|
Kleopas
Gaigalas G. 1879 09 25 Užpaliuose. M. 1957 08 01 Kaune. Inžinierius. Mokėsi
Užpalių prad. m-kloje. 1905 baigė Peterburgo elektrotechnikos institutą.
Statė radijo stotis Tolimuosiuose Rytuose ir Šiaurėje 191923 Šiaurės
radijo stoties valdytojas. 192326 vadovavo Kauno radijo stoties statybai.
193034 šios stoties viršininkas. 19261947 dėstė Kauno auštesniojoje
technikos m-kloje.
Gediminas
Isokas
Gražina
Kadžytė
▲
Kazimieras
Gaivenis G. 1934 01 18 Utenos aps. Stučių
k. Kalbininkas, humanitarinių mokslų kandidatas (1969), nostr. dr. (1993).
1954 baigė Vilniaus 1- ąją vid. m-klą. 1959 VVU, įgijo lietuvių kalbos ir
literatūros specialybę. 19592000 Lietuvių kalbos ir literatūros (dabar
Lietuvių kalbos) instituto vyr. laborantas, atsakingas red., jaunesnysis ir
vyresn. mokslinis bendradarbis, vėliau Terminologijos skyriaus vadovas. Penkių
knygų autorius ir bendraautoris: ,,Mažas žodžių pasaulis, V. 1987,
,,Kalbotyros terminų žodynas V. 1990, ,,Terminologijos taisymai V. 1992
ir kt. Lietuvos ir užsienio mokslo leidiniuose paskelbė 50 straipsnių. Yra
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie LR seimo narys.
Gediminas
Isokas
▲
Lionius
Gaižauskas G.
1955 07 02 Utenos raj. Tirmūnų k. Ekonomikos mokslų kandidatas (1987), nostr.
ekonomikos mokslų dr. (1993), doc. (1994). Mokėsi Tirmūnų prad., Antalgės aštuonmetėje
m-klose. 1973 m. baigė Leliūnų vid. m-klą, 1978 m. VVU, inžinierius
ekonomistas. 197884 m. VVU buhalterinės apskaitos katedros aspirantas,
19841994 m. vyresn. dėstytojas, nuo 1994 m. docentas. Dėsto finansinę
valdymo apskaitą, finansinę analizę, išlaidų valdymą. Stažavosi Maskvoje,
Londone, Švedijoje, dalyvavo tarptautinėse ir respublikinėse konferencijose,
paskelbė apie 30 straipsnių.
Gediminas
Isokas
▲
Algirdas
Gaižutis G.
1941 10 17 Panevėžio aps. Subačiuje tarnautojo šeimoje. Menotyrininkas,
habil. dr. (1984), prof. (1985), akademikas (1998). Jo motina (Stasė Grumbinaitė)
1945 buvo ištremta į Vorkutos lagerį, tėvas 1949 į Norilsko lagerį. A. Gaižutį
augino senelė, arkivyskupo M. Reinio pusseserė, vėliau žinomo Utenos
verslininko, Sibiro tremtinio Kazimiero Meidaus ir Leokadijos Meiduvienės (Gaižutytės)
šeima. Mokėsi Saldutiškio prad., vėliau Utenos antrojoje vid. m-klose.
19591961 VVU studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, 19611966
filosofiją Maskvos universitete, 19661970 stacionarinėje estetikos ir
kultūros teorijos aspirantūroje šiame universitete. Ten apgynė dr.
disertaciją Apie meninės vertybės prigimtį (1970).
Grįžęs
į Lietuvą, dirbo VISI dėstytoju, vėliau Estetikos katedros vedėju. 1984
apgynė habil. dr. disertaciją Dvasinis kūrybinis potencialas (kūrybos
psichologijos, meninio talento prigimties ir jo ugdymo problematika).
198589
dirbo LMA Istorijos, vėliau Filosofijos, sociologijos ir teisės
institutuose, kurdamas naują Kultūros ir meno institutą. Nuo 1989
buvo išrinktas jo direktoriumi, nuo 1990 išrinktas LMA nariu
korespondentu, 1998 akademiku, Humanitarinių ir socialinių mokslų
skyriaus pirmininku. 19921993 dirbo Lietuvos Respublikos Prezidento patarėju
švietimo, kultūros, mokslo ir religijų klausimams.
Mokslinių
interesų sritis menotyra, estetika, kultūros istorija ir teorija. Išleido
šias monografijas: Menas ir humanizmas. Apie meninių vertybių prigimtį
(V., 1979), Vaikystė ir grožis (K., 1982, 1988), Kūrybinė menininko
galia (V., 1989), Kultūros vertybės ir erzacai (V., 1993), Menų
giminystė (K., 1998), Meno sociologija (V., 1998), paskelbė virš 200
mokslinių ir meno kritikos straipsnių; vyr. redaktorius Menotyros žurnalo
ir tęstinių prestižinių leidinių Senovės baltų kultūra,
Lietuvos kultūros tyrinėjimai, o taip pat įvairių mokslo ir meno žurnalų
redkolegijų narys: Problemos, Santara, Sociologija,
Lietuvos mokslas, Dailė ir kt.
1999
už knygas: Kūrybinė menininko galia (1989), Kultūros vertybės ir
erzacai (1993), Menų giminystė (1998), Meno sociologija (1998)
paskirta Lietuvos mokslo premija.
1999
išrinktas į Lietuvos mokslo tarybą, jos kolegijos nariu ir humanitarinių
mokslų komisijos pirmininku. Jo dideli nuopelnai rengiant naują filosofų,
menotyrininkų, kultūrologų pamainą. Jis vadovavo, oponavo, buvo komitetų
narys 60 mokslo daktarų ir 11 habilituotų daktarų. Skaito estetikos, meno
sociologijos, kultūrologijos kursus VDU, Lietuvos muzikos akademijos
magistrantams, doktorantams, išrinktas Kauno dailės instituto tarybos
pirmininku, Lietuvos muzikos akademijos senato nariu Žinijos draugijos
prezidentu ir kt. 1994 Tarptautinė fotografijos meno federacija (FIAP), Paryžius
(UNESCO) už indėlį į fotomeno istoriją, kritiką, teoriją suteikė Garbės
vardą.
Gediminas
Isokas
▲
Jeronimas
Galvydis G. 1935 11 26 Utenos aps. Daugėlio
k. Inžinieriusmechanikas. 1954 baigė Užpalių vid. m-klą, 1959 KPI.
Nuo 1959 Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos inž.technologas, inž.,
konstruktorius, vyresn. Inž.technologas, 196266 technologinio biuro viršininkas,
196668 vyr. technologo pavad. 196873 Vilniaus skaičiavimo gamyklos ir
gamybinio susivienijimo ,,Sigmavyr. technologas. 197391 vyr. inžinieriaus
pavad. 199195 technikos direktoriaus pavad. Nuo 1995 AB ,,Vilniaus Sigma
pagrindinių priemonių direktorius. Vyrų choro ,,Elektronika
dalyvis(196062). Blaivybės draugijos pirmininkas (197890). Gamtos
apsaugos draugijos pirmininkas. Vilniaus miesto rajono deputatas (196567 m.).
Vilniaus 44-osios vid. m-klos tėvų komiteto pirmininkas (197484 m.).
Vilniaus gamtos departamento draugijos narys (198088 m.). Skaičiavimo mašinų
gamykloje tobulino darbo kultūrą, rėmė m-klų statybas. Apdovanotas LŪPP
bronzos (1965, 1970, 1975), sidabro (1966) medaliais.
Gediminas
Isokas
▲
Jonas
Galvydis G. 1936 10 30 Utenos aps. Traidžiūnų
k. Biologijos mokslų kandidatas (1972), habil. mokslų dr. (1993). Mokėsi Ilčiukų
prad. m-kloje, 1955 baigė Utenos pirmąją vid. m-klą, 1960 Veterinarijos
akademiją. 196263 dirbo veterinarijos gydytoju Molėtuose ir Panevėžyje.
196366 Veterinarijos akademijos asistentas. 196669 LMA bioochemijos
instituto aspirantas. 1972 apgynė biologijos mokslo kandidatinę disertaciją.
196975 dirbo Biochemijos instituto jaunes. moksliniu bendradarbiu, 197578
Taikomosios enzimologijos instituto Genetikos ir selekcijos laboratorijos vedėju.
197880 Mikroorganizmų genetikos ir fiziologijos skyriaus vedėju.198093
dirbo įvairiuose Maskvos Mikrobiopromo institutuose laboratorijos vedėju. 1993
likvidavus institutus, išėjo į pensiją ir grįžo į Lietuvą. Yra 11 išradimų
autorius, paskelbė 96 mokslinius straipsnius. Apdovanotas LŪPP aukso ir
sidabro medaliais.
Genovaitė
Šnurova
▲
Jonas
Galvydis-Bykauskas G. 1864 12 03 Užpalių
vls. Degesių k. M. 1943 07 16. Palaidotas Kauno raj. Raudondvaryje. Generolas
(1919). 1886 baigė Peterburgo karo m-klą, įgyjo karininko laipsnį. Tarnavo
87 pėstininkų, vėliau 18 Sibiro Šaulių pulke. Dalyvavo rusųjaponų
kare. 1909 baigė Orenburgo karininkų m-klą. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje,
turėdamas pulkininko laipsnį, vadovavo pulkui. Kautynėse prie Lodzės buvo sužeistas,
pateko vokiečiams į nelaisvę. 1918 prad. paleistas, grįžo į Lietuvą. 1918
pab. Krašto apsaugos komisijoje dirbo tiekimo viršininku. Jis paruošė
Lietuvos kariuomenės formavimo projektą. 1918 11 23 skiriamas pirmojo pulko,
steigiamo Alytuje, vadu. 1918 12 30 skiriamas visų karinių dalinių, veikiančių
Vilniaus srityje, vadu. 1919 skiriamas Kauno karo m-klos viršininku. 1919 07 06
išleista pirmoji 96 karininkų laida. Iškilmėse dalyvavo prezidentas A.
Smetona, Tarybos pirmininkas St. Šilingas, kiti pareigūnai. 1919 12 16 išleista
antroji 224 karininkų laida. 1919 08 29 paskirtas Kauno įgulos viršininku.
1919 spalio mėn. jam suteikiamas generololeitenanto laipsnis. 1920 paskirtas
trečios divizijos vadovu ir laikinai eiti vyr. kariuomenės vado pareigas. 1920
išrinktas Steigiamojo seimo nariu, todėl 1920 07 07, iš anksčiau minimų
pareigų, atleistas. Laikinai ėjo antros divizijos vado pareigas (iki 1921 02
01). 1921 vėl skiriamas Kauno karo m-klos viršininku, 192223 kartu ir
Kauno įgulos viršininku. 1926 išėjo į atsargą. Dalyvavo visuomeniniame
darbe, rašė. Apdovanotas Lietuvos didžiojo kunig. Gedimino antrojo laipsnio
ordinu. 1940 rusų buvo suimtas, tačiau 1941 išvaduotas.
Gediminas
Isokas
▲
Kipras
Galvydis-Bykauskas G. 1875 08 24 Užpalių
vls., Dovainių k. M. 1947 05 05 Hamburge. Pašto organizatorius, spaudos
platintojas. Dirbo Rusijoje, paskui Lietuvoje, pašto viršininku, steigė paštus.
1923 Kauno pašto, telegrafo, telefono viršininkas. Įsteigė ,,Spaudą.
Antanas
Gasperaitis
▲
Marija
Garbačiauskienė (Raupėnaitė) G. 1927
05 30 Utenoje. Socialinių mokslų kandidatė (1961), nostr. dr. (1993). 1946
baigė Utenos g-ziją, 1950 VPI, įgijo psichologijos, logikos ir lietuvių
kalbos specialybę. Leningrado univer. apgynė socialinių mokslų
(psichologijos) kandidatės disertaciją (1961). VPI psichologijos katedros
laborantė (19481950), asistentė (19501952), vyr. dėstytoja
(19621994). Paskelbė mokslinių straipsnių mąstymo raidos klausimais, parašė
vadovėlio aukštosioms m-kloms ,,Bendroji psichologija skyrių ,,Mąstymas.
1980 ir 1986 Vilniuje skaitė pranešimus Lietuvos ir užsienio psichologų
konferencijose. Vadovavo 5 doktorantams. VPI dėstė bendrąją, pedagoginę ir
raidos psichologiją. Lietuvos psichologų sąjungos narė. Parengė antologiją
,,Psichologai apie žmogaus raidą. Iš XX a. Lietuvos ir užsienio
psichologijos, K. 1999. Skaitė pranešimus konferencijose Rygoje, Vilniuje,
kitur.
Liuda
Ūsienė
▲
Elena
Gargasienė (Pečiūraitė) G. 1933 03 18
Plungės raj. Rietave, mokytojų šeimoje. Ekonomistė, nostr. socialinių mokslų
dr. (1993), doc. (1966). Nuo 1942 iki 1951 gyv. Utenos raj. Užpaliuose. 1951
baigė Užpalių vid. m-klą. 19511965 studijavo Maskvos M. Lomonosovo univ.
Ekonomikos fak. Baigusi pradeda dirbti LŽŪA (dabar univ.), 19591962 mokėsi
VVU aspirantūroje. Nuo 1962 grįžo į LŽŪA. 1964 apgynė ekonomikos mokslų
kandidato disertaciją. 19741985 LŽŪA politinės ekonomijos katedros vedėja,
vėliau docentė. Paskelbė per 30 mokslinių straipsnių ŽŪ socialiniais
ekonominiais klausimais.
Gediminas
Isokas
▲
Stasys
Garliauskas G. 1913 12 18 Daugailių vls.
Daubių k. Žurnalistas, visuomenininkas. Mokėsi Utenos ,,Saulės g-zijoje.
193135 dirbo Utenos miškų urėdijoje. 193740 ,,Geležinio vilko pulko
bibliotekininkas, švietimo vadovo padėjėjas. 194144 Utenos aps. savivaldybės
sekretorius, elektros stoties vedėjas. Apsigyvenęs JAV, įsitraukė į liet.
veiklą: buvo Detroito ,,Draugo žinių skyriaus vedėjas, lietuvių katalikų
kuopos vadovas, žurnalistų d-jos pirmininkas, radijo valandėlių vedėjas. Išleido
eilėraščių rinkinį ,,Neramus poilsis (1988, II leid. 1993). Apdovanotas
Gedimino ordinu.
Antanas
Gasperaitis
▲
Albinas
Garūnas (iki 1950 Garunkštis) G. 1914
01 19, Užpalių vls. Kaniūkų k. Gydytojas. 1939 baigė VDU medicinos fak.
1940 pašauktas į Lietuvos kariuomenę, vokiečių paimtas į nelaisvę,
kalintas Rytų Prūsijoje. Grįžęs dirbo VDU vaikų klinikoje asistentu.
Pasitraukęs į Vokietiją buvo Pabaltijo univ. Hamburge ambulatorijos vedėjas.
Kaip pulmonologas dirbo pabėgėlių stovyklose. Išlaikęs egzaminus dirbo gyd.
Čikagoje. Yra Fraternitas Lithuanica korporacijos v-bos narys. Redaguoja
,,Lietuvių gydytojų biuletenį. Bendradarbiauja medicininėje spaudoje.
Paskelbė mokslinių straipsnių.
Antanas
Gasperaitis
▲
Ona
Garūnienė (Garūnas, Prunskytė) G.
1922 06 08 Utenos aps. Daugailių vls. Gydytoja odontologė. Prelato J. Prunskio
sesuo. Nuo 1941 VDU studijavo odontologiją, baigė 3 kursus. 1944 pasitraukė
į Vokietiją. Studijas tęsė Miunsteryje (univ. baigė 1984 m.). Persikėlusi
į JAV, 1954 baigė Ilinojaus univ. Čikagoje. 19551990 vertėsi privačia
praktika. Priklauso Čikagos dantų gydytojų d-jai, Amerikos dantų gyd. sąjungai.
Antanas
Gasperaitis
▲
Aleksas
Garunkštis G. 1928 05 28 Utenos aps.
Kaniūkų k. Geografas, gamtos mokslų dr. (nostr. 1993), doc. (1973). 1952 baigė
VVU. 19591963 Geologijos ir geografijos instituto laboratorijos vedėjas,
vyresn. Mokslinis bendradarbis. 19641968 Geologijos instituto sekretoriaus
vadovas. Nuo1968 dėstė VPI. Išleido knygas: Lietuvos ežerų
sedimentaciniai procesai(1975, rusų klb.), Ežerai gimsta, bręsta ir miršta
(su A. Standičiu, 1969), Kauno marių krantų abrazijos tolesnės raidos
ypatumai (1974, rusų klb.), Kodėl sensta Lietuvos ežerai (su A.
Standičiu, 1978) ir kt.
Gediminas
Isokas
▲
Povilas
Gasiulis G. 1944 01 08 Utenos aps. Medenių
k. Mokytojas. 195054 mokėsi Medenių prad., 195456 Spitrėnų septynmetėje
m-klose. 1961 baigė Utenos I-ąją vidurinę m-klą. 1978 VPI, įgijo vid.
m-klos anglų kalbos mokytojo specialybę. 196669 Žagarės K. Didžiulio
vid. m-klos anglų kalbos mokytojas. 196971 Trakų raj. ,,Spartuolio
redakcijos atsakingasis sekretorius. 197276 Utenos raj. Tauragnų vid.
m-klos anglų kalbos mokytojas. 197678 Molėtų raj. Alantos žemės ūkio
technikumo anglų kalbos dėstytojas, nuo 1978 Biržų miesto ,,Ątžalyno
vid. m-klos anglų kalbos mokytojas.
Į
lietuvių kalbą išvertė Dž. Selindžerio (J. Salinger) knygą ,,Rugiuose
prie bedugnės 1966, E. Hemingvėjaus (E. Hemingway) ,,Fiesta 1967, D.
Storio (D. Story) ,,Toksai sportinis gyvenimas 1969, E. Hemingvėjaus ,,Kam
skambina varpai 1972, K. Voneguto (K. Vonegutas (K. Vonnegut) ,,Skerdykla Nr.
5, ,,Čempionų pusryčiai 1981, E. Hemingvėjaus ,,Salos vandenyne
1982, Dž. Džoiso (J. Joyce) ,,Dubliniečiai 1985. ,,Menininko jaunų dienų
portretas 1989, Dž. Dos Pasoso (J. Dos Passos) ,,42 paralelė 1997. Nuo
1990 Lietuvos rašytojų sąjungos narys, pirmasis Biržų raj. Sąjūdžio
tarybos pirmininkas, 19901995, 1997 Biržų r. Tarybos narys.
Vytautas
Petronis
▲
Pranas
Gasparonis (anksčiau Gasperavičius,
Gasperaitis) G. 1910 09 24 Utenos vls. Juodiškių vs. Dailininkas, inžinierius.
Baigė Utenos ,,Saulės prog-jos 5 klases, 1942 Kauno aukštesniąją
technikos m-klą. Elektrotechnikos inžinierius. Mokėsi Kauno ir Vilniaus
univ., karo metais dirbo matematikos mokyt. Utenos amatų m-kloje. Karui
baigiantis, kaip atsargos leitenantas įstojo į Vietinę rinktinę. Vėliau
buvo nacių suimtas ir, su P. Plechavičiaus štabu, išvežtas į Salaspilio
(Latvija) koncentracijos stovyklą, iš kurios atsidūrė Vokietijoje. Ten
internuotas, gyveno Tiuringijoje, vėliau nuvyko į JAV, į Los Ageles, kur
studijavo skulptūrą miesto koledže, vėliau Otis meno institute.
Tautodailininku buvo tarpukario metais. Parodose dalyvavo nuo 1970 Los Angeles,
Čikagoje, Long Biče, Vilniuje (1988), Kaune. Be skulptūrų iš medžio,
marmuro, plastiko, bronzos, sukūrė tautodailės, keramikos darbų, o taip pat
apie 50 antkapinių paminklinių lentų Los Angeles kapinėse lietuviams, kurių
amžino poilsio vietoje ant sienos padarė didelę lentą su poeto B. Brazdžionio
eiliuotu tekstu. Skulptūros: ,,Šeima, ,,Laisvės Lietuvai, ,,Tremtinė,
,,Šokis, Žemelei Lietuvos, ,,Dieve, man padėk, M. Biržiškos, B.
Brazdžionio, Alės Rūtos, J. Gliaudos ir kt. biustai. Jo darbus yra skelbę išeivijos
lietuvių žurnalai, dailės antologijos, iš jų 1994 A. Kezio anglų kalba išleistoje
knygoje ,,Lietuvių dailininkai Šiaurės Amerikoje.
Antanas
Gasperaitis
▲
Antanas
Gasperaitis G. 1931 10 12 Utenos aps.
Juodiškių k. pedagogas, kraštotyrininkas, Garbės kraštotyrininkas (1990),
literatas. 1951 baigė Utenos berniukų vidurinę m-klą, 1978 VPI lietuvių
kalbos ir literatūros fak. Dirbo mokyt. (195355) Kvyklių septynmetėje,
(195563) Šnieriškių aštuonmetėje, (196364) Skudutiškio aštuonmetėje
mokyklose, 196465 laikraščio ,,Lenino keliu redakcijoje, 196571
Utenos ,,Laboratorinių elektros krosnių gamykloje, 197180 vyresn.
moksliniu bendradarbiu, UKM 198091 ,,Utenos zonos jungtiniame knygyne
direktoriaus pavaduotoju. Paruošė kraštotyros leidinius: Utenos zonos
jungtinio knygyno istoriją (2 dalys), ,,Šeimos istoriją (3 dalys),
lankstinukus apie knygnešius, tautodailininkus, rašytojus, rašė straipsnius,
skirtus Utenos krašto kultūrai, spausdino ,,Indrajoje, ,,Utenyje,
,,Santaroje, ,,Šaltinyje, 1996 išleido eilėraščių rinkinį ,,Sušildyk,
židiny, mane, 1998 knygą apie rašytojus, švietėjus ,,Tave papuošt
žadėjom. 2000 išleido eilėraščių knygą ,,Drevėje Dievulis budi.
Spaudoje pasirašinėjo pseudonimais P. A. Vyžinta, A. Juodiškis, G.
Juodis. 2000 jam paskirta Utenos raj. savivaldybės kultūros ir meno premija.
Regina
Stakėnienė
▲
Adomas
Gasperavičius (nuo 1939 Gasperaitis)
G. 1879 03 06 Vyžuonų vls. Gaspariškio k. M. 1953 06 14 Juodiškių vs.,
administracijos darbuotojas. Nuo 1918 Utenos aps. valdybos narys, 19201925
Utenos vls. viršaitis. Nuo 1928 Lietuvos žemės ūkio rūmų Kaune atstovas, rūpinęsis
apskrities žemdirbyste, gyvulininkyste aps., amatais, žemės ūkio m-klų
steigimu. Žemės ūkio m-kla buvo įkurta ir Utenoje. 1917 Lietuvių
konferencijos Vilniuje dalyvis. Už nuopelnus apdovanotas Lietuvos didž. kunig.
Gedimino ordinu ir Nepriklausomybės medaliu.
Regina
Stakėnienė
▲
Povilas
Gaučys G. 1901 12 01 Vyžuonose. M. 1991
11 12 Kaune, čia viešėdamas. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse. Vertėjas.
Gimnaziją lankė Petrapilyje ir Vilniuje (baigė Jakaterinograde, Šiaurės
Kaukaze). Studijavo VDU, Rygos, Monpele (Montpellier) universitetuose. Mokėjo
dešimt kalbų. Daugiausia vertė iš ispanų, portugalų, italų, prancūzų,
anglų kalbų. 19271929 Lietuvos vicekonsulas Daugpilyje, 19301935
konsulas Buenos Airėse ir Lietuvos pasiuntinybės sekretorius Lotynų
Amerikoje., 19351938 konsulas San Paule. 1938 vyriausybės sugrąžintas, iki
1940 dirbo Užsienio reikalų ministerijos spaudos skyriuje. 1940 išvyko į
Vokietiją ir iki 1949 buvo Tremtinių bendruomenės vadovybėje. Nuo 1951 buvo
Lietuvių rašytojų valdybos vicepirmininkas, 1952 JAV lietuvių bendruomenės
Čikagos apygardos pirmininkas. Spaudoje pradėjo bendradarbiauti 1921 Rašė
politiniais, visuomeniniais, kultūros klausimais ,,Švietimo darbe,
,,Ateityje, ,,Kultūros žiniose, ,,Naujojoje Romuvoje, ,,Margutyje,
,,Aiduose, Argentinos bei Brazilijos spaudoje, ,,Lietuvių
enciklopedijoje. Parengė vadovėlių, redagavo ,,Lietuvių katalikų bažnyčios
kronikos II t. Jo rūpesčiu lietuviams pastatyta mokyklų Latvijoje ir Pietų
Amerikoje. Vertė prozą, dramas, poeziją, daugiausia Vakarų Europos ir
antikos kūrinius. Parengė šešias žymiausių šiuolaikinių Vakarų poetų kūrybos
antologijas. Apdovanotas Lietuvos didž. kunig. Gedimino ordinu. Parašė
atsiminimų knygą ,,Tarp dviejų pasaulių (V., 1992).
Regina
Stakėnienė
▲
Jonas
Gelaževičius (Geleževičius) G. Utenos
aps. Baltakarčių k. Miškininkas, kraštotyrininkas, Lietuvos nusipelnęs
mokytojas (1980). Lietuvos miškininkų sąj. (1992). Kraštotyros draugijos
(1995). Garbės narys. 192932 mokėsi Užpalių, Toleikių, Kušnieriūnų
prad. m-klose ir 193239 Užpalių, Utenos, Kupiškio g-zijose. 193536 ir
193940 nesimokė ir gyveno tėviškėje. 1942 baigė Vilniaus vidurinę miškų
m-klą. 194245 Lentupio (dab. Baltarusija), Švenčionių, Utenos, Labanoro
miškų urėdijų girininkas be girininkijos, girininkas. 1950 baigė LŽŪA Miškų
ūkio fakultetą. Kvalifikacija miškų ūkio inžinierius. 194663
Vilniaus miškų technikumo, 196381 Kauno miškų technikumo miško botanikos
dėstytojas, laboratorijos įkūrėjas, būrelio vadovas. 1953 sudarė miškų
technikumo augalijos mokslinį herbariumą. Tėviškėje ir kitur sodino
dekoratyvinius medžius, VVU dovanojo asmeninę biblioteką ir toliau ją papildė.
Fonde yra apie 17 tūkst. knygų, žurnalų, laikraščių, atvirukų, vokų, pašto
ženklų ir kt. Įvairias spaudinių kolekcijas 1978 dovanojo muziejui ,,Girios
aidas. 1983 Arklio muziejui (Anykščių raj.. Niūronys), 1978 T.
Ivanausko zoologijos muziejui, apie 7 tūkst. floristinių pašto ženklų
kolekciją. Be to, įvairios medžiagos dovanojo P. Matulionio memorialiniam
muziejui (Kupiškis), Lietuvos miškų instituto muziejui (Kauno raj. Girionys),
Šiaulių istorijosetnografijos muziejui ,,Aušra. Išleido knygas ,,Miško
ūkinė botanika (1968). ,,Miškininkystės istorijos medžiagos kaupimas ir
panaudojimas (1988), ,,Gamtotyra (1988), paskelbė straipsnių. Priklausė
Lietuvos blaivinimo, Lietuvos botanikų, Lietuvos gamtos apsaugos, filatelistų,
knygų bičiulių ir kt. draugijoms (plačiau knygoje ,,Lietuvos miškininkai
1 d. V. 1997).
▲
Vilius
Antanas Geleževičius G.
1941 11 24 Utenos aps. Baltakarčių k. Inžinierius elektromechanikas, habil.
dr. (1997), profesorius (1998). 1955 baigė Sudeikių septynmetę, 1959 m.
Utenos antrąją vid. m-klas, 1964 m. KPI. 195960 Kauno Apvija"
elektrošaltkalvis, 196470 m. KPI asistentas ir vyresn. dėstyutojas,
197383 to instituto Elektros pavarų katedros vedėjas, 198397 KPI (KTU)
doc. Nuo 1997 Valdymo technologijos katedros prof. Dėsto loginės automatikos,
elektromechaninių sistemų valdymo disciplinas. Išleido knygas: Elektros
pavarų valdymo sistemos" (su kitais) (V. 1990). Yra 12 išradimų
autorius. Vienas ir su kitais paskelbė apie 100 mokslinių straipsnių.
198397 10 mėnesių stažavosi Prancūzijoje Nansų aukštojoje
elektrotechnikos ir mechanikos m-kloje.
Gediminas
Isokas
▲
Gerdenis
XIII a. 1267 Lietuvos kunig., Daumanto giminaitis (jo žmona Daumanto
teta). Kartu su Liugaila (G. 1268 06) persekiojo Daumantą. Jis yra valdęs
Polocką. Kai Daumantas iš Lietuvos Vaišelgos buvo išvytas į Pskovą, spėjama,
jog Gerdenis ėmė Nalšios kraštą. Kai išvytasis Daumantas kelissyk veržėsi
į Lietuvą, Gerdenis gynė kraštą.
Antanas
Gasperaitis
▲
Rimantas
Giedraitis G.
1971 12 25 Utenoje. Dramos aktorius. 1985 baigė Utenos vaikų dailės, 1990
Utenos ketvirtąją vid. m-klas, 1994 Lietuvos muzikos akademiją. 199495
Vilniaus mažojo teatro aktorius, 199597 Vaidilos teatro aktorius, nuo 1997
Adolfo Večerskio teatro aktorius. 199798 Lietuvos Respublikos Kultūros
ministerijos Etninės kultūros ir programų skyriaus vyriaus. specialistas,
Lietuvos Respublikos Kultūros ir sporto rėmimo fondo kultūros programų
koordinatorius. Vaidino Tuzenbachą A. Čekovo Trys seserys, Narkomaną V.
Sarojano Kalnuose mano širdis, Klentą J. B. Moljero komedijoje Šykštuolis,
Bobą Ch. Durango komedijoje Aukščiausioji terapija, katiną Rainį
Agnetos Elers-Jerleman (eilės) Lennart Edander miuzikle vaikams Katytės,
Fredą Šermaną Bill Manhoff komedijoje Neatidarykite durų po vidurnakčio
pagal pjesę Apuokas ir katytė, Mastakavičių K. Sajos tragikomedijoje
Burbulas ir kt. Kartu su Charles Dance, Mia Sara, Diamond Phillips
filmavosi amerikiečių televizijos Showfime vaidybiniame filme
Undertow 1992., dalyvavo Europos muzikos ir teatro stovykloje Syke
(Vokietija), 1996 tarptautiniame kino festivalyje Maskvoje The face of
love. Dirbo Adolfo Večerskio teatro projekte Teatras be sienų,
Labdaros ir paramos fondo Vilties angelas, Menas ir medicina prieš
AIDS ir narkomaniją projektuose. 1998 jam paskirta jaunojo menininko valstybės
stipendiją.
Gediminas
Isokas
▲
Rimantas
Juozas Giedraitis G. 1944 06 29 Utenos
aps. Kuktiškėse. Mokytojas. 1963 baigė Švenčionėlių profesinę technikos
m-klą, 1978 Utenos politechnikumą, civilinės pramonės statybos
technikas. 1986 baigė VPI, techninių darbų ir disciplinų mokytojas.
19701978 dirbo Utenoje suvirintoju, 19781982 gamybos meistru
tarpmokykliniame mokymo kombinate, kartu ir Utenos Jaunųjų technikų stotyje,
19821984 Utenos švietimo skyriaus filmotekos vedėju. Vienu metu darbų
mokytoju dirbo keliose m-klose: 19822000 Utenos trečiojoje vid., 1982
Antalgės pagr., nuo1984 Utenos ketvirtojoje (Dauniškio). 1996 jam suteiktas
vyresn. M-tojo vardas.
19661969
būdamas pirmos klasės jūrininku, Vladivastoko laivo vairininku aplankė
Bremeną, Rostoką, Špicbergeną, Reikjaviką, Dakarą, Montevideo, Niujorką,
Havaną, Lakių salą (Norvegija) ir kitus miestus bei uostus, buvo Pietų ašigalyje.
Gediminas
Isokas
▲
Vigantas
Giedraitis G. 1951 05 28 Utenos raj. Buitūnų
k. Mokytojas, administratorius. 1962 baigė Buitūnų prad., 1966 Kuktiškių
aštuonmetę, 1969 Saldutiškio vid. m-klas. 1974 baigė VPI, geografijos ir
kūno kultūros mokytojas. 19741978 Antazavės internatinės m-klos
mokytojas. 19791989 Nidos vid. m-klos mokytojas. 19791990 SSD Žalgiris
Neringos miesto būriavimo vyresn. Direktorius. 19901997 Nidos vid. m-klos
direktorius. 19972000 Neringos savivaldybės administracijos švietimo Kultūros
ir sporto skyriaus vedėjas. Nuo 2000 Neringos savivaldybės mero pavaduotojas.
Nuo 1990 Neringos savivaldybės tarybos narys.
Gediminas
Isokas
▲
Zenona
Gylienė (Lelėnaitė) G. 1919 09 04
Tuloje (Rusija). Muzikos mokytoja, 1940 baigė Utenos g-ziją, vėliau Kauno
konservatoriją (fortepijono klasę). 194576 Utenos 1-osios vid. m-klos
muzikos mokytoja, chorų dirigentė ir koncertmeisterė. Su chorais dalyvavo
visose raj. ir respublikinėse dainų šventėse, buvo nuolatinė chorų
akompaniatorė.
Romualdas
Valančiūnas
▲
Antanas
Gimžauskas G. 1915 07 10 Kirdeikiuose.
M. 1979 04 23 Vilniuje. Chorvedys, Lietuvos nusipelnęs artistas (1954). Baigęs
vargoninikų ir chorvedžių kursus, o 1950 Lietuvos konservatoriją, dirbo
chormeisteriu, ilgą laiką vadovavo Lietuvos radijo, vėliau Lietuvos radijo ir
televizijos chorui, kurį laiką dėstė konservatorijoje. Buvo vienas iš VVu
studentų dainų ir šokių ansamblio vadovų. Parašė ,,Choristo bloknotą
(1957), parengė dainų rinkinį chorams, harmonizavo lietuvių liaudies dainų,
sukūrė choro dainų.
Antanas
Gasperaitis
▲
Silvestras
Gimžauskas G. 1845 10 13 Kirdeikiuose. M
1897 09 27 Varšuvoje. Kunigas, spaudos draudimo gadynės veikėjas, švietėjas,
poetas. Mokėsi Kirdeikiuose, paskui Švenčionių ir Daugpilio g-zijose. Baigė
Vilniaus kunigų seminariją. 1876 dirbo provizorium. Įšventintas kunigu, po
metų įstojo į Petrapilio dvasinę akademiją, bet dėl sveikatos, mokslą
nutraukė. Buvo vikaras, o nuo 1883 Kietaviškių, po metų Valkininkų
klebonas, Merkinės dekanas. 1891 tapęs garbės kanauninku, už bendradarbiavimą
,,Aušroje, lietuvybės skleidimą, knygų platinimą, greit buvo įskųstas
kaip litvomanas, pažemintas ir perkeltas į Giedraičius vikaru, paskui į
Bagaslaviškį altarista. Ten susirgęs, išvyko į Varšuvą gydytis ir mirė.
Palaidojimo vieta liko nežinoma. Didaktinė, publicistinė gaida nuskamba eilėr.
rinkinėliuose ,,Linkmenės, ,,Ant Naujų metų Lietuvai dovanėlė
(1897), ,,Lietuvos bičiulis (1881), ,,Metinė dovanėlė (1886),
,,Jokaunos dainos (1892, 1893) ir kt. Atskirus eilėraščius periodikoje
pasirašinėjo slapyvardžiais Kiauneliškėnas, Vargomatis ir kt. Poezijoje ir
publicistikoje nevengė rytietiškų tarmybių, kaip antai ir chrestomatiniame
eil. ,,Pra Lidos murus pravaziojunt, kuriame iškeliama tėvynės praeitis,
jos ir gimtosios kalbos meilė. Jis pats tyrinėjo ir skelbė linkmeniškių
papročius, apl. tarmes. Jo užrašytais burtais, papročiais liaudies medicina
naudojosi mokslininkai. Parapijiečius mokė gimtosios kalbos rašydamas jiems
eilėraščius ant šventoriaus sienų, spaudoje pasisakė prieš lietuvių
lenkinimą. ,,Tėvyniškose dainose buvo karštas kovotojas už lietuvybę,
spėjama, kad rinkinyje ,,Kelios istoriškos dainos taip pat yra parašytas
jo. ,,Litvomano dainoje skundžiasi dėl kunigų puolimo. Jis rašė vieną
po kitos ,,dovanėles, leido kontrafakcinėmis (klaidinančiomis) datomis,
kad nebūtų susektas, rašė pradžiamokslius, vertė mišias, oratorijas,
kurias vėliau atliko chorai. 1891 išleido pats išvertęs A. Valperio katalikų
bažnyčios istoriją (pasirašė kanauninku V.). Apie 1886 ir 1897 išleido
knygą ,,Metine Dowanela del Lietuwininku ir Zemaiczu parasze Mainionis.
Spausdinosi daugiausia Tilžėje. Dalis parašytų brošiūrų, pasirašytų
slapyvardžiais dar neišaiškinta, ne viskas jo buvo ir išspausdinta. S. Gimžauskas
pirmasis Utenos raj. poetas, vienintelis aušrininkas, patriotas, kultūros
veikėjas.
Antanas
Gasperaitis
▲
Antanas
Gineitis G. 1860 01 18 Skiemonių
parapijoje, Remeikių k., M. 1936 06 28 Tauragnuose. Visuomenės veikėjas, 1905
Vilniaus seimo dalyvis, 1917 dirbo organizaciniame komitete, parengiant Vilniaus
konferenciją. Anksčiau rėmė knygnešius, rašė į spaudą. Saldutiškio
aps. viršininkas. Tauragnuose buvo ūkininkų, tautininkų sąj. vadovas.
Tauragnų dv. paveldėtojas (su broliu Pranciškumi). Ūkį tvarkė jo žmona
Teklė Žulytė, Noliškio dv. savininko Kazio sesuo. 1907 10 30 jo namuose buvo
atidarytas ,,Saulės m-klos mergaičių skyrius. Sūnus Kazys buvo Lietuvos
atstovas Londone.
Antanas
Gasperaitis
▲
Juozas
Gineitis G.
1898 05 16 Tauragnuose M. 1942 04 02. Kapitonas (1928), rezistentas. Dirbo
mokytoju Utenoje. 1919 baigė Karo mokyklą, 1927 Vytauto Didžiojo karininkų
kursus (mechanikas), studijavo VDU, bet diplominio negynė, nes 1941 06 14 ištremtas
į Sibirą. Lietuvos kariuomenėje 19191920 dalyvavo mūšiuose su bolševikais
vaduojant Pagirio, Sieskių, Kavarsko, Taujėnų, Ukmergės ir Širvintų
miestus ir miestelius. 1920 dalyvavo kovose su lenkais ir 1923 vaduojant Klaipėdą.
Tremtyje jis buvo vienas Lietuvos gelbėjimo komiteto vadovų, todėl 1942
nuteistas sušaudyti, tačiau 1942 04 02 mirė. Drauge su P. Šileika jis išleido
knygą Automobilis teorijoj ir praktikoj, Variklis ir elektra 1 d.
1930. Jo duktė Gražina Gineitytė Gerulskienė 1990 lagerio vietoje pastatė iš
Lietuvos atvežtą kryžių.
Antanas
Gasperaitis
Gražina
Gerulskienė
▲
Kazys
Gineitis
G. 1895 08 13 Tauragnuose. M.
1965 02 02 Čikagoje (JAV). Visuomenės veikėjas, diplomatas. Baigė Panevėžio
realinę m-klą. Būdamas moksleivis rinko tautosaką, rengė lietuviškus
vakarus. Išvykęs į JAV, 1919 Čikagos univ. baigė gamtos studijas, paskui
Londone ekonomikos ir politikos mokslų m-klą 19171919 buvo ,,Draugo
redaktoriaus pavad., vėliau ,,Lietuvos redaktorius. 19191931 dirbo
Lietuvos pasiuntinybėje Londone (nuo 1928 konsulas), vėliau prekybos
atstovu Anglijoje, žemės ūkio atašė. Išleido knygas ,,Amerika ir Amerikos
lietuviai (1925), ,,Lietuviški kokybiški produktai (1938 anglų k.).
1949 vėl apsigyveno JAV. Mirė nuo širdies ligos.
Antanas
Gasperaitis
▲
Pranciškus
Gineitis G. 1884 09 10 Tauragnuose. M.
1941 12 12 Sibire, lageryje. Pedagogas. 1913 baigė Panevėžio realinę m-klą,
1913 mokėsi Petrapilio psichoneurologijos institute, 191415 Kijevo
komercijos institute, 193035 VDU Teisės fak. 1915 vokiečiams okupavus
Lietuvą, pradėjo kurti prad. mokyklas. 19161918 Utenos prad. m-klos vedėjas.
1917 dalyvavo lietuvių konferencijoje Vilniuje. Vienas iš Utenos Saulės
g-zijos steigėjų ir 1918 direktorius, Švietimo ministerijos įgaliotinis
Utenos aps. 191827 Utenos prad. m-klų inspektorius, vėliau Kalvarijos,
Kretingos, Anykščių vid-ių m-klų mokytojas. 19391941 Utenos g-zijos
mokytojas. 1941 06 14 ištremtas Krasnojarsko kraštą. Čia 1941 12 12 mirė.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą bendradarbiavo ,,Aušrinėje, vėliau vilniškiame
,,Lietuvos aide, ,,Laisvėje, ,,Ryte, ,,XX amžiuje. Išleido knygas
,,Bežiedžiai arba sporiniai augalai (1931, 1935). ,,Žiediniai augalai
(1935).
Gediminas
Isokas
▲
Rimantas
Pranciškus Gineitis G. 1928 07 08
Utenoje. Ekonomistas, socialinių mokslų docentas (1977). Iki 1941 mokėsi
Utenos ,,Saulės g-zijoje. 1941 06 14 su tėvais ištremtas į Sibirą. Į
Lietuvą grįžo 1948 nelegaliai Rimanto Geniočio pavarde. Tik nepriklausomoje
Lietuvoje pripažintas nekaltu ir atkurtos visos jo teisės. 1958 baigė VVU, įgijo
ekonomisto kvalifikaciją. Iki 1975 m., Lietuvos Liaudies ūkio taryboje, Baldų
ir medžio apdirbimo ministerijoje dirbo buhalterinį techninį ir metodinį
darbą. 196475 VVU ekonomikos fak. Valstybinės egzaminų komisijos
pirmininkas, 198790 Lietuvos Finansų ministerijos Apskaitos metodologijos
VVU tarybos narys. 197595 VISI vyresn. dėstytojas, docentas. Nuo 1995 senatvės
pensininkas. Išleido mokomiosios literatūros: Gamybos spaudų apskaita ir
buhalterinio balanso ekonominė analizė. (1979) ,,Atsiskaitymų, fondų ir
kitų operacijų apskaita (1985).,, Gamybos priemonių ir sąnaudų
apskaita (1986). Bendra autorių Buhalterinė apskaita statybos
organizacijose(rusų kalba) (1990), vadovėlio ,,Statybos ekonomika (1991)
bendraautorius ir kt.
Gediminas
Isokas
▲
Romualdas
Algirdas Gineitis G. 1921 08 19 Utenoje.
Gydytojas, medicinos mokslų dr. (1948). 1939 baigė Utenos valstybinę ,,Saulės
g-ziją. 1944 VDU Medicinos fak. ir ,,summa cum laude įgijo gyd. diplomą.
(Paskutinė laida prieš okupaciją). Dirbo Telšių ligoninėje. 1944 kartu su
žmona stomatologe Jadvyga Katarskyte-Gineitiene pasitraukė į Vokietiją.
194445 dirbo Plauen'o ligoninėje chirurgijos skyriuje (Bavarijoje).
194649 buvo Ingolstadt ,,Displaced Persons Camp (Lietuvių pabėgėlių
stovyklos) gydytojas. Praktikoje surinkęs svarbių duomenų, paruošė originalų
mokslinį darbą dermatologijos srityje tema ,,Zur Kentness of Aipecia Areata
ir Tiubingeno univ. apgynė doktoratą. 1949 emigravo į JAV. Ir iki pensijos,
t. y. 1984 m., vertėsi privačia praktika.
Antanas
Gasperaitis
Gediminas
Isokas
▲
Antanas
Girnius G. 1921 05 26 Utenos aps.
Sudeikiuose. Geodezijos inžinierius, visuomenininkas, filosofo Juozo Girniaus
brolis. Iki 1940 mokėsi Utenos g-zijoje. 1943 baigė Kėdainių aukštesniąją
kultūrotechnikos ir geodezijos m-klą. 194344 dirbo Žemės tvarkymo
departamente. Pasitraukęs iš Lietuvos, 1950 Bonos univ. baigė geodezinę inžineriją.
1950 persikėlė į JAV. Bostone buvo projektavimo korporacijos projektuotojas,
apdovanotas Aukso emblema. 196177 Kembridže observatorijos matematikas
geodezininkas. Dirbo su JAV profesoriais geodezijos ir geologijos srityse.
Paskelbė straipsnių. Lituanistikos instituto narys. Ateitininkų federacijos
Bostono skyriaus pirmininkas, kultūros klubo pirmininkas, LKMA suvažiavimų
pranešėjas, ,,Technikos žodžio, ,,Aidų bendradarbis, Amerikos
geofizikų sąj., Amerikos topografų ir kartografų sąj. narys.
Antanas
Gasperaitis
▲
Juozas
Girnius G. 1915 05 23 Sudeikiuose. M.
1994 09 13 Bostone (JAV). Filosofijos dr. (1951). 1923 baigė Utenos g-ziją,
1936 VDU teologijos ir filosofijos fak. 19361938 studijavo Liuveno
(Louvainio), Freiburgo, Paryžiaus universitetuose. 19411944 dėstė VDU
filosofijos fakultete. 1944 pasitraukė į Vakarus. Nuo 1949 gyveno JAV. 1951
Monrealio universitete (Kanada) įgijo dr. laipsnį. 19531979 ,,Lietuvių
enciklopedijos, 196579 ir žurnalo ,,Aidai redaktorius. Išleido
knygas: ,,Laisvė ir būtis (1953), ,,Žmogus be Dievo (1964), ,,Tauta ir
tautinė ištikimybė (1961), ,,Istorinė krikščionių atsakomybė
(1964). Idealas ir laikas (1966), monografiją Pranas Dovydaitis
(1975). 19911995 ,,Mintiesleidykla išleido J. Girniaus raštų 3 tomus.
1995 07 01 palaikai perlaidoti Sudeikiuose. Apie jį: A. Vasiliauskienės knyga:
,,Žvilgsnis į Juozą Girnių (1995).
Regina
Stakėnienė
▲
Pranas
Gladutis G. 1883 04 02 Užpalių vls.
Norvaišių k. M. 1939 10 28 Kaune. Lietuvos kariuomenės pulkininkas
leitenantas. Mokėsi Užpalių prad. m-kloje, Rusijoje, Kronštate baigė vyrų
g-ziją, Petrograde politechnikos matininkų skyrių, 1916 Vladimiro
karo m-klą. Dalyvavo kovose Sibire, Rumunijoje, Rovno lietuvių batalione, Rusų
armijoje telkė lietuvius, o 1918 grįžęs į Lietuvą, stojo savanoriu,
dalyvavo kovose su bolševikais, kūrė Pirmąjį pėstininkų pulką. 1926 baigė
aukštųjų karo technikos kursų statybos skyrių. 19291943 pionierių
bataliono vadas, 19351939 karo m-los lektorius. Vėliau perkeltas į karo
technikos valdybą, dar vėliau ėjo Kauno geležinkelio stoties komendanto
pareigas. 1919 vadavo Užpalius nuo bolševikų. Apdovanotas Vytauto Didžiojo
4-tojo laipsnio, Gedimino 3-čiojo laipsnio ordinais, dviem Lietuvos ir vienu
Latvijos medaliu.
Antanas
Gasperaitis
▲
Petronėlė
Gosnievska dailininko Mykolo Elviro
Andriolio (Androlli) (18361893) motina. Jo tėvas, buvęs Napoleono armijos
kap., rusų belaisvis, vėliau gyveno Vilniuje, mėgo dailę, apie 1830 susipažino
su bajoraite Petronėle Gosnievska iš Kuktiškių vls. ir jiems 1836 11 14
Vilniuje gimė sūnus Mykolas Elviras. Jis mėgo motinos gimtinę, raitas ir pėsčias
keliavo po Kuktiškių apl., vėliau labai ilgėjosi šio krašto, piešė
Lietuvos istorines vietas, žmones. Jos gyvenimas nežinomas.
Antanas
Gasperaitis
▲
Algirdas
Grašys (slapyvardis Bračas) G. 1934 03
23 Utenos aps. Grašių k. Lietuvos nusipelnęs artistas (1983). 1957 baigė
Lietuvos konservatorijos teatrinį fakultetą. 19571959 Kapsuko, 19591961
Rusų dramos teatro, 196594 Jaunimo teatro aktorius. 19601965 Vilniaus
kultūros švietimo technikume dėstė kalbos kultūrą, dirbo radijo laidų
diktoriumi. Vaidmenys: Antanas (A. Vienuolio ,,Prieblandoje, 1956), Žonvalis
(A. Žeri ,,Šeštasis aukštas, 1917), Silvestras (Moljero ,,Skapeno
klastos 1979), ir kt. Rengia jumoro vakarus ,,Ožio aukojimas (1984), vėliau
,,Brač. Skaito A. Miškinio, Pr. Raščiaus, Vyt. Misevičiaus kūrinius.
Dirbo liaudies folkloro ir muzikos teatre.
Gediminas
Isokas
▲
Vincas
Grašis G. 1870 07 20 Tauragnų vls.
Taurapilio k. M 1930 07 02 Ukmergėje. Kunigas, visuomeninikas, publicistas. Mokėsi
Daugpilio realinėje m-kloje, Petrapilio kun. seminarijoje, 1893 įšventintas
kunigu, dirbo vikaru Mogiliove, Babinovičių lietuvių par-joje, vėliau
Slucke, atverdamas daug stačiatikių į katalikybę. Sužinojus Stolypinui,
buvo iškeltas į Oršą, kur 12 m. išbuvo klebonu. 1917 išrinktas į
Petrapilio seimą, stojo už Lietuvos nepriklausomumą nuo Rusijos. Organizavo
lietuvių šelpimą. Bolševikai 1920 jį suėmė, 20 mėn. laikė kalėjimuose,
kankino. 1921 ištrėmė iš Rusijos. Atvykęs į Tauragnus, dirbo vikaru. 1926
įstojęs į marijonus, po metų buvo Ukmergės marijonų vyresnysis, dirbo lenkų
g-zijos kapelionu Ukmergėje. Nuo 1897 bendradarbiavo spaudoje, pasirašinėjo
slapyvardžiais. Parašė ir išleido ,,Atsiminimus iš bolševikų nelaisvės
(1927). Būdamas Lietuvių mokslo d-jos nariu, daug paaukojo įvairioms
draugijoms, laikraščiams. Vaižgantas sakė, jog iš tokių žmonių ,,šventieji
darosi.
Antanas
Gasperaitis
▲
Balys
Graužinis G. 1905 10 05 Utenos vls.
Droničėnų k. M. 1993 04 30 Los Andžele (JAV), pedagogas. Nuo 1928 studijavo
lituanistiką VDU Teologijosfilosofijos fak. Buvo aktyvus ateitininkas.
Mokytojavo Utenos aps. m-klose, Kalvarijose, Panevėžyje. Pasitraukęs
mokytojavo Vokietijoje Kemptene, buvo lietuviškos g-zijos vicedirektorius. 1949
apsigyveno Klevlende, vėliau Kalifornijoje, kur organizavo liet. m-klas.
Bendradarbiavo ,,Drauge.
Antanas
Gasperaitis
▲
Bronius
Gražys G. 1934 01 Rokiškio aps. Nečionių
k. Aktorius, režisierius, nusipelnęs artistas (1983). Baigė Užpalių vid.
m-klą, 1956 Lietuvos konservatoriją, 195662 Kapsuko, vėliau Klaipėdos
dramos teatro aktorius, režisierius. Per keturiasdešimt darbo metų sukūrė
per pusantro šimto vaidmenų, vaidino aštuoniuose tūkst. spektaklių.
Vaidmenys: Kirmis (V. Mykolaičio-Putino ,,Valdovas), Žičkovskis (Juozo
Marcinkevičiaus ,,Čičinskas), Gorys (Žemaitės ,,Petro Kurmelio
inscenizacija), Milkus (Just. Marcinkevičiaus ,,Mažvydas) ir kt.
Gediminas
Isokas
▲
Gintautas
Grigas G. 1936 01 12 Utenos aps. Dičiūnų
k. Fizikos mokslų kandidatas (1970), dr. (1993). 1947 baigė Vaikutėnų prad.
, 1954 Utenos I-ąją vid. m-klas, 1959 KPI. Specialybė elektros
prietaisai. 195965 Specialiojo konstravimo biuro prie Vilniaus skaičiavimo
mašinų gamyklos inž., biuro vedėjas. Nuo 1965 Fizikos ir matematikos,
Matematikos ir kibernetikos, Matematikos ir informatikos instituto inž.,
skyriaus vadovas. 196062 vadovavo 5 doktorantams. Buvo pirmojo lietuviško
kompiuterio ,,Rūta projekto vadovas. Dėstė VVU, VPI, VDU 1981 įkūrė
Jaunųjų programuotojų mokyklą. Vienas ir su kitais autoriais parašė 29
knygas. Jo knygos ,,Duomenų tipai (1997), ,,Programavimas algoritmine kalba.
Algol 60 (1971), ,,Programavimo kalba PL1 (1978), ,,Programavimo
pradmenys (1982), ,,Programavimo pagrindai (1987) ir kt. Su kitais
autoriais: V. Dagienė, G. Grigas ,,Informatikos mokymas vidurinėje
mokykloje (1992), V. Dagienė, G. Grigas ,,Programavimo uždavinynas
(1992) ir kt. Knygos apie programavimą išleistos rusų ir lenkų kalbomis.
Gediminas
Isokas
▲
Irena
Birutė Grigelienė (Kairiūnaitytė) G.
1902 12 13 Lodzėje (Lenkija). M. 1960 11 18 Utenoje. Dantų gydytoja. 1932 baigė
Kauno VDU medicinos fak. 19331960 dirbo Utenoje, buvo aktyvi visuomenininkė,
gera organizatorė. 19331940 ir 19411944 privataus kabineto dantų
gydytoja, 19401941 ligoninės kabineto dantų gydytoja, 19471949 dantų
gydymo kabineto vedėja, dantų protezavimo kabineto vedėja (1949)1952), gydyt.
stomatologė (19521960). Iki 1940 buvo Utenos moterų šaulių būrio vadė,
19741954 Raudonojo Kryžiaus d-jos Utenos skyriaus pirmininkė. 1953
surengė 1,5 metų trukmės medicinos seserų kursus, kuriuos baigė 27
medicinos seserys. Aktyviai prisidėjo prie medicinos darbuotojų profsąjungos,
m-klos tėvų k-to veiklos. Pokario metais medikamentais ir lėšomis rėmė
partizanus.
Liuda
Ūsienė
▲
Algimantas
Grigelis G. 1931 05 11 Kaune. Habil.
gamtos mokslų dr. (1981), prof. (1994), Lietuvos mokslų akademijos narys
(narysekspertas (1991), naryskorespondentas (1994). 1949 baigė Utenos
g-ziją, 1954 VVU. Geologas. 1957 baigė Baltarusijos univ. Minske.
Mikropaleotnologas (aspirantūra). 19571960 dirbo Lietuvos geologijos
tarnyboje, laboratorijos vedėjas. Nuo 1960 Lietuvos geologijos institute:
19601963 mokslinis bendradarbis, 19631977 instituto direktorius, nuo
1977 skyriaus vadovas. Nuo 1992 VU Geologijos ir mineralogijos prof. Daktaro
disertacija (mokslo šakamikropalentologija) Lietuvos jūros sistemos
foraminiferai ir jų strateginė reikšmė (1985), habil. dr. disertacija
,,Pabaltijo jūros sistema: forminiferai ir zonų strategija, 14 monografijų
(3 autorinės), 280 kitų darbų autorius. Autorinės monografijos: ,,Pietvakarių
Pabaltijo jūros sistemos foraminiferai. V., 1985; ,,Pabaltijo jūros
sistemos stratigrafija foraminiferų duomenimis, Maskva, 1985; ,,Tetiso
(Rytinio Viduržemio) jūros sistemos zonų stratigrafija ir foraminiferai
Gordon Breach Publishers (UK), 1996. [bendraautoriai: K. I. Kuznetcova, J.
Adjamian, E. Jarmakani, L. Hallaq]. Kiti svarbūs darbai: moksliniai pranešimai
tarptautiniuose geologiniuose kongresuose: 1968 Prahoje, 1980 Paryžiuje, 1984
Maskvoje, 1996 Pekine. 2000 08 pasauliniame geologų kongrese Rio-de-Ženeire
Lietuvos geol. delegacijos vadovas. Moksliniai darbai (be Lietuvos): Damaske,
Sirijos Geologijos ir mineralinių resursų ministerijoje (19861989);
Dartmunte, Kanados Betfordo Okeanologijos institute (19001991), Stokholme, Švedijos
Gamtos istorijos muziejuje (19941996). Dalyvavo mokslinėse ekspedicijose:
Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Centrinėje Rusijoje Timane Pečioroje,
Kaukaze, Subpoliariniame Urale, Taimyre, Šiaurės Sibire, Pietų Kryme, Čekijoje,
Moldavijoje, Danijoje, Švedijoje, Baltijos jūroje (19601997). A. Grigelio
pavarde pavadinta viena fosilinių foraminiferų gentis ir dvi rūšys.VU
Geologijos ir mineralogijos katedroje iki 1991 dėstė (su pertraukomis) ,,TSRS
regionų geologiją; nuo 1992 dėstė ,,Europos regionų geologijos kursą.
Nuo 1990 Lietuvos Geologų sąjungos, nuo 1995 Švedijos Geologų sąjungos
narys, nuo 1992 Lietuvos Nacionalinio geologų komiteto pirmininkas, nuo
1993 Tarptautinio metraščio ,,Baltica atsakingas red., nuo 1993
Europos palentologų asociacijos narys, 19691994 Baltijos stratigrafijos
asociacijos pirmininkas, nuo 1997 LMA Geomokslų sekcijos pirmininkas.
Apdovanotas Valstybinė (TSRS) mokslo ir technikos premija už Pabaltijo regiono
geologinių žemėlapių komplektą ir monografiją (1984, su bendradarbiais) ir
Valstybinė mokslo premija už monografiją ,,Lietuvos geologija (1997, su
bedraautoriais).
Liuda
Ūsienė
▲
Antanas
Grigelis G. 1900 05 01 Tyliuose (Šiaulių
raj.). M. 1962 09 06 Utenoje. Gydytojas rentgenologas. 1930 baigė VDU, įgijo
medicinos gydyt. specialybę. 19301933 Kauno vidaus ligų klinikos
asistentas. 19331934 Utenos ligoninės gydytojas, 19341938 ligoninės vedėjas,
19381952 gydyt. rentgenologas, 19521959 Pažaislio psichoneurologijos
ligoninės gydyt. rentgenologas. Nuo 1959 pensininkas. 1932 stažavosi Vienos
(Austrija) vidaus ligų klinikoje, 1938 Berno (Šveicarija) univ. ir Rentgeno
institute. 19461948 VVU dėstė rentgenologijos kursą. Dirbdanmas gydytoju,
rentgeno spindulius pritaikė ligų diagnostikai ir gydymui (odos grybelinių
ligų). Iki 1940 dalyvavo šaulių bei tautininkų veikloje, buvo gaisrininkų
globėjas. Vokiečių okupacijos metais kartu su žmona savo namuose slapstė 2
brolius žydus, kuriems pavyko išvengti sušaudymo. Pokario metais lėšomis
bei medikamentais rėmė partizanus, juos gydė. Palaidotas Utenoje.
Liuda
Ūsienė
▲
Leonardas-Leonidas
Grudzinskas G. 1939 05 15 Utenos aps.
Dumbravos k. 1957 baigė Vyžuonų vid. m-klą, 1963 VVU. Žurnalistas,
nusipelnęs žurnalistas (1989). 195859 ,,Moksleivio žurnalo
korespondentas. 196072 ,,Valstiečių laikraščio korespondentas.
197299 ,,Švyturio žurnalo aktualijų skyrių vedėjas, redaktorius. Išleido
knygas: ,,Laiškai beržo tošyje (1976), Lietuvos nacionaliniame parke (su
fotografu Juliumi Vaicekausku) (1977), ,,Laiškai iš elnių miško (1980) ir
,,Laiškai iš bebrų upelio (1981). Su Petru Abukevičiumi parašė
scenarijus filmui ,,Juodieji gandrai, Elniukas ir meškutė Nida. 1977
(filmas XXIII tarptautiniame kino ir televizijos filmo festivalyje Niujorke
apdovanotas sidabro medaliu); ,,Naujieji Nidos nuotykiai (1977), ,,Elniukas
suranda mamą (1979), ,,Rudenį... (1981), ,,Atrąstoji sala (1979),
,,Lietuvos nacionaliniame parke (1983), ,,Namai po dangaus žydryne
(1975). Su Vidmantu Puplauskiu: ,,Girių šeimininkai (1976). Parašė
scenarijų filmui ,,Klaipėdos okenariumas (1979). Respublikinėje spaudoje
gamtine, etnografine tematika paskelbė daug apybraižų, reportažų,
publikacinių straipsnių, atsiminimų. Bendradarbiauja ,,Lietuvos aido, ,,Žaliojo
pasaulio ir kituose laikraščiuose, kalendoriuose. Yra ornitologų draugijos
narys, 1974 apdovanotas V. Kapsuko premija.
Gediminas
Isokas
▲
Juozas
Gruodis G. 1884 12 20 Novoaleksandrovsko
aps. Antazavės vls. (dabar Zarasų raj.) M. 1948 04 16 Kaune. Kompozitorius,
dirigentas, pedagogas, prof. (1936). Pirmąsias muzikos žinias gavo iš tėvo
dailidės ir muzikos instrumentų dirbėjo. Mokėsi Antazavės pradž. m-kloje,
Obeliuose pas kompozitorių M. Petrauską, Rokiškio muzikos m-kloje, Mintaujoje
(dabar Jelgava), Maskvos konservatorijoje pas profesorius A. Iljinskį ir M.
Laduchiną. Pirmojo pasaulinio karo metu buvo karinio orkestro dirigentas. Po
keleto mėnesių susirgo ir buvo pasiųstas į Jaltą gydytis. Į Lietuvą grįžo
19201924 Leipcigo konservatorijoje mokėsi pas S. Krėlį, P. Grenerį, Z.
Kargą-Elertą, o dirigavimo pas M. Hochkoflerį. Vargoninkauti pradėjo nuo
14 metų. 190305 vargonininkavo Utenoje, 1907 Kuktiškėse ir Alantoje
(giedodavo jo mokinys kompozitorius Juozas Karosas). 19241927 Kauno
Valstybinio teatro operų bei simfoninių koncertų dirigentas. 19171937
Kauno muzikos m-klos, o nuo 1933 konservatorijos direktorius. 1937 pabaigoje
kompozicijos klasės vedėjas 1948 Kauno muzikos m-klai suteiktas J. Gruodžio
vardas.
Sukūrė
baletą ,,Jūratė ir Kąstytis, poemas: ,,Gyvenimo šokis, ,,Iš Lietuvos
praeities, simf. paveikslą ,,Rudenėlis, ,,Simfoninį prologą,
variacijas liaudies dainų temomis, dvi siuitas simfoniniam orkestrui, siuitą
,,Šarūnas, Styginių kvartetą, Sonatą smuikui ir fortepijonui, 2 sonatas
fortepijonui, variacijas fortepijonui liaudies dainų ,,Bernužėli, neviliok
tema B-dur ir kt. Apie J. Gruodį išleisti leidiniai: straipsniai, laiškai, užrašai.
,,Amžininkų atsiminimai (V., 1965.); Ambrazas A. ,,Kompozitorius Juozas
Gruodis (K., 1960); Ambrazas A. Juozo Gruodžio gyvenimas ir kūryba (V.,
1981.); Gruodienė S. ,,Iš mūsų gyvenimo knygos (V., 1984.); Juozas
Gruodis: Albumas (V.: 1984); Kazlauskienė D. Juozas Gruodis: Bibliografinė
rodyklė (V., 1984.).
Regina
Stakėnienė
▲
Irena
Gudavičienė (Gansiniauskaitė) G.
1950 05 28 Utenos raj. Gedimino k. Rašytoja. 1967 baigė antrąją Utenos vid.
m-klą, studijavo VVU. Dirbo Pakalnių aštuonmetėje k-kloje, Vilniaus
respublikinėje mokytojų bibliotekoje, Valstiečių laikraščio ir Žemės
ūkio redakcijose. Pirmas apsakymas išspausdintas 1967. 1974 išleido
humoristinių apsakymų knygą Tie patys.
Gediminas
Isokas
▲
Juzefa
Regina Guobienė (Paliukaitytė) G. 1940
01 06 Kaune. Aktorė, Lietuvos nusipelniusi artistė (1990). 1957 baigė Utenos
pirmąją vid. m-klą, 1961 Vilniaus konservatoriją. 196164 Šiaulių
dramos teatro aktorė (196493 m.) Vilniaus dramos teatro aktorė (199397
m.) Vilniaus univ. scenos kalbos dėstytoja, nuo 1993 Vilniaus muzikos
akademijos teatro ir kino fak. scenos dėstytoja. Vaidmenys: Nataša ,,104
puslapiai apie meilę, Margarita V. Gėtės ,,Fauste, Ieva Teresė
,,Katedroje , Liucija B. Sruogos ,,Milžino paunksmėje, Rozalija
K. Sajos ,,Ubagų saloje, karalienė Bona J. Grušo ,,Barboroje
Radvilaitėje ir kt. Dalyvauja radijo vaidinimuose, 196795 laidose
,,Lietuvių godos ir kt.
Gediminas
Isokas
▲
Aleksandras
Guobys
G. 1932 03 31 Utenos aps. Varkujų k. Menotyros mokslų kandidatas nostr.
(1981), humanitarinių mokslų dr. nostr. (1993) doc. (1982). 194450 m. mokėsi
Utenos berniukų g-zijoje. 195360 m. studijavo VPI. 1966 m. baigė Maskvos L.
Lunačarskio teatro meno institutą (GITIS). 195357 m. Vilniaus pagalbinės
internatinės mokyklos auklėtojas, mokytojas. 195873 m. Lietuvos teatro
draugijos metodinio kabineto vedėjas, prezidiumo pirmininkas. 196771 m. A.
Lunačarskio instituto aspirantas. 197391 m. Lietuvos archyvų generalinis
direktorius. Nuo 1997 m. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorius.
Dėsto: Lietuvos muzikos akademijoje (nuo 1969), VDU (nuo 1996). Klaipėdos
universitete (nuo 1997). Išleido knygas: Juozas Siparis (1968), Jonas
Kavaliauskas (1970), Romualdas Juknevičius (1988), Balys Lukošius
(1995), Teatras 19401960 (1986, Michailo Čechovo pamokos Valstybės
teatre 1932 (1989); Kelionių apybraižas: Lietuviai Amazonijos džiunglėse,
apysaką Amžinas laukimas (1997). Leidinių Muzika 19401960
(1992), Literatūra 19401960 (1992), Menotyra Nr. 19 (1993),
Dramos ir muzikinių teatrų premijų programos 19201980 (6 knygos,
19831992), Lietuvos archyvai Nr. 13 (1998, 1990, 1992) sudarytojas.
Paskelbė apie 200 straipsnių teatro, archyvų darbo klausimais. Skaitė pranešimus
per 20 konferencijų, rengė per 50 televizijos ir radijo laidų.
Gediminas
Isokas
▲
Jonas
Feliksas Gureckas G. 1921 06 08 Užpaliuose.
M. 1977 02 04 Čikagoje. Kunigas, filosof. Dr. (1960). Baigęs Rokiškio g-ziją,
studijavo Telšių kun. seminarijoje, 1935 įšventintas kunigu. 193639
kapelionas Tauragėje. Redagavo ,,Žemaičių prietelių. Pasitraukęs iš
Lietuvos, nuo 1940 gyveno Austrijoje ir Vokietijoje, studijavo ir dirbo kunigu.
Nuo 1950 gyvena Čikagoje. 1960 gavo filosofijos dr. laipsnį, įkūrė Lietuvos
dukterų d-ją lietuvių šalpai. 196162 filosofines žinias gilino Oxfordo
univ. Anglijoje, o grįžęs į Čikagą dėstė teologiją. Bendardarbiavo
spaudoje, dalyvavo BALF-o veikloje.
Antanas
Gasperaitis
▲
Antanas
Valdas Gurskis G. 1936 10 12 Utenos aps.
Klovinių k. 1956 baigė Kauno vid. dailės m-klą, 1962 VDI, dailininkas. 1961
Vilniaus 7 vid. m-klos piešimo mokytojas. 19621966 Valstybinio radijo ir
televizijos k-to dailininkasstatytojas. 1967 VPI vyresn. dėstytojas.
19681972 Vilniaus politechnikumo dėstytojas. Surengė personalines tapybos
parodas: Vilniuje Rašytojų sąjungoje (1966) tapybos ir metalo plastikos
(1978), Utenoje (1976, 1995), Šiauliuose (1978), Vilniuje dailės parodų rūmuose
(1986), Galerijoje ,,Arka (1996), Lietuvos atstovybėje Maskvoje (1989),
Kaune (1987). 1962, 1969, 1973, 1975, 1976, 1989, 1997 dalyvavo grupinėse
parodose Vilniuje, Maskvoje, Nagasakyje, Helsinkyje, Bulgarijoje, Jungtiniuose
Emiratuose ir kitur. Premijuotas: 1978 Kalipėdoje už paveikslą jūros
tematika, 1986 Biržuose už k. tematikos darbus, 1997 Aplinkos apsaugos
ministerijos, už peisažą.
Gediminas
Isokas
▲
Juozapas
Gustas G. 1906 02 19 Jurbarke. M. 1958 03
13 Sibire. Salyzietis kunigas, išėjęs mokslus Italijoje, gavo teologijos
licenciatą. Dirbo misijose Indijoje. Grįžęs 1937 m., dirbo kunigu Saldutiškio
par-joje. 1946 suimtas, dešimt metų buvo Sibiro tremtyje. Grįžęs vėl išvyko
į Sibirą pastoraciniam darbui. Jis išklausė paskutinę S. Nėries išpažintį.
Sibire jį finansiškai rėmė kun. A. Maciulevičius. Buvo išsimokslinęs, todėl
jį vadino nominaliu vyskupu.
Antanas
Gasperaitis
▲
Vytautas
Gutauskas G. 1921 04 05 Utenos aps. Leliūnuose.
Mokytojas, chormeisteris, visuomenininkas. Mokėsi Alytaus g-zijoje, 1940 baigęs
Marijampolės mokytojų seminariją. 194144 dėstė Merkinės g-zijoje.
Pasitraukęs į Vokietiją, Liubeke įkūrė chorų, jiems vadovavo. 1949
apsigyvenęs Čikagoje, vadovavo skautų ansambliui, buvo Čikagos lietuvių vyrų
choro dirigento B. Jonušo padėjėjas, vėliau Čikagos lietuvių operos
solistas, valdybos narys. Nuo 1985 dėstė lituanistikos m-klose, 15 vadovavo
Marquette Parko m-klos ansambliui, dalyvavo dainų šventėse.
Antanas
Gasperaitis
▲
Irena
Gutauskienė (Kvartūnaitė) G. 1945 07
07 Utenos aps. Kvoselių k. 1963 baigė Utenos darbo jaunimo vid. mokyklą, 1968
VPI, įgijo gamtosgeografijos specialybę. Ž. ū. m. kandidatė (1977),
doc. (1983), nostr. Dr. (1993). 1977 apgynė kandidatinę disertaciją, kurios
tema: ,,Kukurūzų derliaus formavimas ir jo kokybė tręšiant padidintomis
azoto normomis ir mineraliniais elementais. Nuo 1966 dirba VPI
(universitete). Mokymo priemonės ,,Dekoratyvūs prieskoniniai augalai autorė
ir knygos ,,Daržininkystės praktika bendraautorė. Yra 50 straipsnių autorė
ir bendraautorė.
Gediminas
Isokas
▲
|