ASD1.gif (8484 bytes)

Autoriai
Pratarmė
Pratarmė elektroninei versijai
Turinys
Sutrumpinimai
Summary in English
Rėmėjai
Paieška

Turinys > Personalijos > T

 

 

Zita Talaikytė G. 1941 03 09 Utenos aps. Tauragnuose. Cemijos mokslų kandidatė (1968), nostr. dr. (1993). 1958 baigė Tauragnų vid. m-klą, 1963 – VVU chemijos fak. 1963-1967 LMA chemijos ir chemijos technologijos instituto aspirantė. 1968–1971 LMA biochemijos instituto jaunesn mokslinė bendradarbė. Nuo 1972 - Biochemijos instituto vyresn. mokslinė bendradarbė. Vadovauja vienai aspirantei. Su bendraautoriais paskelbė apie 100 straipsnių. VVU chemijos fakultete kelis metus dėstė mokslinės spektografijos kursą.

Gediminas Isokas

Julius Tamošiūnas G. 1926 05 15 Utenos aps. Žadavainių k. M. 1995 01 13 Kaune. Palaidotas Daugailių kapinėse. Statybininkas, kolekcininkas. Mokėsi savarankiškai, vėliau baigė penkias Vilniaus Vytauto Didžiojo g-zijos klases, o šeštąją – Utenos g-zijoje. 1944 mobilizuotas į kariuomenę, tačiau ties Švenčionėliais iššoko iš traukinio, buvo pašautas, slapstėsi. 1945 suimtas, nuteistas kalėti Vorkutos lageriuose. Į Lietuvą grįžo 1956 Dirbo Lentvaryje ,,Kaitros“ gamykloje, kilimų fabrike. 1957 eksternu baigė Kauno S. Nėries vid. m-klą. Mokėsi KPI vakariniame statybos fakultete (nebaigė). Saugumo technikos inžinierium dirbo statybos organizacijose. Laisvalaikiu rinko lietuviškus spaudinius, iš kurių išleistas ,,Lietuviškų periodinių leidinių katalogas (iki 1940)“. 1989 Amerikos lietuvių kultūros archyve rinko medžiagą periodinių leidinių bibliografinei kartotekai. 1991 išleido ,,Lietuviškų leidinių bibliografijos“ I tomą (1832–1982), 1994 – II tomą (1983–1993). Už tai 1995 jam paskirta Vinco Rastenio premija. Aktyviai dalyvavo Lietuvos žurnalistų sąj. Žmogaus teisių gynimo asociacijos, liaudies menininkų, 27 knygas mėgėjų ir kitų draugijų veikloje. Tapė Lietuvos peizažus, rašė eilėraščius.

Albertas Semėnas

Regina Stakėnienė

Pranas Tamošiūnas G. 1887 11 Daugailių par-joje, Ignalinos k. M. 1919 . pabaigoje (sušaudytas Butirkų kalėjime, Maskvoje). Agronomas, Lietuvos savanoris. Mokėsi Dusetose, Vilniuje, Petrapilyje studijavo agronomiją, tėviškėj įsteigė liet. m-klą, rinko tautosaką. Vilniuje su J. Tūbeliu redagavo ,,Lietuvos aido“ ,,Mūsų ūkio“ skyrių. Buvo Lietuvos savanoris, žvalgų dalies viršininkas. 1919 Rėzytėje pateko į bolševikų nelaisvę.

Antanas Gasperaitis

Vincas Tamošiūnas G. 1902 02 23 Daugailių par-joje Ignalinos k. M. 1995 12 14 Daugailiuose. Rezistentas, karo dalyvis, buvęs Zarasų policijos vadas. 1936 baigė aukštesniąją policijos m-klą. 1940–1944 dirbo pogrindyje, buvo Zarasų aps. Lietuvos Laisvės armijos vadas. Pasitraukęs į JAV gyveno Detroite.

Antanas Gasperaitis

Albertas Tarulis G. 1906 02 06 Daugailiuose. M. 1964 04 03 Vašingtone. Ekonomistas. 1935 baigė VDU teisių fak. ekonomikos skyrių, po to studijavo pr. k-bą Nancy, 1936–38 ekonomikos moksluose specializavosi Vienoje ir Berlyne. Dirbo finansų ministerijoje. 1947–52 Frankfurte prie Maino gavo dr. laipsnį ir tais pačiais metais emigravo į JAV. Nuo 1952 dirbo Kongreso b-koje Vašingtone. Yra talkininkavęs kongresmenams, senatoriams ir komitetams. Daug rašė liet. spaudoje tarpukario Lietuvoje ir vėliau JAV. Išliko jo knygos vokiečių, anglų kalbomis. 

Antanas Gasperaitis 

Norbertas Tarulis G. 1902 03 28 Daugailiuose. M. 1993 01 12 Čikagoje. Teisininkas, pedagogas. Alberto Tarulio brolis. 1920–26, sugrįžęs iš Petrapilio, kur mokėsi g-zijoje, mokytojavo Daugailiuose, mokė Br. Kviklį. 1939 Kauno VDU baigė teisę. Čikagoje jį vadino ,,vaikščiojančia enciklopedija“.

Antanas Gasperaitis

Petras Tarulis (tikr. Juozas Petrėnas) G. 1896 03 31 Utenos vlsč. Degučių k. M. 1980 02 05 Niujorke. Rašytojas, žurnalistas, redaktorius. Mokėsi Utenoje, rusiškoje prad. m-kloje, Peterburgo g-zijoje. Rusijoje įsitraukė į lietuviškų vakarų statymą, redaguodamas ,,Žiežirbą“, įsigijo pirmuosius žurnalisto įgūdžius, pradėjo skelbti pirmuosius beletristikos darbus. 1917 grįžęs į Uteną, gimtinėje statė scenos veikalus, vėliau išleido Brundelio slapyvardžiu knygą ,,Sodžiaus teatras“. 1918–1919 dirbo Utenos aps. Pildomajame komitete Švietimo sekcijos vedėju, po to išvyko į Vilnių. Su K. Binkiu išleido ,,Vilniaus albumą“. Lenkams užėmus Vilnių, viską palikęs, sugrįžo į gimtinę, o po to ilgam laikui apsigyveno Kaune, nuo 1920 įsitraukė į literatūrinę, žurnalistinę veiklą. 1922 su K. Binkiu išleido ,,Keturių vėjų pranašą“, 1924 m.– ,,Keturių vėjų“ pirmąjį numerį, buvo keturvėjininkų sąjūdžio lyderis, skelbė futuristinę beletristiką ,,Skaitymuose“, ,,Bare“. 1927 Petro Tarulio slapyvardžiu (pagal motiną O. Tarulytę) išleido ryškios eksperimentinės prozos – apysakaičių knygą ,,Mėlynos kelnės“. Po šios kn. išleidimo Taruliui buvo paskirta stipendija, ir jis kartu su kitais gabiais rašytojais išvyko į Vakarų Europą studijuoti žurnalistikos. 20 m. nerašė, atsidavęs ,,Dienos“, ,,Dienos naujienų“, ,,Kultuvės“ redagavimui. Tik po Antrojo pasaulinio karo, pasitraukęs į Vakarus, Vokietijoje 1948 išleido gerą 4 apysakų kn. ,,Žirgeliai padebesiais“gerokai paprastesniu stiliumi (reminiscencijas apie gimtinę ir kaimo tematika). Atvykęs į JAV, apsigyveno Brukline, Niujorko priemiestyje, redagavimui ,,Tėvynę“, ,,Nepriklausomą Lietuvą“. Redagavimo reikalais važinėjo į Kanadą. 1966 išleido romaną ,,Vilniaus rūbas“. Be to, parašė dar dvi knygas ,,New Yorko žvirbliukas“ ir ,,Kauno gubernatoriaus pusryčiai“ (minimas P. Veriovkinas). Abu romanai ar apysakos liko jo ranka taisytuose mašinraščiuose, kurie parvežti į Lietuvą kartu su jo prisiminimais apie amžininkus. Jis redagavo net 12 periodikos leidinių Lietuvoje ir išeivijoje. Po mirties rašytojo palaikai urnoje buvo atvežti ir palaidoti Petrašiūnų kapinėse Kaune.

Antanas Gasperaitis

Aloyzas Tarvydas G. 1947 07 28 Utenos aps. Užpaliuose. Inžinierius, administracijos darbuotojas. 1965 baigė Užpalių vid. m-klą. 1970 baigė VISI, inžinierius –mechanikas. 1981 mokėsi Užsienio prekybos akademijoje. 1970–1977 Utenos profesinių sąjungų vyr. technikos inspektorius. 1977–1987 Lietuvos prekybos ir pramonės rūmų pirmininko pavaduotojas. Dirbdamas rūmuose organizavo tarptautines parodas Lietuvoje, prekių ekspertizę. Nuo 1987 Lietuvos parodų centro „Litekso“ direktorius. Kasmet parodų centre ir užsienyje organizuojama iki 40 parodų. Visų Lietuvos ekspozicijų pasaulinėse parodose „Expo“ ir tarptautinėse parodose organizatorius yra „Litexpo“.
Yra pramonininkų konfedaracijos, Tarptautinių prekybos rūmų (ICC), Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Vilniaus Rotari klubo narys (1966–1967 buvo klubo prezidentu).

Gediminas Isokas

Balys Tarvydas G. 1897 04 27 Užpaliuose. M. 1980 05 12. 1917 baigė Užpalių prad. m-klą. 1917–21 mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. 1921–23 tarnavo kariuomenėje. 1923–24 Užpalių prad. m-klos mokytojas. 1928 baigė Kauno universitetą. Studijuodamas dirbo Kauno S. Daukanto mokytojų seminarijoje ir Kauno miesto muziejuje. 1927–28 ,,Žiburio“ g-zijos mokytojas Lazdijuose. 1928–45 dėstė istoriją Šiaulių mokytojų seminarijoje. 1945 tos seminarijos direktorius. 1935–36 dėstė istoriją Kretingos pranciškonų berniukų gimnazijoje. 1945 m buvo Šiaulių ,,Aušros“ muziejaus direktorius 1951–1957 dirbo buhalteriu Šiaulių miesto įmonėse. Bendravo su E. Volteru, kasinėjo 9 senkapius (Gibaičių, Daugelaičių, Kuršėnų ir kt.) ir vieną pilkapyną, Šiaulių šv. Petro ir Povilo bažnyčios požemius, tvarkė kryžiuočių, kalavijuočių kronikas, parašė Šiaulių šv. Petro ir Povilo bažnyčios, Šiaulių mokytojų seminarijos istorijas, sistemino ir aprašė numizmatikos ir bonistikos (banknotų) rinkinius, rašė Užpalių monografiją. Darbai neišspausdinti. 1978 įrašytas į ,,Aušros“ muziejaus garbės knygą. Dirbo labdaros organizacijoje ,,Caritas“. Išspausdinta per 20 straipsnių ir nedidelių leidinių.

Gediminas Isokas

Rimvydas Tarvydas G. 1928 12 28 Utenos aps. Užpalių miestelyje. M. 1996 07 17 Vilniuje. Geologas, doc. (1970), gamtos mokslų dr. (nostr. 1993). Lietuvos nusipelnęs geologijos darbuotojas (1978). Mokėsi Užpalių ir Utenos mokyklose. 1952 baigė VVU gamtos fak., geologas. 1952–1957 Gamtos fakulteto minerologijos katedros vyresn. dėstytojas. 1957–1959 naujai įkurtos Geologijos ir gelmių apsaugos valdybos viršininkas. Ten dirbdamas sukūrė lietuvių darbuotojų kolektyvą. 1961 apgynė disertaciją ,,Pietinio Pabaltijo paskutinio apledėjimo kristalinių uolienų rieduliai ir jų minerologinė – petrografinė charakteristika“. Šis darbas paskelbtas knygoje ,,Pabaltijo pagrindiniai kristaliniai rieduliai“. 1964–1968 Geologijos instituto mineralinių žaliavų sektoriaus, Fizikinių ir cheminių metalų metodų tyrimo laboratorijos vadovas, vyresn. mokslinis bendradarbis (1966). 1968–1983 Vilniaus universiteto Hidrologijos ir inžinerinės geologijos katedros vedėjas kartu 1970–1989 Gamtos fak. dekanas. Jie subūrė įvairių sričių specialistus, plėtė mokslinę veiklą, rūpinosi fakulteto materialinės bazės remontu ir kt. Išleido vadovėlį ,,Naudingų iškasenų telkinių susidarymo geologiniai pagrindai“, inžinerinės geodinamikos mokymo priemonių ciklą (5 knygas).

Gediminas Isokas

Vytautas Tarvydas G. 1936 01 19 Utenos aps. Linskio k. habil. biomedicinos mokslų dr., prof. (1993), LMA narys ekspertas (1994). 1943–1946 mokėsi Abromiškio prad. m-kloje, 1946–1950 – Vyžuonų progimnazijoje. 1954 baigė Jurbarko raj. Raudonės vid. m-klą, 1960 – Lietuvos veterinarijos akademijos zootechnikos fak., 1966-Lietuvos gyvulininkystės instituto aspirantūrą. 1954–1955 Jurbarko raj. Raudonės malūno laborantas. 1966–1976 Lietuvos gyvulininkystės instituto vyresn. mokslo darbuotojas. Nuo 1976 to instituto skyriaus vedėjas. Yra 6 knygų apie gyvulininkystę bendraautoris. Paskelbė 162 mokslinius ir per 90 mokslinio populiarinimo straipsnių, skaitė pranešimus Estijoje, Latvijoje, Rusijoje, Švedijoje, Suomijoje ir kitose šalyse vykusiose konferencijose. Buvo 4 doktorantų disertacijų vadovas, yra doktarantūros ir habilitacinių komitetų, Lietuvos veterinarijos akademijos senato, Lietuvos žemdirbystės instituto tarybos, mokslo darbų „Gyvulininkystė“ ir „Žemdirbystė“ redkolegijų narys.

Gediminas Isokas

Jonas Tarvydavičius-Tarvydas(Lundžius) G. 1870 Užpaliuose. M. 1945 04 05 Bajorų vs. Palaidotas Užpalių kapinėse. Pirmasis Užpalių vls. viršaitis. Baigęs Užpalių carinę dviklasę m-klą, keletą metų mokėsi siuvėjo amato. 1891 pašauktas į armiją, tarnavo Petrapilyje husarų pulke, aktyviai dalyvaudamas lietuvių kultūros centro veikloje. Po 3 m. paleistas iš kariuomenės dirbo įstaigose raštininku, nes turėjo gražią rašyseną. Mirus broliui Kazimierui sugrįžo į tėviškę, valdė valaką (20 ha) žemės. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, užpalėnai vienbalsiai išrinko jį pirmuoju viršaičiu. Jo rūpesčiu buvo įkurta draugija, smulkaus kredito ūkininkų bankelis, pirmoji lietuviška parduotuvė. Buvo bažnyčios komiteto ir besikuriančiai Užpalių prog-zijai remti komiteto narys. Pasižymėjo reiklumu sau ir kitiems, turėjo autoritetą miestiečių ir valstiečių tarpe. Viršaičiu išbuvo 5 kadencijas (15 metų). Sulaukęs 63 m. 1933 pats užleido savo vietą jaunesniam ir persikėlė gyventi į Bajorų vienkiemį prie Šventosios upės. 

Romualdas Valančiūnas

Sergejus Tauraitis G. 1905 Tauragnuose. M. 1961. Mokytojas. 1926–27 mokėsi Utenos ,,Saulės“ g-zijoje. 1926–42 Utenos aps. Avitčių, Gilužių ir Gaižiūnų prad. mokyklų vedėjas. 1928 baigė Mokytojų seminariją, specialybė – pradinių klasių mokytojas. 1943–44 Kuktiškių pradinės mokyklos vedėjas, 1944–61 Utenos 1-osios vid. m-klos rusų kalbos mokytojas, kartu 1945–49 Utenos suaugusių g-zijos mokytojas. Buvo gabus, tolerantiškas, nuoširdus mokytojas.

Vytautas Petronis

Laimutis Telksnys. Lietuvos mokslų akademijos narys, informatikos mokslų habilituotas daktaras, Kauno technologijos universiteto garbės daktaras, mokslininkas, żinomas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.
Laimutis Telksnys gimė 1930 m. lapkričio 24 d. Molėtų rajone, Runionyse, mokytojų Onos ir Adolfo Telksnių šeimoje. Pirmuosius de
šimt gyvenimo metų praleido Saldutiškyje, Utenos apskrityje, kur mokytojavo tėvai. Mokėsi Utenos “Saulės” gimnazijoje. Gimnaziją baigė Krakėse, Kėdainių rajone.
1953 m. tuometiniame Kauno politechnikos institute (dabar Kauno technologijos universitetas) Laimutis Telksnys įsigijo inżinieriaus elektrotechniko specialybę. Aspirantūroje mokėsi pas akademiką V.S.Pugačiovą, Maskvoje, TSRS Mokslų akademijos Automatikos ir telemechanikos institute, kuriame ir įgijo technikos mokslų kandidato laipsnį.
1959 m. baigęs aspirantūrą ir grįžęs į Lietuvą, L.Telksnys pradėjo dirbti specialaus konstravimo biuro prie Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos vyriausiuoju inżinieriumi, įsijungė į tuomet dar tik besikuriančios Lietuvoje elektroninių skaičiavimo mašinų pramonės plėtojimą. Jau tuo metu atsiskleidė Laimučio Telksnio novatoriškos mintys - jo iniciatyva buvo sukurta ir gaminama pirmoji Lietuvoje specializuota skaičiavimo mašina EASP, skirta atsitiktinių procesų koreliacinei ir spektrinei analizei bei grafinės informacijos automatinio atpażinimo ir pateikimo skaičiavimo mašinoms įrenginys SILUET; buvo pradėti pirmieji Lietuvoje sudėtingi rašto ženklų ir kalbos signalų atpažinimo sistemų tyrimo bei konstravimo darbai. Tuos darbus apvainikavo spausdintų ir ranka rašytų rašto ženklų atpažinimo automatas Rūta-701 - didelė naujiena, - pirmasis Europoje pramonės gaminamas rašto ženklus skaitantis automatas.
Matyt, jau tada L.Telksnys suprato, kad be geros teorijos nėra geros praktikos, todėl 1965 m., pakviestas dirbti į Lietuvos Mokslų akademijos Fizikos ir matematikos institutą, įkūrė Atpażinimo procesų skyrių. 1967 m., susiformavus Matematikos ir kibernetikos institutui (dabartinis Matematikos ir informatikos institutas), tapo šio instituto direktoriaus pavaduotoju, o 1979 m. ir Matematikos ir informatikos instituto Skaičiavimo centro vadovu. Jam vadovaujant čia buvo sukurta Lietuvos Mokslų akademijos kolektyvinio naudojimo skaičiavimo sistema "Mokslas".
Technikos mokslų daktaro disertaciją parašė Lietuvos Mokslų akademijos Matematikos ir kibernetikos institute, kurią apgynė 1971 metais Estijos Mokslų akademijos Fizikos-technikos ir matematikos mokslų taryboje. 1977 m. Jam buvo suteiktas Profesoriaus vardas, o 1980 m. profesorius Laimutis Telksnys buvo išrinktas Lietuvos Mokslų akademijos nariu korespondentu. Nuo 1994 m. yra Lietuvos Mokslų akademijos tikrasis narys.
Profesorius sukūrė originalią teoriją ir konstruktyvius metodus atsitiktinių procesų savybių pasikeitimams atpažinti. Mokslinius tyrimus tęsia nagrinėdamas atsitiktinių procesų analizės ir atpažinimo problemas, kompiuterizuoto daugiaterpių sistemų kūrimo ir kompiuterinių tinklų plėtros bei informatikos galimybių panaudojimo kultūros paveldo išsaugojimui ir skleidimui klausimus.
Dabar jis - akademikas, profesorius (informatika), habilituotas daktaras (informatikos inżinerijos krypties 07T technologijos mokslų srityje), Atpażinimo procesų skyriaus vadovas ir
UNESCO katedros Informatika humanitarams vedėjas Matematikos ir informatikos institute.
Profesorius L.Telksnys niekada nesitenkino vien siaura profesine veikla, todėl jis gerai žinomas ne tik Lietuvos plačiajai visuomenei. Naujausius matematinius atsitiktinių procesų tyrimo metodus profesorius sėkmingai taiko tirdamas įvairios prigimties signalus ir reiškinius, pavyzdżiui, ritmogramas, atspindinčias żmogaus širdies veiklą ir jos sutrikimus, elektromagnetinius bei akustinius signalus, kuriuos naudojant būtų galima atpažinti erdvėje ar vandenyje esančius objektus. Profesorius nuolat skatina ir remia darbus Lietuvos kultūros paveldui išsaugoti - jo rūpesčio ir nuolatinio dėmesio dėka, taikant modernių kompiuterių galimybes, kuriamas lietuvių tarmių garso įrašų archyvas, kurio pirminiai įrašai buvo padaryti pokario metais, naudojantis prastos kokybės technika ir nepatvariomis medžiagomis. Profesorius aktyviai rūpinasi informacinės visuomenės kūrimu Lietuvoje ir lietuvių kalbos naudojimu kompiuterinėse sistemose.
Laimutį Telksnį nuolat supa būrys bendraminčių, kolegų, mokinių. Drąsiai priimantis naujas idėjas ir netradicinio mąstymo apraiškų nesibijantis profesorius paskatino ir mokslo keliu palydėjo ne vieną garsų mokslininką, visuomenės veikėją. Sunku būtų išvardinti visus jo buvusius mokinius ir bendradarbius: be inżinierių, matematikų, tarp jų rastume ir medikų, muzikų, architektų, kalbininkų, ekonomistų. Laimutis Telksnys yra studentų mėgstamas profesorius, daugelio mokslinių darbų vadovas: vadovauja doktorantų, magistrantų ir bakalaurų darbams, yra doktorantūros komitetų narys. Skaito Procesų analizės ir atpażinimo bei Atsitiktinių signalų atpażinimo kursus Vytauto Didżiojo universiteto ir Kauno technologijos universiteto studentams.
L.Telksnys pateikė daug pranešimų tarptautiniams moksliniams kongresams, simpoziumams, seminarams Belgijoje, Čekijoje, Japonijoje, JAV, Lietuvoje, Norvegijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje. Jis paskelbė 144 mokslinius straipsnius, padarė 6 išradimus.
Prof. Laimutis Telksnys pateikia tokį
publikacijų sąrašą.
Laimutis Telksnys aktyviai dalyvauja mokslo valdymo bei mokslo ekspertizės organizacijų veikloje, yra daugybės su informatika susijusių tarybų, komisijų, valdybų pirmininkas ar narys. Jo organizacinė veikla labai plati. Bene svarbiausios yra šios pareigos:
Elektronikos ir informatikos sekcijos pirmininkas Lietuvos Mokslų akademijoje; Lietuvos Mokslo tarybos narys; Nuolatinės Informacinės visuomenės komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmininkas; Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET valdybos pirmininkas; Mokslinių żurnalų „Informatica“, „Informacinės technologijos ir valdymas“; „Elektronika ir elektrotechnika“ redakcinių kolegijų narys; Visuotinės lietuvių enciklopedijos Mokslinės redakcijos tarybos narys; Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdybos narys; Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno technologijos universiteto, Matematikos ir informatikos instituto senatų narys; Tarptautinės informacijos apdorojimo federacijos (IFIP) Teorinio ir fizikinio modeliavimo grupės WG 7.1 narys; Europos Komisijos Europos Sąjungos plėtros mokslo, technologijų ir inovacijų problemų bei įvietimo ir mokymo perspektyvų ekspertų grupių narys.
Profesorius Laimutis Telksnys yra aktyvus
Lietuvos kompiuterininkų sąjungos narys.
Už mokslinę veiklą L.Telksnys apdovanotas dviem TSRS Prietaisų pramonės mokslinės techninės draugijos premijomis (1963 m. ir 1968 m.) - uż sukurtus skaičiavimo technikos prietaisus moksliniams tyrimams automatizuoti, ir dviem Lietuvos Valstybinėmis premijomis (1968 m. ir 1980 m.) - uż rašto żenklų atpażinimo automato bei nestacionarių atsitiktinių procesų atpażinimo teorijos ir metodų sukūrimą.

Informacija pateikta iš Lietuvos matematikos ir informatikos instituto interneto svetainės

Vygandas Telksnys G. 1934 06 24 Utenos aps. Saldutiškyje. M. 1991 12 17 Kaune. Kompozitorius, Lietuvos nusipelnęs kultūros veikėjas (1984). Kompozitorių sąj. narys (1985). 1953 baigė Krakių vid. m-klą. 1953–1957 mokėsi KPI. Baigęs keturis kursus išstojo. 1961 baigė Kauno J. Gruodžio muzikos technikumą. Vėliau, persikėlęs į Vilnių, 1961–1963 mokėsi Vilniaus Tallat-Kelpšos muzikos m-kloje, kompozicijos specialybės. Dėl ligos mokslą nutraukė. 1962–1963 dirbo Vilniaus mokytojų namų estradinio orkestro vadovu. Kūriniai: muzika pirmajai televizijos operetei „Girnų muziejus“(libretas Č. Valatkos ir Pr. raščiaus, 1974), muzika operetei „Tetulės Emilijos lobis“ (1974), muzika operai „Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“ (1989), roko siuita „Duokit garo“ (1978), sukūrė daug dainų, dainų dainelių renginiams, tremtinių chorams, televizijos spektakliams, per 150 instrumentinių kūrinių, išleido 8 plokšteles suaugusiems ir 3 vaikams. Iš viso užrašyta per tūkstantį jo kūrinių.

Gediminas Isokas

Rimantas Tidikis G. 1933 05 13 Utenoje. Pedagogikos mokslų habil. dr. (1993), prof. (2000). Mokėsi Utenos prad. ir iki 1949 Utenos pirmojoje berniukų vid. m-klose. 1951 baigė Žaslių vid. m-klą. Nors 1951 išlaikė egzaminus į KPI, bet dėl šeimos socialinės padėties, mandatų komisija neleido institute mokytis. 1951 įstojo į Klaipėdos mokytojų institutą, o 1955 baigė VPI, įsigydamas geografijos mokytojo specialybę. 1955–56 Obelių vid. m-klos mokytojas. 1956–59 Antazavės vid. m-klos direktorius. 1959–62 Obelių m-klos internato direktorius ir mokytojas. 1963–65 Molėtų raj. Liaudies švietimo skyr. vedėjas. 1965–68 TSRS Pedagogikos mokslų akademijos aspirantas. 1969–82 VPI doc. 1982–90 Visuomenės mokslų akademijos Vilniaus filialo vyresn. mokslinis bendradarbis. 1991–93 m. Nuo 2000 Lietuvos policijos (teisės) akademijos profesinės patirties apibendrinimo laboratorijos vedėjas. 1993–2000 Lietuvos policijos (teisės) akademijos Lietuvos teisės universiteto socialinio darbo ir edukologijos katedros prof. Yra šių knygų sudarytojas, redaktorius ir bendraautorius: „Etika“ (1974 ir 1979), „Asmeninės dorovinės pozicijos ugdymas“, (1982), „Policijos pareigūnų profesinės, dorovinės bei psichologinės savybės ir jų ugdymas“, vienas iš redaktorių iš 10 tomų „Etikos etiudų“ (1977–1987) redaktorių ir kt. Lietuvos teisės univ. socialinio darbo fak. tarybos pirmininkas, studijų kokybės analizės vertinimo komisijos pirmininkas.

Gediminas Isokas

Nijolė Tilindienė G. 1938 02 16 Kaune. Medicinos mokslų dr. (nostr. 1993), doc. (1978). 1956 baigė Utenos vid. 1958 – Utenos respublikinę medicinos felčerių m-klas, 1968 – VVU medicinos fak., gydytoja–pediatrė. 1958–1961 Vilniaus miesto ligoninės med. sesuo. 1968–1971 VVU med. fak. vaikų ligų katedros vyresn. laborantė, 1972–1978 – asistentė, nuo 1978 VVU med. fak. vaikų ligų klinikos doc. 1990 suteikta aukščiausioji pediatro kvalifikacija. Išleido knygą: „Vaikų kraujo ligos“ (1989), „Pediatrijos žinyno“ (1985), vadovėlių aukštųjų mokyklų studentams: „Vaikų ligos“ (1988), „Vaikų ligos“ (2000) bendraautorė. VU med. fak. studentams dėsto vaikų ligas. Yra Vilniaus m. pediatrų draugijos narė.

Gediminas Isokas

Bronislavas Tilindis G. 1934 07 05 Utenos aps. Kušnieriūnų k. Medicinos mokslų dr. (nostr. 1993), doc. 1985). 1945 baigė Kušnieriūnų prad., 1952 – Užpalių vidurinę m-klas, 1958–1960 VVU medicinos fak. vyresn. laborantas, 1960–1963 – aspirantas, 1964–1970 – asistentas, 1970-1983 vyresn. dėstytojas, 1983-1997 doc., nuo 1997-katedros vedėjas. Vadovėlių studentams „Imunologija“ (1986), „Sanitarinė mikrobiologija“ (1989) bendraautoris. Skaitė pranešimus apie imunologiją ir Lietuvos mikrobiologijos istoriją konferencijose, paskelbė mokslinių straipsnių. VU Medicinos fak. dėsto mikrobiologiją. Yra Lietuvos medicinos mikrobiologų sąj. valdybos narys.

Gediminas Isokas 

J. TilvytisJurgis Tilvytis (Žalvarnis). G. 1880 04 20 Tauragnų vls. Gaidžių k. M. 1931 12 24 Panevėžyje. Palaidotas Marijampolėje. Kunigas, poetas, švietėjas. Teofilio Tilvyčio brolis, Pulgio Andriušio dėdė, grožinę kūrybą pasirašydavo Žalvarnio slapyvardžiu. Mokėsi Mintaujos ir Rusijos vid. m-klose, Kauno kunigų seminarijoje. Vikaravo Tauragnuose. Įsikūrė bene pirmą valsčių Lietuvoje, kurio viršaitis pats buvo. Šėtoje įsteigė prad. m-klą, progimnaziją. Rėmė laisvės kovų savanorius, vargšus, kovojo už blaivybę. Išleido poezijos rink. „Dienelei brėkštant“ (Utenoje 1909), „Daujėnai“ (1910), „Paįstriečiai“ (1910), „Palaimintas triūsas“, „Rūtų saujelė“ (1912), libretą „Per skausmus į laimę“ (1912), „Giesmyną“ (1930). Parašė pavasarininkų ir blaivininkų himnus.

Antanas Gasperaitis

Teofilis Tilvytis G. 1904 01 28 Tauragnų vls. Gaidžių k. M. 1969 05 05 Vilniuje. Liaudies poetas. 1917–23 mokėsi, Utenos progimnazijoje. 1923–30 dirbo mokesčių inspekcijoje Kaune, 1924–25 mokėsi Tautos teatro vaidybos studijoje, vaidino ,,Vilkolakio“ teatro spektakiuose. Bendradarbiavo su keturvėjininkais. 1933–40 (iki 1937 su H. Blazu) redagavo satyrinį savaitraštį ,,Literatūra“, dirbo žurnalo ,,Raštai“ redaktoriaus pavaduotoju. 1941 užėjus vokiečiams, kalintas Pravieniškių koncentracijos stovykloje. 1944–45 Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos sekretorius. 1958–1969 Lietuvos taikos gynimo komiteto pirmininkas. 1947–63 Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatas. Išleista: ,,Trys grenadieriai“ (1926), ,,Nuo Maironio iki manęs“ (1929). ,,Sveiki broliai, dainininkai“ (1935), ,,Kuntaplynas“ (1939), ,,Artojėliai“ (1930, d; 1; 1940 d. 1–2) ,,Dičius“ (1934), (pastatytas televizijos filmas 1980), ,,Kelionė aplink stalą“ (1936), epitolinis meilės romanas ,,Ministerijos rožė“ (1931), ,,Usnynė“ (1949). Už pastarąjį kūrinį 1951 paskirta TSRS valstybinė premija. Vėliau buvo išleista ,,Artojėlių“ tęsinys (1947, 3 d. 1965 4 d.). Vertė A. Puškino, F. Krylovo, A. Bloko, kitų rašytojų kūrinius. Išleisti jo raštai. Leidėjai: V. Kubilius (1956) ir V. Areška (1977).

Gediminas Isokas

Silvestras Toleikis (Baužys) G. 1861 M. 1931 Tauragnuose. Dievdirbys, liaudies skulptorius. 1890–1907 gyveno Žemaitijoje, Medingėnų ir Žarėnų apl. ir Tauragnuose. Drožė koplytėlėms Šv. Izidorėlius, ariančius jaučiais, šv. Florijonus su kibirėliais ir kt. statulėles.

Antanas Gasperaitis

Aliodija Trečiokienė (Dičiūtė) G. 1905 09 28 Kamenskoje (Ukraina). M. 1997 10 02 Santa Monikoje, JAV. Operos solistė. Mokėsi Utenos ,,Saulės“ g-zijoje (netoliese, Naujasodyje, buvo tėvų ūkis), jau tada dainavo M. Petrausko operetėje ,,Consilium facultatis“ kartu su T. Tilvyčiu ir kt. 1925 baigė Kauno ,,Aušros“ g-ziją, 1928 – Kauno konservatorijos dainavimo klasę, 1931 ir vėliau studijavo Paryžiuje ir Romoje. 1930–1944 Kauno valstybinės operos solistė, dainavo 49 operose. Pagrindines partijas atliko daugelyje operų. Gastroliavo Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje. Dainavo su K. Petrausku, F. Šaliapinu. Įdainavo 6 plokšteles, atliko daugelį lietuvių kompozitorių kūrinių. ,,Opera man – gyvenimas, o Lietuva – mano tėvynė“, – taip ji sakė. 1991 įstojo į Dailiųjų menų klubą Los Angelo mieste (klubo nariai buvo Alė Rūta, B. Brazdžionis, J. Gliauda, B. Raila ir kt). Ji siuntė savo plokšteles į Lietuvą, mokė muzikos jaunus talentus.

Antanas Gasperaitis

Elena Treinienė (Kviklytė) G. 1930 06 01 Utenos aps. Kviklių k. Bibliotekininkė, vertėja. Mokėsi Kuktiškėse, 1950 baigė Utenos suaugusiųjų vid. m-klą. 1954 – VPI, įgijo ispanų kalbos mokytojos specialybę. Kadangi šios kalbos mokytojų tuo metu nereikėjo, persikvalifikavo į bibliotekininkes. 1954–1962 Klaipėdos buhalterinės apskaitos technikumo dėstytoja, bibliotekos vedėja. 1962–1987 LMA bibliotekoje dirbo bibliografe, vyr. bibliotekininke, nuo 1972 – Rankraščių skyriaus vedėja. 1992–1993 VDA bibliotekininkė. Rengė pranešimus ir straipsnius rankraščių komplektavimo, tvarkymo, bibliografinio aparato sudarymo klausimais, rankraščių rinkinių apžvalgas. 1977 parengė LMA Centrinės bibliotekos ,,Rankraščių rinkinių rodyklę“, kuri 1993 buvo įtraukta į rinkinį ,,Przewodnik po zbiorach rękopisov w Wilnie“. 4 metus dėstė ispanų kalbą VVU prancūzų kalbos fak. studentams. Iš ispanų kalbos išvertė 10 knygų: Dora Alonso ,,Bejėgė žemė“ (1966), Ana Marija Matute ,,Kareiviai verkia naktį“ (1967), Chuanas Valera ,,Pepita Chimenes“ (1970), Gabrielis Garsija Markesas ,,Šimtas metų vienatvės“ (1972, 2 laida 1991), Chenaras Prietas ,,Kompanionas“ (1975), Rosarija Kasteljanas ,,Maldos tamsoje“ (1977), Chulijas Traviesas ,,Užmuškime vilką“ (1987), Visantė Blasko Ilianjesas ,,Didžiojo Chano beieškant“ (Kristupas Kolumbas; 1991), Chose Orgetegata i Gasetas ,,Masių sukilimas“ (1993), Elena Kiroga ,,Kiekvienoje gatvėje visko būna“ (1993). Rašė į spaudą. Už gerą ilgametį darbą apdovanota keturiais LMA Garbės raštais (1970, 1978, 1980, 1982), Lietuvos TSR kultūros žymūno ženklu (1985).

Genovaitė Šnurova

Mečislovas Treinys G. 1941 10 01 Utenos raj. Asmalų k. Ekonomikos mokslų dr. (nostr. 1993), doc. (1971). 1965 baigė LŽŪA. 1965–1967 Jonavos raj. Žeimių tarybinio ūkio vyr. agronomas. Nuo 1970 dėsto LŽŪA, 1979 ž. ū. ekonomikos katedros vedėjas (1979). 1979–80 stažavosi Prahos aukštojoje ž.ū. mokykloje. Išleido profesinėms technikos mokykloms: „Ž. ū. darbo ir gamybos ekonomikos pagrindai“ (1978), „Ž. ū. ekonomikos pagrindai“ (1984), aukštosioms ž. ū. mokykloms – „Ž. ū. ekonomika“ (su J. Čiulevičiumi, 1982).

Gediminas Isokas

P. TreinysPranas Treinys G. 1928 05 15 Kuktiškėse. Rašytojas, aktorius. Nusipelnęs meno veikėjas (1976). 1946 baigė Utenos g-ziją, 1950 – Valstybinio dramos teatro studiją, 1951 – VVU istorijos–filologijos fakultetą. Akademinio dramos teatro aktorius (1947–1991), direktorius ir meno tarybos pirmininkas (1958–1991). Vaidmenys: Rudis (R. Blaumanio ,,Siuvėjų dienos Silmačiuose“ 1957), Trofimovas (A. Čechovo ,,Vyšnių sodas“ 1960), Topylis (Žemaitės ,,Marčios“ inscenizacijoje 1964), Krizas (P. Cvirkos ,,Meisterio ir jo sūnų“ inscenizacijoje 1965) ir kt. 1961 ,,Jaunimo gretose“ išspausdintas pirmas apsakymas ,,Peršauta žvaigždė“. Pirma apsakymų knyga – ,,Banko balandžiai“ (1963), novelių apysaka ,,Saulėlydžio vieversys“ (1965), apsakymų rinkinys jaunimui ,,Saulėgrąžos pasaka“ (1966). 1970 išleistas romanas ,,Ančiuko kryžius“ (1986 inscenizuotas Akademiniame dramos teatre), 1971 romanas ir apsakymai teatrine tema ,,Ragana, pelė ir Faustas“. Sakmių, romanų kvintologija Rytų Aukštaitijos temomis: ,,Tėvai ir krikštatėviai“ (1972), ,,Laumės juosta“ (1976), ,,Jievaro tiltas“ (1980), ,,Paparčio žiedas“ (1986), ,,Septynios prakeiktos nuotakos“ (1995). 1985 išleista kūrybos rinktinė ,,Aktoriaus pravaikšta“. Pagal ,,Jievaro tiltą“ sukurtas televizijos filmas ,,Kukučių sakmės“ (1987). ,,Atsisveikinimas su teatru“ (1998), ,,Aktoriaus Anupro meilė“ (2000). "Aktorė", romanas (2001). Nuo 1966 Lietuvos Rašytojų sąjungos narys, ilgametis Lietuvos Teatro draugijos prezidiumo narys, uteniškių kraštiečių klubo ,,Indraja“ valdybos narys.

Gediminas Isokas

Algis Egidijus Trimonis G. 1939 06 10 Utenoje. Habil. dr. (1993) prof. (1996). 1957 baigė Utenos pirmąją vid. m-klą, 1962 – VVU Gamtos fak., geologas. 1962–1964 Geologinės paieškų ir žvalgybos ekspedicijos technikas, vyresn. technikas. 1964–1993 Rusijos Okeonologijos instituto mokslo darbuotojas (Gelendžikas, Karaliaučius). Nuo 1993 Lietuvos Geografijos instituto vyr. mokslinis darbuotojas, instituto tarybos pirmininkas, geografijos skyriaus vadovas. Nuo 1996 Vilniaus univ. Geologijos minerologijos katedros prof. Dalyvavo mokslinėse ekspedicijose visuose vandenynuose, Juodosios, Baltijos, Raudonosios, Viduržemio ir kt. jūrose. Buvo kelių jūros eksploatacijos vadovu. Dirbo JAV laive „Glomar Challenger“. Aplankė kelias dešimtis pasaulio šalių, Velykų, Galapagų, Maldyvų ir kt. salas, 1983 Amazonės upės tyrimo ekspedicijos geologinės grupės vadovas. Išleido monografiją „Terigeninė sedimentacija Atlanto vandenyne (1995). Yra kelių monografijų, knygų bendraautoris ir paskelbė per 200 straipsnių, tezių JAV, Rusijos, Vokietijos, Danijos, Lenkijos ir kt. šalių spaudoje, skaitė pranešimus konferencijose, simpoziumuose JAV, Rusijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Lenkijoje ir kt. VVU dėsto „Sedimentologiją“ ir „Jūrų ir vandenynų geologiją“. Vadovavo inžinerinei grupei Karaliaučiuje įkuriant Lietuvių kultūros draugiją. Yra Lietuvos geologų ir Lietuvos geografų sąj. narys.

Gediminas Isokas

Rytis Stasys Trimonis G. 1936 11 18 Kaune. Filologas, humanit. mokslų dr. (nostr. 1993), doc. (1981). Lietuvos nusipelnęs kultūros ir švietimo darbuotojas (1986). 1954 baigė 1-ąją Utenos vid. m-klą, 1959 – VVU, filologas, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas. 1959–1988 Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos inspektorius, skyriaus, viršininkas. 1974–1988 VVU vyresn. dėstytojas, docentas. 1988–1998 – VU docentas. Išleido knygas: „Atakuojančio laiko lyrika“, 1976, „Žmogus ir epocha poezijoje“, 1981, monografiją „Vladas Grybas“, 1989. Lietuvos rašytojų sąj. narys (1997). 1954 jam paskirta Utenos raj. laikraščio „Lenino keliu“ pirmoji poezijos premija. 1988-1998 VVU dėstė „XX a. lietuvių lit. ir literatūros mokslo įvadą“.

Gediminas Isokas

Jonas Trinkūnas G. 1939 02 28 Klaipėdoje (tėvai iš Tauragnų, močiutė iš Daugailių). Etnologas, Valstybinės J. Basanavičiaus premijos laureatas (1997). Vidurinę mokyklą baigė Kaune. 1965 baigė VVU lietuvių kalbos ir literatūros fak. 1969–73 VVU filologijos katedros aspirantas ir dėstytojas. 1967 su kitais organizavo Rasos (vasaros salsticijos) šventę Kernavėje. 1969 įkūrė VVU Ramuvą, rengia kraštotyros ekspedicijas. 1974–1988 už politinę tautinę veiklą iš universiteto pašalintas. 1988–1990 Filosofijos ir sociologijos instituto Etikos skyriaus asistentas. 1990–93 Kultūros ministerijos Etninės kultūros skyriaus vedėjas. Nuo 1994 Filosofijos ir sociologijos instituto Etikos ir etnosociologijos skyriaus mokslinis darbuotojas. VPU dėstė Etninės kultūros kursą. Reiškėsi etnokultūrinėje veikloje: organizavo folklorinius ansamblius, Vydūno 100-sioms gimimo metinėms skirtus minėjimus, rašė straipsnius, 1993 parengė kelias etnokultūrines veiklos programas, nuo 1989 organizuoja Ramuvos vasaros stovyklas, palaiko ryšius su užsienio senojo tikėjimo organizacijomis. 1998 Vilniuje vyko tarptautinė konferencija, kurioje įkurtas Pasaulinis Prigimtųjų religijų kongresas, kurios pirmininku išreninktas J. Trinkūnas. Jis yra Etninės kultūros draugijos, Tautos namų, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos, ,,Prusos“ klubo ir kt. organizacijų vadovas ar narys. Straipsniai paskelbti lietuvių ir prancūzų spaudoje.

Gediminas Isokas

Vytautas Triponis G. 1938 12 09 Zarasuose. Gydytojas, prof. (1986). Mokėsi Antalieptėje. 1956 baigė Utenos pirmąją vid. m-klą, 1962 – VVU medicinos fak. Baigęs mokslus pradėjo dirbti vyresn. laborantu Hospitalinės chirurgijos katedroje. 1963, susikūrus širdies ir kraujagyslių chirurgijos laboratorijai, vadovaujamai prof. A. Marcinkevičiaus, dirbo joje. 1966 jis apgina kandidatinę disertaciją. 1968–1983 jis dirba Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovu, o 1983 įsikūrus Lietuvos kraujagyslių chirurgijos centrui, jis paskiriamas centro vadovu. 1991 šiam centrui suteiktas VU kraujagyslių klinikos statusas. 1982 jis apgynė dr. disertaciją (nostr. habil. dr. 1993). 1969 jis pirmas „Rytų bloke“ atliko smulkiųjų blauzdos arterijų operaciją. 1970 intratorakalinę aortos lauko šakų rekonstrukciją ir kitas sudėtingas operacijas. 1979 replantavo nukirstą plaštaką, o vėliau ranką. Iš viso jis padarė per 10 tūkst. operacijų.
Aktyviai reiškiasi ir pedagoginėje veikloje. 1968–1972 VVU medicinos fak. asistentas, 1972–1986 doc., nuo 1986 prof. Jis stažavosi Maskvoje, Budapešte, Prahoje, Berlyne ir kitur. 1989 jis įgyja tarptautinę chirurgų mokyklos Amsterdame sertifikatą. Operavo Erfurto medicinos akademijos ir kitose klinikose, jam su kitais paskirta Lietuvos mokslo premija, Vilniaus medicinos d-jos diplomas. Pranešimus skaitė Amsterdame, Romoje, Paryžiuje, Londone ir kitur. Išleido knygas: kartu su E. Barkausku „Chirurginės arterijų ligos“ (1981), su D. Triponienė „Angiologija ir kraujagyslių chirurgija“ (1991). Jis yra knygos „Širdies–kraujagyslių ligų klasifikacija ir diagnozių formulavimas“ (1980) bendraautoris. Redagavo kelis užsienio kalba leidžiamus leidinius. Knygos, straipsniai, mokslinių tyrimų ataskaitos, išradimai ir kt., sudaro per300 pozicijų.

Plačiau „Prof. Vytautas Triponis“ bibliografijos rodyklė, V., 1998.

Pranciškus Turauskis (slp. Raseinių Magdė) G. 1876 10 18/6 Jurbarko aps. Eržvilke. M. 1919 05 24 Utenoje. Kunigas, visuomenės veikėjas. 1899 Kaune įšventintas kunigu. Į Uteną atvyko 1906 ir dirbo Utenos bažnyčios vikaru. 1907 Utenoje atidarė pirmą lietuvišką knygyną, įkūrė ,,Saulės“ draugijos skyrių, 1908 Utenos prad. mokykloje surengė vakarą, kuriam parašė savo kūrinį. Spitrėnuose pastatė bažnyčią, par-joje įsteigė 10 pradinių mokyklų. Iš vokiečių valdžios išrūpino, kad būtų įsteigta Utenos „Saulės“ progimnazija 1908–1914 Mažeikių klebonas. 1914–1919 Utenos bažnyčios klebonas. Telkė inteligentiją kultūriniam darbui, rūpinosi mokyklomis, knygų platinimu. 1918 Utenoje paskelbus sovietinę valdžią, sužinojęs, kad bolševikų bus suimtas, slapstėsi Griūčių k. Lankydamas ligonį apsikrėtė šiltine ir mirė. Parašė: ,,Maža dovanėlė kalėdojant“, misterija „Betliejus“ ir kt.

Antanas Gasperaitis

Vytautas Tvarijonas G. 1932 12 16 Ukmergės aps. Dvarninių k. Partinis darbuotojas (1982), nusipelnęs žemės ūkio darbuotojas. 1956 baigęs LŽŪA žemėtvarkos ir hidromelioracijos fakultetą, dirbo Ramygalos raj. vykdomojo komiteto pirmininko pavad., 1957–1959 komiteto pirmininku. 1959–1961 mokėsi Aukštojoje partinėje m-loje prie TSKP CK. 1961–1988 – LKP Utenos raj. k-to pirmasis sekretorius, nuo 1964 – LKP Revizijos komisijos narys, nuo 1975 LKP CK narys. 1989–1993 – AB ,,Utenos gėrimai“ pagalbinio ūkio specialistas, 1995–1997 – Utenos aps. žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkos inžinierius.

Romualdas Valančiūnas

© Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka
Utena. 2002