Turinys > Personalijos > L

Mykolas Labuckas G. 1921 09 30 Utenoje. M. 1998 01 28 Kaune. Dailininkas. 1924–32 mokėsi Utenos g-zijoje, 1932–40 – Kauno taikomosios dailės institute. 1941–43 Kauno valstybinio dramos, operos ir baleto teatro dailininkas. 1943–53 vyr. dailininkas. 1953–58 Kauno jaunojo žiūrovo teatro vyr. dailininkas, 1958–74 – Kauno muzikinio teatro – vyr. dailininkas. Sukūrė apie 270 dekoracijų ir 2350 kostiumų eskizų. Per daugiau nei 35 profesionalaus dailininko kūrybos metus sukūrė scenovaizdžius per 160 spektaklių, pvz.: A. Rubinšteino operai „Demonas“, Dž. Pučinio „Bohema“ ir kt. Dirbo su įvairaus braižo režisieriais: P. Kuprevičiumi, V. Dineika, J. Gustaičiu, R. Juknevičiumi, baletmeisteriu A. Kondrotavičiumi. Jo dekoracijos pasižymėjo spalvingumu, etnografiniu tikslumu, atlikimo kruopštumu, sceniškumu. Dailininko tapybos darbai buvo demonstruojami parodose Vilniuje ir Maskvoje

Vytautas Petronis

▲

Juozas Laucius G. 1893 11 23 Vyžuonų vls. Dusynuose. Aktorius. M. 1985 01 25 Kačerginėje. 1916 Ufoje (Baškirija) baigė privačią vaidybos m-klą. Dirbo Ufos teatre. 1921–1931 ir 1936–1964 Kauno, 1931–1935 Šiaulių, 1935–1936 Klaipėdos dramos teatrų aktorius. 1941 Kauno jaunojo žiūrovo teatro direktorius ir meno vadovas. 1954 suteiktas LTSR liaudies artisto vardas. Vaidmenys: Krivis (V. Mykolaičio-Putino „Valdovo sūnus“, 1921), Kęstutis (Maironio „Kęstučio mirtis“, 1924), Algaudas (P. Vaičiūno „Prisikėlimas“, 1936), Glosteris (V. Šekspyro „Karalius Lyras“, 1937), Labutis (J. Baltušio „Gieda gaideliai“, 1948), Kolčis (J. Grušo „Herkus Mantas, 1957), Domas Višinskis (K. Inčiūros „Žemaitė“, 1964) ir kt. Apie jį: M. Petuchausko monografija „Juozas Laucius“ (V., 1965).

Regina Stakėnienė

▲

Vytautas Laukys G. 1941 01 17 Utenoje. Radijo inž., technikos mokslų kandidatas (1972), technikos mokslų kandidatas (1976), nostr. dr. (1993), doc. (1976), 1958 baigė Utenos pirmąją vid. m-klą, 1963 KPI, radijo inžinierius. 1962–63 Kauno radijo gamyklos inžinierius. 1965 KPI Vilniaus filialo asistentas, 1966–68 vyresn. dėstytojas, 1969–71 aspirantas. Nuo 1972 KPI. 1972–75 KPi vyresn. dėstytojas, nuo 1976 KPI KTU doc. Išleido knygas: „Mikroprocesorių ir mikro ESM panaudojimas“. (K., 1992), 1974–75 stažavosi Milano Elektrotechnikos institute. Dviejų doktarantūros komitetų narys (1995–99), vadovavo 5 disertacijoms. 1975–85 buvo KPI saugaus eismo komisijos pirmininkas. Respublikinėje moksleivių matematikų olimpiadoje jam paskirta trečioji vieta.

Gediminas Isokas

▲

Vladislovas Laumenskis (Lovmianskis) G. 1881 Utenoje. M. 1917 Azove (Rusija). Gydytojas. Jo tėvas buvo vals. raštininkas, sulenkinęs Laužiko pavardę. 1900 baigė Šiaulių g-ziją, vėliau Maskvoje studijavo mediciną, kur aktyviai dalyvavo lietuvių studentų veikloje. 1910 baigęs mokslus, gyveno ir dirbo Vilniuje, dalyvavo „Rūtos“ draugijos veikloje. Parašė vadovėlių pradž. m-kloms, vaikams („Elementorių “), 1 vaikų knygelę (1905 ir 1915) bei „Žiupsnelį“ (1906, 1908, 1911). Nusižudė.

Regina Stakėnienė

▲

Gerardas Lazdauskas G. 1922 12 09 Raseiniuose. M. 1996 10 20 Utenoje. Gydytojas, administratorius. Baigė Raseinių g-ziją (1941), KMI (1952). Dirbo Raseinių aps. sveikatos valdyboje (1942–1944), mokytojavo Girkalnio ir Raseinių prad. m-klose (1944–1946). Linkuvos SES vyr. gydytojas (1952–1954). Linkuvos raj. sveikatos apsaugos skyriaus vedėjas (1954–1955). Linkuvos ligoninės vyr. gydytojas (1955–1961). Utenos centrinės ligoninės vyr. gydytojas (1961–1986). Raudonojo kryžiaus organizacijos Utenos skyriaus pirmininkas (1961–1986). Jo rūpesčiu pastatyta nauja centrinė ligoninė ir poliklinika. 1985 jam suteikta aukščiausios kategorijos Sveikatos apsaugos organizatoriaus kvalifikacija.

Romualdas Valančiūnas

▲

Elena Lebedienė G. 1919 11 22 Utenoje. M. 1986 09 18 Vilniuje. Bibliografė. 1939 baigė Utenos g-ziją pedagoginius kursus Ukmergėje, 1959 VVU. Nuo 1940 dirbo Naujonių, Pačkėnų, Skuodo, Skiemonių, Antalgės pagr. m-klų mokytoja. 1952–1964 dirbo Knygų rūmų bibliografijos skyriuje, nuo 1970 – VVU bibliotekos lituanistikos sektoriuje, 1973–1986 (su pertraukomis) skyriaus vedėja. Parengė bibliografinę rodyklę „Kristijono Donelaičio bibliografija“ (1964), katalogavo ir VVU perdavė prof. Jurgio Lebedžio lituanistinę biblioteką.

Regina Stakėnienė

▲

Jurgis Lebedys G. 1913 01 25 Kėdainių raj. Devynduoniuose. M. 1970 07 12 Molėtų raj. Ščiuryje. Literatūros tyrinėtojas, prof. (1968). Baigęs Panevėžio mok. seminariją ir KU Humanitarinių mokslų fak., (1937–44) su pertraukomis mokytojavo Utenos g-zijoje, dėstė lietuvių, vokiečių, lotynų kalbas. Vėliau dirbo Panevėžio mokytojų seminarijoje, Lietuvių literatūros institute, VVU. Paskelbė straipsnių ir studijų apie senuosius lietuvių rašytojus, parengė S. Stankevičiaus „Dainas Žemaičių“ (1954) ir „Raštus“ (1967), „Smulkiąją lietuvių tautosaką XVII–XVIII a.“ (1956), S. M. Slavočinskio giesmyną (1958), išleido monografijas „Simonas Stanevičius“ (1955), „Mikalojus Daukša“ (1963).

Regina Stakėnienė

▲

Vladas Leipus  G. 1932 01 17 Utenos aps. Mockėnų k. Žurnalistas, nusipelnęs žurnalistas (1982). 1951 baigė Utenos 1-ąją berniukų vid. m-klą, 1956 VVU. 1953–1956 dirbo „Tiesos“ ir „Valstiečių laikraščio“ redakcijose korektoriumi ir literatūriniu darbuotoju, 1956–1958 – Utenos raj. laikraščio „Lenino keliu“ redaktoriaus pav., 1958–1961 LKP CK spaudos sektoriaus instruktoriumi, 1961–1992 Lietuvos radijo ir televizijos radijo programų vyr. redaktoriumi, telestudijos direktoriumi, kūrybinio susivienijimo „Telefilmas“ scenarinės kolegijos vyr. redaktoriumi, televizijos archyvo vyr. redaktoriumi. Dokumentinio TV filmo „Sekretorius“ vienas iš scenarijaus autorių. Apie kultūrą, meno saviveiklą paskelbė straipsnių „Vakarinių naujienų“ ir „Dienos“ laikaraščiuose. Lietuvos žurnalistų sąj. narys, per 40 metų dalyvauja meno saviveikloje (nuo 1988 dainuoja Vidaus reikalų ministerijos vyrų chore „Sakalas“).

Romualdas Valančiūnas

▲

Petras Liepa G. 1907 08 20. M. 1953 02 01. Vyžuonų par-jos vikaras, aktyviai dirbęs pavasarininkų, angelaičių organizacijose. 1938 leido vaikų žurnalą „Vaikų vadas“. Dirbo Spitrėnuose, Skiemonyse, Viešintose (1932–1945). Čia jį areštavo, buvo išvežtas į Sibirą. Žuvo lageryje.

Antanas Gasperaitis

▲

Toma Lileikienė (Giedraitienė) G. 1949 12 18 Rusijoje (Komi) Pečioros mieste. Maždaug (1,5 metų amžiaus ją seneliai parsivežė iš tremties).Nostr., socialinių mokslų dr. (1992), matematikos mokytoja, ekspertė. 1966 baigė Utenos pirmąją vid. m-klą, 1972 VPI. 1972–73 Vyžuonų vid. m-klos matematikos mokytoja. 1973–79 Utenos ketvirtosios vid. m-klos mokytoja. 1979–92 Utenos raj. švietimo skyriaus inspektorė. Nuo 1992 Kauno miesto Švietimo ir ugdymo skyriaus vyr. specialistė, KTU dėstytoja. Išleido knygas: „Pedagoginės situacijos mokykloje“ K. (1996), „Mano būsimoji profesija – mokytojas“ K. (1998), „Profesinio mokymo patirtis Kauno miesto mokyklose“ K. (2000), 20 matematikos metodinių knygučių (pratybų sąsiuvinių) moksleiviams K. (1996–2000). Parašė knygą „Kelias į vaiko širdį“. Paskelbė straipsnių ir tezių mokslo, vadybos, ugdymo tematika. 1989–92 įkūrė Utenos Būsimųjų pedagogų klubą, vykdė klubo veiklos programą. KTU dėsto matematikos dėstymo metodiką, matematiką mokykloje ir kt. disciplinas. Yra Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos profesinio mokymo eksperimentinio darbo grupės narė, Kauno miesto būsimųjų pedagogų klubo vadovė. 2001 apdovanota LDK Gedimino ordino pirmo laipsnio medaliu.

Gediminas Isokas

▲

Antanas Liuima G. 1910 01 28 Utenos vls. Pavyžinčio k. (Ažudvarių k.). M. 2000 07 25 Romoje. Jėzuitas, teologijos prof. (1957), akademikas (1959). 1928 baigė Utenos „Saulės“ g-ziją. Metus mokėsi Kauno kun. seminarijoje. 1929 įstojo į Jėzuitų ordiną. 1931 Olandijoje studijavo filosofiją, 1934–39 – VDU lituanistiką ir pedagogiką, kartu mokytojavo ir Kauno jėzuitų g-zijoje. 1940 išvyko į Prancūziją. Liono katalikiškajame institute studijavo teologiją, gavo teologijos licenciatą (1943), Tuluzos katalikiškame institute teologijos dr. laipsnį (1950). Į kunigus įšventintas 1942. 1947–49 buvo Lietuvių katalikų misijos Paryžiuje direktoriaus padėj., vėliau – direktorius. Nuo 1951 Romos Popiežiškojo Grigaliaus univ. teologijos adjutantas, nuo 1957 – prof. 1956 Romoje atkūrus Lietuvių katalikų mokslų akademiją, išrinktas moksliniu sekretoriumi, nuo 1956 – centro valdybos pirmininkas. 1992 LKMA perkėlus į Vilnių, tapo pirmuoju jos Garbės pirmininku. 1959 jam suteiktas akademiko. 1992 – daktaro vardas. Aktyviai bendradarbiavo Bostono „Lietuvių enciklopedijoje“, žurnaluose, laikraščiuose, parengė 4 tomus „Asketinės teologijos istorijos“ (lotynų klb.) Prel. dr. Juozo Punskio lėšomis išleista jo knyga „Jėzaus gyvenimas ir jo mokslas „Evangelijos žodžiais“ atpasakotas (lotynų klb., 1992). Recenzavo LKMA suvažiavimo darbus, LKMA Metraštį, „Užgesusių žiburių“seriją, Istorijos šaltinius, Lietuvių literatūros studijas, atskirų autorių knygas. 1994 10 20 jam suteiktas Utenos miesto Garbės piliečio vardas. Apie jį išleista A. Vasiliauskienės knyga „Kai akademikas kunigas Antanas Liuima SJ prabyla...“ (2 dalys, V., 1995).

Regina Stakėnienė

▲

Pranas Liuima G. 1919 03 08 Kuktiškių vls. Pavyžinčio (Ažudvarių) k. Kunigas, fizikas, dr. prof. Antano Liuimos brolis. 1937 baigė Kauno jėzuitų g-ziją ir įstojo į jėzuitų ordiną. 2 metus studijavo Olandijoje. Kunigu įšventintas 1945 Nuo 1947 studijavo Bostono kolegijoje fiziką. Studijas tęsė St. Louiso univ. ir gavo dr. laipsnį. Nuo 1954 dėsto fiziką Bostono kolegijoje, jo mokslo sritis – trumpųjų bangų spektroskopija.

Antanas Gasperaitis

▲

Vincentas Liulevičius G. 1902 24 Utenos vls. Kryželių k. M. 1989 11 21 Čikagoje. Istorikas, pedagogas, žurnalistas. Yra vienas iš garsių išeivijojs istorikų. 1918 mokėsi Utenos „Saulės“ g-zijoje, vėliau Kauno kun. seminarijoje. Palangoje 1925–1929 lankė kūno kultūros kursus, kartu mokytojaudamas Užpalių vid. m-kloje. Nuo 1929 iki išvykimo į užsienį (1944) dirbo Šakių g-zijoje mokytoju, direktoriumi, kartu studijuodamas VDU istoriją. Diplominis darbas – „Lietuvos muziejų istorija 1812–1933“. Vokietijoje dirbo mokytoju, aukštesniųjų m-klų įgaliotiniu, inspektoriumi, istorinės medžiagos rinkimo pirmininku. Nuo 1949 apsigyveno Čikagoje, dirbo aukštojoje lituanistikos m-kloje, įkūrė Pasaulio lietuvių archyvą, Lietuvių istorijos d-ją, buvo jos pirmininku. Išspausino „Grupinė mankšta“ (1931), „Senųjų amžių istorija“ (1946), „Lietuvos kaimyninių kraštų istorijos bruožai“ (1963), „Lietuvos istorija“ (1967), „Lietuvių tautos valstybinio gyvenimo pradžios beieškant“ (1971), „Amerikos lietuvių kultūriniai laimėjimai“ (1971), „Lietuvos senosios valstybės oficialioji kalba“ (1975), „Amerikos lietuvių ekonominė veikla“ (1980), „Išeivijos vaidmuo Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo darbe“ (1981). Taip pat V–VIII kl. parašė „Lietuvių tautos ir valstybės“ vadovėlius. Dauguma knygų – po 300 psl. ir daugiau. Be to, jis redagavo LKMA, metraščius (III ir IV), „Lietuvių švietimą Vokietijoje“ ir kt. knygas. Buvo Bostone leistos bendradarbis, „Lietuviškosios enciklopedijos“, LKMA narys.

Antanas Gasperaitis

▲

Juozas Lomanas G. 1899 09 23 Biržų aps. Aukštuolių k. M. 1958 03 Linkuvoje. Kunigas, filosofas, vertėjas. Baigęs Kauno kun. seminariją, kunigu įšventintas 1923 m., 1924 baigė VVU Teologijos fak., įgijo teologo specialybę. Nuo 1930 buvo Utenos g-zijos kapelionas, 1936–1939 – Sudeikių, vėliau Antalieptės klebonas, 1952 suimtas ir ištremtas. Grįžo į Lietuvą 1956 Išleido filosofinio, teologinio turinio knygas „Quo vadis, modernioji Europa“ (1932), „Sielos problema“ (1937) – abi kunigavimo mūsų krašte metais. 1923 išvertė F. Savickio „Gyvenimo prasmę“. Domėjosi žmogaus sielos, jo psichikos problemomis. Straipsnius skelbė periodikoje.

Antanas Gasperaitis

▲

Bernardas Lounas (Lown). Pirmoji pavardė – Boruchas Lacas. G. 1921 06 01 Utenoje. Gydytojas kardiologas, prof. (1973), Nobelio premijos laureatas (1985). Jo tėvas Utenoje turėjo lentpjūvę. B. Lounas mokėsi Utenoje, o 1935 su šeima išvyko į JAV. 1945 baigė Jeilio univ. Medicinos fak. 1945–1946 Nju Heven ligoninės gyd. 1947–1948 Niujorko internatinės žydų ligoninės gyd. 1948–1950 Medicinos rezidento padėjėjas Niujorko Monteflioro ligoninėje. 1950–1953 Kardiologijos mokslinis bendradarbis Peterio Bento Brighamo ligoninėje Bostone. 1955–1956 Medicinos asistentas, vadovavo Samuelio A. Levino kraujagyslių tyrimo laboratorijai. 1956–1958 medicinos jaunesnysis mokslinis bendradarbis. 1958–1962 mokslinis bendradarbis. 1962–1963 vyresn. mokslinis bendradarbis. 1963–1970. vadovavo Samuelio A. Levino koronarinės priežiūros skyriui. Vėliau dirbo gyd., vyresn. gyd. kartu dirbo ir Horvaldo univ. asistentu profesoriumi, Medicinos departamento visuomenės sveikatos mitybos m-klos, vadovavo šios m-klos kraujagyslių tyrimo laboratorijai. Dirbo kardiologijos konsultantu Niutono-Velesni ligoninėje Masačiūsetse, Betho Izraelio ligoninėje Bostone, Vaikų ligoninės medicinos centre Bostone skaitė paskaitas, dėstė keliolikoje pasaulio universitetų. Išleido knygas: „Dabartiniai gydymo digitalinu pasiekimai“ (su A. Levinu). 1954, „Arterinės aritmijos. Digitalinas ir kalis“ (su H. P. Levinu), 1958, „Nervų sistemos mechanizmai ir širdies kraujagyslių liga“ (su A. Malioni). 1986 „Prarastas gydymo menas“, 1996 ir kt. Turi daugybę tarptautinių apdovanojimų. Iš jų: 1972 Rėjaus C. Fišerio, 1978 Tekaso širdies instituto sidabro medalis, A. Roso Makintairo aukso medalis, Ričardo ir Hindos Rozentalių, Amerikos širdies asociacijos, 1982 Medicinos taikos medalijonas, 1983 Suvienytų nacijų organizacijos švietimo, mokslo ir kultūros, 1985 Gandžio taikos ir kt. 1985, kaip vienam iš tarptautinio judėjimo „Pasaulio gydytojai prieš branduolinį karą“ lyderių, paskirta Nobelio premija.
Jis yra Džono Hopkinso, Vorčesterio, Čarlzo (Praha), Buenos Airių, Barselonos, Hirosimos ir kitų univ., koledžų Garbės daktaras, Naujojo Orleano ir kitų miestų Garbės pilietis, Amerikos gydytojų asociacijos, Gydytojų socialinės atsakomybės asociacijos įkūrėjas ir jos vadovas (1960–1970), JAV - Kinijos gyd. draugystės asociacijos prezidentas (1974–1978), JAV–TSRS mokslinio bendradarbiavimo koordinatorius ir t. t. Brukline veikia jo vardu pavadintas širdies kraujagyslių centras. Du kartus jis lankėsi Lietuvoje. Buvo atvykęs ir į Uteną.

Gediminas Isokas

▲

Daiva Luchtanienė (Misiukaitė) G. 1962 08 20 Utenos raj. Daržinių k. Istorikė archeologė. Mokėsi Radeikių prad. (1969–1971), Daugailių aštuonmetėje m-klose (1971–1976). 1980 baigė Utenos 2-ąją vid. m-klą. 1987 VVU istorijos fakultetą, įgijo istorikės, istorijos ir visuomenės mokslų dėstytojos specialybę. 1980–1982 dirbo Daugailių aštuonmetėje m-kloje (Utenos raj.) prancūzų kalbos mokytoja. Nuo 1987 dirba Paminklų restauravimo institute (AB „PRI“) archeologe, nuo 1999 – archeologų grupės vadovė. Svarbiausia mokslinių tyrimų sritis – miesto archeologija. Daugiausia tyrinėjo Vilniuje, taip pat Trakuose, Vydeniškėse (Molėtų raj.). Utenoje. Lietuvos archeologijos draugijos narė (1989). Skaito įvadines ir pažintines paskaitas archeologijos tema bendrojo lavinimo m-klų moksleiviams. Skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose: „Auksiniai dukatai, surasti Vilniuje 1988 m.“ – Pskove (Rusija), „Archeologiniai atradimai Lietuvos Respublikos pilių teritorijoje 1995 m.“ ir kt. Straipsniai: „Sklypas Didžiojoje gatvėje Nr. 47 Vilniaus senamiesčio 50-sis kvartalas. Mokslinis tyrimas informacija. V., 1989., „Vilniaus kalnų parko teritorijos žvalgomieji tyrimai. 1988 ir 1989 V., 1990 „XVI a. pab.–XVIII a. prad. ūkinės paskirties krosnis Vilniuje“. Kultūros paminklai. T. 1. V., 1994 ir kt. 1998 apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu.

Gediminas Isokas

▲

Kazimieras Rytojus Lukoševičius G. 1924 12 08 Ignalinos raj. Puziniškyje. Pedagogas, esperantininkas. Mokėsi Utenos ir Radviliškio g-zijose. 1945 Utenos g-zijoje įkūrė pogrindinę moksleivių „Vyties“ org. partizanų kovai remti. 1947 pradėjo dirbti lietuvių kalbos mokytoju Meškuičių progimnazijoje, bet 1947 10 22 buvo suimtas. 1955 iš Intos lagerio grįžo į Lietuvą. Dirbo Tauragnų kaimo jaunimo m-klos filiale ir neakivaizdiniu būdu studijavo VPI, kurį baigė 1961 m., įgijęs lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo specialybę. Mokytojavo Gelvonų (Širvintų raj.), 1960–1988 Kirdeikių, Tauragnų, Saldutiškio vid. m-klose. Nuo 1968 savarankiškai mokėsi esperanto kalbos. 1972 baigė Švietimo ministerijos esperanto kalbos kursus. Esperanto kalba susirašinėja su Japonijos, Indijos, Anglijos, Suomijos, Egipto, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Angolos esperantininkais. Parašė knygą apie tremtinius „Lemties mozaika“ (1997). Saldutiškyje surengė literatūros esperanto kalba parodą (1970).

Liuda Ūsienė

▲

Mamertas Lumbė G. 1884 03 25 Daugailių vls. Davainių k. M. 1942 11 01 Sibire. Kunigas, valstybės veikėjas. 1908 įšventintas kunigu. Nuo 1926 dirbo Kaune, Šančių bažnyčios klebonu, kur 1938 pastatė akmeninę bažnyčią. Dirbdamas Šeduvoje, pastatė prog-zijos rūmus. Caro laikais persekiotas kaip švietėjas, lietuvis patriotas. Veikė Juozapiečių katalikų org., rašė į spaudą, ypač dirbdamas vikaru Tauragėje, Kauno karmelitų bažnyčioje, iš kur 1911 buvo rusų valdžios pašalintas, paskirtas vikaru provincijoje, vėliau Panevėžyje, Ramygaloje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę paaukštintas klebonu, dirbo Šeduvoje, Eržvilke.

Antanas Gasperaitis

▲

Pulgis Lumbis (Lumbė) G. 1891 02 16 Daugailių vls. Žadavainių k. M. 1953 03 31 Sibire, Tomsko sr. Krivašenskio raj. (lageryje). Steigiamojo seimo narys, pedagogas, karininkas. Apie 1912 Kaune baigė „Saulės“ mokytojų kursus. 1913–1914 tarnavo rusų kariuomenėje. Grįžęs vadovavo Daugailių vartotojų b-vei, 1915–1918 mokytojavo Rybninkų ir Šnieriškių prad. m-klose. Buvo įstojęs į Kauno kun. seminariją, iš kurios išėjo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Nuo 1919, baigęs karo m-klą, tarnavo artilerijos karininku. 1920 rudenį prie Seinų pateko į lenkų nelaisvę, iš kurios pabėgęs vėl dalyvavo kovose. Buvo apdovanotas Vyčio Kryžiumi. Steigiamajame seime buvo darbo federacijos atstovu. Ją atstovavo ir I bei II seimuose. Vėliau vėl mokytojavo, 1932–1939 Kauno mst. savivaldybės policijos nuovados viršininkas. 1939–1941 mokytojas. 1941 06 14 su šeima išvežtas į Sibirą ir nukankintas. Perlaidotas Daugailiuose. Jis buvo prof. kun. A. Liuimos, karo invalido, rašytojo P. Daunio mokytojas.

Antanas Gasperaitis

▲

Regina Lumpickienė G. 1955 10 31 Utenoje. Kultūros darbuotoja, literatė. Užaugo Juknėnuose. Mokėsi Juknėnų prad., Daugailių aštuonmetėje mo-klose. 1974 baigė Utenos antrąją vid. m-klą. Studijavo VPI. Dirba Utenos kultūros rūmuose. Dalyvauja mėgėjų teatro veikloje. Išleido eilėraščių rinkinį ,,Išeinančio gruodžio žvaigždės“ (1991), „Žydintys šešėliai“ (2000). Pagal jos eiles yra sukurta dainų. 2000 m. tapo LR kultūros darbuotojų 8-osios literatūrinės kūrybos šventės laureate.

Regina Stakėnienė

▲

Remigijus Lupeikis G. 1968 09 22 Utenoje. Sportininkas. 1986 baigė Utenos 5 vid. m-klą, tais metais jam suteiktas TSRS tarptautinės klasės dviračių sporto meistro vardas. Pirmasis jo treneris Utenoje – Vilius Jankauskas. Treniravosi Klaipėdos olimpinio rengimo centre (1984–1994), Lietuvos olimpiniame sporto centre (1995–1997). Pasaulio jaunimo čempionas 4 km komandinėse trako persekiojimo lenktynėse (1986), TSRS čempionas 4 km persekiojimo lenktynėse treke (1988), pasaulio vyrų čempionato Kolumbijoje grupinių lenktynių vicečempionas (1995). Atlantos olimpinėse žaidynėse (1996) dalyvavo 5 rungtyse (II vieta 4 km persekiojimo lenktynėse treke). Už nuopelnus Lietuvos sporte apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunig. Gedimino III laipsnio ordinu (1995).

Romualdas Valančiūnas

▲

© Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka
Utena. 2002