|
|
Spaudos
platinimu rūpinosi paštas. Pokario metais mieste spaudą platino laiškanešiai,
o kaime iki kolektyvizacijos jos platinti nebuvo kam. Žmones suvarius į kolūkius,
atsirado laiškanešiai, kurie privalėjo platinti laikraščius ir žurnalus.
Pašto įstaigoms buvo nurodomi planai leidiniams. Prenumerata buvo tik mėnesinė,
todėl nuolat reikėjo rūpintis jos pratęsimu. Rajono spaudos platinimo
organizatorius kasdien rinkdavo žinias, kiek per dieną išplatinta leidinių.
Prenumeratos klausimais rajone kas mėnesį vykdavo pašto darbuotojų
pasitarimai, kuriuose dalyvaudavęs KP ideologinio skyriaus atstovas nepripažindavo
jokių pasiteisinimų dėl nepakankamos leidinių prenumeratos. Pagal išplatintų
leidinių skaičių buvo vertinamas pašto darbas. Įvedus pensijas kolūkiečiams,
nuo 1962 metų spaudos platinimas tapo lengvesnis, nes, gaudami 12 rb mėnesinę
pensiją, jau galėdavo užsiprenumeruoti vieną kitą laikraštį. Dažnas laiškininkas
spaudą užsakydavo, skolas užmokėdavo savais pinigais, kurių dažnai
neatgaudavo. Be laiškininkų kaime spaudą platino mokytojai, kultūros
darbuotojai, bibliotekininkai. Mieste nuo 1965 m. tik įmonėse, įstaigose ir
organizacijose leidinius platino visuomeniniai platintojai. Padidėjo leidžiamų
žurnalų tiražai. Žmonėms patiko ,,Mokslas ir gyvenimas, ,,Tarybinė
moteris, ,,Šeima, ,,Švyturys ir kiti. 1965 m. tūkstančiui gyventojų
teko per tūkstantį leidinių, o 1987 m. tūkstantis rajono gyventojų skaitė
1842 laikraščius ir žurnalus. ,,Valstiečių laikraščio ir rajoninio
laikraščio ,,Lenino keliu redakcijos buvo įsteigusios paskatinamąsias
premijas kaimo laiškininkams. Rajoninį laikraštį prenumeravo beveik visos šeimos.
Pasunkėjus laiškanešių krepšiams, atsirado nauja problema mieste stigo
laiškanešių, nes per metus vos ne pusė jų pasikeisdavo. Jų atlyginimas
buvo menkas, reikėjo dirbti ne tik šeštadieniais, bet ir sekmadieniais. Ieškota
būdų, kaip palengvinti laiškanešių darbą. Gatvėse ir laiptinėse buvo
statomos abonentinės spintos, laiškanešiai iki aptarnavimo zonos buvo nuvežami
automobiliais, jiems buvo skiriamos uniformos, avalynė. Kaimo laiškanešiai
gaudavo dviračius, visi nemokamai naudojosi visuomeniniu transportu. Spaudos
platinimo organizatoriais dirbo Z. Biriukas, V. Mironovas, F. Gineitis, A.
Prochorova. 1964 m. spaudos platinimo reikalai buvo perduoti ,,Sąjunginės
spaudos darbuotojams. Nuo 1965 m. ,,Sąjunginės spaudos viršininke dirba
Stasė Levulienė. Prasidėjus Lietuvos atgimimui, 1988 m. prekyboje pasirodė
laikraščiai Atgimimas ir Lietuvos aidas, kurie būdavo labai
greitai išparduodami. Šių laikraščių redakcijos įsteigė savo filialus
Utenoje, organizavo leidinių platinimą, atvežimą ir pristatymą
prenumeratoriams. Sąjunginės spaudos agentūra, 1989 m. pakeista į
,,Lietuvos spaudos agentūrą, užsiėmė leidinių ir kitų spaudos prekių
pardavinėjimu kioskuose bei kitose vietose. Dabar tai AB Lietuvos spauda
Utenos filialas, o prenumeratos darbą perėmė paštas.
▲
|
