|
Zita
Talaikytė G. 1941 03 09 Utenos aps. Tauragnuose.
Cemijos mokslų kandidatė (1968), nostr. dr. (1993). 1958 baigė Tauragnų vid.
m-klą, 1963 VVU chemijos fak. 1963-1967 LMA chemijos ir chemijos
technologijos instituto aspirantė. 19681971 LMA biochemijos instituto
jaunesn mokslinė bendradarbė. Nuo 1972 - Biochemijos instituto vyresn. mokslinė
bendradarbė. Vadovauja vienai aspirantei. Su bendraautoriais paskelbė apie 100
straipsnių. VVU chemijos fakultete kelis metus dėstė mokslinės
spektografijos kursą.
Gediminas
Isokas
▲
Julius
Tamošiūnas G.
1926 05 15 Utenos aps. Žadavainių k. M. 1995 01 13 Kaune. Palaidotas Daugailių
kapinėse. Statybininkas, kolekcininkas. Mokėsi savarankiškai, vėliau baigė
penkias Vilniaus Vytauto Didžiojo g-zijos klases, o šeštąją Utenos
g-zijoje. 1944 mobilizuotas į kariuomenę, tačiau ties Švenčionėliais iššoko
iš traukinio, buvo pašautas, slapstėsi. 1945 suimtas, nuteistas kalėti
Vorkutos lageriuose. Į Lietuvą grįžo 1956 Dirbo Lentvaryje ,,Kaitros
gamykloje, kilimų fabrike. 1957 eksternu baigė Kauno S. Nėries vid. m-klą.
Mokėsi KPI vakariniame statybos fakultete (nebaigė). Saugumo technikos inžinierium
dirbo statybos organizacijose. Laisvalaikiu rinko lietuviškus spaudinius, iš
kurių išleistas ,,Lietuviškų periodinių leidinių katalogas (iki 1940).
1989 Amerikos lietuvių kultūros archyve rinko medžiagą periodinių leidinių
bibliografinei kartotekai. 1991 išleido ,,Lietuviškų leidinių
bibliografijos I tomą (18321982), 1994 II tomą (19831993). Už
tai 1995 jam paskirta Vinco Rastenio premija. Aktyviai dalyvavo Lietuvos žurnalistų
sąj. Žmogaus teisių gynimo asociacijos, liaudies menininkų, 27 knygas mėgėjų
ir kitų draugijų veikloje. Tapė Lietuvos peizažus, rašė eilėraščius.
Albertas
Semėnas
Regina
Stakėnienė
Pranas
Tamošiūnas
G. 1887 11 Daugailių par-joje, Ignalinos k. M. 1919 . pabaigoje (sušaudytas
Butirkų kalėjime, Maskvoje). Agronomas, Lietuvos savanoris. Mokėsi Dusetose,
Vilniuje, Petrapilyje studijavo agronomiją, tėviškėj įsteigė liet. m-klą,
rinko tautosaką. Vilniuje su J. Tūbeliu redagavo ,,Lietuvos aido ,,Mūsų
ūkio skyrių. Buvo Lietuvos savanoris, žvalgų dalies viršininkas. 1919 Rėzytėje
pateko į bolševikų nelaisvę.
Antanas
Gasperaitis
▲
Vincas
Tamošiūnas G.
1902 02 23 Daugailių par-joje Ignalinos k. M. 1995 12 14 Daugailiuose.
Rezistentas, karo dalyvis, buvęs Zarasų policijos vadas. 1936 baigė aukštesniąją
policijos m-klą. 19401944 dirbo pogrindyje, buvo Zarasų aps. Lietuvos Laisvės
armijos vadas. Pasitraukęs į JAV gyveno Detroite.
Antanas
Gasperaitis
▲
Albertas
Tarulis G. 1906
02 06 Daugailiuose. M. 1964 04 03 Vašingtone. Ekonomistas. 1935 baigė VDU
teisių fak. ekonomikos skyrių, po to studijavo pr. k-bą Nancy, 193638
ekonomikos moksluose specializavosi Vienoje ir Berlyne. Dirbo finansų
ministerijoje. 194752 Frankfurte prie Maino gavo dr. laipsnį ir tais pačiais
metais emigravo į JAV. Nuo 1952 dirbo Kongreso b-koje Vašingtone. Yra
talkininkavęs kongresmenams, senatoriams ir komitetams. Daug rašė liet.
spaudoje tarpukario Lietuvoje ir vėliau JAV. Išliko jo knygos vokiečių, anglų
kalbomis.
Antanas
Gasperaitis
▲
Norbertas
Tarulis G. 1902
03 28 Daugailiuose. M. 1993 01 12 Čikagoje. Teisininkas, pedagogas. Alberto
Tarulio brolis. 192026, sugrįžęs iš Petrapilio, kur mokėsi g-zijoje,
mokytojavo Daugailiuose, mokė Br. Kviklį. 1939 Kauno VDU baigė teisę. Čikagoje
jį vadino ,,vaikščiojančia enciklopedija.
Antanas
Gasperaitis
▲
Petras
Tarulis (tikr.
Juozas Petrėnas) G. 1896 03 31 Utenos vlsč. Degučių k. M. 1980 02 05
Niujorke. Rašytojas, žurnalistas, redaktorius. Mokėsi Utenoje, rusiškoje
prad. m-kloje, Peterburgo g-zijoje. Rusijoje įsitraukė į lietuviškų vakarų
statymą, redaguodamas ,,Žiežirbą, įsigijo pirmuosius žurnalisto įgūdžius,
pradėjo skelbti pirmuosius beletristikos darbus. 1917 grįžęs į Uteną,
gimtinėje statė scenos veikalus, vėliau išleido Brundelio slapyvardžiu knygą
,,Sodžiaus teatras. 19181919 dirbo Utenos aps. Pildomajame komitete Švietimo
sekcijos vedėju, po to išvyko į Vilnių. Su K. Binkiu išleido ,,Vilniaus
albumą. Lenkams užėmus Vilnių, viską palikęs, sugrįžo į gimtinę, o
po to ilgam laikui apsigyveno Kaune, nuo 1920 įsitraukė į literatūrinę, žurnalistinę
veiklą. 1922 su K. Binkiu išleido ,,Keturių vėjų pranašą, 1924 m.
,,Keturių vėjų pirmąjį numerį, buvo keturvėjininkų sąjūdžio
lyderis, skelbė futuristinę beletristiką ,,Skaitymuose, ,,Bare. 1927
Petro Tarulio slapyvardžiu (pagal motiną O. Tarulytę) išleido ryškios
eksperimentinės prozos apysakaičių knygą ,,Mėlynos kelnės. Po šios
kn. išleidimo Taruliui buvo paskirta stipendija, ir jis kartu su kitais gabiais
rašytojais išvyko į Vakarų Europą studijuoti žurnalistikos. 20 m. nerašė,
atsidavęs ,,Dienos, ,,Dienos naujienų, ,,Kultuvės redagavimui. Tik
po Antrojo pasaulinio karo, pasitraukęs į Vakarus, Vokietijoje 1948 išleido
gerą 4 apysakų kn. ,,Žirgeliai padebesiaisgerokai paprastesniu stiliumi
(reminiscencijas apie gimtinę ir kaimo tematika). Atvykęs į JAV, apsigyveno
Brukline, Niujorko priemiestyje, redagavimui ,,Tėvynę, ,,Nepriklausomą
Lietuvą. Redagavimo reikalais važinėjo į Kanadą. 1966 išleido romaną
,,Vilniaus rūbas. Be to, parašė dar dvi knygas ,,New Yorko žvirbliukas
ir ,,Kauno gubernatoriaus pusryčiai (minimas P. Veriovkinas). Abu romanai ar
apysakos liko jo ranka taisytuose mašinraščiuose, kurie parvežti į Lietuvą
kartu su jo prisiminimais apie amžininkus. Jis redagavo net 12 periodikos
leidinių Lietuvoje ir išeivijoje. Po mirties rašytojo palaikai urnoje buvo
atvežti ir palaidoti Petrašiūnų kapinėse Kaune.
Antanas
Gasperaitis
▲
Aloyzas
Tarvydas G.
1947 07 28 Utenos aps. Užpaliuose. Inžinierius, administracijos darbuotojas.
1965 baigė Užpalių vid. m-klą. 1970 baigė VISI, inžinierius mechanikas.
1981 mokėsi Užsienio prekybos akademijoje. 19701977 Utenos profesinių sąjungų
vyr. technikos inspektorius. 19771987 Lietuvos prekybos ir pramonės rūmų
pirmininko pavaduotojas. Dirbdamas rūmuose organizavo tarptautines parodas
Lietuvoje, prekių ekspertizę. Nuo 1987 Lietuvos parodų centro Litekso
direktorius. Kasmet parodų centre ir užsienyje organizuojama iki 40 parodų.
Visų Lietuvos ekspozicijų pasaulinėse parodose Expo ir tarptautinėse
parodose organizatorius yra Litexpo.
Yra
pramonininkų konfedaracijos, Tarptautinių prekybos rūmų (ICC), Vilniaus
prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Vilniaus Rotari klubo narys (19661967
buvo klubo prezidentu).
Gediminas
Isokas
▲
Balys
Tarvydas G.
1897 04 27 Užpaliuose. M. 1980 05 12. 1917 baigė Užpalių prad. m-klą.
191721 mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. 192123 tarnavo kariuomenėje.
192324 Užpalių prad. m-klos mokytojas. 1928 baigė Kauno universitetą.
Studijuodamas dirbo Kauno S. Daukanto mokytojų seminarijoje ir Kauno miesto
muziejuje. 192728 ,,Žiburio g-zijos mokytojas Lazdijuose. 192845 dėstė
istoriją Šiaulių mokytojų seminarijoje. 1945 tos seminarijos direktorius.
193536 dėstė istoriją Kretingos pranciškonų berniukų gimnazijoje. 1945
m buvo Šiaulių ,,Aušros muziejaus direktorius 19511957 dirbo buhalteriu
Šiaulių miesto įmonėse. Bendravo su E. Volteru, kasinėjo 9 senkapius (Gibaičių,
Daugelaičių, Kuršėnų ir kt.) ir vieną pilkapyną, Šiaulių šv. Petro ir
Povilo bažnyčios požemius, tvarkė kryžiuočių, kalavijuočių kronikas,
parašė Šiaulių šv. Petro ir Povilo bažnyčios, Šiaulių mokytojų
seminarijos istorijas, sistemino ir aprašė numizmatikos ir bonistikos (banknotų)
rinkinius, rašė Užpalių monografiją. Darbai neišspausdinti. 1978 įrašytas
į ,,Aušros muziejaus garbės knygą. Dirbo labdaros organizacijoje
,,Caritas. Išspausdinta per 20 straipsnių ir nedidelių leidinių.
Gediminas
Isokas
▲
Rimvydas
Tarvydas G.
1928 12 28 Utenos aps. Užpalių miestelyje. M. 1996 07 17 Vilniuje. Geologas,
doc. (1970), gamtos mokslų dr. (nostr. 1993). Lietuvos nusipelnęs geologijos
darbuotojas (1978). Mokėsi Užpalių ir Utenos mokyklose. 1952 baigė VVU
gamtos fak., geologas. 19521957 Gamtos fakulteto minerologijos katedros
vyresn. dėstytojas. 19571959 naujai įkurtos Geologijos ir gelmių apsaugos
valdybos viršininkas. Ten dirbdamas sukūrė lietuvių darbuotojų kolektyvą.
1961 apgynė disertaciją ,,Pietinio Pabaltijo paskutinio apledėjimo kristalinių
uolienų rieduliai ir jų minerologinė petrografinė charakteristika. Šis
darbas paskelbtas knygoje ,,Pabaltijo pagrindiniai kristaliniai rieduliai.
19641968 Geologijos instituto mineralinių žaliavų sektoriaus, Fizikinių
ir cheminių metalų metodų tyrimo laboratorijos vadovas, vyresn. mokslinis
bendradarbis (1966). 19681983 Vilniaus universiteto Hidrologijos ir inžinerinės
geologijos katedros vedėjas kartu 19701989 Gamtos fak. dekanas. Jie subūrė
įvairių sričių specialistus, plėtė mokslinę veiklą, rūpinosi fakulteto
materialinės bazės remontu ir kt. Išleido vadovėlį ,,Naudingų iškasenų
telkinių susidarymo geologiniai pagrindai, inžinerinės geodinamikos mokymo
priemonių ciklą (5 knygas).
Gediminas
Isokas
▲
Vytautas
Tarvydas G. 1936 01 19 Utenos aps. Linskio k.
habil. biomedicinos mokslų dr., prof. (1993), LMA narys ekspertas (1994).
19431946 mokėsi Abromiškio prad. m-kloje, 19461950 Vyžuonų
progimnazijoje. 1954 baigė Jurbarko raj. Raudonės vid. m-klą, 1960
Lietuvos veterinarijos akademijos zootechnikos fak., 1966-Lietuvos gyvulininkystės
instituto aspirantūrą. 19541955 Jurbarko raj. Raudonės malūno laborantas.
19661976 Lietuvos gyvulininkystės instituto vyresn. mokslo darbuotojas. Nuo
1976 to instituto skyriaus vedėjas. Yra 6 knygų apie gyvulininkystę
bendraautoris. Paskelbė 162 mokslinius ir per 90 mokslinio populiarinimo
straipsnių, skaitė pranešimus Estijoje, Latvijoje, Rusijoje, Švedijoje,
Suomijoje ir kitose šalyse vykusiose konferencijose. Buvo 4 doktorantų
disertacijų vadovas, yra doktarantūros ir habilitacinių komitetų, Lietuvos
veterinarijos akademijos senato, Lietuvos žemdirbystės instituto tarybos,
mokslo darbų Gyvulininkystė ir Žemdirbystė redkolegijų narys.
Gediminas
Isokas
▲
Jonas
Tarvydavičius-Tarvydas(Lundžius)
G. 1870 Užpaliuose. M. 1945 04 05 Bajorų vs. Palaidotas Užpalių kapinėse.
Pirmasis Užpalių vls. viršaitis. Baigęs Užpalių carinę dviklasę m-klą,
keletą metų mokėsi siuvėjo amato. 1891 pašauktas į armiją, tarnavo
Petrapilyje husarų pulke, aktyviai dalyvaudamas lietuvių kultūros centro
veikloje. Po 3 m. paleistas iš kariuomenės dirbo įstaigose raštininku, nes
turėjo gražią rašyseną. Mirus broliui Kazimierui sugrįžo į tėviškę,
valdė valaką (20 ha) žemės. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, užpalėnai
vienbalsiai išrinko jį pirmuoju viršaičiu. Jo rūpesčiu buvo įkurta
draugija, smulkaus kredito ūkininkų bankelis, pirmoji lietuviška parduotuvė.
Buvo bažnyčios komiteto ir besikuriančiai Užpalių prog-zijai remti komiteto
narys. Pasižymėjo reiklumu sau ir kitiems, turėjo autoritetą miestiečių ir
valstiečių tarpe. Viršaičiu išbuvo 5 kadencijas (15 metų). Sulaukęs 63 m.
1933 pats užleido savo vietą jaunesniam ir persikėlė gyventi į Bajorų
vienkiemį prie Šventosios upės.
Romualdas
Valančiūnas
▲
Sergejus
Tauraitis G.
1905 Tauragnuose. M. 1961. Mokytojas. 192627 mokėsi Utenos ,,Saulės
g-zijoje. 192642 Utenos aps. Avitčių, Gilužių ir Gaižiūnų prad. mokyklų
vedėjas. 1928 baigė Mokytojų seminariją, specialybė pradinių klasių
mokytojas. 194344 Kuktiškių pradinės mokyklos vedėjas, 194461 Utenos
1-osios vid. m-klos rusų kalbos mokytojas, kartu 194549 Utenos suaugusių
g-zijos mokytojas. Buvo gabus, tolerantiškas, nuoširdus mokytojas.
Vytautas
Petronis
▲
Laimutis
Telksnys. Lietuvos mokslų
akademijos narys, informatikos mokslų habilituotas daktaras, Kauno technologijos
universiteto garbės daktaras, mokslininkas, żinomas ne tik Lietuvoje, bet ir
pasaulyje.
Laimutis Telksnys gimė 1930 m. lapkričio 24 d. Molėtų rajone, Runionyse,
mokytojų Onos ir Adolfo Telksnių šeimoje. Pirmuosius dešimt
gyvenimo metų praleido Saldutiškyje, Utenos apskrityje, kur mokytojavo tėvai.
Mokėsi Utenos Saulės gimnazijoje. Gimnaziją baigė Krakėse, Kėdainių rajone.
1953 m. tuometiniame Kauno politechnikos institute (dabar Kauno technologijos
universitetas) Laimutis Telksnys įsigijo inżinieriaus elektrotechniko
specialybę. Aspirantūroje mokėsi pas akademiką V.S.Pugačiovą, Maskvoje, TSRS
Mokslų akademijos Automatikos ir telemechanikos institute, kuriame ir įgijo
technikos mokslų kandidato laipsnį.
1959 m. baigęs aspirantūrą ir grįžęs į Lietuvą, L.Telksnys pradėjo dirbti
specialaus konstravimo biuro prie Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos
vyriausiuoju inżinieriumi, įsijungė į tuomet dar tik besikuriančios Lietuvoje
elektroninių skaičiavimo mašinų pramonės plėtojimą. Jau tuo metu atsiskleidė
Laimučio Telksnio novatoriškos mintys - jo iniciatyva buvo sukurta ir gaminama
pirmoji Lietuvoje specializuota skaičiavimo mašina EASP, skirta atsitiktinių
procesų koreliacinei ir spektrinei analizei bei grafinės informacijos
automatinio atpażinimo ir pateikimo skaičiavimo mašinoms įrenginys SILUET; buvo
pradėti pirmieji Lietuvoje sudėtingi rašto ženklų ir kalbos signalų atpažinimo
sistemų tyrimo bei konstravimo darbai. Tuos darbus apvainikavo spausdintų ir
ranka rašytų rašto ženklų atpažinimo automatas Rūta-701 - didelė naujiena, -
pirmasis Europoje pramonės gaminamas rašto ženklus skaitantis automatas.
Matyt, jau tada L.Telksnys suprato, kad be geros teorijos nėra geros praktikos,
todėl 1965 m., pakviestas dirbti į Lietuvos Mokslų akademijos Fizikos ir
matematikos institutą, įkūrė Atpażinimo procesų skyrių. 1967 m., susiformavus
Matematikos ir kibernetikos institutui (dabartinis Matematikos ir informatikos
institutas), tapo šio instituto direktoriaus pavaduotoju, o 1979 m. ir
Matematikos ir informatikos instituto Skaičiavimo centro vadovu. Jam vadovaujant
čia buvo sukurta Lietuvos Mokslų akademijos kolektyvinio naudojimo skaičiavimo
sistema "Mokslas".
Technikos mokslų daktaro disertaciją parašė Lietuvos Mokslų akademijos
Matematikos ir kibernetikos institute, kurią apgynė 1971 metais Estijos Mokslų
akademijos Fizikos-technikos ir matematikos mokslų taryboje. 1977 m. Jam buvo
suteiktas Profesoriaus vardas, o 1980 m. profesorius Laimutis Telksnys buvo
išrinktas Lietuvos Mokslų akademijos nariu korespondentu. Nuo 1994 m. yra
Lietuvos Mokslų akademijos tikrasis narys.
Profesorius sukūrė originalią teoriją ir konstruktyvius metodus atsitiktinių
procesų savybių pasikeitimams atpažinti. Mokslinius tyrimus tęsia nagrinėdamas
atsitiktinių procesų analizės ir atpažinimo problemas, kompiuterizuoto
daugiaterpių sistemų kūrimo ir kompiuterinių tinklų plėtros bei informatikos
galimybių panaudojimo kultūros paveldo išsaugojimui ir skleidimui klausimus.
Dabar jis - akademikas, profesorius (informatika), habilituotas daktaras
(informatikos inżinerijos krypties 07T technologijos mokslų srityje), Atpażinimo
procesų skyriaus vadovas ir
UNESCO katedros
Informatika humanitarams vedėjas Matematikos ir
informatikos institute.
Profesorius L.Telksnys niekada nesitenkino vien siaura profesine veikla, todėl
jis gerai žinomas ne tik Lietuvos plačiajai visuomenei. Naujausius matematinius
atsitiktinių procesų tyrimo metodus profesorius sėkmingai taiko tirdamas
įvairios prigimties signalus ir reiškinius, pavyzdżiui, ritmogramas,
atspindinčias żmogaus širdies veiklą ir jos sutrikimus, elektromagnetinius bei
akustinius signalus, kuriuos naudojant būtų galima atpažinti erdvėje ar
vandenyje esančius objektus. Profesorius nuolat skatina ir remia darbus Lietuvos
kultūros paveldui išsaugoti - jo rūpesčio ir nuolatinio dėmesio dėka, taikant
modernių kompiuterių galimybes, kuriamas lietuvių tarmių garso įrašų archyvas,
kurio pirminiai įrašai buvo padaryti pokario metais, naudojantis prastos kokybės
technika ir nepatvariomis medžiagomis. Profesorius aktyviai rūpinasi
informacinės visuomenės kūrimu Lietuvoje ir lietuvių kalbos naudojimu
kompiuterinėse sistemose.
Laimutį Telksnį nuolat supa būrys bendraminčių, kolegų, mokinių. Drąsiai
priimantis naujas idėjas ir netradicinio mąstymo apraiškų nesibijantis
profesorius paskatino ir mokslo keliu palydėjo ne vieną garsų mokslininką,
visuomenės veikėją. Sunku būtų išvardinti visus jo buvusius mokinius ir
bendradarbius: be inżinierių, matematikų, tarp jų rastume ir medikų, muzikų,
architektų, kalbininkų, ekonomistų. Laimutis Telksnys yra studentų mėgstamas
profesorius, daugelio mokslinių darbų vadovas: vadovauja doktorantų, magistrantų
ir bakalaurų darbams, yra doktorantūros komitetų narys. Skaito Procesų analizės
ir atpażinimo bei Atsitiktinių signalų atpażinimo kursus Vytauto Didżiojo
universiteto ir Kauno technologijos universiteto studentams.
L.Telksnys pateikė daug pranešimų tarptautiniams moksliniams kongresams,
simpoziumams, seminarams Belgijoje, Čekijoje, Japonijoje, JAV, Lietuvoje,
Norvegijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Suomijoje,
Švedijoje, Vokietijoje. Jis paskelbė 144 mokslinius straipsnius, padarė 6
išradimus.
Prof. Laimutis Telksnys pateikia tokį
publikacijų sąrašą.
Laimutis Telksnys aktyviai
dalyvauja mokslo valdymo bei mokslo ekspertizės organizacijų veikloje, yra
daugybės su informatika susijusių tarybų, komisijų, valdybų pirmininkas ar
narys. Jo organizacinė veikla labai plati. Bene svarbiausios yra šios pareigos:
Elektronikos ir informatikos sekcijos
pirmininkas Lietuvos Mokslų akademijoje; Lietuvos Mokslo tarybos narys;
Nuolatinės Informacinės visuomenės komisijos prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės pirmininkas; Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET
valdybos pirmininkas; Mokslinių żurnalų
Informatica,
Informacinės technologijos ir valdymas; Elektronika ir elektrotechnika
redakcinių kolegijų narys; Visuotinės lietuvių enciklopedijos Mokslinės
redakcijos tarybos narys; Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdybos
narys; Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno technologijos universiteto,
Matematikos ir informatikos instituto senatų narys; Tarptautinės informacijos
apdorojimo federacijos (IFIP) Teorinio ir fizikinio modeliavimo grupės WG 7.1
narys; Europos Komisijos Europos Sąjungos plėtros mokslo, technologijų ir
inovacijų problemų bei įvietimo ir mokymo perspektyvų ekspertų grupių narys.
Profesorius Laimutis Telksnys yra aktyvus
Lietuvos kompiuterininkų sąjungos
narys.
Už mokslinę veiklą L.Telksnys
apdovanotas dviem TSRS Prietaisų pramonės mokslinės techninės draugijos
premijomis (1963 m. ir 1968 m.) - uż sukurtus skaičiavimo technikos prietaisus
moksliniams tyrimams automatizuoti, ir dviem Lietuvos Valstybinėmis premijomis
(1968 m. ir 1980 m.) - uż rašto żenklų atpażinimo automato bei nestacionarių
atsitiktinių procesų atpażinimo teorijos ir metodų sukūrimą.
Informacija
pateikta iš Lietuvos matematikos ir
informatikos instituto interneto svetainės
▲
Vygandas
Telksnys G.
1934 06 24 Utenos aps. Saldutiškyje. M. 1991 12 17 Kaune. Kompozitorius,
Lietuvos nusipelnęs kultūros veikėjas (1984). Kompozitorių sąj. narys
(1985). 1953 baigė Krakių vid. m-klą. 19531957 mokėsi KPI. Baigęs
keturis kursus išstojo. 1961 baigė Kauno J. Gruodžio muzikos technikumą. Vėliau,
persikėlęs į Vilnių, 19611963 mokėsi Vilniaus Tallat-Kelpšos muzikos
m-kloje, kompozicijos specialybės. Dėl ligos mokslą nutraukė. 19621963
dirbo Vilniaus mokytojų namų estradinio orkestro vadovu. Kūriniai: muzika
pirmajai televizijos operetei Girnų muziejus(libretas Č. Valatkos ir Pr.
raščiaus, 1974), muzika operetei Tetulės Emilijos lobis (1974), muzika
operai Karlsonas, kuris gyvena ant stogo (1989), roko siuita Duokit
garo (1978), sukūrė daug dainų, dainų dainelių renginiams, tremtinių
chorams, televizijos spektakliams, per 150 instrumentinių kūrinių, išleido 8
plokšteles suaugusiems ir 3 vaikams. Iš viso užrašyta per tūkstantį jo kūrinių.
Gediminas
Isokas
▲
Rimantas
Tidikis G. 1933 05 13 Utenoje. Pedagogikos mokslų
habil. dr. (1993), prof. (2000). Mokėsi Utenos prad. ir iki 1949 Utenos
pirmojoje berniukų vid. m-klose. 1951 baigė Žaslių vid. m-klą. Nors 1951 išlaikė
egzaminus į KPI, bet dėl šeimos socialinės padėties, mandatų komisija
neleido institute mokytis. 1951 įstojo į Klaipėdos mokytojų institutą, o
1955 baigė VPI, įsigydamas geografijos mokytojo specialybę. 195556 Obelių
vid. m-klos mokytojas. 195659 Antazavės vid. m-klos direktorius. 195962
Obelių m-klos internato direktorius ir mokytojas. 196365 Molėtų raj.
Liaudies švietimo skyr. vedėjas. 196568 TSRS Pedagogikos mokslų akademijos
aspirantas. 196982 VPI doc. 198290 Visuomenės mokslų akademijos Vilniaus
filialo vyresn. mokslinis bendradarbis. 199193 m. Nuo 2000 Lietuvos policijos
(teisės) akademijos profesinės patirties apibendrinimo laboratorijos vedėjas.
19932000 Lietuvos policijos (teisės) akademijos Lietuvos teisės
universiteto socialinio darbo ir edukologijos katedros prof. Yra šių knygų
sudarytojas, redaktorius ir bendraautorius: Etika (1974 ir 1979),
Asmeninės dorovinės pozicijos ugdymas, (1982), Policijos pareigūnų
profesinės, dorovinės bei psichologinės savybės ir jų ugdymas, vienas iš
redaktorių iš 10 tomų Etikos etiudų (19771987) redaktorių ir kt.
Lietuvos teisės univ. socialinio darbo fak. tarybos pirmininkas, studijų kokybės
analizės vertinimo komisijos pirmininkas.
Gediminas
Isokas
▲
Nijolė
Tilindienė G. 1938 02 16 Kaune. Medicinos mokslų
dr. (nostr. 1993), doc. (1978). 1956 baigė Utenos vid. 1958 Utenos
respublikinę medicinos felčerių m-klas, 1968 VVU medicinos fak.,
gydytojapediatrė. 19581961 Vilniaus miesto ligoninės med. sesuo.
19681971 VVU med. fak. vaikų ligų katedros vyresn. laborantė, 19721978
asistentė, nuo 1978 VVU med. fak. vaikų ligų klinikos doc. 1990 suteikta
aukščiausioji pediatro kvalifikacija. Išleido knygą: Vaikų kraujo
ligos (1989), Pediatrijos žinyno (1985), vadovėlių aukštųjų
mokyklų studentams: Vaikų ligos (1988), Vaikų ligos (2000)
bendraautorė. VU med. fak. studentams dėsto vaikų ligas. Yra Vilniaus m.
pediatrų draugijos narė.
Gediminas
Isokas
▲
Bronislavas
Tilindis G. 1934 07 05 Utenos aps. Kušnieriūnų
k. Medicinos mokslų dr. (nostr. 1993), doc. 1985). 1945 baigė Kušnieriūnų
prad., 1952 Užpalių vidurinę m-klas, 19581960 VVU medicinos fak.
vyresn. laborantas, 19601963 aspirantas, 19641970 asistentas,
1970-1983 vyresn. dėstytojas, 1983-1997 doc., nuo 1997-katedros vedėjas. Vadovėlių
studentams Imunologija (1986), Sanitarinė mikrobiologija (1989)
bendraautoris. Skaitė pranešimus apie imunologiją ir Lietuvos mikrobiologijos
istoriją konferencijose, paskelbė mokslinių straipsnių. VU Medicinos fak. dėsto
mikrobiologiją. Yra Lietuvos medicinos mikrobiologų sąj. valdybos narys.
Gediminas
Isokas
▲
Jurgis
Tilvytis (Žalvarnis).
G. 1880 04 20 Tauragnų vls. Gaidžių k. M. 1931 12 24 Panevėžyje. Palaidotas
Marijampolėje. Kunigas, poetas, švietėjas. Teofilio Tilvyčio brolis, Pulgio
Andriušio dėdė, grožinę kūrybą pasirašydavo Žalvarnio slapyvardžiu.
Mokėsi Mintaujos ir Rusijos vid. m-klose, Kauno kunigų seminarijoje. Vikaravo
Tauragnuose. Įsikūrė bene pirmą valsčių Lietuvoje, kurio viršaitis pats
buvo. Šėtoje įsteigė prad. m-klą, progimnaziją. Rėmė laisvės kovų
savanorius, vargšus, kovojo už blaivybę. Išleido poezijos rink. Dienelei
brėkštant (Utenoje 1909), Daujėnai (1910), Paįstriečiai
(1910), Palaimintas triūsas, Rūtų saujelė (1912), libretą
Per skausmus į laimę (1912), Giesmyną (1930). Parašė
pavasarininkų ir blaivininkų himnus.
Antanas
Gasperaitis
▲
Teofilis
Tilvytis G.
1904 01 28 Tauragnų vls. Gaidžių k. M. 1969 05 05 Vilniuje. Liaudies poetas.
191723 mokėsi, Utenos progimnazijoje. 192330 dirbo mokesčių
inspekcijoje Kaune, 192425 mokėsi Tautos teatro vaidybos studijoje, vaidino
,,Vilkolakio teatro spektakiuose. Bendradarbiavo su keturvėjininkais.
193340 (iki 1937 su H. Blazu) redagavo satyrinį savaitraštį ,,Literatūra,
dirbo žurnalo ,,Raštai redaktoriaus pavaduotoju. 1941 užėjus vokiečiams,
kalintas Pravieniškių koncentracijos stovykloje. 194445 Lietuvos rašytojų
sąjungos valdybos sekretorius. 19581969 Lietuvos taikos gynimo komiteto
pirmininkas. 194763 Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatas. Išleista:
,,Trys grenadieriai (1926), ,,Nuo Maironio iki manęs (1929). ,,Sveiki
broliai, dainininkai (1935), ,,Kuntaplynas (1939), ,,Artojėliai (1930,
d; 1; 1940 d. 12) ,,Dičius (1934), (pastatytas televizijos filmas 1980),
,,Kelionė aplink stalą (1936), epitolinis meilės romanas ,,Ministerijos rožė
(1931), ,,Usnynė (1949). Už pastarąjį kūrinį 1951 paskirta TSRS
valstybinė premija. Vėliau buvo išleista ,,Artojėlių tęsinys (1947, 3
d. 1965 4 d.). Vertė A. Puškino, F. Krylovo, A. Bloko, kitų rašytojų kūrinius.
Išleisti jo raštai. Leidėjai: V. Kubilius (1956) ir V. Areška (1977).
Gediminas
Isokas
▲
Silvestras
Toleikis (Baužys)
G. 1861 M. 1931 Tauragnuose. Dievdirbys, liaudies skulptorius. 18901907
gyveno Žemaitijoje, Medingėnų ir Žarėnų apl. ir Tauragnuose. Drožė
koplytėlėms Šv. Izidorėlius, ariančius jaučiais, šv. Florijonus su kibirėliais
ir kt. statulėles.
Antanas
Gasperaitis
▲
Aliodija
Trečiokienė (Dičiūtė)
G. 1905 09 28 Kamenskoje (Ukraina). M. 1997 10 02 Santa Monikoje, JAV. Operos
solistė. Mokėsi Utenos ,,Saulės g-zijoje (netoliese, Naujasodyje, buvo tėvų
ūkis), jau tada dainavo M. Petrausko operetėje ,,Consilium facultatis kartu
su T. Tilvyčiu ir kt. 1925 baigė Kauno ,,Aušros g-ziją, 1928 Kauno
konservatorijos dainavimo klasę, 1931 ir vėliau studijavo Paryžiuje ir
Romoje. 19301944 Kauno valstybinės operos solistė, dainavo 49 operose.
Pagrindines partijas atliko daugelyje operų. Gastroliavo Latvijoje, Estijoje,
Vokietijoje. Dainavo su K. Petrausku, F. Šaliapinu. Įdainavo 6 plokšteles,
atliko daugelį lietuvių kompozitorių kūrinių. ,,Opera man gyvenimas, o
Lietuva mano tėvynė, taip ji sakė. 1991 įstojo į Dailiųjų menų
klubą Los Angelo mieste (klubo nariai buvo Alė Rūta, B. Brazdžionis, J.
Gliauda, B. Raila ir kt). Ji siuntė savo plokšteles į Lietuvą, mokė muzikos
jaunus talentus.
Antanas
Gasperaitis
▲
Elena
Treinienė (Kviklytė)
G. 1930 06 01 Utenos aps. Kviklių k. Bibliotekininkė, vertėja. Mokėsi Kuktiškėse,
1950 baigė Utenos suaugusiųjų vid. m-klą. 1954 VPI, įgijo ispanų
kalbos mokytojos specialybę. Kadangi šios kalbos mokytojų tuo metu nereikėjo,
persikvalifikavo į bibliotekininkes. 19541962 Klaipėdos buhalterinės
apskaitos technikumo dėstytoja, bibliotekos vedėja. 19621987 LMA
bibliotekoje dirbo bibliografe, vyr. bibliotekininke, nuo 1972 Rankraščių
skyriaus vedėja. 19921993 VDA bibliotekininkė. Rengė pranešimus ir
straipsnius rankraščių komplektavimo, tvarkymo, bibliografinio aparato
sudarymo klausimais, rankraščių rinkinių apžvalgas. 1977 parengė LMA
Centrinės bibliotekos ,,Rankraščių rinkinių rodyklę, kuri 1993 buvo įtraukta
į rinkinį ,,Przewodnik po zbiorach rękopisov w Wilnie. 4 metus dėstė
ispanų kalbą VVU prancūzų kalbos fak. studentams. Iš ispanų kalbos išvertė
10 knygų: Dora Alonso ,,Bejėgė žemė (1966), Ana Marija Matute
,,Kareiviai verkia naktį (1967), Chuanas Valera ,,Pepita Chimenes (1970),
Gabrielis Garsija Markesas ,,Šimtas metų vienatvės (1972, 2 laida 1991),
Chenaras Prietas ,,Kompanionas (1975), Rosarija Kasteljanas ,,Maldos
tamsoje (1977), Chulijas Traviesas ,,Užmuškime vilką (1987), Visantė
Blasko Ilianjesas ,,Didžiojo Chano beieškant (Kristupas Kolumbas; 1991),
Chose Orgetegata i Gasetas ,,Masių sukilimas (1993), Elena Kiroga
,,Kiekvienoje gatvėje visko būna (1993). Rašė į spaudą. Už gerą
ilgametį darbą apdovanota keturiais LMA Garbės raštais (1970, 1978, 1980,
1982), Lietuvos TSR kultūros žymūno ženklu (1985).
Genovaitė
Šnurova
▲
Mečislovas
Treinys G. 1941 10 01 Utenos raj. Asmalų k.
Ekonomikos mokslų dr. (nostr. 1993), doc. (1971). 1965 baigė LŽŪA.
19651967 Jonavos raj. Žeimių tarybinio ūkio vyr. agronomas. Nuo 1970 dėsto
LŽŪA, 1979 ž. ū. ekonomikos katedros vedėjas (1979). 197980 stažavosi
Prahos aukštojoje ž.ū. mokykloje. Išleido profesinėms technikos mokykloms:
Ž. ū. darbo ir gamybos ekonomikos pagrindai (1978), Ž. ū.
ekonomikos pagrindai (1984), aukštosioms ž. ū. mokykloms Ž. ū.
ekonomika (su J. Čiulevičiumi, 1982).
Gediminas
Isokas
▲
Pranas
Treinys G. 1928
05 15 Kuktiškėse. Rašytojas, aktorius. Nusipelnęs meno veikėjas (1976).
1946 baigė Utenos g-ziją, 1950 Valstybinio dramos teatro studiją, 1951
VVU istorijosfilologijos fakultetą. Akademinio dramos teatro aktorius
(19471991), direktorius ir meno tarybos pirmininkas (19581991). Vaidmenys:
Rudis (R. Blaumanio ,,Siuvėjų dienos Silmačiuose 1957), Trofimovas (A. Čechovo
,,Vyšnių sodas 1960), Topylis (Žemaitės ,,Marčios inscenizacijoje
1964), Krizas (P. Cvirkos ,,Meisterio ir jo sūnų inscenizacijoje 1965) ir
kt. 1961 ,,Jaunimo gretose išspausdintas pirmas apsakymas ,,Peršauta žvaigždė.
Pirma apsakymų knyga ,,Banko balandžiai (1963), novelių apysaka ,,Saulėlydžio
vieversys (1965), apsakymų rinkinys jaunimui ,,Saulėgrąžos pasaka
(1966). 1970 išleistas romanas ,,Ančiuko kryžius (1986 inscenizuotas
Akademiniame dramos teatre), 1971 romanas ir apsakymai teatrine tema ,,Ragana,
pelė ir Faustas. Sakmių, romanų kvintologija Rytų Aukštaitijos temomis:
,,Tėvai ir krikštatėviai (1972), ,,Laumės juosta (1976), ,,Jievaro
tiltas (1980), ,,Paparčio žiedas (1986), ,,Septynios prakeiktos
nuotakos (1995). 1985 išleista kūrybos rinktinė ,,Aktoriaus pravaikšta.
Pagal ,,Jievaro tiltą sukurtas televizijos filmas ,,Kukučių sakmės
(1987). ,,Atsisveikinimas su teatru (1998), ,,Aktoriaus Anupro meilė
(2000). "Aktorė", romanas (2001). Nuo 1966 Lietuvos Rašytojų sąjungos narys,
ilgametis Lietuvos Teatro draugijos prezidiumo narys, uteniškių kraštiečių
klubo ,,Indraja valdybos narys.
Gediminas
Isokas
▲
Algis
Egidijus Trimonis G. 1939 06 10 Utenoje. Habil.
dr. (1993) prof. (1996). 1957 baigė Utenos pirmąją vid. m-klą, 1962 VVU
Gamtos fak., geologas. 19621964 Geologinės paieškų ir žvalgybos
ekspedicijos technikas, vyresn. technikas. 19641993 Rusijos Okeonologijos
instituto mokslo darbuotojas (Gelendžikas, Karaliaučius). Nuo 1993 Lietuvos
Geografijos instituto vyr. mokslinis darbuotojas, instituto tarybos pirmininkas,
geografijos skyriaus vadovas. Nuo 1996 Vilniaus univ. Geologijos minerologijos
katedros prof. Dalyvavo mokslinėse ekspedicijose visuose vandenynuose,
Juodosios, Baltijos, Raudonosios, Viduržemio ir kt. jūrose. Buvo kelių jūros
eksploatacijos vadovu. Dirbo JAV laive Glomar Challenger. Aplankė kelias
dešimtis pasaulio šalių, Velykų, Galapagų, Maldyvų ir kt. salas, 1983
Amazonės upės tyrimo ekspedicijos geologinės grupės vadovas. Išleido
monografiją Terigeninė sedimentacija Atlanto vandenyne (1995). Yra kelių
monografijų, knygų bendraautoris ir paskelbė per 200 straipsnių, tezių JAV,
Rusijos, Vokietijos, Danijos, Lenkijos ir kt. šalių spaudoje, skaitė pranešimus
konferencijose, simpoziumuose JAV, Rusijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Lenkijoje
ir kt. VVU dėsto Sedimentologiją ir Jūrų ir vandenynų geologiją.
Vadovavo inžinerinei grupei Karaliaučiuje įkuriant Lietuvių kultūros
draugiją. Yra Lietuvos geologų ir Lietuvos geografų sąj. narys.
Gediminas
Isokas
▲
Rytis
Stasys Trimonis G. 1936 11 18 Kaune. Filologas,
humanit. mokslų dr. (nostr. 1993), doc. (1981). Lietuvos nusipelnęs kultūros
ir švietimo darbuotojas (1986). 1954 baigė 1-ąją Utenos vid. m-klą, 1959
VVU, filologas, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas. 19591988 Aukštojo
ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos inspektorius, skyriaus, viršininkas.
19741988 VVU vyresn. dėstytojas, docentas. 19881998 VU docentas. Išleido
knygas: Atakuojančio laiko lyrika, 1976, Žmogus ir epocha
poezijoje, 1981, monografiją Vladas Grybas, 1989. Lietuvos rašytojų
sąj. narys (1997). 1954 jam paskirta Utenos raj. laikraščio Lenino
keliu pirmoji poezijos premija. 1988-1998 VVU dėstė XX a. lietuvių lit.
ir literatūros mokslo įvadą.
Gediminas
Isokas
▲
Jonas
Trinkūnas G.
1939 02 28 Klaipėdoje (tėvai iš Tauragnų, močiutė iš Daugailių).
Etnologas, Valstybinės J. Basanavičiaus premijos laureatas (1997). Vidurinę
mokyklą baigė Kaune. 1965 baigė VVU lietuvių kalbos ir literatūros fak.
196973 VVU filologijos katedros aspirantas ir dėstytojas. 1967 su kitais
organizavo Rasos (vasaros salsticijos) šventę Kernavėje. 1969 įkūrė VVU
Ramuvą, rengia kraštotyros ekspedicijas. 19741988 už politinę tautinę
veiklą iš universiteto pašalintas. 19881990 Filosofijos ir sociologijos
instituto Etikos skyriaus asistentas. 199093 Kultūros ministerijos Etninės
kultūros skyriaus vedėjas. Nuo 1994 Filosofijos ir sociologijos instituto
Etikos ir etnosociologijos skyriaus mokslinis darbuotojas. VPU dėstė Etninės
kultūros kursą. Reiškėsi etnokultūrinėje veikloje: organizavo folklorinius
ansamblius, Vydūno 100-sioms gimimo metinėms skirtus minėjimus, rašė
straipsnius, 1993 parengė kelias etnokultūrines veiklos programas, nuo 1989
organizuoja Ramuvos vasaros stovyklas, palaiko ryšius su užsienio senojo tikėjimo
organizacijomis. 1998 Vilniuje vyko tarptautinė konferencija, kurioje įkurtas
Pasaulinis Prigimtųjų religijų kongresas, kurios pirmininku išreninktas J.
Trinkūnas. Jis yra Etninės kultūros draugijos, Tautos namų, Mažosios
Lietuvos reikalų tarybos, ,,Prusos klubo ir kt. organizacijų vadovas ar
narys. Straipsniai paskelbti lietuvių ir prancūzų spaudoje.
Gediminas
Isokas
▲
Vytautas
Triponis G.
1938 12 09 Zarasuose. Gydytojas, prof. (1986). Mokėsi Antalieptėje. 1956 baigė
Utenos pirmąją vid. m-klą, 1962 VVU medicinos fak. Baigęs mokslus pradėjo
dirbti vyresn. laborantu Hospitalinės chirurgijos katedroje. 1963, susikūrus
širdies ir kraujagyslių chirurgijos laboratorijai, vadovaujamai prof. A.
Marcinkevičiaus, dirbo joje. 1966 jis apgina kandidatinę disertaciją.
19681983 jis dirba Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kraujagyslių
chirurgijos skyriaus vadovu, o 1983 įsikūrus Lietuvos kraujagyslių
chirurgijos centrui, jis paskiriamas centro vadovu. 1991 šiam centrui suteiktas
VU kraujagyslių klinikos statusas. 1982 jis apgynė dr. disertaciją (nostr.
habil. dr. 1993). 1969 jis pirmas Rytų bloke atliko smulkiųjų blauzdos
arterijų operaciją. 1970 intratorakalinę aortos lauko šakų rekonstrukciją
ir kitas sudėtingas operacijas. 1979 replantavo nukirstą plaštaką, o vėliau
ranką. Iš viso jis padarė per 10 tūkst. operacijų.
Aktyviai
reiškiasi ir pedagoginėje veikloje. 19681972 VVU medicinos fak. asistentas,
19721986 doc., nuo 1986 prof. Jis stažavosi Maskvoje, Budapešte, Prahoje,
Berlyne ir kitur. 1989 jis įgyja tarptautinę chirurgų mokyklos Amsterdame
sertifikatą. Operavo Erfurto medicinos akademijos ir kitose klinikose, jam su
kitais paskirta Lietuvos mokslo premija, Vilniaus medicinos d-jos diplomas.
Pranešimus skaitė Amsterdame, Romoje, Paryžiuje, Londone ir kitur. Išleido
knygas: kartu su E. Barkausku Chirurginės arterijų ligos (1981), su D.
Triponienė Angiologija ir kraujagyslių chirurgija (1991). Jis yra knygos
Širdieskraujagyslių ligų klasifikacija ir diagnozių formulavimas
(1980) bendraautoris. Redagavo kelis užsienio kalba leidžiamus leidinius.
Knygos, straipsniai, mokslinių tyrimų ataskaitos, išradimai ir kt., sudaro
per300 pozicijų.
Plačiau
Prof. Vytautas Triponis bibliografijos rodyklė, V., 1998.
▲
Pranciškus
Turauskis (slp.
Raseinių Magdė) G. 1876 10 18/6 Jurbarko aps. Eržvilke. M. 1919 05 24
Utenoje. Kunigas, visuomenės veikėjas. 1899 Kaune įšventintas kunigu. Į
Uteną atvyko 1906 ir dirbo Utenos bažnyčios vikaru. 1907 Utenoje atidarė
pirmą lietuvišką knygyną, įkūrė ,,Saulės draugijos skyrių, 1908
Utenos prad. mokykloje surengė vakarą, kuriam parašė savo kūrinį. Spitrėnuose
pastatė bažnyčią, par-joje įsteigė 10 pradinių mokyklų. Iš vokiečių
valdžios išrūpino, kad būtų įsteigta Utenos Saulės progimnazija
19081914 Mažeikių klebonas. 19141919 Utenos bažnyčios klebonas. Telkė
inteligentiją kultūriniam darbui, rūpinosi mokyklomis, knygų platinimu. 1918
Utenoje paskelbus sovietinę valdžią, sužinojęs, kad bolševikų bus
suimtas, slapstėsi Griūčių k. Lankydamas ligonį apsikrėtė šiltine ir mirė.
Parašė: ,,Maža dovanėlė kalėdojant, misterija Betliejus ir kt.
Antanas
Gasperaitis
▲
Vytautas
Tvarijonas G.
1932 12 16 Ukmergės aps. Dvarninių k. Partinis darbuotojas (1982), nusipelnęs
žemės ūkio darbuotojas. 1956 baigęs LŽŪA žemėtvarkos ir
hidromelioracijos fakultetą, dirbo Ramygalos raj. vykdomojo komiteto pirmininko
pavad., 19571959 komiteto pirmininku. 19591961 mokėsi Aukštojoje partinėje
m-loje prie TSKP CK. 19611988 LKP Utenos raj. k-to pirmasis sekretorius,
nuo 1964 LKP Revizijos komisijos narys, nuo 1975 LKP CK narys. 19891993
AB ,,Utenos gėrimai pagalbinio ūkio specialistas, 19951997
Utenos aps. žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkos inžinierius.
Romualdas
Valančiūnas
▲
|