Tauragnų
seniūnija
Teritorijos
plotas 18560 ha, 10600 ha iš jų miškai, 1264 ūkiai, 49 kaimai ir vs.,
1680 gyv. Būstinė Tauragnai. Seniūnas Alvydas Danauskas, tel. 32371.
Alksniškės
kaimas. 6 km nuo Tauragnų, 22 km nuo Utenos. 1998 m. 3 gyv. 2000 m.
3 ūkiai (3 gyv.) Gyveno Emilijos Juotkaitės (1), Janinos Musteikienės (1),
Veronikos Paplauskienės (1) šeimos.
Antabaltė
kaimas. 13 km nuo Tauragnų, 23 km nuo Utenos. 1923 m. 69, 1984 m.
21, 1998 m. 6 gyv. 2000 m. 4 ūkiai (5 gyv.). Gyveno Onos Gričiūtės
(1), Juozapo Kraujalio (2), Jono Urbono (1) ir Anelės Vaišnoraitės (1) šeimos.
Yra ežeras Baltys, Antabaltės piliakalnis. Senos neveikiančios kaimo kapinės.
Į R. nuo kaimo tęsiasi Minčios giria. 193741m. veikė prad. m-kla.
Aukštaglynis
vs. 22 km nuo Tauragnų, 32 km nuo Utenos. 1984 m. 7, 1998 m. 4 gyv.
2000 m. 2 ūkiai (4 gyv.). Gyveno Bronės Kavaliauskienės (1), Petro Mameniškio
(3 gyv.) šeimos. Yra ežeras Utenykštis (98 ha su 9 arų sala). Su ežero
pavadinimu yra susiję apie 50 pakrančių vietovardžių.
Bajorai
kaimas. 6 km nuo Tauragnų, 22 km nuo Utenos. 1923 m. 149 gyv. (33
sodybos), 1959 m. 112, 1984 m. 68, 1998 m. 45 gyv. 2000 m. 16 ūkių
(33 gyv.). 2000m. gyveno Natalijos Čiačienės (1), Teofilijos Gasiūnienės
(1), Virgilijos Nijolės Jakubauskienės (1), Antano Kraujalio (2), Emilijos Kučinskienės
(2), Genovaitės Kulienės (5), Algimanto Jono Laurinavičiaus (2), Bronislavo
Laurinavičiaus (6), Aldonos Linkienės (1), Danutės Raudonienės (1), Broniaus
Šavalinsko (1), Broniaus Šinkūno (3), Antano Trinkūno (3), Jono Algirdo Žaunieriaus
(2) ir Stefanijos Žigienės (2) šeimos. Iki Pirmojo pasaulinio karo atskiros
kaimo dalys buvo vadinamos Peikiškėmis (pagal Peikiškių dvarelį, vadintą Ožkinagaliu).
Žemės nederlingos, akmenuotos. Pagal legendą, velnias už kažką nubaudęs
žmones, atrišęs maišą ir pribarstęs daugybę didelių ir mažų akmenų. Dėl
jų žemę buvo labai sunku dirbti metaliniais įrankiais. Žemdirbiai turėdavo
ypač garsias Bajorų akėčias, sudėtas iš kelių medinių skirtingų dalių,
lengvai riedančias ir per akmenis. Kaime yra mitologinis akmuo, senkapis, senos
neveikiančios kaimo kapinės.
Balčiai
kaimas. 12 km nuo Tauragnų, 22 km nuo Utenos, prie Balčių miško. 1923 m.
23 ūkiai (129 gyv.). 1959 m. 112, 1984 m. 41, 1997 m. 39, 1998
m. 36 gyv. 2000 m. 17 ūkių (32 gyv.) Gyveno Liudviko Asmenavičiaus
(2), Stepanijos Bereikienės (2), Onos Čižienės (1), Povilo Isako (3), Teklės
Isakienės (1), Anelės Kindurytės (1), Jūro Lučickij (4), Stanislavos Puodžiuvienės
(1), Teofilijos Ruzgaitės (1), Sauliaus Sušinsko (1), Alvydo Šyvio (6),
Antano Šyvio (3), Julijono Šinkūno (1), Algimanto Jono Vaičiūno (3) ir Onos
Vaičiūnienės (1) šeimos. Yra ežeras Baltys, kaimo kapinaitės.
Bernotiškis
kaimas. 5 km nuo Tauragnų, 21 km nuo Utenos. 1923 m. 16 ūkių (23
gyv.). 1984 m. 16, 1998 m. 8 gyv. 2000 m. 3 ūkiai (6 gyv.). Gyveno
Juozo Bilaišio (4), Boleslovo Deveikio (1) ir Emilijos Narkūnaitės (1) šeimos.
Beržatiltis
vs. 4 km nuo Tauragnų, 20 km nuo Utenos. 1984 m. 7, 1998 m. 4 gyv.
2000 m. 2 ūkiai (4 gyv.): Teklės Grašytės (2), Antano Juodvalkio (2) šeimos.
Daunoriai
kaimas. 10 km nuo Tauragnų, 26 km nuo Utenos. Pagal 1731 m. inventorių k.
priklausė 10 valakų. Gyveno Bivainio, Blažuko, Gados, Meidaus, Stundžios šeimos.
Kaimo apl. rastas akmeninis kirvis keturkampe pentimi ir dviejų akmeninių
kirvių nuolaužos. 1792 m. priklausė Tauragnų dvarui (turėjo 7 kiemus, 26
gyv.). Prie dv. buvo smuklė. Tauragnai ir Kirdeikiai buvo toli, keliai prasti,
todėl nutarta įkurti naują parapiją. Sakoma, kad 1926 m. ūkininkas Justinas
Vitkauskas, neturėdamas vaikų, daugiau kaip 24 ha žemės padovanojęs bažnyčiai.
Buvo įkurta parapija. Bažnyčia buvo pastatyta 193335 m. 1923 m. 132
gyv. (24 ūkiai), 1959 m. 119, 1984 m. 86, 1998 m. 45 gyv. 2000 m.
22 ūkiai (42 gyv.). 2000 m. gyveno Bronislavo Barkaus (2), Juozo Barkaus
(3), Bronės Barkuvienės (1), Bronislavos Barkuvienės A. (1), Bronislavos
Barkuvienės, V. (1), Elenos Barkuvienės (1), Bronislavos Bivainienės (2),
Petro Bivainio (3), Rimos Gaižutienės (4), Juozo Jauniškio (2), Vaclovo
Juodvalkio (1), Onos Kriugiškienės (2), Alfonso Lazausko (1), Vytauto Lazausko
(4), Danguolės Strazdienės (4), Augustino Stundžios (3), Petro Stundžios
(1), Elžbietos Stundžaitės (1), Adelės Stundžienės (2), Marijos Stundžienės
(1), Veronikos Stundžienės (1) ir Jadvygos Vitkauskienės (1) šeimos.
Vakariniai kaimo laukai pasiekia Tauragno ežerą, rytiniai Uteno ir Utenykščio
ežerus. Yra ežerėlis Knytis, iš kurio į Utenykštį teka upelis Knytelė.
Kaimas yra prie Minčios girios. Yra Daunorių (Paduobių) pilkapiai. Daunorių
pavadinimas kilęs nuo žodžių ,,daug nori. Yra veikiančios kaimo kapinės.
Gediminas
Isokas
Regina
Stakėnienė
Gaideliai
kaimas. 4 km nuo Tauragnų, 20 km nuo Utenos. 1923 m. 8 ūkiai (55
gyv.). 1937 m. kaimas išskirstytas į vs. 1923 m. 8 ūkiai (48 gyv.). 1984
m. 4, 1998 m. 17 gyv. 2000 m. 8 ūkiai (15 gyv.). 2000 m. gyveno
Juliaus Algirdo Bagdžiūno (1), Kazio Bagdžiūno (2), Genovaitės Bilaišienės
(3), Bronislavos Jauniškienės (2), Genovaitės Kairionienės (1), Jono
Kairionio (3), Adelės Petravičienės (1) ir Juozo Šinkūno (2) šeimos. Yra ežeras
Gėlainis, neveikiančios kaimo kapinės.
Gediminas
Isokas
Regina
Stakėnienė
Gaidžiai
kaimas. 10 km nuo Tauragnų, 20 km nuo Utenos. 1923 m. 22 ūkiai (100
gyv.), 1934 m. kaimas išsikėlė į viensėdžius. 1939 m. 21 ūkis (103
gyv.). 1959 m. 93, 1984 m. 57, 1998 m. 34 gyv. 2000 m. 17 ūkių
(33 gyv.). 2000 m. gyveno Onos Andriusevičienės (2), Kazimiero Andriusevičiaus
(2), Veronikos Andrusevičienės (1), Jurgio Andrusevičiaus (1), Rimantos
Gaidienės (4), Antano Gasiūno (1), Povilo Gasiūno (1), Stasio Gasiūno (6),
Vandos Guigaitės (2), Algirdo Antano Gurkšnio (1), Arūno Juodkos (3), Jono
Pakalnio (1), Onos Pumputienės (1), Balio Pumpučio (2), Astos Telksnienės
(4), Veronikos Vandos Žilinskienės (1) šeimos.
Gediminas
Isokas
Regina
Stakėnienė
Gegūniškis
vs. 4 km nuo Tauragnų, 20 km nuo Utenos. 1984 m. 5, 1998 m. 2 gyv.
2000 m. 1 ūkis (1 gyv.). Gyveno Ona Štarienė.
Grašiai
kaimas. 3 km nuo Tauragnų, 18 km nuo Utenos. XVIII a. buvo reikalaujama
lankyti bažnyčią. Pinigai buvo grašiai. Jei sekmadieniais neidavo į bažnyčią
mokėjo baudą grašiais. Iš to kilo pavadinimas Grašiai. 1923 m. 16 ūkių
(77 gyv.). 1939 m. ūkininkai išsikėlė į viensėdžius. 1939 m. 14 ūkių
(75 gyv.). 1984 m. 40, 1998 m. 26 gyv. 2000 m. 11 ūkių (23 gyv.).
2000 m. gyveno Marijos Bilaišienės (1), Emilės Grašienės (2), Onos Grašytės
(1), Danieliaus Grašio (6), Kazio Grašio (2), Petro Grašio (2), Jadvygos
Juodvalkienės (1), Stanislavos Konstancijos Kuzmienės (3), Angelės Ruzgienės
(1), ir Zitos Vaišnorienės (3) šeimos. Yra Grašių kalnas (bene aukščiausia
vieta Utenos raj., kur gyvena žmonės). Gyveno daug gyventojų Grašių
pavarde.
Gediminas
Isokas
Regina
Stakėnienė
Jačiūniškės
kaimas. 4 km nuo Tauragnų, 20 km nuo Utenos. 1984 m. 15, 1998 m. 12
gyv. 2000 m. 4 ūkiai (11 gyv.). 2000 m. gyveno Valerijos Gaidelienės (2),
Reginos Putnienės (4), Edmundo Šinkūno (3),Bronislavos Šinkūnienės (2) šeimos.
Jovainiškės
kaimas. 15 km nuo Tauragnų, 25 km nuo Utenos. 1998 m. 5 gyv. 2000 m.
3 ūkiai (4 gyv.). Gyveno Zitos Kirdeikytės (1), Fiodoros Konstantinovos
(1) ir Emilijos Ruzgas (2) šeimos.
Kalviai
kaimas. 12 km nuo Tauragnų, 16 km nuo Utenos. 1984 m. 63, 1998 m.
28 gyv. 2000 m. 12 ūkių (20 gyv.). 2000 m. gyveno Emilijos Jackūnaitės
(1), Genovaitės Jackūnienės (2), Jono Jackūno (1), Jono Juknevičiaus (1),
Aldonos Juškienės (1), Anelės Kučinskienės ((3), Teklės Kučinskienės
(1),Angelės Kurmytės (1), Vladislavo Narkūno (4), Antano Norkūno (2),
Eugenijos Veronikos Ryliškienės (3) ir Veronikos Žilėnienės (1) šeimos.
Yra Kalvių piliakalnis, senos neveikiančios kapinės.
Kamša
kaimas. 2 km nuo Tauragnų, 18 km nuo Utenos. 1984 m. 25, 1998 m. 8
gyv. 2000 m. 5 ūkiai (7 gyv.). 2000 m. gyveno Janinos Grašienės (1),
Eleonoros Ivanauskienės (2), Emilijos Jurgelėnienės (1), Prano Svarausko (2)
ir Onos Šuminienės (1) šeimos.Yra Kamšos piliakalnis ir senovės gyvenvietė.
Klykiai
kaimas. 6 km nuo Tauragnų, 10 km nuo Utenos. Kaimas prie Klykių ežero,
kurio didžiausias gylis 42,6 m, šalia Klykių kalno, kurio aukštis
237 m. Kalnas susidarė per paskutinį ledynmetį. Būta piliakalnio, kurio viršūnėje
46x42 m aikštelė, šlaite kultūrinis sluoksnis. Utenos Tauragnų
kelias kaimą dalija į dvi nelygias dalis. Dešinėje pusėje, aukščiau, iš
26 sodybų buvo tik keturios. Po 1985 m. čia, kuriantis kolūkio gyvenvietei,
atsirado daugiau sodybų. 1984 m. buvo 66, 1998 m. 111 gyv. Gyvena ar
gyveno Akavitų, Juknevičių, Juodvalkių, Puodžiukų, Šinkūnų ir kt. šeimos.
Partizanavo broliai Juknevičiai. Ištremti šeši kaimo žmonės. Kaime yra
senos kapinaitės. Kalbama, kad čia palaidoti partizanai. 2000 m. 39 ūkiai
(110 gyv.). 2000 m. gyveno Jono Akavito (2), Jono Babrausko (3), Juozo Brinzos
(2), Ritos Butavičienės (5), Stasės Daunaravičienės (1), Algimanto Jackūno
(5), Arvydo Jackūno (1), Mindaugo Jackūno (1), Veronikos Jackūnienės (1),
Gintauto Jučiaus (4), Alfonso Jurgelėno (1), Antano Karaliaus (9), Edmundo
Klimo (3), Vladislavos Birutės Klimienės (1), Viliaus Kryžiaus (4), Vidmanto
Leikos (1), Vytauto Mameniškio (3), Elenos Meidutės (1), Romualdo Mickaus (3),
Valdemiro Misiūno (5), Henriko Musteikio (4), Danguolės Valerijos Norkūnienės
(3), Algimanto Puodžiuko (1), Antano Puodžiuko (3), Eimučio Puodžiuko (3),
Vandos Ramanauskaitės (1), Veronikos Raudonienės (1), Alfonso Sargūno (1),
Rolando Strazdo (3), Juozapo Šimkūno (3), Onos Šyvienės (4), Bronislavo Tumėno
(1), Alizo Umbraso (4), Rimanto Valio (3), Valentino Valio (4), Valentino
Zacharovo (5), Linos Žaunėrienės (5) ir Valdo Žičkaus (5) šeimos.
Liūniškės
vs. 13 km nuo Tauragnų, 23 km nuo Utenos. 1984 m. 1, 1998 m. 1 gyv.
2000 m. 1 ūkis (1 gyv.). Gyveno Zofija Kindurienė.
Lukošiūnai
kaimas. 12 km nuo Tauragnų, 22 km nuo Utenos. 1984 m. 35, 1998 m.
17 gyv. 2000 m. 9 ūkiai (15 gyv.). Gyveno Veronikos Danios Dambravienės
(3), Edvardo Dolotovo (2), Veronikos Dumbravienės (2), Kazio Kurpio (2), Alvydo
Lipinsko (1), Jono Petravičiaus (2), Vitos Skudutytės (1), Ramūno Šinkūno
(1), Gedimino Šireikos (1) šeimos. Yra ežeras Peštikis, senos neveikiančios
kaimo kapinės.
Minčia
kaimas. 18 km nuo Tauragnų, 28 km nuo Utenos. 1923 m. 48 (9 sodybos),
1959 m. 39, 1984 m. 18, 1998 m. 9 gyv. 2000 m. 6 ūkiai (9 gyv.)
Gyveno Jono Bagdanavičiaus (1), Viktoro Daščioro (2), Janinos Kaušinienės
(1), Veronikos Krasuckienės (2), Genovaitės Pakalnienės (2) ir Vytauto Šinkūno
(1) šeimos. Teka upė Minčia (į Uteno ež.), kaimą supa Minčios giria,
kurioje yra pilkapių grupė. Kaime yra palivarkas, priklausęs Tauragnų dv.,
XIX a. viduryje čia buvo varinių indų dirbtuvė, kurioje dirbo 1 meistras ir
6 darbininkai baudžiauninkai. Buvo viena vandens varoma mašina. Netoli Minčios
yra kapinės, kuriose palaidoti 1863 m. sukilėliai. Jie palaidoti slapta, todėl
kapinaitės yra girioje.
Musteikiai
kaimas. 10 km nuo Tauragnų, 14 km nuo Utenos. 1984 m. 18, 1998 m.
10. 2000 m. 7 ūkiai (10 gyv.). 2000 m. gyveno Janinos Teresės Jackūnienės
(2), Antano Jučiaus (2), Karolio Jučiaus (2), Romualdo Jučiaus (2),
Bronislavos Rakauskienės (1) ir Petro Remeikio (1) šeimos.
Paažvintė
vs. 21 km nuo Tauragnų, 31 km nuo Utenos. 1984 m. 4, 1998 m. 2 gyv.
2000 m. 1 ūkis (2 gyv.). Gyveno Regina Grašytė.
Paminčia
vs. 18 km nuo Tauragnų, 28 km nuo Utenos. 1984 m. 8, 1998 m. 5 gyv.
2000 m. 2 ūkiai (5 gyv.) Gyveno Genės Kazlienės (1) ir Aldonos Kazlaitės
(4) šeimos.
Pilkeniai
kaimas. 2 km nuo Tauragnų, 18 km nuo Utenos. 1984 m. 86, 1998 m. 47
gyv. 2000 m. 27 ūkiai (53 gyv.). Rimos Bulkevičienės (1), Leonardo Cicėno
(1), Emilijos Damošienės (1), Antano Grašio (2), Angelės Griškevičienės
(3), Vidmanto Maniušio (1), Sauliaus Meidaus (3), Anelės Almonijos Musteikienės
(1), Konstancijos Musteikienės (1), Adolfo Musteikio (3), Irno Musteikio (1),
Jeronimo Musteikio (3), Tado Musteikio (3), Onos Musteikytės (1), Veronikos
Osipovos (4), Zofijos Papirtienės (1), Alvydo Pivoriūno (4), Aloyzo Remeikio
(2), Onos Ruzgienės (1), Stasio Sipavičiaus (3), Irenos Stundžienės (3),
Stanislavos Tartilienės (1), Veronikos Tilvytienės (1), Juliaus Tilvyčio (1),
Bronislavo Tumėno (4), Vladislovo Tumėno (1)ir Valentino Vaišnoro (2) šeimos.
Kaimas prie Tauragno ežero. Yra kapinės . Manoma, kad pavadinimas kilęs dar
baudžiavos laikais. Priklausė Sirvydžių dvarui. Yra Pilkenių stogastulpis
su Nukryžiuotojo skulptūra, statytas 1857 m., atstatytas 1991 m (senasis
saugomas Utenos kraštotyros muziejaus saugyklose). Jį statė poetų Jurgio ir
Teofilio Tilvyčių senelis. Yra 1908 m. blaivininkų pastatytas kryžius
blaivybės įvedimui pažymėti. Yra kalnai: Kartuvių , Moliabestis, Použnugarių;
pievos: Kalavijų, Pūkynė, Blusinė, Maja, Budeliavietė, Degutinė, Piniginė,
Karių raistas, Pašunkaraistis, Smėliaupis (nebėra). Čia 1906 m. gimė
teisininkas žinomas Australijos lietuvių bendruomenės veikėjas Jonas Valys,
1934 m. technikos mokslų dr. Danielius Eidukas.
Politiškės
kaimas. 2 km nuo Tauragnų, 14 km nuo Utenos. 1984 m. 15, 1998 m. 7
gyv. 2000 m. 5 ūkiai (6 gyv.). 2000 m. gyveno Eleonoros Ilčiukienės (1),
Janės Jurkienės (1), Apolonijos Danutės Malinauskienės (1), Isakijaus
Morozovo (1) ir Irenos Vasilionkienės (2) šeimos.Yra Politiškių ežeras.
Rūgšteliškis
kaimas. 20 km nuo Tauragnų, 30 km nuo Utenos. 1984 m. 12, 1998 m. 9
gyv. 2000 m. 9 ūkiai (10 gyv.). Gyveno Gintaro Pivorio (5), Antano Širbinsko
(2), Danieliaus Truskausko (1) ir Živilės Truskauskienės (2) šeimos. Yra ežeras
Utenas.
Rūgšteliškis
vs. 14 km nuo Tauragnų, 24 km nuo Utenos. 1984 m. 6, 1998 m. 2 gyv.
2000 m. 2 ūkiai (2 gyv.). Gyveno Veronika Bikienė (1) ir Jadvyga Kindurienė
(1).
Rukšėnai
kaimas. 10 km nuo Tauragnų, 16 km nuo Utenos. 1984 m. 54, 1998 m.
18 gyv. 2000 m. 12 ūkių (18 gyv.). 2000 m. gyveno Vidmanto Kazimiero Kulio
(4), Jadvygos Meidutės (1), Robertinos Meiduvienės (1), Anelės Narčienės
(1), Algirdo Narvaišio (2), Janinos Ruzgaitės (1), Janinos Bronislavos Ruzgienės
(1), Onos Stoškuvienės (1), Adelės Sviklienės (1), Onos Šaltenienės (1),
Onos Šeduikienės (2) ir Jūratės Šyvienės (2) šeimos. Yra Rukšėnų
piliakalnis, senos neveikiančios kaimo kapinės.
Ruzgiškės
kaimas. 11 km nuo Tauragnų, 14 km nuo Utenos. 1984 m. 20, 1998 m.
10 gyv. 2000 m. 7 ūkių (9 gyv.). Gyveno Janinos Bartašiūnienės (1),
Elenos Bernotienės (1), Angelės Jackūnienės (1), Anelės Kazlauskienės (1),
Valdo Kuolinio (3), Viliaus Norkūno (1), Algio Šaltenio (1) šeimos. Yra senos
neveikiančios kapinės.
Sėlė
kaimas. 6 km nuo Tauragnų, 22 km nuo Utenos. 1923 m. 259 (58 sodybos),
1959 m. 239, 1970 m. 206, 1984 m. 161, 1998 m. 106 gyv. 2000 m.
53 ūkiai (98 gyv.). 2000 m. gyveno Veronikos Apčelauskytės (1), Veronikos
Augutienės (1), Mykolo Bagdono (2), Alvydo Bikaus (4), Emilijos Bikuvienės
(1), Adelės Bivainienės (1), Jono Bivainio (2), Irenos Didžiokienės (2),
Malvinos Gaidelienės (1), Stasės Gaivenienės (4), Veronikos Gaivenienės (1),
Drąsutės Gaižauskienės (3), Antano Gimžausko (4), Arūno Gimžausko (1),
Vinco Gurkšnio (1), Prano Ilčiuko (10), Janinos Ilčiukienės (1), Juozo
Ivanausko (1), Jono Jočio (2), Prano Jurkos (2), Emilijos Kaukėnienės (1),
Jono Kirkos (5), Adelės Kirkienės (1), Juozo Leleivos (2), Genovaitės Mačiulienės
(1), Janinos Mačiulienės (1), Sofijos Mačiulienės (1), Stasės Matuzienės
(1), Jono Musteikio (1), Onos Paukštienės (1), Veronikos Petravičiūtės (1),
Aloyzo Pošiūno (5), Andriaus Pošiūno (1), Antano Pošiūno (2), Česlovo
Vytauto Pošiūno (2), Teklės Pošiūnienės (1), Balio Ruko (1), Konstancijos
Rukienės (1), Jono Ruzgo (1), Leokadijos Ruzgienės (4), Jono Saldausko (1),
Veronikos Stankelienės (2), Elžbietos Stankelytės (1), Veronikos Stundžienės
(1), Aleksandros Šinkūnienės (1), Veronikos Šinkūnienės (1), Veronikos
Udraitės (1), Jurgio Udro (1), Teklės Udrienės (1), Alfonso Vaičiūno (3),
Petro Vaiškūno (2), Algimanto Žiezdrio (2) ir Nijolės Žliobienės (3) šeimos.
Š. R. kaimo pakraštyje, netoli Tauragno ežero, yra piliakalnis natūrali
pailga kalva be įtvirtinimų. Kaimo pavadinimas sėliškas. Yra
koplytstulpis su Jono Nepomuko skulptūra (1887 m.), ežeras Mirėlis, neveikiančios
kaimo kapinės.
Gediminas
Isokas
Regina
Stakėnienė
Sirvydžiai
kaimas. 8 km nuo Tauragnų, 24 km nuo Utenos. Ist. šaltiniuose kaimas
minimas 1792 m. (21 kiemas, 87 gyv., 29 valakai priklausė Tauragnų
dvarui). 1923 m. 172 (30 sodybų). 1959 m. 33, 1970 m. 48, 1984 m.
57, 1998 m. 36 gyv. 2000 m. 22 ūkiai (39 gyv.). 2000 m. gyveno
Pulgenco Bartašiūno (4), Elenos Fominos (4), Uršulės Katinienės (1), Uršulės
Kučinskienės (1), Natalijos Lisauskienės (1), Varsantijaus Maslabojevo (2),
Gintaro Medinio (1), Rimanto Medinio (1), Romualdo Jono Medinio (1), Adelės
Musteikienės (1), Veronikos Musteikienės (1), Rimos Pamakštienės (3),
Romualdo Rožės (3), Teofilės Rožienės (1), Onos Vaičiūnienės (3), Zitos
Zvilnienės (2), Leono Žadaikos (2), Gintauto Žičkaus (1), Jono Žičkaus
(2), Teofilio Žičkaus (2), Elenos Žičkuvienės (1), Veronikos Žulienės (1)
šeimos. Po Antrojo pasaulinio karo kaimas buvo sudegintas. Yra Aukštakalnis
(kalnas 232 m virš jūros lygio). Prie kaimo yra Sirvydžių miškas, kurį
apdainavo poetas Jurgis Tilvytis Žalvarnis. Yra senos neveikiančios kaimo
kapinės, veikiančios sentikių kapinės.
Skroblus
vs. 17 km nuo Tauragnų, 33 km nuo Utenos. 1984 m. 6, 1998 m. 3 gyv.
2000 m. 2 ūkiai (3 gyv.) Gyveno Anelė Žilėnienė (1) ir Bronislava Želėnienė
(2).
Strazdai
(Balošekulis) kaimas. 18 km nuo Tauragnų, 24 km nuo Utenos. K. prie Baluošo
ežero, šalia Šuminų Vaišnoriškės kelio. Pirmosios rašytinės žinios
apie šią gyvenvietę randamos Braslaujos dekano bažnyčių vizitacijos
knygoje, rašytoje 1783 m. Tik tuo metu ši gyvenvietė buvo vadinta ne
Strazdais, o Balošekuliu. 1798 m. Ažvinčių dv. inventoriaus knygoje jau
pasirodė pirmosios žinios apie čia gyvenančius žmones. Tai gausi, dvylikos
burnų, Jurgio Strazdo šeima, valdžiusi 65 margus žemės ir kaip duoklę dv.
tiekdavusi vištas ir kiaušinius. 1830 m. Ažvinčių rakto inventoriuje
nurodyta, kad vietoj Jurgio Strazdo jau šeimininkavo jo sūnus Jonas, kurio šeimoje
dešimt žmonių. Be to, jis buvo eigulys ir valdė du valakus ir 10 margų
žemės, turėjo tris arklius, keturis jaučius, keletą karvių, daug avių ir
ožkų. Prie jų šeimos atskiroje pirkioje gyveno kampininkas Justinas Strazdas
su žmona Kristina ir dukterimi Daniela. Igno Strazdo sodybą tuomet sudarė jau
dvylika trobesių dvi dvigalės pirkios, dvi klėtys, šeši tvartai,
kluonas ir daržinė. 1851 m. valstybinio Ažvinčių dv. knygos rodo, kad
Strazdų teritorija buvo paskirstyta trims sodyboms. Čia gyveno ir šaulio
Juozo Strazdo šeima, kuri tvarkėsi dviejose sodybose. Be to jo sodyba buvo
pastovi miško sargybos būstinė. Jie išeidavo specialų sukarintą apmokymą,
gaudavo uniformą ir ginklus. Vyriausias šeimoje buvo laikomas sodybos šeimininku,
kiti šauliais. Strazdų gyvenvietė buvo centrinis pietinės Ažvinčių
girios dalies sargybos postas, o joje gyvenęs šaulys prižiūrėjo jam pavaldžių
kaimyninių Šuminų ir Vaišnoriškės miško sargų darbą. 1851 m. surašymo
duomenys rodo, kad čia gyveno dvi atskiros Strazdų šeimos. Viena iš jų
šaulio Juozo Strazdo šeima. Joje devyni žmonės: šeimos galva Juozas, žmona
Domicelė, sūnus Justinas, dukterys Agota ir Uršulė, taip pat Juozo brolio
Jurgio šeima žmona Marcėlė bei sūnūs Antanas ir Kuzma. Antroje
buvo jauna šešių žmonių šeima tai Stanislavas, jo seserys Agota, Rožė
ir Agnieška bei giminaitė Marija su dukterimi Apolonija. XIX a. vidur. baigėsi
pirmosios Strazdų gyvenvietės formavimosi etapas. Panaikinus baudžiavą ir šeimom
tapus skirtinės žemės savininkais, prasidėjo nauja Strazdų gyvenvietės
raida: šeimoms ėmė dalytis žemę, kurti naujas sodybas. 1865 m. Strazduose
jau 4 sodybos. Viena iš jų buvo Justino Strazdo, kuri buvo laikoma
pastovios miško sargybos sodyba. Antroji Stanislovo Strazdo, trečioji
iš miško atskirtuose plotuose Petro Ivanausko ir ketvirtąją sodybą,
broliams leidus, įsirengė atitarnavęs kareivis Krisius Strazdas (jo žemė iš
valstybinio miško buvo toliau už kaimo). XIX amžiaus pabaigoje nuo Justino
Strazdo sodybos atsiskyrė pusbrolio Antano Strazdo sodyba. Vėliau ėmė
dalytis Justinio Strazdo sūnus Kazys ir Petras. Eigulys Petras Strazdas
pasistatė pirkią arčiau ežero skardžio. Vėliau čia gyveno jo sūnus
eigulys Ignas. Į Kazio Strazdo šeimą, vedęs dukterį Ievą, atėjo užkurys
Žilėnas. Jis prie kelio Šuminai Vaišnoriškės pastatė naują pirkią,
tvartą, klėtį. Stanislovo Strazdo sodyba XIX a. antroje pusėje nesiskaldė,
nes šeimoje buvo tik vienas sūnus Vincas, kuris turėjo šešias dukteris ir
vieną sūnų Joną. Todėl ši sodyba savo plotine struktūra yra mažiausiai
pakitusi ir gerai išlaikė senųjų sodybų statymo tradicijas Strazduose. Mažažemio
Petro Ivanausko ir bežemių Petro Strazdo bei vėliau įsikūrusios Uršulės
Strazdaitės (Rukšienės) sodybos, prigludusios prie Šuminų Vaišnoriškės
kelio, nesiplėtojo.
XX
a. pradžioje savo sodybą gerokai pertvarkė ir išplėtė Mykolas Strazdas. Vėliau
jo sūnus Juozas ir Jonas pasidalijo žemę ir sodybą. Vyresnysis Juozas
liko gyventi senoje sodyboje, o jaunesnysis Jonas, tėvo padedamas, pasistatė
pirkią arčiau kelio. Be to, išmokęs kalvystės amato, susirentė prie kelio
kalvę. Tuo metu Juozas rekonstravo senąją pirkią, pristatė antrąjį galą.
Abu broliai prie ežero pasistatė bendrą pirtį. Tuo Strazdų kaimo pletra
baigėsi.
Senoji
Strazdų šeima paveldėjimo tvarka vis perimdavo miško sargų pareigas. Jau
XVIII a. gyvenęs miško sargas Jurgis Strazdas savo pareigas perdavė sūnui
Ignui, šis sūnui Juozui, Juozas sūnui Justinui, Justinas sūnui
Petrui, o Petras sūnui Ignui. Todėl Strazdai nuo įsikūrimo pradžios
ilgai buvo miško sargų gyvenvietė, skirta pastoviai saugoti pietinę Ažvinčių
girios dalį. Tik nuo XIX a. vid. čia įsikūrė šeimos, nesusijusios su šio
miško apsauga.
XX
a. Strazdų užkurys Žilėnas savo sodybą pardavė auksinių rankų staliui
Juozui Čibirui. Šis su žmona Paulina gražiai tvarkydamasis, strazdiškiams
nenusileisdamas, susilaukė 6 vaikų Vitalijos, Lionės, Algio, Juozo, Nijolės
ir Evaldo. Neabejingi Čibirai buvo Lietuvos laisvės interesams. Todėl, matyt,
neatsitiktinai 1951 04 10 naktį, kai dešimtmetis Juozukas ruošėsi savo
pirmajam jubiliejiniam gimtadieniui (gimęs 1941 m. balandžio 10 d.) į Čibirų
namus pasipylė baisios automatų kulkų salvės, pakirtusios kelių partizanų
ir namų šeimininko gyvybes. Stribai įsiverė į Čibirų pirkią. Juozukas su
kitais vaikais spėjo iš pirkios pasprukti ir pasislėpti, o motiną bei
seneles Marcelę ir Teofilę stribai nušovė. 1798 m. 1, sodyba (12
gyv.), 1851 m. 2 sodybos (15 gyv.). XIX a. antroje pusėje 5 sodybos.
1903 m. 34, 1923 m. 51, 1959 m. 22, 1970 m. 15, 1979 m. 15,
1984 m. 8, 1998 m. 7 gyv. 2000 m. 5 ūkiai (7 gyv.). Gyvena Julės
Skiaustienės (1), Alfonso Strazdo (2), Jono Strazdo (2), Janinos Vaitkuvienės
(1) ir Lionės Bronės Valiukonienės (1) šeimos. Kaimas architektūros
paminklas.
Regina
Stakėnienė
Antanas
Šuminas
Stučiai
kaimas. 4 km nuo Tauragnų, 20 km nuo Utenos. Pietinis jo galas prieina prie
Tauragno ežero, o šiaurinis prie Stuglių kaimo. Per Antrąjį pasaulinį
karą ir pirmaisiais pokario metais jame gyveno 14 ūkininkų. Po Pirmojo
pasaulinio karo ūkiai dar buvo rėžiniai, o kaimas gatvinis. Prie vieškelio,
kur dabar stovi senas akmeninis kryžius, tada buvo dvi didelės klėtys,
vadinamos ,,magazinais. Netoli, ant kalnelio senos neveikiančios
kapinaitės (jau Pilkenių kaimo žemėje). Yra Stučių kaimo pilkapiai. Apie
1935 m. kaimas buvo išskirstytas į vienkiemius. Seniausi kaimo gyventojai yra
šie: Jauniškis, Meidus, Musteikis, Trinkūnas, Vaišnoras. Meidų, Musteikių,
Trinkūnų ir Vaišnorų buvo po 23 šeimas. Daugiau kaip prieš pusšimtį
metų išnyko Pumpučio ir Ragelio šeimos. Užkuriom atėjo (apie 19301940
m.) Gaivenis, Kaukėnas, Laurinavičius. Iš šio kaimo yra kilęs tarpukario
Lietuvos paskutinis Krašto apsaugos ministras brig. gen. Kazys Musteikis ir jo
brolis pulk. Juozas Musteikis. Jiems atminti 1995 m. pastatytas koplytstulpis.1984
m. 23, 1998 m. 20 gyv. 2000 m. 9 ūkiai (17 gyv.). Likę 7 gyvenamos
sodybos. 2000 m. gyveno Veronikos Guobytės (1), Vytauto Jauniškio (2),
Jadvygos Kunigėlienės (1), Vincento Laurinavičiaus (2), Angelės Meiduvienės
(1), Stanislovo Skliausčio (6), Eugenijos Trinkūnienės (1), Onos Trinkūnienės
(1) ir Jono Vaišnoro (2) šeimos.
Kazimieras
Gaivenis
Regina
Stakėnienė
Stūgliai
kaimas. 5 km nuo Tauragnų, 16 km nuo Utenos. Kaimas priklausė Tauragnų
dvarui. 1792 m. 65 (14 kiemų, 22 valakai), 1959 m. 213, 1970 m.
194, 1984 m. 95, 1998 m. 51 gyv. 2000 m. 23 ūkiai (42 gyv.). 2000
m. gyveno Onos Aleknienės (1), Virgilijos Aleknienės (1), Adelės Bikelienės
(1), Veronikos Deveikytės (1)Petro Juotkos (6), Danutės Kučinskaitės (1),
Edvardo Kučinsko (2), Mindaugo Kučinsko (1), Jolantos Kučinskienės (6),
Emilijos Musteikienės (2), Antano Musteikio (2), Juozapo Musteikio (1), Kazio
Musteikio (2), Broniaus Narkūno (1), Ritos Pundzienės (3), Vytauto Kazimiero
Ruzgos (2), Jadvygos Tartilienės (1), Broniaus Antano Trinkūno (1), Juozo Vaišnoro
(2), Sauliaus Vaišnoro (1) ir Antano Vaškelio (2) šeimos. Yra dvejos
neveikiančios senos kaimo kapinaitės, akmuo su iškaltu apskritimu ir kryžiumi.
Gediminas
Isoka
Regina
Stakėnienė
Šeimatis
kaimas. 8 km nuo Tauragnų, 24 km nuo Utenos. 1792 m. 54 (16 kiemų), 18
valakų, priklausė Tauragnų dvarui), 1923 m. 328 (71 sodyba), 1959 m. 234,
1970 m. 150, 1984 m. 101, 1994 m. 56 (40 sodybų), 1997 m. 44,
gyv. 2000 m. 28 ūkiai (43 gyv.). 2000 m. gyveno Stanislavos Adomėnienės
(1), Veronikos Adukauskienės (2), Juozo Bainoro (2), Kazio Vytauto Bartašiūno
(2), Anelės Bubulienės (2), Stasio Budrio (1), Onos Dicevičienės (1),
Broniaus Gudžiūno (1) Onos Janulienės (1), Vidos Kavaliauskienės (3), Onos
Kelevišienės (1), Petro Laurinavičiaus (4), Zigmanto Mačiulio (2), Emilijos
Meiduvienės (1), Alfonso Mikalausko (2), Rimanto Ramelio (2), Emilijos Rubikytės
(1), Onos Stundžytės (1), Onos Šeduikienės (1), Veronikos Šerienės (1),
Alvydo Šerio (4), Antano Šerio (2), Anelės Vaišnorienės (1), Stanislovo
Varno (1), Juozo Jono Višniausko (1), Mykolo Žavnerovo (1) ir Stanislovo Židonio
(1) šeimos. Kaimas Ažvinčių Minčios miškų pakaraštyje. Laukuose yra
granito riedulių, viename jų iškalti 1860 m. Jame buvo iškaltos ir arklio pėdos
su kryžiukais. Akmuo vadinamas Moku (3 m aukščio, 3 m ilgio, 2 m pločio), o
šalia jo mažesnis Mokiukas. Apie juos yra legendų. Į rytus nuo kaimo
prie Žiežulio ežero, yra piliakalnis. Jo aikštelė ovali, 36 m ilgio, 10 m
pločio. Šlaite yra pylimų ir griovių. Š. R. pakraštyje yra likučiai
septynių IVV a. pilkapių su akmenų vainikais. Į P. R. nuo k. yra 20 įvairaus
dydžio 912 a. pilkapių. Į vakarus nuo kaimo miške keturi IXXII a.
pilkapiai, vadinami Guronais, Švedkapiais. XVIII a. kaime buvo smuklė. Nuo
1963 m. sukilimo gyvena rusų sentikių, kurie pasistatė medinę maldyklą. Yra
ežerai: Pelakis, Žiežulnys. Yra veikiančios rusų kapinės ir senos
neveikiančios kaimo kapinės.
Šiaudiniškis
kaimas. 7 km nuo Tauragnų, 23 km nuo Utenos. Kaimo apylinkėse rastas
akmeninis įtveriamasis kirvis ir kirvio nuolauža (Šiaulių ,,Aušros
muziejus). 1790 m. buvo 2 ar 3 pirkios. 1820 m. 2 ūkiai (11 gyv.). Nuo XIX
a. vidurio 2 sodybų vs. priklausė valstybei 1901 03 m. buvo 8, po Pirmojo
pasaulinio karo 5 sodybos. Visose gyveno Bagdžiūnai 1940 m. 4 sodybos.
1984 m. 4, 1998 m. 3 gyv. 2000 m. 3 ūkiai (3 gyv.). Gyveno
Marijonos Bivainienės (1), Elenos Lumpickaitės (1) ir Veronikos Vilūnienės
(1) šeimos. XIXXX a. etnografinis kaimas.
Gediminas
Isokas
Regina
Stakėnienė
Šimkūnai
kaimas. 3 km nuo Tauragnų, 19 km nuo Utenos. 1984 m. 35, 1998 m. 13
gyv. 2000 m. 10 ūkių (11 gyv.). 2000 m. gyveno Broniaus Augučio (1),
Bronislavos Augutienės (1), Genės Augutytės (1), Genovaitės Babrauskienės
(1), Bronislavos Bikuvienės (1), Prano Jurkos (1), Aldonos Meidutės (1),
Povilo Vytauto Šinkūno (2), Jadvygos Šinkūnienės (1), Veronikos Vitkauskienės
(1) šeimos. Yra keli dubeniuoti akmenys. Gyvena tautodailininkė Genovaitė
Babrauskienė.
Šuminai
kaimas. 20 km nuo Tauragnų, 36 km nuo Utenos, prie Baluošo ežero, vietinės
reikšmės architektūros paminklas. 1554 m. priklausė Ažvinčių dv. XVIII a.
viduryje buvo 1 sodyba, priklausiusi Ažvinčių dv. XVIII a. pab. sodyboje
gyveno 7 žmonės. 1783 m. kaimas minimas istoriniuose šaltiniuose. XIX a. pab.
buvo 7 sodybos. Kaimas iki XX a. pirmos pusės vadintas Pabaluošiu, Užbaluošiu,
Smalaiškėmis, Smalgiškėmis. Pirmas gyventojas buvo miško sargas (eigulys)
Antanas Šuminas, dirbęs 30 margų žemės. Vėliau čia sargu dirbo jo sūnus
Kazimieras. Nuo 1952 m. dauguma dirbamų žemių ir ganyklų apsodintos mišku.
Kaimas ėmė nykti. Kaimas yra Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje.
1903 m. 58, 1923 65, 1959 53, 1970 37, 1979 31, 1984 25,
1998 15, 2000 11 ūkių (15 gyv.). Gyveno Marijos Birutės Klibienės
(1), Nastės Kurmienės (2), Antano Šumino (1), Igno Šumino (2), Jono Šumino
(1), Vaclovo Šumino (1), Vinco Algimanto Šumino (1), Vytauto Kazio Šumino
(1), Vytauto Petro Šumino (2), Emilijos Šuminienės (1) ir Malvinos Šuminienės
(1) šeimos.
Gediminas
Isokas
Regina
Stakėnienė
Taurapilis
kaimas. 5 km nuo Tauragnų, 21 km nuo Utenos. 1984 m. 40, 1998 m. 27
gyv. 2000 m. 17 ūkis (27 gyv.). 2000 m. gyveno Aldonos Babrauskienės (1),
Stanislavos Balčiūnaitės (1), Teresės Balčiūnaitės (1), Veronikos Balčiūnaitės
(1), Adolfo Balčiūno (1), Jadvygos Grašienės (2), Loretos Grašienės (2),
Audriaus Katino (3), Janinos Katinienės (1), Genovaitės Sidabrienės ((1),
Virginos Šerėnienės (2), Veronikos Šinkūnaitės (1), Boleslovo Šinkūno
(2), Jono Šinkūno (2), Bronislavos Vaičiūnaitės (2) ir Jono Vitkausko (2)
šeimos. Kaimas prie Tauragno ežero. Yra Taurapilio piliakalnis ir senovės
gyvenvietė. Apie jį daug padavimų. Čia gyveno knygnešys M. Balčiūnas
Medinis. Yra senos neveikiančios kaimo kapinės.
Tautiškis
kaimas 7 km nuo Tauragnų, 23 km nuo Utenos. 1984 m. 14, 1998 m. 11
gyv. 2000 m. 5 ūkiai (9 gyv.). 2000 m. gyveno Leokadijos Babrauskienės
(1), Teklės Babrauskienės (2), Jono Brukštaus (3), Bronės Kovarskienės (1)
ir Alfonso Leleivos (2) šeimos. Yra Tautiškio pilkapiai.
Urviškiai
kaimas. 13 km nuo Tauragnų, 29 km nuo Utenos. 1984 m. , 1998 m. 2
gyv. 2000 m. 1 ūkis (2 gyv.). Gyveno Povilas Vapsva ir Vladislava Vapsvienė.
Yra Urviškių piliakalnis, vadinamas Piniginiu kalnu.
Vaišnoriškė
kaimas. 17 km nuo Tauragnų, 33 km nuo Utenos. 1984 m. 10, 1998 m. 8
gyv. 2000 m. 2 ūkiai (5 gyv.). Gyveno Angelės Kliukienės (1) ir Juozo Šumino
(4) šeimos. Yra XIXXX a.pab. keturių sodybų etnografinis kaimas.
Varniškės
I vs. 29 km nuo Utenos, 13 km nuo Tauragnų. 1731 m. Kuktiškių dv.
inventoriuje rašoma, kad prie Vyžių k. yra nuomojamas Varniškių vs. 1998 m.
čia gyveno 5 gyv. 2000 m. 2 ūkiai (5 gyv.). Gyveno Jono Grumbino (2) ir
Ritos Norkūnienės (3) šeimos.
Gediminas
Isokas
Regina
Stakėnienė
Varniškės
II vs. 15 km nuo Tauragnų, 31 km nuo Utenos. 1731 m. Kuktiškių dv
inventoriuje minimas nuomojamas Varniškių vs. Pirmas pavadinimas buvo Galuežeris,
vėliau Varniškės I, Čiočiai, vėliau Varniškės II, Gusiovka, vėliau
Varniškės IV . Dabar Varniškių III vs. gyventojų nėra. Varniškių II vs.
gyveno jungvilkio (baudžiauninko) Martyno ir kampininko Kriugiškio šeimos.
XIX a. pab. prie kaimo įsikūrė Andriaus ir Vinco Kriugiškių sodybos. XX a.
sodybą įkūrė Juozas Šimkūnas. Vėliau vs. nyko. 2000 m. 4 ūkiai (4
gyv.)Genės Elenos Kriugiškienės (1), Janinos Kriugiškytės (1), Onos
Rakauskienės (1) ir Adelės Strazdaitės (1) šeimos.
Gediminas
Isokas
Varpiškės
kaimas. 10 km nuo Tauragnų, 26 km nuo Utenos. 1984 m. 4, 1998 m. 3
gyv. 2000 m. 1 ūkis (3 gyv.). Gyveno Bronislovo Aleknos (3) šeima.
Vidžiūnai
kaimas. 10 km nuo Tauragnų, 14 km nuo Utenos. Pagal 1731 m. inventorių
priklausė Buitūnų vaitijos Kuktiškių dv. (16 valakų) 5,5 valako nedirbami.
Gyveno Deveikių, Graužinių, Lukoševičių, Mizeikių, Salinių, Umbrasų ir
kt. šeimos. 1984 m. buvo 28, 1998 m. 28 gyv. 2000 m. 9 ūkiai (20
gyv.). 2000 m. gyveno Antano Bartašiūno (1), Juozapo Vytauto Bernoto (1), Kęstučio
Bernoto (1), Algimanto Grigaliūno (2), Sigito Grigaliūno (4), Bronislavo Juškos
(3), Jono Juškos (1), Veros Kurasovos ir (2), Elenos Lamauskienės (5) šeimos.
Yra senos kapinės, Rimantiškės pelkė.
Gediminas
Isokas
Regina
Stakėnienė
Vilkablauzdė
kaimas. 6 km nuo Tauragnų, 11 km nuo Utenos. 1959 m. 39, 1970 m.
42, 1984 m. 62, 1998 m. 53 gyv. 2000 m. 21 ūkis (50 gyv.). 2000 m.
kaime gyveno Povilo Asmenavičiaus (4), Danutės Bajarūnienės (5), Nastasijos
Dolotovos (1), Antano Jučiaus (2), Ričardo Jučiaus (3), Povilo Kelevišiaus
(2), Vytauto Kelevišiaus (3), Zenono Kulio (6), Broniaus Mikulėno (2), Viktoro
Narkūno (3), Aldonos Narvaišienės (1), Levanijos Petkevičienės (2),
Virginijaus Putinausko (1), Jurgio Rakausko (1), Antano Raščiausko (2), Olgos
Sipčenko (2), Antano Šinkūno (2), Sauliaus Trinkūno (3), Veronikos Vaišnorienės
(2), Aldonos Elenos Valienės (1) ir Serapino Jono Vegėlės (2) šeimos.
Istoriniuose šaltiniuose minimas Vilkablauzdės dvaras (priklausė Tauragnų
valdoms). XIX a. valstybinis kaimas išsiskirstė į vienkiemius. Per kaimą
teka Rudakastys, Rudakasčio intakas Žirnaujus.
Vyžiai
kaimas. 17 km nuo Tauragnų, 33 km nuo Utenos. Kaimas prie Tauragnų
Ignalinos vieškelio, tarp Daunorių ir Vaišnoriškių. Priklausė Tauragnų
dvarui. Rytiniu kaimo pakraščiu, palei vieškelį, iš Utenykščio į Baluošą
teka Buka, šiaurėje Daunorių miškas, vakaruose raistai, skiriantys
nuo Varniškių kaimų, pietuose Baluošo ežeras su Trako mišku. 1731 m.
turėjo 14 valakų. Gyveno Bajorų, Dijokų, Meidų, Rubikių Stundžių šeimos.
Tarpukariu Vyžiuose buvo 30 sodybų, 19321934 m. išskirstytų į viensėdžius,
gyveno per 100 žmonių, veikė prad. m-kla. Kunigui Titui Vinkšneliui
vadovaujant, Daunoriuose pastatyta bažnyčia ir vyžiškiai priskirti jos
globon. Trečdalis Vyžų k. gyv. buvo Šinkūnai, ketvirtadalis Musteikiai.
Kai kurie turėjo retas, įdomias pavardes: Barkus Graužinis, Navickas, Tumėnas.
Kaimui skirstantis į viensėdžius, trūkstant žemės ir darbų, Juozapas
Meidus išvažiavo į Ameriką, o broliai Mykolas ir Juozapas Šimkūnai į
Braziliją. Juozapas, nesutikęs lietuvaitės ir neradęs laimės, po penkių
metų grįžo. Pokario metais kaimas neteko dviejų jaunų vyrų: miške žuvo
Vladas Tumėnas ir Vladas Bivainis. 1951 m. gyventojai buvo suvaryti į kolūkį,
kuris egzistavo iki dešimtmečio pabaigos. Tris metus Vyžių brigada buvo
kompleksinė, žmonės dirbo savarankiškai savo buvusiose žemėse, valdžios
atstovai išsigando, kad čia nėra tarybų tvarkos ir Vyžiai buvo priskirti
Utenos miškų ūkio žinion.
Link
Baluošo ežero, Trako miške išliko apie 50 pilkapių, kurių sampilai
612 m skersmens, 1,21,5 m aukščio. 19811983 m. Istorijos ir
etnografijos muziejaus darbuotojai tyrė 10 sampilų, rasta VIVIII a. degintų
kapų. Daunorių miško pakrašty guli žmogaus ūgio Kauprinių akmuo, šiauriau
Šaltosios versmė, rytuose Liepelių ir Panuotakių versmės. 1984 m.
buvo 86, 1998 m. 46 gyv. 2000 m. 21 ūkis (41 gyv.). Gyveno Mykolo Blažio
(2), Onos Blažytės (1), Angelės Lazauskienės (3), Veronikos Lazauskienės
(3), Jono Meidaus (2), Anastazijos Musteikienės (1), Angelės Musteikienės
(1), Laimutės Marijonos Musteikienės (2), Onos Laimutės Musteikytės (1),
Zofijos Musteikienės (1), Onos Šerėnienės (5), Algimanto Jono Šimkūno (4),
Mykolo Šinkūno (1), Filomenos Šinkūnienės (1), Prano Evaldo Šinkūno (1),
Onos Šinkūnienės (3), Boleslovo Šumino (1), Juliaus Juozo Toleikio (2) ir
Vytauto Žilėno (5) šeimos.
Gediminas
Isokas
Romualdas
Šimkūnas
Žiezdriai
kaimas. 4 km nuo Tauragnų, 20 km nuo Utenos 1731 m. Kuktiškių dv.
inventoriuje minimas Žiezdrių vs. 1984 m. buvo 47, 1998 m. 22 gyv. 2000 m.
11 ūkių (19 gyv.). 2000 m. k. gyveno Stasės Asmenavičienės (2), Onos
Grašienės (1), Gedimino Grašio (1), Ignaco Grašio (2), Vitalijos Gurkšnienės
(3), Aksenijaus Lebedevo (2), Adelės Petravičienės (2), Malvinos Stankevičienės
(2), Teklės Šinkūnaitės (1) ir Stanislovo Šumino (3) šeimos.
Gediminas
Isokas
Regina
Stakėnienė
▲
|