Utenos krašto enciklopedija. Pilkapiai

ASD1.gif (8484 bytes)

Pilkapiai (?) buvo Aknystėlio ežero Š krante, pusiasalyje esančioje iki 5 m aukščio 50 m skersmens kalvelėje. Čia buvo randama žmonių kaulų, 1964 m rasta bronzinė juostinė apyrankė. 1977 m. Lietuvos istorijos institutas (vad. V. Urbanavičius) kalvelės P ir V šlaituos ištyrė 20 m² dydžio plotą. Rasta tik paskirų žmogaus kaulų fragmentų. 1982 m. kalvelės viršuje rastas griautinis moters kapas be įkapių. Tuo metu kalvelė buvo apsodinta mišku. Čia bus buvęs vienas pilkapis, kuriam XX a. viduryje nuskleistas sampilas. Pilkapis datuojamas V a. Radinys (1 apyrankė) saugoma Utenos kraštotyros muziejuje.

▲

Antandraja

Pilkapynas yra 600 m nuo Alaušo ežero R kranto, abipus kelio Maneičiai-Antandraja, Radeikių meistrijos 2 kv. P dalyje, Ažuolaušio miške. Pilkapyne yra 28 pilkapiai, išsidėstę R-V kryptimi. Sampilai 4–10 m skersmens, iki 1,5 m aukščio. Dalies pilkapių pagrindus juosia duobės. XX a. pirmoje pusėje kasinėjant sampilus rasta balno kilpų. Pilkapiai netyrinėti, datuojami IX–XII a.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 24; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 141.

▲

Dabula

Pilkapynas I yra 300 m į PV nuo kelio Minčia-Spitrėnai, 200 m į PV nuo kelio Tauragnai-Antilgė, Balčių girininkijos 45 kv. PV dalyje. Pilkapyne išliko 3 pilkapiai, 3–300 m atstumu vienas nuo kito. Anksčiau čia būta didesnio pilkapyno. Sampilų skersmuo 8 m, aukštis iki 1 m. Pilkapių pagrindus juosia akmenų vainikai. Pilkapiai netyrinėti, datuojami IV–VI a.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 30; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 142–143.

Pilkapynas II yra kelio Jotaučiai-Minčia P pusėje, 1 km į R nuo Dabulės pilkapyno I, Balčių girininkijos 68 kv. Š dalyje. Pilkapyne išliko 21 pilkapis. Sampilų skersmuo 4–7 m, aukštis iki 0,5 m. Pilkapių pagrindus juosia akmenų vainikai. Ardant pilkapių sampilus buvo randama žmonių ir žirgų griaučių. Pilkapiai netyrinėti, datuojami IV–VI a.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 30; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 142.

▲

Daugilis

Pilkapynas buvo šalia kelio Daugilis-Užpaliai, Miškinių miške. XIX a. pr. čia buvo daugybė pilkapių su akmenų vainikais. Sampilai sunaikinti XIX a. pab. ar XX a. pr. Pilkapynas datuojamas apie I t-mečio antrąja puse.

Teodora Narbutta pomniejsze pisma historyczne szczególnie do histoyri Litwy odnoszące się. Wilno. 1856. P. 221.

▲

Daunoriai

Pilkapynas yra 1,5 km į ŠR nuo kaimo, 800 m į PR nuo Šeimaties piliakalnio, 700 m į V nuo Uteno ežero V kranto, Daunorių girininkijos 146 kv. vidurinėje dalyje. Pilkapyne yra 30 pilkapių. Sampilų skersmuo 6–12 m, aukštis iki 1 m. Pilkapių pagrindus juosia akmenų vainikai arba supa duobės. Pilkapiai netyrinėti, datuojami IV–VIII a.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 31; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 142–146.

▲

Galiniai

Pilkapynas yra 1,35 km į P nuo Lygamiškio piliakalnio, 150 m į R nuo Šventosios kairiojo kranto, į V nuo Galinių neįtvirtintos gyvenvietės, pušynėlyje. Pilkapyne išliko 3 pilkapiai. Sampilai 9–10 m skersmens, iki 0,4 m aukščio. XIX a. pab. pilkapyną sudarė apie 100 pilkapių. 1845 m. kelis pilkapius tyrinėjo Pranciškus Vilčinskis, surado 5 ietigalius, 2 žalvarines antkakles, 4 apyrankes, smeigtukus ir seges. Vėliau ardant pilkapius rasta žmonių kaulų ir geležinių pentinių siauraašmenių kirvių. 1998 m. Lietuvos istorijos institutas (vad. A. Simniškytė-Strimaitienė) ištyrė 2 pilkapius bei iškasė perkasą – viso 200 m² plotą, rado 3 degintinius kapus su geležinėmis diržo sagtimis, peiliu, bronziniais apkalėliais, žiedu, susilydžiusiais stikliniais karoliais. Pilkapiai datuojami V–XII a. Radiniai saugomi Peterburgo Ermitaže (19 daiktų), Vytauto Didžiojo karo muziejuje (2 daiktai), Lietuvos nacionaliniame muziejuje (15 daiktų) ir Utenos kraštotyros muziejuje (1 kirvis).

Zabiela G. Rytų Lietuvos archeologijos paminklų žvalgymas ir žvalgomieji tyrinėjimai/ Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. V. 1992. T. 2. P. 117; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 147.

▲

Gateliai

Pilkapynas yra 800 m į PV nuo Gatelių kaimo, 400 m į PR nuo kelio Šlepečiai-Lukošiūnai, Balčių girininkijos 3 kv. P pakraštyje, 9 kv. ŠR dalyje bei 10 kv. ŠV dalyse. Pilkapyne yra 30 pilkapių, išsidėsčiusių 400x230 m dydžio plote. Sampilai 6–12 m skersmens, iki 1,3 m aukščio, vienas nuo kito nutolę per 2–100m. XX a. pr. pilkapius kasinėjant rasta geležinių kirvių, ietigalių, balno kilpų, žąslų. Pilkapių pagrindus juosia grioviai. Pilkapiai netyrinėti, datuojami IX–XII a.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 38; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 148.

▲

Gudėniškės

Pilkapynas yra į R nuo Gudėniškių kaimo, kelio Kuktiškės-Biliakiemis V pusėje. Jis įrengtas apie 1,5 ha ploto smėlingoje kalvelėje. Pilkapių sampilai neišliko (nuarti XIX a. pab.–XX a. pr.). Ariant buvo randama griautinių žmonių kapų ir įvairių bronzinių dirbinių: grandinėlė, apyrankė ir kt. Pilkapiai netyrinėti, datuojami III–IX a. Radiniai saugomi Utenos kraštotyros muziejuje (2 daiktai).

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 44; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 149.

▲

Juknėnai

Pilkapynas buvo 600 m į ŠV nuo Antilgės piliakalnio, 200 m į Š nuo Sylio ežero Š kranto. Pilkapyne iki XX a. vidurio buvo keli pilkapiai, kurių sampilai buvę apdėti akmenimis. Ardant pilkapius rasta žirgų kaulų, geležinių ietigalių, pentinių siauraašmenių kirvių. Pilkapius galutinai sunaikino žvyrduobė. Pilkapiai datuojami I t-mečio. viduriu. Radiniai (2 daiktai) saugomi Utenos kraštotyros muziejuje.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 22, 47.

▲

Kaniūkai

Pilkapynas buvo 450 m į V nuo Šventosios dešiniojo kranto, buvusio Kaniūkų gamybinio centro Š dalyje. Pilkapyne iki XIX a. pab. buvo keli pilkapiai, kurių sampilai jau tada buvo nuskleisti. Ardant pilkapių vietas, rasta žmonių kaulų ir bronzinių papuošalų: apyrankių, antkaklių, grandinėlių, smeigtukų ir kt. 1988 m. Utenos kraštotyros muziejus (vad. D.Ribokas) pilkapyno teritorijoje ištyrė 255 m² plotą, kapų nerado. Pilkapiai datuojami I t-mečio viduriu. Radiniai saugomi Utenos kraštotyros muziejuje (4 daiktai) bei Valstybiniame archeologijos muziejuje Varšuvoje.

Majewski E. Bronzy i kosci ludzkie z grobu we wsi Koniuchy, pow. wilkomieski/ Swiatowit. Warszawa. 1901. T. 3. P. 85–89. Tablicy XV–XVI; Tur J. Opis kosci ludzkich z grobu w Koniukach/ Swiatowit. Warszawa. 1901. T. 3. P. 89–93; Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 50; Ribokas D. Kaniūkų pilkapių vietos tyrinėjimai/ Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. V. 1990. P. 60–61.

▲

Kuktiškės

Pilkapynas yra 1 km į V nuo Kuktiškių miestelio, į Š nuo plento Švenčionėliai-Utena. Pilkapyne yra 8 pilkapiai. Sampilai 10–12 m skersmens, iki 0,5 m aukščio. Iki 1955 m. apie 1,5 ha plote buvo apie 100 pilkapių XIX a. pab. kelis pilkapius kasinėjo A. Šutinas, 1925 m. – vietos mokytojai. Buvo randama griautinių ir degintinių kapų su įvairiomis įkapėmis: geležiniais siauraašmeniais kirviais, įmoviniais ietigaliais, antskydžiais, diržo sagtimis. Pilkapiai datuojami V–XII a. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje (1 kirvis) ir Utenos kraštotyros muziejuje (3 daiktai).

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 57; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 152–153.

▲

Kvykliai

Pilkapynas buvo 160 m į P nuo Balčio ežero P kranto, 100 m į P nuo Geležinkelio Utena-Švenčionėliai. Pilkapynas buvo kalvelėje, kur 1930 m. dar buvo 3 pilkapiai. Jų sampilai nuskleisti dirbant laukus. Ardant sampilus rasti geležinis siauraašmenis kirvis ir įmovinis ietigalis. Pilkapiai datuojami VII–VIII a. Radiniai (2 daiktai) saugomi Utenos kraštotyros muziejuje.

▲

Maželiškiai

Pilkapynas buvo apie 250 m į Š nuo Maželiškių kaimo, 500 m į PV nuo Dusyno upelio kairiojo kranto. Sampilai nuskleisti seniai, dirbant laukus. Ardant pilkapių liekanas 1963 m. rasti geležinis siauraašmenis kirvis ir bronzinė antkaklė. Pilkapiai datuojami I t-mečio viduriu. Radiniai (2 daiktai) saugomi Utenos kraštotyros muziejuje.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 67.

▲

Minčia

Minčios pilkapiai Pilkapynas I yra 100 m į PR nuo Daglėjaus ežero PR kranto, abipus kelio Tauragnai-Minčia, Minčios girininkijos 111 kv. ŠV ir 97 kv. PV dalyse. Pilkapyne yra 26 pilkapiai. Sampilų skersmuo 8–20 m, aukštis iki 1,8 m. Pilkapių pagrindus juosia duobės ir grioviai. 1975 m. Lietuvos nacionalinis muziejus (vad. E. Butėnienė) ir Kultūros paveldo centras (vad. P. Tebelškis) ištyrė 2 apardytus pilkapius, kapų nerado. Pilkapiai datuojami IX–XII a.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 70; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 156.

Pilkapynas II yra 350 m į PV nuo Daglėjaus ežero PV kranto, 200 m į PV nuo Minčios pirmojo pilkapyno, Minčios girininkijos 110 kv. ŠR ir Balčių girininkijos 109 kv. R dalyse. Pilkapyne yra 72 pilkapiai, išsidėstę dviejose pakilumėlėse. Sampilų skersmuo 5–14 m, aukštis iki 1,7 m. Atstumai tarp pilkapių nuo visai greta esančių iki 100 m. Pilkapių pagrindus juosia duobės ir grioviai. Pilkapiai netyrinėti, datuojami IX–XII a.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 70; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 156.

Pilkapynas III yra 2 km į V nuo Minčios kaimo, 350 m į PR nuo Daglėjaus ežero PR kranto, 150 m į R nuo Minčios pirmojo pilkapyno, Minčios girininkijos 111 kv. ŠR ir 112 kv. Š dalyse. Pilkapyne yra 29 pilkapiai, išsidėstę dviejose pakilumėlėse. Sampilų skersmuo 7–14 m, aukštis iki 2,5 m. Pilkapių pagrindus juosia duobės ir grioviai. 1985 m. Lietuvos nacionalinis muziejus (vad. B. Tautavičienė) ištyrė 5 apardytus pilkapius, viename pilkapyje rasta degintinio kapo liekanų. Pilkapiai datuojami IX–XII a.

Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 156.

Pilkapynas IV yra 1,5 km į V nuo Minčios kaimo, 40 m į P nuo kelio Tauragnai-Minčia, 800 m į R nuo Minčios pirmojo pilkapyno, 200 m į R nuo Minčios antrojo pilkapyno, Minčios girininkijos 113 kv. Š ir 112 kv. Š dalyse. Pilkapyne yra 2 pilkapiai, išsidėstę per 8 m vienas nuo kito. Sampilų skersmuo 10–12 m, aukštis iki 1–2 m. Pilkapių pagrindus juosia grioviai. Pilkapiai netyrinėti, datuojami IX–XII a.

Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 156.

Pilkapynas V yra 350 m į ŠV nuo Minčios kaimo, 200 m į ŠR nuo kelio Jotaučiai-Minčia, Minčios girininkijos 115 kv. ŠV dalyse. Pilkapyne yra 3 pilkapiai, išsidėstę per 8–10 m vienas nuo kito. Sampilų skersmuo 10–12 m, aukštis iki 1,8 m. Pilkapių pagrindus juosia grioviai. Pilkapiai netyrinėti, datuojami IX–XII a.

Balčiūnas J., Merkevičius A., Zabiela G. Utenos rajono archeologijos paminklų žvalgymas/ Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais. V. 1986. P. 116; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 156.

Pilkapynas VI yra 450 m į ŠV nuo Minčios antrojo pilkapyno, Balčių girininkijos 95 kv. PR dalyje. Pilkapyne yra 3 pilkapiai, išsidėstę per 8–10 m vienas nuo kito. Sampilų skersmuo 8–9 m, aukštis iki 0,5 m. Pilkapių pagrindus juosia duobės. Pilkapiai netyrinėti, datuojami IX–XII a.

▲

Pašiliai

Pilkapynas yra 100 m į ŠR nuo kelio Antalgė-Aknystėlės, miške. Pilkapyne yra 8 pilkapiai, išsidėstę 150x50 m dydžio plote Š-P kryptimi, pailgos kalvos viršuje. Sampilai 6–11 m skersmens, iki 1 m aukščio, vienas nuo kito nutolę per 5–47 m. Pilkapių pagrindus juosia duobės. Pilkapiai netyrinėti, datuojami VIII–X a.

▲

Pavyžintis

Pilkapynas yra 300 m į V nuo Pavyžinčio kaimo, 200 m į ŠR nuo Salinio ežero ŠR kranto, Kuktiškių girininkijos 12 kv. R dalyje. Pilkapyne yra 7 pilkapiai (3 iš jų jau priklauso Molėtų rajonui). Sampilų skersmuo 5–12 m, aukštis iki 1 m. Atstumas tarp pilkapių nuo greta esančių iki 70 m. Pilkapių pagrindus juosia akmenų vainikai arba supa duobės. Pilkapiai netyrinėti, datuojami IV–VIII a.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 70; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 161.

▲

Radeikiai

Pilkapynas buvo apie 850 m į ŠR nuo plento Utena-Zarasai ir kelio Radeikiai-Antandraja sankryžos, apie 250 m į V nuo Vinkšninės upelio kairiojo kranto. Sampilai nuskleisti XIX a. Tikslesnis pilkapių skaičius neaiškus. Sampilai buvo apdėti akmenų vainikais. Rasta žmonių kaulų, geležinių siauraašmenių kirvių, ietigalių, ir kt. dirbinių. XX a. antroje pusėje pilkapyno vieta nukasta karjero. Pilkapiai netyrinėti, datuojami I t-mečio viduriu.

▲

Sėlė

Pilkapynas buvo 50 m į P nuo Tauragno ežero PV kranto, 300 m į ŠR nuo Sėlės piliakalnio, Daunorių girininkijos 181 kv. ŠV dalyje. Pilkapynas buvo ilgos kalvos viršuje. XX a. pirmoje pusėje minimi 2 pilkapiai su akmenimis apdėtais sampilais. Vėliau jie ariant sulyginti su žeme. Pilkapiai netyrinėti, datuojami I t-mečio viduriu.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 102.

▲

Skroblus I

Pilkapynas yra 150 m į R nuo vienkiemio, Šeimaties miške, Daunorių girininkijos 168 kv. PV dalyje. Pilkapyne yra 11 pilkapių. Sampilų skersmuo 6–8 m, aukštis iki 1,5 m. Sampilai ties pagrindais apjuosti grioviais arba duobėmis. XX a. pirmoje pusėje kasinėjant pilkapius rasta žirgų kaulų ir geležinių dirbinių: žąslų ir kt. Pilkapiai netyrinėti, datuojami IX–XII a.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 105; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 163.

▲

Sprakšiai

Pilkapynas yra 800 m į ŠR nuo Sprakšių kaimo, 300 m į V nuo Luknos ežero V kranto, Vyžuonų girininkijos 60 kv. vidurinėje dalyje. Pilkapyne yra 2 pilkapiai, vienas nuo kito nutolę per 4 m. Sampilų skersmuo 6–9 m, aukštis 0,4 m. Sampilai ties pagrindais apjuosti grioviais. Pilkapiai netyrinėti, datuojami IX–XII a.

Dakanis B. Mažai žinomi V–XII a. Rytų Lietuvos pilkapiai/ Muziejai ir paminklai. V. 1987. T. 8. P. 66; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 164.

▲

Stanėnai

Pilkapynas yra 100 m į P nuo Stanionių kaimo, Talio ežero Š krante. Pilkapynas įrengtas 50 m skersmens iki 2 m aukščio kalvoje bei jos papėdėje. Čia buvę iki 10 pilkapių. Ariant jų sampilai sunaikinti. Rasta griautinių žmonių kapų. Pilkapiai netyrinėti, datuojami IV–V a.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P85–86; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 164.

▲

Stasiūnai

Pilkapynas I yra Stanėnų kaimo P pakraštyje, 200 m į Š nuo kelio Dryžiai-Saldutiškis. Pilkapyne yra 17 pilkapių. Sampilų skersmuo 5–10 m, aukštis iki 0,9 m. Sampilai ties pagrindais apjuosti akmenimis. XIX a. pab. pilkapius kasinėjo A. Šutinas, rado 3 geležinius pentinius siauraašmenius kirvius, ietigalį. Pilkapiai netyrinėti, datuojami V–VIII a.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 107; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 168.

Pilkapynas II yra 1,3 km į PV nuo Stanėnų kaimo, Kuktiškių girininkijos 54 kv. centrinėje dalyje. Pilkapyne yra 10 pilkapių. Sampilų skersmuo 6–8 m, aukštis iki 0,5 m. XIX a. pab. pilkapius kasinėjo vietos gyventojas, rado geležinių dirbinių. 2000 m. Kultūros paveldo centras (vad. E. Ivanauskas) ištyrė dalį vieno Sampilo (60 m² plotas), nustatė, kad tai smėlio kopa. Datuojami V–VIII a.

▲

Stučiai

Pilkapynas yra 900 m į R nuo Stučių kaimo, Tauragno ežero Š krante, Šeimaties miške, Daunorių girininkijos 164 kv. V dalyje, 200 m į P nuo Šeimaties antrojo pilkapyno. Pilkapyne yra 2 pilkapiai, vienas nuo kito nutolę per 10 m. Sampilų skersmuo 8–10 m, aukštis 0,7–1,5 m. Pilkapiai netyrinėti, datuojami V–VIII a.

Dakanis B. Mažai žinomi V–XII a. Rytų Lietuvos pilkapiai/ Muziejai ir paminklai. V. 1987. T. 8. P. 66; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 172.

▲

Subiškis (kaimas Ignalinos raj., artimiausias Utenos rajono kaimas – Bendrovė)

Pilkapynas yra 100 m į PR nuo Žiezdrelės ežero PR kranto, Saldutiškio girininkijos 9 kv. R ir 10 kv. Š-ŠR dalyse, abipus kelio Žiezdrelė-Subiškis. Pilkapyne yra 75 pilkapiai, išsidėstę trijose aukštumose 300 m ilgyje. Sampilai 6–15 m skersmens, iki 1,2 m aukščio. Dalies pilkapių pagrindus juosia duobės, kitų – grioviai. XX a. 4 dešimtmetyje, kasinėjant kai kuriuos pilkapius, buvo rasta žirgų griaučių, geležinių balnakilpių bei kirvių. Pilkapiai netyrinėti, datuojami IX–XII a.

Dakanis B. Mažai žinomi V–XII a. Rytų Lietuvos pilkapiai/ Muziejai ir paminklai. V. 1987. T. 8. P. 66; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 143.

▲

Šeimatis

Šeimaties pilkapynas Pilkapynas I yra Šeimaties kaimo V dalyje, 400 m į ŠR nuo Tauragno ežero Š kranto, abipus kelio Tauragnai-Daunoriai. Pilkapyne yra 2 pilkapiai, vienas nuo kito nutolę per 50 m. Sampilų skersmuo 10 m, aukštis 1,3–2 m. Anksčiau pilkapyne buvo daugiau pilkapių. Pilkapiai netyrinėti, datuojami V–VIII a.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 110; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 173.

Pilkapynas II yra Šeimaties kaimo R dalyje, 2 km į R nuo Šeimaties pirmųjų pilkapių, 200 m į ŠR nuo kelio Tauragnai-Daunoriai. Pilkapyne yra 5 pilkapiai, vienas nuo kito nutolę per 6–15 m. Sampilų skersmuo 9–12 m, aukštis iki 1 m. Sampilai ties pagrindu apjuosti akmenų vainikais. Ardant sampilus rasta geležinių dirbinių: kirvių, balno kilpų ir kt. Pilkapiai netyrinėti, datuojami V–VI a.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 110; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 173.

▲

Tauragnai

Pilkapis yra Tauragnų miestelyje, 90 m į Š nuo Stučių gatvės. Sampilas 20 m skersmens, 1,3 m aukščio. Pilkapis netyrinėtas, datuojamas V–VIII a.

Akavickas R. Neaiškių archeologinių objektų žvalgymas Utenos raj. 1992 ir 1993 metais/ Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. V. 1994. P. 237–274.

Pilkapynas I yra 650 m į ŠR nuo Tauragnų piliakalnio, 100 m į P nuo Tauragnų ežero P kranto. Pilkapyne išliko 5 pilkapiai, kurių sampilų skersmuo 5–6 m, aukštis iki 0,3 m. 1999 m. Kultūros paveldo centras (vad. J. Balčiūnas) pilkapyne ištyrė 40 m2 plotą, rado apardytą degintinį kapą, geležinių dirbinių: peilį, 2 pentinius siauraašmenius kirvius, ietigalį, bronzinės apyrankės fragmentą. Pilkapiai datuojami VI–VIII a. Radiniai (5 daiktai) saugomi Utenos kraštotyros muziejuje.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 113.

Pilkapynas II buvo 100 m į P nuo naujosios Tauragnų bažnyčios, Labės ežero Š krante. Pilkapyne buvo keliolika pilkapių su iki 1 m aukščio sampilais. Ardant pilkapius rasta žirgo parangos daiktų, papuošalų. Pilkapyno vietą XX a. septintajame–aštuntajame dešimtmečiuose nukasė karjeras. Pilkapiai netyrinėti, datuojami IX–XII a.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 113.

▲

Taurapilis

Pilkapynas yra 500 m į PR nuo Taurapilio piliakalnio, 40 m į P nuo Tauragnų ežero P kranto. Pilkapyne buvo keliasdešimt pilkapių su akmenų vainikais, apjuostais 6–16 m skersmens, iki 1,5 m aukščio sampilais. Didžioji pilkapių dalis sunaikinta ariant. Išlikusius pilkapius (viso 15) 1970–1971 m. ištyrė Lietuvos istorijos institutas (vad. A. Tautavičius). Juose rasta griautinių ir degintinių žmonių kapų (4 nedeginti mirusieji palaidoti kartu su žirgais) su įvairiomis įkapėmis: geležiniais kirviais, ietigaliais, antskydžiais, peiliais, žąslais, bronzinėmis antkaklėmis, apyrankėmis, segėmis, žiedais. Turtingumu išsiskiria pilkapyje 5 rastas vyro kapas, kuriame buvo kalavijas su auksu puoštais makštų apkalais, bronzinėmis ir sidabrinėmis diržų sagtimis, žiedais, bronziniais pentinais, geriamojo rago apkalais, pincetu, sege, dviem geležiniais ietigaliais, kirviu, peiliu, antskydžiu, akmeniniu galąstuvu. Pilkapiai datuojami V–VI a. Radiniai (57 daiktai) saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Tautavičius A. Taurapilio pilkapių (Utenos raj.) kasinėjimai 1970 ir 1971 metais/ Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1970 ir 1971 metais. V. 1972. P. 40–48; Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 113; Tautavičius A. Taurapilio „kunigaikščio“ kapas/ Lietuvos archeologija. V. 1981. T. 2. P. 18–43.

▲

Tautiškis

Pilkapynas yra 500 m į R nuo kaimo, į V nuo kelio Sėlė-Stripeikiai, Gojaus miške. Pilkapyne yra 6 pilkapiai, vienas nuo kito nutolę per 50 m. Sampilų skersmuo 6–8 m, aukštis 0,5–0,7 m. Sampilai ties pagrindu apjuosti akmenų vainikais. Anksčiau pilkapyne buvo mažiausiai 15 pilkapių. Apie 1930 m. vietos gyventojai kasinėjo kelis pilkapius, viename jų rado griautinį žmogaus kapą su bronzinėmis apyrankėmis, geležiniu kirviu. Pilkapiai netyrinėti, datuojami V–VIII a.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 110; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 184.

▲

Utena

Pilkapynas I yra Skaistašilio miške, Utenos girininkijos 33 kv. P ir 35 kv. Š dalyse, į V nuo kelio Utena-Užpaliai, 900 m į Š nuo Utenos antrojo pilkapyno. Pilkapyne yra 10 pilkapių. Sampilų skersmuo 6–8 m, aukštis iki 1 m. Sampilai ties pagrindais apjuosti grioviais. Pilkapiai netyrinėti, datuojami IX–XII a.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 103; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 163.

Pilkapynas II yra Skaistašilio miške, Utenos girininkijos 37 kv. P dalyje, į R nuo kelio Utena-Užpaliai, 900 m į P nuo Utenos pirmojo pilkapyno. Pilkapyne yra 13 pilkapių. Sampilų skersmuo 5–9 m, aukštis iki 0,4 m. 1844 m. kasinėjant vieną pilkapį, rasta geležinių kirvių, ietigalių bei bronzinių apyrankių, antkaklių, smeigtukų. Pilkapiai datuojami IV–VI a.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 103, 116; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 163.

▲

Varniškės

Pilkapynas I yra 500 m į Š nuo Varniškių kaimo, 150 m į R nuo Tauragnų ežero R kranto, Daunorių girininkijos 183 kv. PV dalyje. Pilkapyne yra 12 pilkapių, vienas šalia kito ir nutolę iki 100 m. Sampilų skersmuo 8–10 m, aukštis iki 2 m. Sampilai ties pagrindu apjuosti grioviais. Pilkapiai netyrinėti, datuojami IX–XII a.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 119; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 202

Pilkapynas II yra 500 m į Š nuo Varniškių kaimo, 50 m į R nuo Tauragno ežero R kranto, Daunorių girininkijos 183 kv. V dalyje, 50 m į V nuo Varniškių pirmojo pilkapyno. Pilkapyne yra 5 pilkapiai, vienas greta kito arba nutolę iki 200 m. Sampilų skersmuo 7–8 m, aukštis iki 1,5 m. Pilkapiai netyrinėti, datuojami IX–XII a.

Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 202.

▲

Vyžuonos

Pilkapynas yra 1 km į ŠR nuo Vyžuonų miestelio, 160 m į ŠV nuo plento Vyžuonos-Užpaliai, Vyžuonų girininkijos 62 kv. PR ir 63 kv.ŠV dalyse, Vyžuonų miške. Pilkapyne yra 3 pilkapiai, vienas nuo kito nutolę per 15–28 m ŠR-PV kryptimi. Sampilų skersmuo 8–12 m, aukštis 0,5–1 m. Pilkapiai netyrinėti, datuojami IX–XII a.

Zabiela G. Rytų Lietuvos archeologijos paminklų žvalgymas/ Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. V. 1990. P. 205; Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2. P. 202.

▲

Žadavainiai

Pilkapynas buvo 500 m į Š nuo kelio Daugailiai-Salakas, 100 m į PV nuo Karklinio ežero P kranto. Jis buvo Š-P kryptimi pailgos didelės kalvos Š gale. Pilkapių sampilai sunaikinti dar XIX a., tad jų skaičius nežinomas. Ariant pilkapių vietą išarta žmonių kaulų ir įvairių dirbinių: geležiniai pentiniai siauraašmeniai kirviai, bronzinė juosta su varpeliu, antkaklė, apyrankė, antsmilkiniai. 1966 m. Lietuvos istorijos institutas (vad. M. Michelbertas) pilkapyne ištyrė 200 m² plotą, rado 2 bronzinius antsmilkinius. Pilkapiai datuojami IV–V a. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame (2 daiktai), Vytauto Didžiojo karo (3 daiktai) muziejuose bei privačiame rinkinyje.

Žilėnienė D., Žilėnas A. Antalieptės apylinkių senovė/ Kraštotyra. V. 1969. P. 100–103; Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1977. T. 3. P. 125.

▲

Želmeniškė (kaimas Ignalinos raj., artimiausias Utenos rajono kaimas – Minčia)

Pilkapynas yra 150 m į V nuo Ažvintės upelio dešiniojo kranto, Minčios girininkijos 135 kv.PV dalyje. Pilkapyne buvo 7 pilkapiai su akmenų vainikais, apjuostais 3–6 m skersmens, iki 0,6 m aukščio sampilais. Sampilai vienas nuo kito nutolę per 2–12 m. Visus juos 1982 m. ištyrė Lietuvos nacionalinis muziejus (vad. E. Butėnienė). Juose rasta griautinių ir degintinių žmonių kapų su įvairiomis įkapėmis: geležiniais kirviais, ietigaliais, peiliais, stikliniais karoliais. Pilkapiai datuojami V–VI a. Radiniai (8 daiktai) saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Butėnienė E. Želmeniškės pilkapynas/ Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. V. 1984. P. 50–53; Dakanis B. Mažai žinomi V–XII a. Rytų Lietuvos pilkapiai/ Muziejai ir paminklai. V. 1987. T. 8. P. 67–68.

▲