ASD1.gif (8484 bytes)

Autoriai
Pratarmė
Pratarmė elektroninei versijai
Turinys
Sutrumpinimai
Summary in English
Rėmėjai
Paieška

Turinys > Seniūnijos, kaimai, viensėdžiai

Tauragnų seniūnija

Teritorijos plotas 18560 ha, 10600 ha iš jų – miškai, 1264 ūkiai, 49 kaimai ir vs., 1680 gyv. Būstinė – Tauragnai. Seniūnas Alvydas Danauskas, tel. 32371.

Alksniškės – kaimas. 6 km nuo Tauragnų, 22 km nuo Utenos. 1998 m. – 3 gyv. 2000 m. – 3 ūkiai (3 gyv.) Gyveno Emilijos Juotkaitės (1), Janinos Musteikienės (1), Veronikos Paplauskienės (1) šeimos.

Antabaltė – kaimas. 13 km nuo Tauragnų, 23 km nuo Utenos. 1923 m. – 69, 1984 m. – 21, 1998 m. – 6 gyv. 2000 m. – 4 ūkiai (5 gyv.). Gyveno Onos Gričiūtės (1), Juozapo Kraujalio (2), Jono Urbono (1) ir Anelės Vaišnoraitės (1) šeimos. Yra ežeras Baltys, Antabaltės piliakalnis. Senos neveikiančios kaimo kapinės. Į R. nuo kaimo tęsiasi Minčios giria. 1937–41m. veikė prad. m-kla.

Aukštaglynis – vs. 22 km nuo Tauragnų, 32 km nuo Utenos. 1984 m. – 7, 1998 m. – 4 gyv. 2000 m. – 2 ūkiai (4 gyv.). Gyveno Bronės Kavaliauskienės (1), Petro Mameniškio (3 gyv.) šeimos. Yra ežeras Utenykštis (98 ha su 9 arų sala). Su ežero pavadinimu yra susiję apie 50 pakrančių vietovardžių.

Bajorai – kaimas. 6 km nuo Tauragnų, 22 km nuo Utenos. 1923 m. – 149 gyv. (33 sodybos), 1959 m. – 112, 1984 m. – 68, 1998 m. – 45 gyv. 2000 m. – 16 ūkių (33 gyv.). 2000m. gyveno – Natalijos Čiačienės (1), Teofilijos Gasiūnienės (1), Virgilijos Nijolės Jakubauskienės (1), Antano Kraujalio (2), Emilijos Kučinskienės (2), Genovaitės Kulienės (5), Algimanto Jono Laurinavičiaus (2), Bronislavo Laurinavičiaus (6), Aldonos Linkienės (1), Danutės Raudonienės (1), Broniaus Šavalinsko (1), Broniaus Šinkūno (3), Antano Trinkūno (3), Jono Algirdo Žaunieriaus (2) ir Stefanijos Žigienės (2) šeimos. Iki Pirmojo pasaulinio karo atskiros kaimo dalys buvo vadinamos Peikiškėmis (pagal Peikiškių dvarelį, vadintą Ožkinagaliu). Žemės nederlingos, akmenuotos. Pagal legendą, velnias už kažką nubaudęs žmones, atrišęs maišą ir pribarstęs daugybę didelių ir mažų akmenų. Dėl jų žemę buvo labai sunku dirbti metaliniais įrankiais. Žemdirbiai turėdavo ypač garsias Bajorų akėčias, sudėtas iš kelių medinių skirtingų dalių, lengvai riedančias ir per akmenis. Kaime yra mitologinis akmuo, senkapis, senos neveikiančios kaimo kapinės. 

Balčiai – kaimas. 12 km nuo Tauragnų, 22 km nuo Utenos, prie Balčių miško. 1923 m. – 23 ūkiai (129 gyv.). 1959 m. – 112, 1984 m. – 41, 1997 m. – 39, 1998 m. – 36 gyv. 2000 m. – 17 ūkių (32 gyv.) Gyveno Liudviko Asmenavičiaus (2), Stepanijos Bereikienės (2), Onos Čižienės (1), Povilo Isako (3), Teklės Isakienės (1), Anelės Kindurytės (1), Jūro Lučickij (4), Stanislavos Puodžiuvienės (1), Teofilijos Ruzgaitės (1), Sauliaus Sušinsko (1), Alvydo Šyvio (6), Antano Šyvio (3), Julijono Šinkūno (1), Algimanto Jono Vaičiūno (3) ir Onos Vaičiūnienės (1) šeimos. Yra ežeras Baltys, kaimo kapinaitės.

Bernotiškis – kaimas. 5 km nuo Tauragnų, 21 km nuo Utenos. 1923 m. – 16 ūkių (23 gyv.). 1984 m. – 16, 1998 m. – 8 gyv. 2000 m. – 3 ūkiai (6 gyv.). Gyveno Juozo Bilaišio (4), Boleslovo Deveikio (1) ir Emilijos Narkūnaitės (1) šeimos.

Beržatiltis – vs. 4 km nuo Tauragnų, 20 km nuo Utenos. 1984 m. – 7, 1998 m. – 4 gyv. 2000 m. – 2 ūkiai (4 gyv.): Teklės Grašytės (2), Antano Juodvalkio (2) šeimos.

Daunoriai – kaimas. 10 km nuo Tauragnų, 26 km nuo Utenos. Pagal 1731 m. inventorių k. priklausė 10 valakų. Gyveno Bivainio, Blažuko, Gados, Meidaus, Stundžios šeimos. Kaimo apl. rastas akmeninis kirvis keturkampe pentimi ir dviejų akmeninių kirvių nuolaužos. 1792 m. priklausė Tauragnų dvarui (turėjo 7 kiemus, 26 gyv.). Prie dv. buvo smuklė. Tauragnai ir Kirdeikiai buvo toli, keliai prasti, todėl nutarta įkurti naują parapiją. Sakoma, kad 1926 m. ūkininkas Justinas Vitkauskas, neturėdamas vaikų, daugiau kaip 24 ha žemės padovanojęs bažnyčiai. Buvo įkurta parapija. Bažnyčia buvo pastatyta 1933–35 m. 1923 m. – 132 gyv. (24 ūkiai), 1959 m. – 119, 1984 m. – 86, 1998 m. – 45 gyv. 2000 m. – 22 ūkiai (42 gyv.). 2000 m. gyveno Bronislavo Barkaus (2), Juozo Barkaus (3), Bronės Barkuvienės (1), Bronislavos Barkuvienės A. (1), Bronislavos Barkuvienės, V. (1), Elenos Barkuvienės (1), Bronislavos Bivainienės (2), Petro Bivainio (3), Rimos Gaižutienės (4), Juozo Jauniškio (2), Vaclovo Juodvalkio (1), Onos Kriugiškienės (2), Alfonso Lazausko (1), Vytauto Lazausko (4), Danguolės Strazdienės (4), Augustino Stundžios (3), Petro Stundžios (1), Elžbietos Stundžaitės (1), Adelės Stundžienės (2), Marijos Stundžienės (1), Veronikos Stundžienės (1) ir Jadvygos Vitkauskienės (1) šeimos. Vakariniai kaimo laukai pasiekia Tauragno ežerą, rytiniai – Uteno ir Utenykščio ežerus. Yra ežerėlis Knytis, iš kurio į Utenykštį teka upelis Knytelė. Kaimas yra prie Minčios girios. Yra Daunorių (Paduobių) pilkapiai. Daunorių pavadinimas kilęs nuo žodžių ,,daug nori“. Yra veikiančios kaimo kapinės.

Gediminas Isokas

Regina Stakėnienė

Gaideliai – kaimas. 4 km nuo Tauragnų, 20 km nuo Utenos. 1923 m. – 8 ūkiai (55 gyv.). 1937 m. kaimas išskirstytas į vs. 1923 m. – 8 ūkiai (48 gyv.). 1984 m. – 4, 1998 m. – 17 gyv. 2000 m. – 8 ūkiai (15 gyv.). 2000 m. gyveno Juliaus Algirdo Bagdžiūno (1), Kazio Bagdžiūno (2), Genovaitės Bilaišienės (3), Bronislavos Jauniškienės (2), Genovaitės Kairionienės (1), Jono Kairionio (3), Adelės Petravičienės (1) ir Juozo Šinkūno (2) šeimos. Yra ežeras Gėlainis, neveikiančios kaimo kapinės.

Gediminas Isokas

Regina Stakėnienė

Gaidžiai – kaimas. 10 km nuo Tauragnų, 20 km nuo Utenos. 1923 m. – 22 ūkiai (100 gyv.), 1934 m. kaimas išsikėlė į viensėdžius. 1939 m. – 21 ūkis (103 gyv.). 1959 m. – 93, 1984 m. – 57, 1998 m. – 34 gyv. 2000 m. – 17 ūkių (33 gyv.). 2000 m. gyveno Onos Andriusevičienės (2), Kazimiero Andriusevičiaus (2), Veronikos Andrusevičienės (1), Jurgio Andrusevičiaus (1), Rimantos Gaidienės (4), Antano Gasiūno (1), Povilo Gasiūno (1), Stasio Gasiūno (6), Vandos Guigaitės (2), Algirdo Antano Gurkšnio (1), Arūno Juodkos (3), Jono Pakalnio (1), Onos Pumputienės (1), Balio Pumpučio (2), Astos Telksnienės (4), Veronikos Vandos Žilinskienės (1) šeimos.

Gediminas Isokas

Regina Stakėnienė

Gegūniškis – vs. 4 km nuo Tauragnų, 20 km nuo Utenos. 1984 m. – 5, 1998 m. – 2 gyv. 2000 m. – 1 ūkis (1 gyv.). Gyveno Ona Štarienė. 

Grašiai – kaimas. 3 km nuo Tauragnų, 18 km nuo Utenos. XVIII a. buvo reikalaujama lankyti bažnyčią. Pinigai buvo grašiai. Jei sekmadieniais neidavo į bažnyčią mokėjo baudą grašiais. Iš to kilo pavadinimas Grašiai. 1923 m. 16 ūkių (77 gyv.). 1939 m. ūkininkai išsikėlė į viensėdžius. 1939 m. – 14 ūkių (75 gyv.). 1984 m. – 40, 1998 m. – 26 gyv. 2000 m. – 11 ūkių (23 gyv.). 2000 m. gyveno Marijos Bilaišienės (1), Emilės Grašienės (2), Onos Grašytės (1), Danieliaus Grašio (6), Kazio Grašio (2), Petro Grašio (2), Jadvygos Juodvalkienės (1), Stanislavos Konstancijos Kuzmienės (3), Angelės Ruzgienės (1), ir Zitos Vaišnorienės (3) šeimos. Yra Grašių kalnas (bene aukščiausia vieta Utenos raj., kur gyvena žmonės). Gyveno daug gyventojų Grašių pavarde. 

Gediminas Isokas

Regina Stakėnienė

Jačiūniškės – kaimas. 4 km nuo Tauragnų, 20 km nuo Utenos. 1984 m. – 15, 1998 m. – 12 gyv. 2000 m. – 4 ūkiai (11 gyv.). 2000 m. gyveno Valerijos Gaidelienės (2), Reginos Putnienės (4), Edmundo Šinkūno (3),Bronislavos Šinkūnienės (2) šeimos.

Jovainiškės – kaimas. 15 km nuo Tauragnų, 25 km nuo Utenos. 1998 m. – 5 gyv. 2000 m. – 3 ūkiai (4 gyv.). Gyveno Zitos Kirdeikytės (1), Fiodoros Konstantinovos (1) ir Emilijos Ruzgas (2) šeimos.

Kalviai – kaimas. 12 km nuo Tauragnų, 16 km nuo Utenos. 1984 m. – 63, 1998 m. – 28 gyv. 2000 m. – 12 ūkių (20 gyv.). 2000 m. gyveno Emilijos Jackūnaitės (1), Genovaitės Jackūnienės (2), Jono Jackūno (1), Jono Juknevičiaus (1), Aldonos Juškienės (1), Anelės Kučinskienės ((3), Teklės Kučinskienės (1),Angelės Kurmytės (1), Vladislavo Narkūno (4), Antano Norkūno (2), Eugenijos Veronikos Ryliškienės (3) ir Veronikos Žilėnienės (1) šeimos. Yra Kalvių piliakalnis, senos neveikiančios kapinės. 

Kamša – kaimas. 2 km nuo Tauragnų, 18 km nuo Utenos. 1984 m. – 25, 1998 m. – 8 gyv. 2000 m. – 5 ūkiai (7 gyv.). 2000 m. gyveno Janinos Grašienės (1), Eleonoros Ivanauskienės (2), Emilijos Jurgelėnienės (1), Prano Svarausko (2) ir Onos Šuminienės (1) šeimos.Yra Kamšos piliakalnis ir senovės gyvenvietė.

Klykiai – kaimas. 6 km nuo Tauragnų, 10 km nuo Utenos. Kaimas – prie Klykių ežero, kurio didžiausias gylis – 42,6 m, šalia Klykių kalno, kurio aukštis – 237 m. Kalnas susidarė per paskutinį ledynmetį. Būta piliakalnio, kurio viršūnėje – 46x42 m aikštelė, šlaite – kultūrinis sluoksnis. Utenos – Tauragnų kelias kaimą dalija į dvi nelygias dalis. Dešinėje pusėje, aukščiau, iš 26 sodybų buvo tik keturios. Po 1985 m. čia, kuriantis kolūkio gyvenvietei, atsirado daugiau sodybų. 1984 m. buvo – 66, 1998 m. – 111 gyv. Gyvena ar gyveno Akavitų, Juknevičių, Juodvalkių, Puodžiukų, Šinkūnų ir kt. šeimos. Partizanavo broliai Juknevičiai. Ištremti šeši kaimo žmonės. Kaime yra senos kapinaitės. Kalbama, kad čia palaidoti partizanai. 2000 m. – 39 ūkiai (110 gyv.). 2000 m. gyveno Jono Akavito (2), Jono Babrausko (3), Juozo Brinzos (2), Ritos Butavičienės (5), Stasės Daunaravičienės (1), Algimanto Jackūno (5), Arvydo Jackūno (1), Mindaugo Jackūno (1), Veronikos Jackūnienės (1), Gintauto Jučiaus (4), Alfonso Jurgelėno (1), Antano Karaliaus (9), Edmundo Klimo (3), Vladislavos Birutės Klimienės (1), Viliaus Kryžiaus (4), Vidmanto Leikos (1), Vytauto Mameniškio (3), Elenos Meidutės (1), Romualdo Mickaus (3), Valdemiro Misiūno (5), Henriko Musteikio (4), Danguolės Valerijos Norkūnienės (3), Algimanto Puodžiuko (1), Antano Puodžiuko (3), Eimučio Puodžiuko (3), Vandos Ramanauskaitės (1), Veronikos Raudonienės (1), Alfonso Sargūno (1), Rolando Strazdo (3), Juozapo Šimkūno (3), Onos Šyvienės (4), Bronislavo Tumėno (1), Alizo Umbraso (4), Rimanto Valio (3), Valentino Valio (4), Valentino Zacharovo (5), Linos Žaunėrienės (5) ir Valdo Žičkaus (5) šeimos.

Liūniškės – vs. 13 km nuo Tauragnų, 23 km nuo Utenos. 1984 m. – 1, 1998 m. – 1 gyv. 2000 m. – 1 ūkis (1 gyv.). Gyveno Zofija Kindurienė.

Lukošiūnai – kaimas. 12 km nuo Tauragnų, 22 km nuo Utenos. 1984 m. – 35, 1998 m. – 17 gyv. 2000 m. – 9 ūkiai (15 gyv.). Gyveno Veronikos Danios Dambravienės (3), Edvardo Dolotovo (2), Veronikos Dumbravienės (2), Kazio Kurpio (2), Alvydo Lipinsko (1), Jono Petravičiaus (2), Vitos Skudutytės (1), Ramūno Šinkūno (1), Gedimino Šireikos (1) šeimos. Yra ežeras Peštikis, senos neveikiančios kaimo kapinės.

Minčia – kaimas. 18 km nuo Tauragnų, 28 km nuo Utenos. 1923 m. – 48 (9 sodybos), 1959 m. – 39, 1984 m. – 18, 1998 m. – 9 gyv. 2000 m. – 6 ūkiai (9 gyv.) Gyveno Jono Bagdanavičiaus (1), Viktoro Daščioro (2), Janinos Kaušinienės (1), Veronikos Krasuckienės (2), Genovaitės Pakalnienės (2) ir Vytauto Šinkūno (1) šeimos. Teka upė Minčia (į Uteno ež.), kaimą supa Minčios giria, kurioje yra pilkapių grupė. Kaime yra palivarkas, priklausęs Tauragnų dv., XIX a. viduryje čia buvo varinių indų dirbtuvė, kurioje dirbo 1 meistras ir 6 darbininkai – baudžiauninkai. Buvo viena vandens varoma mašina. Netoli Minčios yra kapinės, kuriose palaidoti 1863 m. sukilėliai. Jie palaidoti slapta, todėl kapinaitės yra girioje.

Musteikiai – kaimas. 10 km nuo Tauragnų, 14 km nuo Utenos. 1984 m. – 18, 1998 m. – 10. 2000 m. – 7 ūkiai (10 gyv.). 2000 m. gyveno Janinos Teresės Jackūnienės (2), Antano Jučiaus (2), Karolio Jučiaus (2), Romualdo Jučiaus (2), Bronislavos Rakauskienės (1) ir Petro Remeikio (1) šeimos.

Paažvintė – vs. 21 km nuo Tauragnų, 31 km nuo Utenos. 1984 m. – 4, 1998 m. – 2 gyv. 2000 m. – 1 ūkis (2 gyv.). Gyveno Regina Grašytė.

Paminčia – vs. 18 km nuo Tauragnų, 28 km nuo Utenos. 1984 m. – 8, 1998 m. – 5 gyv. 2000 m. – 2 ūkiai (5 gyv.) Gyveno Genės Kazlienės (1) ir Aldonos Kazlaitės (4) šeimos.

Pilkeniai – kaimas. 2 km nuo Tauragnų, 18 km nuo Utenos. 1984 m. – 86, 1998 m. – 47 gyv. 2000 m. – 27 ūkiai (53 gyv.). Rimos Bulkevičienės (1), Leonardo Cicėno (1), Emilijos Damošienės (1), Antano Grašio (2), Angelės Griškevičienės (3), Vidmanto Maniušio (1), Sauliaus Meidaus (3), Anelės Almonijos Musteikienės (1), Konstancijos Musteikienės (1), Adolfo Musteikio (3), Irno Musteikio (1), Jeronimo Musteikio (3), Tado Musteikio (3), Onos Musteikytės (1), Veronikos Osipovos (4), Zofijos Papirtienės (1), Alvydo Pivoriūno (4), Aloyzo Remeikio (2), Onos Ruzgienės (1), Stasio Sipavičiaus (3), Irenos Stundžienės (3), Stanislavos Tartilienės (1), Veronikos Tilvytienės (1), Juliaus Tilvyčio (1), Bronislavo Tumėno (4), Vladislovo Tumėno (1)ir Valentino Vaišnoro (2) šeimos. Kaimas prie Tauragno ežero. Yra kapinės . Manoma, kad pavadinimas kilęs dar baudžiavos laikais. Priklausė Sirvydžių dvarui. Yra Pilkenių stogastulpis su Nukryžiuotojo skulptūra, statytas 1857 m., atstatytas 1991 m (senasis saugomas Utenos kraštotyros muziejaus saugyklose). Jį statė poetų Jurgio ir Teofilio Tilvyčių senelis. Yra 1908 m. blaivininkų pastatytas kryžius blaivybės įvedimui pažymėti. Yra kalnai: Kartuvių , Moliabestis, Použnugarių; pievos: Kalavijų, Pūkynė, Blusinė, Maja, Budeliavietė, Degutinė, Piniginė, Karių raistas, Pašunkaraistis, Smėliaupis (nebėra). Čia 1906 m. gimė teisininkas žinomas Australijos lietuvių bendruomenės veikėjas Jonas Valys, 1934 m. – technikos mokslų dr. Danielius Eidukas.

Politiškės – kaimas. 2 km nuo Tauragnų, 14 km nuo Utenos. 1984 m. – 15, 1998 m. – 7 gyv. 2000 m. – 5 ūkiai (6 gyv.). 2000 m. gyveno Eleonoros Ilčiukienės (1), Janės Jurkienės (1), Apolonijos Danutės Malinauskienės (1), Isakijaus Morozovo (1) ir Irenos Vasilionkienės (2) šeimos.Yra Politiškių ežeras.

Rūgšteliškis – kaimas. 20 km nuo Tauragnų, 30 km nuo Utenos. 1984 m. – 12, 1998 m. – 9 gyv. 2000 m. – 9 ūkiai (10 gyv.). Gyveno Gintaro Pivorio (5), Antano Širbinsko (2), Danieliaus Truskausko (1) ir Živilės Truskauskienės (2) šeimos. Yra ežeras Utenas.

Rūgšteliškis – vs. 14 km nuo Tauragnų, 24 km nuo Utenos. 1984 m. – 6, 1998 m. – 2 gyv. 2000 m. – 2 ūkiai (2 gyv.). Gyveno Veronika Bikienė (1) ir Jadvyga Kindurienė (1).

Rukšėnai – kaimas. 10 km nuo Tauragnų, 16 km nuo Utenos. 1984 m. – 54, 1998 m. – 18 gyv. 2000 m. – 12 ūkių (18 gyv.). 2000 m. gyveno Vidmanto Kazimiero Kulio (4), Jadvygos Meidutės (1), Robertinos Meiduvienės (1), Anelės Narčienės (1), Algirdo Narvaišio (2), Janinos Ruzgaitės (1), Janinos Bronislavos Ruzgienės (1), Onos Stoškuvienės (1), Adelės Sviklienės (1), Onos Šaltenienės (1), Onos Šeduikienės (2) ir Jūratės Šyvienės (2) šeimos. Yra Rukšėnų piliakalnis, senos neveikiančios kaimo kapinės.

Ruzgiškės – kaimas. 11 km nuo Tauragnų, 14 km nuo Utenos. 1984 m. – 20, 1998 m. – 10 gyv. 2000 m. – 7 ūkių (9 gyv.). Gyveno Janinos Bartašiūnienės (1), Elenos Bernotienės (1), Angelės Jackūnienės (1), Anelės Kazlauskienės (1), Valdo Kuolinio (3), Viliaus Norkūno (1), Algio Šaltenio (1) šeimos. Yra senos neveikiančios kapinės.

Sėlė – kaimas. 6 km nuo Tauragnų, 22 km nuo Utenos. 1923 m. – 259 (58 sodybos), 1959 m. – 239, 1970 m. – 206, 1984 m. – 161, 1998 m. – 106 gyv. 2000 m. – 53 ūkiai (98 gyv.). 2000 m. gyveno Veronikos Apčelauskytės (1), Veronikos Augutienės (1), Mykolo Bagdono (2), Alvydo Bikaus (4), Emilijos Bikuvienės (1), Adelės Bivainienės (1), Jono Bivainio (2), Irenos Didžiokienės (2), Malvinos Gaidelienės (1), Stasės Gaivenienės (4), Veronikos Gaivenienės (1), Drąsutės Gaižauskienės (3), Antano Gimžausko (4), Arūno Gimžausko (1), Vinco Gurkšnio (1), Prano Ilčiuko (10), Janinos Ilčiukienės (1), Juozo Ivanausko (1), Jono Jočio (2), Prano Jurkos (2), Emilijos Kaukėnienės (1), Jono Kirkos (5), Adelės Kirkienės (1), Juozo Leleivos (2), Genovaitės Mačiulienės (1), Janinos Mačiulienės (1), Sofijos Mačiulienės (1), Stasės Matuzienės (1), Jono Musteikio (1), Onos Paukštienės (1), Veronikos Petravičiūtės (1), Aloyzo Pošiūno (5), Andriaus Pošiūno (1), Antano Pošiūno (2), Česlovo Vytauto Pošiūno (2), Teklės Pošiūnienės (1), Balio Ruko (1), Konstancijos Rukienės (1), Jono Ruzgo (1), Leokadijos Ruzgienės (4), Jono Saldausko (1), Veronikos Stankelienės (2), Elžbietos Stankelytės (1), Veronikos Stundžienės (1), Aleksandros Šinkūnienės (1), Veronikos Šinkūnienės (1), Veronikos Udraitės (1), Jurgio Udro (1), Teklės Udrienės (1), Alfonso Vaičiūno (3), Petro Vaiškūno (2), Algimanto Žiezdrio (2) ir Nijolės Žliobienės (3) šeimos. Š. R. kaimo pakraštyje, netoli Tauragno ežero, yra piliakalnis – natūrali pailga kalva be įtvirtinimų. Kaimo pavadinimas – sėliškas. Yra koplytstulpis su Jono Nepomuko skulptūra (1887 m.), ežeras Mirėlis, neveikiančios kaimo kapinės. 

Gediminas Isokas

Regina Stakėnienė

Sirvydžiai – kaimas. 8 km nuo Tauragnų, 24 km nuo Utenos. Ist. šaltiniuose kaimas minimas – 1792 m. (21 kiemas, 87 gyv., 29 valakai priklausė Tauragnų dvarui). 1923 m. – 172 (30 sodybų). 1959 m. – 33, 1970 m. – 48, 1984 m. – 57, 1998 m. – 36 gyv. 2000 m. – 22 ūkiai (39 gyv.). 2000 m. gyveno Pulgenco Bartašiūno (4), Elenos Fominos (4), Uršulės Katinienės (1), Uršulės Kučinskienės (1), Natalijos Lisauskienės (1), Varsantijaus Maslabojevo (2), Gintaro Medinio (1), Rimanto Medinio (1), Romualdo Jono Medinio (1), Adelės Musteikienės (1), Veronikos Musteikienės (1), Rimos Pamakštienės (3), Romualdo Rožės (3), Teofilės Rožienės (1), Onos Vaičiūnienės (3), Zitos Zvilnienės (2), Leono Žadaikos (2), Gintauto Žičkaus (1), Jono Žičkaus (2), Teofilio Žičkaus (2), Elenos Žičkuvienės (1), Veronikos Žulienės (1) šeimos. Po Antrojo pasaulinio karo kaimas buvo sudegintas. Yra Aukštakalnis (kalnas 232 m virš jūros lygio). Prie kaimo yra Sirvydžių miškas, kurį apdainavo poetas Jurgis Tilvytis – Žalvarnis. Yra senos neveikiančios kaimo kapinės, veikiančios sentikių kapinės.

Skroblus – vs. 17 km nuo Tauragnų, 33 km nuo Utenos. 1984 m. – 6, 1998 m. – 3 gyv. 2000 m. – 2 ūkiai (3 gyv.) Gyveno Anelė Žilėnienė (1) ir Bronislava Želėnienė (2).

Strazdai (Balošekulis) – kaimas. 18 km nuo Tauragnų, 24 km nuo Utenos. K. prie Baluošo ežero, šalia Šuminų – Vaišnoriškės kelio. Pirmosios rašytinės žinios apie šią gyvenvietę randamos Braslaujos dekano bažnyčių vizitacijos knygoje, rašytoje 1783 m. Tik tuo metu ši gyvenvietė buvo vadinta ne Strazdais, o Balošekuliu. 1798 m. Ažvinčių dv. inventoriaus knygoje jau pasirodė pirmosios žinios apie čia gyvenančius žmones. Tai gausi, dvylikos burnų, Jurgio Strazdo šeima, valdžiusi 65 margus žemės ir kaip duoklę dv. tiekdavusi vištas ir kiaušinius. 1830 m. Ažvinčių rakto inventoriuje nurodyta, kad vietoj Jurgio Strazdo jau šeimininkavo jo sūnus Jonas, kurio šeimoje – dešimt žmonių. Be to, jis buvo eigulys ir valdė du valakus ir 10 margų žemės, turėjo tris arklius, keturis jaučius, keletą karvių, daug avių ir ožkų. Prie jų šeimos atskiroje pirkioje gyveno kampininkas Justinas Strazdas su žmona Kristina ir dukterimi Daniela. Igno Strazdo sodybą tuomet sudarė jau dvylika trobesių – dvi dvigalės pirkios, dvi klėtys, šeši tvartai, kluonas ir daržinė. 1851 m. valstybinio Ažvinčių dv. knygos rodo, kad Strazdų teritorija buvo paskirstyta trims sodyboms. Čia gyveno ir šaulio Juozo Strazdo šeima, kuri tvarkėsi dviejose sodybose. Be to jo sodyba buvo pastovi miško sargybos būstinė. Jie išeidavo specialų sukarintą apmokymą, gaudavo uniformą ir ginklus. Vyriausias šeimoje buvo laikomas sodybos šeimininku, kiti – šauliais. Strazdų gyvenvietė buvo centrinis pietinės Ažvinčių girios dalies sargybos postas, o joje gyvenęs šaulys prižiūrėjo jam pavaldžių kaimyninių Šuminų ir Vaišnoriškės miško sargų darbą. 1851 m. surašymo duomenys rodo, kad čia gyveno dvi atskiros Strazdų šeimos. Viena iš jų – šaulio Juozo Strazdo šeima. Joje – devyni žmonės: šeimos galva Juozas, žmona Domicelė, sūnus Justinas, dukterys Agota ir Uršulė, taip pat Juozo brolio Jurgio šeima – žmona Marcėlė bei sūnūs Antanas ir Kuzma. Antroje – buvo jauna šešių žmonių šeima – tai Stanislavas, jo seserys Agota, Rožė ir Agnieška bei giminaitė Marija su dukterimi Apolonija. XIX a. vidur. baigėsi pirmosios Strazdų gyvenvietės formavimosi etapas. Panaikinus baudžiavą ir šeimom tapus skirtinės žemės savininkais, prasidėjo nauja Strazdų gyvenvietės raida: šeimoms ėmė dalytis žemę, kurti naujas sodybas. 1865 m. Strazduose – jau 4 sodybos. Viena iš jų buvo Justino Strazdo, kuri buvo laikoma pastovios miško sargybos sodyba. Antroji – Stanislovo Strazdo, trečioji – iš miško atskirtuose plotuose Petro Ivanausko ir ketvirtąją sodybą, broliams leidus, įsirengė atitarnavęs kareivis Krisius Strazdas (jo žemė iš valstybinio miško buvo toliau už kaimo). XIX amžiaus pabaigoje nuo Justino Strazdo sodybos atsiskyrė pusbrolio Antano Strazdo sodyba. Vėliau ėmė dalytis Justinio Strazdo sūnus Kazys ir Petras. Eigulys Petras Strazdas pasistatė pirkią arčiau ežero skardžio. Vėliau čia gyveno jo sūnus eigulys Ignas. Į Kazio Strazdo šeimą, vedęs dukterį Ievą, atėjo užkurys Žilėnas. Jis prie kelio Šuminai – Vaišnoriškės pastatė naują pirkią, tvartą, klėtį. Stanislovo Strazdo sodyba XIX a. antroje pusėje nesiskaldė, nes šeimoje buvo tik vienas sūnus Vincas, kuris turėjo šešias dukteris ir vieną sūnų Joną. Todėl ši sodyba savo plotine struktūra yra mažiausiai pakitusi ir gerai išlaikė senųjų sodybų statymo tradicijas Strazduose. Mažažemio Petro Ivanausko ir bežemių Petro Strazdo bei vėliau įsikūrusios Uršulės Strazdaitės (Rukšienės) sodybos, prigludusios prie Šuminų – Vaišnoriškės kelio, nesiplėtojo.
XX a. pradžioje savo sodybą gerokai pertvarkė ir išplėtė Mykolas Strazdas. Vėliau jo sūnus Juozas ir Jonas pasidalijo žemę ir sodybą. Vyresnysis – Juozas liko gyventi senoje sodyboje, o jaunesnysis – Jonas, tėvo padedamas, pasistatė pirkią arčiau kelio. Be to, išmokęs kalvystės amato, susirentė prie kelio kalvę. Tuo metu Juozas rekonstravo senąją pirkią, pristatė antrąjį galą. Abu broliai prie ežero pasistatė bendrą pirtį. Tuo Strazdų kaimo pletra baigėsi.

Senoji Strazdų šeima paveldėjimo tvarka vis perimdavo miško sargų pareigas. Jau XVIII a. gyvenęs miško sargas Jurgis Strazdas savo pareigas perdavė sūnui Ignui, šis – sūnui Juozui, Juozas – sūnui Justinui, Justinas – sūnui Petrui, o Petras – sūnui Ignui. Todėl Strazdai nuo įsikūrimo pradžios ilgai buvo miško sargų gyvenvietė, skirta pastoviai saugoti pietinę Ažvinčių girios dalį. Tik nuo XIX a. vid. čia įsikūrė šeimos, nesusijusios su šio miško apsauga.
XX a. Strazdų užkurys Žilėnas savo sodybą pardavė auksinių rankų staliui Juozui Čibirui. Šis su žmona Paulina gražiai tvarkydamasis, strazdiškiams nenusileisdamas, susilaukė 6 vaikų Vitalijos, Lionės, Algio, Juozo, Nijolės ir Evaldo. Neabejingi Čibirai buvo Lietuvos laisvės interesams. Todėl, matyt, neatsitiktinai 1951 04 10 naktį, kai dešimtmetis Juozukas ruošėsi savo pirmajam jubiliejiniam gimtadieniui (gimęs 1941 m. balandžio 10 d.) į Čibirų namus pasipylė baisios automatų kulkų salvės, pakirtusios kelių partizanų ir namų šeimininko gyvybes. Stribai įsiverė į Čibirų pirkią. Juozukas su kitais vaikais spėjo iš pirkios pasprukti ir pasislėpti, o motiną bei seneles – Marcelę ir Teofilę stribai nušovė. 1798 m. – 1, sodyba (12 gyv.), 1851 m. – 2 sodybos (15 gyv.). XIX a. antroje pusėje – 5 sodybos. 1903 m. – 34, 1923 m. – 51, 1959 m. – 22, 1970 m. – 15, 1979 m. – 15, 1984 m. – 8, 1998 m. – 7 gyv. 2000 m. – 5 ūkiai (7 gyv.). Gyvena Julės Skiaustienės (1), Alfonso Strazdo (2), Jono Strazdo (2), Janinos Vaitkuvienės (1) ir Lionės Bronės Valiukonienės (1) šeimos. Kaimas – architektūros paminklas.

Regina Stakėnienė

Antanas Šuminas

Stučiai – kaimas. 4 km nuo Tauragnų, 20 km nuo Utenos. Pietinis jo galas prieina prie Tauragno ežero, o šiaurinis – prie Stuglių kaimo. Per Antrąjį pasaulinį karą ir pirmaisiais pokario metais jame gyveno 14 ūkininkų. Po Pirmojo pasaulinio karo ūkiai dar buvo rėžiniai, o kaimas – gatvinis. Prie vieškelio, kur dabar stovi senas akmeninis kryžius, tada buvo dvi didelės klėtys, vadinamos ,,magazinais“. Netoli, ant kalnelio – senos neveikiančios kapinaitės (jau Pilkenių kaimo žemėje). Yra Stučių kaimo pilkapiai. Apie 1935 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius. Seniausi kaimo gyventojai yra šie: Jauniškis, Meidus, Musteikis, Trinkūnas, Vaišnoras. Meidų, Musteikių, Trinkūnų ir Vaišnorų buvo po 2–3 šeimas. Daugiau kaip prieš pusšimtį metų išnyko Pumpučio ir Ragelio šeimos. Užkuriom atėjo (apie 1930–1940 m.) Gaivenis, Kaukėnas, Laurinavičius. Iš šio kaimo yra kilęs tarpukario Lietuvos paskutinis Krašto apsaugos ministras brig. gen. Kazys Musteikis ir jo brolis pulk. Juozas Musteikis. Jiems atminti 1995 m. pastatytas koplytstulpis.1984 m. – 23, 1998 m. – 20 gyv. 2000 m. – 9 ūkiai (17 gyv.). Likę 7 gyvenamos sodybos. 2000 m. gyveno Veronikos Guobytės (1), Vytauto Jauniškio (2), Jadvygos Kunigėlienės (1), Vincento Laurinavičiaus (2), Angelės Meiduvienės (1), Stanislovo Skliausčio (6), Eugenijos Trinkūnienės (1), Onos Trinkūnienės (1) ir Jono Vaišnoro (2) šeimos.

Kazimieras Gaivenis

Regina Stakėnienė

Stūgliai – kaimas. 5 km nuo Tauragnų, 16 km nuo Utenos. Kaimas priklausė Tauragnų dvarui. 1792 m. – 65 (14 kiemų, 22 valakai), 1959 m. – 213, 1970 m. – 194, 1984 m. – 95, 1998 m. – 51 gyv. 2000 m. – 23 ūkiai (42 gyv.). 2000 m. gyveno Onos Aleknienės (1), Virgilijos Aleknienės (1), Adelės Bikelienės (1), Veronikos Deveikytės (1)Petro Juotkos (6), Danutės Kučinskaitės (1), Edvardo Kučinsko (2), Mindaugo Kučinsko (1), Jolantos Kučinskienės (6), Emilijos Musteikienės (2), Antano Musteikio (2), Juozapo Musteikio (1), Kazio Musteikio (2), Broniaus Narkūno (1), Ritos Pundzienės (3), Vytauto Kazimiero Ruzgos (2), Jadvygos Tartilienės (1), Broniaus Antano Trinkūno (1), Juozo Vaišnoro (2), Sauliaus Vaišnoro (1) ir Antano Vaškelio (2) šeimos. Yra dvejos neveikiančios senos kaimo kapinaitės, akmuo su iškaltu apskritimu ir kryžiumi.

Gediminas Isoka

Regina Stakėnienė

Šeimatis – kaimas. 8 km nuo Tauragnų, 24 km nuo Utenos. 1792 m. – 54 (16 kiemų), 18 valakų, priklausė Tauragnų dvarui), 1923 m. 328 (71 sodyba), 1959 m. – 234, 1970 m. – 150, 1984 m. – 101, 1994 m. – 56 (40 sodybų), 1997 m. – 44, gyv. 2000 m. – 28 ūkiai (43 gyv.). 2000 m. gyveno Stanislavos Adomėnienės (1), Veronikos Adukauskienės (2), Juozo Bainoro (2), Kazio Vytauto Bartašiūno (2), Anelės Bubulienės (2), Stasio Budrio (1), Onos Dicevičienės (1), Broniaus Gudžiūno (1) Onos Janulienės (1), Vidos Kavaliauskienės (3), Onos Kelevišienės (1), Petro Laurinavičiaus (4), Zigmanto Mačiulio (2), Emilijos Meiduvienės (1), Alfonso Mikalausko (2), Rimanto Ramelio (2), Emilijos Rubikytės (1), Onos Stundžytės (1), Onos Šeduikienės (1), Veronikos Šerienės (1), Alvydo Šerio (4), Antano Šerio (2), Anelės Vaišnorienės (1), Stanislovo Varno (1), Juozo Jono Višniausko (1), Mykolo Žavnerovo (1) ir Stanislovo Židonio (1) šeimos. Kaimas Ažvinčių – Minčios miškų pakaraštyje. Laukuose yra granito riedulių, viename jų iškalti 1860 m. Jame buvo iškaltos ir arklio pėdos su kryžiukais. Akmuo vadinamas Moku (3 m aukščio, 3 m ilgio, 2 m pločio), o šalia jo mažesnis – Mokiukas. Apie juos yra legendų. Į rytus nuo kaimo prie Žiežulio ežero, yra piliakalnis. Jo aikštelė ovali, 36 m ilgio, 10 m pločio. Šlaite yra pylimų ir griovių. Š. R. pakraštyje yra likučiai septynių IV–V a. pilkapių su akmenų vainikais. Į P. R. nuo k. yra 20 įvairaus dydžio 9–12 a. pilkapių. Į vakarus nuo kaimo miške – keturi IX–XII a. pilkapiai, vadinami Guronais, Švedkapiais. XVIII a. kaime buvo smuklė. Nuo 1963 m. sukilimo gyvena rusų sentikių, kurie pasistatė medinę maldyklą. Yra ežerai: Pelakis, Žiežulnys. Yra veikiančios rusų kapinės ir senos neveikiančios kaimo kapinės.

Šiaudiniškis – kaimas. 7 km nuo Tauragnų, 23 km nuo Utenos. Kaimo apylinkėse rastas akmeninis įtveriamasis kirvis ir kirvio nuolauža (Šiaulių ,,Aušros“ muziejus). 1790 m. buvo 2 ar 3 pirkios. 1820 m. – 2 ūkiai (11 gyv.). Nuo XIX a. vidurio 2 sodybų vs. priklausė valstybei 1901 – 03 m. buvo 8, po Pirmojo pasaulinio karo 5 sodybos. Visose gyveno Bagdžiūnai 1940 m. – 4 sodybos. 1984 m. – 4, 1998 m. – 3 gyv. 2000 m. – 3 ūkiai (3 gyv.). Gyveno Marijonos Bivainienės (1), Elenos Lumpickaitės (1) ir Veronikos Vilūnienės (1) šeimos. XIX–XX a. etnografinis kaimas.

Gediminas Isokas 

Regina Stakėnienė

Šimkūnai – kaimas. 3 km nuo Tauragnų, 19 km nuo Utenos. 1984 m. – 35, 1998 m. – 13 gyv. 2000 m. – 10 ūkių (11 gyv.). 2000 m. gyveno Broniaus Augučio (1), Bronislavos Augutienės (1), Genės Augutytės (1), Genovaitės Babrauskienės (1), Bronislavos Bikuvienės (1), Prano Jurkos (1), Aldonos Meidutės (1), Povilo Vytauto Šinkūno (2), Jadvygos Šinkūnienės (1), Veronikos Vitkauskienės (1) šeimos. Yra keli dubeniuoti akmenys. Gyvena tautodailininkė Genovaitė Babrauskienė.

Šuminai – kaimas. 20 km nuo Tauragnų, 36 km nuo Utenos, prie Baluošo ežero, vietinės reikšmės architektūros paminklas. 1554 m. priklausė Ažvinčių dv. XVIII a. viduryje buvo 1 sodyba, priklausiusi Ažvinčių dv. XVIII a. pab. sodyboje gyveno 7 žmonės. 1783 m. kaimas minimas istoriniuose šaltiniuose. XIX a. pab. buvo 7 sodybos. Kaimas iki XX a. pirmos pusės vadintas Pabaluošiu, Užbaluošiu, Smalaiškėmis, Smalgiškėmis. Pirmas gyventojas buvo miško sargas (eigulys) Antanas Šuminas, dirbęs 30 margų žemės. Vėliau čia sargu dirbo jo sūnus Kazimieras. Nuo 1952 m. dauguma dirbamų žemių ir ganyklų apsodintos mišku. Kaimas ėmė nykti. Kaimas yra Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje. 1903 m. – 58, 1923 – 65, 1959 – 53, 1970 – 37, 1979 – 31, 1984 – 25, 1998 – 15, 2000 – 11 ūkių (15 gyv.). Gyveno Marijos Birutės Klibienės (1), Nastės Kurmienės (2), Antano Šumino (1), Igno Šumino (2), Jono Šumino (1), Vaclovo Šumino (1), Vinco Algimanto Šumino (1), Vytauto Kazio Šumino (1), Vytauto Petro Šumino (2), Emilijos Šuminienės (1) ir Malvinos Šuminienės (1) šeimos.

Gediminas Isokas 

Regina Stakėnienė

Taurapilis – kaimas. 5 km nuo Tauragnų, 21 km nuo Utenos. 1984 m. – 40, 1998 m. – 27 gyv. 2000 m. – 17 ūkis (27 gyv.). 2000 m. gyveno Aldonos Babrauskienės (1), Stanislavos Balčiūnaitės (1), Teresės Balčiūnaitės (1), Veronikos Balčiūnaitės (1), Adolfo Balčiūno (1), Jadvygos Grašienės (2), Loretos Grašienės (2), Audriaus Katino (3), Janinos Katinienės (1), Genovaitės Sidabrienės ((1), Virginos Šerėnienės (2), Veronikos Šinkūnaitės (1), Boleslovo Šinkūno (2), Jono Šinkūno (2), Bronislavos Vaičiūnaitės (2) ir Jono Vitkausko (2) šeimos. Kaimas prie Tauragno ežero. Yra Taurapilio piliakalnis ir senovės gyvenvietė. Apie jį daug padavimų. Čia gyveno knygnešys M. Balčiūnas – Medinis. Yra senos neveikiančios kaimo kapinės.

Tautiškis – kaimas 7 km nuo Tauragnų, 23 km nuo Utenos. 1984 m. – 14, 1998 m. – 11 gyv. 2000 m. – 5 ūkiai (9 gyv.). 2000 m. gyveno Leokadijos Babrauskienės (1), Teklės Babrauskienės (2), Jono Brukštaus (3), Bronės Kovarskienės (1) ir Alfonso Leleivos (2) šeimos. Yra Tautiškio pilkapiai.

Urviškiai – kaimas. 13 km nuo Tauragnų, 29 km nuo Utenos. 1984 m. – , 1998 m. – 2 gyv. 2000 m. – 1 ūkis (2 gyv.). Gyveno Povilas Vapsva ir Vladislava Vapsvienė. Yra Urviškių piliakalnis, vadinamas Piniginiu kalnu.

Vaišnoriškė – kaimas. 17 km nuo Tauragnų, 33 km nuo Utenos. 1984 m. – 10, 1998 m. – 8 gyv. 2000 m. – 2 ūkiai (5 gyv.). Gyveno Angelės Kliukienės (1) ir Juozo Šumino (4) šeimos. Yra XIX–XX a.pab. keturių sodybų etnografinis kaimas.

Varniškės I – vs. 29 km nuo Utenos, 13 km nuo Tauragnų. 1731 m. Kuktiškių dv. inventoriuje rašoma, kad prie Vyžių k. yra nuomojamas Varniškių vs. 1998 m. čia gyveno 5 gyv. 2000 m. – 2 ūkiai (5 gyv.). Gyveno Jono Grumbino (2) ir Ritos Norkūnienės (3) šeimos.

Gediminas Isokas

Regina Stakėnienė

Varniškės II – vs. 15 km nuo Tauragnų, 31 km nuo Utenos. 1731 m. Kuktiškių dv inventoriuje minimas nuomojamas Varniškių vs. Pirmas pavadinimas buvo Galuežeris, vėliau – Varniškės I, Čiočiai, vėliau Varniškės II, Gusiovka, vėliau Varniškės IV . Dabar Varniškių III vs. gyventojų nėra. Varniškių II vs. gyveno jungvilkio (baudžiauninko) Martyno ir kampininko Kriugiškio šeimos. XIX a. pab. prie kaimo įsikūrė Andriaus ir Vinco Kriugiškių sodybos. XX a. sodybą įkūrė Juozas Šimkūnas. Vėliau vs. nyko. 2000 m. 4 ūkiai (4 gyv.)Genės Elenos Kriugiškienės (1), Janinos Kriugiškytės (1), Onos Rakauskienės (1) ir Adelės Strazdaitės (1) šeimos.

Gediminas Isokas 

Varpiškės – kaimas. 10 km nuo Tauragnų, 26 km nuo Utenos. 1984 m. – 4, 1998 m. – 3 gyv. 2000 m. – 1 ūkis (3 gyv.). Gyveno Bronislovo Aleknos (3) šeima.

Vidžiūnai – kaimas. 10 km nuo Tauragnų, 14 km nuo Utenos. Pagal 1731 m. inventorių priklausė Buitūnų vaitijos Kuktiškių dv. (16 valakų) 5,5 valako nedirbami. Gyveno Deveikių, Graužinių, Lukoševičių, Mizeikių, Salinių, Umbrasų ir kt. šeimos. 1984 m. buvo 28, 1998 m. – 28 gyv. 2000 m. – 9 ūkiai (20 gyv.). 2000 m. gyveno Antano Bartašiūno (1), Juozapo Vytauto Bernoto (1), Kęstučio Bernoto (1), Algimanto Grigaliūno (2), Sigito Grigaliūno (4), Bronislavo Juškos (3), Jono Juškos (1), Veros Kurasovos ir (2), Elenos Lamauskienės (5) šeimos. Yra senos kapinės, Rimantiškės pelkė.

Gediminas Isokas

Regina Stakėnienė 

Vilkablauzdė – kaimas. 6 km nuo Tauragnų, 11 km nuo Utenos. 1959 m. – 39, 1970 m. – 42, 1984 m. – 62, 1998 m. – 53 gyv. 2000 m. – 21 ūkis (50 gyv.). 2000 m. kaime gyveno Povilo Asmenavičiaus (4), Danutės Bajarūnienės (5), Nastasijos Dolotovos (1), Antano Jučiaus (2), Ričardo Jučiaus (3), Povilo Kelevišiaus (2), Vytauto Kelevišiaus (3), Zenono Kulio (6), Broniaus Mikulėno (2), Viktoro Narkūno (3), Aldonos Narvaišienės (1), Levanijos Petkevičienės (2), Virginijaus Putinausko (1), Jurgio Rakausko (1), Antano Raščiausko (2), Olgos Sipčenko (2), Antano Šinkūno (2), Sauliaus Trinkūno (3), Veronikos Vaišnorienės (2), Aldonos Elenos Valienės (1) ir Serapino Jono Vegėlės (2) šeimos. Istoriniuose šaltiniuose minimas Vilkablauzdės dvaras (priklausė Tauragnų valdoms). XIX a. valstybinis kaimas išsiskirstė į vienkiemius. Per kaimą teka Rudakastys, Rudakasčio intakas – Žirnaujus.

Vyžiai – kaimas. 17 km nuo Tauragnų, 33 km nuo Utenos. Kaimas prie Tauragnų – Ignalinos vieškelio, tarp Daunorių ir Vaišnoriškių. Priklausė Tauragnų dvarui. Rytiniu kaimo pakraščiu, palei vieškelį, iš Utenykščio į Baluošą teka Buka, šiaurėje – Daunorių miškas, vakaruose – raistai, skiriantys nuo Varniškių kaimų, pietuose – Baluošo ežeras su Trako mišku. 1731 m. turėjo 14 valakų. Gyveno Bajorų, Dijokų, Meidų, Rubikių Stundžių šeimos. Tarpukariu Vyžiuose buvo 30 sodybų, 1932–1934 m. išskirstytų į viensėdžius, gyveno per 100 žmonių, veikė prad. m-kla. Kunigui Titui Vinkšneliui vadovaujant, Daunoriuose pastatyta bažnyčia ir vyžiškiai priskirti jos globon. Trečdalis Vyžų k. gyv. buvo Šinkūnai, ketvirtadalis – Musteikiai. Kai kurie turėjo retas, įdomias pavardes: Barkus Graužinis, Navickas, Tumėnas. Kaimui skirstantis į viensėdžius, trūkstant žemės ir darbų, Juozapas Meidus išvažiavo į Ameriką, o broliai Mykolas ir Juozapas Šimkūnai – į Braziliją. Juozapas, nesutikęs lietuvaitės ir neradęs laimės, po penkių metų grįžo. Pokario metais kaimas neteko dviejų jaunų vyrų: miške žuvo Vladas Tumėnas ir Vladas Bivainis. 1951 m. gyventojai buvo suvaryti į kolūkį, kuris egzistavo iki dešimtmečio pabaigos. Tris metus Vyžių brigada buvo kompleksinė, žmonės dirbo savarankiškai savo buvusiose žemėse, valdžios atstovai išsigando, kad čia nėra tarybų tvarkos ir Vyžiai buvo priskirti Utenos miškų ūkio žinion. 
Link Baluošo ežero, Trako miške išliko apie 50 pilkapių, kurių sampilai – 6–12 m skersmens, 1,2–1,5 m aukščio. 1981–1983 m. Istorijos ir etnografijos muziejaus darbuotojai tyrė 10 sampilų, rasta VI–VIII a. degintų kapų. Daunorių miško pakrašty guli žmogaus ūgio Kauprinių akmuo, šiauriau – Šaltosios versmė, rytuose – Liepelių ir Panuotakių versmės. 1984 m. buvo 86, 1998 m. – 46 gyv. 2000 m. – 21 ūkis (41 gyv.). Gyveno Mykolo Blažio (2), Onos Blažytės (1), Angelės Lazauskienės (3), Veronikos Lazauskienės (3), Jono Meidaus (2), Anastazijos Musteikienės (1), Angelės Musteikienės (1), Laimutės Marijonos Musteikienės (2), Onos Laimutės Musteikytės (1), Zofijos Musteikienės (1), Onos Šerėnienės (5), Algimanto Jono Šimkūno (4), Mykolo Šinkūno (1), Filomenos Šinkūnienės (1), Prano Evaldo Šinkūno (1), Onos Šinkūnienės (3), Boleslovo Šumino (1), Juliaus Juozo Toleikio (2) ir Vytauto Žilėno (5) šeimos.

Gediminas Isokas

Romualdas Šimkūnas

Žiezdriai – kaimas. 4 km nuo Tauragnų, 20 km nuo Utenos 1731 m. Kuktiškių dv. inventoriuje minimas Žiezdrių vs. 1984 m. buvo 47, 1998 m. – 22 gyv. 2000 m. – 11 ūkių (19 gyv.). 2000 m. k. gyveno Stasės Asmenavičienės (2), Onos Grašienės (1), Gedimino Grašio (1), Ignaco Grašio (2), Vitalijos Gurkšnienės (3), Aksenijaus Lebedevo (2), Adelės Petravičienės (2), Malvinos Stankevičienės (2), Teklės Šinkūnaitės (1) ir Stanislovo Šumino (3) šeimos.

Gediminas Isokas

Regina Stakėnienė

 

 

© Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka
Utena. 2002