ASD1.gif (8484 bytes)

Autoriai
Pratarmė
Pratarmė elektroninei versijai
Turinys
Sutrumpinimai
Summary in English
Rėmėjai
Paieška

Turinys > Personalijos > G

 

 

Kleopas Gaigalas  G. 1879 09 25 Užpaliuose. M. 1957 08 01 Kaune. Inžinierius. Mokėsi Užpalių prad. m-kloje. 1905 baigė Peterburgo elektrotechnikos institutą. Statė radijo stotis Tolimuosiuose Rytuose ir Šiaurėje 1919–23 Šiaurės radijo stoties valdytojas. 1923–26 vadovavo Kauno radijo stoties statybai. 1930–34 šios stoties viršininkas. 1926–1947 dėstė Kauno auštesniojoje technikos m-kloje.

Gediminas Isokas

Gražina Kadžytė

Kazimieras Gaivenis  G. 1934 01 18 Utenos aps. Stučių k. Kalbininkas, humanitarinių mokslų kandidatas (1969), nostr. dr. (1993). 1954 baigė Vilniaus 1- ąją vid. m-klą. 1959 VVU, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. 1959–2000 Lietuvių kalbos ir literatūros (dabar Lietuvių kalbos) instituto vyr. laborantas, atsakingas red., jaunesnysis ir vyresn. mokslinis bendradarbis, vėliau Terminologijos skyriaus vadovas. Penkių knygų autorius ir bendraautoris: ,,Mažas žodžių pasaulis“, V. 1987, ,,Kalbotyros terminų žodynas“ V. 1990, ,,Terminologijos taisymai“ V. 1992 ir kt. Lietuvos ir užsienio mokslo leidiniuose paskelbė 50 straipsnių. Yra Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie LR seimo narys.

Gediminas Isokas

Lionius Gaižauskas G. 1955 07 02 Utenos raj. Tirmūnų k. Ekonomikos mokslų kandidatas (1987), nostr. ekonomikos mokslų dr. (1993), doc. (1994). Mokėsi Tirmūnų prad., Antalgės aštuonmetėje m-klose. 1973 m. baigė Leliūnų vid. m-klą, 1978 m. VVU, inžinierius ekonomistas. 1978–84 m. VVU buhalterinės apskaitos katedros aspirantas, 1984–1994 m. vyresn. dėstytojas, nuo 1994 m. docentas. Dėsto finansinę valdymo apskaitą, finansinę analizę, išlaidų valdymą. Stažavosi Maskvoje, Londone, Švedijoje, dalyvavo tarptautinėse ir respublikinėse konferencijose, paskelbė apie 30 straipsnių.

Gediminas Isokas

A. GaižutisAlgirdas Gaižutis G. 1941 10 17 Panevėžio aps. Subačiuje tarnautojo šeimoje. Menotyrininkas, habil. dr. (1984), prof. (1985), akademikas (1998). Jo motina (Stasė Grumbinaitė) 1945 buvo ištremta į Vorkutos lagerį, tėvas 1949 į Norilsko lagerį. A. Gaižutį augino senelė, arkivyskupo M. Reinio pusseserė, vėliau žinomo Utenos verslininko, Sibiro tremtinio Kazimiero Meidaus ir Leokadijos Meiduvienės (Gaižutytės) šeima. Mokėsi Saldutiškio prad., vėliau Utenos antrojoje vid. m-klose. 1959–1961 VVU studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, 1961–1966 filosofiją – Maskvos universitete, 1966–1970 stacionarinėje estetikos ir kultūros teorijos aspirantūroje šiame universitete. Ten apgynė dr. disertaciją „Apie meninės vertybės prigimtį“ (1970).
Grįžęs į Lietuvą, dirbo VISI dėstytoju, vėliau Estetikos katedros vedėju. 1984 apgynė habil. dr. disertaciją „Dvasinis kūrybinis potencialas“ (kūrybos psichologijos, meninio talento prigimties ir jo ugdymo problematika).
1985–89 dirbo LMA Istorijos, vėliau – Filosofijos, sociologijos ir teisės institutuose, kurdamas naują Kultūros ir meno institutą. Nuo 1989  buvo išrinktas jo direktoriumi, nuo 1990 išrinktas LMA nariu korespondentu, 1998 – akademiku, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininku. 1992–1993 dirbo Lietuvos Respublikos Prezidento patarėju švietimo, kultūros, mokslo ir religijų klausimams.
Mokslinių interesų sritis – menotyra, estetika, kultūros istorija ir teorija. Išleido šias monografijas: „Menas ir humanizmas. Apie meninių vertybių prigimtį“ (V., 1979), „Vaikystė ir grožis“ (K., 1982, 1988), „Kūrybinė menininko galia“ (V., 1989), „Kultūros vertybės ir erzacai“ (V., 1993), „Menų giminystė“ (K., 1998), „Meno sociologija“ (V., 1998), paskelbė virš 200 mokslinių ir meno kritikos straipsnių; vyr. redaktorius „Menotyros“ žurnalo ir tęstinių prestižinių leidinių „Senovės baltų kultūra“, „Lietuvos kultūros tyrinėjimai“, o taip pat įvairių mokslo ir meno žurnalų redkolegijų narys: „Problemos“, „Santara“, „Sociologija“, „Lietuvos mokslas“, „Dailė“ ir kt.
1999 už knygas: „Kūrybinė menininko galia“ (1989), „Kultūros vertybės ir erzacai“ (1993), „Menų giminystė“ (1998), „Meno sociologija“ (1998) paskirta Lietuvos mokslo premija.
1999 išrinktas į Lietuvos mokslo tarybą, jos kolegijos nariu ir humanitarinių mokslų komisijos pirmininku. Jo dideli nuopelnai rengiant naują filosofų, menotyrininkų, kultūrologų pamainą. Jis vadovavo, oponavo, buvo komitetų narys 60 mokslo daktarų ir 11 habilituotų daktarų. Skaito estetikos, meno sociologijos, kultūrologijos kursus VDU, Lietuvos muzikos akademijos magistrantams, doktorantams, išrinktas Kauno dailės instituto tarybos pirmininku, Lietuvos muzikos akademijos senato nariu „Žinijos“ draugijos prezidentu ir kt. 1994 Tarptautinė fotografijos meno federacija (FIAP), Paryžius (UNESCO) už indėlį į fotomeno istoriją, kritiką, teoriją suteikė Garbės vardą.

Gediminas Isokas

Jeronimas Galvydis G. 1935 11 26 Utenos aps. Daugėlio k. Inžinierius–mechanikas. 1954 baigė Užpalių vid. m-klą, 1959 – KPI. Nuo 1959 Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos inž.–technologas, inž., konstruktorius, vyresn. Inž.–technologas, 1962–66 technologinio biuro viršininkas, 1966–68 vyr. technologo pavad. 1968–73 Vilniaus skaičiavimo gamyklos ir gamybinio susivienijimo ,,Sigma“vyr. technologas. 1973–91 vyr. inžinieriaus pavad. 1991–95 technikos direktoriaus pavad. Nuo 1995 AB ,,Vilniaus Sigma“ pagrindinių priemonių direktorius. Vyrų choro ,,Elektronika“ dalyvis(1960–62). Blaivybės draugijos pirmininkas (1978–90). Gamtos apsaugos draugijos pirmininkas. Vilniaus miesto rajono deputatas (1965–67 m.). Vilniaus 44-osios vid. m-klos tėvų komiteto pirmininkas (1974–84 m.). Vilniaus gamtos departamento draugijos narys (1980–88 m.). Skaičiavimo mašinų gamykloje tobulino darbo kultūrą, rėmė m-klų statybas. Apdovanotas LŪPP bronzos (1965, 1970, 1975), sidabro (1966) medaliais.

Gediminas Isokas

J. GalvydisJonas Galvydis G. 1936 10 30 Utenos aps. Traidžiūnų k. Biologijos mokslų kandidatas (1972), habil. mokslų dr. (1993). Mokėsi Ilčiukų prad. m-kloje, 1955 baigė Utenos pirmąją vid. m-klą, 1960 Veterinarijos akademiją. 1962–63 dirbo veterinarijos gydytoju Molėtuose ir Panevėžyje. 1963–66 Veterinarijos akademijos asistentas. 1966–69 LMA bioochemijos instituto aspirantas. 1972 apgynė biologijos mokslo kandidatinę disertaciją. 1969–75 dirbo Biochemijos instituto jaunes. moksliniu bendradarbiu, 1975–78 Taikomosios enzimologijos instituto Genetikos ir selekcijos laboratorijos vedėju. 1978–80 Mikroorganizmų genetikos ir fiziologijos skyriaus vedėju.1980–93 dirbo įvairiuose Maskvos Mikrobiopromo institutuose laboratorijos vedėju. 1993 likvidavus institutus, išėjo į pensiją ir grįžo į Lietuvą. Yra 11 išradimų autorius, paskelbė 96 mokslinius straipsnius. Apdovanotas LŪPP aukso ir sidabro medaliais.

Genovaitė Šnurova

Jonas Galvydis-Bykauskas G. 1864 12 03 Užpalių vls. Degesių k. M. 1943 07 16. Palaidotas Kauno raj. Raudondvaryje. Generolas (1919). 1886 baigė Peterburgo karo m-klą, įgyjo karininko laipsnį. Tarnavo 87 pėstininkų, vėliau 18 Sibiro Šaulių pulke. Dalyvavo rusų–japonų kare. 1909 baigė Orenburgo karininkų m-klą. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje, turėdamas pulkininko laipsnį, vadovavo pulkui. Kautynėse prie Lodzės buvo sužeistas, pateko vokiečiams į nelaisvę. 1918 prad. paleistas, grįžo į Lietuvą. 1918 pab. Krašto apsaugos komisijoje dirbo tiekimo viršininku. Jis paruošė Lietuvos kariuomenės formavimo projektą. 1918 11 23 skiriamas pirmojo pulko, steigiamo Alytuje, vadu. 1918 12 30 skiriamas visų karinių dalinių, veikiančių Vilniaus srityje, vadu. 1919 skiriamas Kauno karo m-klos viršininku. 1919 07 06 išleista pirmoji 96 karininkų laida. Iškilmėse dalyvavo prezidentas A. Smetona, Tarybos pirmininkas St. Šilingas, kiti pareigūnai. 1919 12 16 išleista antroji 224 karininkų laida. 1919 08 29 paskirtas Kauno įgulos viršininku. 1919 spalio mėn. jam suteikiamas generolo–leitenanto laipsnis. 1920 paskirtas trečios divizijos vadovu ir laikinai eiti vyr. kariuomenės vado pareigas. 1920 išrinktas Steigiamojo seimo nariu, todėl 1920 07 07, iš anksčiau minimų pareigų, atleistas. Laikinai ėjo antros divizijos vado pareigas (iki 1921 02 01). 1921 vėl skiriamas Kauno karo m-klos viršininku, 1922–23 – kartu ir Kauno įgulos viršininku. 1926 išėjo į atsargą. Dalyvavo visuomeniniame darbe, rašė. Apdovanotas Lietuvos didžiojo kunig. Gedimino antrojo laipsnio ordinu. 1940 rusų buvo suimtas, tačiau 1941 išvaduotas.

Gediminas Isokas

Kipras Galvydis-Bykauskas G. 1875 08 24 Užpalių vls., Dovainių k. M. 1947 05 05 Hamburge. Pašto organizatorius, spaudos platintojas. Dirbo Rusijoje, paskui Lietuvoje, pašto viršininku, steigė paštus. 1923 – Kauno pašto, telegrafo, telefono viršininkas. Įsteigė ,,Spaudą“.

Antanas Gasperaitis

Marija Garbačiauskienė (Raupėnaitė) G. 1927 05 30 Utenoje. Socialinių mokslų kandidatė (1961), nostr. dr. (1993). 1946 baigė Utenos g-ziją, 1950 – VPI, įgijo psichologijos, logikos ir lietuvių kalbos specialybę. Leningrado univer. apgynė socialinių mokslų (psichologijos) kandidatės disertaciją (1961). VPI psichologijos katedros laborantė (1948–1950), asistentė (1950–1952), vyr. dėstytoja (1962–1994). Paskelbė mokslinių straipsnių mąstymo raidos klausimais, parašė vadovėlio aukštosioms m-kloms ,,Bendroji psichologija“ skyrių ,,Mąstymas“. 1980 ir 1986 Vilniuje skaitė pranešimus Lietuvos ir užsienio psichologų konferencijose. Vadovavo 5 doktorantams. VPI dėstė bendrąją, pedagoginę ir raidos psichologiją. Lietuvos psichologų sąjungos narė. Parengė antologiją ,,Psichologai apie žmogaus raidą. Iš XX a. Lietuvos ir užsienio psichologijos“, K. 1999. Skaitė pranešimus konferencijose Rygoje, Vilniuje, kitur.

Liuda Ūsienė

Elena Gargasienė (Pečiūraitė) G. 1933 03 18 Plungės raj. Rietave, mokytojų šeimoje. Ekonomistė, nostr. socialinių mokslų dr. (1993), doc. (1966). Nuo 1942 iki 1951 gyv. Utenos raj. Užpaliuose. 1951 baigė Užpalių vid. m-klą. 1951–1965 studijavo Maskvos M. Lomonosovo univ. Ekonomikos fak. Baigusi pradeda dirbti LŽŪA (dabar univ.), 1959–1962 mokėsi VVU aspirantūroje. Nuo 1962 grįžo į LŽŪA. 1964 apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją. 1974–1985 LŽŪA politinės ekonomijos katedros vedėja, vėliau – docentė. Paskelbė per 30 mokslinių straipsnių ŽŪ socialiniais – ekonominiais klausimais.

Gediminas Isokas

Stasys Garliauskas G. 1913 12 18 Daugailių vls. Daubių k. Žurnalistas, visuomenininkas. Mokėsi Utenos ,,Saulės“ g-zijoje. 1931–35 dirbo Utenos miškų urėdijoje. 1937–40 ,,Geležinio vilko“ pulko bibliotekininkas, švietimo vadovo padėjėjas. 1941–44 Utenos aps. savivaldybės sekretorius, elektros stoties vedėjas. Apsigyvenęs JAV, įsitraukė į liet. veiklą: buvo Detroito ,,Draugo“ žinių skyriaus vedėjas, lietuvių katalikų kuopos vadovas, žurnalistų d-jos pirmininkas, radijo valandėlių vedėjas. Išleido eilėraščių rinkinį ,,Neramus poilsis“ (1988, II leid. 1993). Apdovanotas Gedimino ordinu.

Antanas Gasperaitis

Albinas Garūnas (iki 1950 Garunkštis) G. 1914 01 19, Užpalių vls. Kaniūkų k. Gydytojas. 1939 baigė VDU medicinos fak. 1940 pašauktas į Lietuvos kariuomenę, vokiečių paimtas į nelaisvę, kalintas Rytų Prūsijoje. Grįžęs dirbo VDU vaikų klinikoje asistentu. Pasitraukęs į Vokietiją buvo Pabaltijo univ. Hamburge ambulatorijos vedėjas. Kaip pulmonologas dirbo pabėgėlių stovyklose. Išlaikęs egzaminus dirbo gyd. Čikagoje. Yra Fraternitas Lithuanica korporacijos v-bos narys. Redaguoja ,,Lietuvių gydytojų biuletenį“. Bendradarbiauja medicininėje spaudoje. Paskelbė mokslinių straipsnių.

Antanas Gasperaitis

Ona Garūnienė (Garūnas, Prunskytė) G. 1922 06 08 Utenos aps. Daugailių vls. Gydytoja odontologė. Prelato J. Prunskio sesuo. Nuo 1941 VDU studijavo odontologiją, baigė 3 kursus. 1944 pasitraukė į Vokietiją. Studijas tęsė Miunsteryje (univ. baigė 1984 m.). Persikėlusi į JAV, 1954 baigė Ilinojaus univ. Čikagoje. 1955–1990 vertėsi privačia praktika. Priklauso Čikagos dantų gydytojų d-jai, Amerikos dantų gyd. sąjungai.

Antanas Gasperaitis

Aleksas Garunkštis G. 1928 05 28 Utenos aps. Kaniūkų k. Geografas, gamtos mokslų dr. (nostr. 1993), doc. (1973). 1952 baigė VVU. 1959–1963 Geologijos ir geografijos instituto laboratorijos vedėjas, vyresn. Mokslinis bendradarbis. 1964–1968 Geologijos instituto sekretoriaus vadovas. Nuo1968 dėstė VPI. Išleido knygas: „Lietuvos ežerų sedimentaciniai procesai“(1975, rusų klb.), „Ežerai gimsta, bręsta ir miršta“ (su A. Standičiu, 1969), „Kauno marių krantų abrazijos tolesnės raidos ypatumai“ (1974, rusų klb.), „Kodėl sensta Lietuvos ežerai“ (su A. Standičiu, 1978) ir kt.

Gediminas Isokas

Povilas Gasiulis G. 1944 01 08 Utenos aps. Medenių k. Mokytojas. 1950–54 mokėsi Medenių prad., 1954–56 Spitrėnų septynmetėje m-klose. 1961 baigė Utenos I-ąją vidurinę m-klą. 1978 – VPI, įgijo vid. m-klos anglų kalbos mokytojo specialybę. 1966–69 Žagarės K. Didžiulio vid. m-klos anglų kalbos mokytojas. 1969–71 – Trakų raj. ,,Spartuolio“ redakcijos atsakingasis sekretorius. 1972–76 – Utenos raj. Tauragnų vid. m-klos anglų kalbos mokytojas. 1976–78 Molėtų raj. Alantos žemės ūkio technikumo anglų kalbos dėstytojas, nuo 1978 – Biržų miesto ,,Ątžalyno“ vid. m-klos anglų kalbos mokytojas.
Į lietuvių kalbą išvertė Dž. Selindžerio (J. Salinger) knygą ,,Rugiuose prie bedugnės“ 1966, E. Hemingvėjaus (E. Hemingway) ,,Fiesta“ 1967, D. Storio (D. Story) ,,Toksai sportinis gyvenimas“ 1969, E. Hemingvėjaus ,,Kam skambina varpai“ 1972, K. Voneguto (K. Vonegutas (K. Vonnegut) ,,Skerdykla Nr. 5“, ,,Čempionų pusryčiai“ 1981, E. Hemingvėjaus ,,Salos vandenyne“ 1982, Dž. Džoiso (J. Joyce) ,,Dubliniečiai“ 1985. ,,Menininko jaunų dienų portretas“ 1989, Dž. Dos Pasoso (J. Dos Passos) ,,42 paralelė“ 1997. Nuo 1990 Lietuvos rašytojų sąjungos narys, pirmasis Biržų raj. Sąjūdžio tarybos pirmininkas, 1990–1995, 1997 Biržų r. Tarybos narys.

Vytautas Petronis

Pranas Gasparonis (anksčiau Gasperavičius, Gasperaitis) G. 1910 09 24 Utenos vls. Juodiškių vs. Dailininkas, inžinierius. Baigė Utenos ,,Saulės“ prog-jos 5 klases, 1942 – Kauno aukštesniąją technikos m-klą. Elektrotechnikos inžinierius. Mokėsi Kauno ir Vilniaus univ., karo metais dirbo matematikos mokyt. Utenos amatų m-kloje. Karui baigiantis, kaip atsargos leitenantas įstojo į Vietinę rinktinę. Vėliau buvo nacių suimtas ir, su P. Plechavičiaus štabu, išvežtas į Salaspilio (Latvija) koncentracijos stovyklą, iš kurios atsidūrė Vokietijoje. Ten internuotas, gyveno Tiuringijoje, vėliau nuvyko į JAV, į Los Ageles, kur studijavo skulptūrą miesto koledže, vėliau Otis meno institute. Tautodailininku buvo tarpukario metais. Parodose dalyvavo nuo 1970 Los Angeles, Čikagoje, Long Biče, Vilniuje (1988), Kaune. Be skulptūrų iš medžio, marmuro, plastiko, bronzos, sukūrė tautodailės, keramikos darbų, o taip pat apie 50 antkapinių paminklinių lentų Los Angeles kapinėse lietuviams, kurių amžino poilsio vietoje ant sienos padarė didelę lentą su poeto B. Brazdžionio eiliuotu tekstu. Skulptūros: ,,Šeima“, ,,Laisvės Lietuvai“, ,,Tremtinė“, ,,Šokis“, Žemelei Lietuvos“, ,,Dieve, man padėk“, M. Biržiškos, B. Brazdžionio, Alės Rūtos, J. Gliaudos ir kt. biustai. Jo darbus yra skelbę išeivijos lietuvių žurnalai, dailės antologijos, iš jų 1994 A. Kezio anglų kalba išleistoje knygoje ,,Lietuvių dailininkai Šiaurės Amerikoje“.

Antanas Gasperaitis

Antanas Gasperaitis G. 1931 10 12 Utenos aps. Juodiškių k. pedagogas, kraštotyrininkas, Garbės kraštotyrininkas (1990), literatas. 1951 baigė Utenos berniukų vidurinę m-klą, 1978 VPI lietuvių kalbos ir literatūros fak. Dirbo mokyt. (1953–55) Kvyklių septynmetėje, (1955–63) Šnieriškių aštuonmetėje, (1963–64) Skudutiškio aštuonmetėje mokyklose, 1964–65 laikraščio ,,Lenino keliu“ redakcijoje, 1965–71 Utenos ,,Laboratorinių elektros krosnių gamykloje“, 1971–80 vyresn. moksliniu bendradarbiu, UKM 1980–91 ,,Utenos zonos jungtiniame knygyne“ direktoriaus pavaduotoju. Paruošė kraštotyros leidinius: „Utenos zonos jungtinio knygyno istoriją“ (2 dalys), ,,Šeimos istoriją“ (3 dalys), lankstinukus apie knygnešius, tautodailininkus, rašytojus, rašė straipsnius, skirtus Utenos krašto kultūrai, spausdino ,,Indrajoje“, ,,Utenyje“, ,,Santaroje“, ,,Šaltinyje“, 1996 išleido eilėraščių rinkinį ,,Sušildyk, židiny, mane“, 1998 knygą apie rašytojus, švietėjus – ,,Tave papuošt žadėjom“. 2000 išleido eilėraščių knygą ,,Drevėje Dievulis budi“. Spaudoje pasirašinėjo pseudonimais – P. A. Vyžinta, A. Juodiškis, G. Juodis. 2000 jam paskirta Utenos raj. savivaldybės kultūros ir meno premija.

Regina Stakėnienė

Adomas Gasperavičius (nuo 1939 – Gasperaitis) G. 1879 03 06 Vyžuonų vls. Gaspariškio k. M. 1953 06 14 Juodiškių vs., administracijos darbuotojas. Nuo 1918 Utenos aps. valdybos narys, 1920–1925 Utenos vls. viršaitis. Nuo 1928 Lietuvos žemės ūkio rūmų Kaune atstovas, rūpinęsis apskrities žemdirbyste, gyvulininkyste aps., amatais, žemės ūkio m-klų steigimu. Žemės ūkio m-kla buvo įkurta ir Utenoje. 1917 Lietuvių konferencijos Vilniuje dalyvis. Už nuopelnus apdovanotas Lietuvos didž. kunig. Gedimino ordinu ir Nepriklausomybės medaliu.

Regina Stakėnienė

Povilas Gaučys G. 1901 12 01 Vyžuonose. M. 1991 11 12 Kaune, čia viešėdamas. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse. Vertėjas. Gimnaziją lankė Petrapilyje ir Vilniuje (baigė Jakaterinograde, Šiaurės Kaukaze). Studijavo VDU, Rygos, Monpele (Montpellier) universitetuose. Mokėjo dešimt kalbų. Daugiausia vertė iš ispanų, portugalų, italų, prancūzų, anglų kalbų. 1927–1929 – Lietuvos vicekonsulas Daugpilyje, 1930–1935 – konsulas Buenos Airėse ir Lietuvos pasiuntinybės sekretorius Lotynų Amerikoje., 1935–1938 konsulas San Paule. 1938 vyriausybės sugrąžintas, iki 1940 dirbo Užsienio reikalų ministerijos spaudos skyriuje. 1940 išvyko į Vokietiją ir iki 1949 buvo Tremtinių bendruomenės vadovybėje. Nuo 1951 buvo Lietuvių rašytojų valdybos vicepirmininkas, 1952 – JAV lietuvių bendruomenės Čikagos apygardos pirmininkas. Spaudoje pradėjo bendradarbiauti 1921 Rašė politiniais, visuomeniniais, kultūros klausimais ,,Švietimo darbe“, ,,Ateityje“, ,,Kultūros žiniose“, ,,Naujojoje Romuvoje“, ,,Margutyje“, ,,Aiduose“, Argentinos bei Brazilijos spaudoje, ,,Lietuvių enciklopedijoje“. Parengė vadovėlių, redagavo ,,Lietuvių katalikų bažnyčios kronikos“ II t. Jo rūpesčiu lietuviams pastatyta mokyklų Latvijoje ir Pietų Amerikoje. Vertė prozą, dramas, poeziją, daugiausia Vakarų Europos ir antikos kūrinius. Parengė šešias žymiausių šiuolaikinių Vakarų poetų kūrybos antologijas. Apdovanotas Lietuvos didž. kunig. Gedimino ordinu. Parašė atsiminimų knygą ,,Tarp dviejų pasaulių“ (V., 1992).

Regina Stakėnienė

Jonas Gelaževičius (Geleževičius) G. Utenos aps. Baltakarčių k. Miškininkas, kraštotyrininkas, Lietuvos nusipelnęs mokytojas (1980). Lietuvos miškininkų sąj. (1992). Kraštotyros draugijos (1995). Garbės narys. 1929–32 mokėsi Užpalių, Toleikių, Kušnieriūnų prad. m-klose ir 1932–39 Užpalių, Utenos, Kupiškio g-zijose. 1935–36 ir 1939–40 nesimokė ir gyveno tėviškėje. 1942 baigė Vilniaus vidurinę miškų m-klą. 1942–45 Lentupio (dab. Baltarusija), Švenčionių, Utenos, Labanoro miškų urėdijų girininkas be girininkijos, girininkas. 1950 baigė LŽŪA Miškų ūkio fakultetą. Kvalifikacija – miškų ūkio inžinierius. 1946–63 Vilniaus miškų technikumo, 1963–81 Kauno miškų technikumo miško botanikos dėstytojas, laboratorijos įkūrėjas, būrelio vadovas. 1953 sudarė miškų technikumo augalijos mokslinį herbariumą. Tėviškėje ir kitur sodino dekoratyvinius medžius, VVU dovanojo asmeninę biblioteką ir toliau ją papildė. Fonde yra apie 17 tūkst. knygų, žurnalų, laikraščių, atvirukų, vokų, pašto ženklų ir kt. Įvairias spaudinių kolekcijas 1978 dovanojo muziejui ,,Girios aidas“. 1983 – Arklio muziejui (Anykščių raj.. Niūronys), 1978 – T. Ivanausko zoologijos muziejui, apie 7 tūkst. floristinių pašto ženklų kolekciją. Be to, įvairios medžiagos dovanojo P. Matulionio memorialiniam muziejui (Kupiškis), Lietuvos miškų instituto muziejui (Kauno raj. Girionys), Šiaulių istorijos–etnografijos muziejui ,,Aušra“. Išleido knygas ,,Miško ūkinė botanika“ (1968). ,,Miškininkystės istorijos medžiagos kaupimas ir panaudojimas“ (1988), ,,Gamtotyra“ (1988), paskelbė straipsnių. Priklausė Lietuvos blaivinimo, Lietuvos botanikų, Lietuvos gamtos apsaugos, filatelistų, knygų bičiulių ir kt. draugijoms (plačiau knygoje ,,Lietuvos miškininkai“ 1 d. V. 1997).

V. A. GeleževičiusVilius Antanas Geleževičius G. 1941 11 24 Utenos aps. Baltakarčių k. Inžinierius elektromechanikas, habil. dr. (1997), profesorius (1998). 1955 baigė Sudeikių septynmetę, 1959 m. Utenos antrąją vid. m-klas, 1964 m. KPI. 1959–60 Kauno „Apvija" elektrošaltkalvis, 1964–70 m. KPI asistentas ir vyresn. dėstyutojas, 1973–83 to instituto Elektros pavarų katedros vedėjas, 1983–97 KPI (KTU) doc. Nuo 1997 Valdymo technologijos katedros prof. Dėsto loginės automatikos, elektromechaninių sistemų valdymo disciplinas. Išleido knygas: „Elektros pavarų valdymo sistemos" (su kitais) (V. 1990). Yra 12 išradimų autorius. Vienas ir su kitais paskelbė apie 100 mokslinių straipsnių. 1983–97 10 mėnesių stažavosi Prancūzijoje Nansų aukštojoje elektrotechnikos ir mechanikos m-kloje.

Gediminas Isokas

Gerdenis XIII a. – 1267 Lietuvos kunig., Daumanto giminaitis (jo žmona – Daumanto teta). Kartu su Liugaila (G. 1268 06) persekiojo Daumantą. Jis yra valdęs Polocką. Kai Daumantas iš Lietuvos Vaišelgos buvo išvytas į Pskovą, spėjama, jog Gerdenis ėmė Nalšios kraštą. Kai išvytasis Daumantas kelissyk veržėsi į Lietuvą, Gerdenis gynė kraštą.

Antanas Gasperaitis

R. GiedraitisRimantas Giedraitis G. 1971 12 25 Utenoje. Dramos aktorius. 1985 baigė Utenos vaikų dailės, 1990 Utenos ketvirtąją vid. m-klas, 1994 Lietuvos muzikos akademiją. 1994–95 Vilniaus mažojo teatro aktorius, 1995–97 Vaidilos teatro aktorius, nuo 1997 Adolfo Večerskio teatro aktorius. 1997–98 Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Etninės kultūros ir programų skyriaus vyriaus. specialistas, Lietuvos Respublikos Kultūros ir sporto rėmimo fondo kultūros programų koordinatorius. Vaidino Tuzenbachą A. Čekovo „Trys seserys“, Narkomaną V. Sarojano „Kalnuose mano širdis“, Klentą J. B. Moljero komedijoje „Šykštuolis“, Bobą Ch. Durango komedijoje „Aukščiausioji terapija“, katiną Rainį Agnetos Elers-Jerleman (eilės) Lennart Edander miuzikle vaikams „Katytės“, Fredą Šermaną Bill Manhoff komedijoje „Neatidarykite durų po vidurnakčio“ pagal pjesę „Apuokas ir katytė“, Mastakavičių K. Sajos tragikomedijoje „Burbulas“ ir kt. Kartu su Charles Dance, Mia Sara, Diamond Phillips filmavosi amerikiečių televizijos „Showfime“ vaidybiniame filme „Undertow“ 1992., dalyvavo Europos muzikos ir teatro stovykloje Syke (Vokietija), 1996 tarptautiniame kino festivalyje Maskvoje „The face of love“. Dirbo Adolfo Večerskio teatro projekte „Teatras be sienų“, Labdaros ir paramos fondo „Vilties angelas“, „Menas ir medicina prieš AIDS ir narkomaniją“ projektuose. 1998 jam paskirta jaunojo menininko valstybės stipendiją.

Gediminas Isokas

Rimantas Juozas Giedraitis G. 1944 06 29 Utenos aps. Kuktiškėse. Mokytojas. 1963 baigė Švenčionėlių profesinę technikos m-klą, 1978 – Utenos politechnikumą, civilinės pramonės statybos technikas. 1986 baigė VPI, techninių darbų ir disciplinų mokytojas. 1970–1978 dirbo Utenoje suvirintoju, 1978–1982 gamybos meistru tarpmokykliniame mokymo kombinate, kartu ir Utenos Jaunųjų technikų stotyje, 1982–1984 Utenos švietimo skyriaus filmotekos vedėju. Vienu metu darbų mokytoju dirbo keliose m-klose: 1982–2000 – Utenos trečiojoje vid., 1982 Antalgės pagr., nuo1984 Utenos ketvirtojoje (Dauniškio). 1996 jam suteiktas vyresn. M-tojo vardas.
1966–1969 būdamas pirmos klasės jūrininku, „Vladivastoko“ laivo vairininku aplankė Bremeną, Rostoką, Špicbergeną, Reikjaviką, Dakarą, Montevideo, Niujorką, Havaną, Lakių salą (Norvegija) ir kitus miestus bei uostus, buvo Pietų ašigalyje.

Gediminas Isokas

Vigantas Giedraitis G. 1951 05 28 Utenos raj. Buitūnų k. Mokytojas, administratorius. 1962 baigė Buitūnų prad., 1966 – Kuktiškių aštuonmetę, 1969 – Saldutiškio vid. m-klas. 1974 baigė VPI, geografijos ir kūno kultūros mokytojas. 1974–1978 Antazavės internatinės m-klos mokytojas. 1979–1989 Nidos vid. m-klos mokytojas. 1979–1990 SSD „Žalgiris“ Neringos miesto būriavimo vyresn. Direktorius. 1990–1997 Nidos vid. m-klos direktorius. 1997–2000 Neringos savivaldybės administracijos švietimo Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas. Nuo 2000 Neringos savivaldybės mero pavaduotojas. Nuo 1990 Neringos savivaldybės tarybos narys.

Gediminas Isokas

Zenona Gylienė (Lelėnaitė) G. 1919 09 04 Tuloje (Rusija). Muzikos mokytoja, 1940 baigė Utenos g-ziją, vėliau – Kauno konservatoriją (fortepijono klasę). 1945–76 – Utenos 1-osios vid. m-klos muzikos mokytoja, chorų dirigentė ir koncertmeisterė. Su chorais dalyvavo visose raj. ir respublikinėse dainų šventėse, buvo nuolatinė chorų akompaniatorė.

Romualdas Valančiūnas

Antanas Gimžauskas G. 1915 07 10 Kirdeikiuose. M. 1979 04 23 Vilniuje. Chorvedys, Lietuvos nusipelnęs artistas (1954). Baigęs vargoninikų ir chorvedžių kursus, o 1950 – Lietuvos konservatoriją, dirbo chormeisteriu, ilgą laiką vadovavo Lietuvos radijo, vėliau Lietuvos radijo ir televizijos chorui, kurį laiką dėstė konservatorijoje. Buvo vienas iš VVu studentų dainų ir šokių ansamblio vadovų. Parašė ,,Choristo bloknotą“ (1957), parengė dainų rinkinį chorams, harmonizavo lietuvių liaudies dainų, sukūrė choro dainų.

Antanas Gasperaitis

S. GimžauskasSilvestras Gimžauskas G. 1845 10 13 Kirdeikiuose. M 1897 09 27 Varšuvoje. Kunigas, spaudos draudimo gadynės veikėjas, švietėjas, poetas. Mokėsi Kirdeikiuose, paskui Švenčionių ir Daugpilio g-zijose. Baigė Vilniaus kunigų seminariją. 1876 dirbo provizorium. Įšventintas kunigu, po metų įstojo į Petrapilio dvasinę akademiją, bet dėl sveikatos, mokslą nutraukė. Buvo vikaras, o nuo 1883 Kietaviškių, po metų – Valkininkų klebonas, Merkinės dekanas. 1891 tapęs garbės kanauninku, už bendradarbiavimą ,,Aušroje“, lietuvybės skleidimą, knygų platinimą, greit buvo įskųstas kaip litvomanas, pažemintas ir perkeltas į Giedraičius vikaru, paskui į Bagaslaviškį altarista. Ten susirgęs, išvyko į Varšuvą gydytis ir mirė. Palaidojimo vieta liko nežinoma. Didaktinė, publicistinė gaida nuskamba eilėr. rinkinėliuose ,,Linkmenės“, ,,Ant Naujų metų Lietuvai dovanėlė“ (1897), ,,Lietuvos bičiulis“ (1881), ,,Metinė dovanėlė“ (1886), ,,Jokaunos dainos“ (1892, 1893) ir kt. Atskirus eilėraščius periodikoje pasirašinėjo slapyvardžiais Kiauneliškėnas, Vargomatis ir kt. Poezijoje ir publicistikoje nevengė rytietiškų tarmybių, kaip antai ir chrestomatiniame eil. ,,Pra Lidos murus pravaziojunt“, kuriame iškeliama tėvynės praeitis, jos ir gimtosios kalbos meilė. Jis pats tyrinėjo ir skelbė linkmeniškių papročius, apl. tarmes. Jo užrašytais burtais, papročiais liaudies medicina naudojosi mokslininkai. Parapijiečius mokė gimtosios kalbos rašydamas jiems eilėraščius ant šventoriaus sienų, spaudoje pasisakė prieš lietuvių lenkinimą. ,,Tėvyniškose dainose“ buvo karštas kovotojas už lietuvybę, spėjama, kad rinkinyje ,,Kelios istoriškos dainos“ taip pat yra parašytas jo. ,,Litvomano dainoje“ skundžiasi dėl kunigų puolimo. Jis rašė vieną po kitos ,,dovanėles“, leido kontrafakcinėmis (klaidinančiomis) datomis, kad nebūtų susektas, rašė pradžiamokslius, vertė mišias, oratorijas, kurias vėliau atliko chorai. 1891 išleido pats išvertęs A. Valperio katalikų bažnyčios istoriją (pasirašė kanauninku V.). Apie 1886 ir 1897 išleido knygą ,,Metine Dowanela del Lietuwininku ir Zemaiczu parasze Mainionis“. Spausdinosi daugiausia Tilžėje. Dalis parašytų brošiūrų, pasirašytų slapyvardžiais dar neišaiškinta, ne viskas jo buvo ir išspausdinta. S. Gimžauskas – pirmasis Utenos raj. poetas, vienintelis aušrininkas, patriotas, kultūros veikėjas.

Antanas Gasperaitis

A. GineitisAntanas Gineitis G. 1860 01 18 Skiemonių parapijoje, Remeikių k., M. 1936 06 28 Tauragnuose. Visuomenės veikėjas, 1905 Vilniaus seimo dalyvis, 1917 dirbo organizaciniame komitete, parengiant Vilniaus konferenciją. Anksčiau rėmė knygnešius, rašė į spaudą. Saldutiškio aps. viršininkas. Tauragnuose buvo ūkininkų, tautininkų sąj. vadovas. Tauragnų dv. paveldėtojas (su broliu Pranciškumi). Ūkį tvarkė jo žmona Teklė Žulytė, Noliškio dv. savininko Kazio sesuo. 1907 10 30 jo namuose buvo atidarytas ,,Saulės“ m-klos mergaičių skyrius. Sūnus Kazys buvo Lietuvos atstovas Londone.

 

Antanas Gasperaitis

Juozas Gineitis G. 1898 05 16 Tauragnuose M. 1942 04 02. Kapitonas (1928), rezistentas. Dirbo mokytoju Utenoje. 1919 baigė Karo mokyklą, 1927 Vytauto Didžiojo karininkų kursus (mechanikas), studijavo VDU, bet diplominio negynė, nes 1941 06 14 ištremtas į Sibirą. Lietuvos kariuomenėje 1919–1920 dalyvavo mūšiuose su bolševikais vaduojant Pagirio, Sieskių, Kavarsko, Taujėnų, Ukmergės ir Širvintų miestus ir miestelius. 1920 dalyvavo kovose su lenkais ir 1923 vaduojant Klaipėdą. Tremtyje jis buvo vienas „Lietuvos gelbėjimo komiteto“ vadovų, todėl 1942 nuteistas sušaudyti, tačiau 1942 04 02 mirė. Drauge su P. Šileika jis išleido knygą „Automobilis teorijoj ir praktikoj“, „Variklis ir elektra“ 1 d. 1930. Jo duktė Gražina Gineitytė Gerulskienė 1990 lagerio vietoje pastatė iš Lietuvos atvežtą kryžių.

Antanas Gasperaitis 

Gražina Gerulskienė

Kazys Gineitis  G. 1895 08 13 Tauragnuose. M. 1965 02 02 Čikagoje (JAV). Visuomenės veikėjas, diplomatas. Baigė Panevėžio realinę m-klą. Būdamas moksleivis rinko tautosaką, rengė lietuviškus vakarus. Išvykęs į JAV, 1919 Čikagos univ. baigė gamtos studijas, paskui Londone ekonomikos ir politikos mokslų m-klą 1917–1919 buvo ,,Draugo“ redaktoriaus pavad., vėliau ,,Lietuvos“ redaktorius. 1919–1931 dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Londone (nuo 1928 konsulas), vėliau – prekybos atstovu Anglijoje, žemės ūkio atašė. Išleido knygas ,,Amerika ir Amerikos lietuviai“ (1925), ,,Lietuviški kokybiški produktai“ (1938 – anglų k.). 1949 vėl apsigyveno JAV. Mirė nuo širdies ligos.

Antanas Gasperaitis 

Pranciškus Gineitis G. 1884 09 10 Tauragnuose. M. 1941 12 12 Sibire, lageryje. Pedagogas. 1913 baigė Panevėžio realinę m-klą, 1913 mokėsi Petrapilio psichoneurologijos institute, 1914–15 Kijevo komercijos institute, 1930–35 – VDU Teisės fak. 1915 vokiečiams okupavus Lietuvą, pradėjo kurti prad. mokyklas. 1916–1918 Utenos prad. m-klos vedėjas. 1917 dalyvavo lietuvių konferencijoje Vilniuje. Vienas iš Utenos „Saulės“ g-zijos steigėjų ir 1918 – direktorius, Švietimo ministerijos įgaliotinis Utenos aps. 1918–27 Utenos prad. m-klų inspektorius, vėliau Kalvarijos, Kretingos, Anykščių vid-ių m-klų mokytojas. 1939–1941 Utenos g-zijos mokytojas. 1941 06 14 ištremtas Krasnojarsko kraštą. Čia 1941 12 12 mirė. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą bendradarbiavo ,,Aušrinėje“, vėliau vilniškiame ,,Lietuvos aide“, ,,Laisvėje“, ,,Ryte“, ,,XX amžiuje“. Išleido knygas ,,Bežiedžiai arba sporiniai augalai“ (1931, 1935). ,,Žiediniai augalai“ (1935).

Gediminas Isokas

Rimantas Pranciškus Gineitis G. 1928 07 08 Utenoje. Ekonomistas, socialinių mokslų docentas (1977). Iki 1941 mokėsi Utenos ,,Saulės“ g-zijoje. 1941 06 14 su tėvais ištremtas į Sibirą. Į Lietuvą grįžo 1948 nelegaliai Rimanto Geniočio pavarde. Tik nepriklausomoje Lietuvoje pripažintas nekaltu ir atkurtos visos jo teisės. 1958 baigė VVU, įgijo ekonomisto kvalifikaciją. Iki 1975 m., Lietuvos Liaudies ūkio taryboje, Baldų ir medžio apdirbimo ministerijoje dirbo buhalterinį techninį ir metodinį darbą. 1964–75 VVU ekonomikos fak. Valstybinės egzaminų komisijos pirmininkas, 1987–90 Lietuvos Finansų ministerijos Apskaitos metodologijos VVU tarybos narys. 1975–95 VISI vyresn. dėstytojas, docentas. Nuo 1995 senatvės pensininkas. Išleido mokomiosios literatūros: „Gamybos spaudų apskaita ir buhalterinio balanso ekonominė analizė“. (1979) ,,Atsiskaitymų, fondų ir kitų operacijų apskaita“ (1985).,, Gamybos priemonių ir sąnaudų apskaita“ (1986). Bendra autorių „Buhalterinė apskaita statybos organizacijose“(rusų kalba) (1990), vadovėlio ,,Statybos ekonomika“ (1991) bendraautorius ir kt. 

Gediminas Isokas

Romualdas Algirdas Gineitis G. 1921 08 19 Utenoje. Gydytojas, medicinos mokslų dr. (1948). 1939 baigė Utenos valstybinę ,,Saulės“ g-ziją. 1944 – VDU Medicinos fak. ir ,,summa cum laude“ įgijo gyd. diplomą. (Paskutinė laida prieš okupaciją). Dirbo Telšių ligoninėje. 1944 kartu su žmona stomatologe Jadvyga Katarskyte-Gineitiene pasitraukė į Vokietiją. 1944–45 dirbo Plauen'o ligoninėje chirurgijos skyriuje (Bavarijoje). 1946–49 buvo Ingolstadt ,,Displaced Persons Camp“ (Lietuvių pabėgėlių stovyklos) gydytojas. Praktikoje surinkęs svarbių duomenų, paruošė originalų mokslinį darbą dermatologijos srityje tema ,,Zur Kentness of Aipecia Areata“ ir Tiubingeno univ. apgynė doktoratą. 1949 emigravo į JAV. Ir iki pensijos, t. y. 1984 m., vertėsi privačia praktika. 

Antanas Gasperaitis

Gediminas Isokas

Antanas Girnius G. 1921 05 26 Utenos aps. Sudeikiuose. Geodezijos inžinierius, visuomenininkas, filosofo Juozo Girniaus brolis. Iki 1940 mokėsi Utenos g-zijoje. 1943 baigė Kėdainių aukštesniąją kultūrotechnikos ir geodezijos m-klą. 1943–44 dirbo Žemės tvarkymo departamente. Pasitraukęs iš Lietuvos, 1950 Bonos univ. baigė geodezinę inžineriją. 1950 persikėlė į JAV. Bostone buvo projektavimo korporacijos projektuotojas, apdovanotas Aukso emblema. 1961–77 Kembridže observatorijos matematikas geodezininkas. Dirbo su JAV profesoriais geodezijos ir geologijos srityse. Paskelbė straipsnių. Lituanistikos instituto narys. Ateitininkų federacijos Bostono skyriaus pirmininkas, kultūros klubo pirmininkas, LKMA suvažiavimų pranešėjas, ,,Technikos žodžio“, ,,Aidų“ bendradarbis, Amerikos geofizikų sąj., Amerikos topografų ir kartografų sąj. narys.

Antanas Gasperaitis 

Juozas Girnius G. 1915 05 23 Sudeikiuose. M. 1994 09 13 Bostone (JAV). Filosofijos dr. (1951). 1923 baigė Utenos g-ziją, 1936 – VDU teologijos ir filosofijos fak. 1936–1938 studijavo Liuveno (Louvainio), Freiburgo, Paryžiaus universitetuose. 1941–1944 dėstė VDU filosofijos fakultete. 1944 pasitraukė į Vakarus. Nuo 1949 gyveno JAV. 1951 Monrealio universitete (Kanada) įgijo dr. laipsnį. 1953–1979 – ,,Lietuvių enciklopedijos“, 1965–79 ir žurnalo ,,Aidai“ redaktorius. Išleido knygas: ,,Laisvė ir būtis“ (1953), ,,Žmogus be Dievo“ (1964), ,,Tauta ir tautinė ištikimybė“ (1961), ,,Istorinė krikščionių atsakomybė“ (1964). „Idealas ir laikas“ (1966), monografiją „Pranas Dovydaitis“ (1975). 1991–1995 ,,Minties“leidykla išleido J. Girniaus raštų 3 tomus. 1995 07 01 palaikai perlaidoti Sudeikiuose. Apie jį: A. Vasiliauskienės knyga: ,,Žvilgsnis į Juozą Girnių“ (1995).

Regina Stakėnienė

Pranas Gladutis G. 1883 04 02 Užpalių vls. Norvaišių k. M. 1939 10 28 Kaune. Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas. Mokėsi Užpalių prad. m-kloje, Rusijoje, Kronštate baigė vyrų g-ziją, Petrograde – politechnikos matininkų skyrių, 1916 – Vladimiro karo m-klą. Dalyvavo kovose Sibire, Rumunijoje, Rovno lietuvių batalione, Rusų armijoje telkė lietuvius, o 1918 grįžęs į Lietuvą, stojo savanoriu, dalyvavo kovose su bolševikais, kūrė Pirmąjį pėstininkų pulką. 1926 baigė aukštųjų karo technikos kursų statybos skyrių. 1929–1943 – pionierių bataliono vadas, 1935–1939 – karo m-los lektorius. Vėliau perkeltas į karo technikos valdybą, dar vėliau ėjo Kauno geležinkelio stoties komendanto pareigas. 1919 vadavo Užpalius nuo bolševikų. Apdovanotas Vytauto Didžiojo 4-tojo laipsnio, Gedimino 3-čiojo laipsnio ordinais, dviem Lietuvos ir vienu Latvijos medaliu.

Antanas Gasperaitis

Petronėlė Gosnievska – dailininko Mykolo Elviro Andriolio (Androlli) (1836–1893) motina. Jo tėvas, buvęs Napoleono armijos kap., rusų belaisvis, vėliau gyveno Vilniuje, mėgo dailę, apie 1830 susipažino su bajoraite Petronėle Gosnievska iš Kuktiškių vls. ir jiems 1836 11 14 Vilniuje gimė sūnus Mykolas Elviras. Jis mėgo motinos gimtinę, raitas ir pėsčias keliavo po Kuktiškių apl., vėliau labai ilgėjosi šio krašto, piešė Lietuvos istorines vietas, žmones. Jos gyvenimas nežinomas.

Antanas Gasperaitis

Algirdas Grašys  (slapyvardis Bračas) G. 1934 03 23 Utenos aps. Grašių k. Lietuvos nusipelnęs artistas (1983). 1957 baigė Lietuvos konservatorijos teatrinį fakultetą. 1957–1959 Kapsuko, 1959–1961 Rusų dramos teatro, 1965–94 Jaunimo teatro aktorius. 1960–1965 Vilniaus kultūros švietimo technikume dėstė kalbos kultūrą, dirbo radijo laidų diktoriumi. Vaidmenys: Antanas (A. Vienuolio ,,Prieblandoje“, 1956), Žonvalis (A. Žeri ,,Šeštasis aukštas“, 1917), Silvestras (Moljero ,,Skapeno klastos“ 1979), ir kt. Rengia jumoro vakarus ,,Ožio aukojimas“ (1984), vėliau – ,,Brač“. Skaito A. Miškinio, Pr. Raščiaus, Vyt. Misevičiaus kūrinius. Dirbo liaudies folkloro ir muzikos teatre.

Gediminas Isokas

Vincas Grašis G. 1870 07 20 Tauragnų vls. Taurapilio k. M 1930 07 02 Ukmergėje. Kunigas, visuomeninikas, publicistas. Mokėsi Daugpilio realinėje m-kloje, Petrapilio kun. seminarijoje, 1893 įšventintas kunigu, dirbo vikaru Mogiliove, Babinovičių lietuvių par-joje, vėliau Slucke, atverdamas daug stačiatikių į katalikybę. Sužinojus Stolypinui, buvo iškeltas į Oršą, kur 12 m. išbuvo klebonu. 1917 išrinktas į Petrapilio seimą, stojo už Lietuvos nepriklausomumą nuo Rusijos. Organizavo lietuvių šelpimą. Bolševikai 1920 jį suėmė, 20 mėn. laikė kalėjimuose, kankino. 1921 ištrėmė iš Rusijos. Atvykęs į Tauragnus, dirbo vikaru. 1926 įstojęs į marijonus, po metų buvo Ukmergės marijonų vyresnysis, dirbo lenkų g-zijos kapelionu Ukmergėje. Nuo 1897 bendradarbiavo spaudoje, pasirašinėjo slapyvardžiais. Parašė ir išleido ,,Atsiminimus iš bolševikų nelaisvės“ (1927). Būdamas Lietuvių mokslo d-jos nariu, daug paaukojo įvairioms draugijoms, laikraščiams. Vaižgantas sakė, jog iš tokių žmonių ,,šventieji darosi“. 

Antanas Gasperaitis

Balys Graužinis G. 1905 10 05 Utenos vls. Droničėnų k. M. 1993 04 30 Los Andžele (JAV), pedagogas. Nuo 1928 studijavo lituanistiką VDU Teologijos–filosofijos fak. Buvo aktyvus ateitininkas. Mokytojavo Utenos aps. m-klose, Kalvarijose, Panevėžyje. Pasitraukęs mokytojavo Vokietijoje Kemptene, buvo lietuviškos g-zijos vicedirektorius. 1949 apsigyveno Klevlende, vėliau Kalifornijoje, kur organizavo liet. m-klas. Bendradarbiavo ,,Drauge“.

Antanas Gasperaitis

Bronius Gražys G. 1934 01 Rokiškio aps. Nečionių k. Aktorius, režisierius, nusipelnęs artistas (1983). Baigė Užpalių vid. m-klą, 1956 Lietuvos konservatoriją, 1956–62 Kapsuko, vėliau Klaipėdos dramos teatro aktorius, režisierius. Per keturiasdešimt darbo metų sukūrė per pusantro šimto vaidmenų, vaidino aštuoniuose tūkst. spektaklių. Vaidmenys: Kirmis (V. Mykolaičio-Putino ,,Valdovas“), Žičkovskis (Juozo Marcinkevičiaus ,,Čičinskas“), Gorys (Žemaitės ,,Petro Kurmelio“ inscenizacija), Milkus (Just. Marcinkevičiaus ,,Mažvydas“) ir kt.

Gediminas Isokas

Gintautas Grigas G. 1936 01 12 Utenos aps. Dičiūnų k. Fizikos mokslų kandidatas (1970), dr. (1993). 1947 baigė Vaikutėnų prad. , 1954 Utenos I-ąją vid. m-klas, 1959 KPI. Specialybė – elektros prietaisai. 1959–65 Specialiojo konstravimo biuro prie Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos inž., biuro vedėjas. Nuo 1965 Fizikos ir matematikos, Matematikos ir kibernetikos, Matematikos ir informatikos instituto inž., skyriaus vadovas. 1960–62 vadovavo 5 doktorantams. Buvo pirmojo lietuviško kompiuterio ,,Rūta“ projekto vadovas. Dėstė VVU, VPI, VDU 1981 įkūrė Jaunųjų programuotojų mokyklą. Vienas ir su kitais autoriais parašė 29 knygas. Jo knygos ,,Duomenų tipai“ (1997), ,,Programavimas algoritmine kalba. Algol – 60 (1971), ,,Programavimo kalba PL1 (1978), ,,Programavimo pradmenys“ (1982), ,,Programavimo pagrindai“ (1987) ir kt. Su kitais autoriais: V. Dagienė, G. Grigas ,,Informatikos mokymas vidurinėje mokykloje“ (1992), V. Dagienė, G. Grigas ,,Programavimo uždavinynas“ (1992) ir kt. Knygos apie programavimą išleistos rusų ir lenkų kalbomis.

Gediminas Isokas

Irena Birutė Grigelienė (Kairiūnaitytė) G. 1902 12 13 Lodzėje (Lenkija). M. 1960 11 18 Utenoje. Dantų gydytoja. 1932 baigė Kauno VDU medicinos fak. 1933–1960 dirbo Utenoje, buvo aktyvi visuomenininkė, gera organizatorė. 1933–1940 ir 1941–1944 privataus kabineto dantų gydytoja, 1940–1941 ligoninės kabineto dantų gydytoja, 1947–1949 dantų gydymo kabineto vedėja, dantų protezavimo kabineto vedėja (1949)1952), gydyt. stomatologė (1952–1960). Iki 1940 buvo Utenos moterų šaulių būrio vadė, 1974–1954 – Raudonojo Kryžiaus d-jos Utenos skyriaus pirmininkė. 1953 surengė 1,5 metų trukmės medicinos seserų kursus, kuriuos baigė 27 medicinos seserys. Aktyviai prisidėjo prie medicinos darbuotojų profsąjungos, m-klos tėvų k-to veiklos. Pokario metais medikamentais ir lėšomis rėmė partizanus.

Liuda Ūsienė

Algimantas Grigelis  G. 1931 05 11 Kaune. Habil. gamtos mokslų dr. (1981), prof. (1994), Lietuvos mokslų akademijos narys (narys–ekspertas (1991), narys–korespondentas (1994). 1949 baigė Utenos g-ziją, 1954 – VVU. Geologas. 1957 baigė Baltarusijos univ. Minske. Mikropaleotnologas (aspirantūra). 1957–1960 dirbo Lietuvos geologijos tarnyboje, laboratorijos vedėjas. Nuo 1960 – Lietuvos geologijos institute: 1960–1963 mokslinis bendradarbis, 1963–1977 – instituto direktorius, nuo 1977 – skyriaus vadovas. Nuo 1992 VU Geologijos ir mineralogijos prof. Daktaro disertacija (mokslo šaka–mikropalentologija) Lietuvos jūros sistemos foraminiferai ir jų strateginė reikšmė“ (1985), habil. dr. disertacija ,,Pabaltijo jūros sistema: forminiferai ir zonų strategija“, 14 monografijų (3 autorinės), 280 kitų darbų autorius. Autorinės monografijos: ,,Pietvakarių Pabaltijo jūros sistemos foraminiferai“. V., 1985; ,,Pabaltijo jūros sistemos stratigrafija foraminiferų duomenimis“, Maskva, 1985; ,,Tetiso (Rytinio Viduržemio) jūros sistemos zonų stratigrafija ir foraminiferai“ Gordon Breach Publishers (UK), 1996. [bendraautoriai: K. I. Kuznetcova, J. Adjamian, E. Jarmakani, L. Hallaq]. Kiti svarbūs darbai: moksliniai pranešimai tarptautiniuose geologiniuose kongresuose: 1968 Prahoje, 1980 Paryžiuje, 1984 Maskvoje, 1996 Pekine. 2000 08 pasauliniame geologų kongrese Rio-de-Ženeire Lietuvos geol. delegacijos vadovas. Moksliniai darbai (be Lietuvos): Damaske, Sirijos Geologijos ir mineralinių resursų ministerijoje (1986–1989); Dartmunte, Kanados Betfordo Okeanologijos institute (1900–1991), Stokholme, Švedijos Gamtos istorijos muziejuje (1994–1996). Dalyvavo mokslinėse ekspedicijose: Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Centrinėje Rusijoje Timane – Pečioroje, Kaukaze, Subpoliariniame Urale, Taimyre, Šiaurės Sibire, Pietų Kryme, Čekijoje, Moldavijoje, Danijoje, Švedijoje, Baltijos jūroje (1960–1997). A. Grigelio pavarde pavadinta viena fosilinių foraminiferų gentis ir dvi rūšys.VU Geologijos ir mineralogijos katedroje iki 1991 dėstė (su pertraukomis) ,,TSRS regionų geologiją“; nuo 1992 dėstė ,,Europos regionų geologijos“ kursą. Nuo 1990 – Lietuvos Geologų sąjungos, nuo 1995 – Švedijos Geologų sąjungos narys, nuo 1992 – Lietuvos Nacionalinio geologų komiteto pirmininkas, nuo 1993 – Tarptautinio metraščio ,,Baltica“ atsakingas red., nuo 1993 – Europos palentologų asociacijos narys, 1969–1994 – Baltijos stratigrafijos asociacijos pirmininkas, nuo 1997 LMA Geomokslų sekcijos pirmininkas. Apdovanotas Valstybinė (TSRS) mokslo ir technikos premija už Pabaltijo regiono geologinių žemėlapių komplektą ir monografiją (1984, su bendradarbiais) ir Valstybinė mokslo premija už monografiją ,,Lietuvos geologija“ (1997, su bedraautoriais). 

Liuda Ūsienė

Antanas Grigelis G. 1900 05 01 Tyliuose (Šiaulių raj.). M. 1962 09 06 Utenoje. Gydytojas rentgenologas. 1930 baigė VDU, įgijo medicinos gydyt. specialybę. 1930–1933 Kauno vidaus ligų klinikos asistentas. 1933–1934 Utenos ligoninės gydytojas, 1934–1938 ligoninės vedėjas, 1938–1952 gydyt. rentgenologas, 1952–1959 Pažaislio psichoneurologijos ligoninės gydyt. rentgenologas. Nuo 1959 pensininkas. 1932 stažavosi Vienos (Austrija) vidaus ligų klinikoje, 1938 Berno (Šveicarija) univ. ir Rentgeno institute. 1946–1948 VVU dėstė rentgenologijos kursą. Dirbdanmas gydytoju, rentgeno spindulius pritaikė ligų diagnostikai ir gydymui (odos grybelinių ligų). Iki 1940 dalyvavo šaulių bei tautininkų veikloje, buvo gaisrininkų globėjas. Vokiečių okupacijos metais kartu su žmona savo namuose slapstė 2 brolius žydus, kuriems pavyko išvengti sušaudymo. Pokario metais lėšomis bei medikamentais rėmė partizanus, juos gydė. Palaidotas Utenoje.

Liuda Ūsienė

L. GrudzinskasLeonardas-Leonidas Grudzinskas G. 1939 05 15 Utenos aps. Dumbravos k. 1957 baigė Vyžuonų vid. m-klą, 1963 – VVU. Žurnalistas, nusipelnęs žurnalistas (1989). 1958–59 ,,Moksleivio“ žurnalo korespondentas. 1960–72 ,,Valstiečių“ laikraščio korespondentas. 1972–99 ,,Švyturio“ žurnalo aktualijų skyrių vedėjas, redaktorius. Išleido knygas: ,,Laiškai beržo tošyje“ (1976), Lietuvos nacionaliniame parke (su fotografu Juliumi Vaicekausku) (1977), ,,Laiškai iš elnių miško“ (1980) ir ,,Laiškai iš bebrų upelio“ (1981). Su Petru Abukevičiumi parašė scenarijus filmui ,,Juodieji gandrai“, „Elniukas ir meškutė Nida“. 1977 (filmas XXIII tarptautiniame kino ir televizijos filmo festivalyje Niujorke apdovanotas sidabro medaliu); ,,Naujieji Nidos nuotykiai“ (1977), ,,Elniukas suranda mamą“ (1979), ,,Rudenį... “ (1981), ,,Atrąstoji sala“ (1979), ,,Lietuvos nacionaliniame parke“ (1983), ,,Namai po dangaus žydryne“ (1975). Su Vidmantu Puplauskiu: ,,Girių šeimininkai“ (1976). Parašė scenarijų filmui ,,Klaipėdos okenariumas“ (1979). Respublikinėje spaudoje gamtine, etnografine tematika paskelbė daug apybraižų, reportažų, publikacinių straipsnių, atsiminimų. Bendradarbiauja ,,Lietuvos aido“, ,,Žaliojo pasaulio“ ir kituose laikraščiuose, kalendoriuose. Yra ornitologų draugijos narys, 1974 apdovanotas V. Kapsuko premija.

Gediminas Isokas

J. GruodisJuozas Gruodis G. 1884 12 20 Novoaleksandrovsko aps. Antazavės vls. (dabar Zarasų raj.) M. 1948 04 16 Kaune. Kompozitorius, dirigentas, pedagogas, prof. (1936). Pirmąsias muzikos žinias gavo iš tėvo dailidės ir muzikos instrumentų dirbėjo. Mokėsi Antazavės pradž. m-kloje, Obeliuose pas kompozitorių M. Petrauską, Rokiškio muzikos m-kloje, Mintaujoje (dabar Jelgava), Maskvos konservatorijoje pas profesorius – A. Iljinskį ir M. Laduchiną. Pirmojo pasaulinio karo metu buvo karinio orkestro dirigentas. Po keleto mėnesių susirgo ir buvo pasiųstas į Jaltą gydytis. Į Lietuvą grįžo 1920–1924 Leipcigo konservatorijoje mokėsi pas S. Krėlį, P. Grenerį, Z. Kargą-Elertą, o dirigavimo – pas M. Hochkoflerį. Vargoninkauti pradėjo nuo 14 metų. 1903–05 vargonininkavo Utenoje, 1907 – Kuktiškėse ir Alantoje (giedodavo jo mokinys kompozitorius Juozas Karosas). 1924–1927 Kauno Valstybinio teatro operų bei simfoninių koncertų dirigentas. 1917–1937 Kauno muzikos m-klos, o nuo 1933 konservatorijos direktorius. 1937 pabaigoje kompozicijos klasės vedėjas 1948 Kauno muzikos m-klai suteiktas J. Gruodžio vardas.
Sukūrė baletą ,,Jūratė ir Kąstytis“, poemas: ,,Gyvenimo šokis“, ,,Iš Lietuvos praeities“, simf. paveikslą ,,Rudenėlis“, ,,Simfoninį prologą“, variacijas liaudies dainų temomis, dvi siuitas simfoniniam orkestrui, siuitą ,,Šarūnas“, Styginių kvartetą, Sonatą smuikui ir fortepijonui, 2 sonatas fortepijonui, variacijas fortepijonui liaudies dainų ,,Bernužėli, neviliok“ tema B-dur ir kt. Apie J. Gruodį išleisti leidiniai: straipsniai, laiškai, užrašai. ,,Amžininkų atsiminimai“ (V., 1965.); Ambrazas A. ,,Kompozitorius Juozas Gruodis“ (K., 1960); Ambrazas A. Juozo Gruodžio gyvenimas ir kūryba (V., 1981.); Gruodienė S. ,,Iš mūsų gyvenimo knygos“ (V., 1984.); Juozas Gruodis: Albumas (V.: 1984); Kazlauskienė D. Juozas Gruodis: Bibliografinė rodyklė (V., 1984.). 

Regina Stakėnienė

I. GudavičienėIrena Gudavičienė (Gansiniauskaitė) G. 1950 05 28 Utenos raj. Gedimino k. Rašytoja. 1967 baigė antrąją Utenos vid. m-klą, studijavo VVU. Dirbo Pakalnių aštuonmetėje k-kloje, Vilniaus respublikinėje mokytojų bibliotekoje, „Valstiečių laikraščio“ ir „Žemės ūkio“ redakcijose. Pirmas apsakymas išspausdintas 1967. 1974 išleido humoristinių apsakymų knygą „Tie patys“.

 

Gediminas Isokas

R. GuobienėJuzefa Regina Guobienė (Paliukaitytė) G. 1940 01 06 Kaune. Aktorė, Lietuvos nusipelniusi artistė (1990). 1957 baigė Utenos pirmąją vid. m-klą, 1961 – Vilniaus konservatoriją. 1961–64 Šiaulių dramos teatro aktorė (1964–93 m.) Vilniaus dramos teatro aktorė (1993–97 m.) Vilniaus univ. scenos kalbos dėstytoja, nuo 1993 Vilniaus muzikos akademijos teatro ir kino fak. scenos dėstytoja. Vaidmenys: Nataša – ,,104 puslapiai apie meilę“, Margarita – V. Gėtės ,,Fauste“, Ieva Teresė – ,,Katedroje“ –, Liucija B. Sruogos – ,,Milžino paunksmėje“, Rozalija – K. Sajos ,,Ubagų saloje“, karalienė Bona – J. Grušo ,,Barboroje Radvilaitėje“ ir kt. Dalyvauja radijo vaidinimuose, 1967–95 laidose ,,Lietuvių godos“ ir kt. 

 

Gediminas Isokas

Aleksandras Guobys G. 1932 03 31 Utenos aps. Varkujų k. Menotyros mokslų kandidatas nostr. (1981), humanitarinių mokslų dr. nostr. (1993) doc. (1982). 1944–50 m. mokėsi Utenos berniukų g-zijoje. 1953–60 m. studijavo VPI. 1966 m. baigė Maskvos L. Lunačarskio teatro meno institutą (GITIS). 1953–57 m. Vilniaus pagalbinės internatinės mokyklos auklėtojas, mokytojas. 1958–73 m. Lietuvos teatro draugijos metodinio kabineto vedėjas, prezidiumo pirmininkas. 1967–71 m. A. Lunačarskio instituto aspirantas. 1973–91 m. Lietuvos archyvų generalinis direktorius. Nuo 1997 m. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorius. Dėsto: Lietuvos muzikos akademijoje (nuo 1969), VDU (nuo 1996). Klaipėdos universitete (nuo 1997). Išleido knygas: „Juozas Siparis“ (1968), „Jonas Kavaliauskas“ (1970), Romualdas Juknevičius (1988), „Balys Lukošius“ (1995), „Teatras 1940–1960“ (1986, „Michailo Čechovo pamokos Valstybės teatre 1932“ (1989); Kelionių apybraižas: „Lietuviai Amazonijos džiunglėse“, apysaką „Amžinas laukimas“ (1997). Leidinių „Muzika 1940–1960“ (1992), „Literatūra 1940–1960“ (1992), „Menotyra“ Nr. 19 (1993), „Dramos ir muzikinių teatrų premijų programos 1920–1980“ (6 knygos, 1983–1992), „Lietuvos archyvai“ Nr. 1–3 (1998, 1990, 1992) sudarytojas. Paskelbė apie 200 straipsnių teatro, archyvų darbo klausimais. Skaitė pranešimus per 20 konferencijų, rengė per 50 televizijos ir radijo laidų.

Gediminas Isokas

Jonas Feliksas Gureckas G. 1921 06 08 Užpaliuose. M. 1977 02 04 Čikagoje. Kunigas, filosof. Dr. (1960). Baigęs Rokiškio g-ziją, studijavo Telšių kun. seminarijoje, 1935 įšventintas kunigu. 1936–39 kapelionas Tauragėje. Redagavo ,,Žemaičių prietelių“. Pasitraukęs iš Lietuvos, nuo 1940 gyveno Austrijoje ir Vokietijoje, studijavo ir dirbo kunigu. Nuo 1950 gyvena Čikagoje. 1960 gavo filosofijos dr. laipsnį, įkūrė Lietuvos dukterų d-ją lietuvių šalpai. 1961–62 filosofines žinias gilino Oxfordo univ. Anglijoje, o grįžęs į Čikagą dėstė teologiją. Bendardarbiavo spaudoje, dalyvavo BALF-o veikloje.

Antanas Gasperaitis

A. V. GurskisAntanas Valdas Gurskis G. 1936 10 12 Utenos aps. Klovinių k. 1956 baigė Kauno vid. dailės m-klą, 1962 VDI, dailininkas. 1961 Vilniaus 7 vid. m-klos piešimo mokytojas. 1962–1966 Valstybinio radijo ir televizijos k-to dailininkas–statytojas. 1967 VPI vyresn. dėstytojas. 1968–1972 Vilniaus politechnikumo dėstytojas. Surengė personalines tapybos parodas: Vilniuje Rašytojų sąjungoje (1966) – tapybos ir metalo plastikos (1978), Utenoje (1976, 1995), Šiauliuose (1978), Vilniuje – dailės parodų rūmuose (1986), Galerijoje ,,Arka“ (1996), Lietuvos atstovybėje Maskvoje (1989), Kaune (1987). 1962, 1969, 1973, 1975, 1976, 1989, 1997 dalyvavo grupinėse parodose Vilniuje, Maskvoje, Nagasakyje, Helsinkyje, Bulgarijoje, Jungtiniuose Emiratuose ir kitur. Premijuotas: 1978 Kalipėdoje už paveikslą jūros tematika, 1986 Biržuose – už k. tematikos darbus, 1997 Aplinkos apsaugos ministerijos, už peisažą.

Gediminas Isokas

Juozapas Gustas G. 1906 02 19 Jurbarke. M. 1958 03 13 Sibire. Salyzietis kunigas, išėjęs mokslus Italijoje, gavo teologijos licenciatą. Dirbo misijose Indijoje. Grįžęs 1937 m., dirbo kunigu Saldutiškio par-joje. 1946 suimtas, dešimt metų buvo Sibiro tremtyje. Grįžęs vėl išvyko į Sibirą pastoraciniam darbui. Jis išklausė paskutinę S. Nėries išpažintį. Sibire jį finansiškai rėmė kun. A. Maciulevičius. Buvo išsimokslinęs, todėl jį vadino nominaliu vyskupu. 

Antanas Gasperaitis

Vytautas Gutauskas G. 1921 04 05 Utenos aps. Leliūnuose. Mokytojas, chormeisteris, visuomenininkas. Mokėsi Alytaus g-zijoje, 1940 baigęs Marijampolės mokytojų seminariją. 1941–44 dėstė Merkinės g-zijoje. Pasitraukęs į Vokietiją, Liubeke įkūrė chorų, jiems vadovavo. 1949 apsigyvenęs Čikagoje, vadovavo skautų ansambliui, buvo Čikagos lietuvių vyrų choro dirigento B. Jonušo padėjėjas, vėliau Čikagos lietuvių operos solistas, valdybos narys. Nuo 1985 dėstė lituanistikos m-klose, 15 vadovavo Marquette Parko m-klos ansambliui, dalyvavo dainų šventėse. 

Antanas Gasperaitis

Irena Gutauskienė (Kvartūnaitė) G. 1945 07 07 Utenos aps. Kvoselių k. 1963 baigė Utenos darbo jaunimo vid. mokyklą, 1968 – VPI, įgijo gamtos–geografijos specialybę. Ž. ū. m. kandidatė (1977), doc. (1983), nostr. Dr. (1993). 1977 apgynė kandidatinę disertaciją, kurios tema: ,,Kukurūzų derliaus formavimas ir jo kokybė tręšiant padidintomis azoto normomis ir mineraliniais elementais“. Nuo 1966 dirba VPI (universitete). Mokymo priemonės ,,Dekoratyvūs prieskoniniai augalai“ autorė ir knygos ,,Daržininkystės praktika“ bendraautorė. Yra 50 straipsnių autorė ir bendraautorė.

Gediminas Isokas

© Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka
Utena. 2002