Turinys > Personalijos > D

Juozas Dabkus G. 1874 Užpalių vls. Bikūnų k. M. 1946 03. 1918 ir vėliau Utenoje, Aušros gatvėje Nr. 2 veikusio knygyno savininkas ir pardavėjas. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą, baigęs rusiškos m-klos 3 kl., buvo išvykęs į Ameriką. Ten užsidirbo, atitarnavo kariuomenėje Rusijoje, buvo vokiečių belaisvis. Aušros g. pasistatė namus, ir susikūrus Lietuvai, ėmė prekiauti spauda. Rėmė besimokantį jaunimą. Knygyne turėjo geros lietuvių klasikos, knygų užsienio kalbomis, net bukinistinių leidinių, todėl jį mėgo inteligentija. Buvo liaudininkas, Verslininkų Utenos skyriaus įkūrėjas. Dabkaus knygynas leisdavo reklaminius lapelius, iš kurių matyti, koks geras buvo knygų, periodikos asortimentas. Spaudą pats atsirinkdavo ir atsiveždavo iš Kauno, Daugpilio. Bendradarbiavo spaudoje.

Antanas Gasperaitis

▲

Juozas Dačinskas (Dačys) G. 1904 09 10, Kuktiškių vls. Asmalų k. M. 1992 01 26 Norvoode (JAV), statybos inž. 1925 Panevėžio berniukų g-ziją. 1932 VDU, statybos inž. Buvo Kėdainių miesto ir aps. inž., nuo 1938 Klaipėdos Žemės banko statybos sk. vedėjas. 1939–40 Klaipėdos b-vės ,,Statyba“ direktorius. Suprojektavo Kėdainių ligoninę, gyv. namus, m-klas, įstaigas, tiltus. Statė Panevėžyje, Kaune. Priklausė įvairioms sąjungoms. Pasitraukęs dirbo VLIK-e. Bostone suorganizavo Lietuvos ūkio atstatymo studijų komisiją, buvo jos leidžiamų ,,Darbų“ redaktorius. Gilino studijas Bostono univ., Cambride, Worčesteryje. Suprojektavo šilumines elektrines keliose JAV valstijose. Apdovanotas Vytauto Didžiojo III laipsnio ordinu.

Antanas Gasperaitis

▲

Nijolė Dailidienė (Mališauskaitė) G. 1941 08 25 Utenos aps. Daugailiuose. Medicinos mokslų dr. (1992), doc. (1991). 1958 baigė Utenos antrąją vid., 1960 Utenos medicinos m-klas, 1970 VVU medicinos fak. 1960–63 Vilniaus pirmosios ligoninės medicinos sesuo. 1963–70 studentė, 1970–74 Vilniaus miesto Klinikinės ligoninės gyd. pediatrė. 1974–88 Švietimo ministerijos pedagogikos mokslinio tyrimo instituto mokslinė bendradarbė. 1988–92 Švietimo ministerijos pedagogų Kvalifikacijos kėlimo instituto docentė. Nuo 1992 – Sveikatos apsaugos ministerijos higienos instituto vaikų higienos skyriaus vedėja. Skaitė pranešimus Kaune ir Čikagoje. Knygos ,,Asmens higiena“ (K. 1977) bendraautorė.

Gediminas Isokas

▲

Antanas Vytautas Dambrava G. 1920 06 10 Baltarusijoje Mogiliovo gub. Babinavičiaus miestelyje. Teisininkas, diplomuotas visuomenės veikėjas. 1939 baigė Utenos valstybinę g-ziją, 1943 – VU teisės fak. 1943–44 lankė Vilniaus aukštesniosios vaidybos meno studijas, 1942–44 muzikos m-klą. Vėliau teisę studijavo Austrijoje. (1946 Leopold Franzens univ. įgijo teisės mokslų dr. specialybę), muziką studijavo Austrijoje ir JAV. Dirbo Amerikos ambasadoje Vietname, JAV generaliniame konsulate Miunchene, Informacijos ataše JAV ambasadoje Bolivijoje, JAV informacijos agentūros vadovu Argentinoje, Venesueloje, Hondūre. Nuo 1990 – Lietuvos Respublikos Garbės generalinis konsulas ir Lietuvos diplomatijos vadovo asmeninis atstovas Lotynų Amerikoje. Nuo 1993 – Lietuvos Respublikos specialiųjų misijų ambasadorius Lotynų Amerikoje ir Karibų srityje, Lietuvos Respublikos Nepaparastasis ir Įgaliotasis ambasadorius Venesueloje, Kolumbijoje, Argentinoje, Brazilijoje ir Urugvajuje. Nuo 1999 Ispanijos karalystėje ir Brazilijos federacinėje respublikoje. Utenos miesto Garbės pilietis (1997 m.). Moka anglų, ispanų, vokiečių kalbas, ribotai vartoja portugalų, prancūzų, lenkų, rusų kalbas, yra baigęs šešerių metų lotynų kalbos kursą, studijavęs vietnamiečių kalbą. Apdovanotas JAV informacijos agentūros medaliu, Valstybės ordinu ,,Condor de los Andes“, ,,Diego de Lozano“ II laipsnio ordinu. ,,San Gregorio Magno“ – riterio–vado ordin. (Šuteikė Jo Šventybė popiežius Jonas Paulius II), ,,Francisco de Miranda“ II laipsnio ordinu, Garbės žymekliu už nuopelnus Venesuelai. Yra LKMA narys. Lietuvių kalba išleido: ,,Teisingumo principai“ (K., 1994), ,,Širdies giesmė Petriukui“ (Salo Paulo, 1984 ir 1988), ,,Kelyje į laisvę“ (V., 1995), kt. knygas užsienio kalbomis.

Regina Stakėnienė

▲

Romualdas Dapkus G. 1931 07 04. Utenos aps. Andreikėnų k. Filosofijos mokslų kandidatas (1971), humanitarinių mokslų dr. (1993), doc. (1974). 1942 baigė Kviklių prad. m-klą, 1964 m. Kuktiškių prog-ziją, 1956 Maskvos Lomonosovo univ. filosofijos fak. 1950–54 m. Molėtų raj. Videniškio ir Bijutiškio septynmečių m-klų mokytojas. 1951 m. – Molėtų raj. laikraščio atsakingas sekretorius. 1951–1956 m. mokėsi Maskvoje. 1956–60 Utenos raj. Pakalnių ir „Aušros“ kolūkių pirmininkas. 1960–79, 1981–83, 1987–1993 LŽŪA Filosofijos katedros vedėjas, 1979–81, 1983–87 Lenkijos Opolės ir Glivicų miestų aukštesniųjų m-klų filosofijos katedros docentas. Išleido knygas: „Įvadas į filosofijos istoriją“, „Egzistavimas ir adaptacija“, „Filosofija“, paskelbė straipsnių.

Gediminas Isokas

▲

Angelė Dauknienė (Gylytė) G. 1931 05 03. Utenos aps. Kuktiškių vls. Asmalų k. Dailininkė – tekstilininkė. 1937–1942 mokėsi Kauno 28-ojoje prad. m-kloje, 1942–1946 Kauno trečioje, 1946–1947 Vilniaus S. Nėries, 1947–1949 Utenos g-zijoje, 1949–1955 VDI. 1955–1963 Kauno ,,Dailės“ kombinato dailininkė, 1963–1969 ten tekstilės atelje meno vadovė, 1969–1989 – vyr. dailininkė. Parodų: ,,Expo 60“ (Monrealis, 1960 m.), Poznanės mugės (Lenkija, 1975 m.), Lengvosios pramonės gaminiai ir suvenyrai (Minskas, 1978 m.), TSRS 50-metis (ČSSR), Vienoje (1979 m.), Leipcige (1979 m.), firmos ,,Arteks“ Vengrija (1980 m.) dalyvė. Ruošė kilimus–gobelenus visuomeninių pastatų interjerams: ,,Saulėlydis“ (Kauno, Baltijos viešbutyje, 1975), ,,Vestuvės“ (Mažeikių civilinės metrikacijos skyriuje, 1973 m.), triptikus: ,,Vestuvės“, ,,Lietuvos herbas“ (Panevėžio civilinės metrikacijos biure, 1978 m.), ,,Varpeliai“ (Kaišiadorių vid. m-kloje, 1982 m.) ir kitose įmonėse bei organizacijose, rengė tautinių drabužių projektus įvairiems dainų ir šokių kolektyvams. Nuo 1956 Lietuvos dailininkų sąj., 1958–1994 Lietuvos dailės fondo narė, 1958–1988 Lietuvos dailininkų sąj. Kauno skyriaus pirmininkė.

Gediminas Isokas

▲

Kazimieras Daukša G. 1866 Kėdainių aps. Kairėnų k. M. 1939 05 05 Kuktiškėse. Kanauninkas. 1896 įšventintas kunigu. Kuktiškėse klebonu buvo 33 m. (1906–1939). Nuo 1926 dekanas. Iki atvyko į Kuktiškes, dirbo Žiežmariuose, Pivašiūnuose, Butrimonyse. 1896 m., tapęs kunigu, lietuviškai sakė pamokslus, platino spaudą, kovojo su stačiatikybe. Išvengęs Sibiro, po 1905 įvykių atvyko į Kuktiškes, čia steigė m-klas, statė kryžius, įrengė par-jos namus su sale, platino spaudą, kūrė katalikiškas org. , parengė ir išleido į kunigus kelis parapijiečius. 1936 sulaukusį 70-mečio vysk. J. Kukta pakėlė Garbės kanauninku. Palaidotas Kuktiškių bažnyčios šventoriuje.

Antanas Gasperaiti

▲

Daumantas M. 1299 05 27 Timofiejaus vardu Pskove. Dalinis Lietuvos srities – Nalšios kunig., kuris, kaip spėjama, yra valdęs Norkūnų pilį. Bene jį legendose vadino Uteniu. Nuo 1266 Daumantas buvo Pskovo kunig., stačiatikių pakrikštytas Timofiejumi, laikytas šventuoju. Buvo vedęs Mindaugo žmonos Mortos seserį. Pirmąsyk paminėtas 1238 Gustyno metraštyje, kaip kovotojas prieš mozūrų kunig. Konradą. Tačiau tada Daumanto būta ne vieno. Nalšios žemės siekė Giedraičius, Dubingius, Videniškius, o kadangi ten yra išlikusi Daumantų-Siesickių giminė, spėjama, kad ir kunig. Daumantas galėjo būti kilęs iš ten. Mindaugas perėmė tą žemę, tad tarp jų užvirė kova. Prasidėjo ir šeimų kivirčiai, kai, Mortai mirus, bevaikę Daumantienę Mindaugas pasikvietė auklėti jo vaikų ir ją paveržė nuo svainio . Pasitelkęs Žemaičių kunig. Treniotą, Daumantas 1263 nužudė karalių Mindaugą ir jo sūnus Ruklį ir Rupeikį. Įsigalėjus Mindaugo sūnui Vaišvilkui, Daumantas, 1266 su būriu karių pabėgo į Pskovą. Prieš tai, kaip rašo Bychovco kronika, Daumantas ,,sėdėjęs Utenoje“ ir buvo vadinamas Utenos kunig., kuriam tėvas davęs Utenos žemę, ir kur šis pastatęs pilį. Kai susikūrė mindaugininkai (Deltuva) su Nalšia, Švarnas iš Galičio atvyko Vaišvilkui į pagalbą, tada šis užėmė Nalšios ir Deltuvos pilis. 1266 vedė Aleksandro Nevskio vaikaitę ir tais pačiais metais su pskoviečiais užėmė tėviškę Uteną, kur jau būta Gerdenio. (Jo žmona buvo Daumanto teta). Daumantas išplėšęs namus, nusiaubęs žemes. Gerdenis su 700 vyrų Daumantą pasivijo prie Dauguvos, bet mūšyje su 180 vyrų pralaimėjo, (daug jų buvo nuskandinta upėje). Gerdeniui padėjo kunig. Gotartas, Lumbėjus ir Lugaila, iš kurių vienas žuvo. Po metų Daumantas vėl nusiaubė Nalšią. Vėliau jis pasižymėjo kaip talentingas vadas kovose su livoniečiais, net 4 kartus tarp 1268 ir 1299 su novgorodiečiais sumušė priešus. Jo laikais Pskovas buvo aptvertas mūro sienomis, vadintas Daumanto miestu. Daumantas buvęs religingas, padėjęs vargšams, išmintingai vadovavęs teismams. Pskovo muziejuje išliko jo kardas ir moneta su jo atvaizdu. Neseniai pskovietė istorikė Daumanto tyrinėjimui ir to meto Pskovui paskyrė savo darbą, išleistą knyga.

Antanas Gasperaitis

▲

Mykolas Daunys G. 1932 09 22 Utenos aps. Stasiūnų k. Inžinierius mechanikas, doc. (1968), technikos mokslų kandidatas (1964), habil. dr. (1980), prof. (1984), Lietuvos MA narys ekspertas (1990), narys korespondentas (1994). 1951 baigė Saldutiškio vid. mokyklą, 1956 Kauno politechnikos institutą. 1956-60 to instituto aspirantas, 1960-64 vyresn. dėstytojas, 1961-84  doc., 1984-95 prof., katedros vedėjas, nuo 1995 prof. Dėsto mašinų detalių, metalo pjovimo staklių ir kt. disciplinas. Išleido monografijas: „Mažaciklio suirimo mechanika“ (rusų klb.) Maskva. 1986. „Mažaciklio suirimo statistiniai dėsningumai“ (rusų klb.) Maskva. 1989., „Mažaciklės nestacionarios apkrovos įtaka stiprumui ir ilgaamžiškumui“ (rusų klb.) V. 1989. „Konstrukcinių medžiagų mechaninio ir mažaciklio nuovargio charakteristikų katalogas“ (rusų klb.) Maskva. 1990, su bendraautoriais išleido vadovėlį „Metalo pjovimo staklės“. V. 1976. Jam vadovaujant 2 apgynė disertacijas du habil. dr. ir 21 daktaro disertacijas. Yra 9 išradimų autorius, paskelbė per 200 straipsnių, dalyvavo 84 mokslinėse konferencijose, žurnalo „Mechanika“ vyriaus. redaktorius (nuo 1995), LR mokslo premijų Komiteto narys (nuo 1995). 1994 už darbą: „Mažaciklio stiprumo ir ilgaamžiškumo skaičiavimo metodų sukūrimas“ (1960-1993) jam paskirta LR mokslo premija.

Gediminas Isokas

▲

Pranas Daunys G. 1900 09 29 Kuktiškių vls. Paneveržio k. M. 1962 07 13 Kaune. Lietuvos kariuomenės savanoris. Juo tapo kun. Pr. Turauskio paragintas. 1923 kovose su baltalenkiais ties Širvintomis, buvo sunkiai sužeistas granata ir neteko regėjimo. Visą gyvenimą kęsdamas skausmus, savo valia daug pasiekė. Nuo 1925 mokėsi Rygos aklųjų internate Kaune, kuriame dėstė muziką. Jis pritaikė lietuviškajam raidynui Brailio raštą, akomponavo ir atlikinėjo muzikos kūrinius. Buvo apdovanotas Vyčio Kryžiumi. Sovietiniais metais pašalintas iš darbo, priverstas mirti skurde. Išleido novelių rinkinį ,,Ties likimo sostu“, apysaką ,,Benius Vanagas“ (1940), memuarus ,,Vargo keliais“ (1933).

Antanas Gasperaitis

▲

Kazys Dausa G. 1906 Utenos vls. Kazimieravos vs. M. Vilniuje. Pedagogas, žurnalistas. Baigęs Utenos prog-ziją, 1925 baigė Panevėžio bern. g-ziją. Išklausęs Marijampolėje pedagogų kursus, metus mokytojavo Molėtų vls. 1926 įstojo į Lietuvos univ. humanitarinių m-lų fak., kur studijavo pedagogiką ir filosofiją. Vėliau gilino studijas Vienoje ir Berlyne. 1934 baigė VDU, parašė diplominį darbą. ,,M. Schelerio antropologinės fil. bruožai“. 1934–36 mokytojavo ,,Aušros“ mergaičių g-zijoje ir kūno kultūros kursuose Kaune. 1936–1941 vyresn. asistentas VDU ir VU humanitariniuose fak. 1929–1930 redagavo ,,Jaunąją Kartą“, be to, buvo paskutiniuoju reformuoto ,,Vairo“ red. Bendradarbiavo tautinėje spaudoje (,,Vaire“, ,,Tautos mokykloje“ ir kt.). 1941 06 įšvežtas į Sibirą.

Antanas Gasperaitis

▲

Algimantas Demenius G. 1938 01 22 Šakių raj. Kiaulupių k. Inžinierius – ekonomistas. 1954 baigė Šakių vid. m-klą, 1958 – VISI, pramonės civilinės statybos technikas, 1982 – neakivaizdžiai VISI Statybos ekonomikos fakultetą. 1958–1965 dirbo Akmenės cemento gamyklos statybose meistru, darbų vykdytoju, aikštelės viršininku, valdybos vyr. inžinieriumi, viršininku. Nuo 1965 gyvena Utenoje dirba: statybos valdybos viršininku (1965–1970), teritorinio statybos tresto valdytoju. Pirmasis Utenos raj. valdytojas (1990–95). Nuo 1995 – raj. savivaldybės kontrolierius, nuo 1970 – raj. Medžiotojų ir žvejų d-jos raj. tarybos narys, nuo 1995 – raj. tarybos narys, nuo 1996 – Lietuvos Respublikos savivaldybių kontrolierių asociacijos prezidentas.

Romualdas Valančiūnas

▲

Antanas Deveikis G. 1819 08 25 Kuktiškių vls. Kačiūnų k. M. 1929 Vieteikių k. (Pakalnių vls.). Palaidotas Pakalniuose. Garsiausias kryždirbys ir dievdirbys Utenos krašte, sukūręs kelias dešimtis ornamentuotų kryžių. Dalį jo kryžių fotografavo B. Buračas, Ad. Varnas, Ant. Tamošaitis. Jie skelbiami ,,Lietuvių liaudies meno“, B. Buračo albumuose. Kryždirbio vaikystė prabėgo Kuktiškių dv., kuriame kumečiavo jo tėvai, o jiems anksti mirus, čia piemenavo, – Noliškio dvare – bernavo. Vėliau Kuktiškėse susirentė trobikę, vedė, o paskui, žmonai greit mirus, išėjo kryždirbiauti. Padirbo ne vieną kryžių Kuktiškėse, paskui persikėlė į Leliūnų kraštą, gyveno Pakermežyje, Leliūnuose dirbo bažnyčios statyboje, pastatė kryžius Mačionyse, Ažugiriuose, Antalgėje (1910), Utenoje, Grybeliuose (1894), Kuktiškėse (1913). Buvo dievotas, kūrė maldas, jas išgiedodamas. V. Bičiūnas, 1927 lankydamasis Kuktiškėse, miestelio kapinėse rado net kelis jo darbo kryžius. Jų buvę ir Skiemonių krašte, Momėnuose. Apie 1912 Deveikis sukūrė Mykolą Arkangelą Utenos bažnyčiai. Palaikė draugystę su knygų platintoju Liudu Kuliešiumi, su dailide ir kryždirbiu Kaziu Rinkevičiumi iš Avižienių k., kitais kryždirbiais. Deveikis vienas iš pirmųjų labai išpuoselėjo kryžių briaunas, o karnizus apstatinėjo skulptūrėlėmis (kartais iki 12 vnt.). Tokius ornamentuotus kryžius yra nupiešęs dail. A. Jaroševičius (,,Lietuvių kryžiai“, 1912), aprašę dr. J. Grinius, A. Tamošaitis (LE, t. 4, strp. ,,Dievdirbiai“ A. Deveikis paminėtas kaip vienas iš trijų didžiausių Lietuvos kryždirbių). Kita rūšis Deveikio kryžių neornamentuotais stiebais buvo Nemeikščių, Klovinių, Griūčių kaimuose, pavieškelėse. Dail. Ad. Varnas kryžių Lietuvos 10-mečiui etaloną skirtą Aukštaitijai ėmė iš A. Deveikio. A. Deveikis yra pridrožęs begales dievukų. Dalis jų dingo, kiti saugomi Utenos, Kauno muziejuose. Dieveikis, vadinamas Ančiuku, mirė Vieteikiuose, Šukio pirtelėje.

Antanas Gasperaitis

▲

Vytautas Jurgis Dičius G. 1930 04 14 Utenos aps. Baravainių k. Dailininkas architektas. Doc. (1971), prof. (1993), Lietuvos nusipelnęs architektas (1980). Mokėsi Baravainių prad. m-kloje ir iki 1945 Utenos g-zijoje. 1955 baigė VDI. 1956–1967 Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialo architektas. 1967–1971 to filialo projektų vyr. architektas. 1971–1993 VGTU architektūros katedros docentas, 1990–1999 architektūros dekanas. Dėsto: architektūrinį projektavimą, pastatų tipologiją. Nuo 1999 Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas. 1970 jam už visuomeninių pastatų projektavimą ir statybą, suteikta TSRS Ministrų tarybos premija. Laimėjo respublikinius konkursus už projektus: VISI rektoratas ir biblioteka, antra premija (su G. Č.aikausku, A. Ambrasu, Z. Trimoniu); namų statybos kombinatas kartu su (Rolandu Paleku) – antra premija (1985); Tuskulėnų memorialas (su G. Č.aikausku, R. Paleku, J. Šnipu –antr premija (1998). Svarbiausi projektai: KPI radioelektronikos fakulteto rūmai (1969), to instituto chemijos technologijos fak. Rūmai (1970), KPI poilsio namai Palangoje (1977), VVU poilsio namai Palangoje (1984) ir kt. Paskelbė per 30 straipsnių. 1971–97 skaitė pranešimus konferencijose Lenkijoje, Vokietijoje, JAV ir kitur.

Gediminas Isokas

▲

Antanas Didžiapetris  G. 1939 10 31 Kuktiškėse. Nusipelnęs inž. (1989). Mokėsi Kuktiškių ir Utenos m-klose. 1964 baigė LŽŪA, įsigijo inž. hidrotechniko specialybę. 1965–67 Taškento (Uzbekija) instituto ,,Sredazgiprovodchlopok“ grupės vadovas. 1967–69 Respublikinio vandens ūkio projektavimo instituto Vilniaus skyriaus grupės vadovas. Respublikinės vandenų tyrimo laboratorijos viršininko pav. (1969–1976), viršininkas (1976–1988). Respublikinio ekologinių tyrimų ir informacijos centro direktoriaus pavad. (1988–89). Respublikinės analitinės kontrolės valdybos viršininkas (1989–90) ir VGTU vandentvarkos laboratorijos vedėjas (1990–97). Nuo 1997 Aplinkos ministerijos Jungtinio tyrimų centro generalinis direktorius. Yra keturių išradimų autorius. Lietuvos metrologijos tarybos, LMA Vidaus problemų tarybos, Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos narys.

Genovaitė Šnurova

▲

Rimantas Dijokas  G. 1956 04 21 Magadane. Inžinierius, administratorius. Tėvai – politiniai kaliniai. Utenoje R. Dijokas gyvena nuo 1968. 1973 baigė Utenos 3-ąją vid. m-klą, 1978 – Vilniaus statybos technikumą. 1988–1994 studijavo Vilniaus technikos universitete, įgijo inžinieriaus statybininko specialybę. Dirbo Utenos statybos aikštelėje techninio skyriaus viršininko pav. (1980–1986), gamybos skyriaus viršininku (1986–1995). Pirmas Utenos raj. meras (1995–1997). 1997–2000 Utenos aps. viršininkas.

Romualdas Valančiūnas

▲

Antanas Dikinis G. 1863 11 09 Utenos vls. Degučių k. M. 1926 08 26 Utenoje. Knygnešys. Spaudą platino nuo jaunystės, gabendavo savo k. daraktoriams. Keliaudavo į Zarasus, Dugpilį ir kt. vietas. Buvo policijos suimtas, bet žmonos išpirktas.

Antanas Gasperaitis

▲

Jonas Dikinis G. 1900 04 24 Sudeikių vls. Juškėnų k. M. 1978 06 15 Kaune. Aktorius, visuomenininkas. Pradinį ir aukštesnį mokslą baigė Rygoje, Petrapilyje, kur lankė J. Vaičkaus dramos studiją. Vaidino Petrapilyje, Vilniuje, Kaune. 1925–26 gastroliavo JAV. 1936–40 studijavo teisę VDU. Sovietų ištremtas į Kazachstaną, tremtyje išbuvo 10 m. 1956 palaužta sveikata, grįžęs gydėsi A. Domaševičiaus sanatorijoje Kaune, kur ir mirė.

Antanas Gasperaitis

▲

Audronė Driskiuvienė (Misiukaitė) G. 1959 01 07 Utenos raj. Daržinių k. Muzikantė, fotografė, literatė. Mokėsi Radeikių prad., Dugailių aštunometėje m-klose, 1977 baigė Utenos 2-ąją vid., Kauno J. Gruodžio aukštesniąją muzikos m-klas. (Dėstytojo J. Kebliko fleitos klasę). 1981 m., įgijo orkestro artistės, pučiamųjų orkestro vadovės, fleitos mokytojos vaikų muzikos m-kloje kvalifikaciją. 1981–1986 dirbo Pakalnių zoniniuose kultūros namuose, 1987–1990 Utenos remonto mechaninėje gamykloje, 1990–1994 Utenos pensionate. Nuo 1994 dirba ,,Utenio“laikraščio fotokorespondente. Utenos raj. literatų klubo ,,Verdenė“ narė, Krašto apsaugos savanorių pulko (KASP) savanorė, KASP Vytauto apygardos 7-osios rinktinės pučiamųjų orkestro muzikantė. Fleita groja Utenos muzikos m-klos kolektyvuose. Su Utenos pučimųjų orkestru, vadovaujamu V. Latono, dalyvavo XIII Lietuvos tautinėje dainų šventėje 1990 m., Pasaulio lietuvių dainų šventėse 1994 ir 1998 Jos fotografijos spausdintos Utenos aps., Utenos raj. įvairiuose periodiniuose leidiniuose. 1996 Utenos raj. centrinėje bibliotekoje surengė personalinę fotografijų parodą ,,Medžio sakmės“, kuri vėliau apkeliavo beveik visas k. bibliotekas. Dalyvavo grupinėse fotografų parodose Utenos dailės m-klos galerijoje ,,Rūsys“ – ,,Saulėlydis“ (1998), ,,Ant palangės“ (1998), ,,Autoportretas“ (1998). Rašo ir skelbia eilėraščius. Lietuvos žurnalistų sąjungos narė. Fotožurnalistikos konkursų FŽ-3 (1997 m.), FŽ-4 (1998 m.), FŽ-5 (1999 m.) laureatė, LR kultūros darbuotojų 8-osios literatūrinės kūrybos šventės diplomantė (2000 m.). 1995–2000 m. fotožurnalistinių konkursų „Fotoreporterių gildija mato, stebi, rodo Lietuvą“ leureatė (2000).

Gediminas Isokas

▲

Adolfas Driukas G. 1928 12 18 Utenos aps. Tiesiūniškių k. Utenos kultūros rūmų vyrų choro ,,Aukštaičiai“ meno vadovas ir vyr. dirigentas. 1936–42 mokėsi Alantos prad., 1948–50 Panevėžio muzikos m-klose (violončelės ir choro dirigavimo spec.), 1948–50 Panevėžio suaugusiųjų vakarinėje m-kloje, 1961–66 Vilniaus Tallat-Kelpšos muzikos technikume (choro dirigavimo spec.), 1950–53 grojo Tarybinės armijos pučiamųjų orkestre, vadovavo karių chorui ir orkestrui. 1953–55 Kupiškio raj. kultūros namų vadovas, mišraus choro ir pučiamųjų orkestro įkūrėjas ir vadovas. 1955–57 Utenos kultūros namų meno vadovas, mišraus choro bei įvairių vokalinių ansamblių ir kanklių ansamblio vadovas. 1957–67 – Utenos raj. kultūros namų direktorius bei dainų ir šokių liaudies ansamblio meno vadovas ir dirigentas (kanklių, birbynių, skudučių ansamblio vad.) 1967–91 Utenos muzikos m-klos akordeono, kanklių ir triūbos klasių mokytojas, akordeonų orkestro, pučiamųjų orkestro ,,Aukštaičiai“ įkūrėjas, meno vadovas ir vyr. dirigentas. Koncertavo Lietuvoje, Vokietijoje, Rumunijoje ir kt. Kūrė muziką, harmonizavo, aranžavo dainas įvairiems chorams, vokaliniams ansambliams, pučiamųjų bei liaudies instrumentų orkestrams. Su Utenos dainų ir šokių ansambliu, liaudies instrumentų orkestru, akordeonų orkestru, vyrų choru ,,Aukštaičiai“, trikotažo fabriko mišriu choru ir vyrų VIA ,,Armonika“ bei kt. kolektyvais dalyvavo visose respublikinėse dainų šventėse, įvairiuose renginiuose, konkursuose, pelnė prizines vietas. Su ,,Aukštaičių“ choru – visasąjunginės meno saviveiklos apžiūros (1984) laureatas. Respublikinės moksleivių dainų šventės atrankos komisijos narys, visų respublikinių tremtinių ir politinių kalinių dainų švenčių dirigentas. Utenos raj. dainų švenčių vyr. dirigentas.

Regina Stakėnienė

▲

Genovaitė Driukienė G. 1937 09 25 Utenos aps. Puodžių k. M. 1996 09 19. Palaidota naujosiose Utenos kapinėse. Bibliotekininkė. Nusipelniusi kultūros–švietimo darbuotoja (1975). Mokėsi Puodžių prad., Utenos 1-oje vid. m-klose. 1956 Utenos rajonino bibliotekos kilnojamojo fondo vedėja. 1956 paskirta rajono bibliotekos vedėja. 1973 – Utenos raj. centrinės bibliotekos direktorė. 1963 baigė VVU, apgynė diplominį darbą ,,Utenos rajono centrinės bibliotekos istorija (1931–1963)“ Pirmoji Lietuvoje įgyvendino rajono bibliotekų centralizuotą sistemą. Dalyvavo Lietuvos kultūros darbuotojų II (1975) ir III (1983) suvažiavimuose. Bibliotekoje dirbo iki 1987 (iš darbo pasitraukė dėl sunkios ligos). Jai vadovaujant, biblioteka buvo viena iš geriausių bibliotekų Lietuvoje. Ji apdovanota TSRS ir LTSR Kultūros ministerijų Garbės raštais, medaliu ,,Už darbo šaunumą“, ,,Garbės ženklo“ ordinu. Aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime.

Regina Stakėnienė

▲

Jadvyga Drungaitė G. 1905 04 01 Užpaliuose. Literatė, rašiusi eiles, noveles, ,,Moteris“redaktorė (1935 ir vėliau). 1921 baigė Zarasų vid. m-klą. Mokytojavo Bikūnų prad. m-kloje. Baigusi g-ziją, 1928 įstojo į Kauno univ. teologijos – filosofijos fak. Mokytojaudama Bikūnuose, ėmė rašyti eiles. Eiles, noveles daugiausia spausdino ,,Naujojoje Vaidilutėje“, keletą metų tą leidinį redagavo.

Antanas Gasperaitis

▲

© Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka
Utena. 2002