Utenos krašto enciklopedija. Personalijos

ASD1.gif (8484 bytes)

Pranas Nagys G. 1923 01 28 Utenos aps. Vyžuonų vs. Spaudos darbuotojas, rezistentas. Motina Teofilė – pulk. Pr. Saladžiaus sesuo, tėvas Kalmanas – vengras, pakeitęs pavardę į Nagys. Baigė Vyžuonų prad. m-klą, nuo 1934 mokėsi Utenos g-zijoje. 1940 išvyko į Vilnių, į amatų ir technikos m-klą. Karo metais vokiečių paimtas į frontą. Pabėgęs įstojo į Vietinę rinktinę ir ties Ašmena, prie Graužiniškių, dalyvauja kautynėse, kur žuvo daug uteniškių. Areštuojamas, išvežamas į Vokietiją, vėl išsiunčiamas į frontą. Po karo patenka į kalėjimą, į išvietintųjų stovyklas, pabėgęs mokosi Niurnberge technikos m-kloje, priimamas į inžinerijos kuopą Frankfurte. 1948 su broliu Juozu išvyksta į Australiją, įsikuria Sidnėjuje. 1951 ten įsteigia „Minties“ spaustuvę, spausdina savaitraštį „Mūsų pastogė“, išrinktas į Australijos lietuvių bendruomenės (ALB) valdybą, dalyvauja Sidnėjaus lietuvių klubo v-boje, rašo spaudoje, kuria poeziją. Savo spaustuvėje išleidžia „Australijos lietuvių metraštį“ (1962) kelias Juozo Almio Jūragio eilėraščių knygas, „Mūsų pastogė“ 956 numerius, „Lietuvos kelių“ leidinius, knygų, kalendorių, smulkių leidinių. Buvo Sidnėjaus karių veteranų sąj. „Ramovė“ sekretorius, choro „Daina“ v-bos pirmininkas. Nuo 1997 gyvena Vilniuje. 1998 išleido 358 psl. prisiminimų knygą „Gyvenimo vingiuose“.

Antanas Gasperaitis

▲

Antanas Namikas G. 1887 10 10 (22) Užpalių vls. Gaigalių kaime. M. 1980 12 30 Kaune, palaidotas Užpaliuose. Pedagogas, kraštotyrininkas. Mokėsi Užpalių prad. m-kloje, Palangos progimnazijoje, Liepojos g-zijoje. Tėvai paremti negalėjo, tad uždarbiavo, mokydamas atsiliekančius. Pervargęs susirgo. Įstojo į Kauno kunigų seminariją, bet ją metė. Išlaikęs mokytojo egzaminus, nuo 1908 iki 1958, su pertraukomis, dirbo pedagogo darbą: mokytoju, direktoriumi, inspektoriumi, vėl mokytoju Rokiškio, Skapiškio, Radviliškio, Utenos, Ukmergės, Dusetų, Pakruojo, Salų mokyklose. 1912–1917 neakivaizdžiai studijavo Maskvos archeologijos institute, apgynė disertaciją ir gavo diplomuoto archeologo vardą, bet dirbti archeologu negalėjo: nebuvo etatų. Laisvalaikiu rinko archeologinius radinius, tautodailę, senienas ir 1929 metais įkūrė Utenos istorijos muziejėlį, bet 1940 metais okupantų buvo priverstas palikti Uteną ir muziejėlį. 1951 rudenį buvo ištremtas į Krasnojarsko kraštą. 1956 grįžo į Lietuvą, buvo paruošęs monografijas apie Užpalius ir Uteną, bet dėl lėšų stokos, jos nebuvo išspausdintos, karo ir suiručių metais dingo. Dar būdamas tremtyje, išvertė Hermano Vartbergės kroniką. Mokėdamas keletą kalbų (lenkų, rusų, lotynų, vokiečių), vėliau išvertė ir Vygando Marburgiečio ,,Naują Prūsų kroniką“, ,,Senąją Livonijos kroniką“, ,,Eiliuotą Livonijos kroniką“, Petro Dusburgo ,,Prūsų žemės kroniką“. Vertimai liko rankraščiuose ir mašinraščiuose. Jo biblioteką ir rankraščius duktė Verutė Čarneckienė perdavė Utenos kraštotyros muziejui.

Balys Juodzevičius

▲

Juozas Namikas G. 1904 10 17 Užpaliuose. M. 1940 11 30 Kaune. Lakūnas. Prad. m-klą baigė Užpaliuose, vėliau mokėsi Utenos ,,Saulės“ g-zijoje. G-ziją baigė Kaune. 1921 savanoriu stojo į Kauno karo mokyklą. 1923 suteiktas karininko–pėstininkų leitenanto laipsnis. 1925 lankė Aviacijos kursus. Paskiriamas į antrąją Kauno eskadrilę lakūnu–žvalgu. 1934 minint Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą metines, kelionei aplink Europą pakilo trys A. Gustaičio projektuoti lėktuvai ANBO IV. Jų maršrutas: Stokholmas – Kopenhaga – Amsterdamas – Briuselis – Londonas – Paryžius – Marselis – Roma – Udinė – Viena – Praha – Budapeštas – Bukareštas – Kijevas – Maskva – Velikije Luki – Kaunas. Eskadrilės vadas Juozas Namikas. 1934 07 19 trys lėktuvai nusileido Kaune. Juos sutiko tūkstantinė minia. Latviai, estai bei kitos valstybės lėktuvų negamino. 1935 J. Namikui suteiktas majoro laipsnis. Jis paskirtas Aviacijos štabo adjutantu, vėliau trečios eskadrilės vadu Šiauliuose. Išvyko į Angliją. Jis apdovanotas Lietuvos, Prancūzijos, Čekoslovakijos, Švedijos, Italijos ordinais ir medaliais. 1939 Užpaliuose surengė aviacijos šventę. 1940 jis slapstosi Užpaliuose, o 1940 11 30 jo lavonas buvo rastas Kaune, Nemuno saloje. Spėjama, kad, nenorėdamas patekti į enkavėdistų rankas, nusišovė. Palaidotas Kaune, šalia S. Dariaus ir S. Girėno mauzoliejaus. Po 20 metų perlaidotas Užpalių kapinėse. 1992 Užpalių kapinėse pastatytas antkapinis paminklas.

Gediminas Isokas

Gražina Kadžytė

▲

Konradas Nanėnas G. 1942 05 15 Utenos aps. Likančių k. M. 1995 05 03 Utenoje. Inžinierius, ilgametis Utenos laboratorinių elektros krosnių gamyklos (LEKG) generalinis direktorius. 1960 baigė Utenos 2-ąją vid. mokyklą, 1967 – KPI, įsigijo mašinų gamybos technologijos, metalo pjovimo staklių ir įrankių gamybos specialybę. 1960–63 Laboratorinių elektros krosnių gamykloje tekintojas, buvo pasiųstas mokytis į Kauną, o baigęs KPI Mašinų gamybos fakultetą vėl sugrįžo į Uteną ir iki mirties dirbo tos gamyklos meistru, cecho viršininku, planavimo–gamybos skyriaus viršininku, vyr. inž., o nuo 1979 – gamyklos direktoriumi. Buvo labai darbštus, pareigingas, daug pastangų skyrė, kad Utenoje būtų pastatyta nauja LEK gamykla, buvo išrinktas Utenos krašto pramonininkų asociacijos prezidentu.

Rimgaudas Mališauskas

Romualdas Valančiūnas

▲

Albertas Nargėlas G. 1935 03 14 Utenos aps. Leliūnuose. Technikos mokslų dr. nostr. (1993), doc. (1968). Lietuvos valstybinės premijos laureatas (1967). Mokėsi Leliūnų prad. m-kloje ir Leliūnų progimnazijoje. 1953 baigė Utenos I-ąją vid. m-klą, 1958 KPI, inž. elektrikas. 1958–60 Petrašiūnų elektrinės inžinierius, 1960–63 KPI aspirantas, 1963–65 Mokslinių tyrimų sektoriaus vyresn. inžinierius. 1965–68 Elektros sistemų katedros vyresn. dėstytojas, 1968–74 doc. 1974–84 tos katedros vedėjas, nuo 1984 m. instituto (KTU) Elektros sistemų katedros doc. Išleido knygas „Elektros sistemų relinė apsauga“ (1983), „Elektros sistemų automatika“ (1984), „Energetikos objektų automatinis valdymas“ (1987). Rusijos, Ukrainos, Azerbaidžano, Lenkijos, Švedijos, Norvegijos, Vokietijos ir kt. valstybių spaudoje, paskelbė per 120 straipsnių. Skaitė pranešimus Maskvoje, Rygoje, Varšuvoje, Glivicėje, Bialastoke, Stokholme ir kitur organizuotose konferencijose. Vadovauja mokslo programai „Restruktūrizuotos elektros energetikos sistemos“, dalyvauja Lietuvos energetikos strategijos ruošime, buvo Lietuvos prezidento sudarytos komisijos, nagrinėjusios energetikos problemas (1999–2000) narys, vadovauja daktorantams iš kurių keturi apgynė disertacijas. 1964, 1965 apdovanotas sąj. LŪPP sidabro (1964, 1965) ir bronzos (1971, 1973) medaliais.

Gediminas Isokas

▲

Kęstutis Navakas G. 1964 02 21 Utenos raj. Šeimyniškių k. Poetas, eseistas, vertėjas. Gyveno ir mokėsi Taujėnuose (Ukmergės raj.) 1982 Kaune baigė vid. m-lą. Tais pačiais metais paskelbė pirmuosius eilėraščius. Dirbo ,,Kauno dienoje“, 1996 Kaune įsteigė knygyną ,,Septynios vienatvės“. Išleido poezijos knygas ,,Krintantis turi sparnus“ (1988), ,,Pargriautas barokas“ (1996), sudarė rinkinį „Poezijos pavasaris“ (1994), išvertė M. Šalvašvilio eilėraščių knygą ,,Mėnesienos poezija“.

Regina Stakėnienė

▲

Alfonsas Nyka-Niliūnas (tikra pavardė Alfonsas Čipkus) G. 1919 07 15 Utenos vls. Nemeikščių k. Poetas, vertėjas, literatūros kritikas. 1938 baigė Utenos g-ziją, VDU studijavo romanistiką ir filosofiją. 1942 baigė Vilniaus universitetą. Diplomą parašė prancūzų kalba apie polinezietį poetą Pierre Lotti. Studijas gilino Tiubingeno ir Freiburgo univ. Vokietijoje. Nuo 1949 gyvena Baltimorėje. Dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. Pirmieji eilėraščiai parašyti 1937 m., spausdinti studentiškoje spaudoje. Išeivijoje su kitais jaunais poetais dalyvavo ,,Žemės“ antologijoje (1951), ,,Literatūros lankų“ leidime. Atskira pirmąja knyga ,,Praradimo simfonijos“ debiutavo 1946 Tiubingene. Po to JAV buvo išleisti nauji poezijos rinkiniai: ,,Orfėjaus medis“ (1953), ,,Balandžio vigilija“ (1957), ,,Vyno stebuklas“ (1974), ,,Žiemos teologija“ (1985). Lietuvoje atgimimo metais, 1989 išleista jo rinktinė ,,Būties erozija“, o 1996 antra, papildyta naujais eilėraščiais rinktinė ,,Eilėraščiai“ 1937–1996. Jis laikomas vienu didžiausių, moderniausių šio amžiaus pabaigos lietuvių poetų. Apie poetą yra rašę daugelis išeivijos ir Lietuvos liter. kritikų. Jis gabus didžiųjų pasaulio poetų: V. Šekspyro, T. S. Elioto, Dantės, Vergilijaus ir kitų vertėjas. Jo vertimai skelbti periodikoje bei išleisti atskiromis knygomis. Didelis jo įnašas ir į literatūrinę kritiką, kurią jis skelbė daugeliu pseudonimų – Leono Miškinio, L. M., Andriaus Sietyno, Kosto Raudos. Lietuvoje jo kritikos darbų skelbta ,,Egzodo literatūros atšvaituose“ (1989), o jo kritikos darbus atskira knyga ,,Temos ir variacijos“ 1996 išleido ,,Baltos lankos“. Kritikas yra gerai išnagrinėjęs talentingų mūsų rašytojų bei poetų kūrybą: H. Nagio, M. Katiliškio, J. Kaupo, P. Andriušio, S. Santvaro, L. Dovydėno ir kt. 1998 Lietuvoje jam įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija. Kauno VD univ. suteikė Garbės dr. laipsnį.

Antanas Gasperaitis

▲