Turinys > Personalijos > V

Antanas Vadopalas G. 1872 Panevėžio aps. Smilgių k. M. 1919 06 07 Utenoje. Gydytojas chirurgas, visuomenės veikėjas. Baigė Tartu univ. mediciną. Nuo 1906 dirbo Utenoje, 1909 čia įkūrė ligoninę ir buvo jos vedėjas. 1915 su Utenos ligoninės personalu evakuavosi į Rževą, buvo mobilizuotas ir dirbo pulko gydytoju. 1918 grįžo į Uteną, kovojo su dėmėtosios šiltinės epidemija, apsikrėtė, nuo kurios ir mirė. Buvo draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas, bendravo su Puziniškio Petkevičiais, šelpė „Varpą“, „Žiburėlį“. Utenoje buvo vienas iš „Saulės“ d-jos skyriaus steigėjų, kovojo prieš lenkomaniją, rašė spaudoje.

Antanas Gasperaitis

▲

Jonas Vaicekauskas G. 1861 Tauragnų vls. Meldutiškio k. M. 1941. Knygnešys. Pramokęs skaityti, knygų gaudavęs iš vietos kunigų. Kun. M. Šaikūnas jį įjungė į knygnešius. Už knygas jis buvo suimtas Rozalimo parap., bet už kyšius išsivadavo. Linkuvoje suimant pas jį knygų neberado. Batakių parapijoje suimtas išsipirko kyšiu. Aičiuose, eidamas per sieną, užkluptas sargybos pabėgo peršautas, bet žmonės jį paslėpė ir išgydė. Kitą kartą Aičiuose sargybų užtvaros buvo sugautas, kazokų sumuštas, vėliau pabėgo. Jis dalyvavo Garšvių knygnešių org-je su J. Bieliniu, K. Ūdra, Kasinausku ir kt., Tauragniškiams duodavęs lietuviškų knygų veltui. 1941 bolševikų nukankintas Lietuvos kalėjime.

Antanas Gasperaitis

A. Mažiulis

▲

Dalia Vaicenavičienė (Babrauskaitė). G. 1966 12 22 Utenoje, etnomuzikologė, humanit. mokslų dr. (2001). Mokėsi Vilniaus 22-je ir 18-toje vid. m-klose. 1981 baigė Vilniaus B. Dvariono muzikos m-klos chorvedybos klasę. 1986 Vilniaus J. Talat-Kelpšos aukštesniąją muzikos m-klą, 1992 – LMA įgijo muzikos istorikės, etnomuzikologės, pedagogės kvalifikaciją. 1991–1992 Vilniaus koncervatorijoje dėstė folklorą. 1993–1998 „Gamos“ m-kloje dirbo folkloro mokytoja. Nuo 1994 Vilniaus konservatorijoje dėsto folklorą. Daktarinės disertacijos tema „Lietuvių liaudies pasakų dainuojamieji intarpai: jų funkcijos ir metodika“. Dalyvavo tarptautinėse folkloro konferencijose Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje. Paskelbė straipsnių moksliniuose ir kituose leidiniuose.

Gediminas Isokas

▲

Antanas Vaickus G. 1909 07 27 Utenos vls. Kirdeikiuose. Išradėjas, pramonės darbuotojas. Nusipelnęs išradėjas (1963). 1932–1941 mechanikas, elektrikas Rygoje ir Šiauliuose. 1944–1952 – vid. mokyklos. Šiaulių pramonės kombinato vyr. mechanikas, techninės kontrolės skyriaus viršininkas, nuo 1952 iki 1991 – Šiaulių dviračių ir variklių gamyklos konstruktorius. 16 išradimų autorius. Vienas jo išradimas užpatentuotas Didžiojoje Britanijoje, VFR ir Šveicarijoje.

Romualdas Valančiūnas

▲

Ona Vaičienė (Birietaitė) G. 1898 09 29 Kuzmiškio vs., prie Utenos. M. 1985 11 Hudsone, JAV. Mokytoja lituanistė. 1911 baigė Vyžuonėlių prad., 1913 – Utenos miesto dviklasę rusišką m-klą, Voronežo lietuvišką mergaičių gimnaziją. Nuo 1918 mokytojavo Utenos ,,Saulės“ gimnazijoje, buvo P. Andriušio, T. Tilvyčio, V. Liulevičiaus , R. Šaltenio ir kt. garsių uteniškių mokytoja.

Romualdas Valančiūnas

▲

Petras Vaičiūnas G. 1932 03 19 Utenos aps. Vaiskūnų k. Ekonomikos (socialinių) mokslų dr. (nostr. 1993). 1957 baigė VVU, įgydamas ekonomisto specialybę, 1961 – Maskvos inžinerinį institutą. Inžinierius. 1974 baigė Maskvos S. Ordžinikidzės valdymo tobulinimo institutą. 1950–1957 dirbo Valstybinės plano komisijos skyriaus viršininku, Klaipėdos plano komisijos pirmininku. 1959–76 Klaipėdos statybos tresto valdytojo pavad. ekonomistas. 1961–65 vakarais dėstė KPI Klaipėdos skyriuje, 1976–96 to instituto (universiteto) docentas. Dėstė statybos darbų technologiją, statybos ekonomiką, darbų organizavimą ir kt. 1996–99 privataus Vadybos ir teisės instituto vadovas ir dėstytojas. Pagal sutartį, nuo 1996 dirba generalinio prokuroro padėjėju.Išleido vadovėlį „Statybos ekonomika“ studentams, paskelbė 38 straipsnius, vadovavo 5 doktorantams. Nuo 2000 yra Klaipėdos verslo vadybos Kolegijos egzaminų komisijos pirmininkas. Buvo slidininkas, motokrosų dalyvis, kultyvavo medžioklės – žūklės , vandens slidžių, buriavimo, sklandymo ir kt. sporto šakas, laimėdavo prizus. Skraido paties pilotuojamu lėktuvu.

Gediminas Isokas

▲

Edvardas Vaišnoras (Ventys) G. 1906 07 28 Tauragnų vls. Šeimaties k. M. 1982 04 22 Kupiškyje. Palaidotas šventoriuje. Kunigas, poetas, tremtinys. Buvo baigęs Kauno kun. seminariją ir VDU Teologijos–filosofijos fak. Jį labai mylėjęs semininariją rektorius poetas Maironis. Kunigu tapo 1930. Tais metais paskirtas Baltriškių par-jos Zarasų aps. klebonu. Rašė eilėraščius. Ventys. Pasirašinėjo slapyvardžiu „Ventys“. Mėgo savo sukurtus sąmojingus improvizacinius eilėraščius deklamuoti kunigams. Baltriškėse, kur bažyčios fundatoriai Zavadskai buvo bajoriškos kilmės, sutvarkė bažnyčią. 1950 buvo apkaltintas bendradarbiavęs su Lietuvos partizanais ir ištremtas į Karagandą. Grįžęs (1956–66) klebonavo Biržų raj., Inkūnuose, 1974–1981 buvo Kupiškio altarista. Nors ir paralyžuotas, klausydavo išpažinčių.

Antanas Gasperaitis

▲

Povilas Vaitonis G. 1911 08 15 Užpaliuose. M. 1983 04 28 Kanadoje, Hamiltono mieste. Tarptautinis šachmatų meistras. Užpaliuose baigęs prad. m-klą, mokėsi Rokiškio, Panevėžio gimnazijose 1934–1940 – VDU. 1944 pasitraukė į Švediją, o 1949 – į Kanadą. Baigė Toronto universitetą. Nuo 1932 Lietuvos šachmatų rinktinės narys. Kultyvavo lengvąją atletiką, krepšinį. Lietuvos šuolių su kartimi čempionas, disko metimo prizininkas. Tris kartus Lietuvos šachmatų čempionas. Du kartus Kanados šachmatų čempionas. Šachmatų enciklopedijose viena partija pavadinta jo vardu. Rašė apie šachmatus. Pirmas lietuvis tapęs tarptautiniu meistru, dalyvavo pasaulio šachmatų olimpiadose Miunchene, Stokholme, Buenos Aires ir kitur.

Antanas Gasperaitis

Gediminas Isokas

▲

Romualdas Juozas Valančiūnas G. 1931 05 14 Veisiejuose. Žurnalistas, vertėjas. 1951 baigė Utenos 1-ąją berniukų vid. m-klą, 1953–1961 neakivaizdžiai mokėsi VPI Lietuvių k. ir literatūros fakultete, nelaikė valstybinių egzaminų. 1951–1964 Pakalnių septynmetės m-klos mokytojas. 1964 – pirmasis Utenos r. vietos radijo laidų korespondentas ir organizatorius. 1964–1977 kompartijos raj. k-to darbuotojas, 1977–1980 teritorinio statybos tresto kadrų skyriaus viršininkas, 1980 pieno kombinato, 1981–1984 Utenos kraštotyros muziejaus darbuotojas. 1984–1991 Lietuvos radijo korespondentas, vietos radijo laidų redaktorius. Vienas iš Lietuvos sąjūdžio Utenos skyriaus kūrėjų. Nuo 1994 – Lietuvos radijo informacijos redakcijos korespondentas. Išleido 2 knygas apie Utenos rajoną, išvertė 8 knygas iš rusų kalbos: N. Osipovo „Vandeny ir prie vandens“ (1977), A. Muranovo „Žydros planetos akys“ (1981), T. Saralijevo „Vyras virtuvėje“ (1992) ir kt.. Kraštiečių klubo ,,Indraja“ valdybos narys.

Balys Juodzevičius

▲

Antanas Valiukėnas G. 1913 03 25 Daugailių parapijoje, Taukelių k. M. 1946 07 16 Sverdlovsko sr. Ivdellage. Žurnalistas, rezistentas. Baigė Švėkšnos gimnaziją. 1931 mokėsi VDU humanitarinių mokslų fakultete, 1937–1939 studijavo Ciuricho universitete. Buvo ,,Akademiko“steigėjas ir pirmasis redaktorius. 1934–1935 žurnalo ,,Jaunosios kartos“, „Vairo“ redaktorius. Išvertė P. Merime ,,Kolombą“ (1937). VLIK-o veikėjas, kartu su pulkininku K. Škirpa Berlyne dalyvavo 1944 birželio sukilimo organizavime Lietuvoje, sukūrė kartu su kitais Lietuvos aktyvistų frontą. 1945 Berlyne rusų saugumo agentų sulaikytas, išvežtas į SSSR ir nužudytas.

Antanas Gasperaitis

▲

Mečys Valiukėnas G. 1910 10 02 Daugailių par-joje, Taukelių k. Ekonomistas, pedagogas. Antano Valiukėno brolis. 1929 baigė Utenos g-ziją , po kariuomenės studijavo VDU ekonomiką, o diplomuoto ekonomisto vardą gavo 1938 Vilniaus univ. Buvo Neo Lithuania korpuso pirmininkas Okupacijos metais buvo Laisvės kovotojų sąj. veikėjas. Užsienyje atstovavo VLIK-e, bendradarbiavo tarpukario spaudoje.

Antanas Gasperaitis

▲

Vytautas Jonas Valiukėnas G. 1939 04 01 Utenos aps. Degsnelės k. Fizikas, mokslų dr. (nostr. 1993), doc. (1984). 1953 baigė Daugailių septynmetę, o 1957 – Utenos antrąją vid. m-klas.1962 VVU Fizikos ir matematikos fak. Nuo 1960 dirba VVU Radiofizikos katedroje. Nuo 1984 šios katedros docentas. Skaito bendrosios fizikos, elektrotechnikos ir elektronikos, elektrinių ir elektroninių matavimų, impulsinės technikos, mikrobangų elektronikos, radiotechninių sistemų paskaitas.
1981 apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją. Mokslinių tyrimų sritis – mišriųjų elektroninių joninių puslaidininkių elektrinės ir dialektrinės savybės plačioje dažnių juostoje. Pastaruoju metu dirba technikos terminijos baruose. Yra paskelbęs per 100 mokslinių, metodinių ir mokslo populiarinimo straipsnių. Mokomųjų knygų lietuvių ir prancūzų kalbomis bendraautoris, žodyno ,,Kineskopų gamybos terminų penkiakalbis žodynėlis“ (1990) vyr. redaktorius. Parengė ,,Ryšių technikos terminų penkiakalbį žodyną“ (V. Palenskis ir V. Valiukėnas, 1994). Sudarė ,,Tarptautinį pagrindinių ir bendrųjų metrologijos terminų žodyną“ (V. Valiukėnas ir P. J. Žilinskas, 1997, 1998). Vienas iš ,,Jonizuojančiosios spinduliuotės ir radiacinės saugos terminų žodyno“ (V. Valiukėnas, E. Makariūnienė ir G. Morkūnas, 1999)bendraautorių, Didžiojo penkiakalbio ,,Radiotechnikos terminų žodyno“ (2000) redaktoriaus pavaduotojas. Išleido mokymo priemonių.
Stažavosi Nansi univ. Elektros ir mechanikos aukštojoje m-kloje (Prancūzija), skaitė paskaitas Bumerdės naftos, dujų ir chemijos instituto (Alžyras) studentams. Yra Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos tarybos, Lietuvos fizikų draugijos, Fizikos terminų komisijos, Lietuvos standartizacijos departamento Terminologijos komiteto narys.
Aplankė Alžyrą, Belgiją, Prancūziją, Italiją, Graikiją, Švediją, Čekiją, Vokietiją, Lenkiją, Moldovą ir kt. šalis.

Gediminas Isokas

▲

Anastazija Valiulienė (Treinytė) G. 1891 Kuktiškėse. M. 1965 Pasakų kūrėja ir sekėja. Buvo pradėjusi eiti į to meto mokyklą, bet apipylusi rašalu knygą nebedrįso mokyklos tioliau lankyti. Skaityti mokėjo, o rašyti išmoko tik senatvėje. Buvo nepaprasto darbštumo, už saulę anksčiau kėlė, vėliau gulė. Dailiai audė, mezgė, iš šiaudų narstė ,,sodus“ ir ,,žvaigždutes“. Mokėjo apie 100 pasakų, kurias išgirdo iš savo motinos Emilijos Treinienės, o toji – iš savo senelės. Vienų pasakų amžius siekia šimtus, o kitų gal daugiau nei tūkstantį metų. Pasakas sekė vaikams ir vaikaičiams, vėliau pasakų rinkėjams (J. Dovydaičiui). Jos pasakos sukauptos Lietuvos Mokslų Akademijos Tautosakos skyriuje, keletas išversta į vokiečių ir prancūzų kalbas, paskelbta moksliniuose tų šalių leidiniuose. Duktė Bronė Kazlauskienė užrašė jos pasakas ir išleido knyga ,,Močiutės pasakos“(1965). Daugelis jos pasakų yra tikros lietuvių liaudies kūrybos vertybės. Jose įkūnytas gėris ir grožis.

Romualdas Valančiūnas

▲

Veronika Valytė G. 1908 04 22 Tauragnų vls. Pilkenių k. M. 1996 12 23 Utenoje. Nusipelniusi mokytoja. 1924 baigė keturias g-zijos klases Utenoje, 1926 Utenoje baigė dvimečius mokytojų kursus. 1926 Utenos aps. Daržinių prad. m-klos vedėja, 1935–45 Tauragnų prad. m-klos mokytoja, 1945–1964 Utenos 1-oje vid. m-kloje I–V klasių mokytoja. 1948 apdovanota LATO Garbės raštu. Buvo talentinga, darbšti visuomenininkė.

Vytautas Petronis

▲

Jonas Valys G. 1906 05 01 Tauragnų vls. Pilkenių k. M. 1969 Australijoje. Teisininkas, visuomenininkas. G-ziją baigęs Kaune, studijavo teisę VDU, diplomą gavo Vilniaus univ. 1944 pasitraukė iš Lietuvos, Australijoje buvo Melburno Lietuvių klubo tarybos pirmininkas. Rašė į spaudą.

Antanas Gasperaitis

▲

Algirdas Vaclovas Valiulis G. 1943 01 01 Vilniuje. echnikos mokslų kandidatas (1975), nostr. dr. (1993), doc. (1980). Habil. dr. (1997), prof. (1998). 1944–1952 gyveno Kuktiškėse – tėvų gimtinėje. Čia mokėsi prad. mokykloje. 1956 baigė Molėtų septynmetę m-klą, 1960 – Vilniaus žemės ūkio mechanizacijos technikumą, 1967 KPI, įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę. VISI asistentas (1967–1974), vyr. asistentas (1974–1980), doc. (1980–1986), Metalų apdorojimo katedros vedėjas (1986–1990), VGTU studijų prorektorius (1990–1994), pirmasis VGTU prorektorius (1994). Nuo 1998 to univ. užsienio ryšių ir informatikos prorektorius. Stažavosi Prahoje (1978), Maskvoje (1983), Leuvene (1993, Belgija), Londone (1996) ir kt. aukštosiose mokyklose. Mokslinių tyrimų kryptys: medžiagotyra (metalų), suvirinimas, terminis medžiagų apdorojimas. Moksliniai pranešimai skaityti Paryžiuje, Berlyne, Stokholme, Prahoje, Varšuvoje, Magdeburge, Maskvoje, Kijeve ir kt. miestuose. Per 60 konferencijų dalyvis. Monografija ,,Specialiųjų plienų ir lydinių struktūros ir suvirinimo tyrimai“ (1995). Knygos: ,,Plazminis suvirinimas, pjovimas, purkštimas ir aplydymas“ (1988), ,,Litavimas“ (1993), ,,Specialūs suvirinimo metodai“ (1990), ,,Suvirinimas ir pjovimas koncentruotos energijos šaltiniai“. Per 170 mokslinių ir metodinių publikacijų autorius ir bendraautoris (anglų, čekų, rusų, vokiečių kalbomis). KPI Vilniaus filiale, VISI, VGTU lietuvių, anglų ir rusų kalbomis dėstė medžiagų mokslą, metalotyrą, konstrukcinių medžiagų technologiją, specialiųjų plienų ir lydinių suvirinimą. Europos Tarptautinio mokymo asociacijos (EAIE) narys, Europos inžinerinio mokymo asociacijos (SFFI) studijų programų komiteto narys, Lietuvos kompiuterinių tinklų LITNET valdybos narys. Baltijos jūros regiono šalių techniškųjų univ. konkurso BALTECH Vykdomojo komiteto narys. Mokslo žurnalo ,,Medžiagotyra“ redakolegijos narys. Lietuvos–Čekijos draugijos narys. Apdovanotas Garbės ir padėkos raštais.

Gediminas Isokas

Romualdas Valančiūnas

▲

Kazys Valiulis G. 1914 04 14 Kuktiškėse. Agronomas. Mokėsi Utenos ,,Saulės“ gimnazijoje. 1938 baigė Fredos sodininkystės ir daržininkystės mokyklą. 1941–44 Vilniaus aps. Panerių dvaro agronomas. 1941–50 Molėtų raj. agronomas. 1950–56 Molėtų Mašinų traktorių stoties direktorius. 1956–63 Molėtų raj. Kirovo kolūkio pirmininkas. 1963–66 Švenčionėlių miškų ūkio pagalbinio ūkio agronomas. 1966–74 Švenčionėlių „Žemės ūkio technikos“ darbuotojas. Išleido knygą ,,Kuktiškių žemės balsas“ (V. 1999). 1974–80 parašė dvi etnografinio turinio knygas. (Rankraščiai atiduoti LMA Centrinei bibliotekai). Kuktiškių apl. ir kitur pasodino daug sodų, medžių, propagavo šiltnamių daržininkystę.

Gediminas Isokas

▲

Elena Valiulytė G. 1933 06 25 Utenos aps. Kuktiškėse. Kalbininkė, human. mokslų dr. (nostr. 1993). 1953 baigė Utenos antrąją vid. m-klą, 1958 VVU Istorijos–filologijos fak., įgijo lietuvių kalbos specialybę. 1958–1959 Pabradės raj. Juodėnų septynmetės m-klos mokytoja. 1959–60 Lietuvių kalbos instituto vyresn. laborantė 1960–63 m., to instituto aspirantė, 1964–86 jaunesn. mokslinė bendradarbė, 1986–89 – mokslinė bendradarbė, 1989–2001 vyresn. mokslinė bendradarbė. Parašė monografijas: ,,Vietą nusakome įvairiai“ (1995). ,,Dabartinės lietuvių kalbos sintaksiniai sinonimai“ (1998). Viena autorių keturių lietuvių kalbos gramatikų: akademinės ,,Lietuvių kalbos gramatikos“ ( I 1–3, 1965–76), lietuvių kalbos gramatikos rusų kalba ,,Grammatika litovskogo jazyka“ (1985), lietuvių kalbos gramatikos anglų kalba ,,Lithuanian Grammar“ (1997), ,,Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ (1994, 1996, 1997). Gramatikoms parašė prielinksnio, jungtuko ir prijungiamųjų žodžių junginių skyrius, paskelbė pluoštą straipsnių lietuvių kalbos sintaksės klausimais. 1977 kartu su kitais akademinę gavo Lietuvos valstybinę, o 1999 už darbą prie trijų aukščiau minimų gramatikų – Lietuvos Respublikos mokslo premiją.

Gediminas Isokas

▲

Vytautas Valiušis (Molinukas) G. 1950 06 16 Panevėžyje. 1953 atvyko gyventi į Uteną ir mokėsi Utenos 2-oje vid. mokykloje. 1973 Kaune ,,Jiesios“ keramikos kombinate baigė keramikos kursus. Dirbo Kauno ,,Jesios“ kombinate ir Kauno ,,Dailės“ kombinate dailininku atlikėju–žiedėju. Nuo 1979 gyvena Utenos raj. Leliūnų miestelyje. Per 20 metų dalyvauja respublikinėse ir rajoninėse parodose. 1972 m ,,Puodžių šventėje“. Šiauliuose laimėjo prizą už tiksliausią ir gražiausią puodą. Apdovanotas keletu Utenos raj. savivaldybės kultūros skyriaus Garbės raštų. Yra LTD narys. Leliūnuose turi individualią keramikos įmonę. Jo darbai paplito įvairiose pasaulio šalyse.

Vytautas Petronis

▲

Aloyzas Valušis G. 1901 12 04 Kuktiškėse. Karininkas, skautas. Mokėsi Vilniuje, Panevėžyje, Maskvoje. Nuo 1919 – Lietuvos kariuomenės savanoris. 1919 baigė karo m-klą. 1921–1924 – husarų J. Radvilos pulko adjutantas. Vėliau karo mokslus studijavo Prancūzijoje, 1931 – karo akademijoje Belgijoje. 1926–1927 Respublikos Prezidento adjutantas, 1931–1934 kariūnų aspirantų eskadrono vadas, 1934–1938 husarų pulko vadas. 1938–1939 – karo atstovas Varšuvoje. Nuo 1918 dalyvavo Lietuvos skautų veikloje, tarptautinėse skautų konferencijose. 1940 pasitraukė iš Lietuvos. 1941 išvyko į JAV. Išleido knygą ,,Raitininkų ir arklių parengimas rungtynėms su kliūtimis“ (1929).

Regina Stakėnienė

▲

Juozas Vanagas G. 1925 01 18 Utenos aps. Užpalių vls. Vilučių k. Choro dirigentas. 1944–45 mokėsi Utenos, o 1946 Panevėžio gimnazijose. 1947–51 Vilniaus universitete studijavo klasikinę filosofiją. 1949 tėvas, motina ir sesuo ištremti į Sibirą. 1953 baigė J. Talat-Kelpšos muzikos mokyklą, dirigentas. 1963 Lietuvos Valstybinės konservatorijos dirigentas. 1946–47 Panevėžio Lietkoopsajungos sąskaitininkas, 1955–85 moterų choro ,,Aidas“ vadovas, 1958–62 VVu vyrų choro vadovas. 1958–85 Liaudies ūkio tarybos, vėliau lengvosios pramonės ministerijos choro vadovas. 1950–59 Vilniaus valstybinės filharmonijos choristas. 1955–80 vyrų choro ,,Aidas“ vadovas. 1978–94 gamyklos ,,Elfa“ choro vadovas. 1979–86 proftechninių mokyklų merginų choro vadovas. 1990–94 SKAT choro vadovas. 1975 apdovanotas sąjunginės Visasąjunginės profsąjungos Tarybos premija, 1991 Sausio 13 d. medaliu. 1942–44 Utenos Laisvės armijos karys. 1944 mokėsi vietinės rinktinės Kariūnų mokykloje Marijampolėje. 1944 10 07 dalyvavo Sedos kautynėse prieš Raudonąją armiją.

▲

Alfonsas Varnas G. 1884 01 22 Vyžuonų par-joje Šventupio k. M. – 1952 10 17 Kaišiadoryse. Kanauninkas, visuomenės veikėjas. Baigė Vyžuonų prad. mokyklą. Vilniaus kunigų seminariją. 1909 kanauninko J. Kutkos įšventintas kunigu Vyžuonose. 1909–1911 Vilniaus Šv. Rapolo bažnyčios vikaras. 1911–14 Kaišiadorių bažnyčios klebonas. 1922–26 kurijos sekretorius. 1928 kapitulos kanauninkas. 1926–1947 Kaišiadorių katedros prepozitas (viršininkas). Buvo vienas iš 4 Kaišiadorių vyskupijos kanauninkų, vyskupų, teismo sinodo narys, bažnytinės doros patarėjas. Vilniuje palaikė lietuvius, rengė procesijas į Kalvarijas. 1917 suspenduotas, nes prieš lenkus pasirašė kontrmemorandumą vokiečiams ir buvo tremiamas vikaru į Širvintas, bet Roma suspensą panaikino. Kaišiadoryse jis tęsė bažnyčios (nuo 1926 katedros) statybą, lydėjo vyskupą J. Kuktą į Romą. Palaidotas Kaišiadorių bažnyčios šventoriuje prie katedros sienos.

Antanas Gasperaitis

▲

Algirdas Povilas Vaškelis G. 1937 01 19 Utenos aps. Puodžių k. Chemijos mokslų dr. (1982), prof. (1985), LMA narys korespondentas (1990), akademikas (1998). 1954 baigė Tryškių vid. mokyklą, 1959 – VVU chemijos fakultetą. 1957–58 Chemijos fak. vyresn. laborantas, 1958–59 LMA Cemijos ir cheminės technologijos instituto laborantas, 1959–65 jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1965–78 vyresn. mokslinis bendradarbis, 1978–80 Mokslinės ir techninės informacijos sektoriaus vadovas, 1980–93 Dialektrikų funkcinės mechanizacijos laboratorijos vadovas. Nuo 1993 cheminės kinetikos ir katalizės skyriaus, 1993–97 to paties pavadinimo laboratorijos vadovas, nuo 1992 Chemijos instituto direktorius. 1965 tris mėn. stažavosi Čekoslovakijoje, 1990 m.– du mėn. JAV. Vadovavo 12 doktorantų. Dviejų knygų bendraautoris. Paskelbė per 200 straipsnių Lietuvos ir užsienio žurnaluose. Dalyvavo ir skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose: Švedijoje, D. Britanijoje, Japonijoje, Kinijoje ir kt. 1993–99 skaitė paskaitas Vilniaus univ. Chemijos fak. studentams. Nuo 1994 Lietuvos chemikų draugijos viceprezidentas ir Mokslo studijų skyriaus pirmininkas. 1986 apdovanotas Lietuvos valstybine mokslo, 1996 – akademiko Juozo Matulio premija.

Gediminas Isokas

▲

Bronius Vaškelis G. 1922 11 14 Utenos aps. Užpalių vls. Puodžių k. Literatūrologas, prof. (1975). 1930–36 mokėsi Užpalių prad. mokykloje. 1947 Vokietijoje baigė Liubeko g-ziją. 1958 Kanadoje Toronto universitete suteiktas bakalauro, 1961 – Magistro, 1964 JAV Pensilvanijos univ. filosofijos dr. laipsniai. Disertacija ,,The Language of Jurgis Baltrušaitis Lithuanian poety“. 1963–84 dėstė Lafayette (Egston, PA) koledže, 1966–81 šio koledžo Užsienio kalbų fak. dekanas, nuo 1975 profesorius. 1984–92 Ilinojaus univ. (Čikaga) Lituanistikos katedros vedėjas. 1992–94 VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, 1992–93 prorektorius, 1993–97 rektorius. Nuo 1994 Lietuvos mokslo Tarybos narys. Nuo 1992 Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Dėstė: rusų literatūros, lietuvių literatūros, tetrologijos–dramos ir spektaklio kursus. 1980–91 lietuvių literatūros ir kalbotyros bibliografijos leidinyje ,,MLA internationale Bibliography“ 1985–90 Lituanistikos instuto (Čikagoje) pirmininkas, 1972–76 ,,Bulletin of Baltic studies“ redakcijos narys, 1964–76 žurnalo ,,Lituanus“vienas redaktorių. Į JAV ir Lietuvos spaudą apie J. Baltrušaitį, K. Borutą, M. Katiliškį, V. Krėvę ir kt. parašė 90 mokslinių straipsnių anglų ir lietuvių kalbomis. 1945 skautų sąj. narys. 1997 apdovanotas LDK Gedimino penkto laipsnio ordinu.

Gediminas Isokas

▲

Rimantas Vėbra G. 1931 11 25 Utenoje. M. 1999 04 15 Utenoje. Habil. istorijos mokslų dr. (1995). Mokėsi Utenos prad. m-kloje. 1951 baigė Utenos pirmąją berniukų g-ziją. 1962 VVU, istorikas. 1966–1970 dėstė VVU. 1974–1977 dirbo Filosofijos teisės, sociologijos ir teisės institute prie Lietuvos istorijos instituto, 1977–1980 Filosofijos, sociologijos ir teisės institute. Išleido knygas: „Lietuvos katalikų dvasininkija ir visuomeninis judėjimas“ (1968), „Šimtas istorijos mįslių“ (1985), „Lietuvių nacionalinio išsivadavimo judėjimas (ligi 1904 m.)“ (1987) vienas autorių, „Lietuvių tautos atgimimas (XIX a. antroji pusė)“ (1995), „Lietuviškos spaudos draudimas 1904–1964 metais: istorijos bruožai“ (1996), paruošė knygą „Rusijos imperijos politikos krizė (XX a. pradžia)“. Paskelbė per 100 straipsnių.

Regina Stakėnienė

▲

Elena Aldona Vederaitė G. 1924 02 16 Ukmergėje. Aktorė. 1941 baigė Utenos gimnaziją. 1950 Vilniaus akademinio dramos teatro studiją. 1941–1946 buvo tremtyje Sibire, dirbo lentpjūvėje, plytinėje. 1946–1947 Lietuvos valstybinio dainų ir šokių ansamblio šokėja. 1947–1951 Teismo medicinos ekspertizės instituto sekretorė–vertėja. 1951–1959 Kauno Jaunojo žiūrovo teatro aktorė, 1959–1991 Valstybinio radijo ir televizijos komiteto režisierė.Vaidino spektakliuose: ,,Pelenė“, ,,Raudonkepuraitė“, ,,Petraičių šeimynoje“, ,,Giminių“ serijaluose ir kt. Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, Moterų lygos narė.

Gediminas Isokas

▲

Adolfas Vėgėlė G. 1882 10 21 Tauragnų vls. Musteikių k. M. 1914 05 21 Kazliškyje, (Rokiškio aps.), palaidotas Vilniuje. Žurnalistas, spaudos darbuotojas, vertėjas. Mokėsi Mintaujos g-zijoje, iš kurios buvo pašalintas, nes atsisakė eiti į stačiatikių pamaldas. Pasimokęs 1901 įstojo į Kauno Žemaičių kunigų seminariją, bet prof. Kriškijono vėl buvo pašalintas. Ėmė dirbti spaudoje Vilniuje – leisti savo vertimus, dirbti ,,Vilniaus žinių“, ,,Rygos garso“, ,,Vilties“ redakcijose. 1909–1913 leido ,,Žemdirbį“ po to jo priedą ,,Kooperatorių“, taip pat ,,Balsą“, ,,Teatrą“, o nuo 1912 ir teosofinę ,,Naująją srovę“. 1913 – su J. Rinkevičiumi, L. Gira literatūrinį žurnalą ,,Vaivorykštė“. Be to, bendradarbiavo keliuose periodiniuose leidiniuose. Pasirašydavo slap. Musteikis. Išleido 2 laidas ,,Kišeninio rusiško–lietuviško žodyno“ (1906,1920), V. Remonto ,,Teismas“, Koženiovskio ,,Pabaigtuvės“, Z. Moravskos, J. Kraševskio, J. N. Kaminskio, L. A. Dumševskio ir kt. knygas. Labai populiarios buvo ,,Istorijos apysakos“(1920, 1923) – dviejų autorių knygos: St. Buračevskos ,,Lietuvos giriose“ ir J. Kruko ,,Vytauto sūnūs“. Jis – vienas pirmųjų grožinės literatūros vertėjų.

Antanas Gasperaitis

▲

Mariana Veriovkina (Marianne Werefkin) G. 1860 08 20 Tuloje. M. 1938 02 06 Askonoje. Tapytoja. Mokėsi Vilniaus Marijos moterų gimnazijoje. 1879 jos brolis įgijo Blagodat dvarą Vyžuonėlėse, pastatė dukteriai atelje, kur ji tapydavo, vasarodavo. Studijavo Maskvos tapybos skulptūros ir architektūros m-kloje, nuo 1886 privačiai mokėsi pas Ilją Repiną Peterburge. 1896 išvyko į Miuncheną, kur įsijungė į meninį gyvenimą. 1909 kartu su dailininkais Vasilijumi Kandinskiu, Aleksejumi Javlenskiu, Alfredu Kubinu ir kitais įkūrė ,,Naująjį dailininkų susivienijimą“, kuriems suskilus 1911 susiformavo garsi vokiečių ekspresionizmo grupė ,,Mėlynasis raitelis“. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, bėgo iš Vokietijos į Šveicariją. Nuo 1918 iki mirties gyveno Askonoje. Veriovkina – viena pirmųjų moterų ekspresionisčių Europoje, jos kūrybai būdingos ritminės kompozicijos, ryškių, atvirų spalvų deriniai., utriruotos, supaprastintos formos, kuriančios neramias, dramatiškas, mistiškas nuotaikas. Dalyvavo daugelyje parodų Berlyne, Miunchene, Peterburge, Vilniuje, Venecijoje, Ciuriche, Berne, Hamburge, Ginguse (Šveicarija) ir kitur. Jos kūryba saugoma Askonos miesto, Miuncheno Lehnbachhaus muziejuose, privačiose kolekcijose.

Laima Laučkaitė Surgailienė

▲

Piotras Veriovkinas G. 1861 M. 1946 02 18 prie Lago Maggiore, Italijoje. Aukštas caro laikų valdininkas Lietuvoje, dvarininkas. Už tėvo karininko nuopelnus kovose dėl Rusijos kaip caro Nikalojaus II pažįstamas, gavo Vyžuonėlių dvarą. 1904–1912 buvo Kauno, o 1912–1915 Vilniaus gubernatorius. Suprato vietos lietuvių reikalus, žmonių buvo mėgstamas ir gerbiamas. Jis leido uteniškiams katalikams statytis parapijos namus, rengti lietuviškus vakarus. Šiame dvare gyveno jo sesuo dailininkė, I. Repino mokinė, Marijana Veriovkina. Čia lankėsi ir I. Repinas. Tarpukario metais, kol pasitraukė iš Lietuvos (1944), jis dvare turėjo gerą raguočių ūkį, buvo pieninės statybos iniciatorius ir jos valdybos narys.

Antanas Gasperaitis

▲

Romualdas Veteikis G. 1950 01 06 Kuktiškėse. Biofizikas, dr. (1993). Mokėsi Kuktiškių aštuonmetėje, Utenos 2-ojoje vid. m-kloje, kurią 1967 baigė. 1973 baigė Kauno medicinos institutą. 1973–1976 Kauno medicinos instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1976–1991 – vyresnysis mokslinis bendradarbis, 1991–1997 – Kauno medicinos akademijos Biomedicininių tyrimų instituto mokslinis sektretorius, nuo 1997 šio instituto dirgliųjų sistemų biofizikos laboratorijos vedėjas. Atlieka eksperimentinius elektrinių reiškinių tyrimus su gyvūnų širdimis. 1980 gavo Lietuvos komjaunimo premiją už darbus širdies elektrofiziologijos srityse (kartu su autorių kolektyvu). Utenos muzikos m-kloje baigė 5 metų akordeono specialybės kursą. Jis etnografinių ansamblių dalyvis, dainavo choruose, dalyvavo Sąjūdžio veikloje.

Genovaitė Šnurova

▲

Algirdas Vilčinskis G. 1828 03 28 Utenos vls. Jasonių dv. M. po 1908 Lietuvių praeities tyrinėtojas, daug rašęs apie archeologiją, bendradarbiavęs tiek rusų, tiek lietuvių spaudoje (nuo 1904). Uteniškių tarme aprašė jų papročius.

Antanas Gasperaitis

▲

Jonas Kazimieras Vilčinskis G. 1806 02 26 Utenos vls. Jasonių dvare. M. 1885 03 02 Vilniuje. Kultūros veikėjas, gydytojas. 1824–27 Vilniuje ir 1829–31 Paryžiuje studijavo mediciną. 1831–35 dirbo gydytoju Varšuvoje, nuo 1835 – Vilniuje. 1842 baigė Vilniaus chirurgijos akademiją. Priklausė Peterburgo archeologų draugijai, Vilniaus archeologų komisijai, dirbo Senienų muziejuje, rašė. Nuo 1846 savo lėšomis leido ir spausdino ,,Vilniaus albumą“ (per 350 litografinių, chromolitografinių, vario raižinių), ,,Kijevo albumą“ (1850–57), ,,Varšuvos albumą“ (1857) ,,Herbyną“, ,,Vilniaus archeologijos muziejų“ (abu 1858–59), M. Tiškevičiaus ,,Kelionės po Egiptą ir Nubiją dienoraštis“(1863), J. I. Kraševskio ,,Voluinės, Polesės ir Lietuvos atsiminimai“ (1860).

Gediminas Isokas

▲

Juozas Vilčinskis J. K. Vilčinskio brolis. Vilniuje studijavo dailę. Prisidėjo ruošiant ,,Vilniaus albumą“ 1842–1862 jo piešiniai: ,,Ostrogo pilis“, ,,Volynė“, ,,Pilies griuvėsiai“ ir kt. Jo iliustracijų buvo Suchos (Elbingo) pilies rinkiniuose.

Antanas Gasperaitis

▲

Pranciškus Vilčinskis G. 1799 Utenos vlsč. Jasonių dvare. M. 1859 Palaidotas Jasonių kapinėse (Utenos raj.). Archeologas mėgėjas, kraštotyrininkas. 1817–1818 studijavo Lvove. Archeologinius tyrimus Vilniaus, Kauno, Minsko ir Vitebsko gub. vykdė nuo 1836 1836 08 tyrė abu Narkūnų piliakalnius. Tarp 1844 ir 1856 kasinėjo Vaineikių (Rokiškio raj.), Kustų, Šeimyniškių, Užpalių (Utenos raj.), Surdegio (Anykščių raj.), Klevickų, Ralovščinos (Ašmenos raj., Baltarusija), Poulių (Lepelio raj., Baltarusija) pilkapius. Kasinėjo mėgėjiškai, duobėmis, nemažai paminklų suardė. Tačiau buvo pastabus, stengėsi tiriamus paminklus susieti su istorinių šaltinių bei kalbos duomenimis. Turėjo archeologijos ir numizmatikos radinių kolekciją, kurioje 1849 buvo 600 vnt. akmeninių kirvių. Nuo 1847 – Imperatoriškosios rusų archeologinės draugijos Sankt Peterburge narys bendradarbis. Bendravo su Vilniaus laikinąja archeologine komisija. Nemažą dalį archeologijos ir numizmatikos radinių padovanojo Imperatoriškajai archeologinei draugijai (dalis jų iki šiol Ermitaže). Radiniai, dovanoti Vilniaus senienų muziejui, depasportizuoti. Tyrimų duomenis skelbė leidiniuose ,,Tygodnik Peterburski“ (1836), ,,Zapiski S – Peterburgskogo Archeologičeskogo – numizmatičeskogo obščestva“ (1850). Archyvinės medžiagos apie P. Vilčinskį išliko Vilniuje (laiškai E. Tiškevičiui), Krokuvoje (laiškai J. I. Kraševskiui) ir Sankt Peterburgo Archeologijos instituto archyve.

Aleksiejus Luchtanas

▲

Antanas Vilūnas  G. 1930 05 17 Utenos aps. Daugailiuose. Lietuvos nusipelnęs inžinierius, (1989). Dirbo traktorininku Anykščių MTS. Po karinės tarnybos mechanikas, baigė Vilniaus mechanizacijos technikumą, o 1961 LŽŪA. Tris dešimtmečius dirbo Lietuvos tarpkolūkinės žemės ūkio statybos sistemoje, buvo Respublikinio susivienijimo vyr. specialistas, vėliau – Mechanizacijos valdybos viršininkas. Vadovaudamas svarbiam statybos barui, pirmasis Lietuvoje ir buvusioje TSRS įdiegė vidaus ekonominę ūkiskaitą kaimo statybos mechanizacijos sferoje. Nuo 1991 UAB ,,Viluva“ generalinis direktorius.

Rimgaudas Mališauskas

▲

Pranas Vilūnas G. 1882 04 17 Utenos vls. Mockėnuose. M. 1937 12 19 Oršoje (Vitebsko raj.). Revoliucinio judėjimo veikėjas, publicistas, literatūros kritikas. Mokėsi Mintaujos g-zijoje, 1899–1903 – Kauno kunigų seminarijoje. Vikaravo Salantuose, Viekšniuose, Užventyje, Žemaičių Kalvarijoje, Skaistakalnėje (Latvija), Varniuose, Subačiuje, Radviliškyje. Iš vietos į vietą buvo kilnojamas dėl socialinių idėjų propagavimo. 1916–1918 kapelionu dirbo Vokietijoje. Dirbdamas Šilalėje bei Tirkšliuose, aktyviai įsitraukė į rinkimų agitaciją (už kairiųjų partijų sąrašus). 1920 kunigystę metė. 1922 buvo išrinktas į pirmąjį Lietuvos seimą (darbininkų kuopų sąraše). Prieš antrojo seimo rinkimus (1923) kuopininkai buvo suimti ir pasodinti į kalėjimą (tarp jų ir P. Vilūnas), po trečiojo seimo rinkimų – išteisinti ir paleisti. Po 1926 12 17 perversmo P. Vilūnas slapta pabėgo į Vokietiją. Gyveno Tilžėje, Berlyne, prisidėjo prie nelegalios komunistinės spaudos redagavimo ir platinimo. 1928 persikėlė į Minską, dirbo leidykloje, iš rusų kalbos vertė vadovėlius pradžios m-klai, grožinę ir partinę literatūrą. Vėliau mokytojavo Dimanovos (Vitebsko sr.) lietuviškoje m-kloje. Priklausė BTSR proletarų rašytojų asociacijos lietuvių sektoriui. Parašė studiją apie Vydūną (dalis išspausdinta 1923), išleido knygą ,,Kunigo išpažintis“ (1921). Žuvo represuotas 1937 12 19 Oršoje (Vitebsko sr.) Vėliau reabilituotas.

Apie jį: V. Kirijenka ,,Raudonasis vikaras“ (V., 1963).

Regina Stakėnienė

▲

Antanas Vilutis G. 1906 09 08 Užpalių vls. Vilučiuose. M. 1964 09 15 Buenos Airėse (Argentina). Vertėsi įvairiais darbais, lankė meno m-klą. 1932–1941 Lietuvos pasiuntinybės Buenos Airėse raštvedys. Eilėraščius skelbė periodikoje. Išleido rinkinį ,,Iš buities grabo“ (1935). Išvertė O. Chajamo, argentiniečių rašytojų kūrinių.

Regina Stakėnienė

▲

Juozas Vilutis G. 1902 08 29 Užpaliuose. Majoras, ekonomistas, teisininkas. Mokėsi Rokiškio gimnazijoje, Daugpilio komercijos m-kloje, 1931 VDU baigė ekonomiką, 1936 – VDU teisę. 1919 savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 baigė Lietuvos karo m-klą. Paskirtas į penktąjį pėst. pulką, vėliau perkeltas į kariuomenės štabą. 1930–1939 vyr. karo cenzorius. 1936–1940 kariuomenės teismo sekretoriaus padėjėjas, vėliau – tardytojas. 1941 iš Lietuvos pasitraukė. Nuo 1950 gyveno JAV. 1956–1960 – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių Čikagos skyriaus pirmininkas, priklausė Ramovėnų sąjungai, dirbo ,,Laisvosios Lietuvos“ redakcijoje.

Antanas Gasperaitis

▲

Titas Vinkšnelis G. 1904 03 27 Pandėlio par-joje Gileišių k. M. 1982 07 21 Rokiškio raj. Suvainiškyje. Palaidotas Pandėlio šventoriuje. Daunorių par-jos kūrėjas ir bažnyčios statytojas (kartu su klebonu Matu Naku). 1933 pradėta bžnyčios statyba, o kun. T. Vinkšnelis paskirtas Daunorių filijos rektorium. 1934 12 26 Utenos dekanas J. Asminavičius pašventino naująją bažnyčią. Vėliau įrengti 3 altoriai, po metų imta steigti katalikų draugijas. Tadas Vinkšnelis čia dirbo iki 1937 Vėliau klebonavo Naujajame Radviliškyje, Sudeikiuose, Salose, Užpaliuose (nuo 1970) ir kt. 1949–1956 praleido tremtyje. Kunigavo 51 m., tarp jų 7 Sibire. Mėgo organizuoti saviveiklą, chorus.

Antanas Gasperaitis

▲

Adomas Vyšniauskas G. 1828 12 24 Šilalės aps. Kvėdarnos par-joje. M. 1896 06 15 Utenoje. Dvasiškis, dabartinės Utenos bažnyčios statytojas, kultūrininkas. Mokėsi Varnių kun. seminarijoje. Po įšventinimo 1855 m. paskirtas į Vabalninką, o 1858 į Uteną vikaru (iki 1860). Buvo Utenos bažnyčios administratorius. Už 1963 sukilimo palaikymą 15 mėn. kalėjo Ukmergėje. Utenoje Vyšniauskas dirbo ilgai: iki 1869 bažnyčios administratoriumi, o paskui iki mirties klebonu. Čia ne tik 1866 atnaujino senąją bažnyčią, bet, jai sudegus, 1882–1885 organizavo naujos, mūrinės statybą. Jis gaivino lietuvišką veiklą, steigė bažnytines d-jas. 1873 aptvėrė šventorių, 1876 pastatė varpinę.
Palaidotas Utenos bažnyčios rūsyje. Prie centrinių durų sienoje pritvirtinta jam skirta memorialinė lenta.

Antanas Gasperaitis

▲

Balys Vitkus G. 1898 03 01 Daugailių prp. Staškūniškio vs., agronomas, pedagogas, profesorius. Baigęs g-ją Petrapilyje, 1916–17 studijavo Maskvos ŽŪA, o 1922–25 Breslau univ. 1921–22 mokytojavo Utenos ,,Saulės“ progimnazijoje Vėliau Dotnuvos ŽŪA docentas, spec. gyvulininkystės katedros vedėjas, 1926–34 profesorių tarybos sekretorius, 1941–44 rektorius. Pasitraukė į Angliją, o nuo 1948 – į JAV. Parašė ,,Žemės ūkio vadovo“ skyrius apie gyvulininkystę ir daug strpsnių spaudoje. Laik. Lietuvos vyriausybėje buvo žemės ūkio ministras.

Antanas Gasperaitis

▲

Vincas Vitkus G. 1896 06 13 Tauragnų vls. Rūkšteliškio k. M. 1958 12 05 Čikagoje. Kariškis, administratorius. Petrapilyje baigė vid. m-klą ir technikos kursus. 1915–17 dirbo Kaune m-kloje. 1919–25 tarnavo Lietuvos kariuomenėje, dalyvavo kovose prieš lenkus. 1941–43 Ukmergės aps. viršininkas, 1943–44 Lietuvos savivaldos generalinis tarėjas. 1949 išvyko į Čikagą. Rašė policijos, teisės klausimais.

Antanas Gasperaitis

▲

Aleksandras Vyžintas G. 1925 03 08. Vyžuonose. Mokytojas, rezistentas. 1930 su tėvais persikėlė į Užpalių vls. Viešeikių k. Mokėsi Utenos g-zijoje. 1945, besimokant paskutinėje klasėje, buvo suimtas, pabėgo, slapstėsi. Nuo 1945 priklausė Alaušo partizanų būriui. Dėl raišumo aktyviai reikštis negalėjo. Ištaisydavo partizanams ir nenorintiems eiti į okupacinę armiją dokumentus, tuo išgelbėdamas nemažai jaunų žmonių, platino partizanų spaudą, rūpinosi jų buitimi. 1945 m., suklastojęs dokumentus, įstojo į VDI. Parvykęs į namus, suimtas, tardytas ir kalintas Utenoje. Sunkiai susirgo ir buvo gydomas Utenos ligoninės partizanų palatoje. Po sunkios ligos paleistas be teisės dvejus metus išvykti. 1947–51 mokėsi VDI. 1951 pašalintas kaip tremtinio sūnus, slapstėsi. 1951–1986 Molėtų vid. m-klos piešimo, dailės darbų ir braižybos mokytojas. Daug kartų apdovanotas už moksleivių estetinį ugdymą. Dalyvauja dailininkų parodose. 1996 Lietuvos genocido ir rezistencijos centras pripažino rezistentu. 1999 Molėtų raj. savivaldybė suteikė Molėtų Garbės piliečio vardą.

Gražina Kačerauskienė

▲

Algirdas Vyžintas G. 1929 07 30. Vyžuonose. Muzikas, chorų ir orkestrų dirigentas, Lietuvos nusipelnęs artistas (1967), nusipelnęs meno veikėjas (1989), menotyros mokslų daktaras (1983), prof. (1985). 1949 baigė Utenos g-ziją. Dvejus metus VVU studijavo žurnalistiką. 1951 pašalintas iš univ. kaip tremtinio sūnus. 1951–1955 mokytojavo Eržvilke, Skaudvilėje, dirbo Skaudvilės kultūros namų direktoriumi, vadovavo chorams, rajono dainų šventėms. Jo vadovaujamas skaudviliečių choras 1955 laimėjo pirmąją vietą respublikinėje dainų šventėje. 1955 grįžo į Vilnių ir studijavo Valstybinėje konservatorijoje, Jono Švedo vadovaujamoje liaudies instrumentų katedroje, kartu dirbo Liaudies kūrybos namuose muzikos skyriaus vyresn. metodininku, skyriaus vedėju, konsultavo meno kolektyvus. 1960 baigęs konservatoriją, 15 m. vadovavo VPI studentų dainų ir šokių ansambliui ,,Šviesa“, dirbo instituto Muzikos ir Estetinio lavinimo katedrose. Su ,,Šviesos“ ansambliu koncertavo Lietuvoje ir užsienyje, laimėjo prizines vietas. 1975 Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose įkūrė Liaudies muzikos katedrą, liaudies instrumentų orkestrą, koncertavo Lietuvoje ir užsienyje. 1983–1989 buvo Klaipėdos fakultetų mokymo reikalų prorektoriumi. 1989 išrinktas Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi instituto Muzikos katedros vedėju ir paskirtas instituto direktoriaus pavad. 1992–1999 Lietuvos muzikos akademijos Liaudies instrumentų katedros vedėjas. Tiria senąją baltų muzikinę kultūrą, muzikos instrumentus, sutartines. Parašė vadovėlių ,,Birbynės“ (su P. Samuičiu, 1962), ,,Skudučiai“ (1975), monografiją ,,Jonas Švedas“ (1978), redagavo, ruošė metodinius leidinius, paskelbė virš 200 straipsnių, skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose Rusijoje, Vokietijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Estijoje ir kitur. Nuo 1960 Respublikinių dainų švenčių dirigentas, 1993–1998 liaudies instrumentinės muzikos draugijos ,,Kanklės“ pirmininkas.

Gediminas Isokas

▲

Dominykas Vyžintas G. 1887 08 30 Vyžuonose. M. 1965 11 23 Molėtuose. 1918 Vyžuonų savivaldybės kūrėjas, vėliau viršaitis. Baigė kelias g-zijos klases. E. Meištavičiaus dv. mokė kumečių vaikus. Nuo 1907 klojimo teatre organizavo tautiškus vakarus, vaidinimus, pats juose dalyvavo. Daug prisidėjo prie miestelio, vls. gyventojų gerbūvio, juridinių reikalų tvarkymo, švietimo bei kultūros puoselėjimo, 1927 prie pamonklo „Lietuvos laisvės kovotojams“ pastatymo. Atidarymo ceremonijoje sutiko Respublikos Prezidentą A. Smetoną, pasakė sveikinimo kalbą. Apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio medaliu. 1930 Viešeikių k. pirko ūkį, dirbo kaimo vandens malūno vedėju. 1947, už nepakeliamų mokesčių nemokėjimą „išbuožintas“ ir kalintas Šilutės lageryje. Turtas buvo konfiskuotas, o 1952 jo šeima ištremta į Sibirą. 1956 reabilituotas ir grįžo į Lietuvą.

Gražina Kačerauskienė

▲

Pranas Vyžintas G. 1921 07 10. Vyžuonose. M. 1994 08 10 Šiauliuose. Agronomas, rezistentas. 1930 su tėvais persikėlė į Užpalių vls. Viešeikių k. 1940 baigė Utenos g-ziją. Joje buvo aktyvus ateitininkų ir šaulių org. vadovas, geras oratorius, pasireiškęs politinėje–patriotinėje veikloje. Pirmaisiais sovietų okupacijos metais mokėsi Dotnuvos ŽŪA. Vokiečių okupacijos metais mokytojavo. 1944 pasitraukė į Vakarus. Vokietijoje baigė žvalgybos desantininkų mokyklą (,,Laisvės kovų archyvas“, Nr. 18). Grįždamas su grupe į Lietuvą, rusų kontržvalgybos sulaikytas. Nuteistas pagal 58-I ,,a“ str. 10 laisvės atėmimo ir 5 be teisės grįžti į Lietuvą. Kalėjo įvairiuose Sibiro kalėjimuose ir lageriuose. Iš paskutiniojo, Norilsko, lagerio nuvyko į Krasnojarską pas tremtyje gyvenantį tėvą. 1956 grįžo į Lietuvą. Baigė LŽŪA, dirbo Dotnuvoje, Šiauliuose. 1994 reabilituotas.

Gražina Kačerauskienė

▲

Zinaida Vogėlienė (Kalpakovaitė) G. 1941 03 22 Utenos aps. Kaniūkų k. 1960 baigė Vilniaus Salomėjos Nėries vid. m-klą. 1966 VDI, dailiosios tekstilės fakultetą. 1965–1974 Vilniaus modelių namų dailininkė–modeliuotoja. Surengė personalines parodas Vilniuje (1978, 1991, 1994), užsienyje: Lodzėje (1981), Erfurte (1984–86), Vengrijoje (1968–88). Valettoje (Malta) (1989) Kopenhagoje (1992), Baltijos šalyse ir Švedijoje (1993), Mechike (1993). Už Talino parodoje 1988 eksponuotą modelį ,,Lemtis“suteiktas Grand Pri ir Lietuvos Kultūros ministerijos premija. Juvelyrikos parodoje Lenkijoje 1988 už darbą ,,Akupunktūra“ – II premija. Taip pat dalyvavo parodose Prancūzijoje, Belgijoje, Olandijoje, Kanadoje, JAV, Italijoje, Suomijoje, Švedijoje ir kt. Darbų įsigijo Lietuvos, Rusijos muziejai, Prancūzijos, Danijos, Suomijos, Maltos ir kt. valstybių kolekcionieriai. Nuo 1967 Lietuvos dailininkų sąj., Vilniaus ,,Dailės“ kombinato meno tarybos narė.

Gediminas Isokas

▲

© Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka
Utena. 2002