. – 25 ūkiai (65 gyv.). 2000 m. gyveno Broniaus Bučinsko (5), Irenos Deveikienės (2), Marijos Gylienės (4), Julės Grašienės (1), Aleksandro Grašio (5), Jono Grašio (5), Rimanto Grašio (4), Alfonso Ivonio (1), Algio Jankausko (3), Felikso Klimansko (4), Petro Kuliešiaus (2), Vidos Kurlavičienės (2), Jono Mačerausko (3), Kazio Mačerausko (2), Mamerto Mačerausko (3), Vinco Maksimovičiaus (1), Reginos Norkūnienės (3), Natalijos Norvaišienės (2), Anelės Puodžiukienės (2), Elenos Puodžiukienės (1), Leonorijos Puodžiukienės (2), Anatalijos Puodžiukytės (1), Veronikos Šidlauskienės (1), Indrės Valterienės (2) ir Vinco Vyšniausko (6) šeimos. Yra senos kapinaitės, kuriose buvo laidojama XVIII a. pabaigoje. K. gyveno kryžiadirbys Juozas Jauniškis. Dvi šeimos buvo ištremtos.1927 – 76 m. veikė pradinė m-kla.

Antanas Gasperaitis

Gediminas Isokas

Balys Jauniškis

Regina Stakėnienė

▲

Šnieriškės – kaimas (anksčiau dvarelis), 6 km nuo Utenos. 1984 m.– 4, 1997 m.– 2, 1998 m.– 2 gyv. 2000 m. – 2 ūkiai (2 gyv.). Gyvena Stanislovas Sviklys (1), Angelija Žiemienė (1).

Regina Stakėnienė

▲

Vaikutėnai – kaimas (anksčiau dvaras), 7 km nuo Utenos, prie Zarasų plento. 1671 m. buvo 1 gyv. 14 3/4 valako tušti. 1853 m. Vaikutėnų vs. buvo 11 gyventojų: Mateušas, Pranciškus Akauska, kampininkė Marijona Mitalienė ir kt.. 1959 m.– 80, 1970 m.– 80, 1984 m.– 166 gyv. K. buvo Jotaučių tarybinio ūkio gyvenvietė, todėl 1997 m. čia buvo 95 sodybos 275 gyv. 2000 m. – 92 ūkiai (272 gyv.). Gyveno Svetlanos Abakarovos (2), Vytauto Astiko (4), Marytės Barkauskienės (1), Onos Bartašienės (2), Montvilo Povilo Bartašiaus (3), Jono Berniūno (5), Artūro Bliuvo (4), Birutės Bliuvienės (2), Gintauto Braukylos (4), Zenono Braukylos (6), Jono Zigmo Cibulskio (3), Danguolės Janinos Černienės (1), Vandos Činčinienės (1), Rimanto Čižiūno (3), Prano Dubinsko (2), Anisijos Gadienės (1), Teklės Gasiūnienės (2), Veronikos Gasiūnienės (1), Veronikos Gylienės (2), Virginijos Greičiūnienės (4), Laimutės Griškevičienės (4), Albinos Ilčiukienės (2), Vidos Ilkevičienės (5), Stasio Ivonio (1), Alberto Juškos (3), Juro Juškos (4), Algio Kairio (1), Vytauto Kalyčio (2), Jadvygos Elenos Kaminskienės (1), Algirdo Kamliausko (4), Marijonos Kamliauskienės (4), Valerijos Kardonienės (1), Vyliaus Kelevišiaus (4), Zosės Paulinos Ketvirtienės (2), Juozo Kiaušo (2), Vytauto Kindurio (2), Rimos Kubilinskienės (7), Remigijaus Kukarėno (4), Janinos Kulikauskienės (5), Vidos Korsakienės (3), Danutos Kovalenko (5), Juozo Lamausko (6), Artūro Lavinsko (4), Dimitrijaus Lisovo (3), Kastyčio Liškausko (5), Janinos Macijauskienės (1), Ingos Markauskienės (3), Gintauto Masiulio (4), Vidmanto Masiulio (1), Vandos Mickonienės (3), Vido Mikšio (5), Violetos Mikulėnienės (4), Ričardo Norvaišos (4), Rolando Norvaišos (3), Irenos Pašilienės (3), Aniceto Gedimino Pašilio (2), Simono Petro Permino (3), Marytės Prontkelevičienės (3), Leono Prontkelevičiaus (5), Janės Putriūnienės (3), Felicijos Ramoškaitės (1), Gražinos Ramoškienės (4), Jono Raslano (6), Marijonos Raukštienės (1), Stanislovo Rudėno (1), Raimundo Ruzgo (4), Marytės Seibutienės (3), Ramunės Semeniukienės (4), Rimanto Sinicos (7), Vidos Sinicaitės (1), Alvydo Sinkevičiaus (4), Lino Spaičio (3), Algimanto Prano Stankevičiaus (1), Ramučio Stankevičiaus (4), Zosės Stankevičienės (1), Zosės Stankevičiūtės (1), Josifo Staniūno (4), Raimondo Šapokos (1), Marijos Taberienės (1), Jurgio Ulbos (2), Nijolės Urbonienės (2), Aldonos Vaitiekėnienės (5), Kęstučio Valančiaus (5), Vytauto Valiuko (1), Stanislovo Vaškevičiaus (2), Virgaudo Vaškevičiaus (5), Stanislovo Vilučio (3), Juozo Zabarausko (4), Zeniaus Zabarausko (1), Stanislovo Zakarausko (4), Antano Algirdo Zazirsko (3), Dariaus Zazirsko (3) ir Sauliaus Žiogo (2) šeimos. Prie k. yra piliakalnis, dvaravietė su išlikusiais pastatais. 1925 dvaras buvo išdalytas valstiečiams. Ponui Vincui Randomanskiui palikta 80 ha. Kaime tada buvo 19 sodybų, ūkininkai dar tarnavo išparceliuotame dvare. K. gyvena tautodailininkė audėja Stefa Gasiūnaitė, medžio meistras Algirdas Kamliauskas, buvusiuse dv. pastatuose ornamentuotus kryžius daro medžio meistrai. K. gyvena muzikantai – Bronius Bertašius, Jurgis Ulba. 1998 m. Alfonsas Petrošius pastatė medinį kryžių.

Antanas Gasperaitis

Gediminas Isokas

▲

Vareikiai – kaimas, 9 km nuo Utenos. 1671 m. buvo 5 gyv., dirbę 12/2 valako. 1984 – 1, 1997 – 2, 1998 – 1. 2000 m. – 1 ūkis (1 gyv.). Gyveno Emilija Katinienė.

Gediminas Isokas

Regina Stakėnienė

▲

Vareikiškės (Užvarėliai) kaimas, 11 km nuo Utenos. 1853 m. buvo 15 gyv.: Grasildos Katinienės, Kazimiero Katino, Vincento Liuimos šeimos. Iš jų 4 samdiniai. 1984 m.– 4, 1997 m.– 1, 1998 m.– 1 gyv. 2000 m. gyveno Kazys Purošius.

Gediminas Isokas

Regina Stakėnienė

▲

Verbūnai – (kaimo dalis) prie buv. Verbūnų paliv., turėjusio 120 ha, 9 km nuo Utenos. Kaimo žmonės ėjo lažą arba vėliau buvo žydų ponų samdiniai. 1671 m. buvo 5 gyv., valdę 4 valakus, 5 valakai tušti. Vėliau paliv. buvo išdalytas bežemiams, o likusi dalis duota mažažemiams. Kai vokiečių okupacijos metais palivarko savininkas Levioras buvo sušaudytas, palivarke dirbo vokiečių statytiniai ūkvedžiai. XIX a. K. gyveno didelės šeimos, jų tarpe Felikso Bernoto, Kazio Ilčiuko, Jurgio Kiecoriaus. Paliv. dirbę buvo lietuviai. 1853 m. buvo 25 gyv. Gyveno Felikso Bernoto, Kazimiero Ilčiuko, Jurgio Kacoriaus, Kristupo Motiejūno šeimos. Samdė 7 samdinius. 1897 m. gyveno 8 šeimos (40 gyv.), 1984 m.– 12, 1984 m.– 9 gyv. 2000 m. – 6 ūkiai (12 gyv.) 2000 m. gyveno Veronikos Baliukevičienės (1), Romualdo Garbanausko (1), Angelės Kecorienės (1), Felikso Stakausko (7), Angelės Surgailienės (1) ir Kazimieros Šeikienės (1) šeimos.

Antanas Gasperaitis

Gediminas Isokas

▲

Viešintos – kaimas (seniau dvaras), 8 km nuo Utenos. 1897 m.– 3 šeimos (19 gyv.). 1984 m.– 7, 1997 m.– 2, 1998 m.– 2 gyv. 2000 m. – 2 ūkiai (2 gyv.). Gyveno Algirdas ir Pranas Sukarevičiai.

Gediminas Isokas

Regina Stakėnienė

▲

Vijeikiai – kaimas, 6 km į R nuo Utenos. 1671 m. buvo 4 gyv., valdę 1,5 valako, 7,5 valako tušti. 1853 m. vs. gyveno Stepono ir Mateušo Vijeikių šeimos. Anksčiau kaimas priklausė Vijeikių dvarui. Dalis dvaro žemių atiteko Alių, Vijeikių, Medenių k. (apie 120–150 ha). Karo metais ponui pasitraukus, jo turtą išsidalijo valstiečiai. Dalis kaimo šeimų gyveno rekonstruotame dvaro, tvartų pastate. Žemės plotai, kur buvo Ginaičių žemė (apie 30 ha) buvo vad. Gegužine, kiti plotai – Šiline, Mikėniškėmis. 1984 m.– 29, 1997 m. buvo 5 sodybos (38 gyv.). 2000 m. – 13 ūkių (38 gyv.). 2000 m. gyveno Alfo Grašio (2), Antano Kulbačiausko (5), Virgilijos Kvyklienės (1), Vilimo Lapacko (6), Angelės Leipuvienės (3), Vidos Palionienės (2), Antano Rudėno (4), Onos Rudinskienės (1), Kazimiero Sprogio (1), Antaninos Trimonienės (1), Gintaro Trimonio (4) ir Astos Vilkienės (5) šeimos.

Antanas Gasperaitis

Gediminas Isokas

▲

Zamotiškis – kaimas, 9 km nuo Utenos. 1853 m. buvo 17 gyv. Gyveno Konstantino ir Antano Kučinskų šeimos. 1897 m. vs. Gyveno 7 šeimos (37 gyv.). 1984 m.– 11, 1997 m.– 5, 1998 m.– 4 gyv. 2000 m. – 3 ūkiai (5 gyv.). Gyveno Romo Katino (1), Genovaitės Kučinskaitės (2), Sauliaus Kučinsko (2) šeimos.

Gediminas Isokas

Regina Stakėnienė

▲

Žebriškės – kaimas, 14 km nuo Utenos. 1984 m.– 8, 1998 m.– 4 gyv. 2000 m. – 2 ūkiai (4 gyv.) 2000 m. gyveno Edvardo Simučio (2) ir Jono Šireikos (2) šeimos.

▲