Turinys > Personalijos > Š

Algirdas Šakalys G. 1942 12 01 Utenos aps. Kuktiškių vls. Šakalių k. Inžinierius mechanikas. Technologijos mokslų dr. (1996).1960 baigė Suginčių vid. m-klą, 1969 KPI Vilniaus filialą. 1969–70 tarnavo armijoje. 1971–74 mokėsi VVU aspirantūroje. 1972–85 VVU pramonės ekonomikos fak. vyresn. mokslinis bendradarbis. 1985–90 Trakų nerūdinių statybinių medžiagų gamybinio susivienijimo vyr. ekonomistas. 1990–91 Susisiekimo ministerijos Ekonomikos departamento vadovas.1991–2000 Susisiekimo ministro pavad., pirmasis ministro pavad., viceministras. VGTU dėsto transporto politiką, vadovauja magistrantams. 1960–81 20, 30, 50 km Lietuvos sportinio ėjimo čempionas. 1967 Tarybų Sąjungos 50 km sportinio ėjimo vicečempionas, 1981 Tarybų Sąjungos sportinio ėjimo varžybų taurės prizininkas. Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos prezidentas, Lietuvos sporto tarybos, Lietuvos Mokslo tarybos nuolatinės ekspertų tarybos narys. LR Nacionalinės transporto plėtros programos generalinis vadovas ir bendraautoris (1993–94). 1993–97 atstovavo Lietuvą G-24 Transporto darbo grupėje Briuselyje. 1994–95 Tarptautinės grupės, rengiančios investicijų programą Via-Baltika narys, nuo 1996 šio projekto moritoringo narys. 1996–99 dalyvavo Lietuvą F programoje TINA. 2000 m. nacionalinės transporto strategijos vadovas ir bendraautoris. Dalyvavo 15 mokslinių konferencijų, paskelbė per 30 straipsnių.

Gediminas Isokas

▲

Aldona Šaltenienė (Jonuškaitė) G. 1943 10 06 Utenoje. Dailininkė – keramikė. Doc. (1992). 1961 baigė Utenos pirmąją vid. m-klą, 1967 – VDI. 1967–1972 Dailininkų sąjungos ,,Dailės fondo“ darbuotoja. 1972–1989 – Vilniaus Dailės kombinato dailininkė–keramikė. Nuo 1989 VDA darbuotoja. Dėsto keramikos kompoziciją, darbus medžiagoje, nuo 1992 doc. Suruošė personalines parodas: Vilniuje, Medalių galerijoje (1993), „Arka“ Vilnius (1998), ,,Puota“ (instaliacija), galerijoje ,,Arka“ Vilniuje. Dalyvavo per 30 tarptautinių parodų Italijoje, Estijoje, Vokietijoje, JAV, Rusijoje, Vilniuje ir kt. Iš jų: 45-ji keramikos meno paroda – konkursas. Faenza Italija (1987), paroda ,,Baltijos keramika“ (Wellington B.Grey Art Gallery East Carolina University, JAV. (1996) ir kt. Parodose apdovanota: 1973 diplomu, 1984 Lietuvos kultūros ministerijos premija, 1985 pagrindiniu prizu, Baltijos šalių trianalėje Taline, 1988 Dailininkų sąj. ir Kultūros ministerijos premija. 1991 Lietuvos kultūros ministerijos premija. Darbai architektūroje: Lietuvos žemės ūkio ministerijoje ,,Keramika interjere ir eksterjere“ (1968), keramikos pano ,,Vėjarodė“ Dailininkų kūrybos namuose Palangoje (1970), keramikos pano ,,Flora“ Lietuvos vandens ūkio ir melioracijos ministerijoje (1973) ir kiti. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė (1999).

Gediminas Isokas

▲

Arvydas Šaltenis G. 1944 10 18 Utenos aps. Skiemonių vls. Klevėnų k. Dailininkas – tapytojas, prof. (2000). 1961 baigė Utenos antrąją vid. m-klą. 1970 – VDI. 1964-67 tarnavo armijoje. 1970–71 Lietuvos dailininkų sąjungos ,,Dailės fondo“ darbuotojas. 1971–75, 1981–88 Vilniaus vaikų dailės mokyklos mokytojas. 1987–1990 Lietuvos dailininkų sąjungos sekretorius. 1975–81 VDI dėstytojas. 1988–1994 VDA dėstytojas, docentas. Nuo 2000 profesorius. Nuo 1994 instituto rektorius. Dėsto piešimo, tapybos, kompozicijos disciplinas. 1992 su Prancūzijos kultūros ministerijos stipendija stažavosi Paryžiuje. Suruošė ir dalyvavo daugelyje parodų: Prancūzijoje, Suomijoje, Italijoje, Estijoje, Latvijoje, Rusijoje, Austrijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Švedijoje, JAV, Anglijoje, Vokietijoje, Lietuvoje ir kitur. Iš jų: personalinės parodos: 1986 – Vilniuje, 1989 – Zalcburge (Austrija), 1993 – Paryžiuje 198,96 – Utenoje; 1994 grupės 24 parodoje Paryžiuje, 1998 Lietuvos dailės parodoje Diuseldorfe (Vokietija), 2000 Baltijos šalių tapyba JAV ir kt. 1976–90 Dailininkų sekcijos biuro narys, 1988–90 sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, sąjūdžio seimo švietimo komiteto pirmininkas. M. K. Čiurlionio draugijos narys 1989–99 Vilniaus miesto Lazdynų bažnyčios bendruomenės pirmininkas. Nuo 1994 Lietuvos rektorių koferencijos narys, Uteniškių kraštiečių klubo ,,Indraja“ prezidentas.

Gediminas Isokas

▲

Balys Šaltenis G. 1937 10 01 Utenos aps. Linkų k. M. 1973 07 18, palaidotas Vilniuje Saltoniškių kapinėse. Biologijos mokslų kandidatas (1967). Mokėsi Tauragnų septynmetėje, o 1955 baigė Švenčionėlių pedagoginę mokyklą, vėliau – VPI, įsigydamas geografijos ir biologijos mokytojo specialybę. Dar studijuodamas VPI dirbo botanikos institute Floros ir geobotanikos laboratorijos laborantu. Nuo 1962 šio instituto Fitopataloginių mikroorganizmų biologijos jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu. Vienas ir su bendraautoriais paskelbė 20 mokslinių ir 15 mokslo populiarinimo straipsnių. Grojo birbyne, fotografavo. Jam mirus, brolis Povilas Šaltenis, akmeniniame antkapyje iškalė jo bareljefą.

Banga Grigaliūnaitė

Gediminas Isokas

▲

Rapolas Šaltenis G. 1908 10 24 Utenos aps. Skiemonių vls. Klevėnų k. Literatūros tyrinėtojas, Lietuvos nusipelnęs mokytojas, Utenos miesto Garbės pilietis, dailininko Arvydo, rašytojo Sauliaus, informatikų Vydūno, Virgilijaus, elektronikės Rimos Šaltenių tėvas. Baigė VDU, humanitarinių mokslų fak. (1940). Būdamas A. Baranausko ir A. Vienuolio giminaitis, (R. Šaltenio motina Žukauskaitė – A. Vienuolio sesuo), savo pensininko metų jėgas paskyrė šių literatūros milžinų biografijų ir jų kūrybos tyrinėjimams, paskelbdamas biografines apybraižas ,,A. Vienuolio gyvenimo pėdsakais“ (1982), ,,Mūsų Baranauskas“ (1985). Kadangi R. Šaltenis mokėsi Panevėžio g-zijoje, o jo mokytojas buvo rašyt. kun. J. Lindė-Dobilas, vėliau baigdamas Kauno VDU, parašė diplominį darbą apie šį rašytoją, o 1990 išleido apie jį knygą ,,Tarp dangaus ir žemės“. Mokytoju lituanistu R. Šaltenis dirbo Kaišiadorių (1932–42), Ukmergės (1942) g-zijų, Anykščių (1943–44) direktorius, 1944-1945 Skiemonių, vėliau Utenos vid. m-los, Utenos gimnazijos, Utenos suaugusiųjų, Utenos neakivaizdinės vid. m-klų (1945–1975) direktorius, Utenos švietimo skyriaus inspektorius. Mokyklose buvo literatų įkvėpėjas. Jo žinios, autoritetas, jautrumas uždegė meilę literatūrai, teatrui ne vieną jo mokinį, pradedant pačių Šaltenių vaikais, baigiant I. Garsinauskaite, A. Gaižučiu, F. Jakštu, M. V. Jataučiu ir kt. Be minėtų knygų, R. Šaltenis yra išleidęs memuarus ,,Jau skleidės burės“ (1991), ,,Gaudeamus igitur“ (1993), ,,Tikras netikras Vienuolis“ (1994), taip pat iš vokiečių kalbos yra išvertė L. Rėzos, Vydūno veikalų, parašytų vokiečių kalba. Prieš karą yra bendradarbiavo ,,Naujojoje Romuvoje“ ir kt. Dirbo ir žurnalisto darbą: (1932–35) ,,Šiaurės Lietuvos“ ir ,,Mūsų krašto“ redakcijose, paskelbė daug straipsnių kultūros, švietimo, literatūros klausimais. Tarpukario metais buvo šaulys, Tautininkų sąj., Vilniui vaduoti sąj. narys. Apdovanotas LDK Gedimino V laipsnio ordinu. Švietimo ministro, Prezidento padėkos raštais, Atgimimo sąjūdžio dalyvio medaliu.

Antanas Gasperaitis

▲

Saulius Šaltenis G. 1945 12 24 Utenoje. Prozininkas, dramaturgas. Kovo 11-osios akto signataras. 1963–1964 VVU studijavo filologiją. 1969–1972 dirbo Lietuvos kino studijoje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, redagavo „Šiaurės Atėnus“ ir „Lietuvos aidą“. 1992–2000 LR Seimo narys. 1996–1999 Kultūros ministras. Išleido knygas, parašė pjeses, dramas: „Atostogos“ (1966), „Riešutų duona“ (1972), „Duokiškis“ (1977), „Duokiškio baladės“ (pjesė past. 1978), „Jasonas“ (pjesė past. 1978), „Giljotina“ (groteska, 1968), „Ugnies medžioklė su varovais“ su L. Jasinevičiumi, (miuziklas, past. (1976)), „Komunarų gatvė“, su S. Geda (past. 1978), „Škac mirtie, visados škac!“ (1978), „Katė už durų“, su G. Kanovičiumi (past. 1980), „Lituanica“ (1989), „Atminimo cukrus“ (1983), „Kalės vaikai“ (1990), „Pokalbiai prieš aušrą“ (1995). Parašė scenarijus kino filmams: „Vyrų vasara“ su A. Jurvoskiu (1972), „Ties riba“ su G. Kanovičiumi (1971), „Herkus Mantas“ (1971), „Riešutų duona“ (1978), „Kelionė į rojų“ (pagal H. Sudermano apsakymą, 1981) ir „Mėnulio Lietuva“ (1997).

Gediminas Isokas

▲

Vydūnas Šaltenis G. 1938 01 01 Kaune. Inžinierius–elektrikas. Habil. dr. (1998), doc. (1992). 1954 baigė Utenos pirmąją vid. mokyklą, 1959 KPI. 1959–66 Lietuvos Energetikos ir elektrotechnikos instituto jaunes. mokslinis bendradarbis. 1969–2000 Matematikos ir informatikos instituto vyresn. mokslinis bendradarbis. Nuo 1992 Vilniaus pedagoginio (instituto, universiteto) docentas. Dėsto objektinio programavimo metodus, elektronines lenteles, programavimo metodus. Knygų: ,,Techninių optimizavimo uždavinių sprendimas“ (su A. Žilinsku) V., 1998 „Turbo paskalis (su G. Dzemyda) V., 1997, „Informatika“ (su G. Dzemyda, A. Žilinsku) V., 1998 ir kt. bendraautoris. Parašė knygą ,,Visual Basic pradžiamokslis“, V., 1997. Keliose tarptautinėse komferencijose skaitė pranešimus, paruošė 3 doktorantus, skaitė pranešimus

Gediminas Isokas

▲

Zita Šaltytė  G. 1953 03 04 Utenos raj. Garnelių k. Nostr. chemijos mokslų dr. (1993). 1971 baigė Utenos T. Tilvyčio vid. mokyklą, 1976 – VVU chemijos fak., įsigijo organinės chemijos specialybę. 1976–1980 VVU gamtos mokslų fak. jaunesnioji mokslinė bendradarbė, nuo 1980 to paties univ. chemijos fak. jaunesnioji, vyresn. mokslinė bendradarbė, vėliau mokslo darbuotoja.

Gediminas Isokas

▲

Adolfas Šapoka G. 1906 02 13 Utenos vls., Grybelių k. M. 1961 03 09 Toronte (Kanadoje). Istorijos mokslų dr. (1938). Mokėsi Utenos g-zijoje, 1925 baigė Panevėžio gimnaziją. 1929 LU human. istorinių mokslų fak. istorijos skyrių. Studijas gilino Prahoje. 1939 apgynė habilitacijos darbą apie švedmetį Lietuvoje ir gavo privatdocento teises. 1941–43 VVU docentas. 1944 pasitraukė į Vokietiją. Iš Vokietijos persikėlęs į Kanadą, Toronte nuo 1949 ligi mirties redagavo ,,Tėviškės žiburius“. Aktyviai dalyvavo lietuvių kultūrinėje veikloje. Ten išleido: ,,Lietuva, kraštas ir tauta“ (1946), ,,Lithuania Through the Ages“ (1948), ,,Vilnius Lietuvos gyvenime“ (1954 angl. k.) Daug istorinių straipsnių buvo paskelbęs dar Lietuvoje. Visiems žinoma jo redaguota ,,Lietuvos istorija“ (1936) buvo pakartota užsienyje ir Lietuvoje (1989). Svarb. jo veikalai: ,,Lietuva ir Lenkija Jogailos laikais“ (1935), ,,Lietuva ir Lenkija po 1569 Liublino unijos“ (1938), ,,Senasis Vilnius“ (1963), ,,Jonušas Radvila ir Švedija“ (1941) ,,Lietuvos kaimo ir dvaro santykiai XVIII a. antroji pusė“ (1941 m.). 2001 Utenoje jo vardo g-zijoje atidarytas jo atminimo kambarys.

Antanas Gasperaitis

▲

Leonas Šapoka (pseud. Petras) G. 1909 02 20 Vyžuonų par-joje. Kaliekių k. M. 1980 10 10-11 naktį Luokėje, kunigas, rezistentas. Baigęs Vyžuonų pr. m-klą, mokėsi Utenos, Telšių g-zijose, 1933 baigė Telšių kun. seminariją. Vėliau baigė teol.– filosofijos mokslus. Nacių okupacijos metais išgelbėjo 13 žmonių. 1947 suimtas, iškentėjęs 10 m. lageriuose, vėl buvo terorizuojamas, sekamas, verbuojamas. Nutraukęs ryšius su saugumu, įsitraukė į pogrindžio darbą, leido leidinį „Dievas ir tėvynė“. 1980 trys žudikai naktį apie 5 valandas kankino, degino, daužė, kol kun. mirė. Petro slapyv. Čikagoje 1986 buvo išleista jo pokalbių knyga „Naktis“. Jo pamokslai prieš Antrąjį pasaulinį karą skelbti „Tiesos kelyje“. Palaidotas Luokės šventoriuje. Laidotuvėse dalyvavo per 100 kunigų.

Antanas Gasperaitis

▲

Elena Šapokienė (Valskytė) G. 1928 12 16 Tauragės aps. Pužų k. Habil. edukologijos mokslų dr. (1993), prof. (1994). Latvijos habil. mokslų dr. (1992). 1950 baigė Kelmės vid. mokyklą, 1959 – VPI, 1950 Kelmės finansų skyriaus buhalterė. 1951–60 mokytojavo trijose Skaudvilės raj. mokyklose. 1963–1966 Leningrado A. Gerceno valstybinio instituto aspirantė. 1961 dirbo VPI. Išėjusi į pensiją gyveno Antalgėje, kur 1993–1995 dirbo mokytoja, organizavo ir vedė seminarus Utenos raj. biologijos mokytojams, vadovavo gamtosaugos tematika besidominčiam ,,Violos“ klubui, Švietimo ir mokslo ministerijos, Daugpilio pedagoginio univ. mokslinės tarybos, Lietuvos botanikų draugijos narė, Medumelės (1987) klubo įkūrėja. Parašė knygas: ,,Gamtos struktūra ir funkcionavimas“ (1980), ,,Mokomieji ekologiniai takai“ (1986), ,,Gamtos apsaugos fakultatyvo metodika“ (1987), ,,Gamtosaugos vakarai ir šventės mokyklose“ (1988) „Ekologinio ugdymo sūkuriuose“ (1998). Yra 8 knygų bendraautorė. Rašė į spaudą. 1996 apdovanota Aplinkos apsaugos ministerijos premija. Švietimo ir mokslo ministerijos premijas gavo 1990 ir 1996 Mokyklų 600-ųjų metinių proga 1997 pareikšta LR Prezidento padėka.

Romualdas Valančiūnas

▲

Matas Šermukšnis G. 1902 03 15. M. – 1978 02 03 Pasvalio raj. Vaškuose. Kunigas tremtinys. Baigęs Utenos ,,Saulės“ g-ziją, Kauno kunigų seminariją, įšventintas kunigu. 1930 dirbo įvairiose parapijose. 1936 iki ištrėmimo Andrioniškio kuratas, baigė statyti bažnyčią, pasižymėjo veikloje su jaunimu. 1946 suimtas, nuteistas 10 metų. Iš Sibiro grįžo 1956 buvo Vaškų klebonu, kur ir mirė.

Antanas Gasperaitis

▲

Kazimieras Šėža G. 1923 12 06 Utenos aps. Pašekščių k. Tautodailininkas. Mokėsi Utenos amatų m-kloje, įgijo staliaus specialybę. Utenoje gyveno nuo 1925 Padarė per penkiasdešimt skulptūrų iš medžio ir kitų medžiagų: Utenos Kristaus žengimo į dangų bažnyčioje – Kryžiaus altorių, 7 klausyklas, Jėzaus širdies pjedestalą, tribūną, sakyklą, skulptūrą ,,Dievo motina“ ir kt., Dauniškio bažnyčioje – altorių, Tauragnų bažnyčioje – altorių, klausyklą, katafalką, Kulautuvos bažnyčioje – altorių, Dievo stalą, klausyklą. Žeimių bažnyčioje – sakyklą, Žiežmarių bažnyčioje 3 altorius, Vinicos bažnyčioje (Ukraina) – altorių, klausyklą, koplytstulpius, ,,Rūpintojėlį“ (1990), mirusiai žmonai Onai (1992), ,,Motina“ (1992) ir kt.

Gediminas Isokas

Vytautas Petronis

▲

Romualdas Šilinskas G. 1934 10 30 Utenoje. M. 1995 05 21 Vilniuje. Architektas, dailininkas. 1953 baigė Utenos vid. m-klą, 1961 – VDI architektūros fakultetą. Dirbo ,,Komprojekte“ (Vilniuje). Daugiausia projektavo pastatų interjerus. 1967–1983 kartu su žmona Aušra dirbo Kurortų projektavimo institute. Suprojektavo Palangoje ,,Gintaro“ poilsio namus, ,,Neringos“ poilsio namų klubą ir valgyklą, Druskininkuose – ,,Vilniaus“ sanatoriją, ,,Pušyno“ sanatorijos miegamąjį korpusą ir vieną didžiausių objektų – 200 vonių vandens gydyklą. Už šiuos statinius R. Šilinskui ir jo žmonai Aušrai suteikti Garbės vardai, paskirtos sąjunginės premijos bei kiti apdovanojimai. Nuo 1973 laisvalaikiu tapė. Liko šimtai paveikslų, tūkstančiai eskizų, apmatų iš natūros.

Romualdas Valančiūnas

▲

Jokūbas Šimkevičius G. 1775 07 03 Raseinių paviete. M. 1818 11 18 Taukeliuose Daugailių vls. Gydytojas, visuomenės veikėjas. Baigęs apskrities m-klą, versdamasis pamokomis, įvairiomis tarnybomis, 1796–1802 mokėsi VVU medicinos fakultete. 1803 – medicinos ir chirurgijos mokslų daktaras, caro Aleksandro I leibmedikas. Dirbo gydytoju Vilniuje. 1905 įkūrė Vilniaus medikų d-ją. Priklausė masonų ložei ,,Uolusis lietuvis“. Lenkų kalba parašė pirmąjį Lietuvoje chirurgijos vadovėlį ,,Teorinės ir pasaulinės chirurgijos mokslas“ (1806), pirmąjį pediatrijos vadovėlį ,,Mokslas apie vaikų ligas“ (1810), medicininiu, ekonominiu, moraliniu požiūriu apibūdino girtavimą knygoje ,,Veikalas apie girtuoklystę“ (1818). Buvo Peterburgo medicinos akademijos, Varšuvos karališkosios mokslo d-jos, Paryžiaus praktinės medicinos ir galvanistikos d-jos narys. Susirgęs plaučių džiova, nusipirko dvarelį, Taukeliuose, čia ir mirė. Testamentu prašėsi palaidojamas po beržais savo dvarelyje. Palaidotas Taukelių k. kapinaitėse. Testamentu savo turtą paaukojo švietėjiškiems tikslams: tris stipendijas studentams medikams iš įvairių luomų, amatų m-klai Vilniuje steigti, muzikos m-klai išlaikyti, Taukelių kaimo žmonėms. Kraštotyros draugijos Utenos rajono skyriaus bei centrinės ligoninės iniciatyva 1979 Taukelių kaimo kapinėse J. Šimkevičiui atminti pastatytas paminklas – medžio skulptūra (aut. S. Karanauskas).

Regina Stakėnienė

▲

Eugenija Šimkūnaitė G. 1920 03 11 Rusijoje, Krasnodaro krašte, Novorosijsko mieste, vaistininko Prano Šimkūno ir medicinos sesers Olgos Lebedevos-Šimkūnienės šeimoje. M. 1996 01 27 Vilniuje. Provizorė (chemikė–vaistininkė), habil. gamtos mokslų dr. (1993). Iš Rusijos su šeima į Lietuvą grįžęs Pranas Šimkūnas, kuris buvo kilęs iš Utenos aps., Tauragnų vls., Indubakų k., 1922 gimtuosiuse Tauragnuose įsteigė vaistinę ir nusipirko keliolika hektarų žemės. E. Šimkūnaitė baigė Tauragnų pradž. m-klą, ir 1937 Utenos g-ziją. VDU pradėjo studijuoti farmaciją. 1941 išklausiusi kursą, pradėjo dirbti Kauno, Tauragnų vaistinėse, o 1942 – VU farmakognostiniame sode asistente. VU baigė 1943. Dibdama farmakognostiniame sode, E. Šimkūnaitė bendravo ir mokėsi iš žymių specialistų: prof. J. Mušinskio, J. Dagio, J. V. Straževičiaus ir kitų. Sode ji dirbo iki 1945 1944 mūšių metu sudegė Tauragnų vaistinė, žuvo tėvas, buvo sužalota motina. 1945 ji dirbo Vilniaus 1-osios farmacijos ligoninės vaistinės vedėja, 1949 išvažiavo į Kauną ir dirbo Kauno Botanikos sode jaunąja moksline bendradarbe. 1950 rug. mėn. grįžo į Vilnių ir LMA biologijos institute tęsė savo mokslinį darbą, be to, tyrė vaistinių augalų augimvietes. 1952 01 14 LMA Biologijos instituto taryboje E. Šimkūnaitė apgynė kandidatinę disertaciją, kurios tema: ,,Valerijono kultūra Lietuvoje“. Institute dirbo iki 1955 Sudarė žemėlapį ,,Užliejamos Lietuvos pievos“. 1955 išvažiavo į Kazachstaną dirbti Visasąjunginio vaistinių augalų ūkio ,,Darmina“ padalinio st. Aris direktore. Ją domino Vidurinės Azijos vaistiniai augalai, gamta, žmonės. 1957 grįžusi į Lietuvą, vėl įsidarbino Vyr. Farmacijos valdyboje. Dirbo vyr. inspektore vaistažolių paruošoms, o nuo 1969 įsteigus atskirą vaistažolių skyrių, buvo paskirta jo viršininke.
1968 jai suteikta aukščiausia provizorės – farmacinio darbo organizatorės kvalifikacinė kategorija. Jos iniciatyva Lazdijų rajone įsteigiamas Gerdašių eksperimentinis ūkis vaistinių augalų auginimui ir tyrimui. 1971 VVU apgynė biologijos mokslų daktarės disertaciją ,,Lietuvos vaistingųjų augalų resursų naudojimo biologiniai pagrindai“. Tai pirmoji ir turbūt vienintelė disertacija, kurioje nagrinėjami Lietuvos vaistinių augalų resursai. Ji aktyviai dalyvavo Respublikinės Farmacininkų mokslinės draugijos veikloje. 1975 metais, norėdama pasišvęsti moksliniam darbui, išėjo į pensiją.
Visą savo gyvenimą dr. E. Šimkūnaitė paskyrė vaistinių augalų, liaudies medicinos, kraštotyros tyrimui. Domėjosi archeobotanika, talkindavo archeologams, nustatydama augalų rūšį ir amžių iš kasinėjimų metu rastų gaisravietėse suanglėjusių augalų liekanų. Kartu su J. Urbiene parašė knygą ,,Vaistažolės“ (V., 1971 m.); 1991 parašė ir išleido pasakas su patarimais ir pamokymais ,,Girios medeliai, žali žaliuonėliai“, ,,Gyvačių karalystė“ (1993 m.), ,,Ką tik žino ,,ragana“ arba gyvenimas be tablečių“ (1994 m.). Daktarė daug rašė straipsnių mokslo populiarinimo temomis, skaitė pranešimus mokslinėse farmacininkų ir botanikų konferencijose. Žmonės daktarę meiliai vadindavo ,,Lietuvos žiniuone“. Pagal tokį pavadinimą apie daktarę Lietuvos kino studijoje režisierius H. Šablevičius sukūrė dokumentinį filmą, kuris buvo rodomas kino teatruose.
Ji buvo Lietuvos farmacijos sąj. Garbės narė. Savo atgautą žemę padovanojo Tauragnų vid. m-klai, o savo dviejų kambarių butą ir kuklias santaupas – Vilniaus farmacininkų sąjungai. 1997 metais buvo įsteigtas dr. E. Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondas, kurio tikslas – remti studijuojančius farmaciją, vaistažolininkystę neturtingus studentus bei darbus vaistažolių tyrimo srityje. 1998 dr. E. Šimkūnaitės vardas buvo suteiktas Tauragnų vidurinei mokyklai.

Regina Žukienė

▲

Algirdas Šimkūnas G. 1927 03 19 Utenos aps. Gatakiemio k. Grafikas, tapytojas. Meno studijas pradėjęs Vilniuje, tęsė Vokietijoje, Freiburgo univ., studijavo meno istoriją. Gyvena Australijoje. Visuomenininkas.

Antanas Gasperaitis

▲

Romualdas Šimkūnas  G. 1934 07 05 Utenos aps. Vyžių k. Gamtos mokslų dr. (nostr. 1993), doc. (1976). 1950 baigė Tauragnų aštuonmetę m-klą. 1956 – Leningrado 101-ąją vid. m-klas, 1963 LŽŪA, įgijo mokslinio agronomo specialybę. 1963–65 Lietuvos veterinarijos mokslinio tyrimo instituto eksperimentinio ūkio vyr. agronomas. 1965–71 LMA botanikos instituto aspirantas, mokslinis bendradarbis. 1971–78 Vilniaus universiteto mokslinio tyrimo sekretorius, mokslinis sekretorius. 1978–94 m.VVU gamtos fakulteto vyr. mokslinis bendradarbis. Išleido knygas: ,,Virusai – derliaus priešai“ V., 1971, ,,Kur netilsta paukščių daina“. V., 1963, ,,Ežerų šviesa“ V., 1978, ,,Tavęs ieškojau ir radau“ V. 1990, „Kaip padidinti augalui apetitą“ ir kt., 1980  ir kt. Per 40 mokslinių straipsnių virusologijos ir vitaminų tankumo augalininkystėje ir apie 200 mokslo populiarinimo straipsnių.

Gediminas Isokas

▲

Jonas Šimonėlis G. 1955 07 29 Utenos raj. Nolėnuose. Dailinkas, skulptorius. 1973 baigė Utenos 2-ąją vid. mokyklą, 1978 – KPI, įgijo inžinieriaus technologo specialybę. 1978–1984 dirbo inžineriumi vadovavo darbą Šakiuose, Joniškyje, Šilutėje, Utenoje. Nuo 1985 dailininkas profesionalas. Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1995), Airijos skulptorių sąjungos narys (1997), tarptautinio skulptorių susivienijimo JAV, Vašingtone, narys (1997). Parodos: ,,Lietuvos skulptūros“ paroda Danijos Aabenraa mieste (1992), pirmoji personalinė paroda Vilniuje, ,,Litexpo“ parodų rūmuose (1994), naujųjų Lietuvos dailininkų sąjungos narių darbų paroda Vilniaus ,,Arkos“ galerijoje (1995), antroji personalinė paroda Vilniaus ,,Karolinos“ viešbutyje (1996), trečioji personalinė paroda Vilniuje, Nacionalinėje galerijoje (1997). Dalyvavo Durbacho mieste (Vokietija) surengtame simpoziume ir parodoje (1996), keliuose konkursuose Airijoje (1997). 1988–1990 Utenos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys.

Romualdas Valančiūnas

▲

Valentinas Šimonėlis G. 1950 06 04 Utenos raj. Nolėnų k. Tautodailininkas, skulptorius. 1971 baigė Vilniaus elektrotechnikos technikumą, įsigijo skaičiavimo mašinų techniko specialybę. Dalyvauja rajono ir respublikinėse parodose. Kuria dekoratyvines skulptūras, antkapinius paminklus, rūpintojėlius. Dauguma darbų puošia Utenos gatves ir aikštes: ,,Lietuvaitė“ (Utenio aikštėje), ,,Skausmas“ – Rašėje, Žydų genocido aukų vietoje. Pastaruoju metu sukūrė keletą paminklų pokario aukoms atminti (Utenos, Anykščių, Švenčionių rajonuose).

Danguolė Stunžėnienė

▲

Juozas Šinkūnas G. 1939 01 26 Utenos raj. Balčių k. Matematikos mokslų dr. (nostr. 1993), doc. (1971). 1956 baigė Tauragnų vidurinę mokyklą, 1962 – VPI, 1967 – VVU aspirantūrą. Kvalifikacija – matematikos ir braižybos mokytojas, matematikas. 1967–1971 VPI asistentas, vyresn. dėstytojas, 1971–1976 doc., 1976–1980 Alžyro liaudies demokratinės respublikos Orano universiteto docentas. Nuo 1980 VPI (universiteto) docentas. Išleido knygas: vadovėlio aukštesniosioms mokykloms ,,Matematika“ 1 (kartu su B. Gedvaiša ir R. Šileikiene), vadovėlio ,,Matematika“ 2 (su B. Gedvaiša) bendraautoris. Kartu su autorių kolektyvu išleido vadovėlius vidurinių mokyklų 7, 8 ir 9 klasėms, šioms klasėms uždavinynus ir mokytojo knygas, šešios mokymo priemones VPU matematikos specialybės studentams. VPI dėsto geometriją, matematinę analizę ir įvairius šių disciplinų specialiuosius kursus. Matematikos draugijos narys, matematikos mokytojų atestacinės kvalifikacinės komisijos pirmininkas. Apdovanotas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos pirmąja premija už mokymo priemonių komplektą ,,Matematika VII klasei“ (1999).

Gediminas Isokas

▲

Stasys Šinkūnas G. 1947 01 27 Utenos aps. Vyžių k. Inžinierius, doc. (1994). Technikos mokslų dr. (1992). 1958 baigė Vyžių prad., 1961 – Šeimaties septynmetę m-klas, 1966 m. Kauno politechnikumą, specialybė: kelių statybinės mašinos ir įrengimai. 1972 baigė KPI, spec. pramonės šiluminė energetika. 1966–67 Švenčionių autokelių valdybos mechanikas. 1972–86 KPI energetikos katedros asistentas, 1987–92 to instituto vyresn. dėstytojas. 1992–93 KPU Šilumos ir atomo energetikos katedros vyresn. asistentas. Nuo 1993 m. tos katedros vyresn. dėstytojas, docentas (1994). Dėsto Taikomosios dinamikos termofikacijos ir oro kondicionavimo modelius.Paskelbė mokslinius straipsnius Kanadoje (Toronte, Monrealyje), Turkijoje (Stambule), Ispanijoje (Madride), Vokietijoje (Heidelberge), Švedijoje (Gioteborge) ir kt. Stažavosi Maskvos energetikos institute, Mančesterio (D. Britanija) univ. Paskelbė per 90 mokslinių straipsnių. Vadovauja magistrantams ir doktorantams. Yra Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos viceprezidentas. Žurnalo „Šiluminė technika“ redkolegijos, KTU senato narys. 1968 m. dalyvavo likviduojant Černobilio elektrinės avarijos padarinius.

Gediminas Isokas

▲

Jonas Šiožinys G. 1915 07 09 Utenos aps. Šiožinių k. M. 1987 07 18 Vilniuje. 1933 dėl neturto, išstojo iš Antalieptės progimnazijos, tarnavo pas ūkininkus. 1938–1940 dirbo Marijampolės spaustuvėje, 1941–1943 – Antalieptės bibliotekoje, 1946–1953 – LMA Centrinėje bibliotekoje. 1954 baigęs Vilniaus bibliotekininkų technikumą iki 1957 bibliotekininkystę studijavo VVU. 1957–1976 dirbo ,,Lietuvos pionieriaus“ redakcijoje. Lietuvos rašytojų sąjungos narys (1975). Už kūrybinę ir visuomeninę veiklą buvo apdovanotas LATP Garbės raštais. Išleido poezijos rink. ,,Sesutės juosta“ (1939), ,,Baltos langinės“ (1973), ,,Rogių kelias“ (1976), ,,Margi vasarojai“ (1981), ,,Indrajos giminė“ (1985), eilėraščių ir apsakymų vaikams (rink. ,,Debesėliai“, 1936; ,,Smėlio nameliai“, 1938; ,,Diena kaip uoga“, 1986 ir kt.). Išvertė rusų, baltarusių, ukrainiečių, lenkų poezijos. 1989 Šiožinių k. kraštotyros draugijos Utenos skyriaus rūpesčiu atidengtas stogastulpis (autorius – S. Karanauskas).

Regina Stakėnienė

▲

Anelė Šlepetienė (Juozėnaitė) G. 1896 m.(nuo 1930 Zarasų aps.) Pakunigės vs. M. – 1986 Lietuvos kariuomenės savanorė. Ji narsiai kovojo už Lietuvos nepriklausomybę 1918–20 Nuo 1922 gyveno Utenos raj. Norvaišių k., ištekėjusi už J. Šlepečio. Viena iš trijų moterų – savanorių apdovanota Vyčio kryžiaus ordinu.

Julijonas Šlepetys

▲

Jūra Ona Šlepetienė (Tarvydaitė) G. 1931 05 01 Utenos aps. Užpalių vs. Habil. gamtos mokslų dr. (1993). 1950 baigė Užpalių vid. mokyklą, 1955 VVU gamtos mokslų fakultetą, biologė–zoologė. 1959–61 Lietuvos Biologijos instituto aspirantė (fitohelminologė). 1955–58 Tytuvėnų r. Lyduvėnų vid. m-klų mokytoja. 1961–66 LMA zoologijos ir parazitologijos instituto jaunesn. mokslinė bendradarbė. 1966–89 šio instituto vyresn. mokslinė bendradarbė. 1989–91 šio instituto (pavadinto Ekologijos institutu) vedančioji mokslinė bendradarbė. 1990–92 mokslinė konsultantė. Nuo 1993 neetatinė mokslinė bendradarbė, kolektyvinių leidinių ,,Pedabiologinė TSR tipinių pelkių charakteristika“ (rusų k.) V., 1972; ,,Agrotechnikos įtaka dirvožemio bestuburiams gyvūnams“ (rusų k.) V., 1974; ,,Pabaltijo pajūrio zonos dirvožemio bestuburių fauna“ (rusų k.) V., 1972; ,,Pesticidų poveikis pedobiontams ir biologiniam dirvožemio aktyvumui“ (rusų k.) V., 1982. Monografijų „Balų dirvožemio zoologiniai tyrimai“ (1972), „Pabaltijo pajūrio zonos dirvožemio bestuburių fauna“ (1976) ir kt autorė ar bendraautorė. Paskelbė per 100 mokslinių straipsnių . 1972 už kolektyvinį darbą ,,Plėšriųjų grybų preparato paruošimo būdai“ (kartu su kitais)pripažintos išradimo autoriaus teisės. 1973 LŪPP dalyvė. Nuo 1993 Baltijos parazitologų draugijos narė.

Gediminas Isokas

▲

Jonas Šlepetys G. 1894 02 27 Daugailių vls. Šlepečių k. M. 1981 11 15 Niujorke. Teisininkas, pulkininkas, visuomenininkas. Baigęs aukštesniąją Petrapilio mokyklą (1914), karo m-klą Odesoje (1916), Aukštuosius karininkų kursus (1914) ir VDU teisių fak. (1932), valstybinės ir administr. teisės mokslus, 1947–1948 mokėsi Tiubingeno univ. Vokietijoje. Kaip karininkas dalyvavo kovose su vokiečiais, o 1918 grįžęs į Lietuvą, gimtinėje įsteigė prad. mokyklą. Už dalyvavimą kovose su bolševikais ir bermontininkais apdovanotas Vyčio kryžiumi. Vėliau dirbo Lietuvos kariuomenės štabe. 1936–1939 Zarasų ir Panevėžio aps. viršininkas, 1939–1940 Vilniaus miesto ir aps. viršininkas. 1941 pradžioje bolševikų suimtas, žiauriai tardytas, kalintas, karo pradžioje išlaisvintas. 1941 06 sudarytoje Laikinojoje Lietuvos valstybėje buvo vidaus reikalų ministras. Užsienyje, JAV, 1963 išrinktas Pasaulio lietuvių teisininkų draugijos centro valdybos pirmininku.

Antanas Gasperaitis

▲

Julijonas Šlepetys G. 1925 06 13 Utenos aps. Norvaišių k. Gamtos mokslų dr. (nostr. 1993). Mokėsi Sudeikių prad. m-kloje, 1946 baigė Utenos g-ziją. 1960 LŽŪA, agronomas. 1948–59 Užpalių g-zijos, Užunevėžio septynmetės, Lyduvėnų vid. m-klų mokytojas. 1959–64 LMA botanikos instituto mokslinio – eksperimentinio ūkio vadovas. 1964–77 to instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1977–92 vyresn. mokslinis bendradarbis. Šių knygų bendraautoris: ,,Augalai ir kosmetika“. V., 1979, ,,Vaistinių augalų auginimas“. V. 1983. ,,Vaistai po langu“. V., 1991, ,,Lietuvos TSR laukinių naudingųjų augalų išteklių racionalus auginimas ir apsauga“ V., 1988, ,,Karčiojo kiečio biologija ir biocheminė charakteristika“. V., 1971 (autorius). Apie vaistinius augalus paskelbė per 50 straipsnių.

Gediminas Isokas

▲

Juozas Šnapštys (Margalis) (tikr. Šnapštys) G. 1877 03 29 Pakruojo raj. Dervelių k. M. 1921 03 24 Sudeikiuose, susirgęs džiova. Kunigas, poetas. 1899 baigė Kauno kunigų seminariją. Kunigavo Latvijoje, Baltarusijoje, Akmenėje, Tauragnuose (1908–1910), Kaune, Sudeikiuose (1920 03–1921 03 24). Dirbdamas Tauragnuose, Sudeikiuose ir kt. , rengė lietuviškus vakarus, vaidinimus, kaimo jaunimo chorus, tyrinėjo piliakalnius, rašė apie apylinkės gyvenimą spaudoje, gydė žmones liaudiškomis priemonėmis. 1918–1920 dirbo laikraščio ,,Vienybė“ redakcijoje. Nuo 1899 periodikoje skelbė savo kūrybą. Išleido poezijos rinkinius: ,,Volungė“ (1906), ,,Volungė ir vieversėlis“ (1907), ,,Ašarėlės“ (1918). Rašė humoristinius eilėraščius, epigramas, eiliuotus anekdotus, pjeses, išvertė A. Mickevičiaus, I. Krylovo, Ž. Lafonteno kūrinių. Ypač populiarus jo eilėraštis ,,Leiskit į Tėvynę“, tapęs daina (pagal lenkišką versiją). Palaidotas Sudeikių bažnyčios šventoriuje.

Regina Stakėnienė

▲

Jonas Švagždys G.1882 11 23 Panevėžio aps. Miškų k. M. 1975 Kunigas, visuomenininkas. Utenoje dirbdamas vikaru (1908–1913), pasireiškė kaip pažangus, demokratiškas, patriotiškai nusiteikęs kunigas. Neįtiko lenkų dvasininkijai ir vietos dvarininkams. Utenoje už pamokslus buvo įskųstas vyskupijos kurijai. Buvo persekiojamas už lietuvišką kultūrinį darbą, jaunimo draugijų, kultūros būrelių organizavimą, vakarų, paskaitų rengimą. Utenoje, gavęs leidimą, pastatė parapijos namus. 1913 išvyko į Ameriką, kur taip pat buvo aktyvus visuomenininkas.

Antanas Gasperaitis

▲

Antanas Švatelis G. 1850 Žemaitijoje. M. 1913 Utenoje. Kunigas, švietėjas. Įšventintas 1878 Dirbo Kurše. Utenos klebonu paskirtas 1901 m.; ir išbuvo iki mirties. Atvykęs į Uteną, ėmėsi bažnyčios vidaus apdailos darbų, parapijos namų statybos. Parapijoje nuo 1907 su vikaru P. Turauskiu steigė lietuviškas m-klas, jas aprūpino vadovėliais, mokytojais, rėmė pinigais. Klebonijoje įsteigė knygynėlį – skaityklą. Sodiečius mokė ūkininkauti, padėjo jiems, keliantis į viensėdžius. Buvo sudarytas didelis bažnyčios choras, kur jam vadovavo geri vargonininkai. Parapijoje įsirašė 2000 blaivininkų. Buvo ūkiškas, kuklus, net antkapinio paminklo prašė jam nestatyti. Tad buvo palydėtas, pagerbtas net pačio Kauno gubernatoriaus P. Veriovkino ir palaidotas kapinėse tarp parapijiečių.

Antanas Gasperaitis

▲

© Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka
Utena. 2002