Turinys > Personalijos > R

Vytautas Račickas (slapyvardis Vytautas Dvarčionis). G. 1952 01 01 Anykščių raj. Keblonių k. Rašytojas. Dalį vaikystės praleido Utenos raj. Gedimino kaime. 1969 baigė Utenos antrąją vid. mokyklą, 1974 VVU, specialybė – lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojas. 1974–77 laikraščio ,,Tarybinis mokytojas“ korespondentas. 1977–85 ,,Lietuvos pionierius“ korespondentas. 1996 nedirbo. 1987–2000 ,,Genio“ žurnalo literatūros redaktorius, vyr. redaktorius. Nuo 1998 Lietuvos rašytojų sąjungos literatūros fondo pirmininkas. Išleido knygas: ,,Kai mes mylėjom vienas kitą“ (apysaka, V., 1980) ,,Trejetas su minusu“ (apsakymai) V., 1982, ,,Zuika padūkėlis“ (apysaka V., 1958), ,,Visai netyčia“ (apsakymai V., 1987), ,,Mano vaikystės ledai“ (apsakymai V., 1988), ,,Šlepetė“ (apysaka V., 1996), ,,Zuika dar gyvas“ (apysaka, V., 1997), ,,Kita šlepetės istorija“ (apysaka, V., 1998). Už knygą ,,Zuika padūkėlis“ gavo Respublikinę komjaunimo premiją.

Gediminas Isokas

▲

Milda Račkaitienė (Telksnytė) G. 1938 05 17. Utenos aps. Rokavalkių k., literatė. 1956 baigė Utenos antrąją vid. m-klą, 1961 VVU lietuvių kalbos ir literatūros fak. 1961–63 mokytoja. 1963–92 Anykščių raj. laikraščio laiškų skyriaus vedėja, atsak. sekretorė. Nuo 1992 savaitraščio vaikams „Kregždutė“ redaktorė. Išleido: „Senelio duona“ (1983), „Į aukštą kalną“ (1986, kartu su vyru V. Račkaičiu), „Atminties medis“ (1991 su V. Račkaičiu), „Keturiasdešimtuoju meridianu“ (1974, su V. Račkaičiu), „Šventąja“ (1978), „Dubysa“ (1983), „Nevėžiu ir jo pakrantėmis“ (1995), „Mūsų Anykščiai“ (1996), „Kuršių nerija“ (1979). Parengė L. Didžiulienės – Žmonos palikimo ir laiškų dvitomį „Raštai 1, 2 t.“ (1996, 1998 su V. Račkaičiu).

Gediminas Isokas

▲

Jolita Radušienė (Stasiulionytė) G. 1955 07 30 Utenoje. Gamtos mokslų dr. (1990). 1973 baigė Utenos antrąją vid. mokyklą, 1978 m. VVU Gamtos fakultetą, biologė. 1978–79 Botanikos instituto Augalinių resursų skyriaus laborantė, 1979–84 to instituto Ekonominės botanikos skyriaus laborantė. Nuo 1994 vyresn. mokslinė bendradarbė. Vadovauja VU diplomantams, doktorantams, magistrantams. Dalyvavo tarptautinėse konferencijose: 1992, 1996 Vokietijoje, 1998 Vengrijoje, 2000 Graikijoje. Stažavosi: 1992, 1996 Švedijoje, 1998 Norvegijoje. Yra Lietuvos botanikų draugijos narė.

Gediminas Isokas

▲

Bronius Radzevičius  G. 1940 12 24 Radviliškyje. M. 1980 10 10 Vilniuje. Palaidotas Vyžuonose. Rašytojas. 1949–1960 mokėsi Vyžuonų vid. m-loje. Baigė Vilniaus profesinę technikos mokyklą (įgijo tekintojo specialybę) bei VVU lietuvių kalbą ir literatūrą (baigė 1968, pradžioje studijavo matematiką). Mokytojavo Ožkinių aštuonmetėje m-kloje (Ignalinos raj.), dirbo periodinių leidinių redakcijose (,,Šluotoje“, ,,Komjaunimo tiesoje“). Nuo 1973 buvo Mokslinio metodinio kultūros centro redaktorius. Lietuvos rašytojų sąjungos narys, Žemaitės premijos laureatas (1980), Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (po mirties 1991). Pirmuosius kūrinius išspausdino Utenos laiktraštyje (1957), respublikinėje spaudoje (1967). Išleido apsakymų rink. ,,Balsai iš tylos“ (1970), romaną ,,Priešaušrio vieškeliai“ (1979), (rusų klb. 1987). Po mirties išėjo ,,Priešaušrio vieškeliai“ 1–2 d. (1985), apsakymų rink. ,,Link Debesijos“ (1984), apysakos, novelės ,,Žolė po šerkšnu“ (1994).

Regina Stakėnienė

▲

Povilas Radzevičius G. 1906 04 26 Vyžuonose. M. 1984 04 27 Vilniuje. Palaidotas Rokantiškių kapinėse. Dailininkas. 1919 baigė Vyžuonų prad. m-klą. 1934 išvyko į Kauną ir pradėjo lankyti dažymo–dekoravimo mokyklą. 1938 įstojo į Kauno valstybinę dažymo – dekoravimo mokytojų–instruktorių dvimetę m-klą. 1940 eksternu išlaikė brandos egzaminus Kauno berniukų gimnazijoje. 1940 dirbo Vilniaus amatų m-kloje. 1948 baigė VDI. 1944 paskirtas Vilniaus dailiųjų amatų m-klos direktoriumi. 1947–1949 dirbo Vilniaus akademiniame dramos teatre dekoracijos cecho vedėju. 1949–1969 Vilniaus ,,Dailės“ kombinato interjerų skyriuje dailininku kūrėju. 1958 pirmą kartą dalyvavo parodoje Vilniuje. Personalines parodas organizavo Palangoje, Šventojoje, Klaipėdoje, Kaune, Marijampolėje, Alytuje, Utenoje, Vyžuonose, Latvijoje, Estijoje.

Regina Stakėnienė

▲

Joana Ragauskienė (Tamašauskaitė) (slap. Lakštutė). G. 1888 06 05 Šilalės raj. Petkalnyse. M. 1961 08 12 Utenoje. Palaidota senosiose Utenos kapinėse. Poetė, tautosakos rinkėja. Savamokslė. 1907–1923 gyveno JAV. Grįžusi į Lietuvą, apsigyveno Zarasuose, vėliau Latvijoje, 1951 – Utenoje. Išleido eilėraščių rinkinį ,,Eilės ir dainos“ (1917, 1920).

Regina Stakėnienė

▲

Ignas Ragauskis G. 1891 10 24. M. 1941 08 Rašėje. Kunigas. Vyžuonų par-jos vikaras, dirbęs kartu su klebonu A. Mileikla. 1914 įšventintas kunigu, Vyžuonose dirbo nuo 1938 iki mirties. Sušaudytas Rašės šile prie Utenos kartu su žydais.

Antanas Gasperaitis

▲

Povilas Ragažinskas G. 1912 06 21 Joniškėlyje. Kunigas, teologijos ir literatūros mokslų dr., prof., buvęs Utenos ,,Saulės“ g-zijos kapelionas. 1941 bolševikų suimtas ir kalintas Utenos kalėjime iki karo pradžios. Baigęs Linkuvos g-ziją, Kauno kun. seminariją, 1938 įšventintas kunigu, vikaravo Debeikiuose, dirbo kapelionu Utenoje. 1944 pasitraukė į Vakarus, Romoje, Gregoriano univ. gavo teologijos dr. laipsnį, vėliau Čilėje literatūros mokslų dr. laipsnį. Gyveno Kolumbijoje (buvo universiteto prof.), 1967 persikėlė į JAV, buvo Silver City universiteto prof., dirbo pastoracinį darbą Teksaso vyskupijoje. Parašė knygą apie Santjago (Čilė) univ. rektorių Igną Domeiką, romaną trilogiją ,,Barboros Radvilaitės žiedas“ (mašinraštis), bendradarbiavo spaudoje.

Antanas Gasperaitis

▲

Vygandas Raginis G. 1934 10 21 Kaune. Architektas, pedagogas, administr. Darbuotojas. 1951 baigė Utenos berniukų vid. m-klą, 1957 KPI, mokėsi aspirantūroje, stažavosi Čekoslovakijoje, vėliau suprojektavo vienbučius, vadinamus Alytaus namus, kurių iki 1990 Lietuvoje pastatyta daugiau kaip 30 tūkstančių. Nuo 1992 – Architektūros ir statybos instituto direktoriaus pavad., nuo 1993 – Tarpt. Statybos, studijų ir mokslo tyrimų org-jos asocijuotas narys, dalyvavęs užsienio konferencijose. Dėstė LŽŪA ir KTU.

Antanas Gasperaitis

▲

Algimantas Aloyzas Raguotis G. 1938 06 18 Utenos aps. Toleikių k. Miškininkas. Biologijos mokslų kandidatas (1969). Gamtos mokslų dr. (1993). Vyresn. mokslinis bendradarbis (1975). 1956 baigė Vilniaus miškų technikumą, 1961 LŽŪA MŪF, 1968 stacionarinę mikrobiologijos specialybės aspirantūrą. TSRS MA Maskvos miškų ūkio institute, 1961–65 Lietuvos miškų ūkio instituto jaunesn. mokslinis bendradarbis. Nuo 1968 vyresn. mokslinis bendradarbis. Ištyrė eglių ir beržų vizosterinę, eglynų, pušynų, beržynų dirvožemio miškoflorą, kirtimų ir tręšimų įtaką dirvožemių mikrobiologiniam aktyvumui. Dalyvavo ruošiant miškų bonitavimo ir kartografavimo, medynų mitybos diagnostikos, tręšimo, ūkininkavimo pramonės teršalų paveiktuose miškuose ir kt. moksliniuose darbuose. Dalyvavo mokslinėse ekspedicijose prie Norilsko, kur domėjosi su dėl atmosferos taršos džiūstančių medynų padėtimi, likimu. Po 1990 aplankė Lietuvos ir Karaliaučiaus srities miškus, juose įrengė pastovius stebėjimo taškus, įvertino miškų būklę. Nuo 1992 vykdė ir dirvožemių monitoringą. Jis skaitė mokslinius pranešimus 40-yje mokslinių konferencijų, vykusių Lietuvoje, Rusijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Armenijoje, Čekijoje, Lenkijoje. Lietuvos dirvožemininkų, mikrobiologų draugijų, miškų instituto senato narys. Rašė instituto metraštį, vadovavo instituto mokslinei draugijai, per 20 m. dainuoja Girionių miškininkų chore. Kn. ,,Lietuvos miškininkai“ 2 d., V., 1997.

▲

Antanas Raguotis G. 1914 03 Užpalių vlsč. Kušnieriūnų k. Didžiojo Tėvynės karo partizanas. Nusipelnęs Lietuvos kultūros veikėjas. Kilęs iš valstiečių, Kušnieriūnuose dirbo žemės ūkyje. Nuo 1934 dalyvavo antifašistinėje veikloje. 1934 kalintas. 1935–1939 tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Mokėsi Salų (Rokiškio raj.) ž. ū. m-kloje, Kauno prekybos kursuose. 1941 pradžioje dirbo LKP CK instruktoriumi. 1941 pabaigoje dalyvavo Maskvos gynyme. 1943–1944 Žemaitės partizanų junginio vadas. Baigė Aukštąją partinę m-klą prie VKP (b) CK. 1946–1952 – LLKJS CK I sekretorius. 1954–1957 Vidaus reikalų ministro pavad., milicijos pulkininkas (1954), 1957–1962 – ūkio darbuotojas Kelmės raj., Vilniuje. 1962–1968 dirbo LTSR Ministrų taryboje. 1952–1953 LKP CK Biuro narys. 1947–1954 LTSR AT, deputatas.

Regina Stakėnienė

▲

Bronius Raguotis G. 1929 09 18 Kaune. Žurnalistas. Istorijos mokslų kandidatas (1970), nostr. – humanitarinių mokslų dr. (1993). Doc. (1973). Tėvai Jonas Raguotis (1898–1989) iš Kušnieriūnų k. motina – Veronika Radzevičiūtė (1901–1968) iš Vyžuonų miesto. 1949 baigė Kauno šeštąją g-ziją, 1954 – VVU žurnalistikos skyrių. 1950–1963 dirbo ,,Tiesos“laikraščio redakcijoje. 1954–1985 VVu Žurnalistikos katedros dėstytojas. 1958–1991 Spaudos žurnalistikos katedros dėstytojas, 1985–1991 spaudos žurnalistikos katedros vedėjas. 1991–1994 Žurnalistikos instituto docentas. Nuo 1950 rašė kritikos ir kultūrinės publicistikos straipsnius, tyrinėjo JAV lietuvių literatūros, kultūros, žurnalistikos istoriją. Išleido knygas: ,,Antanas Bimba“ (K., 1974) ir JAV lietuvių kultūros istorijos etiudų rinktinę ,,Prie ištakų“ (V., 1981). Žurnalistų sąjungos narys (1957), Rašytojų sąjungos narys (1971).

Gediminas Isokas

▲

Dalia Ramoškaitė G. 1949 05 02 Utenos aps. Stabulankių k. M. 1981 Vilniuje. Poetė. Baigė Kauno medicinos institutą. Išleido eilėraščių rinkinius: „Skrenda paukštė baltaplunksnė“ (1991), eilėraščius skelbė „Nemune“, almanachuose „Poezijos pavasaris“.

Gediminas Isokas

▲

Andrius Randamonis-Rondomanskis G. 1889 08 07 Medenių dvare Utenos vls. M. 1943 10 26 Kaune. Chemikas, žurnalistas, visuomenės veikėjas. Mokėsi Vilniaus realinėje gimnazijoje, Peterburgo universitete, kurį baigė 1913 m., įgijo chemiko specialybę. Studijuodamas specializavosi ir durpininkystės srityje, aktyviai dalyvavo lietuvių inteligentų veikloje. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, buvo sunkiai sužeistas. Pasveikęs dirbo dujokaukių fabrike. Sužinojęs apie Lietuvos pastangas atgauti nepriklausomybę, nelegaliai grįžo į Lietuvą. Apsigyveno Vilniuje, dirbo savivaldybėje, bendradarbiavo spaudoje. Už lietuvišką veiklą lenkų okupacinė valdžia pašalina iš savivaldybės. Įsidarbino Vilniaus lietuvių gimnazijoje. Už lietuvišką veiklą vėl persekiojamas, baudžiamas kalėjimu, o 1922, su 33 lietuvių veikėjais, ištremtas į Nepriklausomą Lietuvą. 1923–1938 dirba Žemės ūkio ministerijos vandenų ir durpynų inspektoriumi, redaguoja knygas žuvininkystės klausimais. Skaito paskaitas ŽŪA, Kauno 3-ojoje g-zijoje dėsto gamtos mokslus ir geografiją. Aktyvus visuomenės veikėjas, vienas iš sąj. Vilniui vaduoti (ir vilniečių sąjungos) kūrėjų, jos atsakingasis sekretorius.To meto periodikoje (,,Mūsų Vilnius“, ,,Trimitas“, ,,Lietuvos aidas“, ,,Lietuvos žinios“) daug rašė Vilniaus krašto klausimais.. Leido laikraštį lenkų kalba ,,Nowiny“, kuriame analizavo Vilniaus krašto problemas. Buvo labai tolerantiškas žmogus, nesivėlė į partijų rietenas, didelis patriotas, labai principingas, bet suklydęs atvirai prisipažindavo. Nors buvo laisvamanis, gražiai bendravo su J. Tumu-Vaižgantu, o šis pakrikštijo jo sūnų. Išleido knygeles ,,Mažosios Lietuvos žvejyba“ (1933), ,,Garbė nugalėtiesiems“ (apie 1863 sukilimą), ,,Niech žyje Litwa“ (1934). Buvo pradėjęs versti į lenkų kalbą J. Tumo-Vaižganto ,,Pragiedrulius“.

Balys Juodzevičius

▲

Juozas Raslanas G. 1928 05 18 Utenos aps. Padbuožės k. Technikos mokslų dr. (nostr. 1993). 1948 baigė Utenos g-ziją, 1953 – LŽŪA, įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę. Dirbo inžinieriumi žemės ūkio žinyboje Vilniuje (1953–1959), dėstė žemės ūkio mechanizavimo discipliną Vilniaus ž. ū. technikume (1959–1963). Nuo 1963 – KPI Vilniaus filialo (vėliau VISI, VGTU) dėstytojas, doc. (nuo 1979), katedros vedėjas (nuo 1987). Dėsto inžinerinės grafikos disciplinas. Jo mokslinių darbų ir publikacijų sąraše – 42 darbai, paskelbti mokslo leidiniuose, parengti 6 metodiniai leidiniai studentams.

Romualdas Valančiūnas

▲

Kęstutis Rastenis G. 1950 11 21 Utenoje. Poetas, vertėjas. 1968 baigė Tauragnų vid. m-klą, 1973 – VVU Istorijos fak. Dirbo ,,Minties“ leidykloje. Pirmuosius eilėraščius išspausdino 1967 Išleido eilėraščių rinkinį ,,Išgludinti požymiai“ (1988), „Tolimas miestas“ (1998), "Vienas nakty Suomijoj. Alone in the night in Finland", 2003, "Strindbergo kavinėje", 2004.
K. Rastenio poezijos interneto svetainė www.kestutisrastenis.puslapiai.lt

Regina Stakėnienė

▲

Vincas Rastenis G. 1905 01 16 Daugailių par-joje, Juozapinės vs. M. 1982 02 25 Niujorke. Teisininkas, žurnalistas, visuomenininkas, politikas. Mokėsi Daugailių (1912–13) pr. m-kloje, o 1919–21 Utenos g-zijoje. Baigęs Panevėžio g-ziją, Lietuvos univ. studijavo matematiką, VDU – teisę. Baigęs teisės mokslus, specializavosi Vienoje. Daug metų dirbo žurnalisto darbą. Buvo Tautininkų sąj. generalinis sekretorius. Išlaisvintas iš bolševikų kalėjimo, dirbo teisėju, advokatu. Išeivijoj, Klivlende – ,,Dirvos“ leidėjas ir redaktorius. Jau Utenoje priklausė šauliams, ateitininkams, blaivininkams. Rašė straipsnius kultūrine, politine tematika.

Antanas Gasperaitis

▲

Pranas Raščius G. 1932 09 24 Utenos aps. Linskio k. M. 1987 07 21 Vilniuje. Mokėsi Užpaliuose, 1951 baigė Svėdasų vid. mokyklą, 1956 – LŽŪA. 1955–87 dirbo ,,Tiesos“, ,,Literatūros ir meno“, ,,Šluotos“, ,,Pergalės“ redakcijose. Raštai: ,,Pirštai tarp durų“ (satyriniai eilėraščiai, 1966), ,,Slegiam sūrį“ (satyriniai eilėraščiai, 1969), ,,Miško šulinys“. (eilėraščiai, 1972), ,,Trauklapiai“ (satyriniai eilėraščiai, epigramos, poemos, 1947), ,,Kokia dangaus spalva“ (eilėraščiai, 1977), ,,Musę per pusę!“ (satyriniai eilėraščiai, 1978), ,,Gimtinė“ (eilėraščiai, 1980), ,,Žemėje prie mėlyno dangaus“ (eilėraščiai, 1982), ,,Valio ir amen!“ (satyriniai eilėraščiai ir poema, 1983), ,,Tu, mano žibury...“ (eilėraščiai, 1986). Su V. Grivicku parašė libretą B. Gorbulskio satyrinei operai ,,Frank Kruk“, su Č. Valadka – V. Telksnio operetei ,,Girnų muziejus“. Kompozitoriai V. Telksnys, A. Makačinas ir kt. sukūrė melodijas jo žodžiams.

Regina Stakėnienė

▲

Henrikas Raštikis G. Dūkšte. M. apie 1980 Čikagoje. Bibliotekininkas ir ansamblio vadovas. Jaunesnysis generolo Stasio brolis. Mokėsi Dūkšte. Iš ten lenkų okupantai paėmė į savo armiją, iš kurios pabėgo. Apsigyvenęs Utenoje, 1931 ėmė vadovauti ką tik įsteigtai valdiškai bibliotekai, kurios vedėju buvo iki 1940 liepos mėn. Bibliotekos fondus padidino iki 10 tūkst. vnt. (be periodikos). Vokiečių okupacijos metais vėl sugrįžo vadovauti bibliotekai. Utenoje jis įkūrė garsų kanklininkų ansamblį, pats gamino kankles (vienas jų buvo dovanojęs broliui Stasiui, kuris jas išsivežė į Vokietiją). Jis buvo vedęs uteniškę O. Liuimaitę. Su šeima atsidūręs Čikagoje, sunkiai dirbdamas prarado sveikatą, bet vis tik rėmė sergantį brolį. Raštikių tėvas ir kiti šeimos nariai mirė Sibire. 1974 Henrikas buvo paralyžiuotas.

Antanas Gasperaitis

▲

Petras Rauda-Špeil G. 1894 03 23 Radviliškyje. M. 1974 03 07 Svėdasuose. Kunigas. Mokėsi savarankiškai. 1940 įstojo į Šiaulių gimnaziją. Baigęs 5 klases, įstojo į Kauno kun. seminariją. 1917 07 25 įšventintas kunigu. Mokyklų kapelionu dirbo Joniškyje, Žagarėje, Šeduvoje, Kaune. 1929–1930 Utenos ,,Saulės“ g-zijos kapelionas ir direktorius. Nuo 1933 Zarasų g-zijos kapelionas. Nuo 1940 – Utenos par-jos kapelionas. Nuo 1944 – Kauno kunigų seminarijos vicerektorius. 1949 03 04 suimtas Pamūšyje. Ištremtas į Turiską, vėliau į Okunevą, Archangelską, Molotovską. Į Vilnių grįžo 1954 Dirbo Kaune, vėliau Anykščiuose, Biržuose. 1957 vėl ištremtas į Patmos stovyklą Mordovijoje. Į Vilnių grįžo 1962 Sunkiai sirgdamas, gyveno Svėdasų altarijoje, čia ir mirė. Palaidotas Utenos senosiose kapinėse.

▲

Regina Stakėnienė

Petras Rauduvė G. 1901 02 17 (dabar Pasvalio raj. Girsūdų k.). M. 1982 08 20 Šeduvoje, kunigas, vertėjas. Iš gimnazijos išėjęs Lietuvos savanoriu buvo sunkiai sužeistas. Kunigu įšventintas 1925. Dirbo Kupiškyje, Dusetose, nuo 1939 – Degučiuose. Buvo asketas, parašė dogmatinės ir asketinės teologijos knygučių, ne vieną jų išvertė. Vokiečių okupacijos metais gelbėjo žydus, buvo kalintas, vos išliko gyvas. Utenoje kunigu dirbo 1964–1970.

Antanas Gasperaitis

▲

Elvyra Redaitienė (Čičinytė) G. 1936 02 13 Utenos aps. Nodėgulių k. Gydytoja. Habil. dr. (1994). Mokėsi Sudeikių pradžios, 1954 baigė Utenos antrąją vid. mokyklas, 1962 Kauno medicinos institutą. 1962 dirbo „Raudonojo kryžiaus“ tuberkuliozinėje sanatorijoje. Nuo 1963 dirba Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institute: aspirante, jaunesniąja moksline bendradarbe, laboratorijos vedėja. Parašė monografiją „Imunologiniai metodai reumatologijoje“, paskelbė per 200 straipsnių. Gydytojų tobulinimosi institute skaitė discipliną „Autoimunitetas ir riaumatiniai susirgimai“. Dalyvauja doktarantūros komitetuose, skaito jiems paskaitas, skaitė pranešimus tarptautinėse komferencijose užsienyje ir Lietuvoje. Yra imunologų, Rusijos gamtos mokslų ir kt. draugijų narė.

Gediminas Isokas

▲

Mečislovas Reinys G. 1884 02 05 Daugailių parapijoje, Madagaskaro k. M. 1953 11 08 Vladimiro kalėjime. Arkivyskupas, psichologas. Mokėsi Antalieptės ir Mūrinės Ašmenos (Vilniuje) pradžios mokyklose. Vėliau baigė Aleksandro III gimnaziją Rygoje. 1901–05 mokėsi Vilniaus kunigų seminarijoje, Petrapilio Dvasinėje akademijoje. 1907 išventintas kunigu. Primicijas laikė Daugailių bažnyčioje. 1909 gavo teologijos magistro laipsnį. 1909–14 studijavo Liuveno (Belgija), Strasbūro (Prancūzija) universitetuose. 1922–31 Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos ir filosofijos ekstraordinarinis profesorius. Filosofijos daktaras (1912). 1916–22 dėstė filosofiją Vilniaus kunigų seminarijoje, 1922–40 psichologiją Kauno universitete. Vienas iš Lietuvių katalikų mokslo akademijos steigėjų ir pirmasis jos sekretorius (1922). Mokėjo lotynų, italų, prancūzų, anglų, danų vokiečių, rusų, lenkų, ispanų kalbas. 1925 09 25–1926 04 21 Ministrų kabineto Užsienio reikalų ministras. 1926 įšventintas vyskupu ir paskirtas Vilkaviškio vyskupo pagalbininku. 1942–47 Vilniaus vyskupas, nuo 1942 t. p. Minskio ir Mogiliovo arkivyskupijos valdytojas. Parašė apybraižą ,,Tomas Akvinietis“ (1916), studiją ,,Rasizmo problema“ (1939), ir kt. darbus filosofijos, pedagogikos, psichologijos klausimais. Iš rusų kalbos išvertė G. Čelpanovo vadovėlį ,,Psichologija“ (1921). Bendradarbiavo žurnaluose ,,Naujoji Lietuva“, ,,XX amžius“, ,,Židinys“, ,,Logos“, ,,Soter“, ,,Laisvoji Lietuva“, Lietuvių katalikų mokslo akademijos leidinyje ,,Suvažiavimo darbai“ ir kt. Reiškėsi ateitininkų, pavasarininkų, krikščionių demokratų partijos veikloje (parašė šios partijos naują programą, (V., 1947) suimtas ir nuteistas kalėti.
Simbolinis karstas su sauja žemių iš Vladimiro yra Vilniaus Arkikatedros vyskupų kriptoje. Prie tėviškės kelio pastatytas arkivyskupo kryžius (fundatoriai: kraštotyrininko A. Žilėno vadovaujamas kultūros fondo Zarasų skyrius, Antalieptės bendrovė, vadovaujama D. Popovo, (Antalieptės parapija).

Regina Stakėnienė

▲

Juozas Repečka G. 1920 08 09 Kuktiškių vls. Kampų vs. Teisės mokslų dr. (1949), visuomenės veikėjas. Baigė Utenos g-ziją (1938), VVU Teisės fak. (1943). 1949 baigė Giotingeno univ., už disertaciją ,,Der gegenwartige Status der baltischen Staaten“ gavo dr. laipsnį. 1942–1944 VVU studijavo ekonomiką, o 1953–1954 Niujorko univ. – visuomenės mokslus. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1940 Vyčio korpuso Vilniuje pirmininkas, 1945 lietuvių studentų Vakarų Vokietijoje centrinės atstovybės pirmininkas. 1950 išvyko į JAV. 1952 ,,Šviesos“ sambūrio pirmininkas. 1954 ,,Demokratinio darbo talkos“ pirmininkas. 1954–1969 ,,Darbo“ žurnalo redaktorius.

Genovaitė Šnurova

▲

Jonas Repšys G. 1928 03 03 Utenos aps. Abromiškio k. Mokslų dr. (nostr. 1993), doc. (1963). 1947 baigė Rokiškio g-ziją, 1952 – LŽŪA MŪF. 1952–54 LŽŪA Miškų ūkio ekonomikos ir organizacijos katedros dėstytojas (valandininkas) ir asistentas. 1957–62 dėstytojas. 1962–74 tos katedros vedėjas, vėliau dėstytojas. 1968–69 su doc. V. Antanaičiu ir doc. L. Vitkausku vadovavo valstybinių miškų pirmajai inventorizacijai statistiniu metodu. Jam vadovaujant J. Grigaliūnas (1968), A Kuliešis (1972), V. Verbyla (1974), R. Juknys (1975) apgynė kandidatines disertacijas. 1968 stažavosi VDR, Lietuvos miškų ūkio mokslinio tyrimo institute (1977). ,,Miško projekte“ (1972, 1982, 1983). 1994 išėjo į pensiją. Išleido šias knygas: ,,Miško taksacija“ (kartu su A. Antanaičiu, V., 1970), vienas autorių: ,,Miško taksuotojo žinynas“, (V., 1968, 1983), ,,Lietuvos TSR valstybinių miškų tvarkymo rezultatai, (V., 1966) ir kt. Apie miškų apsaugą, medynų taksaciją, miškus ir kt. klausimais paskelbė per 250 straipsnių. 1971, 1973 LŪPP dalyvis, Noreikiškių apl. deputatas, akademinės bei miškų tarybos narys (1964–1978) ir kt.

Gediminas Isokas

▲

Dalius Ribokas G. 1961 12 14 Utenoje. Istorikas archeologas. 1961–1972 gyveno Daugailiuose, mokėsi Daugailių aštuonmetėje m-kloje. 1979 baigė Utenos 2-ąją vid. m-klą, 1984 – VVU Istorijos fak., įsigijo istoriko ir visuomenės mokslų dėstytojo specialybę. 1984–1986 tarnavo armijoje. Nuo 1986 dirba UKM muziejininku. Nuo 1988 tyrinėja Ruklių senkapį (Utenos raj.). Yra parašęs straipsnių archeologijos tema rajono laikraštyje, archeologinių tyrimų medžiagą skelbęs tęstiniame leidinyje ,,Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“. Visuomeninė veikla: Lietuvos Socialdemokratų partijos Utenos grupės pirmininkas.

Daiva Luchtanienė

▲

Gintaras Ribokas G. 1960 06 17 Utenos raj. Tauragnuose. Geografijos mokslų dr. (2000). 1978 baigė Utenos antrąją vid. m-klą, 1983 - VVU gamtos fak., geografijos dėstytojas. 1983-1987 Respublikinės agrochemijos laboratorijos dirvožemininkas. 1987-1996 Geografijos instituto asistentas, 1996-2000 doktorantas. Nuo 2000 to instituto mokslinis bendradarbis. Vienas ir su bendraautoriais paskelbė 16 straipsnių, dalyvavo 9 respublikinėse ir taerptautinėse konferencijose. Yra Lietuvos geografų ir Europos krantų sąjungų narys.

Gediminas Isokas

▲

Antanas Ryliškis G. 1936 01 17 Utenos aps. Ryliškių k. Gamtos mokslų dr. (1991). Biologas. 1949 baigė Tauragnų progimnaziją, 1953 Utenos antrąją vid. mokyklą, 1963 VVU Gamtos fakultetą. 1953–58 Vytėnų bandymų stoties Rojaus padalinio bandymų technikas, jaunesnysis mokslinis bendradarbis. 1958–65 aspirantas, mokslinis bendradarbis. 1956–69 vyr. mokslinis bendradarbis. 1969–76 VVU Gamtos mokslų fak. vyr. mokslinis bendradarbis. Nuo 1976 laisvai praktikuojantis mokslo darbuotojas, daugiausia vaismedžių genetikos ir selekcijos srityse. Išvedė 6 agrastų (Ginučiai, Žiliniai, Kirdeikiai, Lūšiai, Bajorai ir Daunoriai), 6 juodųjų serbentų veisles, iš kurių vienai pripažinta autorystės teisė. Išvesdamas agrastų veislę ,,Ginučiai“ taikė eksperimentinės mutagenezės metodą. Yra tarptautinės agrastų ir serbentų augintojų asociacijos narys. Paskelbė mokslinių straipsnių.

Gediminas Isokas

▲

Juozas Rimantas (iki 1940 Slapšinskas) G. 1908 03 31 Užpalių vlsč. Bikūnuose. M. 1973 01 08 Vilniuje. Bibliotekininkas, bibliografas. Mokėsi Rokiškio gimnazijoje, 1943 baigė VDU. 1927–1935 dirbo ,,Sargybos“ laikraščio redakcijoje, 1936–39 – Kauno radiofone. 1939–1941 ir 1944–1950 – LTSR Centrinės valstybinės bibliotekos direktorius. 1942–1947 ir 1944–1947 dar dėstė Kauno univ. 1951–1958 – Kauno 6 vid. m-klos mokytojas, 1959–1963 – Knygų rūmų vyr. bibliografas, skyriaus vedėjas. Parašė kn. ,,Bibliotekos ir jų tvarkymo bruožai“ (1935), ,,Viešųjų bibliotekų organizacija“ (1937), sudarė albumą ,,Žemaitė gyvenime ir kūryboje“ (1956), parašė atsiminimų (,,Petras Rimša pasakoja“ 1964). Vienas iš leidinio ,,Lietuvos TSR bibliografija“ (serija A. Knygos lietuvių k.) sudarytojų, 1971 už 1969 išleistą I t. suteikta valstybinė premija.

Regina Stakėnienė

▲

Pranas Rimiškis G. 1897 01 26 Užpalių vlsč. Kaniūkų k. M. ten pat. Medžio drožėjas. 1914 mokėsi Užpalių prad. mokykloje. Dėl lėšų stygiaus mokslus nutraukė. Mokėsi namuose. Piešė, žvejojo, taisė batus. Domėjosi istorija, religija. Drožė kunigaikščių, karalių, velnių, žemdirbių skulptūrėles. Dalis jo darbų išliko Užpalių ir Utenos kraštotyros muziejuose.

Gediminas Isokas

▲

Kazys Rimkus G. 1902 11 14 Vyžuonų vls. Šaltinių k. M. 1960 05 22 Doveryje, JAV. Hidrotechnikos inžinierius. Tyrinėjo upes, dirbo VDU Hidrotechnikos katedroje, vėliau susisiekimo ministerijos vandens kelių direktorius. Straipsnius spausdino moksliniuse leidiniuose (,,Technika“, ,,Technika ir ūkis“ ir kt).

Antanas Gasperaitis

▲

Regina Rinkauskienė (Lukošiūnaitė) G. 1961 03 11 Daugailiuose. Filologijos mokslų dr. (1999). 1974 baigė Daugailių aštuonmetę, 1979 – Utenos penktąją vid. mokyklas. 1983 VPI, įsigijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos specialybę. Nuo 1983 dirba VPI (universitete) vyresn. laborante, asistente, nuo 1999 – vyresn. asistente. Nuo 2000 Kalbotyros katedros vedėja. Dėstė lietuvių bendrinės kalbos fonetiką, akcentologiją, vėliau Lituanistikos fakulteto studentams – dialektologiją, praktinį skyrybos kursą, kitų specialybių studentams – lietuvių kalbos kultūros kursą, vadovauja dialektologijos praktikai, kursiniams darbams. Paskelbė tris straipsnius. Už gimtosios tarmės nagrinėjimą 1999 gavo kalbininko A. Salio premiją.

Gediminas Isokas

▲

Edmundas Rinkevičius G. 1950 01 20 Anykščių raj. Traineliškio k. dabar Kunigas, literatas, tautodailininkas. 1979 baigė Kauno kun. seminariją. Kunigavo Panevėžyje, Biržuose, Jūžintuose, Pabiržėje. Nuo 1992 Užpalių parapijos klebonas. Išleido eilėraščių rinkinius ,,Vilties sparnai“ (1991), ,,Po žilvičio šakom“ (1993), ,,Krintanti žvaigždė“ (1995), biografinę knygutę apie kunigą Aleksandrą Papučką ,,Tavyje, o Dieve, visada mano viltis“ (1998), „Sudegintas laikas“ (2000).

Regina Stakėnienė

▲

Jonas Rinkevičius G. 1887 05 28 Utenos vls. Avižienių k. M. 1958 01 02 Čikagoje. Knygų leidėjas, daugiausia dirbęs Vilniuje, Kaune, o Pirmojo pasaulinio karo metais Petrograde, Voroneže. Vilniuje bendravo su kunigais S. Stakele, J. Ambraziejumi ir kt. veikėjais, platino spaudos draudimo metais spaudą. Nuo 1906 dirbo ,,Vilniaus žinių“ spaustuvėje Kaune, S. Banaičio spaustuvėje, bendradarbiavo Vaižganto ,,Viltyje“. 1909 pradėjo leisti kalendorius, lietuvių rašytojų knygas. 1912 ėmė leisti garsius ,,Švyturio“ almanachus, taip pat ir ,,Vaivorykštę“. Jis buvo mūsų literatūrinių almanachų pradininkas, pagrindinis to meto lietuvių grožinės litatūros propaguotojas. Nuo spaudos atgavimo iki 1915 jis išleido apie 130 leidinių: V. Krėvės, Lazdynų Pelėdos, Vaižganto. I. Šeiniaus ir kt. 1915 išsiųstas iš Vilniaus, ligi 1917 leidybos darbą dirbo Petrograde, vėliau – Voroneže. 1918 m.grįžęs į Vilnių, įkūrė ,,Švyturio“ leidyklą, po metų persikėlė į Kauną.Iki 1926 išleido 547 daugiausia grožinės literatūros leidinius. Vėliau ,,Švyturys“ virto ,,Spindulio“ leidykla. Jos sandėlius Vilniaus lenkai sudegino, J. Rinkevičius leidyklos atsisakė. Buvo veiklus visuomenininkas: Lietuvių mokslo, Lietuvių dailės draugijų narys, priklausė ir daugeliui kitų draugijų. Mėgino versti knygas. 1944 pasitraukęs iš Lietuvos, iki mirties gyveno JAV, Čikagoje.

Antanas Gasperaitis

▲

Kazimieras Rinkevičius (Topša) G. 1877 Utenos vls. Avižienių k. M. 1947 ten pat. Tautodailininkas, kryždirbys, baldžius. Jis buvo knygų leidėjo Jono Rinkevičiaus giminaitis, linksmas žmogus. Utenos apylinkių gyventojams padarė daugybę baldų (komodų, spintų...), puošė namus gonkais. Avižieniuose jis pastatė ornamentuotą kryžių. Artimus ryšius palaikė su dievdirbiu ir kryždirbiu A. Deveikiu, todėl judviejų kryžiai panašūs, su daugeliu dievukų ir gausia ornamentika.

Antanas Gasperaitis

▲

Vytautas Jonas Rinkevičius G. 1938 01 27 Utenos aps. Ilčiukų k. Gamtos mokslų dr. (1993). Doc. (1974). 1949 baigė Ilčiukų prad. mokyklą, mokėsi Užpalių vidurinėje, 1956 baigė Antalieptės vid. mokyklą, 1961 VVU Fizikos fak., fizikos ir vidurinės mokyklos fizikos mokytojas. 1961–1962 VVU asistentas. 1964–67 aspirantas, 1967–74 vyresn. dėstytojas. Nuo 1974 docentas. Išleido mokymo priemones: „Fizikos uždavinių sprendimas su ESM, V., 1984, „Elektros ir magnetizmo uždaviniai“ V., 1999, „Nuolatinė elektros srovė. Magnetinis laukas“ V., 2000. Paskelbė 41 mokslinių straipsnių, VVU dėstė kietojo kūno pagrindus. 1970–86 Fizikų draugijos sekretorius.

Gediminas Isokas

▲

Albertas Rubavičius G. 1934 03 18 Plungės raj. Lopaičiuose. M. 1989 12 23 Utenoje. Palaidotas naujosiose Utenos kapinėse. Ekonomistas, nusipelnęs ekonomistas. 1950 m., baigęs progimnaziją, pradėjo dirbti Telšiuose ,,Masčio“ trikotažo fabrike, vėliau dirbo lengvosios pramonės įmonėse Šiauliuose, Kaune, Kelmėje. Nuo 1968 ,,Utenos trikotažo“ fabriko cecho viršininkas, o 1970–1989 šios įmonės direktorius. 1974 baigė VVU (pramonės planavimo specialybę). Jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio ekonomisto Garbės vardas. Apdovanotas dviem ordinais ir Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštais. Palaidotas naujosiose Utenos kapinėse.

Regina Stakėnienė

▲

Jonas Rukšėnas G. 1943 03 01 Utenos aps. Paraudės k. Technikos mokslų dr. (1993). Baigė Šnieriškių septynmetę (1957), Utenos 2-ąją vid. m-klas (1960), KPI (1966). 1967–1969 Kauno politechnikumo dėstytojas. 1969–1989 Pramonės statybos projektavimo instituto. 1980–1991 Radijo matavimų technikos mokslinio tiriamojo instituto technologas, mokslinis bendradarbis. Nuo 1991 AB TIDE technologas konstruktorius.

Antanas Gasperaitis

▲

Antanas Rūkštelė G. 1906 10 22 Degučiuose (dabar Zarasų raj.). Dailėtyrininkas, tapytojas. Mokėsi Utenos g-zijoje, 1929 baigė Kauno meno mokyklą. 1926–36 M. K. Čiurlionio meno galerijos ir Valstybinio muziejaus konservatorius. 1936–44 Kauno Kultūros muziejaus etnografijos skyriaus vedėjas. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1949–55 gyveno Australijoje, nuo 1965 – JAV. Rengė parodas Australijoje, JAV. 1929 išleido knygą ,,Lietuvių tautodailė“, 1937 – ,,Vilniaus kryžiai“, 1940 – ,,Pastabos apie mūsų liaudies medžio raižinius“ ir kt., iliustravo knygas.

Gediminas Isokas

▲

Albertas Ruzgas G. 1925 07 09 Utenos aps., Sėlės k. Bibliografas, kultūros istorikas. 1958 baigė Vilniaus kultūros–švietimo technikumą (bibliotekininko specialybę), 1966 VVU (bibliotekininko specialybę). 1949–54 Sėlės klubo – skaityklos vedėjas. 1954–61 Sėlės, 1962–63 Skudutiškio (Molėtų raj.) bibliotekos vedėjas. Nuo 1965 Knygų rūmų bibliografas, 1982–86 Periodinių leidinių retrosp. bibliografijos skyriaus vedėjas. Bibliogr. veikalų ,,Lietuvos TSR spauda“ ( t. 2, kn. 2, 1982) ir ,,Lietuvos TSR bibliografija“ A serijos II tomo (kn. 1–2 1958–86) vienas iš sudarytojų. Bibliografinio žodyno ,,Lietuvių rašytojai“ (t. 1, 1979) vienas iš autorių. Parengė bibliogrinę rodyklę ,,Jurgis Dovydaitis“ (1986). Sudarė teminį eilėraščių rinkinį ,,Kalbėti motinos tarme“ (1990). Enciklopedijų bendradarbis. Partizanų laikraščio ,,Aukštaičių kova“ talkininkas (parūpindavo popieriaus, rašinių ir kt.), rezistentų žurnalo ,,Alma Mater“ bendradarbis (slapyvardis A. Samanius). Periodikoje paskelbė kelis mažesnės apimties bibliografinius veikalus, straipsnių iš lietuvių spaudos ir literatūros istorijos, bibliografijos ir bibliotekininkystės. Sukaupė medžiagą autoriniam lietuvių spaudos slapyvardžių žodynui. Rašo veikalą iš lietuvių periodikos istorijos.

Gediminas Isokas

▲

Vincas Ruzgas G. apie 1892 Užpalių vls. Plepesiškių k. M. 1972 05 26 Kaune. Pedagogas, muziejininkas, bibliotekininkas, nusipelnęs mokytojas (1957). Mokėsi pas daraktorių Jurgį Braukylą. 1906 baigė Užpalių dvilklasę liaudies mokyklą. 1908–21 gyveno Petrograde pas krikšto motiną, dirbo, mokėsi Pedagoginiame institute (1918–21). Į Lietuvą grįžo 1921 Dalyvavo mokytojų profesinės sąjungos veikloje, nuo 1922 centro valdybos narys. 1922 m.Kaune įrengė nuolatinę mokinių pagamintų priemonių parodą. Vienas iš spaudos fondo steigėjų, valdybos narys. 1925 išrinktas atstovu organizuoti mokymo ir mokslo priemonių muziejų. 1930 pedagoginių radijo valandų komiteto narys, 1931 Lietuvos bibliotekininkų draugijos centro valdybos narys, 1936–40 Lietuvos mokytojų profesinės draugijos pirmininkas. Nuo 1933 kartu su kitais leido pedagoginį žurnalą ,,Mokykla ir visuomenė“. Pasirašinėjo V. Alaušo, V. Rykštės slapyvardžiais. Iki 1940 buvo Kauno V. Kudirkos bibliotekos vedėjas. 1944–59 mokytojavo Kaune. 1940–41 Kauno švietimo skyriaus vedėjas. 1946–58 Vytauto Didžiojo bibliotekos direktorius. 1958–72 pedagoginio muziejaus direktorius. Išleido: ,,Kaip augalai rinkti, gerbarai ir kolekcijas daryti“ (1925), ,,Kartono ir knygrišystės darbų vadovėlis“ (1926), ,,Gamtos rinkinių gaminimas“ (1927), ,,Gamtos metodikos pagrindai“ (1929), ,,Medžio ir metalo darbai“ (1930), ,,Centrinės pedagoginės bibliotekos katalogas“ (1932) ,,Vaikų auklėjimas“ (1935), ,,Bibliotekoms vadovėlis“ (1937), ,,Gamtos vadovėlis“ (1940) ir kt. 1932 redagavo informacinį leidinį ,,Lietuva“, išvertė knygų gamtos ir kooperacijos klausimais, paskelbė apie 500 straipsnių, žinučių.

Regina Stakėnienė

▲

Rima Ruzgienė (Kviklytė) G. 1943 10 08 Daugailių vls. Zastrono k. Doc., gamtos mokslų dr. (nostr. 1993). 1948 su tėvais persikėlė į Varnių vls. 1960 baigė Žarėnų vid. mokyklą, 1965 – VPI Gamtos–geografijos fak., biologijos mokytoja. 1965–69 Lietuvos MA Botanikos instituto aspirantė. 1970–83 Botanikos instituto mokslinė bendradarbė. Nuo 1983 dirba VPI (VPU). 1987–1996 Buities kultūros katedros vedėja, vėliau – docentė. Skaito kursus ,,Maistiniai augalai“, ,,Maisto paruošimo technologijos“ bakalaurams ir magistrams, vadovauja doktorantams. Yra šių leidinių bendraautorė ir autorė: ,,Sukultūrinkime spanguoles“ (1976) rusų klb., ,,Vaistinių augalų auginimas“ (1983). ,,Lietuvos laukiniai vaisiniai augalai“ (1981), ,,Daržovės darže ir ant mūsų stalo“ (1993), ,,Valgius gamina vaikai“ (1992), ,,Spanguolyno įrengimo rekomendacijos“ (1985), ,,Etiketo paslaptys – jūsų sėkmė“ (1997), ,,Maisto produktų atsargos“ (1998), ,,Mamytės ir tėvelio šventėms“ (1999). Paskelbė apie 100 mokslo ir populiarinimo straipsnių.

Gediminas Isokas

▲

© Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka
Utena. 2002